[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 12.12.2008 COM (2008) 853 galutinis 2008/0248 (AVC) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimo pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų jo nuostatų taikymo Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimo sudarymo tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos (pateikta Komisijos) AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Pridedami pasiūlymai – tai Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimo pasirašymo ir sudarymo teisės aktai. 1. Tarybos sprendimo pasiūlymas dėl Susitarimo pasirašymo; 2. Tarybos sprendimo pasiūlymas dėl Susitarimo sudarymo. 2. Šiuo metu Sirijos santykius su Europos bendrija reglamentuoja 1977 m. liepos 18 d. pasirašytas Bendradarbiavimo susitarimas (įsigaliojęs 1978 m. sausio 1 d.) su pakeitimais, padarytais vėlesniais protokolais. Taryba savo derybų direktyvas patvirtino 1997 m. gruodžio 18 d., o Komisija oficialiai derybas dėl Asociacijos susitarimo pradėjo 1998 m. gegužės 14–15 d. Pirmus ketverius metus derybų pažanga buvo labai lėta. Derybų tempas pasikeitė po Sirijos vyriausybės pertvarkos 2001 m. gruodžio mėn., ir 2002 m. birželio 5–6 d. vykusioje aštuntojoje sesijoje buvo galima suderinti pirmuosius teksto skyrius. Pateikus išsamų Sirijos tarifų sąrašą, 2003 m. rugsėjo mėn. buvo galima pradėti intensyvias derybas dėl tarifų panaikinimo, o tai leido 2003 m. gruodžio 8–9 d. raunde derybas baigti, paskui buvo techninių diskusijų ciklas, po kurio 2004 m. spalio 19 d. [ir 2008 m. gruodžio 14 d.] Briuselyje Komisija ir Sirijos vyriausybė parafavo tekstą. 3 Susitarimas buvo pateiktas Tarybai 2004 m. gruodžio 17 d. [COM (2004) 808 galutinis]. Vis dėlto dėl politinių sumetimų Taryba nesusitarė dėl jo pasirašymo. Atsižvelgiant į pastaruoju metu įvykusius teigiamus Sirijos regioninės politikos pokyčius, visų pirma susijusius su santykiais su Libanu ir Izraeliu, ES dabar sutariama, kad Susitarimo projektas turėtų būti atnaujintas, kad jį būtų galima greitai sudaryti. Komisija ir Sirija atitinkamai susitarė dėl techninių adaptacijų, kurias reikia atlikti, siekiant atnaujinti 2004 m. Asociacijos susitarimo projektą, 2008 m. gruodžio 14 d. pataisytas Susitarimas buvo parafuotas. Atliktos adaptacijos yra grynai techninio pobūdžio – jose atsižvelgiama į nuo 2004 m. įvykusius pokyčius, turinčius poveikį Susitarimo įgyvendinimui, visų pirma į paskutinę ES plėtrą, Sirijos muitų tarifų sąrašo reformą, suderintos sistemos ir EB kombinuotosios nomenklatūros pakeitimus. 4. Siūlomas peržiūrėtas ES ir Sirijos asociacijos susitarimas sukurs naujus, glaudesnius santykius pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę, sukurtą 1995 m. Barselonos deklaracija. Jis prisidės prie taikos ir saugumo palaikymo regione ir skatins Sirijos ir ES bei Sirijos ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių prekybos ir ekonominius santykius. Siūlomas susitarimas būtų paskutinė trūkstama Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos sukūrimo 2010 m., kaip numatyta Barselonos deklaracijoje, dalis. Barselonos deklaracijoje pabrėžiamas ES teikiamas prioritetas savo saugumo, ekonominių ir socialinių santykių su pietiniais Viduržemio jūros baseino partneriais stiprinimui. Susitarimai su Tunisu, Maroku, Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Palestiniečių teritorijomis (PLO), Jordanija ir Libanu jau pasirašyti. Jį pasirašyti lieka tik su Sirija. 5. ES ir Sirijos asociacijos susitarimas galios neribotą laiką ir atvers kelią santykiams įvairiausiose srityse stiprinti remiantis abipusiškumu ir partneryste. Pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms bus esminė susitarimo nuostata.Laikantis 2003 m. lapkričio 17 d. Tarybos sprendimo dėl kovos su masinio naikino ginklų platinimu, Susitarime taip pat numatyta esminė nuostata dėl įsipareigojimo vykdyti dabartinius nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo priemonėmis numatytus reikalavimus. 6. ES ir Sirijos asociacijos susitarimo struktūra panaši į kitų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimų struktūrą, tačiau jame daugiau toli siekiančių ir svarbių kelių sričių nuostatų: ginklų neplatinimo, kovos su terorizmu, išsamiu žemės ūkio produktų tarifų panaikinimu, techninių kliūčių prekybai, sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, palankesnių sąlygų prekybai sudarymo, įsisteigimo teisės ir paslaugų, vyriausybės viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės teisių ir prekybos ginčų sprendimo mechanizmų. Taip pat yra numatytas prekybos ir su prekyba susijusių nuostatų laikinas taikymas. 7. Susitarime daugiausia dėmesio skiriama šiems pagrindiniams dalykams: - nuolatiniam politiniam dialogui, įskaitant bendradarbiavimą dėl ginklų neplatinimo; - ekonominiam, socialiniam bei kultūriniam dialogui ir bendradarbiavimui įvairiausiose srityse; - laipsniškam Europos bendrijos ir Sirijos laisvosios prekybos zonos sukūrimui per ne ilgiau kaip dvylika metų. Abi šalys pripažįsta laisvosios prekybos, kaip garantuoja 1994 m. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) ir kiti daugiašaliai susitarimai, pridėti prie PPO steigimo sutarties, svarbą; - yra dar kartą patvirtinama 1978 m. Bendradarbiavimo susitarimu Sirijai suteikta galimybė į Bendriją laisvai eksportuoti pramonės produktus. Abipusiškai Sirija liberalizuos savo Bendrijos produktams taikomą importo režimą, kad visi tarifai iki dvylikos metų perėjimo laikotarpio nuo Susitarimo įsigaliojimo pabaigos būtų sumažinti iki nulio; - yra numatytos konkrečios abipusės nuolaidos perdirbtiems žemės ūkio produktams; - laikantis Barselonos proceso uždavinių (laipsniško liberalizavimo, numačius persvarstymo sąlygą) bus liberalizuotas Sirijos žemės ūkio produktų importas į Bendriją. Tarifų kvotos taikomos jautriųjų prekių sąrašui. Iš Bendrijos į Siriją eksportuojamų produktų tarifai bus mažinami palaipsniui, kad iki dvylikos metų perėjimo laikotarpio nuo susitarimo įsigaliojimo pabaigos sumažėtų iki nulio; - prekyba iš Sirijos į Bendriją importuojamais žuvimi ir žuvininkystės produktais, išskyrus ribotą skaičių produktų, bus liberalizuota per dvejus metus. Produktų, kurių liberalizavimas nėra numatomas, tarifų kvotos bus numatytos Susitarimu. Iš Bendrijos į Siriją eksportuojamos žuvies ir žuvininkystės produktų tarifai bus mažinami palaipsniui ne ilgiau kaip 12 metų nuo susitarimo įsigaliojimo; - įsisteigimo ir paslaugų teikimo teisei, suteikiančiai Europos investuotojams galimybę įsisteigti Sirijoje pagal MFN arba nacionalinį režimą (atsižvelgiant į tai, kuris iš jų palankesnis) ir atveriančiai beveik visus sektorius jų investicijoms, išskyrus kai kuriuos, šiuo metu skirtus tik valstybės monopoliui. Telekomunikacijų sritis bus atverta ne vėliau kaip po šešerių metų nuo jo įsigaliojimo; - ginčų sprendimo nuostatoms, skirtoms prekybos ginčams spręsti pagal PPO ginčų sprendimo mechanizmą; - nuostatoms dėl asmenų judėjimo; - dėl mokėjimų ir kapitalo judėjimo, konkurencijos, vyriausybės viešųjų pirkimų, intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių bei dėl standartų, techninio reguliavimo ir atitikties vertinimo procedūrų; - įsipareigojimams ir bendradarbiavimui migracijos (įskaitant readmisiją), teisinės valstybės, kovos su narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu ir pasipriešinimo terorizmui srityse; - institucinėms nuostatoms dėl valdymo susitarimo, kuriuo bus numatytas ministerijų lygmens Asociacijos tarybos, kuri rinksis susitarimo įgyvendinimui prižiūrėti, ir Asociacijos komiteto steigimui; - Asociacijos taryba imasi visų tinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas Europos Parlamento ir Sirijos Liaudies Susirinkimo bendradarbiavimui ir ryšiams. Juo siekiama remti Sirijos ekonominę ir politinę reformą rengiant Siriją integracijai į pasaulinę ekonomiką ir remiant regioninę integraciją. Jis nuolatiniu politiniu dialogu taip pat leis ES įsitraukti į diskusijas su Sirija visomis abiem šalims rūpimomis temomis, visų pirma apie žmogaus teises ir demokratijos principus, terorizmą ir ginklų neplatinimą. Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimo pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų jo nuostatų taikymo EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 310 straipsnį, siejamą su 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmu sakiniu, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1], kadangi: (1) 1997 m. gruodžio 18 d. Taryba patvirtino nurodymus Komisijai pradėti derybas dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimo tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos. (2) Šios derybos užbaigtos ir Susitarimas parafuotas 2004 m. spalio 19 d. [ir 2008 m. gruodžio 14 d.]. (3) Europos Komisija ir Sirijos Arabų Respublika įsipareigojo tam tikras Asociacijos susitarimo nuostatas iki jo įsigaliojimo taikyti laikinai. (4) Laikinam susitarimo taikymui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[2]. (5) Asociacijos susitarimas turėtų būti pasirašytas Bendrijos vardu ir turėtų būti patvirtintas laikinas jo nuostatų taikymas, PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Europos bendrijos vardu pasirašyti Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimą tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos, sudarytiną vėliau. 2 straipsnis Kol Asociacijos susitarimas įsigalios, šios jo nuostatos taikomos laikinai: 2 straipsnis, 7–42 straipsniai, 61 straipsnis, 63–89 straipsniai, 97 straipsnis, 99–102 straipsniai, 107 straipsnis, 120 straipsnis, 132–138 ir 140–141 straipsniai. 3 straipsnis Laikinam Susitarimo taikymui būtinos priemonės patvirtinamos vadovaujantis 4 straipsnyje nurodyta tvarka. 4 straipsnis 3. Komisijai padeda Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neišvardytais Sutarties I priede, vadybos komitetas, įsteigtas 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/1993, nustatančio prekybos tvarką, taikomą kai kurioms prekėms, pagamintoms perdirbant žemės ūkio produktus[3], 16 straipsniu, Cukraus vadybos komitetas, įsteigtas 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus rinkos organizavimo[4] su pakeitimais, padarytais 2002 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 680/2002[5], 42 straipsniu, arba tam tikrais atvejais – komitetai, įsteigti atitinkamomis kitų reglamentų dėl bendro rinkos organizavimo nuostatomis, arba Muitinės kodekso komitetas, įsteigtas 1992 m. spalio 12 d. Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, įsteigiančio Bendrijos muitinės kodeksą[6], 248a straipsniu. Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis – vienas mėnuo. 4. Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles. Priimta Briuselyje, Tarybos vardu Pirmininkas 2008/0248 (AVC) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimo sudarymo tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 310 straipsnį, siejamą su 300 straipsnio antru sakiniu, 2 dalimi ir 3 dalies antrąja pastraipa, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą[7], kadangi: (1) Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimas tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos buvo pasirašytas Europos bendrijos vardu […] […], darant išlygą, kad, vadovaujantis …. Tarybos sprendimu …./………./EB, susitarimas galiausiai bus sudarytas vėliau. (2) Susitarimas turėtų būti patvirtintas, NUSPRENDĖ: 1 straipsnis Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimas tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos, Susitarimo priedai ir protokolai, bendros deklaracijos ir Europos bendrijos deklaracijos, įtrauktos į galutinį aktą, yra patvirtinami Europos bendrijos vardu. Susitarimo, protokolų ir baigiamojo akto tekstai yra šio sprendimo dalis. 2 straipsnis Bendrijos poziciją Asociacijos taryboje ir Asociacijos komitete nustato Taryba Komisijos teikimu arba, jei pasitaikytų toks atvejis, Komisija, laikydamasi atitinkamų Sutarčių nuostatų. Pagal Susitarimo 124 ir 127 straipsnius Asociacijos tarybai pirmininkauja Tarybos pirmininkas. Asociacijos komitetui, vadovaudamasis suderintomis darbo tvarkos taisyklėmis, pirmininkauja Komisijos atstovas. Sprendimą skelbti Asociacijos tarybos ir Asociacijos komiteto sprendimus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje kiekvienu atskiru atveju priima atitinkamai Taryba ir Komisija. 3 straipsnis Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Europos bendrijos vardu deponuoti Susitarimo 142 straipsnyje numatytą pranešimo aktą. Priimta Briuselyje, Tarybos vardu Pirmininkas PRIEDAS EUROPOS IR VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO ŠALIŲ SUSITARIMAS, ĮSTEIGIANTIS EUROPOS BENDRIJŲ BEI JŲ VALSTYBIŲ NARIŲ IR SIRIJOS ARABŲ RESPUBLIKOS ASOCIACIJĄ BELGIJOS KARALYSTĖ BULGARIJOS RESPUBLIKA ČEKIJA DANIJOS KARALYSTĖ VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA ESTIJOS RESPUBLIKA GRAIKIJOS RESPUBLIKA ISPANIJOS KARALYSTĖ PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA AIRIJA ITALIJOS RESPUBLIKA KIPRO RESPUBLIKA LATVIJOS RESPUBLIKA LIETUVOS RESPUBLIKA LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ VENGRIJOS RESPUBLIKA MALTOS RESPUBLIKA NYDERLANDŲ KARALYSTĖ AUSTRIJOS RESPUBLIKA LENKIJOS RESPUBLIKA PORTUGALIJOS RESPUBLIKA RUMUNIJA SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA SLOVAKIJOS RESPUBLIKA SUOMIJOS RESPUBLIKA ŠVEDIJOS KARALYSTĖ JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ, EUROPOS BENDRIJOS steigimo sutarties Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės, bei EUROPOS BENDRIJA , toliau – Bendrija, ir SIRIJOS ARABŲ RESPUBLIKA , toliau – Sirija, ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos, jos valstybių narių ir Sirijos tradicinių ryšių svarbą ir bendras jų vertybes, ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Bendrija, jos valstybės narės ir Sirija siekia stiprinti šiuos ryšius ir sukurti ilgalaikius abipusiškumu, partneryste ir bendra plėtra grindžiamus santykius, ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Šalims svarbūs Jungtinių Tautų chartijos tikslai ir principai, pagarba žmogaus teisėms, demokratiniams principams ir politinėms bei ekonominėms laisvėms, kuriomis grindžiama asociacija, ATSIŽVELGDAMOS į politinius ir ekonominius pokyčius, pastaraisiais metais įvykusius Europoje ir Sirijoje, ir suprasdamos, kad būtina sutelkti pastangas politiniam stabilumui ir ekonominiam vystymuisi stiprinti skatinant bendradarbiavimą visame Europos ir Viduržemio jūros regione bei jo dalyse; SUPRASDAMOS Sirijos ryžtą plėtoti savo ūkio sąveiką su pasaulio ekonomika ir jos bendradarbiavimą šiame kontekste su Bendrija bei jos valstybėmis narėmis; SUPRASDAMOS šio Susitarimo, grindžiamo bendradarbiavimu ir dialogu, svarbą norint pasiekti nuolatinį saugumą ir stabilumą Europos ir Viduržemio jūros regione; ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad valstybinių ir nevalstybinių subjektų vykdomas masinio naikinimo ginklų (MNG) platinimas ir jų pristatymo būdai yra viena didžiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui; SIEKDAMOS bendradarbiauti priešinantis nelegalaus su MNG susijusių prekių ir technologijų naudojimo bei prekybos jomis grėsmei ir pripažindamos, kad sukūrus veiksmingą nacionalinę eksporto, tranzito ir galutinio naudojimo kontrolės priemonių sistemą taip pat bus lengviau įsigyti prekių ir technologijų Sirijos vystymuisi; SUPRASDAMOS, kad tarptautinis nusikalstamumas ir terorizmas kelia grėsmę Susitarimo uždavinių vykdymui ir regiono stabilumui; SIEKDAMOS sukurti ir plėtoti nuolatinį politinį dialogą dvišaliais ir abiem šalims rūpimais tarptautiniais klausimais; ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos norą veiksmingais bendradarbiavimo mechanizmais teikti paramą Sirijos pastangoms vykdyti ūkio reformą ir siekti socialinio vystymosi; ATSIŽVELGDAMOS į skirtingą Bendrijos ir Sirijos ekonominio ir socialinio išsivystymo lygį ir siekdamos kartu dirbti, kad šie skirtumai būtų panaikinti ir šios asociacijos uždaviniai būtų įvykdyti taikant atitinkamas šio Susitarimo nuostatas; SIEKDAMOS stiprinti nuolatiniu dialogu grindžiamą bendradarbiavimą ekonomikos, mokslo, aplinkosaugos, technologijų, kultūros, audiovizualinėje, socialinėje bei kultūros srityse, kurio tikslas – geriau pažinti ir suprasti vienai kitą; ATSIŽVELGDAMOS į laisvosios prekybos, garantuotos 1994 m. Bendruoju susitarimu dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) ir kitais daugiašaliais susitarimais, pridėtais prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties, svarbą Bendrijai ir Sirijai; ĮSITIKINUSIOS, kad šiuo Asociacijos susitarimu bus sukurta aplinka, tinkama jų ekonominiams santykiams, ypač prekybos, investicijų, technologinio modernizavimo sričių bendradarbiavimui, įskaitant tinkamą ūkio pertvarkymą, plėtoti; PATVIRTINDAMOS, kad šio Susitarimo nuostatos, priklausančios Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinės dalies III dalies taikymo sričiai, yra privalomos Jungtinei Karalystei ir Airijai, kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, o ne kaip daliai Europos bendrijos, kol Jungtinė Karalystė ir Airija (kaip gali atsitikti) Sirijai praneš, kad jis tapo jai privalomas kaip Europos bendrijos daliai, vadovaujantis Protokolu dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėtu prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties. Tas pats taikoma Danijai, vadovaujantis minėtų Sutarčių protokolu dėl Danijos pozicijos; susitarė: 1 straipsnis 1. Šiuo Susitarimu steigiama Bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos asociacija. 