Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

kuriuo remiamas Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo (CCW) visuotinis taikymas, įgyvendinimas ir stiprinimas

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) yra atsakingas už šio sprendimo įgyvendinimą.

UNODA atlieka savo užduotį vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe. Tuo tikslu vyriausiasis įgaliotinis ir UNODA sudaro būtinus susitarimus.

Iš 1 dalyje nurodytos finansinės orientacinės sumos finansuojamos išlaidos valdomos laikantis Sąjungos biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

Komisija prižiūri, kad 2 dalyje nurodytos išlaidos būtų valdomos tinkamai. Tuo tikslu ji sudaro būtiną susitarimą su UNODA. Tame susitarime nurodoma, kad UNODA turi užtikrinti Sąjungos įnašo matomumą tokia apimtimi, kuri būtų proporcinga to įnašo dydžiui.

Įsigaliojus šiam sprendimui, Komisija stengiasi kuo greičiau sudaryti 3 dalyje nurodytą susitarimą. Ji Tarybai praneša apie visus sunkumus, su kuriais susiduriama tame procese, ir apie to susitarimo sudarymo datą.

Vyriausiasis įgaliotinis Tarybai teikia šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitas, grindžiamas reguliariai kas ketvirtį UNODA rengiamomis ataskaitomis. Tos ataskaitos yra Tarybos atliekamo įvertinimo pagrindas.

Projektas, kuriuo remiamas Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo (CCW) visuotinis taikymas, įgyvendinimas ir stiprinimas – HR(2021) 124

1980 m. Konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo (CCW), plačiau žinoma kaip Konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų, įsigaliojo 1983 m. gruodžio 2 d. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius yra šios Konvencijos ir prie jos pridėtų protokolų depozitaras.

CCW yra itin svarbi tarptautinės humanitarinės teisės priemonė, kurią sudaro pagrindinė konvencija, kurioje nustatyta bendra taikymo sritis ir veikimo taisyklės, ir penki prie jos pridėti protokolai, kurių kiekvienas draudžia arba reglamentuoja konkrečios rūšies ginklus. Kiekvienas protokolas taip pat yra atskira teisinė priemonė su atskira naryste, o tam tikrais atvejais įgyvendinimo mechanizmas taip pat yra atskiras.

Patvirtinta, kad Konvencija yra lankstus mechanizmas, kuriuo galima reaguoti į įvairius iššūkius, kylančius karo priemonių ir metodų srityje, taip prisidedant prie tarptautinės humanitarinės teisės (THT) kodifikavimo ir laipsniško plėtojimo. Visų pirma dėl šio lankstumo buvo galima tris pirmuosius 1980 m. priimtus Konvencijos protokolus papildyti naujais protokolais – 1996 m. IV protokolu dėl apakinančių lazerinių ginklų ir 2003 m. V protokolu dėl likusių nuo karo sprogmenų. Be to, 2001 m. Konvencijos ir jos protokolų taikymo sritis buvo išplėsta, kad ji būtų taikoma ir netarptautiniams ginkluotiems konfliktams. Be to, Vyriausybių ekspertų grupėje diskutuojama įvairiais klausimais, kuriems protokolai netaikomi; paskiausias aptarimas buvo skirtas besiformuojančioms technologijoms autonominių mirtinų ginklų sistemų srityje.

1.1. 1 projektas. Pasirengimas šeštajai peržiūros konferencijai ir tolesnė su ja susijusi veikla

Šeštojoje CCW peržiūros konferencijoje, kurią numatyta surengti 2021 m. gruodžio mėn., Aukštosios Susitariančiosios Šalys turės galimybę atlikti išsamią Konvencijos ir jos protokolų veikimo ir padėties peržiūrą, taip pat įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant naujausius sprendimus. Aukštosios Susitariančiosios Šalys taip pat turėtų nustatyti Konvencijos prioritetus keleriems ateinantiems metams, taip pat strategijas ir mechanizmus, skirtus šiems prioritetams įgyvendinti. Daugelio manymu, 2021 m. yra itin svarbus momentas siekiant nustatyti tolesnius veiksmus CCW kontekste.

