1. Eksporto subsidijos gali neigiamai paveikti galimų konkuruojančių prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų konkurenciją rinkoje. Todėl Komisija, kaip konkurencijos priežiūros institucija pagal Sutartį, visuomet griežtai nepritardavo eksporto pagalbai Sąjungos vidaus prekyboje ir eksporto pagalbai už Sąjungos ribų. Kad valstybių narių remiamas eksporto kredito draudimas neiškraipytų konkurencijos, reikia patikslinti tokios paramos vertinimą pagal Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.

2. Komisija pasinaudojo savo įgaliojimais reguliuoti valstybės pagalbą trumpalaikio eksporto kredito draudimo pavidalu siekdama spręsti faktinio arba galimo konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje klausimą, kai iškraipoma ne tik skirtingų valstybių narių eksportuotojų (prekyba Sąjungoje ir už jos ribų), bet ir eksporto kredito draudikų, vykdančių veiklą Sąjungoje, konkurencija. 1997 m. Komisija komunikate valstybėms narėms pagal EB sutarties 93 straipsnio 1 dalį dėl Sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo trumpalaikiam eksporto kredito draudimui ( 1 ) (toliau – 1997 m. komunikatas) nustatė valstybės kišimosi principus. 1997 m. komunikatas nuo 1998 m. sausio 1 d. turėjo būti taikomas penkerių metų laikotarpį. Vėliau jis buvo iš dalies pakeistas, o jo taikymo laikotarpis buvo pratęstas 2001 m. ( 2 ), 2004 m. ( 3 ), 2005 m. ( 4 ) ir 2010 m. ( 5 ) Dabar jis taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d.

3. Atsižvelgiant į patirtį taikant 1997 m. komunikatą, visų pirma per 2009–2011 m. finansų krizę, akivaizdu, kad reikėtų persvarstyti šios srities Komisijos politiką.

4. Šiame komunikate išdėstytos taisyklės padės užtikrinti, kad valstybės pagalba neiškraipytų privačiųjų ir valstybinių arba valstybės remiamų eksporto kredito draudikų tarpusavio konkurencijos, ir sukurti vienodas sąlygas eksportuotojams.

5. Juo siekiama valstybėms narėms pateikti išsamesnius nurodymus dėl principų, kuriais Komisija ketina remtis aiškindama Sutarties 107 ir 108 straipsnius ir jų taikymą trumpalaikiam eksporto kredito draudimui. Jis padėtų nustatyti kuo skaidresnę šios srities Komisijos politiką, užtikrinti nuspėjamumą ir vienodą požiūrį. Todėl jame nustatomos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, jeigu valstybiniai draudikai nori patekti į trumpalaikio eksporto kredito draudimo nuo parduotinos rizikos rinką.

6. Rizika, kuri iš esmės nėra parduotina, nepatenka į šio komunikato taikymo sritį.

7. 2 skirsnyje aprašoma šio komunikato taikymo sritis ir pateikiamos jame vartojamų terminų apibrėžtys. 3 skirsnyje aptariamas Sutarties 107 straipsnio 1 dalies taikymas ir bendras draudimas teikti valstybės pagalbą parduotinos rizikos eksporto kredito draudimui. Galiausiai 4 skirsnyje numatytos kai kurios parduotinos rizikos apibrėžties išimtys ir nustatomos valstybės kišimosi sąlygos laikinai neparduotinos rizikos draudimo atveju.

8. Komisija taikys šiame komunikate išdėstytus principus tik eksporto kredito draudimui, kurio rizikos laikotarpis yra trumpesnis negu dveji metai. Visos kitos eksporto finansinės priemonės į šio komunikato taikymo sritį neįtrauktos.

9. Šiame komunikate vartojamų terminų apibrėžtys:

10. Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

11. Jeigu eksporto kredito draudimą teikia valstybiniai draudikai, naudojami valstybės ištekliai. Tai, kad dalyvauja valstybė, draudikams ir (arba) eksportuotojams gali suteikti atrankinį pranašumą ir tai iškraipo arba galėtų iškraipyti konkurenciją ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Šių principų paskirtis – nurodyti, kaip tokios priemonės bus vertinamos pagal valstybės pagalbos taisykles.

