Šia direktyva siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą skatinant tvarią gamybą bei vartojimą. Šių tikslų siekiama:
užkertant kelią susidaryti elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekoms1;
skatinti elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ)2 atliekų pakartotinį panaudojimą, perdirbimą ir kitus atliekų panaudojimo būdus;
remti veiksmingą išteklių ir vertingų antrinių žaliavų naudojimą.
Iš dalies keičiančia direktyva, Direktyva (ES) 2024/884, patikslinama atsakomybė už tam tikrų atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų apmokėjimą, suderinant direktyvą su Europos Sąjungos Teisingumo Teismosprendimu. Jame taip pat numatyta peržiūros sąlyga, pagal kurią Europos Komisija iki 2026 m. pabaigos turi įvertinti, ar reikia persvarstyti direktyvą.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Teisės aktas:
išdėsto nauja redakcija ir panaikina pradinę EEĮ atliekų direktyvą (Direktyva 2002/96/EB), kuri buvo iš esmės pakeista nuo to laiko, kai ji buvo priimta;
suskirsto EEĮ atliekas į skirtingas kategorijas, kaip antai maža ir didelė temperatūros keitimo įranga, ekranai, lempos ir maža IT bei telekomunikacinė įranga;
netaikomas tam tikro tipo EEĮ, būtent medžiagai, skirtai karo ar kosmoso reikmėms, kaitinamosioms lempoms, aktyviesiems implantuojamiesiems medicinos prietaisams ar transporto priemonėms.
skatinti gamintojų ir perdirbėjų bendradarbiavimą projektuojant elektros įrangą, kurią galima pakartotinai panaudoti, išmontuoti ir perdirbti pagal Ekologinio projektavimo direktyvą (Direktyva 2009/125/EB);
sumažinti iki minimumo EEĮ atliekų šalinimą kaip nerūšiuotas komunalines atliekas;
leisti privatiems namų ūkiams ir platintojams nemokamai grąžinti EEĮ atliekas;
uždrausti šalinti EEĮ atliekas, kurios buvo atskirai surinktos ir nebuvo tinkamai apdorotos;
užtikrinti minimalų metinį EEĮ atliekų surinkimo lygį. Nuo 2016 m. tai sudarė 45 proc. viso per pastaruosius trejus metus parduotos EEĮ svorio. Nuo 2019 m. šis tikslas padidintas iki 65 proc., o tai atitinka tikslą surinkti 85 proc. visų susidariusių EEĮ atliekų. Artimiausiu metu gali būti nustatyti platesnio užmojo tikslai.
Bulgarijai, Čekijai, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai buvo leista atidėti tikslą pasiekti 2019 m. surinkimo lygį iki 2021 m. atsižvelgiant į tai, kad jose trūksta būtinos infrastruktūros, o EEĮ vartojimo lygis yra žemas.
Valstybės narės taip pat privalo:
patikrinti, ar visos gamyklos, apdorojančios EEĮ, turi oficialią licenciją;
sudaryti visų įmonių, kurios gamina arba importuoja EEĮ, registrą;
atlikti tikrinimus siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktams ir nustatyti sankcijas už įstatymų pažeidimą;
finansuotų iš visų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, nuo parduodamų produktų surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinką tausojančio šalinimo išlaidas;
teiktų informaciją visuomenei, kaip gali būti grąžinamos ir surenkamos EEĮ atliekos.
Po Teisingumo Teismo sprendimo, siekiant išlaikyti teisinio tikrumo principą, iš dalies keičiant Direktyvą (ES) 2024/884 paaiškinama, kad:
po rinkai pateiktų fotovoltinių plokščių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidos tenka EEĮ gamintojui; ir
išplėstinė gamintojo atsakomybė už EEĮ gaminius, kurie pateko į direktyvos taikymo sritį, turėtų būti taikoma tiems gaminiams, kurie pateikti rinkai po tos datos.
2017 m. balandžio mėn. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/699. Jame nustatyti metodai apskaičiuoti:
bendrą kiekvienos valstybės narės rinkai pateiktos EEĮ svorį;
kiekvienoje valstybėje narėje susidariusių EEĮ atliekų kiekį, išreikštą svoriu.
2019 m. vasario mėn. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/290, kuriuo nustatoma EEĮ gamintojų registravimo ir ataskaitų teikimo registrui forma.
2019 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/2193, kuriuo nustatomos duomenų apie minimalius EEĮ atliekų naudojimo tikslus apskaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės bei duomenų teikimo forma.
Peržiūra
Komisija turi įvertinti, ar reikia persvarstyti Direktyvą 2012/19/ES, ir, jei taip, iki pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisės akto kartu su išsamiu socialinio, ekonominio ir aplinkosauginio poveikio vertinimu.
NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS TAISYKLĖS?
Direktyva 2012/19/ES nauja redakcija išdėstė ir pakeitė jau galiojančius teisės aktus – Direktyvą 2002/96/EB ir vėlesnius jos pakeitimus. Direktyva turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip
Direktyva (ES) 2024/884, kuria iš dalies keičiama pradinė direktyva, turi būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip
KONTEKSTAS
Kasmet daugėja EEĮ, kaip antai kompiuterių, televizorių, šaldytuvų ir mobiliojo ryšio telefonų, atliekų. 2005 m. iš EEĮ susidarė apie 9 mln. tonų atliekų. 2021 m. buvo pasiekta apie 13,5 mln. tonų atliekų.
Šiose atliekose yra ne tik retų ir brangių išteklių, kuriuos galima pakartotinai naudoti, bet ir pavojingų metalų, kurie turi būti tinkamai tvarkomi siekiant išvengti pavojaus aplinkai ir sveikatai.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos. Elektros arba elektroninė įranga, medžiaga ar objektas, kuriuos ketinama arba reikalaujama išmesti.
Elektros ir elektroninė įranga. Įranga, kuriai tinkamai veikti reikalinga elektros srovė arba elektromagnetiniai laukai.
PAGRINDINIS DOKUMENTAS
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (nauja redakcija) (OL L 197, , p. 38–71)
Vėlesni Direktyvos 2012/19/ES daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/290, kuriuo nustatoma elektros ir elektroninės įrangos gamintojų registravimo ir ataskaitų teikimo registrui forma (OL L 48, , p. 6–16)
Komisijos Įgyvendinimo Sprendimas (ES) 2019/2193, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų taikymo tikslais nustatomos duomenų apskaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės ir duomenų teikimo forma (OL L 330, , p. 72–85)
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/699, kuriuo nustatoma bendra kiekvienos valstybės narės rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) svorio apskaičiavimo metodika ir bendra metodika, pagal kurią apskaičiuojamas kiekvienoje valstybėje narėje susidariusių elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) kiekis, išreikštas svoriu (OL L 103, , p. 17–21)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, , p. 10–35)