Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2005/36/EB

2005 m. rugsėjo 7 d.

dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo

(tekstas svarbus EEE)

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas

Ši direktyva nustato taisykles, pagal kurias valstybė narė, suteikianti galimybę savo teritorijoje užsiimti reglamentuojama profesija atsižvelgiant į specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimą (toliau — priimančioji valstybė narė), pripažįsta vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse (toliau — kilmės valstybė narė) įgytą profesinę kvalifikaciją, ir kurios leidžia turinčiajam minėtą kvalifikaciją užsiimti ta profesija.

▼M9

Šia direktyva taip pat nustatomos taisyklės dėl teisės iš dalies užsiimti reglamentuojama profesija ir kitoje valstybėje narėje atliktos profesinės praktikos pripažinimo.

▼B

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma visiems valstybės narės piliečiams, įskaitant ir užsiimančius laisvomis profesijomis, pageidaujantiems savarankiškai arba pagal darbo sutartį užsiimti reglamentuojama profesija kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jie įgijo savo profesinę kvalifikaciją.

▼M9

Ši direktyva taip pat taikoma visiems valstybės narės piliečiams, kurie atliko profesinę praktiką ne savo kilmės valstybėje narėje.

▼B

Kiekviena valstybė narė gali leisti savo teritorijoje pagal jos nustatytas taisykles užsiimti reglamentuojama profesija pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės piliečiams, turintiems profesinės kvalifikacijos įrodymą, įgytą ne toje valstybėje narėje. III antraštinės dalies III skyriaus reglamentuojamų profesijų atstovams suteikiant pradinį pripažinimą laikomasi tame skyriuje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų.

Jei tam tikrai reglamentuojamai profesijai atskira Bendrijos teisine priemone nustatytos kitos specialios nuostatos, tiesiogiai susijusios su profesinės kvalifikacijos pripažinimu, atitinkamos šios direktyvos nuostatos netaikomos.

▼M9

Ši direktyva netaikoma oficialiu Vyriausybės aktu paskirtiems notarams.

▼B

3 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:

„reglamentuojama profesija“ — tai profesinės veiklos rūšis arba profesinės veiklos rūšių grupė, kuria verčiantis (arba verčiantis vienu iš jos būdų) pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas tiesiogiai arba netiesiogiai reikalaujama specifinės profesinės kvalifikacijos turėjimo; visų pirma vertimosi būdu laikomas profesinio vardo, kurio naudojimas įstatymais ir kitais teisės aktais leidžiamas tik turintiesiems tam tikrą profesinę kvalifikaciją, naudojimas. Kai pirmasis sakinys netaikomas, reglamentuojama profesija laikoma profesija, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje;

„profesinė kvalifikacija“ — tai kvalifikacija, patvirtinta formalios kvalifikacijos įrodymu, 11 straipsnio a punkto i papunktyje nurodytu kompetenciją patvirtinančiu dokumentu ir/arba profesine patirtimi;

„formalios kvalifikacijos įrodymas“ — tai diplomai, pažymėjimai ir kiti dokumentai, išduoti valstybės narės institucijos, paskirtos pagal tos valstybės narės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, ir patvirtinantys sėkmingą profesinio rengimo, įgyto daugiausia Bendrijoje, baigimą. Kai pirmasis sakinys netaikomas, formalios kvalifikacijos įrodymu laikomas 3 dalyje nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas;

„kompetentinga institucija“ — tai kiekviena institucija ar įstaiga, valstybės narės įgaliota išduoti arba priimti mokymų diplomus ir kitus dokumentus arba informaciją, taip pat gauti šioje direktyvoje numatytus prašymus ir priimti sprendimus;

„reglamentuojamas rengimas“ — tai bet koks rengimas, specialiai skirtas siekiant užsiimti tam tikra profesija, ir susidedantis iš kurso ar kursų ir, jei taikytina, papildytas profesiniu rengimu arba stažavimusi ar profesine praktika.

Profesinio rengimo, stažavimosi ar profesinės praktikos struktūra ir lygis nustatomi atitinkamos valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais arba kontroliuojami ar tvirtinami tuo tikslu paskirtos institucijos;

▼M9

„profesinė patirtis“ — faktiškas ir teisėtas užsiėmimas atitinkama profesija visą darbo laiką arba jam prilygstančiu ne visu darbo laiku valstybėje narėje;

▼B

„adaptacijos laikotarpis“ — tai vertimasis reglamentuojama profesija priimančiojoje valstybėje narėje, prisiėmus atsakomybę kvalifikuotam tos profesijos atstovui, tokio prižiūrimos praktikos laikotarpio metu leidžiant papildomai mokytis. Toks prižiūrimos praktikos laikotarpis turi būti vertinamas. Išsamias taisykles dėl adaptacijos laikotarpio ir jo vertinimo, taip pat prižiūrimo atvykusiojo statuso nustato priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija.

Prižiūrimą praktiką atliekančio asmens statusą priimančiojoje valstybėje narėje, ypač dėl teisės gyventi šalyje, įsipareigojimų, socialinių teisių ir lengvatų, pragyvenimo išlaidų ir atlyginimo, pagal taikytiną Bendrijos teisę nustato tos valstybės narės kompetentingos institucijos;

▼M9

„tinkamumo testas“ — pareiškėjo profesinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų patikrinimas, kurį atlieka arba pripažįsta priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, norėdamos įvertinti pareiškėjo kompetenciją vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą toje valstybėje narėje.

Kad būtų galima atlikti šį testą, kompetentingos institucijos sudaro dalykų, kurių trūksta, palyginus priimančiojoje valstybėje narėje reikalaujamą ir pareiškėjo įgytąjį rengimą, patvirtintą pareiškėjo turimame diplome ar kitame formalios kvalifikacijos įrodyme, sąrašą.

Tinkamumo testas turi būti rengiamas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra kvalifikuotas specialistas kilmės valstybėje narėje arba toje valstybėje narėje, iš kurios jis yra atvykęs. Į testą įtraukiami iš sąrašo atrinkti dalykai, kuriuos išmanyti yra būtina, kad priimančiojoje valstybėje narėje būtų galima užsiimti aptariama profesija. Testu taip pat gali būti tikrinamas priimančiojoje valstybėje narėje atitinkamoms veiklos rūšims taikomų profesinių taisyklių išmanymas.

Išsamų tinkamumo testo taikymą ir pareiškėjo, pageidaujančio pasirengti tinkamumo testui priimančiojoje valstybėje narėje, statusą toje valstybėje narėje nustato tos valstybės narės kompetentingos institucijos;

▼B

„įmonės vadovas“ — tai bet kuris asmuo, kuris aptariamos profesinės veiklos įmonėje užima tokias pareigas:

įmonės vadovo arba įmonės filialo vadovo, arba

ii)

įmonės savininko ar vadovo pavaduotojo, jei tos pareigos suteikia lygiavertę atsakomybę kaip ir pavaduojamam valdytojui ar vadovui, arba

iii)

vadovo, kai jo pareigos yra komercinio arba techninio pobūdžio, o jis yra atsakingas už vieną ar daugiau įmonės skyrių.

▼M9

„profesinė praktika“ — nedarant poveikio 46 straipsnio 4 dalies taikymui, prižiūrimos profesinės praktikos, su sąlyga, kad ji yra būtina siekiant įgyti teisę užsiimti reglamentuojama profesija ir kuri atliekama mokymo, kurį baigus išduodamas diplomas, metu arba po jo, laikotarpis;

▼C6

„Europos profesinė kortelė“ — elektroninė kortelė, įrodanti, kad specialistas įvykdė visas būtinas sąlygas, kad galėtų laikinai ir kartais teikti paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje arba kad profesinės kvalifikacijos pripažintos siekiant įsisteigti priimančiojoje valstybėje narėje;

▼M9

„mokymasis visą gyvenimą“ — bendrasis lavinimas, profesinis rengimas, visą gyvenimą trunkantis neformalus švietimas ir neoficialus mokymasis, kurio dėka tobulinamos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, galintis apimti ir profesinės etikos sritį;

„svarbios bendrojo intereso priežastys“ — priežastys, kurios tokiomis pripažintos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje;

„Europos aukštojo mokslo kreditų perkėlimo sistemos arba ECTS kreditai“ — aukštojo mokslo kreditų sistema, naudojama Europos aukštojo mokslo erdvėje.

▼B

Profesija, kurią praktikuoja I priede išvardytų asociacijų ar organizacijų nariai, laikoma reglamentuojama profesija.

Pirmoje pastraipoje nurodytų asociacijų ar organizacijų tikslas visų pirma yra skatinti ir išlaikyti aukštą atitinkamos profesinės srities standartą. Tuo tikslu jos yra specialia forma valstybių narių pripažintos ir suteikia formalios kvalifikacijos įrodymus savo nariams, užtikrina, kad jų nariai laikytųsi jų nustatytų profesinės veiklos taisyklių, ir suteikia jiems teisę naudotis profesiniu vardu ar skiriamuoju raštu arba naudotis tą formalią kvalifikaciją atitinkančiu statusu.

▼M9

Valstybė narė, pripažinusi pirmoje pastraipoje minimą asociaciją ar organizaciją, kiekvieną kartą apie tai informuoja Komisiją. Komisija įvertina, ar ta asociacija arba organizacija atitinka antroje pastraipoje numatytas sąlygas. Siekiant deramai atsižvelgti į reguliavimo raidą valstybėse narėse, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl I priedo atnaujinimo, kai įvykdytos antroje pastraipoje numatytos sąlygos.

Kai antroje pastraipoje numatytos sąlygos nėra įvykdytos, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo atmetamas pasiūlymas dėl I priedo atnaujinimo.

▼B

Trečiosios šalies išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas laikomas formalios kvalifikacijos įrodymu, jei jo turėtojas turi trejų metų atitinkamos profesijos patirtį valstybės narės, kuri pripažino tą formalios kvalifikacijos įrodymą pagal 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, teritorijoje ir tą patirtį pripažįsta ta valstybė narė.

4 straipsnis

Pripažinimo rezultatai

▼M9

Priimančiajai valstybei narei pripažinus profesinę kvalifikaciją asmenys įgyja teisę užsiimti toje valstybėje narėje ta pačia profesija, kuriai jie laikomi turinčiais kvalifikaciją kilmės valstybėje narėje, ir užsiimti ja priimančiojoje valstybėje narėje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiai.

▼B

Taikant šią direktyvą, profesija, kuria pareiškėjas pageidauja užsiimti priimančiojoje valstybėje narėje, yra ta pati, kuriai jis laikomas turinčiu kvalifikaciją kilmės valstybėje narėje, jei apimama veikla yra panaši.

▼M9

Nukrypstant nuo 1 dalies, teisė iš dalies užsiimti profesine veikla priimančiojoje valstybėje narėje suteikiama laikantis 4f straipsnyje nustatytų sąlygų.

4a straipsnis

Europos profesinė kortelė

Valstybės narės išduoda Europos profesinę kortelę profesinę kvalifikaciją turintiems asmenims jų prašymu ir su sąlyga, kad Komisija priėmė 7 dalyje numatytus atitinkamus įgyvendinimo aktus.

Kai pagal 7 dalį priimant atitinkamus įgyvendinimo aktus konkrečiai profesijai įvedamas Europos profesinės kortelės taikymas, atitinkamą profesinę kvalifikaciją turintis asmuo gali pasirinkti – pateikti paraišką išduoti tokią kortelę arba pasinaudoti II ir III antraštinėse dalyse numatytomis procedūromis.

Valstybės narės užtikrina, kad Europos profesinės kortelės turėtojas galėtų naudotis visomis 4b–4e straipsniuose nurodytomis teisėmis.

Kai profesinę kvalifikaciją turintis asmuo ketina teikti paslaugas pagal II antraštinę dalį, išskyrus nurodytąsias 7 straipsnio 4 dalyje, Europos profesinę kortelę išduoda kilmės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 4b ir 4c straipsnius. Europos profesinė kortelė, kai taikytina, prilygsta 7 straipsnyje nurodytai deklaracijai.

Kai profesinę kvalifikaciją turintis asmuo ketina įsisteigti kitoje valstybėje narėje pagal III antraštinės dalies I–IIIa skyrių arba teikti paslaugas pagal 7 straipsnio 4 dalį, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija atlieka visus parengiamuosius darbus, susijusius su Vidaus rinkos informacinėje sistemoje (toliau - IMI) sukurta atskira pareiškėjo byla (toliau - IMI byla), kaip numatyta 4b ir 4d straipsniuose. Europos profesinę kortelę išduoda priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija pagal 4b ir 4d straipsnius.

Įsisteigimo tikslais Europos profesinės kortelės išdavimas savaime nesuteikia teisės užsiimti konkrečia profesija, jei, prieš įvedant Europos profesinę kortelę tai profesijai, priimančiojoje valstybėje narėje jau buvo taikomi registracijos reikalavimai arba kitos kontrolės procedūros.

Valstybės narės skiria kompetentingas institucijas IMI byloms tvarkyti ir Europos profesinėms kortelėms išduoti. Tos institucijos užtikrina nešališką, objektyvų ir savalaikį paraiškų dėl Europos profesinės kortelės nagrinėjimą. 57b straipsnyje nurodyti pagalbos centrai taip pat gali atlikti kompetentingos institucijos funkcijas. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ir pagalbos centrai informuotų piliečius, įskaitant galimus pareiškėjus, apie Europos profesinės kortelės veikimą ir pridėtinę vertę profesijoms, kurioms ji yra prieinama.

Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina vienodam nuostatų dėl Europos profesinės kortelės taikymui užtikrinti būtinas priemones, susijusias su tomis profesijomis, kurios atitinka šios dalies antroje pastraipoje nurodytas sąlygas, įskaitant priemones dėl Europos profesinės kortelės formos, paraiškų raštu nagrinėjimo, vertimų raštu, kuriuos turi pateikti paraišką dėl Europos profesinės kortelės pagrindžiantis pareiškėjas, išsamios informacijos apie dokumentus, kuriuos reikia pateikti pagal 7 straipsnio 2 dalį arba VII priedą, kad paraiška būtų išsami, taip pat mokesčio už Europos profesinę kortelę mokėjimo ir mokėjimų tvarkymo procedūrų, atsižvelgiant į atitinkamos profesijos ypatumus. Komisija įgyvendinimo aktais taip pat nustato, kaip, kokiais atvejais ir dėl kokių dokumentų kompetentingos institucijos gali pareikalauti pateikti patvirtintas su atitinkama profesija susijusių dokumentų kopijas pagal 4b straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 4d straipsnio 2 bei 3 dalis.

Priimant pirmoje pastraipoje nurodytus atitinkamus įgyvendinimo aktus, kuriais įvedama Europos profesinė kortelė konkrečiai profesijai, laikomasi visų šių sąlygų:

atitinkamoje profesijoje yra didelis judumas arba didelio judumo galimybės;

atitinkami suinteresuotieji subjektai yra išreiškę pakankamą susidomėjimą;

atitinkama profesija arba pasirengimui tokiai profesijai skirtas rengimas yra reglamentuojami didžiojoje valstybių narių dalyje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Visi mokesčiai, kuriuos pareiškėjams gali prireikti sumokėti dėl administracinių procedūrų, susijusių su Europos profesinės kortelės išdavimu, turi būti pagrįsti, proporcingi ir atitinkantys kilmės ir priimančiosios valstybės narės sąnaudas; jie neturi atgrasinti nuo paraiškų dėl Europos profesinės kortelės pateikimo.