12. Jeigu valstybiniai draudikai turi tam tikrų pranašumų, palyginti su privačiais kredito draudikais, tai gali būti valstybės pagalba. Pranašumai gali būti įvairių pavidalų ir galėtų apimti, pavyzdžiui:

13. 12 punkte išvardyti pranašumai valstybiniams draudikams dėl parduotinos rizikos turi įtakos prekybai kredito draudimo paslaugomis Sąjungos viduje. Dėl jų skirtingose valstybėse narėse skiriasi draudimo polisu garantuojama apsauga nuo parduotinos rizikos. Tai iškraipo skirtingų valstybių narių draudikų tarpusavio konkurenciją ir netiesiogiai veikia Sąjungos vidaus prekybą, neatsižvelgiant į tai, ar tai Sąjungos vidaus eksportas, ar eksportas už Sąjungos ribų ( 7 ). Būtina apibrėžti sąlygas, pagal kurias valstybiniai draudikai gali vykdyti veiklą, jei jie turi tam tikrų pranašumų, palyginti su privačiais kredito draudikais, siekiant užtikrinti, kad jie nepasinaudotų valstybės pagalba. Tam reikia, kad jie negalėtų apdrausti parduotinos rizikos.

14. Kartais pranašumais valstybiniams draudikams taip pat, bent iš dalies, pasinaudoja eksportuotojai. Tokie pranašumai gali iškreipti konkurenciją ir prekybą, jie yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, jeigu įvykdomos eksporto kredito draudimo nuo parduotinos rizikos sąlygos, kaip nurodyta šio komunikato 4.3 skirsnyje, Komisijos nuomone, nebus laikoma, kad eksportuotojai pasinaudojo neteisėtu pranašumu.

15. Kaip nurodyta 13 punkte, jeigu valstybiniai draudikai turi bet kokių pranašumų, palyginti su privačiais kredito draudikais, kaip aprašyta 12 punkte, jie neturi drausti parduotinos rizikos. Jeigu valstybiniai draudikai arba jų patronuojamosios įmonės norėtų apdrausti parduotiną riziką, turi būti užtikrinta, kad apdrausdami jie tiesiogiai ar netiesiogiai nepasinaudotų valstybės pagalba. Todėl jie turi turėti tam tikrą nuosavų lėšų sumą (mokumo atsargą, įskaitant garantijų fondą) ir techninius atidėjinius (nuostolių svyravimo išlyginimo rezervą) ir privalo pagal Direktyvą 73/239/EEB gauti reikiamą leidimą. Jie taip pat turi bent turėti atskirą administravimo sąskaitą ir atskiras sąskaitas savo parduotinos rizikos ir neparduotinos rizikos draudimui valstybės sąskaita arba su valstybės garantija, kad parodytų, kad jie negauna valstybės pagalbos savo parduotinos rizikos draudimui. Paties draudiko sąskaita apdraustų įmonių sąskaitos turi atitikti 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės ( 8 ).

16. Valstybės narės, kurios teikia eksporto kredito draudikui perdraudimą sudarydamos privačiame sektoriuje parduotinos ir neparduotinos rizikos perdraudimo sutartis arba dalyvaudamos sudarant tokias sutartis, turi parodyti, kad jų priemonės nėra susijusios su valstybės pagalba, kaip nurodyta 12 punkto f papunktyje.

17. Valstybiniai draudikai gali teikti eksporto kredito draudimą nuo laikinai neparduotinos rizikos pagal šiame komunikate išdėstytas sąlygas.

18. Nepaisant parduotinos rizikos apibrėžties, tam tikra komercinė ir politinė rizika, kurią patiria pirkėjai, įsikūrę priede išvardytose šalyse, yra laikoma laikinai neparduotina šiais atvejais:

19. Siekiant kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymą vidaus rinkoje, pagal 18 punktą laikinai neparduotina laikomą riziką gali apdrausti valstybiniai draudikai, jeigu jie įvykdo 4.3 skirsnyje nurodytas sąlygas.

20. Draudimo, kurį siūlo valstybiniai draudikai, kokybė turi atitikti rinkos standartus. Visų pirma gali būti draudžiama tik ekonomiškai pagrįsta rizika, t. y. rizika, kuri yra priimtina pagal patikimo rizikos prisiėmimo principus. Didžiausia draudimo procentinė dalis turi būti 95 % komercinės ir politinės rizikos atvejais, o reikalavimų laukimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 90 dienų.

