Jaunimo politikos potencialo maksimalus išnaudojimas siekiant strategijos Europa 2020 tikslų
Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ministrai susitarė remti jaunimo politikos indėlį (darbo su jaunimu ir neformaliojo mokymosi srityse) siekiant strategijos Europa 2020 tikslų, akcentuojant tarpsektorinio bendradarbiavimo ir ES programų svarbą.
DOKUMENTAS
Tarybos išvados 2013/C 224/02 dėl jaunimo politikos potencialo maksimalaus išnaudojimo siekiant strategijos Europa 2020 tikslų (Oficialusis leidinys C 224, 2013 8 3).
SANTRAUKA
Būtina užtikrinti integruotą politikos atsaką į socialines ir ekonomines problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria jaunimas. ES valstybės narės siekia padidinti jaunimo užimtumą, sumažinti mokyklų nebaigusių asmenų skaičių ir padidinti tretinį išsilavinamą turinčių jaunuolių skaičių. Visais šiais strategijosEuropa 2020 tikslais siekiama skatinti ilgalaikį augimą visiems europiečiams.
ES ministrai, norėdami maksimaliai išnaudoti jaunimo politikos potencialą įgyvendinant strategijos Europa 2020 tikslus, pabrėžia šiuos tris prioritetus:
Pastarąja programa jaunuoliai skatinami įgyti patirties ir įgūdžių kitose ES šalyse, pavyzdžiui, dalyvaujant savanoriškoje veikloje bei neformalaus ir formalaus ugdymo mainuose.
Struktūriniai ir investiciniai fondai
ES šalys mano, kad kitos kartos Europos struktūriniai ir investiciniai fondai (pvz., Europos socialiniai ir regioniniai fondai) turės lemiamą reikšmę investuojant į jaunimą ir jų gebėjimus bei gerinant jų įsidarbinimo galimybes ir patekimą į darbo rinką.
ES programų įsisavinimas
Ministrų išvadose pateikiama įvairių minčių. Tarp jų yra siūlymas Europos Komisijai ir ES valstybėms narėms skatinti Europos programų, pavyzdžiui, švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos, ir kitų programų bei fondų, kurie gali padėti jaunimui, įskaitant tuos, kurie turi mažiau galimybių ir kurie nesimoko, nedirba ir nedalyvauja profesiniame mokyme, įsisavinimą.
Dalyvavimas formuojant politikos struktūrą
Jie taip pat siūlo stiprinti pačių jaunuolių vaidmenį formuojant politikos struktūrą, ypač jų pasirinkimo, galimybių ir pažangos švietimo, profesinio mokymo ir užimtumo srityse atžvilgiu.
Paskutinį kartą atnaujinta: 15.05.2014