Užsienyje dirbančių ES darbuotojų teisių užtikrinimas

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Be visų kitų teisių, kuriomis asmenys gali naudotis Europos Sąjungoje (ES), yra galimybė gyventi ir dirbti kitoje ES valstybėje narėje. Šiuo teisės aktu užtikrinamos nacionalinės teisių gynybos priemonės, jeigu darbuotojai ar jų šeimos nariai mano, kad yra pažeidžiamos jų teisės.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES laisvo judėjimo ir nediskriminavimo principai garantuoja, kad užsienyje dirbantys asmenys turėtų tokias pačias įsidarbinimo teises, kaip ir piliečiai. Šios teisės nustatomos Reglamentu (ES) Nr. 492/2011(žr. santrauką).

Darbuotojų teisės

• Galimybės įsidarbinti ir aiškios darbo sąlygos, susijusios su darbo užmokesčiu, atleidimu iš darbo, darbuotojų sveikata ir sauga.
• Galimybės naudotis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis.
• Galimybės mokytis, gauti būstą, mokytis bendrojo lavinimo, pameistrystės mokyklose.
• Narystė profesinėse sąjungose.
• Įdarbinimo tarnybų teikiama parama.

Šių teisių apsauga

Direktyva reikalaujama, kad nacionalinės valdžios institucijos užtikrintų teismines procedūras visiems ES darbuotojams, kurie mano, kad yra kokiu nors būdu diskriminuojami. Be to, organizacijos, asociacijos, profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, dalyvaujančios įgyvendinant direktyvą, gali atstovauti ar teikti paramą ES darbuotojams ir jų šeimos nariams jų iškeltuose ieškiniuose.

Vienodo požiūrio skatinimas

Kiekviena valstybė narė turi paskirti bent vieną organizaciją ar centrinį punktą, kurie užtikrintų, kad darbuotojai ir jų šeimos nariai nėra diskriminuojami, o jų teisė dirbti ten, kuri jie nori, nėra nepagrįstai ribojama dėl pilietybės.

Šios organizacijos privalo:

• teikti nepriklausomą teisinę ir kitokią pagalbą, kuri pagal nacionalinę praktiką yra nemokama tiems, kas negali tokių paslaugų įpirkti;
• veikti kaip ryšių palaikymo punktas bendraujant su panašiomis nacionalinėmis organizacijomis kitose valstybėse narėse ir bendradarbiauti su informavimo ir paramos tarnybomis, kaip antai „Jūsų Europa“ ir SOLVIT;
• atlikti ar užsakyti nepriklausomus tyrimus ir studijas, susijusias su nepagrįstais apribojimais ir diskriminacija;
• teikti rekomendacijas, kaip kovoti su diskriminacija.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2014 m. gegužės 20 d. Valstybės narės turėjo ją perkelti į savo teisę ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 21 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Darbuotojų informavimas apie darbo sąlygas. Santrauka (Europos Komisija);
• Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje. Santrauka (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL L 128, 2014 4 30, p. 8–14)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, įgyvendinimo COM(2018) 789 final, 2018 12 4)

2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011 5 27, p. 1–12)

Vėlesni Reglamento (ES) Nr. 492/2011 daliniai pakeitimai buvo įtraukti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 28.10.2021