Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (taip pat vadinama „fiskaliniu susitarimu“)

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje

KOKS ŠIOS SUTARTIES TIKSLAS?

Šios tarpvyriausybinės sutarties tikslas – sustiprinti euro zonos šalių vyriausybių biudžetinę drausmę po 2010 m. prasidėjusios valstybinių skolų krizės.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šis „fiskalinis susitarimas“ nustato biudžeto politikos reikalavimus euro zonos šalims. Kitos ES šalys gali prisijungti prie šio susitarimo, jeigu jos to nori. Iš 28 ES šalių (1) susitarimo nepasirašė tik Čekija, Kroatija ir Jungtinė Karalystė (1). Susitarimas remia Stabilumo ir augimo paktą, pagal kurį:

• nacionalinis deficitas negali viršyti 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP);
• valstybės skola turi būti mažesnė nei 60 % BVP.

Tarpvyriausybinė sutartis turi 3 pagrindinius tikslus.

• 1.
  Užtikrinti, kad nacionaliniai biudžetai būtų subalansuoti arba pertekliniai

  Siekdamos atitikti šią „subalansuoto biudžeto taisyklę“, valstybės turi užtikrinti, kad metinis struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 0,5 % BVP. Struktūrinis deficitas yra bendrasis deficitas, atėmus ekonomikos ciklo poveikį valdžios sektoriaus išlaidoms ir pajamoms (pvz., didesnes išlaidas nedarbo išmokoms nuosmukio metu).

  Vyriausybės turi nustatyti automatinį koregavimo mechanizmą, kuris pradėtų veikti vos nukrypus nuo „subalansuoto biudžeto taisyklės“. Tai reiškia, kad biudžeto balansui nukrypus nuo numatyto tikslo, automatiškai taikomos korekcinės priemonės.

  Valstybės gali būti laikinai atleistos nuo subalansuoto biudžeto taisyklės laikymosi esant išskirtinėms aplinkybėms, pvz., dideliam ekonomikos nuosmukiui. Be to, jeigu valdžios sektoriaus skola yra gerokai mažesnė nei nustatyta Stabilumo ir augimo pakte (60 % BVP), valstybei gali būti leista turėti didesnį – iki 1 % – struktūrinį deficitą.

  ES šalys, kurios nesilaiko šių reikalavimų, gali būti perduotos Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Teismas gali skirti finansines sankcijas šalims, nesilaikančioms jo sprendimų.

   

• 2.
  Padidinti Europos Komisijos rekomendacijų poveikį, kai euro zonos šalių biudžeto deficitas tampa per didelis

  Tarpvyriausybine sutartimi ES šalys įsipareigoja balsuodamos ES Taryboje priimti Komisijos pasiūlymus ir rekomendacijas dėl perviršinio biudžeto procedūros be jokių pakeitimų, jei tam neprieštaraujama kvalifikuota balsų dauguma.

   

• 3.
  Gerinti nacionalinės ekonomikos politikos koordinavimą

  Tarpvyriausybinėje sutartyje reikalaujama, kad vyriausybės iš anksto praneštų Komisijai ir ES Tarybai apie planuojamas viešąsias skolos vertybinių popierių emisijas (lėšų rinkimą skolinantis iš obligacijų turėtojų). Jos turi užtikrinti, kad svarbių ekonominės politikos reformų planai būtų iš anksto aptariami ir koordinuojami tarpusavyje. Sutartyje taip pat aptariama euro zonos valdysena. Pavyzdžiui, euro zonos šalių valstybių arba vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimai (euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimai) turėtų būti rengiami bent du kartus per metus.

   

NUO KADA TAIKOMA ŠI SUTARTIS?

Sutartis įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.

Kontekstas

Daugiau informacijos žr.:

• Fiskalinis susitarimas – vertinimas (Europos Komisija)

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2012 m. kovo 2 d. Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje – nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

paskutinis atnaujinimas 10.03.2014

(1) Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).