Geresnė teisėkūra: ES institucijų susitarimas

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros

KOKS ŠIO SUSITARIMO TIKSLAS?

• Šiuo susitarimu siekiama pagerinti ES teisėkūrą, užtikrinant, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija („trys institucijos“) yra įsipareigojusios lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti per visą teisėkūros ciklą.
• Susitarimu pakeičiamas 2003 m. gruodžio 16 d. tarpinstitucinis susitarimas, nedarant poveikio 2010 m. spalio 20 d. pagrindų susitarimui dėl Parlamento ir Komisijos santykių.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Metinių ir daugiamečių programų sudarymas

Kiekvienos kadencijos pradžioje visos trys institucijos susitaria dėl daugiamečių prioritetų. Be to, remdamosi Komisijos metine darbo programa jos kasmet priima bendrą deklaraciją dėl metinių tarpinstitucinių prioritetų. Pirmoji bendra deklaracija priimta dėl 2017 m.

Poveikio vertinimai

Susitarimu nustatoma, kad Komisija turi atlikti visų savo svarbiausių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir pasiūlymų dėl ne teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimą. Poveikio vertinimai turėtų apimti šiuo aspektus:

• ekonominį ir socialinį poveikį, poveikį aplinkai;
• subsidiarumą ir proporcingumą;
• poveikį konkurencingumui, visų pirma MVĮ;
• skaitmeninius aspektus;
• teritorinį poveikį.

Komisija remsis Reglamentavimo patikros valdyba, kurios dalį sudaro išorės ekspertai, kad ši objektyviai patikrintų Komisijos poveikio vertinimo kokybę.

Parlamentas ir Taryba gali atlikti esminių pakeitimų poveikio vertinimą, kai mano, kad tai yra tinkama ir būtina. Be to, susitarime nustatomos taisyklės dėl viešųjų konsultacijų ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, taip pat ES teisės aktų ex post vertinimo.

Skaidrumas

Susitarime pabrėžiama teisėkūros proceso skaidrumo didinimo svarba, be kita ko:

• susitariant dėl geresnės praktinės trijų institucijų bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija apie tarptautinius susitarimus tvarkos;
• tinkamai vedant trišalius dialogus*;
• bendrai paskelbiant apie sėkmingą teisėkūros proceso rezultatą;
• sukuriant bendrą duomenų bazę, leidžiančią užtikrinti įvairių teisėkūros proceso veiksmų atsekamumą.

Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai

Susitarime nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama patikslinti ir palengvinti deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų naudojimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 ir 291 straipsnius, ir pateikiamas priedas su atitinkamomis standartinėmis nuostatomis. Visų pirma susitariama, kad:

• Komisija, rengdama deleguotuosius aktus, konsultuosis su ES šalių ekspertais, o Parlamento ir Tarybos ekspertai turės vienodas galimybes dalyvauti visuose susijusiuose posėdžiuose ir susipažinti su visais susijusiais dokumentais;
• greitai bus suderinti visi iki Lisabonos sutarties galioję dokumentai;
• bus tęsiamos derybos dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų neprivalomų apibrėžimo kriterijų (t. y. neprivalomų SESV 290 ir 291 straipsnių taikymo kriterijų);
• bus sukurtas viešasis deleguotųjų aktų registras (Tarpinstitucinis deleguotųjų aktų registras „DelReg“ veikia nuo 2017 m. pabaigos).

ES teisės įgyvendinimas ir taikymas

Susitarimu pristatomos trys naujovės, padėsiančios pagerinti ir paaiškinti ES teisės įgyvendinimą bei taikymą:

• 1.

  ES šalys privalo aiškiai informuoti visuomenę apie priemones ES šalyse, kurios perkelia ES teisę į nacionalinę teisę arba įgyvendina ES teisę, remiantis 2011 m. bendromis deklaracijomis dėl aiškinamųjų dokumentų, kurie pateikiami kartu su pranešimu apie tokias priemones;

• 2.

