Dinamiškos Europos audiovizualinio sektoriaus rinkos kūrimas

Skaitmeninis amžius su savimi atnešė sparčius technologijų pokyčius ir pastebimą „nelinijinės“ žiniasklaidos paslaugų, pavyzdžiui, užsakomųjų vaizdo programų, plėtrą greta tradicinių žiniasklaidos paslaugų, t. y. kino ir televizijos. Audiovizualiniam sektoriui tai reiškė ir sunkumus, ir naujas galimybes.

DOKUMENTAS

Tarybos išvados dėl Europos audiovizualinės politikos skaitmeniniame amžiuje (Oficialusis leidinys C 433, 2014 3 12, 2-5 psl.).

SANTRAUKA

Skaitmeninis amžius su savimi atnešė sparčius technologijų pokyčius ir pastebimą „nelinijinės“ žiniasklaidos paslaugų, pavyzdžiui, užsakomųjų vaizdo programų, plėtrą greta tradicinių žiniasklaidos paslaugų, t. y. kino ir televizijos. Audiovizualiniam sektoriui tai reiškė ir sunkumus, ir naujas galimybes.

KAM SKIRTOS ŠIOS TARYBOS IŠVADOS?

Šiose išvadose nagrinėjama, ar Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės aktų sistema vis dar tinkama besikeičiančiam audiovizualiniam sektoriui.

SVARBIAUSI ASPEKTAI

Išvadose dar kartą pabrėžiamas autorių teisių vaidmuo saugant kūrinius, skatinant juos kurti ir užtikrinant tinkamą atlygį teisių turėtojams, tuo pat metu sudarant sąlygas plėtoti piliečiams skirtas naujas bei naujoviškas paslaugas ir užtikrinant jiems tarpvalstybinę prieigą.

Europos audiovizualinės politikos pagrindiniai tikslai skaitmeniniame amžiuje:

• sudaryti palankesnes sąlygas teikti plačios apimties kultūrų bei kalbų požiūriu įvairų ir kokybišką turinį;
• užtikrinti lengvą, laiku suteikiamą, tarpvalstybinę ir teisėtą prieigą prie turinio, nevaržomą Europos audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinį judėjimą ir Europos kūrinių įtraukimą į visas platinimo platformas;
• užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams ES rinkoje.

Išvadose buvo pabrėžti keli klausimai, svarbūs siekiant šių tikslų, pavyzdžiui, užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, žiūrovų apsaugą (visų pirma, vaikų), remti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei propaguoti Europos kino srities išmanymą.

Išvadose taip pat raginama imtis veiksmų keliose konkrečiose srityse. Kalbant apie verslo aplinką, Europos Komisija ir ES šalys raginamos:

• išbandyti naujus filmų išleidimo būdus;
• skatinti praktiką, kuria palengvinamas kelių šalių teritorijoje internetu teikiamų paslaugų licencijavimas;
• skatinti skirtingų subjektų keitimąsi informacija ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Viešojo finansavimo ir galimybių gauti finansavimą srityje Europos Komisija ir ES šalys raginamos:

• skatinti siekti naujos kūrimo, platinimo ir populiarinimo finansavimo pusiausvyros;
• skatinti ES paramos priemonių, visų pirma, programos„Kūrybiška Europa“ , ir nacionalinių bei regioninių paramos priemonių papildomumą;
• skatinti finansavimą, skirtą kino paveldo bei susijusios medžiagos skaitmeninimui ir išsaugojimui.

Kalbant apie gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kino srities išmanymą ir kino paveldą,

• Komisija raginama remti ir koordinuoti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis rezultatus ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis bei įvertinti ir platinti kino srities išmanymo patikrinimų rezultatus, gautus pagal programą„Kūrybiška Europa“ ;
• Komisija ir ES šalys raginamos propaguoti gerosios praktikos pavyzdžius ir mokslinius tyrimus gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis įtraukimo į formalųjį ir neformalųjį švietimą srityje bei naudoti kino paveldą kaip priemonę ES kultūrai ir vertybėms propaguoti;
• ES šalys raginamos skatinti kinematografijos ir audiovizualinių kūrinių naudojimą visų lygmenų švietimo ir mokymo sistemose, skatinti naudotis nacionaliniais kino festivaliais ir geriau išnaudoti ES struktūrinių fondų teikiamas galimybes remiant audiovizualinį paveldą.

Kalbant apie reglamentavimo sistemą ir, konkrečiai, apie Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos peržiūrą, Komisija raginama:

• įvertinti, ar vis dar tinkamas linijinių* ir nelinijinių* audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reglamentavimo atskyrimas;
• įvertinti principo „kilmės šalis“ veikimą* bei dabartines reklamos taisykles, taikomas rėmimui, etikos kodeksams, prekių rodymui, reklamai ir teleparduotuvėms;
• įvertinti esamų Europos kūrinių propagavimo priemonių veiksmingumą;
• pasiūlyti priemones, skirtas užtikrinti, kad autorių teisių apsaugos taisyklės ir toliau būtų naudingos tiek ES ekonomikai, tiek kultūrinei įvairovei.

Daugiau informacijos pateikiama Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje apie paramą audiovizualiniam sektoriui.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

* Linijinės paslaugos - tradicinis televizijos programų transliavimas, kurias galima žiūrėti pagal transliuotojo sudarytą programų tvarkaraštį.

* Nelinijinės paslaugos leidžia žiūrovui savo nuožiūra pasirinkti programos peržiūros laiką ir vietą („užsakomosios paslaugos“).

* Kilmės šalies principas - jeigu paslauga teikiama vienoje ES šalyje, tačiau gaunama kitoje, taikoma šalies, kurioje paslauga arba veiksmas buvo atlikti, teisė.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje. Kultūrų įvairovės ir konkurencingumo sąsaja“ (COM (2014) 272 final, 2014 5 15).

Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (Oficialusis leidinys C 332, 2013 11 15, 1-11 psl.).

paskutinis atnaujinimas 13.05.2015