Bendrojo Teismo procedūros reglamentas
Bendrojo Teismo procedūros reglamento dalinis pakeitimas
Bendrojo Teismo procedūros reglamento dalinis pakeitimas
Bendrojo Teismo procedūros reglamento daliniai pakeitimai
Bendrojo Teismo procedūros reglamento pakeitimai
Bendrojo Teismo procedūros reglamento pakeitimai
Bendrojo Teismo procedūros reglamento pakeitimai
Bendrojo Teismo procedūros reglamento pakeitimai
Sprendimas dėl procesinių dokumentų pateikimo ir įteikimo per taikomąją programą „e-Curia“
Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktinės vykdymo nuostatos
Šiuo Bendrojo Teismo procedūros reglamentu nustatomos taisyklės dėl Bendrojo Teismo vidaus struktūros ir kaip jis organizuoja procesą, dėl kurio į jį kreiptasi.
2024 m. buvo atlikti svarbūs procedūros reglamento pakeitimai. Jais siekiama įgyvendinti Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2019, kuriuo iš dalies keičiamas prie sutarčių pridėtas Protokolas Nr. 3, visų pirma dėl Teisingumo Teismui pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį perduotų prejudicinių sprendimų procedūrų, siekiant nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją juos nagrinėti (žr. toliau). Pakeistame procedūros reglamente taip pat numatomi Bendrojo Teismo darbo organizavimo ir struktūros pakeitimai.
Sprendimas susijęs su informacinių technologijų programa „e-Curia“, kuri suteikia galimybę pateikti ir įteikti procesinius dokumentus elektroniniu būdu. Juo nustatomos naudojimosi „e-Curia“ sąlygos ir panaikinamas bei pakeičiamas ankstesnis 2018 m. sprendimas.
Procedūros reglamentas papildomas praktinėmis vykdymo nuostatomis. Jos parengtos siekiant užtikrinti, kad procedūros reglamentas būtų tinkamai įgyvendinimas ir kad teismo procedūros vyktų sklandžiai bei efektyviai.
Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas yra Europos Sąjungos (ES) teismai, sudarantys Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Jų tikslas – užtikrinti vienodą ES teisės aiškinimą ir taikymą.
Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti:
Bendrąjį Teismą sudaro po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės. Teisėjai iš savo narių renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją trejų metų laikotarpiui. Teisėjai turi vykdyti savo funkcijas nešališkai ir nepriklausomai. Ypatingais atvejais teisėjas gali būti skiriamas generaliniu advokatu1. Teisėjai skiria Teismo kanclerį2 šešerių metų kadencijai.
Bendrajame Teisme bylos nagrinėjamos kolegijose, kuriose posėdžiauja trys arba penki teisėjai. Kai kurias bylas nagrinėja vienas teisėjas. Teisėjai renka kolegijų pirmininkus. Kiekvienam bylos nagrinėjimui vienas teisėjas skiriamas teisėju pranešėju (kuris parengia pradinį sprendimo projektą). Bendrasis Teismas taip pat gali posėdžiauti kaip didžioji kolegija (penkiolika teisėjų), jei to reikia dėl bylos teisinio sudėtingumo arba svarbos.
Procedūros reglamentas buvo keičiamas 2023 m., iš dalies siekiant užtikrinti, kad Bendrojo Teismo nustatyta dalinė kolegijų specializacija neprarastų savo veiksmingumo, kai kas trejus metus keičiama kolegijų sudėtis.
2024 m. procedūros reglamento pakeitime numatoma galimybė sudaryti tarpinę kolegiją, kuri yra didesnė nei penkių teisėjų kolegija ir mažesnė nei penkiolikos teisėjų didžioji kolegija. Tarpinę kolegiją sudaro devyni teisėjai. Jai pirmininkauja Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojas.
Prašymai priimti prejudicinį sprendimą priskiriami kolegijoms, kurios bus atsakingos už šių bylų nagrinėjimą ir sprendimą. Šiuose teismuose dirba penki teisėjai, nepažeidžiant galimybės perduoti bylą nagrinėti kitos sudėties teismui, jei to reikėtų dėl bylos sudėtingumo ir svarbos. Nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą Bendrajam Teismui padeda vienas ar keli generaliniai advokatai. Kaip ir nagrinėjant bylas Teisingumo Teisme, Bendrasis Teismas renka teisėjus, kurie vykdys generalinio advokato pareigas nagrinėjant prašymus priimti prejudicinį sprendimą, ir teisėjus, kurie laikinai juos pakeis, jeigu jie negalės vykdyti savo pareigų. Jie padeda kompetentingai teismo sudėčiai visose bylose dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Nuostatomis reglamentuojamas generalinių advokatų paskyrimas nagrinėti prašymus priimti prejudicinį sprendimą ir jų funkcijų vykdymas.