Ribotas Parengiamojo komiteto posėdžiui ir pačiai konferencijai skirtų dienų skaičius, įvairūs su Konvencija susiję klausimai ir klausimai, kuriuos būtų galima spręsti konferencijoje, taip pat tai, kad COVID-19 pandemija padarė poveikį galimybei vykdyti įprastą konsultacijų procesą rengiantis tokiam svarbiam etapui, kaip peržiūros konferencija, rodo, kad reikia remti esminį pasirengimo konferencijai darbą, papildantį oficialų procesą. Be to, atsižvelgiant į sektorių, dalyvaujančių užtikrinant, kad būtų laikomasi CCW įgyvendinimo, įvairovę (karinis, humanitarinis, diplomatijos, mokslo sektoriai), įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogai, į kuriuos įtraukiami ekspertai nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, prieš konferenciją yra ne tik pageidautini, bet ir būtini siekiant prasmingos peržiūros konferencijos.

Siekiant išlaikyti esminio pasirengimo šeštajai peržiūros konferencijai tempą, šiuo ramsčiu siekiama, glaudžiai bendradarbiaujant su CCW pareigūnais Ženevoje, apžvelgti pastaraisiais metais atliktą darbą, be kita ko, įvertinti padarytą pažangą ir imtis likusių neišspręstų klausimų. Šios krypties veikla būtų padedama Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims: i) gauti naujausių žinių apie Konvencijos ir kiekvieno iš jos protokolų kontekste aktualius pokyčius, ii) nustatyti CCW įgyvendinimo spragas ir sunkumus ir juos pašalinti, iii) laiku apibrėžti galimas temas, kurios galėtų būtų svarstomos peržiūros konferencijoje, ir iv) parengti susijusias nacionalines ir regionines pozicijas, taip pat galimus pasiūlymus svarstymui konferencijoje. Tikslas – suteikti kuo daugiau galimybių šeštojoje peržiūros konferencijoje surengti labiau informacija pagrįstas ir išsamesnes diskusijas ir atitinkamai pasiekti esminių rezultatų.

Be to, peržiūros konferencija taip pat yra proga įvertinti ir toliau plėtoti esamas CCW įgyvendinimo priemones, informacijos šaltinius ir mechanizmus, pavyzdžiui, nacionalines metines ataskaitas dėl visos Konvencijos, iš dalies pakeisto II protokolo ir V protokolo. Pripažinus ataskaitų vertę teikiant informaciją apie atskirų šalių lygmens politiką ir veiksmus, taip pat apie tarptautinį bendradarbiavimą ir pagalbą, 2016 m. įvykusioje penktojoje peržiūros konferencijoje Aukštosios Susitariančiosios Šalys pavedė metinių susitikimų pirmininkams skatinti teikti daugiau ataskaitų. Vis dėlto ataskaitų teikimo rodiklis paprastai yra mažesnis nei 60 proc., o sisteminė ir kokybinė ataskaitų analizė dar neatliekama. Kitas pavyzdys – strategija siekiant propaguoti tarptautinę techninę pagalbą ir stiprinti nacionalinius pajėgumus kovoti su savadarbių sprogstamųjų užtaisų keliamomis grėsmėmis. Tai apima 2015 m. savanorišką klausimyną, kurio peržiūrėta redakcija turi būti pateikta 2021 m., ir 2016 m. Deklaraciją dėl savadarbių sprogstamųjų užtaisų, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai, keitimuisi informacija, grėsmių mažinimui ir mokymui apie riziką.

Po peržiūros konferencijos, glaudžiai bendradarbiaujant su CCW pareigūnais, bus surengtos diskusijos, kad būtų išsamiau aptartos strategijos ir tolesni veiksmai siekiant įgyvendinti konferencijoje priimtus sprendimus. Tokiomis diskusijomis bus siekiama padėti Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims nustatyti praktinius būdus, kaip stebėti nacionalines ir regionines įgyvendinimo pastangas penkerių metų laikotarpiu iki septintosios peržiūros konferencijos.