4b straipsnis

Paraiška dėl Europos profesinės kortelės ir IMI bylos sukūrimas

Kilmės valstybė narė sudaro galimybes profesinę kvalifikaciją turinčiam asmeniui pateikti paraišką dėl Europos profesinės kortelės internetinėmis priemonėmis, kurias suteikia Komisija, ir kuriomis konkrečiam pareiškėjui automatiškai sukuriama IMI byla. Kai kilmės valstybė narė taip pat leidžia teikti paraiškas raštu, ji nustato visas procedūras, būtinas sukurti IMI bylą, kad informacija būtų siunčiama pareiškėjui ir būtų išduota Europos profesinė kortelė.

Kartu su paraiškomis pateikiami dokumentai, kurių reikalaujama pagal įgyvendinimo aktus, priimamus pagal 4a straipsnio 7 dalį.

Per vieną savaitę nuo paraiškos gavimo dienos, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina gavusi paraišką ir praneša pareiškėjui apie bet kokius trūkstamus dokumentus.

Kai taikytina, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija išduoda bet kurį patvirtinamąjį pažymėjimą, kurio reikalaujama pagal šią direktyvą. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija patikrina, ar pareiškėjas yra teisiškai įsisteigęs kilmės valstybėje narėje ir ar visi kilmės valstybėje narėje išduoti būtini dokumentai yra galiojantys ir autentiški. Jei dėl to kyla deramai pagrįstų abejonių, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija konsultuojasi su atitinkama įstaiga ir gali pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų patvirtintas dokumentų kopijas. Jei tas pats pareiškėjas vėliau pateiktų kitas paraiškas, kilmės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingos vadžios institucijos negali reikalauti iš naujo pateikti IMI byloje jau esančius ir vis dar galiojančius dokumentus.

Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti technines specifikacijas, priemones, kurios yra būtinos užtikrinti Europos profesinėje kortelėje ir IMI byloje esančios informacijos vientisumą, konfidencialumą ir tikslumą, bei Europos profesinės kortelės išdavimo jos turėtojui sąlygas ir procedūras, įskaitant galimybę parsisiųsti tą kortelę iš interneto arba atnaujinti IMI bylos informaciją. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4c straipsnis

▼C6

Europos profesinė kortelė siekiant laikinai ir kartais teikti paslaugas, išskyrus nurodytąsias 7 straipsnio 4 dalyje

▼M9

►C6 1.

Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija per tris savaites patikrina paraišką ir jos patvirtinamuosius dokumentus esančius IMI byloje ir išduoda Europos profesinę kortelę siekiant laikinai ir kartais teikti paslaugas, išskyrus nurodytąsias 7 straipsnio 4 dalyje. ◄ Tas laikotarpis prasideda gavus trūkstamus dokumentus, nurodytus 4b straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje arba, jei nebuvo reikalauta pateikti daugiau dokumentų, pasibaigus toje pastraipoje nurodytam vienos savaitės laikotarpiui. Po to ji nedelsdama perduoda Europos profesinę kortelę kiekvienos atitinkamos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai ir apie tai informuoja pareiškėją. Po to priimančioji valstybė narė 18 mėnesių negali reikalauti iš naujo pateikti 7 straipsnyje nurodytą deklaraciją.

Kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas arba tokio sprendimo nepriėmimas per 1 dalyje nurodytą trijų savaičių laikotarpį gali būti apskundžiami pagal nacionalinę teisę.

Jei Europos profesinės kortelės turėtojas valstybėje narėje nori teikti kitas paslaugas, nei jis iš pradžių nurodė 1 dalyje nurodytoje paraiškoje, jis gali kreiptis dėl tokio veiklos išplėtimo. Jei kortelės turėtojas nori toliau teikti paslaugas pasibaigus 1 dalyje nurodytam 18 mėnesių laikotarpiui, jis apie tai informuoja kompetentingą instituciją. Abiem atvejais kortelės turėtojas taip pat pateikia bet kokią informacija apie esminius IMI byloje nurodytų aplinkybių pokyčius, kurių gali reikalauti kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos pagal įgyvendinimo aktus, priimtus vadovaujantis 4a straipsnio 7 dalimi. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda atnaujintą Europos profesinę kortelę atitinkamoms priimančiosioms valstybėms narėms.

Europos profesinė kortelė galioja visoje atitinkamų priimančiųjų valstybių narių teritorijoje tol, kol jos turėtojas, remiantis VRI byloje esamais dokumentais ir informacija, turi teisę užsiimti profesine veikla.

4d straipsnis

▼C6

Europos profesinė kortelė siekiant įsisteigti arba laikinai ir kartais teikti paslaugas pagal 7 straipsnio 4 dalį

▼M9

►C6 1.

Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija per vieną mėnesį patikrina IMI byloje esančių patvirtinamųjų dokumentų, kurie pateikiami siekiant gauti Europos profesinę kortelę įsisteigimui arba laikinam ir kartkartiniam paslaugų teikimui pagal 7 straipsnio 4 dalį, autentiškumą ir galiojimą. ◄ Tas laikotarpis prasideda gavus trūkstamus dokumentus, nurodytus 4b straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje arba, jei nebuvo reikalauta pateikti daugiau dokumentų, pasibaigus toje pastraipoje nurodytam vienos savaitės laikotarpiui. Po to ji nedelsdama perduoda paraišką atitinkamos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai. Kilmės valstybė narė informuoja pareiškėją apie paraiškos statusą tuo pačiu metu, kai ji perduoda paraišką priimančiajai valstybei narei.

16, 21, 49a ir 49b straipsniuose nurodytais atvejais priimančioji valstybė narė priima sprendimą, ar išduoti Europos profesinę kortelę pagal 1 dalį per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo iš kilmės valstybės narės. Iškilus deramai pagrįstoms abejonėms, priimančioji valstybė narė gali prašyti kilmės valstybę narę pateikti papildomos informacijos arba kad ji įtrauktų patvirtintą dokumento kopiją, kurią kilmės valstybė narė pateikia ne vėliau kaip per dvi savaites po prašymo pateikimo dienos. Taikant 5 dalies antrą pastraipą, vieno mėnesio laikotarpio eiga nestabdoma, nepaisant tokio prašymo.

7 straipsnio 4 dalyje ir 14 straipsnyje nurodytais atvejais priimančioji valstybė narė per du mėnesius nuo paraiškos iš kilmės valstybės narės gavimo, priima sprendimą, ar išduoti Europos profesinę kortelę, ar taikyti profesinę kvalifikaciją turinčiam asmeniui kompensacines priemones. Iškilus deramai pagrįstoms abejonėms, priimančioji valstybė narė gali prašyti kilmės valstybę narę pateikti papildomos informacijos arba patvirtintą dokumento kopiją, kurią kilmės valstybė narė pateikia ne vėliau kaip per dvi savaites po prašymo pateikimo dienos. Taikant 5 dalies antrą pastraipą, dviejų mėnesių laikotarpio eiga nesustabdoma, nepaisant tokio prašymo.

Jei priimančioji valstybė narė iš kilmės valstybės narės arba pareiškėjo negauna būtinos informacijos, kurios ji gali reikalauti, kad galėtų priimti pagal šią direktyvą sprendimą dėl Europos profesinės kortelės išdavimo, ji gali atsisakyti išduoti kortelę. Toks atsisakymas turi būti deramai pagrindžiamas.

Kai priimančioji valstybė narė nepriima sprendimo per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą laikotarpį arba neorganizuoja tinkamumo testo pagal 7 straipsnio 4 dalį, laikoma, kad Europos profesinė kortelė išduota, ir ji automatiškai išsiunčiama per IMI profesinę kvalifikaciją turinčiam asmeniui.

Priimančioji valstybė narė turi turėti galimybę pratęsti 2 ir 3 dalyse nustatytus Europos profesinės kortelės automatinio išdavimo terminus dviem savaitėms. Ji paaiškina termino pratęsimo priežastis ir apie tai informuoja pareiškėją. Toks pratęsimas dviem savaitėms gali būti pakartotas tik vieną kartą ir tik tuo atveju, kai tai yra griežtai būtina, visų pirma dėl visuomenės sveikatos arba paslaugų gavėjų saugumo priežasčių.

Kilmės valstybės narės veiksmai atliekami pagal 1 dalį pakeičia profesinių kvalifikacijų pripažinimo paraišką pagal priimančiosios valstybės narės nacionalinę teisę.

Kilmės ir priimančiosios valstybės narės sprendimai, priimti pagal 1–5 dalis, arba kilmės valstybės narės sprendimo nebuvimas gali būti apskundžiami pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę.

4e straipsnis

Duomenų, susijusių su Europos profesine kortele, apdorojimas ir prieiga prie jų

Nedarant poveikio nekaltumo prezumpcijos principui, kilmės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos laiku atnaujina atitinkamą IMI bylą, papildydamos ją informacija apie taikytas drausmines nuobaudas arba baudžiamąsias sankcijas, susijusias su veiklos draudimu ar apribojimu ir turinčias pasekmių Europos profesinės kortelės pagal šią direktyvą turėtojo veiklai. Tą darydamos jos laikosi asmens duomenų apsaugos taisyklių, numatytų 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ( 1 ), taip pat 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyvoje dėl privatumo ir elektroninių ryšių) ( 2 ). Toks atnaujinimas apima informacijos, kuri tapo nereikalinga, panaikinimą. Europos profesinės kortelės turėtojui ir prieigą prie atitinkamos IMI bylos turinčioms kompetentingoms institucijoms nedelsiant pranešama apie visus atnaujinimus. Ta pareiga nedaro poveikio valstybių narių įspėjimo pareigai pagal 56a straipsnį.

1 dalyje nurodytas informacijos atnaujinimas apsiriboja vien šia informacija:

specialisto tapatybė;

atitinkamos profesijos pavadinimas;

informacija apie sprendimą dėl apribojimo arba draudimo priėmusią nacionalinę valdžios instituciją arba teismą;

informacija apie apribojimo arba draudimo taikymo sritį; ir

informacija apie apribojimo arba draudimo taikymo laikotarpį.

Prieiga prie IMI byloje esančios informacijos suteikiama tik kilmės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal Direktyvą 95/46/EB. Europos profesinės kortelės turėtojo prašymu kompetentingos institucijos praneša jam apie IMI bylos turinį.

Europos profesinėje kortelėje nurodoma tik informacija, kuri yra būtina siekiant užtikrinti, kad tokios kortelės turėtojas turi teisę užsiimti profesija, kurią vykdyti išduota kortelė: t. y. turėtojo vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, profesija, formalios kvalifikacijos, taikytina tvarka, atitinkamos kompetentingos institucijos, kortelės numeris, saugos žymės ir nuoroda į galiojantį tapatybės dokumentą. Į IMI bylą įtraukiama informacija apie Europos profesinės kortelės turėtojo įgytą profesinę patirtį ir kompensacines priemones.

Į IMI bylą įtraukti asmens duomenys gali būti tvarkomi, kol tai reikalinga pačios pripažinimo procedūros, pripažinimo įrodymo arba pagal 7 straipsnį reikalaujamos deklaracijos perdavimo tikslais. Valstybės narės užtikrina, kad Europos profesinės kortelės turėtojas turėtų teisę bet kada, nemokėdamas jokio mokesčio prašyti, kad atitinkamoje IMI byloje būtų ištaisyti neteisingi arba neišsamūs duomenys, arba kad byla būtų panaikinta arba užblokuota. Europos profesinės kortelės turėtojas informuojamas apie šią teisę tuo metu, kai išduodama kortelė, ir po to kas dvejus metus gauna apie tai priminimą. Priminimas siunčiamas automatiškai per IMI, kurioje buvo internetu pateikta pradinė paraiška dėl Europos profesinės kortelės.

▼C6

Gavusios prašymą panaikinti IMI bylą, susijusią su Europos profesine kortele, išduota įsisteigimo arba laikino ir kartkartinio paslaugų teikimo tikslais pagal 7 straipsnio 4 dalį, atitinkamos priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos išduoda profesinių kvalifikacijų turėtojui dokumentą, patvirtinantį jo profesinių kvalifikacijų pripažinimą.

▼M9

Tvarkant Europos profesinėje kortelėje ir visose IMI bylose esamus asmens duomenis, atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos laikomos tikrintojomis, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio d punkte. Vykdydama savo pareigas pagal šio straipsnio 1–4 dalis ir tvarkydama su tų pareigų vykdymu susijusius asmens duomenis, Komisija laikoma tikrintoja, kaip apibrėžta 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo ( 3 ) 2 straipsnio d punkte.

Nedarant poveikio 3 dalies taikymui, priimančiosios valstybės narės numato, kad darbdaviai, klientai, pacientai, viešosios valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai gali tikrinti Europos profesinės kortelės, kurią jiems pateikia jos turėtojas, autentiškumą ir galiojimą.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos prieigos prie IMI bylos taisyklės ir pirmoje pastraipoje nurodyto tikrinimo techninės priemonės ir procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4f straipsnis

Teisė iš dalies užsiimti profesine veikla

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija suteikia teisę iš dalies užsiimti profesine veikla jos teritorijoje tik tuo atveju, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

specialistas yra visiškai kvalifikuotas, kad galėtų kilmės valstybėje narėje užsiimti profesine veikla, kuria priimančioje valstybėje narėje siekiama užsiimti iš dalies;

esami teisiškai vykdomos profesinės veiklos kilmės valstybės narėje ir reglamentuojamos profesijos priimančiojoje valstybėje narėje skirtumai yra tokie dideli, kad kompensacinių priemonių taikymas pareiškėjui reikštų reikalavimą užbaigti visą priimančiojoje valstybėje reikalaujamą rengimo programą, jog jis galėtų verstis reglamentuojama profesija priimančiojoje valstybėje narėje be apribojimų;

profesinė veikla gali būti objektyviai atskirta nuo kitos veiklos, priskiriamos priimančiosios valstybės narės reglamentuojamai profesijai.

Taikant c punktą, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija atsižvelgia į tai, ar profesine veikla galima užsiimti autonomiškai kilmės valstybėje narėje.

Prašymas iš dalies užsiimti profesine veikla gali būti atmestas, jei tokį atmetimą pateisina svarbios bendrojo intereso priežastys, tinkamos siekiamam tikslui įgyvendinti, ir neviršija to, kas yra būtina tam tikslui įgyvendinti.

Paraiškos siekiant įsisteigti priimančiojoje valstybėje narėje nagrinėjamos pagal III antraštinės dalies I ir IV skyrių nuostatas.

▼C6

Paraiškos siekiant laikinai ir kartais teikti paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, kai tokia profesinė veikla daro poveikį visuomenės sveikatai ar saugai, nagrinėjamos pagal II antraštinės dalies nuostatas.