2. Šio Susitarimo tikslai yra: a) suteikti šalių politiniam dialogui tinkamą pagrindą ir taip sudaryti sąlygas plėtoti glaudžius politinius santykius visose srityse, kurias jos laiko dominančiomis tokiame dialoge; b) sudaryti sąlygas palaipsniui liberalizuoti prekybą prekėmis, paslaugomis ir kapitalu; c) plėtoti mainus ir skatinti Šalių subalansuotų ekonominių ir socialinių santykių plėtojimą palaikant dialogą ir bendradarbiaujant, visų pirma dialogu ir bendradarbiavimu, kuriais siekiama didinti Sirijos gerovę bei ekonominį ir socialinį vystymąsi; d) skatinti viso Europos ir Viduržemio jūros regiono bei atskirų jo dalių bendradarbiavimą integruojant Siriją ir jos regiono partnerius; e) remti bendradarbiavimą ekonomikos, socialinėje, kultūros, finansų srityse ir kitose srityse, kurios galėtų dominti abi šalis. 2 straipsnis Šalių vidaus ir užsienio politikos kryptys grindžiamos pagarba demokratiniams principams ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nustatytoms pagrindinėms žmogaus teisėms, kuri yra esminė šio Susitarimo nuostata. I ANTRAŠTINĖ DALIS POLITINIS DIALOGAS IR BENDRADARBIAVIMAS 3 straipsnis Sukuriamas nuolatinis Šalių politinis dialogas ir bendradarbiavimas, siekiant plėtoti nuolatinius jų bendradarbiavimo santykius ir prisidėti prie Viduržemio jūros regiono klestėjimo, stabilumo ir saugumo bei sukurti supratimo ir tolerancijos tarp kultūrų klimatą. 4 straipsnis Šalys pakartoja savo bendrą tikslą sukurti abipusiškai ir veiksmingai patikrinamą Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo, branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų ir jų tiekimo sistemų. Jos susitaria drauge skatinti visus Viduržemio jūros regiono partnerius pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti visas ginklų neplatinimo priemones, įskaitant Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (BGNS), Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (VBBUS), Biologinių ginklų konvenciją (BGK) ir Cheminių ginklų konvenciją (CGK). 5 straipsnis 1. Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie priešinimosi masinio naikinimo, branduolinių, biologinių bei cheminių ginklų platinimui ir jų tiekimo priemonėms, visiškai vykdydamos savo galiojančius įsipareigojimus pagal tarptautines nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutartis ir susitarimus, kitus galiojančius atitinkamus savo tarptautinius įsipareigojimus bei Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas ir užtikrindamos veiksmingą jų įgyvendinimą. Šalys susitaria, kad ši nuostata – esminė šio Susitarimo nuostata. 2. Jos taip pat susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie šio tikslo: imdamosi veiksmų, kad būtų atitinkamai pasirašyti ir ratifikuoti visi kiti svarbūs tarptautiniai teisės aktai arba kad būtų prie jų prisijungta ir jie būtų visiškai įgyvendinti; sukurdamos veiksmingas nacionalines su MNG susijusių, įskaitant dvejopos paskirties, prekių ir technologijų eksporto, tranzito ir galutinio naudojimo kontrolės priemonių sistemas, numatančias vykdymo tvarką ir atitinkamas baudas. 3. Politinis dialogas, kaip numatyta 6 straipsnyje, papildys ir įtvirtins 4 ir 5 straipsnių nuostatas. 6 straipsnis 1. Politinis dialogas apima bendrąsias temas, visų pirma taikos, pagarbos tarptautinei teisei ir teritorinio vientisumo, regioninio stabilumo ir saugumo, žmogaus teisių, demokratijos ir regioninės plėtros, juo siekiama atverti kelią naujoms bendradarbiavimo šiose srityse formoms siekiant bendrųjų tikslų. 2. Politinis dialogas ir bendradarbiavimas visų pirma: a) padeda sudaryti sąlygas draugiškų Šalių santykių atkūrimo procesui didinant tarpusavio supratimą ir remiant požiūrio suartėjimą nuolatinėmis konsultacijomis abiem šalims rūpimais tarptautiniais klausimais; b) leidžia kiekvienai Šaliai geriau suprasti kitos Šalies poziciją bei interesus ir deramai į juos atsižvelgti; c) remia tarptautinį ginklų neplatinimą, didina abipusį saugumą ir stabilumą Europos ir Viduržemio jūros regione; d) padeda kurti bendras iniciatyvas remiantis principais, kuriais grindžiamas šis Susitarimas. 3. Politinis dialogas vyksta reguliariai ir visais atvejais, kai būtina, ypač: a) ministrų lygmeniu, daugiausia Asociacijos taryboje; b) Sirijos vyresniųjų pareigūnų ir Tarybai pirmininkaujančios šalies, kuriai padeda generalinis sekretorius (vyriausiasis įgaliotinis), bei Europos Komisijos; c) išnaudojant visas galimybes, kurias teikia diplomatiniai kanalai, įskaitant nuolatinius trumpus pareigūnų pasitarimus, konsultacijas tarptautinių susitikimų metu ir diplomatinių atstovų trečiosiose šalyse ryšius; d) prireikus – bet kokiu kitu būdu, kuris padėtų stiprinti, plėtoti ir intensyvinti šį dialogą. II ANTRAŠTINĖ DALIS LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS PAGRINDINIAI PRINCIPAI 7 straipsnis Bendrijos ir Sirija pereinamuoju laikotarpiu, trunkančiu daugiausia 12 metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, laikydamosi šio Susitarimo ir Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (1994 m.) bei vėlesnių jo pakeitimų (toliau – GATT), nuostatų, palaipsniui sukuria laisvosios prekybos zoną. I SKYRIUS MUITŲ PANAIKINIMAS 8 straipsnis Muitas – tai bet koks mokestis arba rinkliava, kuriais apmokestinama importuojama arba eksportuojama prekė, įskaitant bet kokios formos papildomą mokestį arba rinkliavą, susijusius su tokiu importu arba eksportu, bet neįskaitant: a) vidaus mokesčių arba kitų vidaus rinkliavų, kuriais apmokestinama pagal 24 straipsnio 1 dalį; b) antidempingo arba išlyginamųjų mokesčių, kuriais apmokestinama pagal 28 ir 29 straipsnius; c) mokesčių arba kitų rinkliavų, kuriais apmokestinama pagal GATT VIII straipsnį, daugelio iš šių mokesčių ir kitų rinkliavų suma ribojama apytikre suteiktų paslaugų kaina, ir jie nėra netiesioginė apsauga vietos produktams arba importo ar eksporto apmokestinimas fiskaliniais tikslais. Jais apmokestinama pagal konkrečias normas, atitinkančias tikrąją suteiktos paslaugos vertę. 9 straipsnis 1. Šalių importo muitai panaikinami vadovaujantis tolesnių 1 ir 2 skirsnių nuostatomis. 2. Šalių eksporto muitai panaikinami nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. 3. Kiekvieno produkto bazinis muitas, kuriam taikytinos tarifų panaikinimo nuostatos, – tai: a) Europos bendrijos bendrasis muitų tarifas taikomas erga omnes šio Susitarimo pasirašymo dieną[8]; b) I priede pateiktas Sirijos tarifas. 4. Jei Šalis sumažina savo taikomą muito normą nuo paminėtosios šio straipsnio 3 dalyje ir prieš baigiantis pereinamajam laikotarpiui, tos Šalies tarifų panaikinimo nuostatos sumažintoms normoms taikomos nuo tokio sumažinimo dienos. 5. Jei Sirija įstoja į PPO, bazinis muitas, kuriam turi būti taikomos tarifų panaikinimo nuostatos, – tai pagal PPO privaloma norma arba kita erga omnes nuo stojimo dienos iš tikrųjų taikoma norma, jei ji mažesnė. Jei įstojus į PPO tarifų mažinimas yra taikomas erga omnes, sumažinta norma taikoma kaip bazinis muitas nuo to sumažinimo taikymo dienos. 10 straipsnis Nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos neįvedama naujų muitų ir nedidinami Šalių prekybai jau taikomi muitai. 1 skirsnis PRAMONINIAI PRODUKTAI 11 straipsnis Šio skyriaus nuostatos taikomos produktams, kurių kilmės šalis yra Bendrija ir Sirija, priskiriamiems Kombinuotosios nomenklatūros ir Sirijos muitų tarifo 25–97 skyriams, išskyrus II priede išvardytus produktus. 12 straipsnis Produktų, kurių kilmės šalis yra Sirija, importui į Bendriją netaikomi muitai, kaip apibrėžta 8 straipsnyje. 13 straipsnis (1) Muitai, kaip apibrėžta 8 straipsnyje, taikomi produktų, kurių kilmės šalis yra Bendrija, importui į Siriją, mažinami palaipsniui iki nulio pagal tokį planą ir grafiką: 1. Visi I priede išvardyti 1 % ir 3 % muitai panaikinami šio Susitarimo įsigaliojimo dieną. 2. Išskyrus produktus, kuriems taikomos šio straipsnio 7 ir 8 dalys, visi I priede išvardyti 5 % ir 7 % muitai panaikinami per trejus metus po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. 3. Išskyrus produktus, kuriems taikomos šio straipsnio 7 ir 8 dalys, visi I priede išvardyti 10 % ir 15 % muitai panaikinami per šešerius metus po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. 4. Išskyrus produktus, kuriems taikomos šio straipsnio 7 ir 8 dalys, visi I priede išvardyti 20 % muitai panaikinami per devynerius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. 5. Išskyrus produktą 8703.23.91 ir produktus, kuriems taikomos šio straipsnio 7 ir 8 dalys, visi I priede išvardyti 30 %, 40 % ir 50 % muitai panaikinami per dvylika metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. 6. Išskyrus produktą 8703.23.92, visi I priede išvardyti 50 % viršijantys muitai šio Susitarimo įsigaliojimo dieną sumažinami iki 50 % ir per dvylika metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos panaikinami. 7. Visi muitai 8 protokole išvardytiems produktams, kuriems taikomas Pasaulio prekybos organizacijos Informacijos technologijų susitarimas, panaikinami šio Susitarimo įsigaliojimo dieną. 8. Visi muitai SS 28, 29, 30, 31, 35, 36, 37 ir 38 kategorijų produktams panaikinami šio Susitarimo įsigaliojimo dieną. 9. Mokestis produktui 8703.23.91, kaip nurodyta I priede, lieka 40 % trejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, o po to per devynerius likusius pereinamojo laikotarpio metus panaikinamas. 10. Mokestis produktui 8703.23.92, kaip nurodyta I priede, lieka 60 % ketverius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, o po to per aštuonerius likusius pereinamojo laikotarpio metus panaikinamas. (2) Iškilus dideliems sunkumams dėl tam tikro produkto, pagal šio straipsnio 1 dalį taikomą terminą Asociacijos komitetas bendru sutikimu gali persvarstyti, laikydamasis nuostatos, kad terminas atitinkamam produktui negali būti pratęstas ilgesniam laikui negu ilgiausias 12 metų pereinamasis laikotarpis. Jei Asociacijos komitetas nepriima sprendimo per trisdešimt dienų nuo Sirijos prašymo persvarstyti tam tikro produkto terminą, Sirija gali atitinkamą terminą laikinai sustabdyti ne ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui. 14 straipsnis Nuostatos dėl importo muitų panaikinimo taip pat taikomi fiskalinio pobūdžio muitams. 15 straipsnis 1. Sirija gali imtis ribotos trukmės išskirtinių priemonių, nukrypstančių nuo 13 straipsnio nuostatų, pereinamuoju laikotarpiu padidindama arba pakartotinai įvesdama muitus. a) Tokios priemonės gali būti taikomos tik naujoms pramonės šakoms arba tam tikriems sektoriams, kurie pertvarkomi arba kuriuose atsiranda didelių sunkumų, ypač jeigu dėl tų sunkumų kyla didelių socialinių problemų. b) Produktų, kurių kilmės šalis yra Bendrija, importui į Siriją taikomi muitai, įvesti taikant šias priemones, negali viršyti 25 % ad valorem muitų ir juose turi būti numatytas preferencinis elementas produktams, kurių kilmės šalis yra Bendrija. Bendra metinė vidutinė importuotų produktų, kuriems taikomos šios priemonės, vertė negali viršyti 20 % bendros metinės vidutinės importuotų pramoninių produktų, kurių kilmės šalis yra Bendrija, vertės per paskutinius trejus metus, kurių statistiniai duomenys turimi. c) Šios priemonės taikomos ne ilgiau kaip penkerius metus, nebent Asociacijos komitetas leidžia tai daryti ilgiau. Jos nustojamos taikyti ne vėliau kaip pasibaigus ilgiausiam 12 metų pereinamajam laikotarpiui. d) Produktui negali būti įvesta jokių tokio pobūdžio priemonių, jeigu praėjo daugiau kaip treji metai nuo visų tam produktui taikytų muitų ir kiekybinių apribojimų arba mokesčių ar priemonių, turinčių lygiavertį poveikį, panaikinimo. e) Sirija Asociacijos komitetui praneša apie bet kokias išskirtines priemones, kurių ji ketina imtis. Per trisdešimt dienų nuo šio pranešimo Bendrija gali paprašyti konsultacijų dėl tų priemonių ir sektorių, kuriems jos taikomos, iki jų įgyvendinimo. Imdamasi tokių priemonių, Sirija Komitetui pateikia pagal šį straipsnį įvedamų muitų panaikinimo terminus. Šiais terminais numatomas palaipsnis muitų panaikinimas vienodais metų intervalais, pradedant ne vėliau kaip po dvejų metų nuo jų įvedimo. Asociacijos komitetas gali nustatyti kitus terminus. 2. Nukrypdamas nuo šio straipsnio 1 dalies ketvirtosios pastraipos, Asociacijos komitetas, siekdamas atsižvelgti į naujos pramonės kūrimo sunkumus, gali išimties tvarka leisti Sirijai priemones, kurios jau taikomos pagal šio straipsnio 1 dalį, taikyti ne ilgiau kaip trejus metus po dvylikos metų pereinamojo laikotarpio. 2 skirsnis ŽEMĖS ŪKIO, ŽUVININKYSTĖS IR PERDIRBTI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAI 16 straipsnis Šio skirsnio nuostatos taikomos produktams, kurių kilmės šalys yra Bendrija ir Sirija, išvardytiems Kombinuotosios nomenklatūros ir Sirijos muitų tarifo 1–24 skyriuose, ir II priede išvardytiems produktams. 17 straipsnis Bendrijos ir Sirija palaipsniui vis labiau liberalizuoja savo tarpusavio prekybą žemės ūkio, žuvininkystės ir perdirbtais žemės ūkio produktais. 18 straipsnis 1. Į Bendriją importuojamiems žemės ūkio produktams, kurių kilmės šalis yra Sirija, taikomos Protokolo Nr. 1 nuostatos. 2. Į Siriją importuojamiems žemės ūkio produktams, kurių kilmės šalis yra Bendrija, taikomos Protokolo Nr. 2 nuostatos. 3. Į Bendriją importuojamiems žuvininkystės produktams, kurių kilmės šalis yra Sirija, taikomos Protokolo Nr. 3 nuostatos. 4. Į Siriją importuojamiems žuvininkystės produktams, kurių kilmės šalis yra Bendrija, taikomos Protokolo Nr. 4 nuostatos. 19 straipsnis Prekybai perdirbtais žemės ūkio produktais, kuriems taikomas šis skirsnis, taikomos Protokole Nr. 5 išdėstytos priemonės. 20 straipsnis 1. Trečiaisiais Susitarimo įgyvendinimo metais Bendrija ir Sirija įvertina padėtį, kad nustatytų priemones, kurias Bendrija ir Sirija turi taikyti nuo ketvirtų metų po Susitarimo įsigaliojimo, vadovaudamosi 17 straipsnyje nustatytu tikslu. 2. Nepažeisdamos pirmesnės šio straipsnio dalies nuostatų ir atsižvelgdamos į Šalių tarpusavio prekybos žemės ūkio produktais, žuvininkystės produktais ir perdirbtais žemės ūkio produktais mastą bei ypatingą tų produktų jautrumą, Bendrija ir Sirija gali Asociacijos taryboje abipusiškai ir reguliariai svarstyti kitų nuolaidų vienos kitai suteikimo atskiriems produktams galimybes. 21 straipsnis 1. Šalys bendradarbiauja sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių srityje, siekdamos sudaryti sąlygas prekybai. Šalims bus privalomi principai, išdėstyti PPO Susitarime dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių taikymo, joms taikant sanitarijos ir fitosanitarijos priemones. 2. Pareikalavus Šalys nustato ir sprendžia problemas, kurios gali iškilti dėl konkrečių sanitarijos ir fitosanitarijos taikymo, siekiant rasti abiem šalims priimtinus sprendimus. 22 straipsnis 1. Jeigu įgyvendinant Šalies žemės ūkio politiką yra nustatomos konkrečios taisyklės, keičiamos galiojančios taisyklės arba keičiamos ar papildomos nuostatos, susijusios su jos žemės ūkio politikos įgyvendinimu, atitinkama Šalis gali pakeisti nuostatas, Susitarime numatytas atitinkamiems produktams. 2. Tokiais atvejais atitinkama Šalis informuoja Asociacijos komitetą. Kitos Šalies reikalavimu Asociacijos komitetas susirenka, kad tinkamai įvertintų kitos Šalies interesus. 3. Jeigu Bendrija arba Sirija, taikydamos šio straipsnio 1 dalį, iš dalies pakeičia šiame Susitarime žemės ūkio produktams nustatytas priemones, jos suteikia importuotiems produktams, kurių kilmės šalis yra kita Šalis, lengvatą, panašią į numatytąją šiame Susitarime. 4. Dėl šio straipsnio taikymo turėtų būti konsultuojamasi Asociacijos taryboje. 2 SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 23 straipsnis Visi Šalių tarpusavio prekybos importo ar eksporto draudimai arba apribojimai, išskyrus muitus ir rinkliavas, įvesti kvotomis, importo arba eksporto licencijomis ar kitomis priemonėmis, šiam Susitarimui įsigaliojus yra panaikinami. Naujos tokios priemonės neįvedamos. Ši nuostata nepažeidžia 28 ir 29 straipsnių taikymo. 24 straipsnis 1. Importuotiems kitos Šalies teritorijos produktams tiesiogiai arba netiesiogiai netaikomi jokie vidaus mokesčiai arba kitos vidaus rinkliavos, viršijantys tuos, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai taikomi panašiems vietos produktams. Be to, Šalys kitaip netaiko vidaus mokesčių arba kitų vidaus rinkliavų, kad apsaugotų vietos gamybą. 2. Importuotiems kitos Šalies teritorijos produktams taikomas režimas yra ne mažiau palankus negu režimas, panašiems vietos produktams suteiktas visais įstatymais, kitais teisės aktais ir reikalavimais, taikomais jų vidaus pardavimui, siūlymui parduoti, pirkti, vežti, platinti arba naudoti. Šio straipsnio šios dalies nuostatos netrukdo taikyti diferencijuotų vidaus vežimo rinkliavų, kuriomis apmokestinama vien pagal transporto priemonės ūkinį naudojimą, o ne pagal produkto kilmę. 3. Nė viena iš Šalių nenustato arba netaiko vidaus kiekybinių reikalavimų dėl produktų maišymo, perdirbimo arba naudojimo nurodytais kiekiais ar dalimis, kuriais tiesiogiai arba netiesiogiai reikalaujama, kad nurodytas produkto kiekis ar dalis, kuriems taikomas reikalavimas, būtų tiekiami iš vietos šaltinių. Be to, nė viena iš Šalių kitaip netaiko vidaus kiekybinių reikalavimų, kad apsaugotų vietos gamybą. 4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos įstatymams, kitiems teisės aktams, procedūroms arba tvarkoms, reglamentuojančioms vyriausybės viešuosius pirkimus, kaip numatyta 67–71 straipsniuose. 25 straipsnis Bendradarbiavimas kovos su sukčiavimu srityje 1. Šalys susitaria, kad administracinis bendradarbiavimas yra svarbus palankaus režimo, suteikiamo pagal šią antraštinę dalį, įgyvendinimui bei kontrolei, ir pabrėžia savo įsipareigojimą kovoti su pažeidimais bei sukčiavimu muitų ir kitose susijusiose srityse. 2. Jei remdamasi objektyvia informacija Šalis nustatė, kad nebuvo užtikrintas administracinis bendradarbiavimas, ir (arba) pažeidimus arba sukčiavimą pagal šią antraštinę dalį, vadovaudamasi šiuo straipsniu atitinkama Šalis gali laikinai sustabdyti atitinkamą atitinkamam (-iems) produktui (-ams) taikomą palankų režimą. 