Iki šeštosios peržiūros konferencijos ir po jos bus surengta iki keturių teminių posėdžių šiomis temomis:

Bus surengtos išankstinės konsultacijos su CCW pareigūnais ir Aukštosiomis Susitariančiosiomis Šalimis siekiant nustatyti klausimus, į kuriuos bus sutelktas dėmesys kiekviename posėdyje. Posėdžiuose bus siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių tarpusavio dialogui. Posėdžiuose vyks ekspertų pristatymai ir bus suteikta galimybė pasikeisti nuomonėmis įvairių sektorių atstovams, įskaitant valdžios sektorių, pilietinę visuomenę ir akademinę bendruomenę. Visų pirma posėdžiai antrojo rinkinio temomis padės Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims pasirengti kiekvieno Konvencijos straipsnio ir protokolo peržiūrai, kuri vyks peržiūros konferencijoje. Konkrečiau, Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims bus pateikti elementai, skirti nustatyti, ar, atsižvelgiant į dabartines tendencijas ir iššūkius, dėl kiekvieno atskiro Konvencijos straipsnio ar protokolo būtų naudinga atidesnė peržiūra, tolesni susiję veiksmai ar pakeitimai. Po kiekvieno posėdžio bus parengta diskusijų santrauka.

Jei iki peržiūros konferencijos pakaks laiko, bus surengti regioniniai arba subregioniniai praktiniai seminarai, kuriuose nacionaliniai specialistai galės dalyvauti tolesnėse diskusijose klausimais, svarstytais teminiuose posėdžiuose, mažesnių grupių formatu. Tikslinė auditorija bus diplomatai, gynybos sektoriaus atstovai ir Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių nacionalinės kovos su minomis agentūros. Taip pat bus pakviestos dalyvauti regioninės organizacijos ir pasirašiusios valstybės. Taip pat bus svarstoma galimybė dirbti ypatingą informuojamąjį darbą, skirtą Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims, kurios nedalyvavo pastarojo meto CCW procesuose, siekiant kuo labiau įtraukti įvairias pozicijas ir geriau suprasti iššūkius, su kuriais susiduria tos valstybės. Praktiniais seminarais siekiama puoselėti bendrą supratimą svarbiausiais klausimais ir dalytis informacija apie nacionalines ir regionines pastangas įgyvendinti CCW, o tai gali padėti suformuluoti pasiūlymų, kurie būtų svarstomi peržiūros konferencijoje, koncepcijas ( 1 ).

Be to, praktiniai seminarai galėtų padėti Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims įvertinti esamų CCW įgyvendinimo priemonių ar gairių veiksmingumą ir nustatyti, ar reikia naujų priemonių ir gairių siekiant toliau remti nacionalines pastangas šioje srityje, įskaitant aktyvesnį keitimąsi informacija tarp valstybių. Pavyzdžiui, sesijos gali būti skirtos išnagrinėti nacionalinių metinių ataskaitų dėl CCW laikymosi bendriems punktams ir tendencijoms, iš dalies pakeistam II protokolui ir V protokolui, taip pat būdams, kaip suderinti valstybių, kurioms reikia techninės pagalbos, ir valstybių, kurios nori ją teikti, veiklą. Be to, sesijose būtų galima apžvelgti kovos su savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais strategijos veiksmingumą ir galimas jos spragas CCW kontekste, remiantis iššūkių, susijusių su nacionaliniu ir regioniniu reglamentavimu, pasirengimu ir pajėgumais kovoti su savadarbių sprogstamųjų užtaisų keliama grėsme, nustatymu. Šiuo atžvilgiu šiuo projektu bus siekiama pagerinti nacionalinėse ataskaitose pateikiamos standartizuotos informacijos sisteminimą ir skaitmeninimą, o tai gali padidinti informacijos prieinamumą ir skaidrumą, taip pat pagerinti duomenimis grindžiamą analizę ir sprendimų priėmimą.

Yra 125 CCW Aukštosios Susitariančiosios Šalys, o keturios valstybės (Egiptas, Nigerija, Sudanas ir Vietnamas) yra pasirašiusios Konvenciją, bet jos neratifikavo. Nepaisant CCW pritaikomumo ir aktualumo įvairių pasaulinio masto klausimų atžvilgiu, jos visuotinio taikymo lygis tam tikruose regionuose yra mažesnis nei 50 proc.; tai apriboja geografinę jos normų laikymosi aprėptį ir daro poveikį įtraukumui bei požiūrių įvairovei svarbiausiose diskusijose.