▼M9

Nukrypstant nuo 7 straipsnio 4 dalies šeštos pastraipos ir 52 straipsnio 1 dalies, kai suteikiama teisė užsiimti profesine veikla iš dalies, ta veikla turi būti vykdoma naudojant kilmės šalyje įgytą profesinį vardą. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad tas profesinis vardas būtų naudojamas tos valstybės kalbomis. Specialistai, kuriems suteikta teisė užsiimti profesine veikla iš dalies, paslaugų gavėjams aiškiai nurodo savo profesinės veiklos sritį.

Šis straipsnis netaikomas specialistams, kurių profesinės kvalifikacijos pripažįstamos automatiškai pagal III antraštinės dalies II, III ir IIIa skyrius.

▼B

II ANTRAŠTINĖ DALIS

LAISVAS PASLAUGŲ TEIKIMAS

5 straipsnis

Laisvo paslaugų teikimo principas

Nepažeidžiant specialių Bendrijos teisės nuostatų ir šios direktyvos 6 bei 7 straipsnių, valstybės narės dėl jokių su profesine kvalifikacija susijusių priežasčių neriboja paslaugų teikimo laisvės kitoje valstybėje narėje:

jei paslaugos teikėjas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje (toliau — įsisteigimo valstybė narė), kad užsiimtų ten ta pačia profesija, ir

▼M9

kai paslaugos teikėjas keičia buvimo vietą, jei jis užsiėmė ta profesija vienoje ar keliose valstybėse narėse ne trumpiau kaip vienerius metus per pastaruosius dešimt metų iki paslaugų teikimo, kai profesija įsisteigimo valstybėje narėje nėra reglamentuojama. Sąlyga dėl vienerių metų profesinės patirties netaikoma, jeigu profesija arba tokią profesiją leidžiantis įgyti rengimas yra reglamentuojami.

▼C7

Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos tik tuomet, kai paslaugos teikėjas nuvyksta į priimančiosios valstybės narės teritoriją laikinai ir kartais užsiimti 1 dalyje nurodyta profesija.

Paslaugų teikimo laikinumas ir kartkartinumas įvertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, visų pirma pagal jo trukmę, dažnumą, reguliarumą ir tęstinumą.

▼B

Jei paslaugos teikėjas keičia buvimo vietą, jam taikomos profesinio, įstatyminio ar administracinio pobūdžio profesinės taisyklės, kurios yra tiesiogiai susijusios su profesine kvalifikacija, pvz., profesijos apibrėžimas, naudojimasis profesiniais vardais ir rimtas profesinis aplaidumas, tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su vartotojų apsauga ir sauga, o taip pat drausminės nuostatos, taikytinos priimančiojoje valstybėje narėje specialistams, užsiimantiems toje valstybėje narėje ta pačia profesija.

6 straipsnis

Išimtys

Pagal 5 straipsnio 1 dalį priimančioji valstybė narė kitoje valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus atleidžia nuo reikalavimų, kuriuos ji taiko savo teritorijoje įsisteigusiems specialistams, susijusių su:

profesinės organizacijos ar institucijos suteikiamu leidimu, registracija ar naryste joje. Siekdamos palengvinti jų teritorijoje pagal 5 straipsnio 3 dalį galiojančių drausminių nuostatų taikymą valstybės narės gali numatyti automatinę laikinąją registraciją arba pro forma narystę tokioje profesinėje organizacijoje ar institucijoje, jei tokia registracija ar narystė niekaip neuždelsia ir neapsunkina paslaugų teikimo ir nesudaro jokių papildomų išlaidų paslaugos teikėjui. Kompetentinga institucija nusiunčia atitinkamai profesinei organizacijai ar institucijai deklaracijos ir, kai taikytina, 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto pratęsimo kopiją ir, jei profesijos yra susijusios su visuomenės sveikata ir sauga, kaip nurodyta 7 straipsnio 4 dalyje, arba joms taikomas automatinis pripažinimas pagal III antraštinės dalies III skyrių, 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų kopijas, ir tai sudaro automatinę laikinąją registraciją ar pro forma narystę,

registracija valstybinės socialinės apsaugos institucijoje atsiskaitymams su draudiku tvarkyti dėl veiklos draudžiamų asmenų naudai.

Tačiau paslaugos teikėjas turi iš anksto arba skubiu atveju po to informuoti b punkte nurodytą instituciją apie paslaugas, kurias jis suteikė.

7 straipsnis

Išankstinė deklaracija, jei paslaugos teikėjas keičia buvimo vietą

Valstybės narės gali reikalauti, kad tuomet, kai paslaugos teikėjas pirmą kartą iš vienos valstybės narės persikelia į kitą paslaugoms teikti, jis turėtų iš anksto pateikti priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai raštišką deklaraciją su informacija apie bet kokį draudimą ar kitokias asmenines ar kolektyvines profesinės atsakomybės apsaugos priemones. ►C7 Tokios deklaracijos atnaujinamos kartą per metus, jei paslaugos teikėjas per tuos metus ketina teikti laikinas arba kartkartines paslaugas toje valstybėje narėje. Paslaugos teikėjas gali pateikti deklaraciją bet kokia forma. ◄

Be to, pradedant teikti paslaugas arba jei iš esmės pasikeičia dokumentais patvirtinta padėtis, valstybės narės gali reikalauti, kad kartu su deklaracija būtų pateikti tokie dokumentai:

paslaugos teikėjo pilietybės įrodymas;

pažyma, patvirtinanti, kad jos turėtojas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje atitinkamai veiklai vykdyti ir leidimo suteikimo metu jam net laikinai nėra uždrausta vykdyti savo veiklos;

profesinės kvalifikacijos įrodymai;

▼M9

5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais atvejais – bet kokios priemonės, įrodančios, kad paslaugos teikėjas užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip vienerius metus per pastaruosius dešimt metų;

saugos ir sveikatos sektorių profesijų bei profesijų, susijusių su nepilnamečių asmenų ugdymu, įskaitant vaikų priežiūrą ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo sritį, atveju, kai to iš savo pačios piliečių reikalauja valstybė narė – pažyma, patvirtinanti kad nebuvo nei trumpalaikiu, nei ilgalaikiu laikotarpiu uždrausta užsiimti atitinkama profesija ar kad asmuo nebuvo teistas už baudžiamuosius nusižengimus;

▼M9

profesijų, galinčių daryti poveikį pacientų saugumui, atveju – deklaracija apie pareiškėjo kalbos, kurią reikia mokėti dirbant pagal profesiją priimančiojoje valstybėje narėje, žinias;

specialistams, vykdantiems 16 straipsnyje nurodytą veiklą, apie kurią pagal 59 straipsnio 2 dalį pranešė valstybės narės – paslaugų teikėjo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos arba įstaigos išduota pažyma apie tos veiklos pobūdį ir trukmę.

2a.

Paslaugos teikėjo pagal 1 dalį pateikta deklaracija suteikia jam teisę teikti paslaugas arba vykdyti atitinkamą veiklą visoje atitinkamos valstybės narės teritorijoje. Valstybė narė gali reikalauti pateikti 2 dalyje nurodytą papildomą informaciją dėl paslaugų teikėjo profesinių kvalifikacijų, jeigu:

skirtingose tos valstybės narės teritorijos dalyse atitinkama profesija reglamentuojama skirtingai;

toks reglamentavimas taikomas taip pat visiems tos valstybės narės piliečiams;

tokio reglamentavimo skirtumai pateisinami svarbiomis bendrojo intereso priežastimis, susijusiomis su visuomenės sveikata ar paslaugų gavėjų saugumu;

valstybė narė neturi kitų priemonių tokiai informacijai gauti.

▼B

Paslauga teikiama naudojantis įsisteigimo valstybės narės profesiniu vardu, jei toks profesinis vardas toje valstybėje narėje suteikiamas atitinkamai profesinei veiklai. Tas profesinis vardas nurodomas įsisteigimo valstybės narės oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų taip, kad būtų išvengta painiavos su priimančiosios valstybės narės profesiniu vardu. Jei įsisteigimo valstybėje narėje tokio profesinio vardo nėra, paslaugos teikėjas nurodo savo formalią kvalifikaciją tos valstybės narės oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų. Taikant išimtį, III antraštinės dalies III skyriuje nurodytais atvejais paslauga gali būti teikiama naudojantis priimančiosios valstybės narės profesiniu vardu.

▼M9

Jei paslaugos teikiamos pirmą kartą, kai reglamentuojama profesija daro poveikį visuomenės sveikatai ar saugai ir nėra automatiškai pripažįstama pagal III antraštinės dalies II, III arba IIIa skyrių, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali patikrinti paslaugos teikėjo profesinę kvalifikaciją iki pirmojo paslaugų teikimo. Toks išankstinis patikrinimas įmanomas tik tuomet, kai juo siekiama išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ar saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo ir kai patikrinimas neviršija to, kas yra būtina tam tikslui pasiekti.

Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo deklaracijos ir kartu pateikiamų 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų gavimo dienos kompetentinga institucija informuoja paslaugos teikėją apie savo sprendimą:

netikrinti jo profesinės kvalifikacijos;

patikrinus jo profesinę kvalifikaciją:

reikalauti, kad pareiškėjas atliktų tinkamumo testą; arba

ii)

leisti teikti paslaugas.

Kai iškyla sunkumų priimti sprendimą pagal antrą pastraipą ir dėl to vėluojama, kompetentinga institucija per tą patį terminą apie vėlavimo priežastį praneša paslaugos teikėjui. Sunkumai turi būti pašalinami per vieną mėnesį po to pranešimo dienos, o sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai buvo pašalinti sunkumai.

Kai yra esminis skirtumas tarp paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos ir priimančiojoje valstybėje narėje reikalaujamo rengimo ir dėl to skirtumo gali būti padaryta žala visuomenės sveikatai ar saugai, o to skirtumo negali kompensuoti kompetentingos institucijos tuo tikslu oficialiai patvirtinta paslaugos teikėjo profesinė patirtis arba visą gyvenimą trunkančio mokymosi metu įgytos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, priimančioji valstybė narė suteikia tam paslaugos teikėjui galimybę tinkamumo testu, kaip nurodyta antros pastraipos b punkte, įrodyti, kad jis įgijo trūkstamų žinių, įgūdžių ar kompetencijų. Priimančioji valstybė narė tuo remdamasi priima sprendimą, ar leisti teikti paslaugas. Bet kuriuo atveju turi būti įmanoma teikti paslaugą per vieną mėnesį po sprendimo, priimto pagal antrą pastraipą, dienos.

Jei kompetentinga institucija nereaguoja per antroje ir trečioje pastraipose nustatytus terminus, paslauga gali būti teikiama.

Kai profesinės kvalifikacijos patikrinamos pagal šią dalį, paslauga teikiama naudojant priimančiojoje valstybėje narėje naudojamą profesinį vardą.

▼B

8 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

▼M9

Iškilus deramai pagrįstoms abejonėms, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali prašyti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų suteikti bet kokią informaciją, susijusią su paslaugos teikėjo įsisteigimo teisėtumu ir geru elgesiu, taip pat informaciją apie tai, ar jam nebuvo taikytos jokios profesinio pobūdžio drausminės ar baudžiamosios sankcijos. Jei priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos nusprendžia patikrinti paslaugų teikėjo profesines kvalifikacijas, jos gali prašyti įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų pateikti informaciją apie paslaugos teikėjo baigtus rengimo kursus tiek, kiek tai reikalinga siekiant įvertinti didelius skirtumus, galinčius padaryti žalos visuomenės sveikatai ar saugai. Įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos tokią informaciją pateikia pagal 56 straipsnį. Jei profesija nėra reglamentuojama kilmės valstybėje narėje, tokią informaciją gali teikti ir 57b straipsnyje nurodyti pagalbos centrai.

▼B

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų pateikta visa informacija, būtina tinkamai išnagrinėti paslaugos gavėjo skundus prieš paslaugos teikėją. Paslaugos gavėjai informuojami apie skundo nagrinėjimo baigtį.

9 straipsnis

Paslaugos gavėjams suteiktina informacija

Tais atvejais, kai paslauga teikiama naudojantis įsisteigimo valstybės narės profesiniu vardu arba paslaugos teikėjo oficialia kvalifikacija, be kitų Bendrijos teisėje nustatytų informacijos reikalavimų, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti paslaugos teikėjo suteikti paslaugos gavėjui tokią informaciją ar jos dalį:

jei paslaugos teikėjas yra įregistruotas komerciniame registre ar panašiame viešame registre — registro, kuriame jis įregistruotas, pavadinimą, jo registracijos numerį arba lygiavertes tame registre nurodytas tapatumo nustatymo priemones;

jei veiklai vykdyti įsisteigimo valstybėje narėje būtinas leidimas — kompetentingos priežiūros institucijos pavadinimą ir adresą;

bet kokią profesinę asociaciją ar panašią instituciją, kurioje įregistruotas paslaugos teikėjas;

profesinį vardą arba, jei tokio nėra, paslaugos teikėjo formalią kvalifikaciją ir valstybę narę, kurioje ji buvo suteikta;

jei paslaugos teikėjas užsiima veikla, kuri apmokestinama PVM, — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas ( 4 ) 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą PVM identifikavimo numerį;

duomenis apie bet kokį draudimą ar kitokias asmenines ar kolektyvines profesinės atsakomybės apsaugos priemones.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮSISTEIGIMO LAISVĖ

I SKYRIUS

Rengimo įrodymo pripažinimo bendroji sistema

10 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas visoms profesijoms, kurių nereglamentuoja šios antraštinės dalies II ir III skyriai, toliau nurodytais atvejais, kai pareiškėjas dėl specifinių ir išskirtinių priežasčių neatitinka tuose skyriuose nustatytų reikalavimų:

IV priede išvardytai veiklai, kai atvykusysis neatitinka 17, 18 ir 19 straipsnių reikalavimų;

▼M16

kai atvykę pagrindinį rengimą baigę gydytojai, gydytojai specialistai, bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai odontologai, veterinarijos gydytojai, akušeriai, vaistininkai ir architektai neatitinka 23, 27, 33, 33a, 37, 39, 43 ir 49 straipsniuose nurodytos faktiškai atliktos ir teisėtos profesinės praktikos reikalavimų;

▼B

kai atvykę architektai turi formalios kvalifikacijos įrodymą, nenurodytą V priedo 5.7 punkto sąraše;

►C2

nepažeidžiant 21 straipsnio 1 dalies, 23 ir 27 straipsnio, gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, gydytojams odontologams, veterinarijos gydytojams, akušeriams, vaistininkams ir architektams, turintiems specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą, kurie turi būti baigę rengimą, leidžiantį įgyti ◄ V priedo 5.1.1, 5.2.2, 5.3.2, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktų sąrašuose nurodytą profesinį vardą, ir vien tik atitinkamai specialybei pripažinti;

►C2

kai atvykę bendrosios praktikos slaugytojai ir slaugytojai specialistai, turintys specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą, kurie yra baigę rengimą, leidžiantį įgyti ◄ V priedo 5.2.2 punkto sąraše nurodytą profesinį vardą, siekia pripažinimo kitoje valstybėje narėje, kur atitinkama profesine veikla užsiima slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo;

►C2

kai atvykę slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo, siekia pripažinimo kitoje valstybėje narėje, kur atitinkama profesine veikla užsiima bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo, arba slaugytojai specialistai, turintys specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą, kurie yra baigę rengimą, leidžiantį įgyti ◄ V priedo 5.2.2 punkto sąraše nurodytą profesinį vardą;

3 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantiems atvykusiesiems.