3. Šiame straipsnyje administracinio bendradarbiavimo neužtikrinimas – tai inter alia : a) pakartotinis įsipareigojimų patikrinti atitinkamo (-ų) produkto (-ų) kilmę nesilaikymas; b) pakartotinis atsisakymas arba nederamas vilkinimas atlikti tolesnę kilmės įrodymų patikrą ir (arba) pranešti jos rezultatus; c) pakartotinis atsisakymas arba nederamas vilkinimas gauti leidimą vykdyti administracinio bendradarbiavimo keliones atitinkamam palankiam režimui suteikti svarbių dokumentų autentiškumui arba informacijos tikslumui patikrinti. Šiame straipsnyje pažeidimai arba sukčiavimas inter alia gali būti nustatomi, jei pagal objektyvią informacija apie pažeidimus arba sukčiavimą prekių importas sparčiai ir be tinkamo paaiškinimo padidėja ir viršija įprastą kitos Šalies gamybos bei eksporto pajėgumo mastą. 4. Laikinas sustabdymas taikomas tokiomis sąlygomis: a) Jei Šalis, remdamasi objektyvia informacija, nustatė, kad nebuvo užtikrintas administracinis bendradarbiavimas ir (arba) kad muitų ir susijusiais klausimais yra pažeidimų arba sukčiavimo, Šalis nederamai nedelsdama Asociacijos komitetui praneša savo išvadas kartu su objektyvia informacija ir Asociacijos komitete pradeda konsultacijas, pagrįstas visa svarbia informacija bei objektyviomis išvadomis, siekdama priimti abiem Šalims priimtiną sprendimą. b) Jei Šalys pradėjo konsultacijas Asociacijos komitete, kaip pirma numatyta, ir per 3 mėnesius nuo pranešimo nesusitarė dėl priimtino sprendimo, atitinkama Šalis gali laikinai sustabdyti atitinkamą atitinkamam (-iems) produktui (-ams) taikomą palankų režimą. Apie laikiną sustabdymą nederamai nedelsiant pranešama Asociacijos komitetui. c) Laikinas sustabdymas pagal šį straipsnį apima tik tai, kas būtina finansiniams atitinkamos Šalies interesams apsaugoti. Jis neviršija šešių mėnesių laikotarpio, kuris gali būti pratęsiamas. Apie laikiną sustabdymą jį patvirtinus iškart pranešama Asociacijos komitetui. Dėl jo nuolat konsultuojamasi Asociacijos komitete, visų pirma siekiant jį atšaukti, išnykus jo taikymo priežastims. 5. Susijusi Šalis savo Oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą importuotojams tuo pat metu, kai pagal šio straipsnio 4 dalies a punktą pateikia pranešimą Asociacijos komitetui. Pranešime importuotojams turėtų būti nurodytas atitinkamas produktas, tai, kad remiantis objektyvia informacija nustatyta, jog neužtikrinamas administracinis bendradarbiavimas ir (arba) yra nustatyti pažeidimai arba sukčiavimas. 25a straipsnis Administracinių klaidų taisymas Jei administruodamos savo šalies eksporto lengvatinį režimą ir ypač taikydamos šio Susitarimo protokolo dėl produktų kilmės nustatymo ir administracinio bendradarbiavimo metodų nuostatas kompetentingos institucijos padaro klaidą, kuri turi pasekmių importo muitams, tokias pasekmes patirianti susitariančioji Šalis gali pareikalauti Asociacijos tarybos apsvarstyti galimybes imtis visų tinkamų priemonių padėčiai ištaisyti. 26 straipsnis Šio Susitarimo nuostatų taikymas nepažeidžia 1991 m. birželio 26 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1911/91 ir 2002 m. kovo 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 704/2002 dėl Bendrijos teisės nuostatų taikymo Kanarų saloms. 27 straipsnis 1. Susitarimas netrukdo taikyti arba kurti muitų sąjungų, laisvosios prekybos zonų arba sudaryti susitarimų dėl pasienio prekybos, jeigu tai nekeičia Susitarime numatytų prekybos priemonių. 2. Bendrija ir Sirija Asociacijos taryboje konsultuojasi dėl susitarimų, kuriais įkuriamos muitų sąjungos arba laisvosios prekybos zonos, ir tam tikrais atvejais – kitais svarbiais klausimais, susijusiais su atitinkama jų prekybos su trečiosiomis šalimis politika. Tokios konsultacijos ypač būtinos tais atvejais, kai prie Sąjungos prisijungia trečioji šalis, siekiant užtikrinti, kad būtų galima atsižvelgti į bendrus Bendrijos ir Sirijos interesus. 28 straipsnis 1. Jeigu viena iš Šalių nustato, kad prekyboje su kita Šalimi taikomas dempingas, kaip apibrėžta Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnyje, ji gali prieš šią praktiką imtis atitinkamų priemonių pagal PPO Susitarimą dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo ir pagal susijusius vidaus teisės aktus. 2. Šiam straipsniui netaikomos šio Susitarimo V antraštinės dalies (Ginčų sprendimas) nuostatos. 29 straipsnis 1. Šalims taikomas PPO Susitarimas dėl subsidijų ir išlyginamųjų priemonių. 2. Jei viena iš Šalių nustato, kad subsidijuojama prekyba su kita Šalimi, kaip apibrėžta 1994 m. GATT VI ir XVI straipsniuose, ji vadovaudamasi PPO Susitarimu dėl subsidijų ir išlyginamųjų priemonių ir susijusiais vidaus teisės aktais, prieš tokią praktiką gali taikyti tinkamas priemones. 3. Šiam straipsniui netaikomos šio Susitarimo V antraštinės dalies (Ginčų sprendimas) nuostatos. 30 straipsnis 1 . Šalims taikomos 1994 m. GATT XIX straipsnio ir PPO Susitarimo dėl apsaugos priemonių nuostatos. 2. Prieš taikydama apsaugos priemones pagal 1994 m. GATT XIX straipsnį ir PPO Susitarimo dėl apsaugos priemonių nuostatas, tokias priemones ketinanti taikyti Šalis Asociacijos komitetui pateikia visą svarbią informaciją, reikalingą nuodugniam padėties nagrinėjimui ieškant Šalims priimtino sprendimo. Siekdamos rasti tokį sprendimą, Šalys nedelsdamos nuo prašymo gavimo iš prašančiosios šalies dienos konsultuojasi Asociacijos komitete. Jei konsultuodamosi Šalys per trisdešimt dienų nuo konsultacijų pradžios nesusitaria dėl sprendimo išvengti apsaugos priemonių taikymo, ketinanti taikyti apsaugos priemones Šalis priemones gali taikyti pagal 1994 m. GATT XIX straipsnio ir PPO Susitarimo dėl apsaugos priemonių nuostatas. 3. Pasirinkdamos apsaugos priemones pagal šį straipsnį, Šalys pirmenybę teikia toms, kurios sukelia mažiausiai trukdžių šio Susitarimo uždaviniams vykdyti. Tokiomis priemonėmis neviršijama tai, kas yra būtina didelei žalai ištaisyti, ir yra išlaikomas pagal šį Susitarimą suteikiamo palankumo mastas. 4. Apie apsaugos priemones nedelsiant pranešama Asociacijos komitetui, ir dėl jų vyksta nuolatinės konsultacijos Komitete, visų pirma siekiant jas panaikinti, kai tik tai leis aplinkybės. 5. Šiam straipsniui netaikomos šio Susitarimo V antraštinės dalies (Ginčų sprendimas) nuostatos. 31 straipsnis 1. Jeigu, laikantis šios antraštinės dalies nuostatų: atsiranda reeksportas į trečiąją šalį, kuriai eksportuojanti Šalis atitinkamo produkto atžvilgiu taiko kiekybinius eksporto apribojimus, eksporto muitus arba lygiavertes priemones, arba eksportuojančiai Šaliai ima labai trūkti arba gali pritrūkti būtinų produktų; ir tais atvejais, kai, susiklosčius pirmiau minėtoms aplinkybėms, eksportuojančiai Šaliai atsiranda arba gali atsirasti didelių sunkumų, ta Šalis gali imtis tinkamų priemonių šio straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2. Renkantis tinkamas priemones pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trukdo taikyti šio Susitarimo priemones. Priemonės turi būti nediskriminuojančios, jos neturi būti užmaskuotas prekybos apribojimas ir yra panaikinamos, kai sąlygos nebepateisina jų taikymo. Be to, priemonės, kurios gali būti patvirtintos, netaikomos taip, kad padidėtų prekių, kurioms taikomos priemonės, eksportas arba apsauga, suteikiama jas perdirbančiai vietos pramonei. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais arba kaip įmanoma greičiau tais atvejais, kuriems taikoma šio straipsnio 4 dalis, prieš imdamasi juose nurodytų priemonių, atitinkamai Bendrija arba Sirija Asociacijos komitetui suteikia svarbią informaciją, kad būtų priimtas Šalims priimtinas sprendimas. Sunkumai, atsiradę dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų, pateikiami nagrinėti Asociacijos komitetui. Asociacijos komitetas gali priimti bet kokį sprendimą dėl šių sunkumų pašalinimo. Jeigu jis per 30 dienų nuo klausimo pateikimo nepriima sprendimo, eksportuojanti Šalis atitinkamo produkto eksportui gali taikyti tinkamas priemones. 4. Jeigu dėl išskirtinių ir pavojingų aplinkybių, dėl kurių nedelsiant reikia imtis veiksmų, neįmanoma iš anksto informuoti arba atlikti tyrimo (tai priklauso nuo atvejo), atitinkamai Bendrija arba Sirija gali nedelsdama taikyti atsargumo priemones, būtinas padėčiai ištaisyti, ir nedelsdama praneša tai kitai Šaliai. 5. Apie vadovaujantis šiuo straipsniu taikomas priemones nedelsiant pranešama Asociacijos komitetui, joms taikomas konsultacijų toje institucijoje laikotarpis, visų pirma siekiant nustatyti jų panaikinimo iškart, kai tai leis aplinkybės, terminus. 32 straipsnis Nė viena šio Susitarimo nuostata netrukdo uždrausti ar apriboti importą, eksportą arba prekių gabenimą tranzitu, jeigu kyla grėsmė visuomenės dorovei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, žmonių ir gyvūnų gyvybės ir sveikatos apsaugai, augalų apsaugai, nacionalinių vertybių, turinčių meninę, istorinę arba archeologinę vertę, apsaugai, senkančių gamtos išteklių apsaugai, intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugai bei taisyklėms, susijusioms su auksu ir sidabru. Tačiau šie draudimai arba apribojimai nesukelia savavališkos Šalių tarpusavio prekybos diskriminacijos arba užslėpto jos apribojimo. 33 straipsnis Sąvoka „produktų kilmė“, reikalinga taikant šios antraštinės dalies nuostatas, ir su jomis susiję administracinio bendradarbiavimo metodai yra apibrėžti 6 protokole. 34 straipsnis Klasifikuojant į Bendriją importuoti skirtas prekes yra naudojama Kombinuotoji nomenklatūra. Klasifikuojant į Siriją importuoti skirtas prekes yra naudojamas Sirijos muitų tarifas. 35 straipsnis Sirija siekia pradėti derybas su šalimis, kurios su ES yra sudariusios muitų sąjungą, siekdama su šiomis šalimis visoms sritims, kurioms taikoma muitų sąjunga, nustatyti tokį pat prekybos režimą, koks yra nustatytas šiame Asociacijos susitarime. 3 SKYRIUS MUITINĖ IR SUSIJĘ KLAUSIMAI 36 straipsnis Uždaviniai Šalys pripažįsta, kad visišką prekybos nuostatų įgyvendinimą ir iš to gautą abipusę dėl tarifų liberalizavimo padidėjusių prekybos srautų naudą turėtų papildyti veiksmingos muitinių paslaugos. To siekdamos Šalys susitaria, kad muitinės teisės aktai ir procedūros bus paprastinami, derinami ir kompiuterizuojami bei grindžiami nediskriminavimo, skaidrumo ir poreikio išvengti nebūtinų procedūrinių kliūčių prekybai principais. Šiomis priemonėmis šalys įsipareigoja sudaryti sąlygas teisėtai prekybai ir veiksmingoms kovos su sukčiavimu ir nelegalios prekybos kontrolės priemonėms. 37 straipsnis Muitinių ir administracinis bendradarbiavimas 1. Siekdamos užtikrinti šios antraštinės dalies nuostatų laikymąsi ir veiksmingai spręsti 1 straipsnyje nustatytus uždavinius, Šalys savo bendradarbiavimą grindžia šiais principais ir įsipareigoja: a) keistis informacija apie muitinių teisės aktus ir procedūras; b) užtikrinti tinkamą dvišaliu arba daugiašaliu lygiu Šalių suderintų muitinių taisyklių ir procedūrų taikymą; c) bendradarbiauti dėl teisės aktų leidybos ir veiklos iniciatyvų, susijusių su importu, eksportu ir muitinių procedūromis, bei siekiant užtikrinti veiksmingas paslaugas verslininkams; d) bendradarbiauti dėl muitinių procedūrų kompiuterizavimo ir tam tikrais atvejais bendradarbiauti siekiant nustatyti bendruosius standartus; e) vadovaujantis GATT (1994 m.) V straipsniu suteikti ir užtikrinti krovinio perkėlimo į kitos rūšies transportą veiklos ir judėjimo tranzitu per atitinkamą jų teritoriją laisvę ir įgyvendinti suderintus atitinkamus tarptautinius ir (arba) regioninius tranzitui taikomus standartus bei priemones; f) vadovaujantis GATT (1994 m.) VIII straipsniu užtikrinti, kad visi administravimo mokesčiai ir rinkliavos, kuriais apmokestinamas importas ir eksportas, būtų paskelbti iš anksto ir atitiktų suteiktas paslaugas; g) kiek tai įmanoma, nustatyti bendras pozicijas tarptautinėse muitų srityje veikiančiose organizacijose, tokiose kaip PPO, PMO, JT ir UNCTAD; taip pat h) ir tam tikrais atvejais bendradarbiauti dėl techninės pagalbos, įskaitant seminarų ir stažuočių organizavimą. 2. Neatsižvelgdamos į šio straipsnio 1 dalį, vadovaudamosi 7 protokolo nuostatomis, abiejų Šalių administracijos teikia savitarpio administracinę pagalbą muitinių klausimais. 38 straipsnis Muitinių ir teisėkūros procedūros 1. Šalys susitaria, kad atitinkamos jų prekybos ir muitinių nuostatos ir procedūros yra grindžiamos: a) teisėtos prekybos apsauga, veiksmingu teisės aktų leidybos reikalavimų vykdymu ir laikymusi; b) teisės aktais, kuriais išvengiama nebūtino ūkio subjektų apsunkinimo, apsaugoma nuo sukčiavimo ir numatoma toliau sudaryti sąlygas kuo labiau jų laikytis; c) tuo, kad kiekviena Šalis turi vieną Muitinės kodeksą, taikomą visoje atitinkamoje jos teritorijoje; d) modernių muitinių darbo metodų, įskaitant rizikos vertinimą, supaprastintas prekių įvežimo ir išleidimo procedūras, išleidus prekes vykdomas kontrolės priemones, ir įmonių audito metodų taikymu; e) procedūromis, kurios yra skaidrios, veiksmingos ir supaprastintos, siekiant sumažinti sąnaudas ir padidinti galimybę ūkio subjektams, įskaitant mažas ir vidutines įmones, jas numatyti; f) informacinėmis technologijomis grindžiamų eksporto ir importo operacijų sistemų kūrimu naudojantis tarptautiniais standartais, siekiant jomis pakeisti procedūras, kurias atliekant naudojami rašytiniai dokumentai, ir suteikti galimybę prekybininkams ir muitinių administracijoms bei muitinėms ir kitoms institucijoms visais oficialiais duomenimis keistis elektroniniu būdu, kad būtų sudarytos sąlygos taikyti greito prekių išleidimo procedūras. Tokios sistemos taip pat gali suteikti galimybę muitus, mokesčius ir kitas rinkliavas mokėti elektroniniu pavedimu; g) taisyklėmis ir procedūromis, kuriomis numatomi išankstiniai privalomi sprendimai muitinių klausimais, būtent dėl tarifų klasifikacijos ir kilmės taisyklių. Sprendimas gali būti iš dalies pakeistas arba panaikintas bet kuriuo metu, bet tik pranešus subjektui, kuriam jis taikomas, ir netaikomas atgaline data, jei nebuvo priimtas remiantis pateikta neteisinga arba neišsamia informacija; h) supaprastintomis procedūromis, įgaliotiems prekybininkams taikomomis remiantis objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, kurias gali atlikti reikalavimus atitinkančios mažos ir vidutinės įmonės bei didesni subjektai; i) importo nuostatomis, kuriomis nenumatoma reikalavimų dėl patikrinimo prieš išsiuntimą, kaip apibrėžta PPO Susitarime dėl patikrinimo prieš išsiuntimą; taip pat j) ir taisyklėmis, kuriomis užtikrinama, kad už nedidelius muitinių taisyklių arba procedūrinių reikalavimų pažeidimus vadovaujantis GATT (1994 m.) VIII straipsniu skirtos baudos būtų proporcingos ir nediskriminuojančios, o jų taikymas nebūtų nepateisinamo vilkinimo priežastimi. 2. Siekdamos tobulinti darbo metodus, išvengti nereikalingų procedūrinių kliūčių prekybai ir atliekant operacijas užtikrinti nediskriminavimą, skaidrumą, veiksmingumą, vientisumą ir atsiskaitomumą, Šalys: a) supaprastina prekių išleidimo ir muitinių procedūrų reikalavimus bei formalumus; tai apima bendradarbiavimą rengiant procedūras, kuriomis sudaroma galimybė importo arba eksporto duomenis pateikti vienai institucijai; ir muitinių bei kitų kontrolės institucijų veiksmų koordinavimą, siekiant sudaryti galimybę oficialias importo arba eksporto kontrolės priemones kiek įmanoma vykdyti vienai institucijai. b) imasi tolesnių veiksmų, siekdamos sumažinti, supaprastinti ir standartizuoti muitinių ir kitų institucijų reikalaujamus duomenis bei dokumentaciją, įskaitant Bendrojo administracinio dokumento (SAD) ir duomenų pranešimo naudojimą, remiantis tarptautiniais standartais ir kiek įmanoma daugiau remiantis turima prekybos informacija. c) muitinės srityje taiko tarptautines taisykles ir standartus, įskaitant esmines patikslintos Kioto konvencijos dėl muitinių procedūrų supaprastinimo ir suderinimo nuostatas. d) numato veiksmingas, greitas ir nediskriminuojančias procedūras, suteikiančias teisę apskųsti muitinių ir kitų institucijų administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, turinčius įtakos prekių importui arba eksportui, laikantis GATT (1994 m.) X straipsnio. e) užtikrina, kad taikant priemones, atspindinčias atitinkamų tarptautinių konvencijų ir šios srities teisės aktų principus, būtų taikomi griežčiausi sąžiningumo standartai. 39 straipsnis Santykiai su verslo bendruomene Šalys susitaria: 1) dėl poreikio su prekybos atstovais laiku konsultuotis dėl teisės aktų pasiūlymų ir bendrųjų procedūrų muitinių ir prekybos klausimais. To siekdamos, kiekviena Šalis sukuria tinkamus administracijų ir verslo bendruomenės konsultacijų mechanizmus; 2) kiek įmanoma daugiau elektroninėmis priemonėmis leisti ir viešai skelbti naujus teisės aktus ir bendrąsias procedūras muitinių ir prekybos klausimais, prieš pradedant taikyti tokius teisės aktus ir procedūras, bei tokių teisės aktų ir procedūrų pakeitimus ir aiškinimus. Jos taip pat viešai skelbia atitinkamus administracinio pobūdžio pranešimus, įskaitant institucijų reikalavimus ir patekimo į rinką procedūras, uostuose ir pasienio punktuose esančių muitinių darbo valandas, darbo tvarką ir nurodo, į ką kreiptis su informacijos užklausomis; 3) plėtoti subjektų ir atitinkamų administracijų bendradarbiavimą, taikant nesavavališkus ir viešai prieinamus supratimo memorandumus, pagrįstus PMO paskelbtais memorandumais; 4) užtikrinti, kad atitinkami jų muitinių ir su jais susiję reikalavimai bei procedūros toliau atitiktų prekybininkų bendruomenės poreikius, remtųsi geriausia praktika ir, jei dėl pakitusių aplinkybių atsiranda galimybė tų reikalavimų arba procedūrų tikslus pasiekti mažiau apsunkinančiu arba prekybą ribojančiu būdu, atitinkamai tikslinti tas procedūras. 40 straipsnis Muitinis vertinimas 1. Muitinio įvertinimo taisykles, taikomas Šalių tarpusavio prekybai, be išlygų ir pasirinkimo galimybių reglamentuoja PPO Susitarimas dėl muitinio įvertinimo. 