Trečiojoje peržiūros konferencijoje priimtas CCW visuotinio taikymo skatinimo veiksmų planas buvo sėkmingai remiamas 2007 m. liepos 23 d. ES bendraisiais veiksmais 2007/528/BUSP; dėl to CCW Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių skaičius išaugo nuo 100 2006 m. iki 110 2009 m. ( 2 ). 2016 m. įvykusioje penktojoje peržiūros konferencijoje CCW Aukštosios Susitariančiosios Šalys pripažino, kad Konvencijos sėkmė priklauso nuo visuotinio taikymo, ir įgaliojo pareigūnus apsvarstyti galimybę parengti naują veiksmų planą (CCW/CONF.V/10). Šio projekto tikslas – remti valstybes, kurios nėra Konvencijos šalys, kad jos geriau suprastų Konvencijos tikslą ir veikimą, taip pat prisijungimo naudą, ir skatinti jas aktyviau dalyvauti CCW susitikimuose ir susijusioje veikloje. Juo siekiama išnagrinėti iššūkius skatinant Konvencijos visuotinį taikymą ir padėti pareigūnams bei valstybėms koordinuotai, tvariai ir novatoriškai vykdyti informavimo veiklą. Be to, projektu turėtų būti išplėstas ir palaikomas nacionalinio lygmens ekspertų ir specialistų, kurie toliau bendradarbiaus su CCW bendruomene pasibaigus projekto ciklui, tinklas. Tai sudarytų jiems sąlygas regioniniuose ir vidaus forumuose didinti informuotumą ir supratimą apie CCW, be kita ko, pasinaudoti valstybių, kurios nėra Aukštosios Susitariančiosios Šalys, galimybėmis prisijungti prie Konvencijos. Savo ruožtu, toks tinklas išplės kalbėtojų, kurių pranešimais galima būtų remtis CCW ekspertų posėdžiuose, ratą.

Atsižvelgiant į tai, jog dėl reikalavimo, kad valstybės, prisijungdamos prie Konvencijos, sutiktų būti saistomos bent dviejų protokolų, narystė kiekvieno protokolo atžvilgiu yra skirtinga, šiuo projektu taip pat bus remiamas Konvencijos protokolų visuotinis taikymas ( 3 ).

Bus surengta iki šešių subregioninių visuotinio taikymo praktinių seminarų. Pagal naujausią veiksmų planą dėl visuotinio taikymo ( 4 ) pirmenybė bus teikiama valstybėms, kurios nėra Konvencijos Šalys ir kurios kenčia nuo minų ir likusių nuo karo sprogmenų, ir regionams, kuriuose yra žemas prisijungimo lygis, kaip siūloma toliau:

Regionas	Tiksliniai subregionai
Afrika	Visi
Azija ir Ramiojo vandenyno šalys	Pietryčių Azija Ramiojo vandenyno regionas
Rytų Europa	Kaukazas
Lotynų Amerika ir Karibai	Karibai

Praktinių seminarų trukmė ir turinys bus pritaikyti prie subregionų konteksto, prioritetų ir pajėgumų, įskaitant įvairių rūšių ginklų, kuriems taikoma CCW, poveikį. Projektas bus įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su trimis regioniniais UNODA centrais Afrikoje, Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione ir Lotynų Amerikoje bei Karibuose.

Atsižvelgiant į karinių ekspertinių žinių ir humanitarinės veiklos svarbą Konvencijos įgyvendinimui, bus kviečiami ne tik diplomatinės politikos ekspertai, bet ir gynybos sektoriaus ir nacionalinių išminavimo ir apsaugos nuo sprogmenų agentūrų atstovai. Taip pat bus siekiama, kad praktiniuose seminaruose dalyvautų atitinkamo regiono CCW Aukštosios Susitariančiosios Šalys siekiant sudaryti sąlygos tarpusavio mainams, taip pat regioninių organizacijų atstovai. Kai įmanoma, bus kviečiami CCW pareigūnai ir Ženevoje dirbantys atitinkamų valstybių, kurios nėra Konvencijos šalys, atstovai.

Valstybėms, kurios nėra Aukštosios Susitariančiosios Šalis ir kurios subregioniniuose praktiniuose seminaruose pareiškia norą prisijungti prie CCW, gali būti surengtas konkrečios šalies dialogas su didesne suinteresuotųjų subjektų grupe. Be to, baigiantis projektui vėl bus susisiekta su visais praktinių seminarų dalyviais siekiant gauti grįžtamosios informacijos ir apžvelgti pažangą.