Bendrojo Teismo pasitarimai yra uždari. Po diskusijų teisėjai paskelbia vieną sprendimą.
Ieškovas gali pasirinkti vieną iš dvidešimt keturių ES oficialiųjų kalbų. Ši kalba pirmiausia vartojama šalių argumentuose raštu ir žodžiu, taip pat Bendrajam Teismui bendraujant su šalimis.
Jeigu institucijos pareikštas ieškinys yra susijęs su ES arba jos vardu sudarytos sutarties išlyga, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viešąją ar pagal privatinę teisę, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 272 straipsnį, proceso kalba yra kalba, kuria sudaryta sutartis. Jeigu sutartis sudaryta keliomis kalbomis, ieškovas gali pasirinkti vieną iš jų.
Atstovai (atstovaujantys valstybėms narėms arba ES institucijoms) ir advokatai turi imunitetą dėl savo išsakytų pareiškimų ir pateiktų raštų, susijusių su byla. Su procesu susiję raštai ir dokumentai negali būti nei kratos, nei konfiskavimo objektas.
Advokatai turi pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad turi teisę verstis advokato praktika valstybės narės teisme.
Procedūra gali būti sudaryta iš kelių arba visų toliau nurodytų dalių.
Kai keliose Bendrojo Teismo nagrinėjamose bylose keliamas tas pats teisės klausimas ir teismas nori išvengti lygiagretaus šių bylų nagrinėjimo, vienos ar kelių bylų nagrinėjimas gali būti sustabdytas, kol bus išnagrinėta byla, kurioje, palyginti su kitomis bylomis, šis klausimas galėtų būti išnagrinėtas geriausiai. Tokia byla vadinama modeline.
Gali būti organizuojami dviejų ar daugiau panašių bylų bendri posėdžiai, kad tam tikros bylos būtų sprendžiamos veiksmingiau.
Jei dėl sveikatos, saugumo ar kitų svarių priežasčių šaliai atstovaujantis asmuo negali fiziškai dalyvauti teismo posėdyje, jam gali būti leista dalyvauti jame per vaizdo konferenciją.
Bendrojo Teismo posėdžiai gali būti transliuojami. Kai Bendrasis Teismas ketina transliuoti posėdį, apie tai bylos šalims praneša Teismo kanceliarija. Jei bylos šalis mano, kad posėdis neturėtų būti transliuojamas, ji kuo greičiau apie tai informuoja Bendrąjį Teismą ir išsamiai nurodo aplinkybes, dėl kurių būtų pagrįsta jo netransliuoti. Bendrasis Teismas kuo greičiau dėl to priima sprendimą.
Praktinėse vykdymo nuostatose paaiškinamos, patikslinamos ir papildomos kai kurios procedūros reglamento nuostatos. Daugelis praktinių vykdymo nuostatų yra susijusios su tokiais aspektais kaip procesinių ir kitų dokumentų pateikimu, jų įforminimu, vertimu raštu ir vertimu žodžiu vykstant teismo posėdžiams.
Nuo 2015 m. jos buvo keletą kartų keičiamos, pastarąjį kartą – 2024 m., siekiant papildyti arba pritaikyti prie naujų taisyklių, susijusių su asmens duomenų apsauga, tam tikrų duomenų konfidencialumu tiesioginiuose ieškiniuose, procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose, įskaitant per vaizdo konferenciją.
Šis procedūros reglamentas taikomas nuo Juo pakeistos pradinės taisyklės, priimtos Naujausi pakeitimai įsigaliojo
2024 m. priimtos praktinės vykdymo nuostatos įsigaliojo
Daugiau informacijos žr.:
Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktinės vykdymo nuostatos [2024/2097] (OL L, 2024/2097, ).
Bendrojo Teismo procedūros reglamentas (OL L 105, , p. 1–66).
Bendrojo Teismo procedūros reglamento dalinis pakeitimas (OL L 217, , p. 71).
Bendrojo Teismo procedūros reglamento dalinis pakeitimas (OL L 217, , p. 72).
Bendrojo Teismo procedūros reglamento daliniai pakeitimai (OL L 217, , p. 73–77).
Bendrojo Teismo procedūros reglamento pakeitimai (OL L 240, , p. 67).
Bendrojo Teismo procedūros reglamento pakeitimai (OL L 240, , p. 68–71).
Bendrojo Teismo procedūros reglamento pakeitimai (OL L 44, , p. 8–14).
Bendrojo Teismo procedūros reglamento pakeitimai [2024/2095] (OL L, 2024/2095, ).
Bendrojo Teismo sprendimas dėl procesinių dokumentų pateikimo ir įteikimo per taikomąją programą e-Curia [2024/2096] (OL L, 2024/2096, ).
paskutinis atnaujinimas