2. Šalys, siekdamos suformuoti bendrą požiūrį su muitiniu įvertinimu susijusiais klausimais, visų pirma bendradarbiauja kurdamos su darbo metodais ir veiklos klausimais, orientacinių arba nuorodų indeksų naudojimu, muitinės vertės tikslumui patvirtinti tinkama dokumentacija ir garantų naudojimu susijusį „geros praktikos kodeksą“. 41 straipsnis Persvarstymas Asociacijos komitetas kasmet persvarsto 38–40 straipsnių nuostatas. 42 straipsnis Specialusis muitinių komitetas 1. Šalys įsteigia Specialųjį muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetą, kurį sudaro Šalių atstovai. Komitetas posėdžiauja Šalių iš anksto suderintą dieną ir pagal jų iš anksto suderintą darbotvarkę. Komitetui kiekviena Šalis pirmininkauja pakaitomis. Komitetas atsiskaito Asociacijos komitetui. 2. Komiteto funkcijos yra šios: a) stebėti šio skirsnio ir protokolo dėl kilmės taisyklių įgyvendinimą ir administravimą; b) būti forumu, kuriame konsultuojamasi visais muitinių klausimais ir kuriame jie yra aptariami, visų pirma įskaitant muitinių procedūras, muitinį įvertinimą, tarifų režimus, muitų nomenklatūrą, muitinių bendradarbiavimą ir savitarpio administracinę pagalbą muitinių klausimais; c) būti forumu, kuriame konsultuojamasi klausimais, susijusiais su kilmės taisyklėmis ir administraciniu bendradarbiavimu, ir kuriame jie yra aptariami; d) stiprinti bendradarbiavimą dėl muitinių procedūrų, savitarpio administracinės pagalbos muitinių klausimais, kilmės taisyklių ir administracinio bendradarbiavimo plėtojimo, taikymo ir vykdymo. 3. Šalys susitaria rengti ad hoc susitikimus dėl muitinių bendradarbiavimo arba kilmės taisyklių ir savitarpio administracinės pagalbos. III ANTRAŠTINĖ DALIS ĮSISTEIGIMO TEISĖ IR PASLAUGOS 1 SKYRIUS ĮSISTEIGIMO TEISĖ 43 straipsnis 1. a) Bendrija ir jos valstybės narės Sirijos bendrovių įsisteigimui taiko ne mažiau palankų režimą negu panašioms bet kurios trečiosios šalies bendrovėms; b) nepažeisdama III priede išvardytų išlygų, Bendrija ir jos valstybės narės kurioje nors valstybėje narėje įsisteigusių Sirijos bendrovių dukterinių įmonių veiklai taiko ne mažiau palankų režimą negu bet kuriai panašiai Bendrijos bendrovei; c) Bendrija ir jos valstybės narės kurioje nors valstybėje narėje įsisteigusių Sirijos bendrovių filialų veiklai taiko ne mažiau palankų režimą negu panašiems trečiosios šalies bendrovių filialams. 2. a) nepažeisdama IV priede išvardytų išlygų, Sirija Bendrijos bendrovių įsisteigimui savo teritorijoje taiko ne mažiau palankų režimą negu savo bendrovių arba bet kurios trečiosios šalies bendrovių įsisteigimui, atsižvelgdama į palankesnį režimą; b) Sirija Bendrijos bendrovių dukterinių įmonių, įsisteigusių jos teritorijoje, veiklai taiko ne mažiau palankų režimą negu savo bendrovėms; c) Sirijos Bendrijos bendrovių filialų, įsisteigusių jos teritorijoje, veiklai taiko ne mažiau palankų režimą negu bet kurios trečiosios šalies bendrovių filialams. 3. Šio straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalies b punktas negali būti taikomi siekiant apeiti kurios nors Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus kitos Šalies bendrovių dukterinių įmonių arba filialų, įsisteigusių pirmosios Šalies teritorijoje, patekimui į konkrečius sektorius arba jų veiklai. Šio straipsnio 1 dalies b punkte, c punkte ir 2 dalies b punkte nurodytas režimas taikomas bendrovėms, dukterinėms įmonėms ir filialams, Bendrijoje ir Sirijoje įsisteigusiems atitinkamai šio Susitarimo įsigaliojimo dieną, ir po tos dienos įsisteigusioms bendrovėms, dukterinėms įmonėms bei filialams, kai jie yra įsteigiami. 44 straipsnis 1. 43 straipsnio nuostatos netaikomos oro transportui, vidaus vandenų transportui ir jūrų transportui. 2. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie laivybos kompanijų, teikiančių tarptautinio jūrų transporto paslaugas, įskaitant transporto priemonių su kroviniais gabenimą jūra, kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies bendrovėms savo teritorijoje vykdyti komercinę veiklą, t. y. turėti dukterines įmones arba filialus, kuriems taikomos ne mažiau palankios įsisteigimo ir veiklos sąlygos negu savo bendrovėms arba bet kurios trečiosios šalies bendrovių dukterinėms įmonėms ar filialams, atsižvelgiant į geresnes sąlygas. Tokia veikla apima, bet ne tik: a) jūrų transporto ir susijusių paslaugų rinkodarą ir pardavimą naudojantis tiesioginiu ryšiu su klientais, pradedant kainų pateikimu ir baigiant sąskaitų išrašymu; šias paslaugas gali teikti arba siūlyti pats paslaugų teikėjas arba paslaugų teikėjai, su kuriais paslaugų pardavėjas yra sudaręs nuolatinius verslo susitarimus; b) bet kokių transporto ir susijusių paslaugų, apimančių vidaus transporto paslaugas, teikiamas bet kokių rūšių transportu, ypač vidaus vandenų kelių, sausumos kelių ir geležinkelių, kurios yra reikalingos integruotoms paslaugoms teikti, pirkimą ir naudojimąsi jomis savo ar klientų vardu (ir jų perpardavimą savo klientams); c) transporto dokumentų, muitinės dokumentų ar kitų su gabenamų prekių kilme ir pobūdžiu susijusių dokumentų rengimą; d) verslo informacijos teikimą bet kokiais būdais, įskaitant kompiuterizuotas informacijos sistemas ir keitimąsi elektroniniais duomenimis (laikantis nediskriminacinių apribojimų telekomunikacijų srityje); e) bet kokio verslo susitarimo sudarymą, įskaitant dalyvavimą bendrovės kapitale ir vietinio personalo priėmimą į darbą (arba užsienio personalo priėmimą į darbą pagal atitinkamas šio Susitarimo nuostatas), su bet kokia vietine laivybos kompanija; f) veikimą bendrovių vardu, organizuojant laivo įplaukimą į uostą arba, kai reikia, krovinių perėmimą. 45 straipsnis Šiame Susitarime: a) „Bendrijos bendrovė“ arba „Sirijos bendrovė“ – tai bendrovė, įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba pagal Sirijos įstatymus, turinti registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę veiklos vietą atitinkamai Bendrijos arba Sirijos teritorijoje. Tačiau jeigu atitinkamai pagal valstybės narės arba Sirijos įstatymus įsteigta bendrovė atitinkamai Bendrijos arba Sirijos teritorijoje turi tik savo registruotą buveinę, bendrovė laikoma atitinkamai Bendrijos arba Sirijos bendrove, jeigu jos veikla turi realų ir nuolatinį ryšį atitinkamai su vienos iš valstybių narių arba su Sirijos ūkiu. b) „bendrovės dukterinė įmonė“ – tai bendrovė, kurią kontroliuoja pirmoji bendrovė; c) bendrovės „filialas“ – tai verslo vieta, kuri neturi juridinio asmens statuso, bet yra pastovaus pobūdžio, tokia kaip patronuojančios bendrovės atšaka, turinti valdymo struktūrą ir esanti materialiai aprūpinta tam, kad galėtų derėtis dėl verslo su trečiosiomis šalimis, kad jos, nors ir žinodamos, jog prireikus yra juridinis ryšys su patronuojančia bendrove, kurios pagrindinė buveinė yra užsienyje, neturi bendrauti tiesiogiai su tokia patronuojančia bendrove, bet gali verslo reikalus tvarkyti su verslo vietoje esančia patronuojančios bendrovės atšaka; d) „įsisteigimas“ – tai a punkte nurodytų Bendrijos ar Sirijos bendrovių teisė užsiimti ūkine veikla atitinkamai Sirijoje arba Bendrijoje steigiant dukterines įmones ir filialus; e) „veikla“ – tai ūkinės veiklos vykdymas; f) „ūkinė veikla“ – tai pramoninio, komercinio ir profesinio pobūdžio veikla; g) „valstybės narės arba Sirijos pilietis“ – tai fizinis asmuo, kuris yra atitinkamai vienos iš valstybių narių arba Sirijos pilietis; h) tarptautinio jūrų transporto srityje, įskaitant transporto priemonių su kroviniais gabenimą jūra, valstybių narių arba Sirijos piliečiams, įsisteigusiems atitinkamai už Bendrijos arba Sirijos ribų, bei už Bendrijos arba Sirijos ribų įsteigtoms laivybos kompanijoms, kurias kontroliuoja atitinkamai valstybės narės arba Sirijos piliečiai, taip pat taikomos šio skyriaus ir 2 skyriaus nuostatos, jei jų laivai yra įregistruoti atitinkamai toje valstybėje narėje arba Sirijoje pagal atitinkamus jų teisės aktus. 46 straipsnis 1. Šalys stengiasi nesiimti jokių priemonių ar veiksmų, kurie labiau ribotų bendrovių įsisteigimą tarpusavyje ir veiklą, palyginti su ta padėtimi, kuri yra dieną prieš Susitarimo pasirašymo dieną. 2. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia 57 straipsnio nuostatų. 57 straipsnyje nurodyti atvejai reglamentuojami tik šio straipsnio nuostatomis, neatsižvelgiant į jokias kitas nuostatas. 47 straipsnis 1. Bendrijos arba Sirijos bendrovė, įsisteigusi atitinkamai Sirijos arba Bendrijos teritorijoje, turi teisę pagal priimančiojoje įsisteigimo šalyje galiojančius teisės aktus vienai iš savo dukterinių įmonių ar filialų atitinkamai Sirijos ir Bendrijos teritorijoje įdarbinti arba leisti įdarbinti darbuotojus, kurie yra atitinkamai Bendrijos valstybių narių ir Sirijos piliečiai, jei tie darbuotojai yra pagrindinis personalas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, ir jei juos įdarbino tik šios bendrovės, dukterinės įmonės arba filialai. Tiems darbuotojams leidimai gyventi ir darbo leidimai išduodami tik tokio įdarbinimo laikotarpiui. 2. Pagrindinis pirma minėtų bendrovių (toliau – organizacijos) personalas yra „asmenys, perkeliami bendrovės viduje“, jei atitinkami asmenys buvo joje įdarbinti arba buvo jos partneriai (išskyrus akcijų daugumą turinčius akcininkus) ne trumpiau kaip metus iki prasidedant tokiam judėjimui: a) asmenys, kurie organizacijoje eina aukštesnes pareigas, visų pirma tiesiogiai vadovaujantys įmonei ir tie, kuriems bendrąją veiklos kryptį dažniausiai nurodo arba kurių priežiūrą vykdo direktorių valdyba arba bendrovės akcininkai ar jų atitikmuo, įskaitant: vadovaujančius įmonei arba įmonės departamentui ar padaliniui; prižiūrinčius ir kontroliuojančius kitų kontroliuojančių, profesinių ar vadovaujančių darbuotojų darbą; turinčius įgaliojimus asmeniškai įdarbinti, atleisti arba rekomenduoti įdarbinti, atleisti darbuotojus ar atlikti kitus su personalu susijusius veiksmus; b) asmenys, dirbantys organizacijoje ir disponuojantys ypatingomis žiniomis, turinčioms esminę svarbą įmonės paslaugoms, tyrimo įrenginiams, metodams ar valdymui. Tokių žinių įvertinimas kartu su tai įmonei būdingomis žiniomis gali atspindėti aukšto lygio kvalifikaciją, susijusią su darbo rūšimi arba profesija, kuri reikalauja specialių techninių žinių, įskaitant narystę pripažintos profesijos atžvilgiu; c) „bendrovės viduje perkeliamas asmuo“ – tai fizinis asmuo, dirbantis Šalies teritorijoje esančioje organizacijoje ir laikinai perkeltas užsiimti ekonomine veikla kitos Šalies teritorijoje; tokios organizacijos pagrindinė verslo vieta turi būti Šalies teritorijoje, o asmuo turi būti perkeliamas į tos organizacijos įmonę (filialą, dukterinę bendrovę), iš tikrųjų užsiimančia panašia ūkine veikla kitos Šalies teritorijoje. 3. Valstybių narių ir atitinkamai Sirijos piliečiams leidžiama atvykti į Sirijos ir atitinkamai į Bendrijos teritoriją ir laikinai būti joje, jeigu bendrovių atstovai bendrovėje eina aukštesnes pareigas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies a punkte, ir atsako už Sirijos arba Bendrijos bendrovės steigimą Bendrijoje arba atitinkamai Sirijoje, kai: a) tie atstovai tiesiogiai neužsiima pardavimu arba neteikia paslaugų, b) ir bendrovė neturi jokios kitos atstovybės, būstinės, filialo arba dukterinės įmonės Bendrijos valstybėje narėje arba atitinkamai Sirijoje. 48 straipsnis Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas Bendrijos ir Sirijos piliečiams pradėti reguliuojamą profesinę veiklą ir verstis ja Sirijoje ir atitinkamai Bendrijoje, Asociacijos taryba svarsto, kokių veiksmų būtina imtis abipusiam kvalifikacijų pripažinimui. 49 straipsnis 43 straipsnio nuostatos netrukdo Šaliai taikyti tam tikrų taisyklių, kurios reglamentuoja kitos Šalies bendrovių filialų, neįregistruotų pirmosios Šalies teritorijoje, įsisteigimą ir veiklą jos teritorijoje ir kurias pateisina teisiniai ar techniniai skirtumai, egzistuojantys tarp tokių filialų ir jos teritorijoje įregistruotų filialų, arba finansinių paslaugų atveju – dėl riziką ribojančių priežasčių. Taikomas režimas skiriasi tik tiek, kiek būtina dėl tų teisinių arba techninių skirtumų, o finansinių paslaugų atveju – dėl riziką ribojančių priežasčių. 2 SKYRIUS TARPTAUTINIS PASLAUGŲ TEIKIMAS 50 straipsnis 1. Šalys stengiasi Bendrijos ar Sirijos bendrovėms, įsisteigusioms Šalyje, kitoje negu asmenys, kuriems tos paslaugos skirtos, palaipsniui leisti teikti paslaugas, atsižvelgiant į Šalių paslaugų sektoriaus plėtrą. 2. Asociacijos tarybos teikia rekomendacijas dėl šio straipsnio 1 dalyje minimo tikslo įgyvendinimo. 51 straipsnis Siekiant užtikrinti Šalių transporto koordinuotą plėtrą, pritaikytą jų komerciniams poreikiams, abipusio rinkų prieinamumo sąlygos ir kelių, geležinkelio, vidaus vandenų transporto ir prireikus – oro transporto paslaugų teikimas gali būti aptartas konkrečiuose susitarimuose, kuriuos Šalys tam tikrais atvejais sudaro įsigaliojus šiam Susitarimui. 52 straipsnis 1. Jūrų transporto srityje Šalys įsipareigoja veiksmingai taikyti neribojamo tarptautinės rinkos prieinamumo ir judėjimo principą, paremtą komerciniais tikslais. a) Šalys toliau veiksmingai taiko neribojamo tarptautinės jūrų rinkos ir prekybos prieinamumo principą komercinėmis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis; b) Šalys patvirtina savo įsipareigojimą užtikrinti laisvos konkurencijos sąlygas kaip pagrindinę sąlygą prekiauti sausais ir skystais piltiniais kroviniais. 2. Šalys, taikydamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytus principus: a) nenumato krovinių pasidalijimo tvarkos būsimuose dvišaliuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis dėl prekybos sausais ir skystais piltiniais kroviniais bei linijinės prekybos. Tačiau dėl to nepanaikinama galimybė taikyti priemones dėl linijinių krovinių tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kai vienos ar kitos šio Susitarimo Šalies linijinės laivybos bendrovės neturi kitos galimybės užsiimti prekyba su atitinkama trečiąja šalimi; b) įsigaliojus šiam Susitarimui, panaikina visas vienašales priemones, administracines, technines ir kitas kliūtis, kurios galėtų riboti laisvą paslaugų teikimą tarptautinio jūrų transporto srityje arba turėtų jam diskriminacinį poveikį, ir susilaiko nuo jų taikymo. Kiekviena Šalis laivams, naudojamiems prekių, keleivių arba ir prekių, ir keleivių vežimui ir plaukiantiems su kitos Šalies vėliava arba valdomiems kitos Šalies piliečių arba bendrovių, taiko inter alia ne mažiau palankų režimą negu savo laivams, kuris apima naudojimąsi uostais, uostų infrastruktūra ir papildomomis tų uostų jūrų transporto paslaugomis, susijusius mokesčius ir rinkliavas, muitinės priemones, laivo švartavimo vietos ir įrenginių suteikimą kroviniui pakrauti ir iškrauti. 3 SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 53 straipsnis 1. Šalys įsipareigoja išplėsti šią antraštinę dalį, siekdamos sudaryti „ekonominės integracijos susitarimą“, kaip apibrėžta Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) V straipsnyje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslą Asociacijos taryba pirmą kartą svarsto ne vėliau kaip po penkerių metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo. 3. Asociacijos taryba, svarstydama šį klausimą, atsižvelgia į pažangą, padarytą derinant Šalių teisės aktus atitinkamos veiklos srityse. 54 straipsnis 1. Šios antraštinės dalies nuostatų taikymas ribojamas viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais. 2. Jos netaikomos veiklai, kuri bet kurios Šalies teritorijoje yra susijusi, nors ir retai, su valdžios institucijų funkcijų vykdymu. 55 straipsnis Šioje antraštinėje dalyje nė viena šio Susitarimo nuostata nedraudžia Šalims taikyti savo įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių fizinių asmenų atvykimą ir buvimą, darbą, darbo sąlygas, įsikūrimą ir paslaugų teikimą, jei Šalys jų netaiko taip, kad nauda, tenkanti kuriai nors Šaliai pagal Susitarimo konkrečios nuostatos sąlygas, būtų panaikinta ar sumažinta. Ši nuostata nepažeidžia 54 straipsnio taikymo. 56 straipsnis Šios antraštinės dalies nuostatos taip pat galioja bendrovėms, kurias kartu kontroliuoja Sirijos ir Bendrijos bendrovės ir kurios yra vienintelės jų savininkės. 57 straipsnis Režimas, kurį viena Šalis pagal šį Susitarimą taiko kitai Šaliai GATS nurodytų sektorių ir priemonių atžvilgiu, jokiu būdu negali būti palankesnis už režimą, kurį pirmoji Šalis pagal GATS nuostatas taiko kiekvienam paslaugų sektoriui, sektoriaus daliai ir teikimo rūšiai. 58 straipsnis Šioje antraštinėje dalyje neatsižvelgiama į režimą, kurį Bendrija, jos valstybės narės arba Sirija taiko vykdydamos įsipareigojimus, prisiimtus pagal ekonominės integracijos susitarimus, vadovaujantis GATS V straipsnio principais. 59 straipsnis 1. Neatsižvelgiant į visas kitas Susitarimo nuostatas, Šaliai nedraudžiama taikyti priemonių dėl riziką ribojančių priežasčių, įskaitant priemones, skirtas investuotojams, indėlininkams, draudėjams arba asmenims, kuriems finansinės paslaugos teikėjas yra įsipareigojęs kaip patikėtinis, apsaugoti arba finansų sistemos vientisumui ir stabilumui užtikrinti. Jeigu tokios priemonės neatitinka Susitarimo nuostatų, jomis nesinaudojama kaip būdu Šalies įsipareigojimams pagal Susitarimą išvengti. 2. Nė viena Susitarimo nuostata nereiškia reikalavimo, kad Šalis atskleistų su atskirų klientų reikalais ir sąskaitomis susijusią informaciją arba bet kokią valstybės institucijų turimą slaptą ar nuosavybės teise priklausančią informaciją. 60 straipsnis Šio Susitarimo nuostatos netrukdo kiekvienai Šaliai taikyti priemonių, kurios užkirstų kelią priemonių, susijusių su trečiųjų šalių patekimu į rinką, apėjimui pasinaudojant šio Susitarimo nuostatomis. IV ANTRAŠTINĖ DALIS MOKĖJIMAI, KAPITALO JUDĖJIMAS IR KITI EKONOMINIAI KLAUSIMAI 1 SKYRIUS MOKĖJIMAI IR KAPITALO JUDĖJIMAS 61 straipsnis Pagal 63 straipsnio nuostatas Šalys įsipareigoja leisti einamuosius mokėjimus pagal einamuosius sandorius atlikti laisvai konvertuojama valiuta. 