11 straipsnis

Kvalifikacijos lygiai

▼M9

13 straipsnio ir 14 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais profesinės kvalifikacijos sugrupuojamos į šiuos lygius:

▼B

kompetenciją patvirtinantis dokumentas išduotas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos remiantis tos valstybes narės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant:

arba į rengimo kursą, kuris nėra pažymėjimui ar diplomui, nurodytiems b, c, d arba e punktuose, gauti reikalingos programos dalis, specialus egzaminas be išankstinio pasirengimo arba darbas pagal profesiją valstybėje narėje trejus metus iš eilės visu etatu arba lygiavertį laiką ne visu etatu per pastaruosius 10 metų,

ii)

arba į bendrąjį pradinį, arba vidurinį išsilavinimą, patvirtinantį, kad jo turėtojas įgijo pagrindinių žinių;

pažymėjimas, patvirtinantis, kad sėkmingai pabaigtas toks vidurinis kursas:

arba bendrojo pobūdžio, su papildomu studijų arba profesinio rengimo kursu, išskyrus nurodytus c punkte ir/arba papildomai prie to kurso reikalaujama mokomąja ar profesine praktika,

ii)

arba techninio ar profesinio pobūdžio, jei reikia, su papildomu studijų arba profesinio rengimo kursu, minimu i punkte ir/arba papildomai prie to kurso reikalaujama mokomąja ar profesine praktika;

diplomas, patvirtinantis, kad sėkmingai baigtas:

arba povidurinis kursas, išskyrus nurodytą d ir e punktuose, kuris trunka ne trumpiau kaip vienerius metus arba yra lygiavertės trukmės ne dieninių studijų atveju, kuriam pradėti viena iš sąlygų paprastai yra sėkmingas vidurinio kurso baigimas, būtinas stojant į universitetą ar aukštojo mokslo instituciją, arba lygiaverčio antrosios pakopos vidurinio mokslo baigimas , taip pat ir profesinis rengimas, kuris gali būti privalomas papildomai prie povidurinio kurso,

▼M9

ii)

reglamentuojamas rengimas arba, reglamentuojamų profesijų atveju, specialios struktūros profesinis rengimas, kai įgyjama aukštesnio lygio nei b punkte nurodyta kvalifikacija, prilygstanti pagal i punktą užbaigtam rengimo lygiui, jei toks rengimas suteikia panašų profesinį lygį ir suteikia įgūdžius palyginamo lygio pareigoms ir funkcijoms, su sąlyga, kad su diplomu pateikiamas kilmės valstybės narės išduotas sertifikatas;

diplomas, patvirtinantis, kad jo turėtojas universitete arba aukštojo mokslo institucijoje, arba kitoje lygiaverčio lygio įstaigoje, turint vidurinį išsilavinimą sėkmingai užbaigė bent trejų metų ir ne ilgesnį kaip ketverių metų arba, jei studijos ištęstinės, lygiavertės trukmės, kuri papildomai gali būti išreikšta atitinkamu ECTS kreditų skaičiumi, rengimo kursą, ir, prireikus, įrodantis, kad asmuo sėkmingai užbaigė profesinį rengimą, kurio papildomai reikalaujama kartu su kursu po vidurinio išsilavinimo;

diplomas, patvirtinantis, kad jo turėtojas universitete arba aukštojo mokslo institucijoje, arba kitoje lygiaverčio lygio įstaigoje, turint vidurinį išsilavinimą sėkmingai užbaigė bent ketverių metų arba, jei studijos ištęstinės, lygiavertės trukmės, kuri papildomai gali būti išreikšta atitinkamu ECTS kreditų skaičiumi, kursą ir, prireikus, įrodantis, kad asmuo sėkmingai užbaigė profesinį rengimą, kurio papildomai reikalaujama kartu su kursu po vidurinio išsilavinimo.

▼M9 —————

▼B

12 straipsnis

Vienodas kvalifikacijų traktavimas

▼M9

Bet koks valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas ar jų rinkinys, patvirtinantis sėkmingai Sąjungoje studijuojant nuolatine ar ištęstine forma pagal formalaus švietimo ar kitokias programas užbaigtą rengimą, kurį ta valstybė pripažįsta kaip lygiavertį ir suteikiantį turėtojui tas pačias teises užsiimti ta profesija arba rengiantį užsiimti ta profesija, laikomas formalios kvalifikacijos, nurodytos 11 straipsnyje, įskaitant atitinkamą lygį, įrodymu.

▼B

Bet kokia profesinė kvalifikacija, kuri, nors ir neatitinka kilmės valstybėje narėje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų reikalavimų dėl užsiėmimo profesija, tačiau suteikia turėtojui įgytas teises pagal šias nuostatas, taip pat laikoma tokios formalios kvalifikacijos įrodymu tokiomis pačiomis sąlygomis kaip išdėstyta pirmojoje pastraipoje. Ši nuostata taikoma ypač tuomet, kai kilmės valstybė narė padidina išsilavinimo, kuris yra būtinas norint pradėti užsiimti ir užsiiminėti profesija, lygį, ir jei asmuo, įgijęs išsilavinimą, kuris neatitinka naujų kvalifikacijos reikalavimų, naudojasi pagal nacionalinius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus įgytomis teisėmis; šiuo atveju priimančioji valstybė narė, siekdama taikyti 13 straipsnį, įskaito ankstesnį formalųjį išsilavinimą kaip atitinkantį naująjį išsilavinimo lygį.

▼M9

13 straipsnis

Pripažinimo reikalavimai

Jei įgyti reglamentuojamą profesiją ar ja užsiimti priimančiojoje valstybėje narėje leidžiama tik turint tam tikrą profesinę kvalifikaciją, tos valstybės narės kompetentinga institucija pareiškėjams, jeigu jie turi kompetencijas patvirtinantį dokumentą ar 11 straipsnyje nurodytos formalios kvalifikacijos įrodymą, kurio kita valstybė narė reikalauja iš asmens, norinčio įgyti teisę užsiimti ta profesija ir ja užsiimti jos teritorijoje, leidžia tą daryti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos jos piliečiams.

Kompetenciją patvirtinantys dokumentai arba formalios kvalifikacijos įrodymas turi būti išduoti valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal tos valstybės narės įstatymus ar kitus teisės aktus.

1 dalyje apibūdinta teisė užsiimti profesija ir leidimas ją vykdyti suteikiami pareiškėjams, kurie per pastaruosius dešimt metų vienerius metus visą darbo laiką arba lygiaverte trukme ne visą darbo laiką dirbo pagal atitinkamą profesiją kitoje valstybėje narėje, kuri tos profesijos nereglamentuoja, ir kurie turi kitos valstybės narės, kuri tos profesijos nereglamentuoja, išduotų vieną ar daugiau kompetenciją patvirtinančių dokumentų arba formalios kvalifikacijos įrodymą.

Kompetenciją patvirtinantys dokumentai ar formalios kvalifikacijos įrodymas turi atitikti šias sąlygas:

jie yra išduoti valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal tos valstybės narės įstatymus ar kitus teisės aktus;

jais patvirtinama, kad kvalifikacijos turėtojas buvo parengtas dirbti pagal atitinkamą profesiją.

Tačiau pirmoje pastraipoje nurodytos vienerių metų profesinės patirties neturi būti reikalaujama, jei pareiškėjo turimas formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina, kad baigtas reglamentuojamas rengimas.

Priimančioji valstybė narė pripažįsta kilmės valstybės narės pagal 11 straipsnį patvirtintą lygį, taip pat pažymėjimą, kuriuo kilmės valstybė narė patvirtina, kad reglamentuojamas rengimas arba 11 straipsnio c punkto ii papunktyje nurodytas specialios struktūros rengimas atitinka 11 straipsnio c punkto i papunktyje numatytą lygį.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalies bei 14 straipsnio, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali nesuteikti teisės užsiimti konkrečia profesija ar neleisti vykdyti profesinės veiklos asmenims, turintiems kompetencijos pažymėjimą, priskirtą 11 straipsnio a punktui, kai nacionalinė profesinė kvalifikacija, reikalaujama siekiant užsiimti ta profesija jos teritorijoje, yra nurodyta 11 straipsnio e punkte.

▼B

14 straipsnis

Kompensacinės priemonės

▼M9

13 straipsnis nedraudžia priimančiajai valstybei narei reikalauti, kad pareiškėjas užbaigtų ne ilgesnį kaip trejų metų adaptacijos laikotarpį arba atliktų tinkamumo testą, jei:

pareiškėjo baigtas rengimas apima iš esmės skirtingus dalykus nei tie, kurie nurodyti formalios kvalifikacijos įrodyme, kurio reikalauja priimančioji valstybė narė;

reglamentuojama profesija priimančiojoje valstybėje narėje apima vieną ar daugiau reglamentuojamos profesinės veiklos rūšių, kurių nėra atitinkamoje profesijoje pareiškėjo kilmės valstybėje narėje, ir dėl to reikalaujama atlikti rengimą, kuris apima iš esmės skirtingus dalykus nei tie, kurie nurodyti pareiškėjo kompetenciją patvirtinančiame dokumente ar formalios kvalifikacijos įrodyme.

▼B

Jei priimančioji valstybė narė pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, ji turi pasiūlyti pareiškėjui pasirinkti adaptacijos laikotarpį ar tinkamumo testą.

Jei valstybė narė mano, kad dėl tam tikros profesijos būtina nukrypti nuo pirmesnėje dalyje nurodyto reikalavimo suteikti pareiškėjui galimybę pasirinkti adaptacijos laikotarpį ar tinkamumo testą, ji iš anksto informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją ir pateikia pakankamą leidžiančios nukrypti nuostatos pagrindimą.

▼M9

Kai Komisija mano, kad antroje pastraipoje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata yra netinkama arba ji neatitinka Sąjungos teisės, ji per tris mėnesius nuo visos būtinos informacijos gavimo dienos priima įgyvendinimo aktą, kuriuo prašo atitinkamos valstybės narės netaikyti numatytos priemonės. Nesant Komisijos atsakymo per tą terminą, gali būti taikoma nukrypti leidžianti nuostata.

▼B

Jei dirbant pagal profesiją reikia gerai žinoti nacionalinę teisę, ir dirbant pagal tą profesiją konsultavimas ir/arba pagalba nacionalinės teisės klausimais yra esminis ir pastovus tos profesinės veiklos ypatumas, priimančioji valstybė narė, nukrypdama nuo 2 dalyje nustatyto pareiškėjo teisės pasirinkti principo, gali numatyti adaptacijos laikotarpį arba tinkamumo testą.

▼C2

Tai taip pat taikoma 10 straipsnio b ir c punktų atvejais, 10 straipsnio d punkto atveju dėl gydytojų ir gydytojų odontologų, 10 straipsnio f punkto atveju, – kai atvykusysis siekia pripažinimo kitoje valstybėje narėje, kurioje atitinkama profesine veikla užsiima bendrosios praktikos slaugytojai arba slaugytojai specialistai, turintys specialisto, baigusio rengimą, po kurio suteikiami V priedo 5.2.2 punkte ir 10 straipsnio g punkte išvardyti profesiniai vardai, formalios kvalifikacijos įrodymą.

▼B

10 straipsnio a punkte nurodytais atvejais priimančioji valstybė narė gali reikalauti adaptacijos laikotarpio arba atlikti tinkamumo testą, jei atvykusysis užsiima profesine veikla savarankiškai arba kaip įmonės vadovas ir tam reikia žinoti ir taikyti specialias galiojančias nacionalines taisykles, o priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos iš savo šalies piliečių, kad jiems būtų leista užsiimti tokia veikla, reikalauja jas žinoti ir taikyti.

▼M9

Nukrypstant nuo pareiškėjo teisės pasirinkti principo, įtvirtinto 2 dalyje, priimančioji valstybė narė gali reikalauti užbaigti adaptacijos laikotarpį arba atlikti tinkamumo testą šiais atvejais:

11 straipsnio a punkte nurodytą profesinę kvalifikaciją turintis asmuo teikia paraišką dėl jo profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kai reikalaujama nacionalinė profesinė kvalifikacija priskiriama 11 straipsnio c punkte nurodytam lygiui; arba

11 straipsnio b punkte nurodytą profesinę kvalifikaciją turintis asmuo teikia paraišką dėl jo profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kai reikalaujama nacionalinė profesinė kvalifikacija priskiriama 11 straipsnio d arba e punktuose nurodytiems lygiams.

Jei 11 straipsnio a punkte nurodytą profesinę kvalifikaciją turintis asmuo teikia paraišką dėl jo profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kai reikalaujama nacionalinė profesinė kvalifikacija priskiriama 11 straipsnio d punkte nurodytam lygiui, priimančioji valstybė narė gali taikyti ir adaptacijos laikotarpį, ir tinkamumo testą.

▼M9

Kai taikomos 1 ir 5 dalys,„iš esmės skirtingi dalykai“ – dalykai, kurių įgytos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos yra būtini, norint užsiimti atitinkama profesija, ir kuriais atvykusiojo rengimas iš esmės skiriasi savo turiniu nuo priimančiojoje valstybėje narėje reikalaujamo rengimo.

1 dalis taikoma tinkamai atsižvelgiant į proporcingumo principą. Visų pirma, jei valstybė narė ketina reikalauti, kad pareiškėjas užbaigtų adaptacinį laikotarpį arba atliktų tinkamumo testą, ji iš pradžių turi įsitikinti, ar pareiškėjo bet kokioje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje per profesinę patirtį arba visą gyvenimą trunkantį mokymąsi įgytos ir tuo tikslu oficialiai atitinkamos įstaigos patvirtintos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos gali visiškai arba iš dalies kompensuoti 4 dalyje apibrėžtus iš esmės skirtingus dalykus.

▼M9

Sprendimas, kuriuo reikalaujama taikyti adaptacinį laikotarpį arba atlikti tinkamumo testą, turi būti tinkamai pagrįstas. Visų pirma pareiškėjui pateikiama ši informacija:

priimančiojoje valstybėje narėje reikalaujamas profesinės kvalifikacijos lygis ir pareiškėjo turimas profesinės kvalifikacijos lygis pagal 11 straipsnyje nustatytą klasifikaciją; ir

informacija apie 4 dalyje nurodytus esminius skirtumus, taip pat priežastis, kodėl tų skirtumų negalima kompensuoti žiniomis, įgūdžiais ir kompetencijomis, įgytais per profesinę patirtį arba dalyvaujant mokymesi visą gyvenimą, kuriuos oficialiai tuo tikslu patvirtina atitinkama įstaiga.

Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytą tinkamumo testą pareiškėjas galėtų laikyti ne vėliau kaip per šešis mėnesius po pradinio sprendimo taikyti jam tinkamumo testą.

▼M9 —————

▼B

II SKYRIUS

Profesinės patirties pripažinimas

16 straipsnis

Profesinės patirties reikalavimai

Jei valstybėje narėje leidžiama užsiimti viena iš IV priede išvardytų veiklos rūšių turint bendrųjų, komercinių ar profesinių žinių ir gebėjimų, ta valstybė narė pripažįsta ankstesnį užsiėmimą ta veikla kitoje valstybėje narėje kaip pakankamą tokių žinių ir gebėjimų įrodymą. Veikla turėjo būti užsiimama pagal 17, 18 ir 19 straipsnius.

17 straipsnis

IV priedo I sąraše išvardytos veiklos rūšys

IV priedo I sąraše išvardytomis veiklos rūšimis anksčiau turėjo būti užsiimama:

šešerius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar įmonės vadovu, arba

trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar įmonės vadovu, jei asmuo įrodo, kad atitinkamai veiklai anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip trejų metų rengimą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės įstaigos įvertintą kaip visiškai galiojantį, arba

ketverius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar įmonės vadovu, jei asmuo gali įrodyti, kad atitinkamai veiklai anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip dvejų metų trukmės rengimą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės institucijos įvertintą kaip visiškai galiojantį, arba

trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį ne trumpiau kaip penkerius metus, arba

penkerius metus iš eilės vadovaujančiose pareigose, iš kurių bent trejus metus jis ėjo technines pareigas ir buvo atsakingas už bent vieną įmonės skyrių, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip trejų metų trukmės profesinį rengimą atitinkamai veiklai, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės institucijos įvertintą kaip visiškai galiojantį.

Šio straipsnio a ir d atvejais veikla neturėjo būti baigta užsiimti anksčiau kaip prieš 10 metų iki atitinkamas asmuo pateikia išsamų prašymą 56 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai.

Šio straipsnio 1 dalies e punktas netaikomas ISIC nomenklatūros Ex 855 grupės veiklos rūšiai — kirpykloms.

18 straipsnis

IV priedo II sąraše išvardytos veiklos rūšys

IV priedo II sąraše išvardytomis veiklos rūšimis anksčiau turėjo būti užsiimama:

penkerius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar įmonės vadovu, arba

trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar įmonės vadovu, jei asmuo įrodo, kad atitinkamai veiklai jis anksčiau baigė bent trejų metų profesinį rengimą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės įstaigos įvertintą kaip visiškai galiojantį, arba

ketverius metus iš eilės dirbant savarankiškai arba įmonės vadovu, jei asmuo gali įrodyti, kad atitinkamai veiklai jis anksčiau baigė bent dvejų metų profesinį rengimą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės institucijos įvertintą kaip visiškai galiojantį, arba

trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai arba įmonės vadovu, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį ne trumpiau kaip penkerius metus, arba

penkerius metus iš eilės pagal darbo sutartį, jei asmuo gali įrodyti, kad atitinkamai veiklai jis anksčiau baigė bent trejų metų profesinį rengimą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės institucijos įvertintą kaip visiškai galiojantį, arba

šešerius metus iš eilės pagal darbo sutartį, jei asmuo gali įrodyti, kad atitinkamai veiklai jis anksčiau baigė bent dvejų metų profesinį rengimą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės institucijos įvertintą kaip visiškai galiojantį.

a ir d atvejais veikla neturėjo būti baigta užsiimti anksčiau kaip prieš 10 metų iki atitinkamas asmuo pateikia išsamų prašymą 56 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai.

19 straipsnis

IV priedo III sąraše išvardytos veiklos rūšys

IV priedo III sąraše išvardytomis veiklos rūšimis anksčiau turėjo būti užsiimama:

trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar įmonės vadovu, arba

dvejus metus iš eilės dirbant savarankiškai arba įmonės vadovu, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė profesinį rengimą atitinkamai veiklai, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės įstaigos įvertintą kaip visiškai galiojantį, arba

dvejus metus iš eilės dirbant savarankiškai arba įmonės vadovu, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį bent trejus metus, arba

trejus metus iš eilės dirbant pagal darbo sutartį, jei asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė profesinį rengimą atitinkamai veiklai, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos įvertintą kaip visiškai galiojantį.

a ir c atvejais veikla neturėjo būti nustota užsiimti anksčiau kaip prieš 10 metų iki atitinkamas asmuo pateikė išsamų prašymą 56 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai.

▼M9

20 straipsnis

IV priedo veiklos rūšių sąrašų keitimas

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl IV priede pateiktų veiklos, kurioms taikomas profesinės patirties pripažinimas pagal 16 straipsnį, rūšių sąrašų pritaikymo, siekiant atnaujinti arba išaiškinti IV priede išvardytų veiklos rūšių sąrašą, ypač siekiant aiškiau nustatyti jų sritis ir deramai atsižvelgti į naujausius su veikla susijusių nomenklatūrų pokyčius, su sąlyga, kad nesusiaurėja veiklos rūšių, susijusių su atskiromis kategorijomis, sritis ir veiklos rūšys nėra perkeliamos tarp esamų IV priedo I, II ir III sąrašų.

▼B

III SKYRIUS

Pripažinimas remiantis būtiniausių rengimo reikalavimų derinimu

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

21 straipsnis

Automatinio pripažinimo principas

Kiekviena valstybė narė pripažįsta tokį gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, vaistininko ir architekto profesine veikla, kurios rūšys išvardytos atitinkamai V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose, kuris atitinka būtiniausius rengimo reikalavimus, nurodytus atitinkamai 24, 25, 31, 34, 35, 38, 44 ir 46 straipsniuose, ir, vertindama galimybę užsiimti profesine veikla, tokį įrodymą savo teritorijoje laiko tokiu pačiu kaip ir jos išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas.

Tokius formalios kvalifikacijos įrodymus turi išduoti valstybių narių kompetentingos institucijos, o prireikus kartu turi būti išduodami ir atitinkamai V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose išvardyti pažymėjimai.

Pirmos ir antros pastraipų nuostatos neturi įtakos įgytoms teisėms, nurodytoms 23, 27, 33, 37, 39 ir 49 straipsniuose.

Kiekviena valstybė narė užsiėmimo bendrąja medicinos praktika pagal jos nacionalinę socialinės apsaugos sistemą tikslais pripažįsta V priedo 5.1.4 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą, kurį valstybių narių piliečiams išduoda kitos valstybės narės taikydamos 28 straipsnyje nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus.

Pirmesnės pastraipos nuostatos neturi įtakos įgytoms teisėms, nurodytoms 30 straipsnyje.

Kiekviena valstybė narė pripažįsta akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą, kurį valstybių narių piliečiams išduoda kitos valstybės narės, išvardytos V priedo 5.5.2 punkte, ir kuris atitinka 40 straipsnyje nurodytus būtiniausius rengimo reikalavimus ir 41 straipsnyje numatytus kriterijus, ir, vertindama galimybę užsiimti profesine veikla, tokį įrodymą savo teritorijoje laiko tokiu pačiu kaip ir jos išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas. Ši nuostata neturi įtakos įgytoms teisėms, nurodytoms 23 ir 43 straipsniuose.

▼M9

Vaistinių, kurioms nėra taikomi teritoriniai apribojimai, veiklos atžvilgiu valstybė narė, taikydama nukrypti leidžiančią nuostatą, gali nuspręsti nepripažinti V priedo 5.6.2 punkte nurodyto formalios kvalifikacijos įrodymo, kai steigiamos naujos visuomenei skirtos vaistinės. Taikant šią dalį naujomis vaistinėmis taip pat laikomos vaistinės, kurios veikia trumpiau nei trejus metus.

Ta nukrypti leidžianti nuostata negali būti taikoma vaistininkams, kurių formalias kvalifikacijas kitais tikslais jau pripažino priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos ir kurie faktiškai ir teisėtai bent trejus metus iš eilės vykdė vaistininko veiklą toje valstybėje narėje.

▼B

Architekto formalios kvalifikacijos įrodymas, nurodytas V priedo 5.7.1 punkte, kuris automatiškai pripažįstamas pagal šio straipsnio 1 dalį, įrodo rengimo kurso pabaigimą, kuris prasidėjo ne anksčiau kaip tame priede nurodytais atskaitos akademiniais metais.

▼M9

Kiekviena valstybė narė suteikia teisę užsiimti gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų odontologų, veterinarijos gydytojų, akušerių ir vaistininkų profesine veikla ir ją vykdyti su sąlyga, kad turimas atitinkamai V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas, patvirtinantis, kad atitinkamas specialistas rengimo metu atitinkamais atvejais įgijo žinias, įgūdžius ir kompetencijas, nurodytus 24 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 6 dalyje, 31 straipsnio 7 dalyje, 34 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 3 dalyje.

Siekiant atsižvelgti į bendrai pripažįstamą mokslo ir technikos pažangą, Komisijai suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl 24 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 6 dalyje, 34 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 3 dalyje ir 46 straipsnio 4 dalyje nurodytų žinių ir įgūdžių atnaujinimo, kad būtų atsižvelgta į Sąjungos teisės raidą, darančia tiesioginį poveikį atitinkamiems specialistams.

Toks atnaujinimas neturi sudaryti prielaidų valstybėms narėms keisti esamų esminių teisės principų, susijusių su profesijų struktūra fizinių asmenų rengimo ir teisės užsiimti profesija sąlygų aspektais. Toks atnaujinimas nedaro poveikio valstybių narių atsakomybei už švietimo sistemų organizavimą, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 165 straipsnio 1 dalyje.

▼M9 —————

▼M9

21a straipsnis

Pranešimo procedūra

Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie savo priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus dėl formalių kvalifikacijų įrodymų išdavimo šiame skyriuje nurodytoms profesijoms.

Pranešimas dėl 8 skirsnyje nurodytų formalių kvalifikacijų įrodymų pagal pirmą pastraipą taip pat skirtas kitoms valstybėms narėms.

Į 1 dalyje nurodytą pranešimą įtraukiama informacija apie rengimo programų trukmę ir turinį.

1 dalyje nurodytas pranešimas perduodamas per IMI.

Siekiant deramai atsižvelgti į teisėkūros ir administravimo raidą valstybėse narėse ir su sąlyga, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, apie kuriuos pranešama pagal šio straipsnio 1 dalį, atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį siekiant iš dalies pakeisti V priedo 5.1.1–5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktus ir atnaujinti informaciją apie valstybių narių patvirtintus formalios kvalifikacijos įrodymus ir, prireikus, apie įstaigą, kuri išduoda formalios kvalifikacijos įrodymą, apie kartu su tokiu įrodymu pateikiamą pažymėjimą ir apie atitinkamą profesinį vardą.

Kai įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, apie kurias pranešama pagal 1 dalį, neatitinka šiame skyriuje nustatytų sąlygų, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo atmetamas pasiūlymas dėl V priedo 5.1.1–5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktų pakeitimų.

▼B

22 straipsnis

Bendrosios rengimo nuostatos

Siejant su 24, 25, 28, 31, 34, 35, 38, 40, 44 ir 46 straipsniuose nurodytu rengimu:

valstybės narės gali leisti nenuoseklųjį rengimą pagal kompetentingų institucijų nustatytus reikalavimus; tos institucijos užtikrina, kad bendra tokio rengimo trukmė, lygis ir kokybė būtų ne prastesni už rengimo pagal dieninio mokymo programą;

▼M9

valstybės narės, skatindamos tęstinį profesinį tobulinimąsi, pagal kiekvienai valstybei narei būdingą tvarką užtikrina, kad specialistai, kurių profesinėms kvalifikacijoms taikomas šios antraštinės dalies III skyrius, galėtų atnaujinti savo žinias, įgūdžius ir kompetencijas, siekdami užsitikrinti savo praktikos saugumą ir efektyvumą ir neatsilikti nuo profesijos raidos.

▼M9

Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d. praneša Komisijai apie priemones, kurių buvo imtasi pagal pirmos dalies b punktą.

▼B

23 straipsnis

Įgytos teisės

Nepažeidžiant specifinių atitinkamų profesijų įgytų teisių, tais atvejais, kai valstybių narių turimi formalios kvalifikacijos įrodymai, suteikiantys galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko profesine veikla, neatitinka visų 24, 25, 31, 34, 35, 38, 40 ir 44 straipsniuose nurodytų rengimo reikalavimų, kiekviena valstybė narė pripažįsta pakankamu tų valstybių narių išduotą formalios kvalifikacijos įrodymą, jei jis patvirtina, kad sėkmingai baigtas rengimo kursas, prasidėjęs iki V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytų atskaitos datų, ir kartu pateikiamas pažymėjimas, nurodantis, kad turėtojas veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.

Tokios pačios nuostatos taikomos formalios kvalifikacijos įrodymui, suteikiančiam galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko profesine veikla, gautam buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje, neatitinkančiam visų būtiniausių 24, 25, 31, 34, 35, 38, 40 ir 44 straipsniuose nurodytų rengimo reikalavimų, jei toks įrodymas patvirtina, kad sėkmingai baigtas rengimo kursas, prasidėjęs iki:

pagrindinio rengimo gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, pagrindinio rengimo gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko — 1990 m. spalio 3 d. ir

gydytojo specialisto — iki 1992 m. balandžio 3 d.

Pirmoje pastraipoje nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas suteikia turėtojui teisę užsiimti profesine veikla visoje Vokietijos teritorijoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytų kompetentingų Vokietijos institucijų išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas.

Nepažeidžiant 37 straipsnio 1 dalies nuostatų, kiekviena valstybė narė pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, kurį turi valstybių narių piliečiai, išduotą buvusioje Čekoslovakijoje, arba kurių rengimas Čekijoje ir Slovakijoje prasidėjo iki 1993 m. sausio 1 d., kai bet kurios iš minėtų valstybių narių institucijos patvirtina, kad toks formalios kvalifikacijos įrodymas jų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas formalios kvalifikacijos įrodymas, o architektų atveju — kaip VI priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas, dėl galimybės užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko profesine veikla, nurodyta 45 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta 48 straipsnyje.

Kartu su tokiu kompetenciją patvirtinančiu dokumentu turi būti pateikiamas tų pačių institucijų išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jų teritorijoje ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.

Kiekviena valstybė narė pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, kurį turi valstybių narių piliečiai, išduotą buvusioje Sovietų Sąjungoje, arba kurių rengimas prasidėjo:

Estijoje — iki 1991 m. rugpjūčio 20 d.;

Latvijoje — iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.;

Lietuvoje — iki 1990 m. kovo 11 d.,

jei bet kurios iš trijų pirmiau minėtų valstybių narių institucijos patvirtina, kad toks įrodymas turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų įrodymas, o architektų atveju — kaip VI priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas, dėl galimybės užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko profesine veikla, nurodyta 45 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta 48 straipsnyje.

