Dėl ilgalaikio nedarbo ne tik kenčia su juo susiduriantys žmonės, bet ir mažėja Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimo potencialas, didėja socialinės atskirties, skurdo ir nelygybės rizika, o socialinės tarnybos ir viešųjų finansų sritis patiria daugiau išlaidų.
Šia rekomendacija siekiama pasiūlyti ES šalims kovos su šia problema modelį.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Rekomendacijos ES šalims
Darbo ieškantys asmenys turi būti motyvuojami užsiregistruoti užimtumo tarnybose, teikiant daugiau informacijos apie paramą, kurią jie gali gauti. Bedarbiams turi būti pasiūlytas grįžimo į darbo rinką susitarimas ne vėliau nei jų nedarbo laikotarpis pasieks aštuoniolikos mėnesių ribą. Jis turi apimti:
vieno langelio principu veikiančią įstaigą, kuri padėtų jiems susirasti darbą;
individualų įvertinimą, apimantį jų galimybę įsidarbinti, ieškant darbo kylančias kliūtis ir ankstesnes pastangas susirasti darbą;
aktualias paslaugas, kurias siūlo įvairios organizacijos;
užimtumo tarnybų ir kitų partnerių individualiai pritaikytas konsultacijas;
aiškius tikslus ir pareigas, pavyzdžiui, aktyvią darbo paiešką, tinkamo darbo pasiūlymų priėmimą ir dalyvavimą mokslo ar mokymo priemonėse.
Grįžimo į darbo rinką susitarime turi būti nurodyta, ką užimtumo tarnybos siūlo bedarbiui. Atsižvelgiant į tai, kokių priemonių esama ES šalyje ir į individualią bedarbio padėtį, grįžimo į darbo rinką susitarimas galėtų apimti:
pagalbą ieškant darbo ir paramą išmokų dirbantiems asmenims forma;
neformaliojo mokymosi1 ir savišvietos2 rezultatų patvirtinimą;
reabilitaciją, konsultavimo ir orientavimo paslaugas;
Grįžimo į darbo rinką susitarimas turėtų būti nuolat prižiūrimas, kad būtų galima jį pritaikyti prie pasikeitusios padėties. Paslaugų teikėjai turėtų saugiai keistis informacija, susijusia su paramos ir vertinimų istorija, o darbo ieškantys asmenys turėtų gauti daugiau informacijos apie laisvas darbo vietas ir mokymo galimybes. Kai tinkama, tokios galimybės gali būti įvairiuose regionuose ir kitose ES šalyse, visų pirma per Europos užimtumo tarnybą (EURES).
Glaudesnis ryšys su darbdaviais
ES šalys taip pat turėtų:
skatinti ir plėtoti darbdavių, socialinių partnerių, užimtumo tarnybų, valdžios institucijų, socialinių tarnybų ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjų partnerystes;
išplėtoti tokias darbdaviams skirtas paslaugas kaip galimų kandidatų į laisvą darbo vietą atrinkimo paslaugos, remiamojo įdarbinimo priemonės, darbo įgūdžių įgijimo ir mokymo darbo vietoje rėmimas bei parama po įdarbinimo;
finansines paskatas orientuoti į priemones, kuriomis remiama integracija į darbo rinką, pavyzdžiui, įdarbinimo subsidijuojant priemones ir socialinio draudimo įmokų sumažinimo priemones.
remti ir koordinuoti savanoriškas iniciatyvas ir įmonių, dalyvaujančių ilgalaikių bedarbių tvarios integracijos į darbo rinką procese, aljansus;
remti socialinių inovacijų projektus, siekiant ilgalaikius bedarbius integruoti į darbo rinką, visų pirma įgyvendinant ES užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) kryptį „Progress“;
atlikti veiksmų, kurių imtasi remiantis šia rekomendacija, vertinimą ir ne vėliau kaip Tarybai pateikti to vertinimo rezultatus.
Neformalusis mokymasis: organizuotas mokymas (pvz., kurį veda mokytojas arba asmuo, turintis daugiau patirties už besimokantįjį), kuris gali būti paremtas arba neparemtas mokymo programa. Besimokančiajam jis suteikia įgūdžių, bet ne oficialią kvalifikaciją, pavyzdžiui, skautų judėjimas.
Savišvieta: mokymasis, kuris nėra pagrįstas mokymo programa ir jam pasibaigus neįgyjama kvalifikacija. Mokytojas yra asmuo, turintis daugiau patirties už besimokantįjį, pavyzdžiui, tėvai moko vaiką abėcėlės.
PAGRINDINIS DOKUMENTAS
Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (OL C 67, , p. 1–5)
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Tarybos sprendimas (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių 2015 m. (OL L 268, , p. 28–32)