62 straipsnis 1. Dėl sandorių dėl mokėjimų balanso kapitalo apskaitos įsigaliojus šiam susitarimui Bendrija ir Sirija užtikrina, kad kapitalas, susijęs su tiesioginėmis užsienio investicijomis Sirijoje į įmones, įsteigtas pagal galiojančius įstatymus, ir investicijos, padarytos pagal antraštinės dalies dėl įsisteigimo ir paslaugų nuostatas, gali laisvai judėti ir kad iš tokių investicijų gautos pajamos ir pelnas gali būti laisvai sumokėti ir repatrijuoti. 2. Šalys viena su kita konsultuojasi, siekdamos sudaryti sąlygas kapitalo judėjimo liberalizavimui ir labiau jį liberalizuoti. 63 straipsnis Kai viena ar kelios Bendrijos valstybės narės arba Sirija susiduria arba gali susidurti su dideliais mokėjimų balanso sunkumais, atitinkamai Bendrija ir Sirija, vadovaudamosi GATT nustatytomis sąlygomis ir Tarptautinio valiutos fondo susitarimo VIII ir XIV straipsniais, gali imtis einamuosius mokėjimus ribojančių priemonių, jeigu tokios priemonės yra tikrai būtinos. Atitinkamai Bendrija arba Sirija nedelsdamos apie tai informuoja kitą Šalį ir kuo greičiau nurodo terminus, kada tos priemonės bus panaikintos. 2 SKYRIUS KONKURENCIJA 64 straipsnis 1. Tai, kas nurodyta toliau, yra nesuderinama su tinkamu Susitarimo veikimu, nes gali turėti įtakos Bendrijos ir Sirijos tarpusavio prekybai: a) visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir įmonių suderinti veiksmai, kurių objektas arba padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas; b) vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visoje Bendrijos arba Sirijos teritorijoje ar didelėje jos dalyje. 2. Šalys bendradarbiauja vykdydamos atitinkamus savo konkurencijos teisės aktus ir keičiasi informacija, atsižvelgdamos į apribojimus, kuriuos nustatyto profesinio ir verslo slaptumo reikalavimai. Šio bendradarbiavimo ypatumai yra išdėstyti V priede. 3. Jeigu Bendrija arba Sirija mano, kad tam tikri veiksmai yra nesuderinami su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir jei tokie veiksmai daro arba gali daryti didelę žalą kitai Šaliai, ši po konsultacijų Asociacijos komitete arba po trisdešimt darbo dienų nuo kreipimosi dėl tokios konsultacijos gali imtis tinkamų priemonių. 65 straipsnis Valstybės narės ir Sirija, nepažeisdamos savo įsipareigojimų, atitinkamai prisiimtų arba prisiimsimų pagal GATT, palaipsniui pertvarko valstybės komercinio pobūdžio monopolius taip, kad užtikrintų, jog iki penktų metų po šio Susitarimo įsigaliojimo pabaigos nebus valstybių narių ir Sirijos piliečių diskriminacijos prekių pirkimo ir pardavimo sąlygų atžvilgiu. Asociacijos komitetas bus informuotas apie priemones, patvirtintas šiam tikslui pasiekti. 66 straipsnis Asociacijos taryba užtikrina, kad nuo penktųjų metų po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos valstybinėms bendrovėms ir įmonėms, kurioms yra suteiktos specialios arba išimtinės teisės, nebus įvesta arba taikoma jokia priemonė, Bendrijos ir Sirijos tarpusavio prekybą iškraipanti taip, kad tai prieštarautų Šalių interesams. Ši nuostata nei teisiškai, nei faktiškai neturėtų trukdyti tokioms įmonėms atlikti tam tikrų joms patikėtų uždavinių. 3 SKYRIUS VYRIAUSYBĖS VIEŠIEJI PIRKIMAI 67 straipsnis Vyriausybės viešieji pirkimai 1. Šalys nusistato tikslą iš tiesų abipusiškai ir palaipsniui atverti vyriausybės viešųjų pirkimų rinkas. 2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos subjektų, kuriems taikomas VII priedas, pirkimai vyksta skaidriai, taikant pagrįstas ir nediskriminuojančias sąlygas, pagal VII priede pateiktą apibrėžimą, bet kurios iš Šalių teikėjui taikant vienodas sąlygas ir užtikrinant atviros ir veiksmingos konkurencijos principą. 3. Laikydamasi įstatymų, teisės aktų, procedūrų ir tvarkos, taikomų vyriausybės viešiesiems pirkimams bei konkretiems pirkimams, kuriems taikomas šis Susitarimas, kiekviena Šalis kitos šalies prekėms, paslaugoms ir teikėjams taiko ne mažiau palankų režimą negu jos savo prekėms, paslaugoms ir teikėjams taikomas režimas. 4. Laikydamasi įstatymų, teisės aktų, procedūrų ir tvarkos, taikomų vyriausybės viešiesiems pirkimams bei konkretiems pirkimams, kuriems taikomas šis Susitarimas, kiekviena Šalis užtikrina, kad VII priede išvardyti jos subjektai: a) netaikytų vietoje įsisteigusiam teikėjui mažiau palankių sąlygų negu kitam vietoje įsisteigusiam teikėjas dėl to, kad jis yra užsienio bendrovės filialas arba kad jo savininkas – kitos šalies asmuo; taip pat b) ir nediskriminuoja vietoje įsisteigusio teikėjo dėl to, kad to teikėjo konkrečiam pirkimui siūlomos prekės arba paslaugos yra kitos šalies prekės arba paslaugos. 5. Laikydamasi įstatymų, teisės aktų, procedūrų ir tvarkos, taikomų vyriausybės viešiesiems pirkimams bei konkretiems pirkimams, kuriuose leidžiama dalyvauti trečiųjų šalių prekėms, paslaugoms ir teikėjams, Sirija kitos šalies prekėms ir teikėjams taiko ne mažiau palankų režimą negu trečiosios užsienio šalies prekėms, paslaugoms ir teikėjams. Laikydamosi visų įstatymų, teisės aktų, procedūrų ir tvarkos, taikomų vyriausybės viešiesiems pirkimams bei konkretiems pirkimams, kuriems taikomas Vyriausybės viešųjų pirkimų susitarimas (VVPS), Europos Bendrijos nedelsdamos ir besąlygiškai Sirijos prekėms, paslaugoms ir teikėjams taiko ne mažiau palankų režimą negu VVPS šalių prekėms, paslaugoms ir teikėjams. 6. Šalys nuolat persvarsto faktinį pirkimų rinkų atvėrimą ir ne vėliau negu per trejus metus pradeda derybas, siekdamos išplėsti VII priede išvardytų subjektų sąrašą. 7. Nė viena šio straipsnio nuostata neaiškinama: kaip reikalaujanti iš Šalies pateikti informaciją, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu jos esminiam saugumo interesui; kaip draudžianti Šaliai imtis veiksmų, kuriuos ji laiko būtinus savo esminiam saugumo interesui, susijusiam su vyriausybės viešaisiais pirkimais, būtinai reikalingais nacionaliniam saugumui arba nacionalinei gynybai, apsaugoti. 8. Šis straipsnis netaikomas sutartims, sudarytoms remiantis: tarptautiniu susitarimu, kuriuo Susitariančiosios Šalys siekia bendrai įgyvendinti arba naudoti projektą; tarptautiniu susitarimu, susijusiu su karinių pajėgų dislokavimu; tam tikromis tarptautinės organizacijos procedūromis; ne sutartiniu susitarimu arba pagal pagalbos ar bendradarbiavimo programas teikiama bet kokios formos vyriausybės pagalba ir vykdomais pirkimais. 68 straipsnis Vyriausybės viešųjų pirkimų skaidrumas 1. Kiekviena Šalis nedelsdama atitinkamuose VII priede nurodytuose leidiniuose, įskaitant oficialiai paskirtas elektronines informavimo priemones, skelbia bendrojo taikymo ir tvarkos įstatymus, kitus teisės aktus, teismo nutarimus ir administracinius sprendimus, įskaitant tipinius sutarčių straipsnius, dėl pirkimų, kuriems taikoma ši antraštinė dalis. 2. Kiekviena Šalis nedelsdama tokiu pat būdu skelbia visus tokių priemonių pakeitimus. 3. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos subjektai veiksmingai platintų informaciją apie galimybes dalyvauti konkurse, kurias suteikia atitinkami vyriausybės viešųjų pirkimų procesai, suteikdami kitos šalies teikėjams visą informaciją, reikalingą norint dalyvauti atliekant tokius pirkimus. 4. Skelbiant apie pirkimų galimybes yra nurodoma informacija, kaip išdėstyta VII priede, ir ji skelbiama tinkamu laiku tokiomis priemonėmis, kurios suteiktų galimybę ją gauti kuo daugiau Šalių teikėjų, kuriuos ji domina, ir kurios jų nediskriminuotų. Šios priemonės yra nurodytos VII priede. 69 straipsnis Vyriausybės viešųjų pirkimų terminai 1. Visi subjektų nustatyti ų ir prašymų dalyvauti konkurse gavimo terminai turi būti pakankami, kad kitos Šalies teikėjai bei savo valstybės teikėjai galėtų parengti ir pateikti pasiūlymus ir tam tikrais atvejais – prašymus dalyvauti konkurse arba paraiškas dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje. Nustatydami tokius terminus, subjektai, paisydami savo pačių pagrįstų poreikių, atsižvelgia į tokius veiksnius kaip numatomų pirkimų sudėtingumas ir laikas, paprastai reikalingas pasiūlymams iš užsienio bei jų šalies vietovių atsiųsti. 2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad, nustatydami paskutinę pasiūlymų arba prašymų dalyvauti konkurse arba dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje į teikėjų sąrašą gavimo dieną, jos subjektai tinkamai atsižvelgtų į paskelbimo vėlavimą. 3. Trumpiausi pasiūlymų gavimo terminai yra nurodyti VII priede. 70 straipsnis Kainos pasiūlymų ginčijimas 1. Kiekviena Šalis numato nediskriminuojančias, laiku vykdomas, skaidrias ir veiksmingas procedūras, suteikiančias teikėjams galimybę ginčyti įtariamus šio Susitarimo pažeidimus, susijusius su pirkimais, kuriais jie yra ar buvo suinteresuoti. 2. Ginčus nagrinėja nešališka ir nepriklausoma ginčų nagrinėjimo institucija. Ginčų nagrinėjimo institucijai, kuri nėra teismas, taikoma teismo priežiūra arba ji turi procesines garantijas, panašias į teismo garantijas. 71 straipsnis Bendradarbiavimas ir pagalba vyriausybės viešųjų pirkimų klausimais 1. Šalys bendradarbiauja vyriausybės viešųjų pirkimų srityje keisdamosi patirtimi ir informacija apie geriausią praktiką ir normines sistemas. 2. Šalys stengiasi bendradarbiauti siekdamos įgyti geresnį supratimą apie atitinkamas jų vyriausybės viešųjų pirkimų sistemas bei užtikrinti didesnes galimybes patekti į atitinkamas jų rinkas. 3. Techninė pagalba teikiama pateikus deramai pagrįstą prašymą, visų pirma bendrai rengiamomis mokymo programomis. 4 SKYRIUS KITI EKONOMINIAI KLAUSIMAI 72 straipsnis Intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisės 1. Vadovaudamosi šio straipsnio ir VI priedo nuostatomis, šalys suteikia ir užtikrina tinkamą ir veiksmingą intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą[9], remdamosi aukščiausiais tarptautiniais standartais, įskaitant taisykles, nustatytas Susitarime dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), Pasaulio prekybos organizacijos steigimo susitarimo IC priedu, bei veiksmingomis tokių teisių užtikrinimo priemonėmis. 2. Šalys reguliariai persvarsto šio straipsnio ir VI priedo įgyvendinimą. 73 straipsnis Standartai, techniniai reikalavimai ir atitikties vertinimo procedūros 1. Taikomi su standartais, techniniais reikalavimais ir atitikties vertinimo procedūromis susijusios teisės ir įsipareigojimai pagal PPO susitarimą dėl techninių kliūčių prekybai, įskaitant nuostatą, pagal kurią „nariai užtikrina, kad nėra rengiami, tvirtinami arba taikomi techniniai reikalavimai, kuriais siekiama sukurti arba kurie sukuria nebūtinas kliūtis tarptautinei prekybai“. 2. Šalys imasi tinkamų veiksmų skatinti Siriją pramoniniams produktams ir sertifikavimo procedūroms taikyti Bendrijos technines taisykles ir Europos standartus. 3. Kaip pagrindu remdamosi šio straipsnio 2 dalyje išdėstytais principais, susidarius tinkamoms aplinkybėms Šalys sudaro susitarimus dėl atitikties vertinimo. 4. Bendradarbiavimu siekiama padėti Sirijai šioje srityje suartinti savo teisės aktus su Bendrijos teisės aktais. V ANTRAŠTINĖ DALIS GINČŲ SPRENDIMAS I SKYRIUS TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS 74 straipsnis Tikslas Šios antraštinės dalies tikslas – spręsti Šalių prekybos ginčus, siekiant, jei įmanoma, tarpusavio sutarimu rasti sprendimus. 75 straipsnis Taikymo sritis Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos nesutarimams dėl II–V antraštinių dalių aiškinimo ir taikymo, įskaitant atvejus, kai Šalis mano, kad kitos Šalies priemonė pažeidžia šias antraštines dalis, išskyrus atvejus, kai aiškiai yra numatyta kitaip. II SKYRIUS GINČŲ VENGIMAS KONSULTACIJOS IR TARPININKAVIMAS 76 straipsnis Konsultacijos 1. Šalys stengiasi nesutarimus dėl II–V antraštinių dalių aiškinimo ir taikymo išspręsti pradėdamos sąžiningas konsultacijas, kurių tikslas – tarpusavio sutarimu rasti sprendimą. 2. Šalis konsultacijų prašo raštišku prašymu kitai Šaliai, kurio kopija pateikiama Prekybos komitetui, nurodydama, kokį neigiamą poveikį priemonė daro jos teisėms. Svarbios šių antraštinių dalių nuostatos taip pat turi būti cituojamos. 3. Konsultacijos įvyksta per 30 dienų nuo prašymo pateikimo ir, jei Šalys nesusitaria kitaip, jos vyksta Šalies atsakovės teritorijoje. Konsultacijos laikomos baigtomis per 60 kalendorinių dienų nuo konsultacija prašymo dienos, jei abi Šalys nesusitaria tęsti konsultacijų. Visa konsultacijų metu atskleista informacija laikoma slapta. 4. Jei konsultacijos neįvyksta per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir tarpusavio sutarimu nepasiekiama susitarimo dėl sprendimo, Šalis ieškovė gali tuojau pat prašyti vadovaujantis 78 straipsniu sudaryti arbitražo kolegiją. 77 straipsnis Tarpininkavimas 1. Jei konsultacijose nepavyksta tarpusavio sutarimu rasti sprendimo, Šalys gali tarpusavio sutarimu dėl tarpininkavimo pagalbos kreiptis į Prekybos komiteto paskirtą tarpininką. Prašymas tarpininkauti turi būti pateikiamas raštu, jame turi būti nurodyta priemonė, dėl kurios vyko konsultacijos, bei tarpusavio sutarimu nustatyti tarpininkavimo įgaliojimai. 2. Prekybos komiteto pirmininkas per 10 dienų nuo prašymo gavimo paskiria tarpininką, burtais pasirinktą iš asmenų, įrašytų į, 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, kuris nėra nė vienos iš Šalių pilietis. Tarpininkas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo paskyrimo sušaukia posėdį su Šalimis. Abi Šalys ne vėliau kaip 15 dienų prieš posėdį tarpininkui pateikia dokumentus, ir jis ne vėliau kaip per 45 dienas nuo jo paskyrimo pateikia nuomonę. Tarpininko nuomonėje gali būti pateikiama šias antraštines dalis atitinkanti rekomendacija dėl veiksmų, kuriais būtų galima išspręsti ginčą. Tarpininko nuomonė bus neprivaloma. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai abiejų Šalių sutikimu gali būti iš dalies pakeisti, jei to prireiktų dėl aplinkybių. Abi Šalys apie pakeitimus turi raštu pranešti Prekybos komitetui. 4. Jei su tarpininko pagalba Šalių tarpusavio sutarimu ginčas išsprendžiamas, abi Šalys apie tai turi raštu pranešti Prekybos komitetui. III SKYRIUS GINČŲ SPRENDIMO TVARKA 78 straipsnis Arbitražo kolegijos steigimo inicijavimas 1. Jei Šalims nepavyko ginčo išspręsti pasinaudojant konsultacijomis, kaip išsamiai numatyta 76 straipsnyje, arba jei Šalys kreipėsi dėl tarpininkavimo pagalbos, kaip išsamiai numatyta 77 straipsnyje, ir jei apie tarpusavio sutarimu pasiektą sprendimą nebuvo pranešta per 15 dienų nuo tarpininko nuomonės pateikimo arba jei Šalis nesilaiko tarpusavio sutarimu pasiekto sprendimo, Šalis ieškovė gali prašyti sudaryti arbitražo kolegiją, Šaliai atsakovei ir kartu komitetui pateikusi raštišką prašymą. 2. Šalis ieškovė savo prašymo rašte nurodo, kas, jos nuomone, pažeidžia šias antraštines dalis, ir svarbiomis laikomas nuostatas. 79 straipsnis Arbitrų skyrimas 1. Arbitražo kolegija sudaroma iš trijų arbitrų. 2. Prekybos komitetas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo sudaro 15 asmenų, pageidaujančių ir galinčių būti arbitrais, sąrašą. Kiekviena iš Šalių gali pasirinkti 5 asmenis būti arbitrais. Abi Šalys susitaria dėl 5 asmenų, kurie nėra nė vienos iš Šalių piliečiai. Prekybos komitetas užtikrina, kad sąraše visuomet būtų tiek asmenų. 3. Arbitrai turėtų turėti specialiųjų teisės ir (arba) tarptautinės prekybos žinių arba patirties. Jie turėtų būti nepriklausomi, dalyvauti kaip asmenys, nebūti susiję su jokia organizacija ar vyriausybe arba gauti jų nurodymus[10] ir laikytis VIII priede pateikto Elgesio kodekso. 80 straipsnis Arbitražo kolegijos sudėtis 1. Šalys per 10 dienų nuo prašymo sudaryti kolegiją pateikimo Prekybos komitetui konsultuojasi, kad pasiektų susitarimą dėl arbitražo kolegijos sudėties. Jei Šalys per šį terminą negali susitarti dėl jos sudėties, bet kuri iš Šalių arba jų atstovas gali prašyti Prekybos komiteto pirmininko visus tris narius atrinkti burtais, ištraukiant po vieną vardą iš kiekvienos iš trijų kolegijos sąrašo dalių (t. y. kiekvienos Šalies pateikto sąrašo, sudaryto iš jų pačių piliečių, ir bendro sąrašo asmenų, kurie nėra nė vienos iš Šalių piliečiai). Jei Šalys susitaria dėl vieno ar kelių arbitražo kolegijos narių, likę nariai paskiriami iš atitinkamo sąrašo burtais. Arbitražo kolegiją visuomet sudaro kiekvienos iš Šalių pilietis ir nė vienos iš Šalių piliečiu nesantis asmuo, kuris pirmininkauja kolegijai. 2. Arbitražo kolegijos įsteigimo diena – tai diena, kurią yra atrenkami trys arbitrai. 3. Jei Šalis mano, kad arbitras neatitinka Elgesio kodekso reikalavimų, Šalys konsultuojasi ir, jei susitaria, pakeičia arbitrą bei vadovaudamosi šio straipsnio 4 dalimi atrenka kitą. Jei šalys nesusitaria dėl poreikio pakeisti arbitrą, klausimas perduodamas arbitražo kolegijos pirmininkui[11], kurio sprendimas yra galutinis. 4. Jei arbitras negali dalyvauti svarstyme, atsistatydina arba yra pakeičiamas pagal šio straipsnio 3 dalį, jį pakeičiantis arbitras per 5 dienas atrenkamas taikant atrankos procedūras, kurių buvo laikomasi skiriant pirmąjį arbitrą. Šios procedūros vykdomo laikotarpiui Kolegijos svarstymas sustabdomas. 81 straipsnis Darbo tvarkos taisyklės 1. Prekybos komitetas arbitražo kolegijos posėdžių eigai taiko darbo tvarkos taisykles, dėl kurių Šalys susitarė ir kurios pridedamos prie šio Susitarimo. 2. Arbitražo kolegijos posėdžiuose pagal darbo tvarkos taisyklės gali dalyvauti visuomenė, jei arbitražo kolegija savo siūlymu arba Šalių prašymu nenusprendžia kitaip. 82 straipsnis Informacija ir techninės konsultacijos Kolegija Šalies prašymu arba savo iniciatyva gali gauti informaciją iš bet kurio šaltinio, kurį ji laiko tinkamu kolegijos svarstymui. Jei mano, kad tai tinkama, Kolegija taip pat turi teisę prašyti ekspertų nuomonės. Taip gauta informacija turi būti atskleista abiem Šalims. Vadovaujantis darbo tvarkos taisyklėmis suinteresuotoms šalims leidžiama arbitražo kolegijoms pateikti trumpą amicus curiae informaciją. 83 straipsnis Taikoma teisė Arbitražo kolegija šių antraštinių dalių nuostatas aiškina vadovaudamasi įprastomis tarptautinės viešosios teisės, įskaitant Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės, aiškinimo taisyklėmis. 