Buvusios Sovietų Sąjungos išduotų veterinarijos gydytojų formalios kvalifikacijos įrodymų atveju arba tuomet, kai rengimas Estijoje prasidėjo iki 1991 m. rugpjūčio 20 d., kartu su pirmesnėje pastraipoje nurodytu kompetenciją patvirtinančiu dokumentu turi būti pateikiamas Estijos institucijų išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla jos teritorijoje ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.

▼A1

Nedarant poveikio 43b straipsnio taikymui, kiekviena valstybė narė pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, suteikiantį galimybę užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo ir gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, vaistininko ir architekto profesine veikla, kurį turi valstybių narių piliečiai, išduotą buvusioje Jugoslavijoje, arba kurių rengimas prasidėjo:

Slovėnijoje – iki 1991 m. birželio 25 d. ir

Kroatijoje – iki 1991 m. spalio 8 d.,

jei pirmiau minėtų valstybių narių institucijos patvirtina, kad toks įrodymas jų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią kaip ir jų išduodamas įrodymas, o architektų atveju — kaip VI priedo 6 punkte toms valstybėms narėms nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas, dėl galimybės užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo, gydytojo specialisto, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, specializuoto gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio profesine veikla, vaistininko profesine veikla, nurodyta 45 straipsnio 2 dalyje, ir architekto veikla, nurodyta 48 straipsnyje, ir dėl vertimosi tokia veikla.

▼B

Kiekviena valstybė narė valstybės narės piliečiams, kurių gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymas neatitinka tai valstybei narei V priedo 5.1.1, 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose nurodytų profesinių vardų, kaip pakankamą pripažįsta tų valstybių narių išduotą formalios kvalifikacijos įrodymą, su kuriuo pateikiamas kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pažymėjimas turi nurodyti, kad formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina sėkmingą rengimo kurso pabaigimą atitinkamai pagal šios direktyvos 24, 25, 28, 31, 34, 35, 38, 40 ir 44 straipsnius ir jį išdavusi valstybė narė traktuoja taip pat, kaip kvalifikaciją, kurios profesiniai vardai išvardyti V priedo 5.1.1., 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2 ir 5.6.2 punktuose.

▼M1

23a straipsnis

Konkrečios sąlygos

Nukrypdama nuo šios direktyvos, Bulgarija gali leisti asmenims, turintiems iki 1999 m. gruodžio 31 d. Bulgarijoje suteiktą „фелдшер“ (feldsher) kvalifikaciją ir dirbantiems pagal šią profesiją pagal Bulgarijos nacionalinę socialinės apsaugos sistemą 2000 m. sausio 1 d., toliau dirbti pagal minėtą profesiją, net jei dalis jų veiklos patenka į šios direktyvos nuostatų dėl atitinkamai medicinos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų taikymo sritį.

1 dalyje paminėtų Bulgarijos „фелдшер“ (feldsher) kvalifikaciją turinčių asmenų profesinė kvalifikacija pagal šią direktyvą negali būti pripažįstama kitose valstybėse narėse kaip medicinos gydytojų ar bendrosios praktikos slaugytojų kvalifikacija pagal šią direktyvą.

▼B

2 skirsnis

Medicinos gydytojai

24 straipsnis

Pagrindinis medicininis rengimas

Į pagrindinį medicininį rengimą turi būti leidžiama priimti tik turint diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę pradėti atitinkamas studijas universitete.

▼M9

Pagrindinį medicininį rengimą turi sudaryti iš viso bent penkerių metų trukmės studijos, kurios papildomai gali būti išreikštos lygiaverčiais ECTS kreditais, ir jį turi sudaryti bent 5 500 valandų teorinio ir praktinio rengimo, kurį vykdo arba prižiūri universitetas.

Specialistų, kurie pradėjo studijas anksčiau nei 1972 m. sausio 1 d., pirmoje pastraipoje nurodytą rengimą gali sudaryti šešių mėnesių universitetinio lygio praktinis rengimas pagal nuolatinio mokymo programą, prižiūrint kompetentingoms institucijoms.

▼B

Pagrindinis medicininis rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:

pakankamai mokslų, kuriais grindžiama medicina, žinių ir gerai suprastų mokslinę metodiką, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo principus, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimo ir duomenų analizės principus;

pakankamai suprastų sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, funkcijas ir elgseną, taip pat ir ryšius tarp asmens sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos;

pakankamai žinių apie klinikinės medicinos disciplinas ir jų praktinį panaudojimą, būtų visapusiškai susipažinęs su psichikos ir somatinio pobūdžio ligomis, profilaktika, diagnostika bei gydymu ir žmonių reprodukcija;

tinkamą klinikinę patirtį ligoninėse, esant tinkamai priežiūrai.

25 straipsnis

Specializuotas medicininis rengimas

▼M9

Į specializuotą medicininį rengimą turi būti leidžiama priimti baigusius 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagrindinio medicininio rengimo programą, kurios metu rengiamas asmuo įgijo atitinkamų pagrindinių medicinos žinių, ir gavus jos baigimo patvirtinimą.

▼B

Specializuotą medicininį rengimą turi sudaryti teorinis ir praktinis rengimas universitete arba medicinos mokomojoje ligoninėje arba, kai taikytina, sveikatos priežiūros įstaigoje, tuo tikslu patvirtintoje kompetentingų institucijų ar įstaigų.

Valstybės narės užtikrina, kad V priedo 5.1.3 punkte nurodytų specializuoto medicininio rengimo kursų trukmė būtų ne trumpesnė kaip nurodyta tame punkte. Rengimas turi būti prižiūrimas kompetentingų institucijų ar įstaigų. Jis turi apimti rengiamo gydytojo specialisto asmeninį dalyvavimą veikloje ir su tuo susijusią atsakomybę teikiant atitinkamas paslaugas.

Rengimas turi vykti pagal dieninio mokymo programą specializuotose įstaigose, kurias pripažįsta kompetentingos institucijos. Jis turi apimti dalyvavimą padalinio, kuriame vyksta rengimas, visų rūšių medicinos veiklose, įskaitant darbą pagal iškvietimą (budėjimą), taip, kad rengiamas specialistas kompetentingų institucijų nustatyta tvarka paskirtų visą savo teorinę veiklą praktiniam ir teoriniam rengimuisi visą darbo savaitę ir visus metus. Už tokį darbą turi būti atitinkamai atlyginama.

▼M9

3a.

Valstybės narės gali savo nacionalinės teisės aktuose leisti iš dalies netaikyti reikalavimo baigti tam tikras specializuoto medicininio rengimo kursų, išvardytų V priedo 5.1.3 punkte, kiekvieną atvejį įvertinus atskirai, su sąlyga, kad ta kursų dalis buvo užbaigta pagal kitą specializuotą mokymo kursą, nurodytą V priedo 5.1.3 punkte, kurį užbaigęs tas specialistas jau įgijo profesinę kvalifikaciją toje valstybėje narėje. Valstybės narės užtikrina, kad taikoma išimtis sudarytų ne daugiau kaip pusę specializuotų medicinos kursų būtiniausios trukmės.

Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie atitinkamus nacionalinės teisės aktus ir tokios dalinės išimties taikymo priežastis.

▼B

Valstybės narės išduoda specializuoto medicininio rengimo įrodymą tik tuomet, jei turimas V priedo 5.1.1 punkte nurodytas pagrindinio medicininio rengimo įrodymas.

▼M9

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl V priedo 5.1.3 punkte nurodytos būtiniausios mokymo kursų trukmės pritaikymo prie mokslo ir technikos pažangos.

▼B

26 straipsnis

Specializuoto medicininio rengimo tipai

21 straipsnyje nurodytas gydytojo specialisto formalios kvalifikacijos įrodymas — tai toks įrodymas, kurį suteikia V priedo 5.1.2 punkte nurodytos kompetentingos institucijos ar įstaigos po atitinkamo specializuoto rengimo pagal įvairiose valstybėse narėse taikomus profesinius vardus, nurodytus V priedo 5.1.3 punkte.

▼M9

Siekiant tinkamai atsižvelgti į nacionalinės teisės aktų pokyčius ir siekiant atnaujinti šią direktyvą, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl naujų medicinos specialybių, kurios yra bendros bent dviejuose penktadaliuose valstybių narių, įtraukimo į V priedo 5.1.3 punktą.

▼B

27 straipsnis

Gydytojams specialistams būdingos įgytos teisės

Priimančioji valstybė narė gali reikalauti gydytojų specialistų, kurių specializuotą nenuoseklų medicininį rengimą reglamentavo nuo 1975 m. birželio 20 d. galiojusios įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatos ir kurie savo specializuotą rengimą pradėjo ne vėliau kaip 1983 m. gruodžio 31 d., kad kartu su formalios kvalifikacijos įrodymu jie turėtų pažymėjimą, patvirtinantį, kad jie veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla bent trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki to pažymėjimo išdavimo.

Kiekviena valstybė narė pripažįsta gydytojų specialistų kvalifikaciją, suteiktą Ispanijoje gydytojams, pabaigusiems specializuotą rengimą iki 1995 m. sausio 1 d., net jei tas rengimas neatitinka 25 straipsnyje numatytų būtiniausių reikalavimų, jei kvalifikacija patvirtinama kompetentingų Ispanijos institucijų išduotu pažymėjimu, patvirtinančiu, kad atitinkamas asmuo išlaikė specialios profesinės kompetencijos egzaminą, surengtą pagal išskirtines priemones dėl pripažinimo, nustatytas Karališkuoju dekretu 1497/99, siekiant nustatyti, ar atitinkamas asmuo turi žinių ir įgūdžių, sulyginamų su gydytojų, turinčių gydytojo specialisto kvalifikaciją, apibrėžtą Ispanijai V priedo 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose.

▼M9

2a.

Valstybės narės pripažįsta gydytojų specialistų kvalifikacijas, išduotas Italijoje ir išvardytas V priedo 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose, gydytojams, kurie specialistų rengimo programą pradėjo po 1983 m. gruodžio 31 d. ir anksčiau kaip 1991 m. sausio 1 d., nepaisant to, kad atitinkamas rengimas neatitinka visų 25 straipsnyje nustatytų mokymo programos reikalavimų, jei kartu su kvalifikacija pateikiamas Italijos kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad atitinkamas gydytojas bent septynerius metus iš eilės per dešimties metų laikotarpį iki pažymėjo išdavimo dienos Italijoje faktiškai ir teisėtai vykdė atitinkamos tos pačios srities medicinos specialisto profesinę veiklą.

▼B

Kiekviena valstybė narė, kuri panaikino savo įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su gydytojo specialisto, nurodyto V priedo 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose, formalios kvalifikacijos įrodymo suteikimu, ir kuri patvirtino priemones, susijusias su įgytomis teisėmis savo piliečiams, suteikia kitų valstybių narių piliečiams teisę pasinaudoti tomis priemonėmis, jei toks formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas iki datos, kurią priimančioji valstybė narė nustojo išdavinėti tokius atitinkamos specialybės įrodymus.

Šių nuostatų panaikinimo datos nustatytos V priedo 5.1.3 punkte.

28 straipsnis

Šeimos medicinos praktikos specialusis rengimas

▼M9

Į šeimos medicinos praktikos specialųjį rengimą turi būti leidžiama priimti baigusius 24 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagrindinio medicininio rengimo programą, kurios metu rengiamas asmuo įgijo atitinkamų pagrindinių medicinos žinių, ir gavus jos baigimo patvirtinimą.

▼B

Šeimos medicinos praktikos specialusis rengimas, kurį baigus suteikiamas formalios kvalifikacijos įrodymas, išduotas iki 2006 m. sausio 1 d., turi trukti ne trumpiau kaip dvejus metus pagal dieninio mokymo programą. Jei formalios kvalifikacijos įrodymas išduotas po tos datos, rengimas turi trukti ne trumpiau kaip trejus metus pagal dieninio mokymo programą.

Kai 24 straipsnyje nurodytoje rengimo programoje yra praktinis rengimas, kuris vykdomas patvirtintoje ligoninėje, turinčioje atitinkamą medicinos įrangą ir teikiančioje šeimos medicinos paslaugas, arba kurioje vykdoma nustatyta šeimos medicinos praktikos dalis arba patvirtintame centre, kuriame gydytojai vykdo pirminę sveikatos priežiūrą, tokio praktinio rengimo trukmė, ne ilgesnė kaip vieneri metai, gali būti įtraukta į pirmoje pastraipoje nurodytą trukmę, kai rengimo pažymėjimai išduodami ne anksčiau kaip 2006 m. sausio 1 d.

Antroje pastraipoje numatyta galimybė turi būti suteikiama tik valstybėms narėms, kuriose šeimos medicinos praktikos specialusis rengimas truko dvejus metus nuo 2001 m. sausio 1 d.

Šeimos medicinos praktikos specialusis rengimas vyksta pagal dieninio mokymo programą, prižiūrint kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms. Jis turi būti labiau praktinis nei teorinis.

Toks praktinis rengimas turi būti vykdomas ne trumpiau nei šešis mėnesius patvirtintoje ligoninėje, turinčioje atitinkamą medicinos įrangą bei teikiančią atitinkamas paslaugas ir ne trumpiau nei šešis mėnesius kaip patvirtintos šeimos medicinos praktikos dalis arba patvirtintame centre, kuriame gydytojai vykdo pirminę sveikatos priežiūrą.

Praktinis rengimas turi vykti kartu su kitomis sveikatos priežiūros institucijomis ar struktūromis, susijusiomis su šeimos medicina. Nepažeidžiant trumpiausių laikotarpių, nustatytų antroje pastraipoje, reikalavimo, ne ilgesnio kaip šešių mėnesių laikotarpio praktinis rengimas gali būti vykdomas ir kitose patvirtintose institucijose ar sveikatos priežiūros struktūrose, susijusiose su šeimos medicina.

Būtina, kad tokio rengimo metu rengiamasis asmeniškai dalyvautų gydytojų, su kuriais jis dirba, profesinėje veikloje ir dalintųsi su tuo susijusią atsakomybę.

Valstybės narės išduoda šeimos medicinos praktikos formalios kvalifikacijos įrodymą tik tuomet, jei turimas V priedo 5.1.1 punkte nurodytas pagrindinio medicininio rengimo formalios kvalifikacijos įrodymas.

Valstybės narės gali išduoti V priedo 5.1.4 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą gydytojui, kuris nebaigė šiame straipsnyje numatyto rengimo, tačiau pabaigė kitokį papildomą rengimą, kurį patvirtina valstybės narės kompetentingų institucijų išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas. Tačiau jos negali suteikti formalios kvalifikacijos įrodymo, jei žinių lygis kokybiškai nelygiavertis žinioms, įgytoms per šiame straipsnyje numatytą rengimą.

Valstybės narės, inter alia, nustato, kiek pareiškėjo turimas papildomas rengimas ir jau įgyta profesinė patirtis gali pakeisti šiame straipsnyje numatytą rengimą.