Be to, bus rengiamos mažų grupių diskusijos tarp atitinkamo protokolo Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių ir valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, bet nėra prisijungusios prie protokolo, kad pirmosios galėtų atsakyti į pastarosioms susirūpinimą keliančius klausimus ir į klausimus dėl įgyvendinimo ir laikymosi nacionaliniu lygmeniu. Taip siekiama skatinti ne tik visos CCW, bet ir protokolų visuotinį taikymą.

Bus surinkta arba parengta įvairi švietimo ir informavimo medžiaga dėl CCW, ir ji bus paskelbta UNODA svetainės projekto tinklalapyje. Šis projektas bus grindžiamas sėkminga patirtimi, įgyta vykdant visuotinio taikymo veiklą pagal 2007 m. Europos Sąjungos Tarybos bendruosius veiksmus dėl paramos CCW (2007/528/BUSP), taip pat panašiomis pastangomis pagal kitas Ženevos konvencijas dėl nusiginklavimo.

1.3. 3 projektas. Diskusijų dėl CCW kontekste aktualių nepakankamai ištirtų, naujai atsirandančių ir kompleksinių klausimų palengvinimas

Šio projekto tikslas – glaudžiai bendradarbiaujant su CCW pareigūnais nustatyti ir aptarti nepakankamai ištirtus, naujai atsirandančius ir kompleksinius klausimus, kurie yra aktualūs Konvencijos kontekste, siekiant papildyti formalų procesą. Vykdant veiklą bus sukurtas CCW Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims skirtas neoficialus forumas Ženevoje, kuriame šie klausimai bus nagrinėjami įvairiems suinteresuotiesiems subjektams keičiantis informacija, kad būtų galima geriau suprasti įvairių klausimų sąsajas ir užtikrinti pastangų papildomumą sektoriuose ir tarp sektorių.

Jau galima nustatyti keletą veiklos rūšių, o kitos bus nustatytos priėmus šeštosios peržiūros konferencijos sprendimus, kai projektas bus pradėtas įgyvendinti. Be to, projekte bus nustatyti klausimai, kurie šiuo metu vis dar nepakankamai ištirti, tačiau turėtų būti toliau analizuojami ir aptariami. Remiantis šiuo procesu, bus surengta keletas akademinės bendruomenės ir pramonės atstovų vykdomų mišrių apskritojo stalo diskusijų ir seminarų / praktinių seminarų, skirtų ekspertų bei specialistų diskusijoms, siekiant atkreipti dėmesį į šiuos klausimus ir juos toliau nagrinėti. Šios temos apima, inter alia, Konvencijos raidą, novatoriškus metodus siekiant įgyvendinti Konvencijos bei jos protokolų paskirtį ir tikslus, taip pat prasmingą moterų dalyvavimą priimant nusiginklavimo, politikos ir programavimo sprendimus. Be to, jei įmanoma, vykstant CCW susitikimams, Ženevoje bus organizuojami papildomi renginiai šiomis temomis.

Taip pat, siekiant prisidėti prie būsimų įgyvendinimo pastangų, bus nustatyti pagrindiniai vyriausybių, tarptautinių ir regioninių organizacijų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės, jaunimo grupių ir pramonės subjektai, taip pat jų įgyvendinamos ir planuojamos įgyvendinti iniciatyvos, galinčios praturtinti svarstymus dėl CCW. Tuo remiantis bus renkama ir platinama informacija apie būsimus pagrindinių subjektų organizuojamus renginius ir iniciatyvas, taip pat informacija apie CCW kontekste aktualių studijų ir tyrimų rezultatus bei išvadas.

Visos pagal šį projektą vykdomos veiklos rezultatai bus kaupiami, išversti, jei įmanoma ir manoma, kad tai naudinga, ir skelbiami visuomenei, inter alia, siekiant įtraukti naujus suinteresuotuosius subjektus geografiškai ir kalbiniu požiūriu įtraukiu būdu. Be to, jei įmanoma ir tinkama, bus numatyta tolesnė veikla, kurią vykdant bus konsultuojamasi su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, dabartiniais ir buvusiais CCW pareigūnais.