84 straipsnis Arbitražo kolegijos sprendimas 1. Arbitražo kolegija savo sprendimą Šalims ir Prekybos komitetui pateikia per devyniasdešimt dienų nuo kolegijos įsteigimo. Jei ji mano, kad to padaryti iki šio termino negalima, kolegijos pirmininkas turi raštu apie tai pranešti Prekybos komitetui ir Šalims, nurodydamas užtrukimo priežastis. Jokiomis aplinkybėmis sprendimas neturėtų būti pateikiamas vėliau negu po šimto dvidešimties dienų nuo kolegijos įsteigimo. 2. Sprendime išdėstomi nustatyti faktai, atitinkamų šių antraštinių dalių nuostatų taikomumas ir nustatytų faktų bei daromų išvadų išdėstymas iš esmės. 3. Skubos atvejais, įskaitant su greitai gendančiomis prekėmis susijusius atvejus, arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad sprendimas būtų priimtas per septyniasdešimt penkias dienas nuo kolegijos įsteigimo. Jokiomis aplinkybėmis tai neturėtų trukti ilgiau negu vieną šimtą dienų nuo kolegijos įsteigimo. Arbitražo kolegija per dešimt dienų juo jos įsteigimo gali priimti preliminarų sprendimą, jei, jos nuomone, atvejis yra skubus. 4. Visi arbitražo kolegijos sprendimai, įskaitant sprendimo tvirtinimą, tvirtinami balsų dauguma. 5. Šalis ieškovė bet kuriuo metu prieš sprendimo pateikimą Šalims ir Prekybos komitetui gali atsiimti savo skundą, Arbitražo kolegijos ir Prekybos komiteto pirmininkams bei kitoms Šalims pateikdama raštišką pranešimą. Toks skundo atsiėmimas nepažeidžia jos teisės vėliau pateikti naują skundą tuo pačiu klausimu. 6. Abiejų Šalių reikalavimu arbitražo kolegija bet kuriuo metu gali sustabdyti savo darbą ne ilgesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui. Viršijus dvylikos mėnesių laikotarpį, įgaliojimas sudaryti kolegiją netenka galios, nepažeidžiant Šalies ieškovės teisės vėliau prašyti sudaryti kolegiją dėl to paties objekto. 85 straipsnis Sprendimo laikymasis 1. Kiekviena Šalis imasi priemonių, būtinų laikytis arbitražo kolegijos sprendimo, ir Šalys stengiasi susitarti dėl termino, reikalingo sprendimui įgyvendinti. 2. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo pateikimo Šalims Šalis atsakovė Šaliai ieškovei praneša terminą (toliau – pagrįstos trukmės laikotarpis), kurio jai reikia sprendimui įgyvendinti. Abi Šalys turėtų siekti susitarti dėl pagrįstos trukmės laikotarpio. 3. Jei Šalys nesutaria dėl pagrįstos trukmės laikotarpio arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, Šalis ieškovė Prekybos komiteto prašo vėl sušaukti pirmąją arbitražo kolegiją jo trukmei nustatyti. Prekybos komiteto sušaukta arbitražo kolegija sprendimą priima per 20 dienų nuo jos pakartotinio įsteigimo dienos. Jei pirmoji kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, taikomos 80 straipsnyje išsamiai nurodytos procedūros. Tokiu atveju laikotarpis sprendimui priimti ir toliau yra 20 dienos nuo kolegijos įsteigimo dienos. 4. Atitinkama Šalis kitai Šaliai ir Prekybos komitetui iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos praneša apie įgyvendinimo priemones, kurias ji patvirtino arba numato patvirtinti siekdama laikytis arbitražo kolegijos sprendimo. 5. Jei Šalys nesutaria dėl su šiomis antraštinėmis dalimis susijusių priemonių, apie kurias buvo pranešta pagal šio straipsnio 4 dalį, atitikties toms dalims, Šalis ieškovė, pateikusi raštišką paraišką Prekybos komitetui, gali kreiptis į pirmąją arbitražo kolegiją su prašymu priimti spendimą šiuo reikalu, nurodydama, kodėl priemonė neatitinka šių antraštinių dalių. Prekybos komiteto sušaukta arbitražo kolegija sprendimą priima per 45 dienas nuo jos pakartotinio įsteigimo dienos. 6. Jei pirmoji arbitražo kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, taikomos 80 straipsnyje išsamiai nurodytos procedūros. Tokiu atveju laikotarpis sprendimui priimti ir toliau yra 45 dienos nuo kolegijos įsteigimo dienos. 7. Jei atitinkama Šalis apie įgyvendinimo priemones nepraneša iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos, Šalis atsakovė Šalis ieškovės prašymu pateikia pasiūlymą dėl laikinos kompensacijos. Jei dėl kompensacijos nesusitariama per 30 dienų nuo pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos, Šalis ieškovė įgyja teisę, apie tai pranešusi Prekybos komitetui, sustabdyti pagal II–V antraštines dalis suteiktų palankių sąlygų taikymą, toks sustabdymas prilygsta palankių sąlygų panaikinimui ir pabloginimui dėl priemonės, kuri, kaip buvo nustatyta, pažeidžia šias antraštines dalis. Pranešimas tuo pat metu pateikiamas kitoms Šalims. Šalis ieškovė palankias sąlygas gali sustabdyti po dešimties dienų nuo pranešimo dienos, jei Šalis atsakovė pagal šio straipsnio 8 dalį nepaprašo arbitražo kolegijos nagrinėjimo. 8. Jei Šalis atsakovė mano, kad palankių sąlygų sustabdymas neprilygsta palankių sąlygų panaikinimui ir pabloginimui dėl priemonės, Prekybos komitetui iki dešimties dienų laikotarpio pirmajai arbitražo kolegijai sušaukti, nurodyto šio straipsnio 7 dalyje, pabaigos pateikiamas raštiškas prašymas. Prekybos komitetas per 30 dienų nuo prašymo ją sudaryti dienos yra informuojamas apie arbitražo kolegijos sprendimą dėl palankių sąlygų sustabdymo masto. Palankios sąlygos nesustabdomos, kol arbitražo kolegijos nepateikia sprendimo. Sustabdymas turi atitikti arbitražo kolegijos sprendimą. 9. Palankios sąlygos sustabdomos laikinai ir tik tol, kol priemonė, kuri, kaip buvo nustatyta, pažeidžia II–V antraštines dalis, yra atšaukiama arba iš dalies pakeičiama taip, kad atitiktų šias antraštines dalis, arba jei Šalys susitaria dėl ginčo pernagrinėjimo. Jei Šalis atsakovė mano, kad ji ėmėsi priemonių sprendimui įgyvendinti, tačiau palankios sąlygos toliau lieka sustabdytos, šalis atsakovė gali kreiptis į pirmąją arbitražo kolegiją, prašydama priimti sprendimą dėl to, ar toks sustabdymas turėtų būti nutrauktas arba iš dalies pakeistas. Sprendimas priimamas per 45 dienas nuo raštiško prašymo ją pakartotinai sudaryti pateikimo. 10. Jei pirmoji arbitražo kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, taikomos 80 straipsnyje išsamiai nurodytos procedūros. Tokiu atveju laikotarpis sprendimui priimti ir toliau yra 45 dienos nuo kolegijos įsteigimo dienos. 11. Visi šiame straipsnyje numatyti sprendimai yra galutiniai ir privalomi, jie yra pateikiami Prekybos komitetui, kuris juos skelbia viešai, jei bendru sutarimu nenusprendžiama to nedaryti. 12. Sirijos Arabų Respublikai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją, nė viena šio Susitarimo nuostata netrukdo šaliai sustabdyti palankių sąlygų, kurias sustabdyti leido Pasaulio prekybos organizacijos Ginčų sprendimo institucija. IV SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 86 straipsnis 1. Pagal šią antraštinę dalį sudaryta arbitražo kolegija nenagrinėja klausimų, susijusių su kiekvienos Šalies teisėmis ir įsipareigojimais pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo susitarimą. 2. Pasinaudojimas šių antraštinių dalių nuostatomis ginčams spręsti nepažeidžia galimo ieškinio pagal PPO nuostatas, įskaitant ieškinį dėl ginčų sprendimo. Tačiau jei Šalis pradėjo ginčo dėl tam tikros priemonės sprendimo procesą pagal šios antraštinės dalies 78 straipsnio 1 dalį arba pagal PPO susitarimą, ji nepradeda ginčo dėl tos pačios priemonės sprendimo proceso kitame teisme, kol nebus baigtas pirmasis procesas. Pagal šią straipsnio dalį laikoma, kad ginčo sprendimo procesą pagal PPO susitarimą Šalis pradeda prašymu sudaryti kolegiją pagal PPO susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 6 straipsnį. 3. Kol Sirijos Arabų Respublika įstos į Pasaulio prekybos organizaciją, arbitražo kolegijos pateikia aiškinimą, kuris visiškai atitinka tam tikrus Pasaulio prekybos organizacijos Ginčų sprendimo institucijos sprendimus, jei sprendime dėl įtariamo šio Susitarimo II–V antraštinių dalių nuostatos pažeidimo atsižvelgiama į Pasaulio prekybos organizacijos steigimo susitarimo nuostatą arba į ją daroma nuoroda. Sirijos Arabų Respublikai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją, arbitražo kolegijos sustabdo nagrinėjimą, jei mano, kad jos sprendimo dėl ginčo negali priimti nepateikdamos PPO nuostatos aiškinimo, jei į tokią nuostatą daroma nuoroda šio Susitarimo II–V antraštinėse dalyse. Jei nagrinėjimas sustabdomas, bet kuri iš šalių gali pasinaudoti ginčų sprendimo pagal PPO nuostatas procesu. 87 straipsnis 1. Visi pagal šią antraštinę dalį nustatyti terminai skaičiuojami kalendorinėmis dienomis nuo kitos dienos po veiksmo arba fakto, kurio atžvilgiu jie nustatyti. 2. Kiekvienas šioje antraštinėje dalyje minimas terminas gali būti pratęstas Šalių tarpusavio susitarimu. 88 straipsnis Šioje antraštinėje dalyje numatytam svarstymui pateikti dokumentai laikomi slaptais, išskyrus arbitražo kolegijos sprendimus. 89 straipsnis Sirijos Arabų Respublikos informaciją raštu ir žodžiu pateikia arabų kalba, o Europos Bendrijos – bet kuria iš oficialių Europos Sąjungos kalbų. VI ANTRAŠTINĖ DALIS EKONOMINIS BENDRADARBIAVIMAS 90 straipsnis Uždaviniai 1. Šalys įsipareigoja stiprinti ekonominį bendradarbiavimą abipusiai naudingu būdu ir laikydamosi bendrų Susitarimo tikslų. 2. Ekonominio bendradarbiavimo tikslas – remti Sirijos pastangas siekti tvaraus ekonominio ir socialinio vystymosi. 91 straipsnis Taikymo sritis 1. Bendradarbiavimas pirmiausia orientuotas į sektorius, kurie patiria vidaus sunkumų arba kuriuos yra paveikęs bendras Sirijos ekonomikos liberalizavimo procesas ir ypač Sirijos ir Bendrijos tarpusavio prekybos liberalizavimas. 2. Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio taip pat skiriama sritims, kurios galėtų suartinti Bendrijos ir Sirijos ekonomiką, ypač į tas jos sritis, kurios plėsis ir kuriose didės užimtumas. 3. Šalys skatina ekonominį Sirijos ir kitų regiono šalių bendradarbiavimą. 4. Atsižvelgiant į Šalių ekonominio ir socialinio išsivystymo lygio skirtumą įgyvendinant ekonominį bendradarbiavimą įvairiuose sektoriuose, kuriems tai svarbu, atsižvelgiama į aplinkos išsaugojimą ir ekologinės pusiausvyros išlaikymą 5. Šalys gali susitarti dėl ekonominio bendradarbiavimo taikymo kitiems sektoriams, nenurodytiems šios antraštinės dalies nuostatose. 92 straipsnis Metodai ir ypatumai Ekonominis bendradarbiavimas visų pirma įgyvendinamas tokiais būdais: a) palaikant nuolatinį Šalių ekonominį dialogą, kuris apima visas makroekonomikos politikos sritis; b) nuolat kiekviename bendradarbiavimo sektoriuje keičiantis informacija ir idėjomis, įskaitant pareigūnų ir ekspertų susitikimus; c) perduodant patarimus, žinias ir mokant; d) įgyvendinant bendrą veiklą, pavyzdžiui, rengiant seminarus ir praktinius užsiėmimus; e) teikiant techninę, administracinę ir reguliavimo pagalbą; f) skatinant bendrųjų įmonių kūrimą; naudojant mokslinių tyrimų rezultatus taikant technologijas, diegiant jų naujoves ir jas plėtojant. 93 straipsnis Regioninis bendradarbiavimas Remdamos regionų bendradarbiavimą, Šalys skatina veiksmus, kurie darytų poveikį regionams arba susietų kitas regiono šalis. Tokie veiksmai gali apimti: a) prekybą tarp regionų; b) investicijas; c) aplinkosaugos klausimus; d) ekonominės infrastruktūros plėtrą; e) mokslinius ir technologinius tyrimus; f) kultūrą; g) muitinės reikalus; h) informacinę technologiją; i) vandentvarkos klausimus, įskaitant drėkinimą; j) decentralizuotą vietos administracijų bendradarbiavimą; k) visuomenės sveikatą. 94 straipsnis Švietimas ir mokymas Šalių bendradarbiavimo tikslas – nustatyti veiksmingiausius būdus iš esmės pagerinti padėtį Sirijos švietimo ir profesinio mokymo srityje ir juos pritaikyti pirmiausia valstybės ir privačioms įmonėms, su prekyba susijusioms paslaugoms, viešajam administravimui ir institucijoms, techninėms agentūroms, mokslo ir technologijų akademinėms įstaigoms, standartizacijos ir sertifikavimo įstaigoms, kitoms susijusioms organizacijoms. Šiuo požiūriu ypač daug dėmesio bus skiriama profesiniam, techniniam ir administraciniam mokymui pramonės pertvarkymo srityje. Bendradarbiavimu taip pat skatinama kurti Bendrijos ir Sirijos specializuotų įstaigų ryšius, keistis informacija ir dalytis patirtimi, kaupti techninius išteklius. 95 straipsnis Mokslinis ir technologinis bendradarbiavimas Bendradarbiavimo tikslas yra: a) skatinti kurti tvirtus Šalių mokslinių ir technologinių bendruomenių ryšius, ypač tokiais būdais: Sirijai naudojantis Bendrijos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programomis pagal galiojančias nuostatas dėl trečiųjų šalių dalyvavimo; Sirijai dalyvaujant decentralizuoto bendradarbiavimo tinkluose; remiant mokymą mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos sektoriuose. b) skatinti Sirijos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos pajėgumą stiprinant žmogiškųjų išteklių gebėjimus ir teikiant mokslinę, techninę bei materialiąją paramą mokslinių tyrimų įstaigoms. c) skatinti technologines naujoves, naujų technologijų, naujausių žinių ir patirties perdavimą, ypač siekiant remti aplinką tausojančią veiklą bei pagreitinti Sirijos pramonės pajėgumo plėtojimą. 96 straipsnis Aplinka 1. Bendradarbiavimo tikslas – neleisti prastėti aplinkos būklei, gerinti jos kokybę, kontroliuoti taršą, apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti racionalų gamtinių išteklių naudojimą, siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi. 2. Bendradarbiavimu, kuriuo taip pat remiami regioniniai aplinkosaugos projektai, daugiausia dėmesio skiriama šioms sritims, pabrėžiant teisės aktų suderinimą, įskaitant su JT susijusių susitarimų įgyvendinimą: a) kovai su dykumėjimu; b) biologinės įvairovės apsaugai; c) integruotam vandens išteklių tvarkymui, įskaitant drėkinimą ir paviršiaus bei gruntinių vandenų taršos arba druskėjimo kontrolę; d) atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui; e) švarios gamybos rėmimui ir poveikio aplinkai ir grėsmės saugai dėl pramonės veiklos prevencijai; f) prekybai ir aplinkai; g) oro kokybės kontrolei; h) jūrų taršos prevencijai ir kontrolei; i) atliekų tvarkymui; j) žemės ūkio poveikiui dirvožemio ir vandens kokybei; k) ekologiniam švietimui ir sąmoningumui; l) šiuolaikiškų aplinkosaugos vadybos ir sprendimų priėmimo, aplinkos stebėsenos priemonių naudojimui, ypač Aplinkosaugos informacijos sistemos (EIS) ir poveikio aplinkai įvertinimo metodus; m) aplinkosaugos krizių valdymui; n) prisitaikymui prie klimato kaitos. 97 straipsnis Bendradarbiavimas pramonės srityje Bendradarbiavimas pramonės srityje remia ir skatina: a) Bendrijos ir Sirijos ūkio subjektų bendradarbiavimą, ypač galimybių sudarymą Sirijai naudotis Bendrijos tinklais, skirtais įmonių draugiškiems santykiams atkurti, ir decentralizuoto bendradarbiavimo metu sukurtais tinklais; b) Sirijos pramonės modernizavimą ir pertvarkymą, įskaitant jos infrastruktūrą ir paramą atitinkamų sričių, tokių kaip standartai, kokybės užtikrinimas arba pramoninis dizainas, institucijoms; c) privačių įmonių plėtrai palankių sąlygų sudarymą ir skatinimą, siekiant tvaraus vystymosi požiūriu skatinti pramoninės gamybos augimą ir įvairovę; d) Bendrijos ir Sirijos mažų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimą; e) naujoves bei mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą bei technologijų ir produktų įsigijimą siekiant prisidėti prie Sirijos ekonominio vystymosi; f) Sirijos pramonės produkcijos įvairovę; g) žmogiškųjų išteklių gerinimą; h) geresnių sąlygų pasinaudoti investicijų finansavimu sudarymą; i) naujovių skatinimą; j) informacijos paslaugų gerinimą; k) arba kitas bendradarbiavimo sritis, dėl kurių susitaria Šalys. 98 straipsnis Investicijos ir jų skatinimas Bendradarbiavimo tikslas – sukurti palankias ir stabilias sąlygas investicijoms Sirijoje. Bendradarbiavimu visų pirma bus: a) bendrai vykdomo investavimo mechanizmo, ypač skirto abiejų Šalių smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, informavimo kanalų ir investavimo galimybių nustatymo priemonių; b) sukurtos teisinės sąlygos, palankios Šalių tarpusavio investicijoms, tam tikrais atvejais valstybėms narėms ir Sirijai sudarant investicijų apsaugos susitarimus ir susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo; c) sukurtos sąlygos patekti į kapitalo rinką, kad galima būtų finansuoti naudingas investicijas Sirijoje; d) sukurtos bendros Sirijos ir Bendrijos įmonės. 99 straipsnis Standartai, techniniai reglamentai ir atitikties vertinimo procedūros Bendradarbiavimu šioje srityje pirmiausia siekiama: a) išplėsti Bendrijos taisyklių taikymą techninių reglamentų, metrologijos, akreditavimo, standartizacijos ir atitikties vertinimo pripažinimo srityse; b) gerinti Sirijos laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų lygį, kad būtų laiku ir kiek tikslinga sudaryti susitarimai dėl atitikties vertinimo; c) plėtoti Sirijos standartizacijos ir kokybės struktūras ir institucijas. 100 straipsnis Intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisės Bendradarbiavimas intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių srityje pareikalavus ir pagal tarpusavio sutarimu nustatytas sąlygas bei nuostatas inter alia apima šias sritis: a) įstatymų ir kitų teisės aktų dėl intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugos ir vykdymo rengimą; b) teisių turėtojų piktnaudžiavimo tokiomis teisėmis ir konkurentų daromų tokių teisių pažeidimų prevenciją; c) nacionalinių organizacijų, dalyvaujančių vykdant kovos su klastojimu ir piratavimu teisės aktus ir apsaugant nuo jų, steigimas ir stiprinimas, įskaitant personalo mokymą, informuotumo didinimo veiklą ir žiniomis pagrįstą gebėjimų stiprinimo veiklą, siekiant stiprinti Sirijos gebėjimą įgyvendinti intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą. 101 straipsnis finansinės paslaugos Šalių bendradarbiavimu siekiama suderinti jų standartus ir taisykles, kad: a) sustiprėtų ir būtų pertvarkytas Sirijos finansinis sektorius; b) pagerėtų bankų, draudimo ir kitų Sirijos finansinių sektorių apskaitos, priežiūros ir reguliavimo sistemos. 