ES komercinių paslapčių apsaugos taisyklės

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Teisėtas gavimas

Komercinės paslapties gavimas laikomas teisėtu, kai ji gaunama bet kuriuo iš šių būdų:

• nepriklausomai atradus ar sukūrus;
• stebint, analizuojant, išardant arba testuojant produktą arba objektą, kuris yra viešai prieinamas arba kurį teisėtai turi informaciją įgijęs asmuo, kurio neįpareigoja jokia teisiškai galiojanti pareiga riboti komercinės paslapties gavimą;
• naudojantis darbuotojų arba darbuotojų atstovų teise į informaciją ir konsultavimąsi pagal ES teisę ir nacionalinės teisės aktus bei praktiką;
• atlikus bet kokius kitus veiksmus, kurie tomis aplinkybėmis atitinka sąžiningą komercinę praktiką.

Komercinės paslapties gavimas, naudojimas ar atskleidimas laikomas teisėtu tiek, kiek jo yra reikalaujama arba jis yra leidžiamas pagal ES ar nacionalinę teisę.

Neteisėtas gavimas, naudojimas ir atskleidimas

Komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo laikomas neteisėtu visais atvejais, kai ji gauta atliekant šiuos veiksmus:

• neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, reikmenų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas, juos pasisavinus ar padarius jų kopiją;
• atlikus bet kuriuos kitus veiksmus, kurie tomis aplinkybėmis laikomi prieštaraujančiais sąžiningai komercinei praktikai.

Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtu, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė bet kurį iš šių veiksmų:

• neteisėtai gavo komercinę paslaptį;
• pažeidė konfidencialumo susitarimą arba bet kurią kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties;
• pažeidė sutartinę arba bet kurią kitą pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą.

Komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį žinojo arba turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai.

Išimtys

Reikalaujama, kad taikyti šioje direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones nebūtų leidžiama, kai komercinė paslaptis tariamai gauta, naudojama arba atskleista tokiais atvejais:

• naudojantis teise į saviraiškos laisvę ir informacijos laisvę, kaip nustatyta Pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant pagarbą žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui;
• atskleidžiant nusižengimą, pažeidimą ar neteisėtą veiklą , jeigu buvo siekiama apsaugoti bendrąjį viešąjį interesą;
• darbuotojų atliktas atskleidimas savo atstovams, jei toks atskleidimas buvo būtinas atstovų funkcijoms vykdyti;
• siekiant apsaugoti ES ar nacionalinės teisės pripažintą teisėtą interesą.

Priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės

ES šalys turi numatyti priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti civilinėje teisėje numatyto teisių gynimo¹ prieinamumą neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ir atskleidimo atveju.

Direktyvoje reikalaujama, kad priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės:

• būtų nešališkos, veiksmingos ir atgrasančios;
• nebūtų bereikalingai sudėtingos arba brangios, dėl jų nebūtų nustatomi nepagrįsti terminai arba nepateisinamai vilkinamas laikas.

Senaties termino trukmė reikalavimams turi būti ne ilgesnė nei šešeri metai.

Komercinės paslapties turėtojai gali kreiptis dėl civilinėje teisėje numatytų teisių gynimo priemonių² tuo atveju, jei ta komercinė paslaptis buvo neteisėtai gauta, naudojama arba atskleista, įskaitant:

• žalos atlyginimą;
• draudimus atsakovui naudoti arba atskleisti komercinę paslaptį;
• pažeidžiančių prekių atšaukimą iš rinkos;