Sezoninis darbas

Europos Sąjunga (ES) priėmė teisės aktą (direktyvą), kuriame išdėstytos sąlygos ne ES piliečiams, norintiems dirbti valstybėse narėse trumpalaikį sezoninį darbą, paprastai žemės ūkio ir turizmo sektoriuose. Direktyvoje apibrėžiamos teisės, siekiant užtikrinti, kad šie darbuotojai nebūtų išnaudojami buvimo šalyje metu.

DOKUMENTAS

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų.

SANTRAUKA

Atsižvelgiant į ES senėjančią visuomenę ir mažą gimstamumą, Stokholmo programoje pripažįstama, kad darbo jėgos imigracija gali padėti didinti ekonomikos augimą, tačiau migracijos srautams valdyti reikia lanksčios imigracijos politikos. Todėl ES šalys pritarė teisės aktui dėl sezoninės migracijos.

Taikymo sritis

Šis teisės aktas taikomas ne ES darbuotojams, kurių pagrindinė gyvenamoji vieta yra ne ES šalyje ir kurie atvyksta į ES šalį laikinai dirbti.

Sektoriai

Kiekviena ES šalis turi parengti sektorių, kurie priklauso nuo sezoninių sąlygų (pavyzdžiui, vasaros turizmas ir tam tikrų kultūrų derliaus nuėmimas), sąrašą ir pateikti jį Europos Komisijai.

Priėmimo sąlygos

Tam, kad būtų priimti dirbti ES, darbuotojai turi užtikrinti, kad jų prašymuose išduoti leidimą būtų darbo sutartis arba įpareigojantis darbo pasiūlymas, kuriame nurodytas darbo užmokestis, darbo valandos ir kitos sąlygos. Taip pat reikalingi įrodymai, kad sezoninis darbuotojas turės tinkamą būstą.

Buvimo šalyje trukmė

ES šalys turi nustatyti maksimalų sezoninių darbuotojų buvimo laikotarpį, kuris yra ne mažiau kaip 5 mėnesiai ir ne ilgiau kaip 9 mėnesiai per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį.

Būdami ES, darbuotojai turi teisę pratęsti savo darbo sutartį ar pakeisti darbdavį, su sąlyga, kad jie atitinka atvykimo sąlygas ir nėra jokio pagrindo atsisakyti išduoti leidimą. Per maksimalų buvimo laikotarpį ES šalys gali leisti darbuotojams daugiau nei vieną kartą pratęsti savo darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu, taip pat sudaryti sutartis su daugiau nei vienu darbdaviu.

Vienodų sąlygų taikymas

Sezoniniams darbuotojams turi būti taikomos vienodos sąlygos, palyginti su priimančiosios šalies piliečiais, dėl įdarbinimo sąlygų, pavyzdžiui, dėl minimalaus darbingo amžiaus, darbo sąlygų (kaip antai darbo užmokesčio ir atleidimo iš darbo, darbo valandų, atostogų ir poilsio dienų) bei su sveikata ir sauga susiję reikalavimai. Šis vienodų sąlygų taikymo principas taip pat taikomas socialinės apsaugos sritims (ligos, invalidumo, senatvės išmokoms), mokymams, įdarbinimo tarnybų teikiamoms konsultavimo apie sezoninį darbą paslaugoms ir kitoms viešosioms paslaugoms, išskyrus viešąjį būstą.

Tačiau ES šalys neturi taikyti vienodų išmokų šeimai ir bedarbio pašalpų sąlygų ir gali apriboti vienodų sąlygų taikymą mokesčių lengvatų atžvilgiu, švietimo ir profesinio mokymo srityse.

Sankcijos ir piktnaudžiavimo prevencija

ES šalys turi nustatyti priemones, kad būtų užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui ir taikomos sankcijos už piktnaudžiavimą.

30.06.2014