102 straipsnis Žemės ūkis ir žuvininkystė 1. Šalys daugiausia bendradarbiauja dėl: a) paramos jų įgyvendinamai gamybos įvairinimo politikai; b) privataus sektoriaus plėtros skatinimo siekiant sumažinti priklausomybę nuo maisto; c) aplinkai nekenkiančio žemės ūkio skatinimo; d) žuvų atsargų išsaugojimo ir racionalaus valdymo; e) glaudesnių Sirijos ir Bendrijos įmonių, grupių ir profesinių organizacijų savanoriškų santykių kūrimo; f) paramos ir privačių investicijos skatinimo; g) techninės pagalbos ir mokymo; h) agronominių tyrimų, naujų technologijų taikymo; i) fitosanitarijos ir veterinarijos standartų derinimo; j) infrastruktūros ir platinimo veiklos modernizavimo; k) integruotos kaimo plėtros, įskaitant pagrindinių paslaugų gerinimą ir susijusios ekonominės veiklos kūrimą; l) kaimo regionų bendradarbiavimo, dalijimosi patirtimi ir su kaimo plėtra susijusia pažangiąja patirtimi; m) arba kitų bendradarbiavimo sričių, dėl kurių susitaria Šalys. 2. Bendradarbiaujama gali būti inter alia perteikiant praktinę patirtį, steigiant bendras įmones arba kuriant mokymo programas. 103 straipsnis Transportas Bendradarbiaujant ir teikiant techninę paramą daugiausia dėmesio skiriama šioms prioritetinėms sritims: a) siekiant tvaraus vystymosi, pertvarkyti ir modernizuoti bendrosios ir regioninės svarbos abi Šalis dominančią kelių, geležinkelių, uostų, oro uostų infrastruktūrą, susijusią su transeuropinio ir Viduržemio jūros regiono susisiekimo tinklo kūrimu, visų pirma jo jungčių; b) sukurti ir taikyti veiklos standartus, panašius į Bendrijoje galiojančiuosius; c) modernizuoti techninę įrangą, kad ji atitiktų Bendrijos standartus, taikomus visų rūšių transportui, visų pirma krovinių vežimui konteineriais ir perkrovimui; d) palaipsniui sušvelninti tranzito reikalavimus; e) pagerinti institucinius gebėjimus bei uostų, oro uostų, geležinkelių valdymą ir oro eismo kontrolę, įskaitant atitinkamų nacionalinių institucijų bendradarbiavimą; f) stiprinti laivybos saugumą ir jūrų taršos prevenciją, ypač daug dėmesio skiriant angliavandenilių gabenimui jūra, bei su jūrų saugumu susijusių priemonių įgyvendinimą; g) plėsti miestų transporto rūšis. 104 straipsnis Informacinė visuomenė ir elektroniniai ryšiai Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama: a) dialogui klausimais, susijusiais su įvairiais informacinės visuomenės aspektais, įskaitant elektroninę strategiją, elektroninių ryšių politikos kryptis ir reguliavimą; b) informacinių ir ryšių technologijų standartizavimui, atitikties bandymams ir sertifikavimui; c) Europos Sąjungos ir Sirijos tinklų ir paslaugų tarpusavio ryšiui bei sąveikai; d) radijo dažnių spektro planavimui ir valdymui, siekiant suderinto ir veiksmingo radijo ryšių naudojimo Europos ir Viduržemio jūros regione; e) naujų informacinių ir ryšių technologijų, įskaitant palydovinę technologiją ir informacijos paslaugas, skleidimui; f) bendrų elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės mokslinių tyrimų, techninės taikomosios veiklos arba pritaikymo pramonėje projektų rėmimui ir įgyvendinimui; g) Sirijos institucijoms suteikiamoms galimybėms dalyvauti bandomuosiuose projektuose ir Europos programose, atitinkamuose sektoriuose vykdant konkrečias joms taikomas priemones. 105 straipsnis Energetika Bendradarbiaujant ir teikiant techninę paramą daugiausia dėmesio skiriama šioms prioritetinėms sritims: a) naujų dujų ir elektros tinklų jungčių kūrimui siekiant padidinti tiekimo Mašreko regione saugumą bei toliau plėtoti transeuropinius ir Viduržemio jūros regiono energetikos tinklus; b) bendradarbiavimui siekiant didinti energetikos infrastruktūros ir perdavimo tinklų saugą ir saugumą, įskaitant požeminių naftos ir dujų telkinių valdymą; bendradarbiavimui siekiant plėtoti pirmąsias naftos išteklių išgavimo grandinės grandis; technologinio bendradarbiavimo naftos perdirbimo sektoriuje plėtojimui ir naftos produktų kokybės normų suderinimui; c) energetikos rinkų atvėrimui ir veiksmingų norminių sistemų kūrimui, įskaitant nepriklausomų reguliavimo institucijų išskaidymą, siekiant užtikrinti gerai veikiančią rinką ir sąnaudomis pagrįstą energijos kainodarą; d) technologinio bendradarbiavimo tarptautinių standartų ir procedūrų, energetikos politikos analizės ir energijos balansų bei energetikos duomenų rinkimo ir tvarkymo gerinimo srityse plėtojimui; e) atsinaujinančios energijos rūšių ir vietos energijos šaltinių bei energijos taupymo ir efektyvaus energijos naudojimo priemonių rėmimui, ypač daug dėmesio skiriant statybos ir transporto sektoriams; f) bendradarbiavimui atnaujinant energijos gamybos, perdavimo ir platinimo technologijas siekiant sumažinti techninius nuostolius ir padidinti efektyvumą. Prireikus šalys kartu parengia išsamesnį bendradarbiavimo energetikos sektoriuje planą. 106 straipsnis Turizmas Šioje srityje prioritetinės bendradarbiavimo sritys yra tokios: a) žinių apie turizmo pramonę gerinimas ir nuoseklesnis turizmui įtakos turinčių politikos krypčių įgyvendinimas; b) kaimyninių šalių regionų ir miestų bendradarbiavimo skatinimas; c) turistų informavimo ir jų interesų apsaugos gerinimas; d) kultūrinio paveldo svarbos turizmui akcentavimas; e) užtikrinimas, kad turizmo ir aplinkos sąveika vyktų tinkamai; f) turizmo darymas konkurencingesnio skatinant didesnį profesionalumą, ypač viešbučių valdymo srityje; g) keitimasis informacija apie planuojamą turizmo plėtrą ir rėmimas turizmo sektoriuje numatomų pokyčių, įskaitant turizmo rinkodaros projektus, turizmo muges, parodas, konvencijas ir leidinius. 107 straipsnis Muitinė 1. Šalys remia ir sudaro sąlygas plėtoti atitinkamų savo muitinių bendradarbiavimą, siekdamos užtikrinti, kad būtų įgyvendinti 36 straipsnyje išvardyti uždaviniai, visų pirma siekiant garantuoti muitinių procedūrų supaprastinimą ir sudaryti sąlygas teisėtai prekybai, kartu paliekant veiksmingos kontrolės galimybes. 2. Nepažeidžiant šiuo Susitarimu numatyto bendradarbiavimo, Šalių administracinės institucijos teiks savitarpio pagalbą muitinių klausimais pagal 7 protokolą „Administracinių institucijų savitarpio pagalba muitinių klausimais“. 3. Bendradarbiaujant, be kita ko, bus: a) teikiama techninė pagalba, tam tikrais atvejais įskaitant seminarų ir stažuočių organizavimą; b) plėtojama geriausia praktika ir ja dalijamasi; taip pat c) ir tobulinamas bei paprastinamas muitinių darbas, susijęs su patekimu į rinką bei kilmės taisyklėmis ir su jomis susijusiomis muitinių procedūromis. 108 straipsnis Bendradarbiavimas statistikos srityje Pagrindinis bendradarbiavimo tikslas šioje srityje yra suderinti metodus, kad būtų galima sukurti patikimą pagrindą, kuriuo remiantis būtų tvarkomi prekybos, gyventojų, migracijos statistiniai duomenys ir apskritai visų šiame Susitarime nurodytų sričių statistiniai duomenys, kuriuos galima surinkti. VII ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRADARBIAVIMAS SOCIALINIAIS IR KULTŪROS KLAUSIMAIS 1 SKYRIUS SOCIALINIS DIALOGAS 109 straipsnis 1. Sukuriamas nuolatinis Šalių dialogas abi Šalis dominančiais socialiniais klausimais. 2. Šis dialogas – priemonė, kuria ieškoma būdų ir priemonių labiau skatinti darbuotojų judėjimą, vienodų sąlygų taikymą Sirijos bei ES piliečiams, teisėtai gyvenantiems priimančiosiose šalyse, ir jų socialinę integraciją. 3. Dialogas orientuotas į problemas, susijusias su: a) migrantų bendruomenių gyvenimo ir darbo sąlygomis; b) migracija; c) projektais ir programomis, susijusiomis su vienodų sąlygų taikymu Sirijos ir Bendrijos piliečiams, abipusiu kultūrų ir civilizacijų pažinimu, tolerancijos ugdymu ir diskriminacijos šalinimu. 2 SKYRIUS SOCIALINIO BENDRADARBIAVIMO VEIKSMAI 110 straipsnis 1. Šalys pripažįsta socialinio vystymosi, kuris turėtų vykti kartu su ekonominiu vystymusi, svarbą. Išskirtinę pirmenybę jos teikia pagarbai pagrindinėms socialinėms teisėms. 2. Siekiant sustiprinti Šalių socialinį bendradarbiavimą bet kuriuo jas dominančiu klausimu yra imamasi veiksmų ir kuriamos programos. Pirmenybė teikiama tokiems veiksmams: a) spaudimo migruoti mažinimas kuriant darbo vietas ir organizuojant mokymus regionuose, kuriuose yra aukštas emigracijos lygis; b) repatrijuotų nelegalių imigrantų reintegracija; c) moterų vaidmens vykstant socialiniam ir ekonominiam vystymuisi didinimas; d) Sirijos šeimos planavimo, motinos ir vaiko apsaugos programų kūrimas; e) socialinės apsaugos sistemos gerinimas; f) sveikatos apsaugos sistemos gerinimas; g) gyvenimo sąlygų gerinimas neturtinguose tankiai gyvenamuose regionuose; h) mainų programos, skirtų mišrioms Sirijos ir Europos jaunimo grupėms, skatinančios tarpusavio kultūrinį supratimą ir toleranciją. 111 straipsnis Bendradarbiavimo projektai gali būti koordinuojami su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis. 112 straipsnis Baigiantis pirmiesiems metams po šio Susitarimo įsigaliojimo Asociacijos taryba sudaro grupę. Jos funkcija – nuolat vertinti, kaip įgyvendinamos 1 ir 2 skyrių nuostatos. 3 SKYRIUS KULTŪRINIS BENDRADARBIAVIMAS 113 straipsnis 1. Siekdamos skatinti tarpusavio pažinimą ir supratimą, atsižvelgdamos į to siekiant jau parengtus projektus, Šalys įsipareigoja, gerbdamos viena kitos kultūrą, sukurti tvirtą pagrindą nuolatiniam kultūriniam dialogui ir skatinti ilgalaikį kultūrinį bendradarbiavimą bet kokioje atitinkamoje veiklos srityje. 2. Šalys, nustatydamos bendradarbiavimo projektus, programas ir bendrus veiksmus, ypač daug dėmesio skiria jaunimui, saviraiškai ir bendravimo įgūdžiams naudojantis rašytinėmis ir audiovizualinėmis priemonėmis, paveldo apsaugos, atkūrimo ir išsaugojimo klausimams bei kultūros skleidimui. 3. Šalys ieško būdų skatinti Siriją dalyvauti įgyvendinant Bendrijos šio sektoriaus iniciatyvas. 4. Šalys skatina jas abi dominančią veiklą informacijos ir ryšių srityje. VIII ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRADARBIAVIMAS TEISINGUMO, MIGRACIJOS IR KOVOS SU ORGANIZUOTU NUSIKALSTAMUMU SRITYSE 114 straipsnis Institucijų ir teisinės valstybės stiprinimas Bendradarbiaudamos šioje antraštinėje dalyje aptariamose srityse, Šalys teiks ypatingą svarbą teisinės valstybės įtvirtinimui ir institucijų stiprinimui apskritai visais administravimo lygiais, visų pirma įstatymų vykdymui ir teisingumo sistemos plėtojimui. Bendradarbiaujant teisingumo srityje daugiausia dėmesio skiriama visų pirma teismų nepriklausomumui, jų veiksmingumui gerinti ir teisininkų profesijų mokymui. 115 straipsnis Bendradarbiavimas migracijos srityje 1. Šalys dar kartą patvirtina svarbą, kurią jos teikia bendram migracijos srautų tarp jų teritorijų valdymui. Siekdamos stiprinti savitarpio bendradarbiavimą, jos kuria visapusišką dialogą visais su migracija susijusiais klausimais, įskaitant nelegalią migraciją, kontrabandą ir prekybą žmonėmis bei migracijos klausimų įtraukimą į nacionalines strategijas, skirtas regionų, iš kurių migruoja gyventojai, ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. 2. Bendradarbiavimas grindžiamas konkrečių poreikių vertinimu, atliktu Šalių tarpusavio konsultacijose, ir vykdomas vadovaujantis atitinkamais Bendrijoje, valstybėse narėse ir Sirijoje galiojančiais teisės aktais. Didžiausias dėmesys bus skiriamas tokiems dalykams: a) esminėms migracijos priežastims; b) priėmimo taisyklėms bei priimamų asmenų teisėms ir statusui, tinkamam elgesiui su teisėtai gyvenančiais jų piliečiais nesančiais asmenimis, švietimui ir mokymui bei rasizmo ir ksenofobijos panaikinimo priemonėms; c) abiem pusėms svarbiems vizų klausimams; d) sienų kontrolės srityje – klausimams, susijusiems su organizavimu, mokymu, geriausia praktika ir kitomis operatyvinėmis priemonėmis vietoje ir, kai tinka, su įranga, atsižvelgiant į galimą dvejopą tokios įrangos naudojimą; e) kūrimu veiksmingos prevencinės politikos, skirtos nelegaliai imigracijai, nelegaliam migrantų gabenimui ir prekybai žmonėmis likviduoti, įskaitant tai, kaip kovoti su kontrabanda ir neteisėta prekyba žmonėmis užsiimančiais asmenimis ir kaip nuo to apsaugoti tokios neteisėtos prekybos žmonėmis aukas; f) nacionalinių teisės aktų ir praktikos, susijusios su asmenimis, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, kūrimui ir įgyvendinimui siekiant atitikti taikomų tarptautinių teisės aktų nuostatas; g) nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimui žmoniškomis ir oriomis sąlygomis, įskaitant jų skatinimą savanoriškai grįžti, ir tokių asmenų readmisijai vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi. 3. Bendradarbiaudamos neteisėtos imigracijos prevencijos ir kontrolės srityje, Šalys taip pat susitaria priimti atgal savo neteisėtus migrantus. Todėl: Sirija visus nelegaliai Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje esančius savo piliečius šiai pareikalavus ir be tolesnių formalumų priima atgal, atlikusi būtiną tapatybės nustatymo procedūrą; ir kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė visus nelegaliai Sirijos teritorijoje esančius savo piliečius šiai pareikalavus ir be tolesnių formalumų priima atgal, atlikusi būtiną tapatybės nustatymo procedūrą. Europos Sąjungos valstybės narės ir Sirija suteikia savo piliečiams tinkamus asmens dokumentus ir tam būtinas administracines priemones. Šalys susitaria esant pareikalavimui kuo greičiau sudaryti susitarimą, reglamentuojantį konkrečius reikalavimus dėl readmisijos, įskaitant kitų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisiją. 116 straipsnis Pinigų plovimas 1. Šalys susitaria, kad būtina dėti visas pastangas ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią savo finansinių sistemų naudojimui plauti lėšoms, apskritai įgytoms nusikalstamu būdu, ypač lėšoms, įgytoms prekiaujant narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis. 2. Bendradarbiavimas šioje srityje gali apimti techninę ir administracinę pagalbą, kurios tikslas – sukurti kovos su pinigų plovimu įgyvendinimo taisykles ir veiksmingą mechanizmą, laikantis pripažintų tarptautinių standartų, įskaitant Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijas. 117 straipsnis Bendradarbiavimas kovojant su narkotikais 1. Naudodamosi atitinkamais savo įgaliojimais ir kompetencija, Šalys bendradarbiauja, kad užtikrintų subalansuotą metodą, pagrįstą veiksmingu kompetentingų institucijų, įskaitant sveikatos, teisingumo ir vidaus reikalų institucijas, veiksmų koordinavimu siekiant sumažinti narkotikų pasiūlą, nelegalią prekybą bei paklausą ir veiksmingesnę nelegalios prekybos cheminiais pirmtakais kontrolę. 2. Šalys susitaria bendradarbiaudamos pasiekti šiuos tikslus. Veiksmai grindžiami principais, bendrai suderintais su atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis, politine deklaracija ir Specialiąja deklaracija dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtintų 1998 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje dėl narkotikų. 3. Šalių bendradarbiavimas apima techninę ir administracinę pagalbą visų pirma šiose srityse: nacionalinių teisės aktų ir politikos krypčių kūrimas; nacionalinių institucijų ir informacijos centrų steigimas; personalo mokymas; su narkotikais susiję moksliniai tyrimai, nelegaliai narkotikų ir psichotropinių medžiagų gamybai naudojamų prekursorių naudojimo prevencija. Šalys gali susitarti įtraukti kitas sritis. 118 straipsnis Bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu 1. Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui ir su juo kovoti, visų pirma šiose srityse: prekybos žmonėmis, dokumentų klastojimo, išnaudojimo sekso tikslais; korupcijos; finansinių priemonių klastojimo; nelegalios prekybos draudžiamais, padirbtais arba piratiniu būdu pagamintais produktais ir nelegalių sandorių, ypač dėl pramoninių šiukšlių arba radioaktyviųjų medžiagų, prekybos šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis, kompiuteriniu nusikalstamumu, prekybos vogtais automobiliais. 2. Šalys glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos sukurti tinkamus mechanizmus ir standartus. 3. Techninis ir administracinis bendradarbiavimas šioje srityje apima mokymą ir veiksmingumo valdžios institucijų ir struktūrų, atsakingų už kovą su nusikalstamumu ir jo prevenciją, stiprinimą ir nusikalstamumo prevencijos priemonių parengimą. IX ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRADARBIAVIMAS PRIEŠINANTIS TERORIZMUI 119 straipsnis Šalys susitaria bendradarbiauti užkertant kelią teroristiniams veiksmams ir juos malšinant, vadovaudamosi tarptautinėmis konvencijomis, atitinkamomis JT rezoliucijomis bei atitinkamais savo įstatymais ir kitais teisės aktais. Visų pirma Šalys bendradarbiauja: 1. visiškai įgyvendindamos JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1373 ir kitas atitinkamas JT rezoliucijas bei taikomas tarptautines konvencijas ir priemones; 2. tarpusavio susitarimu ir pagal tarptautinę ir nacionalinę teise keisdamosi informacija apie teroristų grupuotes ir juos remiančius tinklus; 3. keisdamosi nuomone dėl priemonių ir metodų, taikomų priešinantis terorizmui, įskaitant techninių sričių ir mokymo priemones bei metodus, ir keisdamosi terorizmo prevencijos patirtimi. X ANTRAŠTINĖ DALIS FINANSINIS BENDRADARBIAVIMAS 120 straipsnis Siekiant šio Susitarimo tikslų ir remti Siriją įgyvendinant reformas, norint visiškai pasinaudoti šia nauja sistema, būtinas finansinis bendradarbiavimas su Sirija bus įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamomis Bendrijos finansinėmis procedūromis ir naudojantis atitinkamais finansiniais ištekliais. Abi Šalys dėl šių procedūrų susitaria naudodamosi pačiomis tinkamiausiomis priemonėmis. Be sričių, numatytų Susitarimo VI ir VIII antraštinėse dalyse, finansinis bendradarbiavimas daugiausia skiriamas: a) ekonomikos modernizavimo ir administravimo reformų skatinimui; b) ekonominės infrastruktūros modernizavimui; c) privačių investicijų ir darbo vietų kūrimo skatinimui; d) atsakomųjų priemonių taikymui reaguojant į laipsniško laisvosios prekybos zonos įkūrimo padarinius Sirijos ekonomikai, ypač modernizuojant ir pertvarkant pramonę; e) pagalbai socialiniame sektoriuje įgyvendinamai politikai. 