KOKS ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

2008 ir 2010 m. Europos Sąjunga (ES) ir įvairios tarptautinės organizacijos teikė finansinę pagalbą Vengrijai.
Tai buvo grindžiama Reglamentu (EB) Nr. 332/2002, pagal kurį Europos Sąjungai suteikiama teisė teikti vidutinės trukmės finansinę pagalbą euro zonai nepriklausančioms ES šalims, susiduriančioms su mokėjimų balanso sunkumais.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

2008 m. lapkričio mėn. ES patvirtino, kad Vengrija 2008–2009 m. turėtų gauti 20 mlrd. EUR. Finansavimą turėjo teikti:
- ES: 6,5 mlrd. EUR pagal pagalbos mokėjimų balansui programą;
- Tarptautinis valiutos fondas (TVF): maždaug 12,5 mlrd. EUR;
- Pasaulio bankas: 1 mlrd. EUR.
Mainais už paskolas Vengrija sutiko padaryti pažangą dėl:
- fiskalinio konsolidavimo¹ ir išlaidų kontrolės;
- fiskalinio valdymo reformos;
- kainų stabilumo;
- bankų sektoriaus stabilumo;
- reguliavimo ir priežiūros reformų finansų sektoriuje;
- įvairių struktūrinių reformų.
Iš viso Vengrija gavo 5,5 mlrd. EUR iš ES ir 8,7 mlrd. EUR iš TVF. Ji nesikreipė pagalbos į Pasaulio banką.
2010 m. lapkričio mėn. pasibaigus programai, Europos Komisija pradėjo vykdyti priežiūrą po programos įgyvendinimo ir suorganizavo šešias peržiūros misijas į tą šalį.
Priežiūra baigėsi 2015 m. sausio mėn., kai Vengrija grąžino daugiau kaip 70 % ES paskolos.
2011 m. lapkričio mėn. Vengrija paprašė antrosios finansinės pagalbos iš ES dalies. Galų gale jos neprireikė, nes šaliai pavyko rasti finansų tarptautinėse rinkose.

2002 m. vasario mėn. Europos Sąjungos Taryba suteikė ES teisę teikti paskolas ES šalims, kurios turi mokėjimų balanso arba kapitalo judėjimo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia.
Ši finansinė pagalba gali būti teikiama tik toms šalims, kurios nėra įsivedusios euro.
2008 m. spalio mėn. Vengrija pirmoji paprašė pagalbos dėl didelių neramumų rinkoje ir dėl to, kad vyriausybė susidūrė su sunkumais bandydama refinansuoti savo skolą.
Daugiau informacijos žr.:
- Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Pagalba Vengrijos mokėjimų balansui“.