BŽP reglamentu nustatomos žuvininkystės valdymo taisyklės, taip prisidedant prie jūrų biologinių išteklių išsaugojimo, produktyvumo didinimo, deramo gyvenimo lygio žuvininkystės sektoriuje užtikrinimo, stabilių rinkų bei galimybių naudotis maisto ištekliais pagrįstomis kainomis užtikrinimo. Be to, BŽP reglamentas apima, kiek tai susiję su rinkos priemonėmis ir finansine parama, gėlo vandens biologinius išteklius ir akvakultūros veiklą, taip pat žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą bei prekybą jais.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Žuvininkystės valdymo tikslas – užtikrinti kuo didesnius žvejų laimikius nekeliant pavojaus žuvų išteklių reprodukcijai (jų didžiausius galimus tausios žvejybos laimikius). Tam tikslui pasiekti daugumai komercinių žuvų išteklių nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (arba žvejybos galimybės). Žvejybos lygis turi atitikti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį, nustatytą visiems žuvų ištekliams, iki 2015 m., jei įmanoma, ir ne vėliau kaip iki 2020 m., o kai kuriais atvejais – iki 2025 m.
Žuvų išteklių valdymas grindžiamas mokslinėmis rekomendacijomis. ES valstybės narės turi rinkti, tvarkyti ir pateikti duomenis, būtinus mokslinėms rekomendacijoms teikti. Tai apima biologinius, aplinkos, socialinius bei ekonominis duomenis. Duomenų rinkimo veiklą finansuoja ES.
Nustatant įpareigojimą iškrauti laimikį, BŽP reglamentu siekiama nutraukti eikvojančią žuvininkystės praktiką išmetant nepageidaujamą priegaudą į jūrą („išmetimas į jūrą“). Įpareigojimas iškrauti laimikį buvo laipsniškai įvestas 2015–2019 m. laikotarpiu ir dabar taikomas visa apimtimi – reikalaujama, kad žvejai iškrautų visą reguliuojamų komercinių žuvų rūšių laimikį.
Techninės priemonės – tai platus taisyklių, kuriomis nustatoma, kaip, kur ir kada žvejai gali žvejoti, rinkinys. Jos taikomos visiems Europos jūrų baseinams, tačiau kiekvienam jūrų baseinui taikomos taisyklės gerokai skiriasi atsižvelgiant į regiono ypatybes.
BŽP reglamentu decentralizuojamas sprendimų priėmimas priartinant jį prie žvejybos plotų (šis procesas dar vadinamas regionalizavimu). Jame nustatyta, kad bus sukurtos patariamosios tarybos kiekvienam geografiniam rajonui. Valdymo interesą konkrečiame rajone turinčios valstybės narės gali siūlyti išsaugojimo priemones, kurias Komisija gali įtraukti į ES teisę.
Žuvininkystės kontrolės sistema užtikrinama, kad bus laikomasi BŽP reglamento taisyklių, įskaitant naują Reglamentą (ES) 2023/2842 (Kontrolės reglamentą) ir kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, žr. santrauką). Reglamentu (ES) Nr. 1026/2012 (žr. santrauką) nustatomos taisyklės, kurios taikomos išsaugant žuvų išteklius šalyse, kuriose vykdoma netausi žvejyba.
Nauji prekybos standartai dėl ženklinimo, kokybės ir atsekamumo leidžia vartotojams gauti geresnę informaciją apie perkamos žuvies kilmę ir jos pagaminimo būdą.
Tvarumo principas taip pat taikomas ES laivams, žvejojantiems ne ES vandenyse. Komisijai suteikti įgaliojimai derėtis ir ES vardu sudaryti tausios žvejybos partnerystės susitarimus su tam tikromis ES nepriklausančiomis šalimis partnerėmis. Tais susitarimais:
leidžiama ES laivams gaudyti perviršinius išteklius šalies partnerės išskirtinėje ekonominėje zonoje teisiškai reglamentuotoje aplinkoje už finansinį įnašą;
pabrėžiamas išteklių išsaugojimas ir aplinkos tvarumas, užtikrinant, kad visiems ES laivams būtų taikomos tos pačios kontrolės ir skaidrumo taisyklės.
Valstybės narės turi remti tvarios akvakultūros kūrimą rengdamos daugiamečius nacionalinius planus.
BŽP reglamento peržiūra
2023 m. Komisija paskelbė BŽP veikimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje vertinama, kaip veikia BŽP, praėjus 10 metų po paskutinės 2013 m. reformos. Joje apžvelgiama, kas veiksminga ir kur pasiekta apčiuopiamų rezultatų, kur įgyvendinimas atsilieka ir kokių pastangų dar reikia, kad būtų išnaudotas visas BŽP potencialas. Be to, ji turi į ateitį orientuotą perspektyvą, kurioje pateikiama ateities tvarios ir atsparios žuvininkystės vizija ir kelias.
Kiekvienais metais Komisija taip pat skelbia komunikatą, kuriame aprašomi žuvų išteklių padėties pokyčiai ir pradedamos plačios viešos konsultacijos dėl metinių žvejybos galimybių nustatymo kitiems metams. Šiame komunikate vertinama pažanga, padaryta siekiant tausios žvejybos ES, ir apžvelgiama žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyra, sektoriaus socialinės ir ekonominės veiklos rezultatai bei įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas. Jame taip pat nustatomi pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos bus rengiamas pasiūlymas dėl žvejybos galimybių kitiems metams.
NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?
Reglamentas taikomas nuo
KONTEKSTAS
BŽP buvo pradėta taikyti 1970 m. Ji buvo kelis kartus reformuota, pastaroji reforma įsigaliojo
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, , p. 22–61).
Vėlesni Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai – Tausioji žvejyba Europos Sąjungoje: dabartinė padėtis ir (COM(2024) 235 final, ).
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2053, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627 (OL L 238, , p. 1–64).
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1139, kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004 (OL L 247, , p. 1–49).
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final, ).
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, , p. 1–21).
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1026/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą (OL L 316, , p. 34–37).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, , p. 1–50).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, , p. 1–32).