21. Vertinant riziką visada turi būti taikomi patikimo rizikos prisiėmimo principai. Todėl valstybės remiamos schemos neturi būti taikomos finansiškai nepatikimų sandorių rizikai apdrausti. Atsižvelgiant į tokius principus, rizikos prisiėmimo kriterijai turi būti aiškūs. Jeigu verslo santykiai jau egzistuoja, eksportuotojai turi turėti teigiamos prekybos ir (arba) mokėjimų patirties. Pirkėjai turi turėti teigiamą reikalavimų pagal ankstesnes sutartis reputaciją, pirkėjų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė turi būti priimtina, o jų vidaus ir (arba) išorės finansų reitingai taip pat turi būti priimtini.

22. Rizikos prisiėmimas pagal eksporto kredito draudimo sutartį turi būti atlyginamas atitinkama priemoka. Siekiant sumažinti privačių kredito draudikų išstūmimą, vidutinės priemokos pagal valstybės remiamas schemas turi būti didesnės už vidutines privačių kredito draudikų panašiai rizikai taikomas priemokas. Šiuo reikalavimu užtikrinamas laipsniškas valstybės kišimosi atsisakymas, nes didesnėmis priemokomis bus užtikrinta, kad eksportuotojai vėl sugrįžtų pas privačius kredito draudikus, kai tik jiems leistų rinkos sąlygos ir rizika vėl taptų parduotina.

23. Kainodara yra laikoma tinkama, jeigu minimalia priemoka ( 10 ) (saugumo garanto priemoka) apmokestinama už atitinkamos kategorijos ( 11 ) pirkėjo riziką, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje. Taikoma saugumo garanto priemoka, nebent valstybės narės pateikia įrodymų, kad šie tarifai neatitinka konkrečios rizikos. Kiek tai susiję su bendra apyvartos politika, rizikos kategorija turi atitikti vidutinę polisu apdraudžiamą pirkėjo riziką.

24. Bendrojo draudimo, kvotinio proporcinio perdraudimo ir papildomo draudimo kainodara laikoma tinkama tik tuo atveju, jeigu nustatyta priemoka yra ne mažiau kaip 30 % didesnė už (pradinio) draudimo, kurį teikia privatus kredito draudikas, priemoką.

25. Nepriklausomai nuo sutarties sąlygų į rizikos priemoką turi būti įtrauktas administravimo mokestis, kad kainodarą būtų galima laikyti tinkama.

26. Valstybės narės turi skelbti taikomas rizikos, kuri laikoma laikinai neparduotina pagal 18 punktą, schemas valstybinių draudikų interneto svetainėse nurodydamos visas taikytinas sąlygas.

27. Jos turi pateikti Komisijai metines ataskaitas dėl 18 punkte nurodytos rizikos, kuri laikoma laikinai neparduotina ir kurią draudžia valstybiniai draudikai. Jos tai turi padaryti ne vėliau kaip kitų metų po jų įsikišimo liepos 31 d.

28. Ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie kiekvienos schemos naudojimą, be kita ko, visų pirma nurodant bendrą suteiktos kredito ribos sumą, apdraustą apyvartą, nustatytas priemokas, užregistruotus ir patenkintus reikalavimus, taip pat susigrąžintas sumas bei schemos administracines išlaidas. Ataskaitas Komisija paskelbs savo interneto svetainėje.

29. 18 punkto a papunktyje nurodyta rizika gali būti valstybinių draudikų draudžiama pagal 4.3 skirsnyje nurodytas sąlygas. Tokiais atvejais Komisijai pranešti nebūtina.

30. 18 punkto b, c ir d papunkčiuose nurodyta rizika gali būti valstybinių draudikų draudžiama pagal 4.3 skirsnyje nurodytas sąlygas ir pranešus Komisijai bei gavus jos patvirtinimą.

31. Jeigu neįvykdoma bet kuri iš 4.3 skirsnyje nustatytų sąlygų, nereiškia, kad automatiškai draudžiama teikti eksporto kredito draudimą arba taikyti tokią draudimo schemą. Valstybė narė turi pranešti Komisijai apie tokią draudimo schemą, jeigu valstybė narė pageidauja nukrypti nuo bet kurios iš sąlygų arba jei kyla kokių nors abejonių dėl to, ar ta schema atitinka šiame komunikate išdėstytas sąlygas.

32. Analizė pagal valstybės pagalbos taisykles iš anksto nereiškia tos priemonės suderinamumo su kitomis Sutarties nuostatomis.