Valstybės narės gali išduoti V priedo 5.1.4 punkte numatytą formalios kvalifikacijos įrodymą tik tuomet, jei pareiškėjas turi bent šešių mėnesių šeimos medicinos praktikos arba praktikos centre, kuriame gydytojai suteikia 3 dalyje nurodytų tipų pirminę sveikatos priežiūrą, patirtį.

29 straipsnis

Šeimos gydytojų profesinė veikla

Kiekviena valstybė narė pagal su įgytomis teisėmis susijusias nuostatas leidžia užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal jos nacionalinę socialinės apsaugos sistemą tik tuomet, jei turimas V priedo 5.1.4 punkte nurodytas formalios kvalifikacijos įrodymas.

Valstybės narės gali netaikyti šio reikalavimo asmenims, kurie šiuo metu mokosi pagal specialaus šeimos medicinos rengimo programą.

30 straipsnis

Šeimos gydytojams būdingos įgytos teisės

Kiekviena valstybė narė nustato įgytas teises. Tačiau ji, kaip įgytą teisę, gali suteikti teisę užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal jos nacionalinę socialinės apsaugos sistemą neturint V priedo 5.1.4 punkte nurodyto formalios kvalifikacijos įrodymo visiems gydytojams, kurie turi šią teisę nuo tame punkte nurodytos atskaitos datos pagal nuostatas, taikomas medicinos profesijai, leidžiančias užsiimti pagrindinio rengimo gydytojo profesine veikla, kurie tuo metu buvo įsisteigę jos teritorijoje, pasinaudodami 21 arba 23 straipsnio nuostatomis.

Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos paprašius išduoda pažymėjimą, patvirtinantį turėtojo teisę užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal jos nacionalinę socialinės apsaugos sistemą neturint V priedo 5.1.4 punkte nurodyto formalios kvalifikacijos įrodymo gydytojams, kurie naudojasi įgytomis teisėmis pagal pirmą pastraipą.

Kiekviena valstybė narė pripažįsta 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus pažymėjimus, išduotus valstybių narių piliečiams kitų valstybių narių ir savo teritorijoje suteikia tokiems pažymėjimams tokią pačią galią kaip ir savo suteikiamiems formalios kvalifikacijos įrodymams, kurie leidžia užsiimti šeimos gydytojo veikla pagal jos nacionalinę socialinės apsaugos sistemą.

3 skirsnis

Bendrosios praktikos slaugytojai

31 straipsnis

Bendrosios praktikos slaugytojų rengimas

▼M9

Į bendrosios praktikos slaugytojų rengimą turi būti leidžiama priimti:

baigusius bendrąjį 12 metų lavinimą, patvirtintą diplomu, pažymėjimu ar kitu valstybės narės kompetentingų institucijų ar įstaigų išduodamu įrodymu arba pažymėjimu, patvirtinančiu sėkmingą lygiaverčio lygio egzaminų, suteikiančių galimybę pradėti studijas universitete ar jam lygiaverte pripažintoje aukštojo mokslo institucijoje, išlaikymą; arba

baigusius bendrąjį bent 10 metų lavinimą, patvirtintą diplomu, pažymėjimu ar kitu valstybės narės kompetentingų institucijų ar įstaigų išduodamu įrodymu arba pažymėjimu, patvirtinančiu sėkmingą lygiaverčio lygio egzaminų išlaikymą ir suteikiančių galimybę pradėti mokytis profesinėje mokykloje, rengiančioje slaugytojus, arba įgyti slaugos profesinį rengimą.

▼B

Bendrosios praktikos slaugytojų rengimas suteikiamas pagal dieninio mokymosi programą ir turi apimti bent V priedo 5.2.1 punkte nurodytą programą.

▼M9

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl V priedo 5.2.1 punkte pateikto sąrašo pakeitimo siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą.

Antroje pastraipoje nurodyti pakeitimai nesudaro prielaidų valstybėms narėms keisti galiojančių esminių teisės principų, susijusių su profesijų struktūra fizinių asmenų rengimo ir teisės užsiimti profesija sąlygų aspektais. Tokie pakeitimai nedaro poveikio valstybių narių atsakomybei už švietimo sistemų organizavimą, kaip nustatyta SESV 165 straipsnio 1 dalyje.

▼B

►M9 Bendrosios praktikos slaugytojų rengimą turi sudaryti iš viso bent trejų metų trukmės studijos, kurios papildomai gali būti išreikštos lygiaverčiais ECTS kreditais, ir kurias sudaro bent 4 600 valandų teorinio ir klinikinio rengimo, kuomet teorinio rengimo trukmė sudaro bent trečdalį, o klinikinio rengimo – ne mažiau kaip pusę būtiniausios rengimo trukmės. Valstybės narės gali taikyti dalines išimtis specialistams, kurie dalį reikalaujamo rengimo užbaigė bent lygiaverčio lygio kursuose. ◄

Valstybės narės užtikrina, kad slaugytojų rengimą vykdančios institucijos būtų atsakingos už teorinio ir klinikinio rengimo koordinavimą per visą studijų programos laiką.

▼M9

Teorinis mokymas – slaugytojų rengimo dalis, kurio metu rengiami slaugytojai įgyja profesinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikalaujama pagal 6 ir 7 dalis. Rengimą vykdo slaugos dėstytojai ir kiti kompetentingi asmenys universitetuose, aukštojo mokslo institucijose, kurių lygis pripažintas lygiaverčiu universitetų lygiui, arba profesinėse mokyklose, rengiančiose slaugytojus, ar pagal slaugos profesinio rengimo programas.

Klinikinis rengimas – slaugytojų rengimo dalis, kurio metu rengiami slaugytojai kaip komandos nariai, turintys tiesioginių kontaktų su sveikais arba sergančiais asmenimis ir (arba) bendruomene, remdamiesi įgytomis žiniomis, įgūdžiais ir kompetencijomis, mokosi organizuoti, atlikti ir vertinti reikiamą visavertę slaugą. Rengiami slaugytojai išmoksta ne tik dirbti komandoje, bet ir vadovauti jai ir organizuoti visą slaugą, įskaitant sveikatos priežiūros mokymą asmenims ir mažoms grupėms sveikatos priežiūros institucijose arba bendruomenėje.

▼B

Šis rengimas vyksta ligoninėse bei kitose sveikatos priežiūros institucijose ir bendruomenėje, atsakant už jį slaugos dėstytojams, bendradarbiaujant su kitais kvalifikuotais slaugytojais ir jiems padedant. Rengimo procese gali dalyvauti ir kitas kvalifikuotas personalas.

Rengiami slaugytojai dalyvauja atitinkamo padalinio veikloje, kuri atitinka jų rengimo kryptį, taip išmokdami prisiimti atsakomybę, susijusią su slaugos praktika.

▼M9

Bendrosios praktikos slaugytojų rengimas turi užtikrinti, kad aptariamas specialistas įgytų tokių žinių ir įgūdžių:

išsamių mokslų, kuriais grindžiama bendroji slauga, žinių, įskaitant pakankamą supratimą apie sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, fiziologines funkcijas ir elgseną, taip pat ryšį tarp asmens sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės aplinkos;

žinių apie profesijos pobūdį bei etiką ir bendruosius sveikatos priežiūros bei slaugos principus;

pakankamą klinikinę patirtį; tokia patirtis, kuri turėtų būti parenkama pagal jos mokomąją vertę, turėtų būti įgyjama prižiūrint kvalifikuotam slaugos personalui ir vietose, kuriose kvalifikuoto personalo skaičius ir įranga atitinka paciento slaugos reikalavimus;

gebėjimą dalyvauti praktiškai rengiant sveikatos priežiūros personalą ir darbo su tokiu personalu patirtį;

darbo su kitų specialybių sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojais patirtį.

▼M9

Pateikiant bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymus patvirtinama, kad aptariamas specialistas gali taikyti bent šias kompetencijas, nesvarbu, ar rengimas vyko universitetuose, aukštojo mokslo institucijose, kurių lygis pripažintas lygiaverčiu universitetų lygiui, ar profesinėse mokyklose, rengiančiose slaugytojus, arba pagal slaugos profesinio rengimo programas:

kompetencijas naudojantis esamomis teorinėmis ir klinikinėmis žiniomis nepriklausomai nustatyti reikiamą slaugą ir planuoti, organizuoti bei vykdyti gydomų pacientų slaugą, remiantis žiniomis ir įgūdžiais, įgytais pagal 6 dalies a, b ir c punktus, siekiant gerinti profesinę praktiką;

kompetencijas efektyviai dirbti kartu su kitais sveikatos sektoriaus subjektais, įskaitant dalyvavimą praktiniame sveikatos priežiūros darbuotojų rengime, remiantis žiniomis ir įgūdžiais, įgytais pagal 6 dalies d ir e punktus;

kompetencijas paskatinti asmenis, šeimas ir grupes sveikai gyventi ir prižiūrėti savo sveikatą, remiantis žiniomis ir įgūdžiais, įgytais pagal 6 dalies a ir b punktus;

kompetencijas nepriklausomai inicijuoti nedelstinas gyvybės išsaugojimo priemones ir jas vykdyti krizių bei nelaimių atvejais;

kompetencijas nepriklausomai teikti patarimus, nurodymus ir paramą asmenims, kuriems reikalinga priežiūra, ir juos prižiūrintiems asmenims;

kompetencijas nepriklausomai užtikrinti slaugos kokybę ir ją įvertinti;

kompetencijas visapusiškai bendrauti profesiniais klausimais ir bendradarbiauti su kitų sveikatos sektoriaus profesijų atstovais;

kompetencijas analizuoti slaugos kokybę siekiant gerinti savo kaip bendrosios praktikos slaugytojo profesinę praktiką.

▼B

32 straipsnis

Bendrosios praktikos slaugytojų profesinė veikla

Taikant šią direktyvą, bendrosios praktikos slaugytojų profesinė veikla — tai profesinė veikla, nurodyta V priedo 5.2.2 punkte.

33 straipsnis

Bendrosios praktikos slaugytojams būdingos įgytos teisės

Taikant bendrąsias įgytų teisių taisykles bendrosios praktikos slaugytojams, 23 straipsnyje nurodyta veikla turi apimti visišką atsakomybę už paciento slaugymo planavimą, organizavimą ir administravimą.

▼M9 —————

▼M9

Valstybės narės pripažįsta slaugos formalios kvalifikacijos įrodymą, kuris:

buvo išduotas Lenkijoje slaugytojams, kurie anksčiau nei 2004 m. gegužės 1 d. baigė rengimą, neatitinkantį 31 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų; ir

yra patvirtintas bakalauro diplomu, kuris buvo gautas pagal specialią tobulinimo programą, nurodytą:

2004 m. balandžio 20 d. Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Aktas dėl slaugytojo ir akušerio profesijų ir kitų teisės aktų dalinio pakeitimo, 11 straipsnyje (2004 m. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 92, 885 pozicija, 2007 m. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 176, 1237 pozicija), ir 2004 m. gegužės 11 d. Sveikatos apsaugos ministro reglamente dėl slaugytojų ir akušerių, turinčių vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą (brandos egzaminai – matura) ir baigusių medicinos licėjų ir medicinos profesines mokyklas, kuriuose mokoma slaugytojo ir akušerio profesijų, išsamių studijų reikalavimų (2004 m. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 110, 1170 pozicija ir 2010 m. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 65, 420 pozicija); arba

ii)

2011 m. liepos 15 d. Įstatymo dėl slaugytojo ir akušerio profesijų 52 straipsnio 3 dalyje (2011 m. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 174, 1039 pozicija), ir 2012 m. birželio 14 d. Sveikatos apsaugos ministro reglamente dėl slaugytojų ir akušerių, turinčių vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą (brandos egzaminai – matura) ir baigusių medicinos vidurinius arba aukštesniuosius mokymus, kuriuose mokoma slaugytojo ir akušerio profesijų, išsamių aukštojo mokymo kursų reikalavimų (2012 m. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys 770 pozicija),

siekiant patikrinti, ar atitinkamo slaugytojo žinios ir kompetencijos prilygsta slaugytojų, turinčių kvalifikaciją, kuri Lenkijai išvardyta V priedo 5.2.2 punkte, žinioms ir kompetencijoms.

▼M16

33a straipsnis

Rumunijoje parengtų bendrosios praktikos slaugytojų įgytos teisės

Rumunijos bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacijai taikomos tik 2 dalyje nustatytos nuostatos dėl įgytų teisių.

Valstybių narių piliečių, kurių bendrosios praktikos slaugytojų rengimas Rumunijoje neatitinka 31 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų, atveju valstybės narės kaip pakankamą įrodymą pripažįsta:

bet kurį iš toliau nurodytų bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymų, jei kartu su tuo įrodymu pateikiamas pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog tos valstybės narės piliečiai bent trejus metus iš eilės per penkerius metus iki tokio pažymėjimo išdavimo dienos faktiškai ir teisėtai užsiėmė bendrosios praktikos slaugytojo veikla Rumunijoje, įskaitant visiškos atsakomybės už pacientų slaugymo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, prisiėmimą:

Certificat de competențe profesionale de asistent medical generalist, įgijus povidurinį ugdymą școală postliceală, patvirtinant, kad rengimas prasidėjo iki 2007 m. sausio 1 d.;

ii)

Diplomă de absolvire de asistent medical generalist, įgijus trumpalaikių aukštojo mokslo studijų suteiktą išsilavinimą, patvirtinant, kad rengimas prasidėjo iki 2003 m. spalio 1 d., arba

iii)

Diplomă de licență de asistent medical generalist, įgijus ilgalaikių aukštojo mokslo studijų suteiktą išsilavinimą, patvirtinant, kad rengimas prasidėjo iki 2003 m. spalio 1 d.;

bet kurį iš a punkto ii ir iii papunkčiuose išvardytų formalios kvalifikacijos įrodymų, jei kartu su tuo įrodymu pateikiamas šis formalios kvalifikacijos, įgytos pagal specialią tobulinimo programą, įrodymas:

Diplomă de licență, nurodytą 2014 m. rugpjūčio 11 d. nacionalinio švietimo ministro ir sveikatos apsaugos ministro bendrojo įsakymo Nr. 4317/943/2014 dėl specialiosios pirminio rengimo tobulinimo programos, skirtos bendrosios praktikos slaugytojams (povidurinio ugdymo ir aukštojo mokslo absolventams), įgijusiems kvalifikaciją iki 2007 m. sausio 1 d., patvirtinimo (2014 m. rugpjūčio 26 d. Rumunijos oficialusis leidinys Nr. 624) 3 straipsnio 2 dalyje, kartu su diplomo priedu, kuriame nurodyta, kad studentas užbaigė specialią tobulinimo programą, arba

bet kurį iš formalios kvalifikacijos povidurinio ugdymo įrodymų, išvardytų nacionalinio švietimo ministro įsakymo Nr. 5114/2014 dėl specialiosios pirminio rengimo tobulinimo programos, skirtos bendrosios praktikos slaugytojams (povidurinio ugdymo absolventams), įgijusiems kvalifikaciją iki 2007 m. sausio 1 d., organizavimo, vykdymo ir užbaigimo metodikos patvirtinimo (2015 m. sausio 6 d. Rumunijos oficialusis leidinys Nr. 5) 4 straipsnyje, jei kartu su tuo įrodymu pateikiamas šis formalios kvalifikacijos, įgytos pagal specialią tobulinimo programą, įrodymas:

Certificat de revalorizare a competențelor profesionale, nurodytas nacionalinio švietimo ministro ir sveikatos apsaugos ministro bendrojo įsakymo Nr. 4317/943/2014 3 straipsnio 1 dalyje bei 3 priede ir nacionalinio švietimo ministro įsakymo Nr. 5114/2014 16 straipsnyje.

