Patikimas aplinkosauginio veiksmingumo lyginimas
Žaliųjų produktų bendrosios rinkos kūrimas - Europos Komisijos iniciatyva, kuria siekiama padidinti žaliųjų produktų ir organizacijų naudojimą, pristatant du naujus metodus aplinkosauginiam veiksmingumui vertinti ir apie jį pranešti.
DOKUMENTAS
Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai Žaliųjų produktų bendrosios rinkos kūrimas. Informacijos apie produktų ir organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą kokybės gerinimas [COM(2013) 196 final - neskelbta Oficialiajame leidinyje]
SANTRAUKA
Žalieji produktai, palyginti su kitais panašiais produktais, efektyviau naudoja išteklius ir mažiau kenkia gamtai. Jie taip pat naudingi visuomenei, nes didina vartotojų pasitenkinimą, skatina inovacijas ir kuria tvarias darbo vietas. Tausiai išteklius naudojanti ES ekonomika iki 2020 m. galėtų sukurti 2,8 mln. darbo vietų.
Žaliųjų produktų ir paslaugų rinka visame pasaulyje vertinama 4,2 trln. eurų. ES yra užėmusi penktadalį tos rinkos, tačiau žalieji produktai vis dar sudaro nedidelę jos vidaus rinkos dalį.
Žaliųjų produktų bendrosios rinkos kūrimas
Šios iniciatyvos tikslas - padidinti žaliųjų produktų laisvąją apyvartą visoje ES, pašalinant galimas kliūtis, kaip antai bendros žaliųjų produktų ir organizacijų apibrėžties nebuvimą. Kita kliūtis yra didelės įmonių išlaidos, patiriamos laikantis įvairių ženklinimo ir patikrinimo sistemų reikalavimų.
Todėl Europos Komisija siūlo du metodus, kaip pašalinti dviprasmiškumą ir vartotojų skepticizmą, kurie taip dažnai siejami su vadinamaisiais žaliaisiais produktais. Pastarąjį dešimtmetį Europoje sukurtais produkto aplinkosauginio pėdsako (PAP) ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako (OAP) metodais siekiama gerinti žaliųjų produktų aplinkosauginio veiksmingumo matavimą ir pranešimą apie jį.
Palyginti su dabartiniais metodais, PAP ir OAP turi kelis privalumus, tarp jų yra aiškus galimo poveikio aplinkai nustatymas, atliekant viso gyvavimo ciklo analizę, bei įvairūs reikalavimai duomenų kokybei.
Abu metodai turi kategorijos taisykles, leidžiančias lengviau palyginti produktus arba sektorius, visą dėmesį sutelkiant tik į trijų ar keturių rūšių poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, PAPKT gali būti naudojamos, kuriant tipišką ploviklį. Pagal jį gamintojai gali vertinti naujai sukurtų ploviklių aplinkosauginį veiksmingumą.
Geresnis informavimas
Be šių dviejų metodų, Komisija rekomenduoja keletą principų, kuriais reikėtų vadovautis informuojant apie produktų ir organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą:
Komisija išbandys ir patvirtins šiuos metodus per trejus metus, kiekvienam parengdama aplinkosauginius lyginamuosius standartus. Ji taip pat ieškos alternatyvių metodų. Kurdama aplinkosauginio veiksmingumo įrankius ar standartus, Komisija įvertins sėkmę, naudodama PAP ir OAP bei susijusius palyginamuosius standartus.
SUSIJĘ DOKUMENTAI
2011 m. rugsėjo 20 d. Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas [COM(2011) 571 galutinis - neskelbta Oficialiajame leidinyje]
Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo [Oficialusis leidinys L 124, 2013 5 4]
Paskutinį kartą atnaujinta: 05.02.2014