33. Nustatydama, ar pakankamų privačių pajėgumų trūkumas yra pateisinama priežastis laikinai išbraukti šalį iš parduotinos rizikos šalių sąrašo, kaip nurodyta 18 punkto a papunktyje, Komisija atsižvelgs į tokius veiksnius tokia pirmumo tvarka:

34. Kai rinkos pajėgumų neužtenka visai ekonomiškai pagrįstai rizikai apdrausti, Komisija gali patikslinti parduotinos rizikos šalių sąrašą raštišku bent jau trijų valstybių narių prašymu arba savo iniciatyva.

35. Prieš ketindama pakeisti priede pateiktą parduotinos rizikos šalių sąrašą Komisija konsultuosis su valstybėmis narėmis, privačiais kredito draudikais ir suinteresuotosiomis šalimis ir sieks iš jų gauti informacijos. Apie konsultacijas ir norimos gauti informacijos rūšis bus pranešta Komisijos interneto svetainėje. Konsultacijų laikotarpis paprastai bus ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų. Kai remdamasi surinkta informacija Komisija nusprendžia pakeisti parduotinos rizikos šalių sąrašą, ji valstybėms narėms praneša raštu ir sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje.

36. Laikinas šalies pašalinimas iš parduotinos rizikos šalių sąrašo galios ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Per tą laikotarpį pasirašyti draudimo polisai, susiję su laikinai iš sąrašo pašalinta šalimi, gali galioti ne ilgiau kaip 180 dienų nuo datos, kurią baigia galioti laikinas pašalinimas iš sąrašo. Po tos dienos negalima pasirašyti naujų draudimo polisų. Likus trims mėnesiams iki laikino pašalinimo iš sąrašo galiojimo pabaigos Komisija nuspręs, ar pratęsti šalies pašalinimo iš sąrašo galiojimą. Jeigu Komisija nustato, kad rinkos pajėgumų vis dar neužteka visai ekonomiškai pagrįstai rizikai apdrausti, atsižvelgdama į 33 punkte nustatytus veiksnius, ji gali pratęsti laikino šalies pašalinimo iš sąrašo galiojimą pagal 35 punktą.

37. Komisijos šiuo metu turimi duomenys rodo, kad yra rinkos atotrūkis, kiek tai susiję su 18 punkto b ir c papunkčiuose nurodyta rizika, ir todėl ši rizika yra neparduotina. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad draudimo trūkumas yra ne kiekvienoje valstybėje narėje ir kad padėtis gali ilgainiui pasikeisti, nes privatusis sektorius gali susidomėti šiuo rinkos segmentu. Valstybės kišimasis turėtų būti leidžiamas tik dėl rizikos, kuri kitu atveju rinkoje nebūtų apdrausta.

38. Dėl šių priežasčių, jeigu valstybė narė nori apdrausti riziką, nurodytą 18 punkto b ar c papunkčiuose, ji privalo parengti pranešimą Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį ir pranešime parodyti, kad kreipėsi į pagrindinius kredito draudikus ir tarpininkus toje valstybėje narėje ( 12 ) ir suteikė jiems galimybę pateikti įrodymų, kad tokią riziką ten galima apdrausti. Jeigu tie kredito draudikai nepateikia duomenų valstybei narei arba Komisijai per 30 dienų po to, kai ji gavo prašymą iš valstybės narės, apie draudimo sąlygas ir draudimo sumas pagal rizikos, kurią valstybė narė nori drausti, rūšį, arba jeigu iš pateiktos informacijos nematyti, kad tą riziką toje valstybėje narėje galima apdrausti, Komisija laikys, kad rizika yra laikinai neparduotina.

39. 18 punkto d papunktyje nurodytos rizikos atvejais atitinkama valstybė narė savo pranešime Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį turi įrodyti, kad toje valstybėje narėje eksportuotojai negali pasinaudoti draudimu dėl pasiūlos sutrikimo privačioje draudimo rinkoje, ypač iš atitinkamos valstybės narės pasitraukus pagrindiniam kredito draudikui, sumažėjus pajėgumui arba susiaurėjus siūlomų produktų įvairovei, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis.

40. Komisija taikys šiame komunikate išdėstytus principus nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., išskyrus 18 punkto a papunktį ir 5.2 skirsnį, kurie bus taikomi nuo šio komunikato priėmimo dienos.