121 straipsnis Vadovaudamasi galiojančiomis Bendrijos finansinėmis priemonėmis, skirtomis Viduržemio jūros šalių struktūrinių pertvarkymų programoms remti, ir glaudžiai bendradarbiaudama su Sirijos valdžios institucijomis ir kitais donorais, ypač su kitomis tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, Bendrija nagrinėja, kokiais tinkamiausiais būdais galima paremti Sirijos įgyvendinamą struktūrinę politiką, skirtą finansinei pusiausvyrai pagrindinėse finansų srityse atkurti, ir skatins ekonominės aplinkos, palankios didesniam augimui, kūrimą, kartu didindama socialinę gyventojų gerovę. 122 straipsnis Siekdamos užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu įgyvendinant šį Susitarimą atsirastų išskirtinių makroekonominių ir finansinių problemų, jos būtų sprendžiamos koordinuotai, Šalys ypač daug dėmesio skiria prekybos ir finansinių tendencijų Bendrijos ir Sirijos tarpusavio santykiuose stebėsenai, naudodamosi V antraštinėje dalyje numatytu nuolatiniu ekonominiu dialogu. XI ANTRAŠTINĖ DALIS INSTITUCINĖS, BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 123 straipsnis Šiuo Susitarimu įsteigiama Asociacija taryba, kuri paprastai posėdžiauja ministrų lygmeniu kas dvejus metus ir, jeigu reikia, savo pirmininko iniciatyva, laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų. Ji svarsto pažangą, padarytą įgyvendinant šį Susitarimą ir bendradarbiaujant remiant Sirijos reformų ir plėtros pastangas. Ji taip pat nagrinėja visus svarbius klausimus, susijusius su šiuo Susitarimu, ir visus kitus abi Šalis dominančius dvišalius ar tarptautinius klausimus. 124 straipsnis 1. Asociacijos tarybą sudaro Europos Sąjungos Tarybos nariai, Europos Bendrijų Komisijos nariai ir Sirijos Vyriausybės nariai. 2. Asociacijos tarybos nariai gali skirti savo atstovus pagal jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas. 3. Asociacijos taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles. 4. Asociacijos tarybai paeiliui pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybos narys ir Sirijos Vyriausybės narys pagal jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas. 125 straipsnis 1. Siekdama Susitarimo tikslų, Asociacijos taryba turi įgaliojimus priimti sprendimus šiame Susitarime numatytais atvejais. 2. Priimti sprendimai Šalims yra privalomi, ir jos imasi būtinų priemonių jiems įgyvendinti. Asociacijos taryba gali teikti ir atitinkamas rekomendacijas. 3. Bendru Šalių sutarimu ji rengia sprendimus ir rekomendacijas. 126 straipsnis 1. Šiuo Susitarimu įsteigiamas Asociacijos komitetas, atsakingas už Susitarimo įgyvendinimą pagal Tarybos įgaliojimus. 2. Asociacijos taryba gali perduoti Asociacijos komitetui visus savo įgaliojimus arba dalį jų. 127 straipsnis 1. Asociacijos komitetą, kuris posėdžiauja pareigūnų lygmeniu, sudaro Europos Sąjungos Tarybos, Europos Bendrijų Komisijos atstovai ir Sirijos Vyriausybės atstovai. 2. Asociacijos komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles. 3. Asociacijos komitetui paeiliui pirmininkauja Europos Komisijos atstovas ir Sirijos Vyriausybės atstovas. 128 straipsnis 1. Asociacijos komitetas turi teisę priimti sprendimus, susijusius su Susitarimo valdymu, taip pat tose srityse, kuriose Taryba yra perdavusi jam savo įgaliojimus. 2. Sprendimus jis rengia bendru Šalių sutarimu. Priimti spendimai yra privalomi Šalims, ir jos imasi būtinų priemonių jiems įgyvendinti. 129 straipsnis Asociacijos taryba gali įsteigti bet kokią darbo grupę arba įstaigą, būtiną Susitarimui įgyvendinti, ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo II–V antraštinių dalių taikymo pradžios įsteigia įstaigą, kaip nurodyta V antraštinės dalies II skyriaus 76 straipsnyje. 130 straipsnis Asociacijos taryba imasi visų reikiamų priemonių, kad palengvintų Europos Parlamento ir Sirijos Liaudies Susirinkimo bendradarbiavimą ir bendravimą. 131 straipsnis Kiekviena Šalis gali Asociacijos tarybai pateikti klausimus dėl šio Susitarimo taikymo ar aiškinimo, išskyrus V antraštinėje dalyje numatytus klausimus, susijusius su prekybos ginčų sprendimu pagal II–IV antraštines dalis. 132 straipsnis Nė viena šio Susitarimo nuostata nedraudžia kuriai nors Šaliai imtis priemonių: a) kurias mano esant būtinas, kad nebūtų atskleista informacija, prieštaraujanti pagrindiniams jos saugumo interesams; b) susijusių su ginklų, amunicijos arba karo medžiagų gamyba ar prekyba, arba su moksliniais tyrimais, taikomąja veikla ar gamyba, būtina gynybos tikslams, jeigu tokios priemonės neblogina konkurencijos sąlygų prekėms, kurios specialiai nėra skirtos kariniams tikslams; c) kurias mano esant būtinas savo saugumui užtikrinti šalyje kilus dideliems neramumams, kurie sugriautų teisėtvarką, prasidėjus karui arba atsiradus didelei tarptautinei įtampai, kuri galėtų sukelti karą, arba būtinas tam, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus taikai ir tarptautiniam saugumui užtikrinti. 133 straipsnis Šio Susitarimo galiojimo srityje ir neprieštaraujant jokioms specialioms jo nuostatoms: a) susitarimai, kuriuos Sirija taiko Bendrijai, negali diskriminuoti valstybių narių, jų piliečių arba bendrovių ar firmų; b) susitarimai, kuriuos Bendrija taiko Sirijai, negali diskriminuoti Sirijos piliečių arba jos bendrovių ar firmų. 134 straipsnis Tiesioginių mokesčių srityje nė viena šio Susitarimo nuostata: a) neišplečia mokestinių lengvatų, kurias kuri nors Šalis yra suteikusi pagal bet kokį tarptautinį susitarimą arba jai privalomą tvarką; b) netrukdo kuriai nors Šaliai patvirtinti arba taikyti priemones, skirtas mokesčių vengimo arba tyčinio vengimo mokėti mokesčius prevencijai; c) neprieštarauja kurios nors Šalies teisei taikyti atitinkamas savo mokesčių teisės aktų nuostatas mokesčių mokėtojams, kurių padėtis nėra lygiavertė, ypač dėl jų gyvenamosios vietos. 135 straipsnis 1. Šalis imasi bet kokių bendro pobūdžio ar konkrečių priemonių, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, privalomus pagal Susitarimą. Jos imasi priemonių, kad būtų pasiekti Susitarime išdėstyti tikslai. 2. Jei viena iš Šalių mano, kad kita Šalis neįvykdė Susitarime numatyto įsipareigojimo, ji gali imtis atitinkamų priemonių. Išskyrus ypatingos skubos atvejus, prieš imdamasi priemonių ji pateikia Asociacijos tarybai visą svarbią informaciją, būtiną išsamiai padėties analizei, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas. Renkantis priemones pirmenybė teikiama toms, kurios mažiausiai trukdo taikyti Susitarimą. Apie šias priemones nedelsiant pranešama Asociacijos tarybai, kurioje dėl jų konsultuojamasi, jei to prašo kita Šalis. 136 straipsnis Įstatymų suderinimas Šalys deda visas pastangas, kad suderintų atitinkamus teisės aktus, siekdamos sudaryti sąlygas įgyvendinti šį Susitarimą. 137 straipsnis 1–8 protokolai ir I–VIII priedai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis. Deklaracijos ir pasikeitimai laiškais pateikti Baigiamajame akte, kuris taip pat yra neatskiriama šio Susitarimo dalis. 138 straipsnis Šiame Susitarime „Šalys“ – tai Sirija ir Bendrija arba valstybės narės, arba Bendrija ir valstybės narės pagal jų atitinkamus įgaliojimus. 139 straipsnis Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikui. Kiekviena Šalis gali denonsuoti Susitarimą, pranešusi apie tai kitai Šaliai. Susitarimas baigiamas taikyti po šešių mėnesių nuo tokio pranešimo dienos. 140 straipsnis Šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikomos Europos bendrijos steigimo sutartys, tose sutartyse nustatytomis sąlygomis ir Sirijos teritorijai. 141 straipsnis Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais arabų, bulgarų, ispanų, čekų, danų, vokiečių, estų, graikų, anglų, prancūzų, italų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, olandų, lenkų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių ir švedų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Susitarimas deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generaliniame Sekretoriate. 142 straipsnis 1. Šalys patvirtina šį Susitarimą pagal savo procedūras. Šis Susitarimas įsigalioja antro mėnesio pirmą dieną po tos dienos, kurią Šalys praneša viena kitai apie procedūrų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, užbaigimą. 2. Įsigaliojęs šis Susitarimas pakeičia Europos ekonominės bendrijos ir Sirijos susitarimą ir Europos anglių ir plieno bendrijos ir Sirijos susitarimą, pasirašytą 1977 m. sausio 18 d. Briuselyje. 143 straipsnis Laikinas taikymas 1. Neatsižvelgdamos į 142 straipsnį, Bendrija ir Sirija susitaria nuo trečio mėnesio pirmos dienos po tos dienos, kurią Bendrija ir Sirija praneša viena kitai apie tam būtinų procedūrų užbaigimą, taikyti 2 straipsnį, 7–42 straipsnius (II antraštinė dalis „Laisvas prekių judėjimas“), 61–63 straipsnius (Mokėjimai ir kapitalo judėjimas), 64–73 straipsnius (Konkurencija, vyriausybės viešieji pirkimai ir kiti ekonominiai klausimai), 74–89 straipsnius (V antraštinė dalis „Ginčų sprendimas“), 97 straipsnį (Bendradarbiavimas pramonės srityje), 99 straipsnį (Standartai, techniniai reglamentai ir atitikties vertinimo procedūros), 100 straipsnį (Bendradarbiavimas dėl intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių), 101 straipsnį (Finansinės paslaugos), 102 straipsnį (Žemės ūkis ir žuvininkystė), 107 straipsnį (Muitinių bendradarbiavimas), 120 straipsnį, 132–138 straipsnius ir 140–141 straipsnius (XI antraštinė dalis „Institucinės, bendrosios ir baigiamosios nuostatos“). Pranešimai siunčiami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriatui, kuris yra šio Susitarimo depozitaras. 2. Bendradarbiavimo taryba, įsteigta 1977 m. sausio 18 d. pasirašytu Europos ekonominės bendrijos ir Sirijos Arabų Respublikos bendradarbiavimo susitarimu, savo pareigas mutatis mutandis vykdo tol, kol bus įsteigta Asociacijos susitarimo XI antraštinėje dalyje numatyta Asociacijos taryba ir Asociacijos komitetas. Laikinai taikant pirma išvardytus straipsnius ir tam tikrais atvejais nuoroda į „Asociacijos tarybą“ ir „Asociacijos komitetą“ laikoma nuoroda į Bendradarbiavimo tarybą ir jos įsteigtus komitetus. 3. Jei vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalimi Šalys taiko šio Susitarimo nuostatą prieš jam įsigaliojant, nuoroda tokioje nuostatoje į šio Susitarimo įsigaliojimo dieną laikoma nuoroda į dieną, nuo kurios Šalys susitaria taikyti tą nuostatą vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalimi. Bendra deklaracija dėl viso Susitarimo Plėtodamos tarpusavio santykius pagal šį Susitarimą, Šalys pakartoja visišką savo įsipareigojimą gerbti Jungtinių Tautų chartijos principus ir tikslus ir susitaria kartu dirbti siekdamos teisingos ir visiškos taikos Artimuosiuose Rytuose, vadovaudamosi Madrido įgaliojimais ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 242 ir 338 rezoliucijomis, ir paversti regioną zona be visų masinio naikinimo, branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų, kartu ir stabiliu bei klestinčiu regionu. Europos bendrijos deklaracija dėl 64 straipsnio Bendrija pareiškia, kad, aiškindama 64 straipsnio 1 dalį, įvertins visas tvarkas, prieštaraujančias tam straipsniui remiantis kriterijais, nustatytais pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniuose numatytas taisykles, įskaitant antrinės teisės aktus. Bendroji deklaracija dėl 64 straipsnio Šalys pripažįsta, kad Sirijos planuoja parengti konkurencijos įstatymą. Rengdama įstatymą, Sirija atsižvelgs į Europos Sąjungoje sukurtas konkurencijos taisykles. 64 straipsnio 2 dalyje minimi administraciniai bendradarbiavimo metodai įgyvendinami, jei įsigalioja Sirijos konkurencijos įstatymas ir už jo taikymą atsakinga institucija prisiima pareigas. Bendra deklaracija dėl bendradarbiavimo migracijos srityje (115 straipsnio f dalis) Šalys susitaria, kad įgyvendindamos VIII antraštinės dalies 115 straipsnio f dalį užtikrins „negrąžinimo“ principo laikymąsi, nepažeisdamos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 194 rezoliucijos (1948) nuostatų. Bendroji deklaracija dėl 113 straipsnio Šalys pareiškia, kad ypač kreips dėmesį į archeologinių vietovių ir paminklų išsaugojimą, apsaugą ir atkūrimą. Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos užtikrinti archeologinių vertybių, susijusių su iš Šalies neteisėtai išvežtu Sirijos kultūros paveldu, grąžinimą laikantis Tarptautinės konvencijos dėl nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo ir prevencijos priemonių (UNESCO, 1970 m.). Bendra deklaracija dėl EB bendrosios lengvatų sistemos Pagal šį Susitarimą suteikiamos lengvatos – tai lengvatos, suteikiamos pagal Europos bendrijos bendrąją lengvatų sistemą (BLS), kaip numatyta 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo iki 2008 m. gruodžio 31 d., jų taikymą 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 732/2008 pratęsiant laikotarpiui nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. PROTOKOLŲ IR PRIEDŲ SĄRAŠAS 1 protokolas: | Priemonės, taikomos į Bendriją importuojamiems žemės ūkio produktams, kurių kilmės šalis yra Sirija. | 2 protokolas: | Priemonės, taikomos į Siriją importuojamiems žemės ūkio produktams, kurių kilmės šalis yra Bendrija. | 3 protokolas: | Priemonės, taikomos į Bendriją importuojamiems žuvininkystės produktams, kurių kilmės šalis yra Sirija. | 4 protokolas: | Priemonės, taikomos į Siriją importuojamiems žuvininkystės produktams, kurių kilmės šalis yra Bendrija. | 5 protokolas: | Priemonės, taikomos perdirbtiems žemės ūkio produktams. | 6 protokolas: | Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų. | 7 protokolas: | Administracinių institucijų savitarpio pagalba muitinių klausimais. | 8 protokolas: | Produktų, kuriems taikomas 13 straipsnio 7 dalis, sąrašas. | I priedas: | Sirijos tarifų terminai, nurodyti 9 straipsnio 3 dalyje. | II priedas. | 11 ir 16 straipsniuose nurodytų produktų sąrašas. | III priedas. | Bendrijos išlygų, nurodytų 43 straipsnio 1 dalies b punkte (Įsisteigimo teisė), sąrašas. | IV priedas. | Sirijos išlygų, nurodytų 43 straipsnio 2 dalies a punkte (Įsisteigimo teisė), sąrašas. | V priedas: | Bendradarbiavimo ypatumai, nurodyti 64 straipsnio 2 dalyje (Konkurencija). | VI priedas. | Intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisės. | VII priedas. | Vyriausybės viešieji pirkimai: darbo tvarkos taisyklės, subjektų sąrašas ir kiti dokumentai. | VIII priedas. | Ginčų sprendimas (V antraštinė dalis): darbo tvarkos taisyklės ir elgesio kodeksas. | FINANSINĖ PAŽYMA | Fichefin/08/35192 6.0.2005.1-2008 DDG/EM/mlc | DATA: 2008 11 27 | 1. | BIUDŽETO IŠLAIDŲ KATEGORIJA: 10 skyrius – Žemės ūkio muitai | ASIGNAVIMAI: 2009 m. PBP 1 403,5 mln. EUR | 2. | PAVADINIMAS: Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, kuriuo įsteigiama Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos asociacija | 3. | TEISINIS PAGRINDAS: Sutarties 310 straipsnis kartu su 300 straipsnio 2 ir 3 dalimis | 4. | TIKSLAI: Sukurti Europos bendrijos ir Sirijos Arabų Respublikos asociaciją | 5. | FINANSINIS POVEIKIS | 12 MĖN. LAIKOTARPIS (mln. EUR) | EINAMIEJI FINANSINIAI 2008 METAI (mln. EUR) | KITI FINANSINIAI 2009 METAI (mln. EUR) | 5.0 | IŠLAIDOS - IŠ EB BIUDŽETO (GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS / INTERVENCIJOS) - NACIONALINIŲ INSTITUCIJŲ - KITOS | - | - | - | 5.1 | ĮPLAUKOS - EB NUOSAVIEJI IŠTEKLIAI (MOKESČIAI / MUITAI) - NACIONALINĖS | - | - | - 0,3 | 2010 | 2011 | 2012 | 5.0.1 | NUMATOMOS IŠLAIDOS | - | - | - | 5.1.1 | NUMATOMOS ĮPLAUKOS | - | - | - | 5.2 | APSKAIČIAVIMO METODAS: - | 6.0 | AR PROJEKTAS GALI BŪTI FINANSUOJAMAS IŠ ASIGNAVIMŲ, ĮTRAUKTŲ Į ATITINKAMĄ EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIŲ? | TAIP NE | 6.1 | AR PROJEKTAS GALI BŪTI FINANSUOJAMAS, PERKELIANT ASIGNAVIMUS IŠ VIENO EINAMOJO BIUDŽETO SKYRIAUS Į KITĄ? | TAIP NE | 6.2 | AR REIKALINGAS PAPILDOMAS BIUDŽETAS? | TAIP NE | 6.3 | AR ASIGNAVIMUS REIKĖS ĮTRAUKTI Į BŪSIMUS BIUDŽETUS? | TAIP NE | PASTABOS: Pasiūlymu sukuriamas Prekybos žemės ūkio produktais asociacijos susitarimas. Apskaičiuota, kad dėl šio pasiūlymo nuosavi ištekliai gali sumažėti maždaug 0,3 mln. EUR (grynąja suma atėmus surinkimo išlaidas). | [1] OL C [2] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. [3] OL L 318, 1993 12 20, p.18. [4] OL L 178, 2001 6 30, p. 1. [5] OL L 104, 2002 4 20, p. 26. [6] OL L 302, 1992 10 19, p. 1. [7] OL C […], […], p. […]. [8] Kasmet atnaujinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 (EBOL L 256, 1987 9 7). [9] Šiame susitarime intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisės – tai autorių teisės, įskaitant kompiuterių programų ir duomenų bazių autorių teises, gretutinės teisės, teisės, susijusios su patentais, pramoniniu dizainu, geografinėmis nuorodomis, įskaitant kilmės pavadinimus, kilmės nuorodas, prekių ženklus, paslaugų ženklus, prekinius pavadinimus, integrinių grandynų topografija, augalų veislėmis, neatskleistos informacijos apsauga ir apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nurodyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10a straipsnyje (1967 m. Stokholmo aktas), taip pat bet kokios kitos teisės, saugomos VI priede išvardytomis daugiašalėmis konvencijomis. [10] Tai neužkerta kelio vyriausybės ar valstybės tarnautojams būti arbitrais, tačiau jie turi veikti griežtai ad personam pagrindu ir nevykdyti savo nacionalinės vyriausybės ar jos agentūrų nurodymų. Jie taip pat neturi vykdyti niekieno kito, pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų ar trečiosios šalies vyriausybės, nurodymų. [11] Jei Šalis mano, kad arbitražo kolegijos pirmininkas nesilaiko elgesio kodekso ir jei Šalys nesusitaria kitaip, klausimas perduodamas vienam iš likusiųjų Prekybos komiteto burtų keliu iš trečiųjų šalių piliečių sąrašo atrinktų narių.