  ES šalių prašoma perkėlimo į nacionalinę teisę akte (t. y. akte, kuriuo ES teisės aktas yra įtraukiamas į nacionalinę teisę) ar susijusiame dokumente aiškiai identifikuoti, kai jos nusprendžia į savo nacionalinę teisę įtraukti elementų, kurie visiškai nesusiję su tuo ES aktu („perteklinis reglamentavimas“);

• 3.

  Komisija turi į savo metinę ataskaitą Parlamentui ir Tarybai įtraukti visus perteklinio reglamentavimo atvejus.

Supaprastinimas

Susitarime reikalaujama, kad visos trys institucijos bendradarbiautų siekiant supaprastinti teisės aktus ir sumažinti naštą, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų pasiekti teisės aktų tikslai. Visos trys institucijos patvirtina:

• savo įsipareigojimą iš dalies keičiant galiojančius teisės aktus dažniau naudoti išdėstymo nauja redakcija teisėkūros metodą, o tais atvejais, kai išdėstymas nauja redakcija yra netikslingas, naudoti teisės aktų tekstų kodifikavimo metodą kuo greičiau po iš dalies keičiančio akto priėmimo;
• savo įsipareigojimą skatinti veiksmingiausias reguliavimo priemones, kaip antai suderinimą ir tarpusavio pripažinimą, kad būtų išvengta pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos.

Komisija pateikia metinį naštos tyrimą, kuriame apžvelgiami ES pastangų siekiant supaprastinti teisės aktus ir sumažinti administracinę naštą pagal savo Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) rezultatai.

Susitarimo įgyvendinimas

Susitarimo 50 dalyje numatoma, kad trys institucijos reguliariai stebi, kaip įgyvendinamas šis susitarimas, Tarpinstitucinio koordinavimo grupėje ir kasmet rinksis įvertinti pažangą politiniu lygmeniu.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS SUSITARIMAS?

Susitarimas taikomas nuo 2016 m. balandžio 13 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros. Informacinis pranešimas (Europos Parlamentas)
• Susitarimas dėl geresnės teisėkūros (Europos Sąjungos Taryba).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros sudarymo (2016/2005(ACI)) (OL C 50, 2018 2 9, p. 91–97)

Bendra deklaracija dėl 2018–2019 m. ES prioritetų teisėkūros srityje (OL C 446, 2017 12 29, p. 1–3)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Šeštoji dalis – Institucinės ir finansinės nuostatos. I antraštinė dalis – Institucijas reglamentuojančios nuostatos. 2 skyrius – Sąjungos teisės aktai, priėmimo procedūros ir kitos nuostatos. 1 skirsnis – Sąjungos teisės aktai. 290 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 172)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Šeštoji dalis – Institucinės ir finansinės nuostatos. I antraštinė dalis – Institucijas reglamentuojančios nuostatos. 2 skyrius – Sąjungos teisės aktai, priėmimo procedūros ir kitos nuostatos. 1 skirsnis – Sąjungos teisės aktai. 291 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 173)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Šeštoji dalis – Institucinės ir finansinės nuostatos. I antraštinė dalis – Institucijas reglamentuojančios nuostatos. 2 skyrius – Sąjungos teisės aktai, priėmimo procedūros ir kitos nuostatos. 2 skirsnis – Aktų priėmimo procedūros ir kitos nuostatos. 295 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 175)

Bendra deklaracija dėl 2017 m. ES teisėkūros prioritetų (OL C 484, 2016 12 24, p. 7–8)

Europos Parlamento ir Komisijos pareiškimas priimant 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (OL L 124, 2016 5 13, p. 1)

2011 m. rugsėjo 28 d. bendras valstybių narių ir Komisijos politinis pareiškimas dėl aiškinamųjų dokumentų (OL C 369, 2011 12 17, p. 14)

2011 m. spalio 27 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinio pareiškimo dėl aiškinamųjų dokumentų projektas (OL C 369, 2011 12 17, p. 15)

Pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (OL L 304, 2010 11 20, p. 47–62)

Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL C 321, 2003 12 31, p. 1–5)

paskutinis atnaujinimas 31.07.2018