Šio projekto veikla bus vykdoma daugiausia internete, o medžiaga bus rengiama ir platinama skaitmeniniu būdu. Svarbios išimtys taikomos veiklai, kurią vykdant fizinis dalyvavimas yra įmanomas ir negali būti pakeistas nuotoliniu būdu arba kurios atveju asmeninio dalyvavimo formatas būtų ekonomiškai efektyvesnis nei virtualus. Be to, bus parengtos teminių susitikimų ir ekspertų diskusijų santraukos, jos bus pateiktos CCW Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams projekto svetainėje.

UNODA vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijai pateiks galutinę finansinę ir aprašomąją ataskaitą, kurioje, inter alia, bus nurodyta įgyta patirtis, taip pat kas šešis mėnesius teiks trumpas pažangos ataskaitas.

Bus imtasi visų tinkamų priemonių siekiant paviešinti tai, kad vykdomą veiklą finansuoja Sąjunga. Tokios priemonės bus vykdomos pagal Europos Komisijos parengtą ir paskelbtą Komunikacijos apie ES išorės veiksmus ir jų matomumo užtikrinimo vadovą. Sąjungos įnašo matomumas bus užtikrinamas tinkamai naudojant ženklinimo ir viešinimo priemones, akcentuojant Sąjungos vaidmenį, užtikrinant jos veiksmų skaidrumą ir didinant informuotumą apie priežastis, dėl kurių priimtas šis sprendimas, taip pat informuotumą apie Sąjungos paramą įgyvendinant šį sprendimą ir tos paramos rezultatus. Vykdant projektus parengta medžiaga bus aiškiai pažymėta Sąjungos vėliavos ženklu laikantis Sąjungos gairių dėl tikslaus vėliavos ženklo naudojimo ir vaizdavimo.

UNODA bus pavesta įgyvendinti šį projektą laikantis susitarimo dėl įnašo, kurį turės sudaryti Europos Komisija ir UNODA.

Projektas bus įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant ir koordinuojant veiklą su trimis regioniniais UNODA centrais Afrikoje, Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione ir Lotynų Amerikoje bei Karibuose. Bus aktyviai ieškoma galimybių vykdyti bendrą ar tolesnę veiklą su partneriais (pvz., UNIDIR, TRKK ir UNMAS) ir kitomis organizacijomis priklausomai nuo to, kas aktualu, siekiant išvengti dubliavimosi, padidinti visų pastangų poveikį ir kuo labiau padidinti rezultatų sklaidą.

( 1 ) Jeigu nėra sąlygų suorganizuoti regioninių ar subregioninių praktinių seminarų prieš peržiūros konferenciją, jie bus laikomi po konferencijos vykdoma veikla, skirta stebėti, kaip įgyvendinami konferencijos sprendimai. Regioninėse diskusijose sutartomis išvadomis ir pateiktais pasiūlymais bus pasidalyta su Ženevoje dirbančiais delegatais, siekiant padėti jiems parengti planą šiuo tikslu.

( 2 ) Keturios Afrikos valstybės, dvi Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regiono valstybės, viena Vidurinės Azijos valstybė, viena Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybė ir dvi Europos valstybės.

( 3 ) I protokolas dėl neaptinkamų dalelių (118 Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių), iš dalies pakeistas II protokolas dėl minų, minų-spąstų ir kitų įtaisų naudojimo uždraudimo arba apribojimo su pakeitimais, padarytais 1996 m. gegužės 3 d. (106 Aukštosios Susitariančiosios Šalys), III protokolas dėl padegamųjų ginklų naudojimo apribojimo ir uždraudimo (115 Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių), IV protokolas dėl apakinančių lazerinių ginklų (109 Aukštosios Susitariančiosios Šalys) ir V protokolas dėl likusių nuo karo sprogmenų (96 Aukštosios Susitariančiosios Šalys). 1980 m. priimtas pirminis II protokolas taip pat tebegalioja 95 Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims, iš kurių kelios prie jo iš dalies pakeistos redakcijos neprisijungė.

( 4 ) Pagreitintas Konvencijos ir prie jos pridėtų protokolų visuotinio taikymo veiksmų planas (CCW/CONF.IV/4/Add.1)

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2023/1181 2023 m. birželio 16 d..	L 156	37	19.6.2023