Vieninga ES kapitalo rinka užimtumui ir augimui didinti

Europos Sąjungos (ES) įmonės dažniausiai yra labai priklausomos nuo bankų ir rečiau remiasi finansų rinkomis*, kurios taip pat galėtų pasiūlyti finansavimo šaltinių ir, žvelgiant plačiau, skatinti ekonomikos augimą. Europos Komisija, siekdama padėti joms pasinaudoti alternatyviais finansavimo šaltiniais, pradėjo projektą, kurio tikslas - sukurti Europos kapitalo rinkų sąjungą.

DOKUMENTAS

Žalioji knyga „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (COM(2015) 63 final, 2015 2 18)

SANTRAUKA

Europos Sąjungos (ES) įmonės dažniausiai yra labai priklausomos nuo bankų ir rečiau remiasi finansų rinkomis*, kurios taip pat galėtų pasiūlyti finansavimo šaltinių ir, žvelgiant plačiau, skatinti ekonomikos augimą. Europos Komisija, siekdama padėti joms pasinaudoti alternatyviais finansavimo šaltiniais, pradėjo projektą, kurio tikslas - sukurti Europos kapitalo rinkų sąjungą.

KAM SKIRTA ŠI ŽALIOJI KNYGA?

Žaliojoje knygoje nustatomi pagrindiniai 28 ES šalių (1) kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo iki 2019 m. tikslai. Joje nagrinėjamos priemonės, kaip paskatinti Europos finansų rinkų naudojimą ir geriau jas integruoti.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Tikslai

Kapitalo rinkų sąjungos tikslas yra:

• sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms (MVĮ), ir infrastruktūros projektams gauti finansavimą iš alternatyvių finansavimo šaltinių (ne bankų) ES;
• skatinti investicijas visose ES šalyse.

Trumpalaikės priemonės

Žaliojoje knygoje nustatomos kelios sritys, kuriose reikia greitos pažangos:

• 1.

  Tvarios Europos aukštos kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos kūrimas. Pakeitimas vertybiniais popieriais yra finansinė operacija, kurios metu paskolos yra tarpusavyje susiejamos ir rinkose parduodamos investuotojams. Vienas didžiausių šios operacijų privalumų yra tai, kad bankai gali pašalinti šias paskolas (kaip antai paskolas MVĮ) ir jų riziką iš savo balansų ir taip padidinti savo skolinimo pajėgumus. Pagrindinis tikslas - sukurti europinę sistemą, kuri būtų grindžiama paprastomis, skaidriomis ir standartizuotomis pakeitimo vertybiniais popieriais operacijomis.

• 2.

  Palankesnės galimybės gauti finansavimą kapitalo rinkose, ypač MVĮ. Viena iniciatyva yra skirta peržiūrėti esamas taisykles, pagal kurias įmonės privalo pateikti savo prospektą*, kad galėtų gauti prieigą prie kapitalo rinkų ir pritraukti kapitalo. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad šie reikalavimai nesukeltų per daug išlaidų bei administracinės naštos įmonėms ir nebūtų per sudėtingi investuotojams.

• 3.

  Kitos priemonės. Tarp kitų priemonių yra Europos neviešo platinimo* rinkų kūrimas, remiant Europos ilgalaikių investicijų fondų* diegimą ir sudarant palankesnes sąlygas susipažinti su MVĮ kredito informacija.

Ilgalaikės priemonės

Žaliojoje knygoje nagrinėjama, kaip pašalinti įvairias Europos kapitalo rinkų plėtros ir integracijos kliūtis. Tarp esamų uždavinių yra:

• finansavimo šaltinių plėtojimas ir įvairinimas, pritraukiant institucinių, mažmeninių ir tarptautinių investuotojų į kapitalo rinkas;
• rinkos veiksmingumo didinimas. Viena iš kliūčių yra ES šalių skirtumai įvairiose srityse, kaip antai mokesčių, bendrovių ir nemokumo teisės aktų srityje.

KONTEKSTAS

Kapitalo rinkų sąjunga yra pagrindinė 2014 m. lapkričio mėn. paskelbto Europos investicijų plano dalis.

Daugiau informacijos žr. Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje apie kapitalo rinkų sąjungą.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

*Finansų rinkos - rinkos, kuriose pirkėjai ir pardavėjai dalyvauja turto, kaip antai obligacijų, valiutų ir išvestinių finansinių priemonių (priemonės, kurių vertė kyla iš pagrindinio turto, kaip antai prekės ar valiutos, vertės, pavyzdžiui, ateities ir pasirinkimo sandoriai) prekyboje.

*Prospektas - išsamus dokumentas, kuriame išdėstyta informacija apie įmonę ir investicijų sąlygos bei rizika.

*Neviešas platinimas - vertybinių popierių pardavimas ribotam pasirinktų investuotojų skaičiui, taip pat vadinamas privačiu siūlymu. Neviešas platinimas yra priešingas viešam siūlymui, kai vertybiniai popieriai yra parduodami atviroje rinkoje.

*Europos ilgalaikių investicijų fondai - fondai, kurie gali investuoti į ilgalaikį ir į biržos sąrašus neįtrauktą turtą, kaip antai infrastruktūrą ar į biržos sąrašus neįtrauktas MVĮ. Jų veiklą reglamentuojančios taisyklės yra skelbiamos 2015 m. balandžio mėn. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 903 final, 2014 11 26)

paskutinis atnaujinimas 11.08.2015

(1) Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).