▼M16

33b straipsnis

Teisių, įgytų iki 2024 m. kovo 3 d., galiojimas

Priimančiosios valstybės narės užtikrina Rumunijos bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacijos, suteiktos pagal šios direktyvos 10–14 straipsnius iki 2024 m. kovo 3 d., pripažinimo galiojimą kalbant apie valstybių narių piliečius, kurie buvo parengti kaip bendrosios praktikos slaugytojai Rumunijoje ir neatitiko reikalavimų, išdėstytų:

šios direktyvos redakcijos, galiojusios 2007 m. sausio 1 d., 33a straipsnyje, arba

šios direktyvos su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES ( 5 ), 33a straipsnyje.

▼B

4 skirsnis

Gydytojai odontologai

34 straipsnis

Pagrindinis odontologinis rengimas

Į pagrindinį odontologinį rengimą leidžiama priimti tik turint diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę pradėti atitinkamas studijas valstybės narės universitetuose ar jiems lygiavertėse aukštojo mokslo institucijose.

▼M9

Pagrindinį odontologinį rengimą turi sudaryti iš viso bent penkerių metų trukmės studijos, kurios papildomai gali būti išreikštos lygiaverčiais ECTS kreditais, ir kurias turi sudaryti bent 5 000 valandų nuolatinio teorinio ir praktinio rengimo, apimančio bent V priedo 5.3.1 punkte nurodytą programą, universitete arba aukštojo mokslo institucijoje, kurioje vykdomas rengimas pripažįstamas kaip esantis lygiaverčio lygio, arba kurią prižiūri universitetas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl V priedo 5.3.1. punkte pateiktame sąrašo dalinio pakeitimo siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą.

▼B

Pagrindinis odontologinis rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:

pakankamai mokslų, kuriais grindžiama odontologija, žinių ir gerai suprastų mokslinę metodiką, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimo ir duomenų analizės principus;

pakankamai suprastų sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, fiziologiją ir elgseną, taip pat ir fizinės bei socialinės aplinkos įtaką asmens sveikatos būklei tiek, kiek šie veiksniai veikia odontologiją;

pakankamai žinių apie dantų, burnos, žandikaulių ir susijusių audinių, tiek sveikų, tiek nesveikų, sandarą bei funkcijas ir jų ryšį su bendra paciento sveikatos būkle ir fizine bei socialine gerove;

pakankamai klinikinių disciplinų ir metodikos žinių, leidžiančių gydytojui odontologui visapusiškai susipažinti su dantų, burnos, žandikaulių ir susijusių audinių anomalijomis, pakitimais ir ligomis, ir su profilaktine, diagnostine ir terapine odontologija;

atitinkamą klinikinę patirtį esant tinkamai priežiūrai.

Šis rengimas turi suteikti jam įgūdžių, būtinų atlikti visus veiksmus, įskaitant anomalijų ir ligų, susijusių su dantų, burnos, žandikaulių ir kitų audinių profilaktika, diagnostika ir gydymu.

35 straipsnis

Specializuotas odontologinis rengimas

▼M9

Į specializuotą odontologinį rengimą turi būti leidžiama priimti tik baigusius patvirtintą 34 straipsnyje nurodytą pagrindinio odontologinio rengimo programą arba turinčius 23 ir 37 straipsniuose nurodytus dokumentus.

▼B

Specializuotą odontologinį rengimą turi sudaryti teorinis ir praktinis rengimas universiteto centre, gydymo mokymo ir tyrimų centre arba, kai taikytina, sveikatos priežiūros įstaigoje, tuo tikslu patvirtintoje kompetentingų institucijų ar įstaigų.

▼M9

Specializuoto odontologinio rengimo pagal nuolatinio mokymo programą kursų trukmė yra bent treji metai ir juos prižiūri kompetentingos institucijos ar įstaigos. Tai apima gydytojo odontologo, rengiamo tapti specialistu, asmeninį dalyvavimą atitinkamos institucijos veikloje ir atsakomybę.

▼M9 —————

▼B

Valstybės narės išduoda specializuoto odontologinio rengimo įrodymą tik tuomet, jei turimas V priedo 5.3.2 punkte nurodytas pagrindinio odontologinio rengimo įrodymas.

▼M9

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl 2 dalyje nurodytos būtinos mokymo kursų trukmės pakeitimo siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą.

Siekiant tinkamai atsižvelgti į nacionalinės teisės aktų pokyčius ir siekiant atnaujinti šią direktyvą, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl naujų odontologų specialybių, kurios yra bendros bent dviejuose penktadaliuose valstybių narių, įtraukimo į V priedo 5.3.3. punktą.

▼B

36 straipsnis

Gydytojų odontologų profesinė veikla

Taikant šią direktyvą, gydytojų odontologų profesinė veikla — tai šio straipsnio 3 dalyje apibrėžta profesinė veikla, vykdoma pagal V priedo 5.3.2 punkte nurodytą profesinę kvalifikaciją.

Gydytojo odontologo profesija turi būti grindžiama 34 straipsnyje nurodytu odontologiniu rengimu ir tai yra savita profesija, skirtinga nuo kitų bendrojo pobūdžio ar specializuotų medicinos profesijų. Norint užsiimti gydytojo odontologo veikla, būtina turėti V priedo 5.3.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą. Tokio formalios kvalifikacijos įrodymo turėtojai traktuojami taip pat, kaip tie, kuriems taikomas 23 arba 37 straipsnis.

Valstybės narės užtikrina, kad gydytojai odontologai paprastai galėtų užsiimti dantų, burnos, žandikaulių ir gretimų audinių anomalijų ir ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo veikla, reikiamai atsižvelgus į normines nuostatas ir profesinės etikos taisykles V priedo 5.3.2 punkte nurodytomis atskaitos datomis.

37 straipsnis

Gydytojams odontologams būdingos įgytos teisės

Kiekviena valstybė narė, siejant su gydytojų odontologų profesine veikla pagal V priedo 5.3.2 punkte nurodytą kvalifikaciją, pripažįsta gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, ►M1 išduotą Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje ◄ asmenims, kurie pradėjo savo medicininį rengimą ne vėliau kaip tam priede atitinkamai valstybei narei nurodytą atskaitos datą, jei turimas tos valstybės narės kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.

Pažymėjimas turi patvirtinti, kad yra laikomasi tokių reikalavimų:

atitinkami asmenys veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiėmė toje valstybėje 36 straipsnyje nurodyta veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo;

tiems asmenims leista užsiimti minėta veikla tomis pačiomis sąlygomis kaip ir V priedo 5.3.2 punkte tai valstybei narei išvardytų formalios kvalifikacijos įrodymų turėtojams.

Asmenims, kurie sėkmingai pabaigė bent tris studijų metus, kurie atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinti kaip lygiaverčiai 34 straipsnyje nurodytam rengimui, antros pastraipos a punkte nurodytas trejų metų praktinio darbo patirties reikalavimas netaikomas.

Kalbant apie Čekiją ir Slovakiją, buvusioje Čekoslovakijoje įgytos formalios kvalifikacijos įrodymas pripažįstamas taip pat kaip ir Čekijos bei Slovakijos formalios kvalifikacijos įrodymas ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios nustatytos pirmesnėse pastraipose.

Kiekviena valstybė narė pripažįsta gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Italijoje asmenims, kurie pradėjo savo universitetinį medicinos rengimą po 1980 m. sausio 28 d. ir ne vėliau kaip 1984 m. gruodžio 31 d., jei kartu pateikiamas Italijos kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.

Pažymėjimas turi patvirtinti, kad yra laikomasi tokių reikalavimų:

atitinkami asmenys išlaikė tinkamumo testą, organizuotą kompetentingų Italijos institucijų, siekiant nustatyti, ar tų asmenų žinių ir įgūdžių lygis atitinka turimą asmenų, turinčių V priedo 5.3.2 punkte Italijai nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą;

jie veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiėmė Italijoje 36 straipsnyje nurodyta veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo;

jiems leista užsiimti 36 straipsnyje nurodyta veikla arba jei veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiima ja tomis pačiomis sąlygomis kaip ir V priedo 5.3.2 punkte Italijai išvardytų formalios kvalifikacijos įrodymų turėtojams.

Asmenims, kurie sėkmingai pabaigė bent trejus studijų metus, kurie atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinti kaip lygiaverčiai 34 straipsnyje nurodytam rengimui, antros pastraipos a punkte nurodytas trejų metų praktinio darbo patirties reikalavimas netaikomas.

Asmenys, kurie pradėjo savo universitetinį medicininį rengimą po 1984 m. gruodžio 31 d., traktuojami taip pat, kaip pirmiau nurodytieji, jei pirmiau minėtos trejų metų studijos prasidėjo iki 1994 m. gruodžio 31 d.

▼M9

Valstybės narės pripažįsta gydytojų odontologų formalios kvalifikacijos įrodymus pagal 21 straipsnį, jei pareiškėjai savo mokymus pradėjo vėliausiai 2016 m. sausio 18 d..

Kiekviena valstybė narė pripažįsta gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą Ispanijoje specialistams, kurie pradėjo savo universitetinį medicinos rengimą nuo 1986 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d., jei kartu pateikiamas Ispanijos kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas.

Pažymėjime turi būti patvirtinta, kad įvykdytos šios sąlygos:

aptariamas specialistas sėkmingai užbaigė bent trejus metus trukusias studijas ir Ispanijos kompetentingos institucijos pažymėjime pripažino, kad jos lygiavertės 34 straipsnyje nurodytiems mokymams;

aptariamas specialistas veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiėmė Ispanijoje 36 straipsnyje nurodyta veikla bent trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo dienos;

aptariamam specialistui leista užsiimti 36 straipsnyje nurodyta veikla arba jis veiksmingai, teisėtai ir iš esmės užsiima tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir V priedo 5.3.2 punkte Ispanijai išvardytų formalios kvalifikacijos įrodymų turėtojams.

▼B

5 skirsnis

Veterinarijos gydytojai

38 straipsnis

Veterinarijos gydytojų rengimas

▼M9

Veterinarijos gydytojų rengimą sudaro iš viso bent penkerių metų trukmės teorinės ir praktinės studijos pagal nuolatinio mokymo programą, kurios papildomai gali būti išreikštos lygiaverčiais ECTS kreditais, ir apimančios bent V priedo 5.4.1 punkte nurodytą programą, universitete arba aukštojo mokslo institucijoje, kurioje suteikiamas išsilavinimas, pripažintas kaip esantis lygiaverčio lygio, arba kurią prižiūri universitetas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl pakeitimų V priedo 5.4.1. punkte nustatytame sąraše, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą.

▼B

Į veterinarijos gydytojų rengimą leidžiama priimti tik turint diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę pradėti atitinkamas studijas valstybės narės universitete ar aukštojo mokslo institucijose, kurių lygis valstybės narės pripažintas kaip lygiavertis atitinkamoms studijoms.

▼M9

Veterinarijos gydytojo rengimas turi užtikrinti, kad specialistas įgytų šias žinias ir įgūdžius:

pakankamai mokslo, kuriuo grindžiama veterinarijos gydytojo veikla, žinių ir žinių apie su ta veikla susijusią Sąjungos teisę;

pakankamai žinių apie gyvūnų sandarą, funkcijas, elgseną ir fiziologinius poreikius, taip pat įgūdžių ir kompetencijų, kurie reikalingi jų auginimui, šėrimui, gerovei, reprodukcijai ir bendrai higienai užtikrinti;

klinikinių, epidemiologinių ir analitinių įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia gyvūnų (atskirai arba grupėmis) ligų prevencijai, diagnostikai ir gydymui, įskaitant anesteziją, aseptinę chirurgiją ir neskausmingą mirtį, taip pat specialių žinių apie ligas, kurios gali būti perduotos žmonėms;

pakankamai žinių apie profilaktinę mediciną, su tuo susijusių įgūdžių ir kompetencijų, įskaitant kompetencijas, susijusias su tyrimais ir atestavimu;

pakankamai žinių apie higieną ir technologiją, taikomų gyvūnams skirtų maisto produktų ar gyvūninės kilmės žmonėms vartoti skirtų maisto produktų gamybai ir pateikimui į apyvartą, kurios suteiktų reikalingų įgūdžių ir kompetencijų suprasti šios srities gerąją patirtį ir ją paaiškinti;

žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų atsakingai ir pagrįstai naudoti veterinarinius vaistinius preparatus, siekiant gydyti gyvūnus ir užtikrinti maisto grandinės saugumą ir aplinkos apsaugą.

▼B

39 straipsnis

Veterinarijos gydytojams būdingos įgytos teisės

Nepažeidžiant 23 straipsnio 4 dalies, vertindamos valstybių narių piliečius, kurių veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas arba kurių rengimas prasidėjo Estijoje iki 2004 m. gegužės 1 d., valstybės narės pripažįsta tokį veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, jei kartu su juo pateikiamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla Estijoje ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.

6 skirsnis

Akušeriai

40 straipsnis

Akušerių rengimas

Akušerių rengimą turi sudaryti iš viso bent:

specialus akušerių rengimas pagal dieninio mokymo programą, kurį sudaro ne trumpesnės kaip trejų metų trukmės teorinės ir praktinės studijos (I būdas), apimantis bent V priedo 5.5.1 punkte nurodytą programą, arba

18 mėnesių trukmės specialus akušerių rengimas pagal dieninio mokymo programą (II būdas), apimantis bent V priedo 5.5.1 punkte nurodytą programą, kuris nebuvo lygiavertis bendrosios praktikos slaugytojų rengimui.

Valstybės narės užtikrina, kad akušerių rengimą vykdančios institucijos būtų atsakingos už teorinio ir klinikinio rengimo koordinavimą visą studijų programos laiką.

▼M9

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl pakeitimų V priedo 5.5.1 punkte nustatytame sąraše, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą.

Trečioje pastraipoje nurodyti pakeitimai nesudaro prielaidų valstybėms narėms keisti galiojančių esminių teisės principų, susijusių su profesijų struktūra fizinių asmenų rengimo ir teisės užsiimti profesija sąlygų aspektais. Tokie pakeitimai nedaro poveikio valstybių narių atsakomybei už švietimo sistemų organizavimą, kaip nustatyta SESV 165 straipsnio 1 dalyje.

Į akušerio rengimą priimama tik įvykdžius vieną iš toliau nurodytų sąlygų:

įgytas bent 12 metų trukęs bendrasis lavinimas arba turimas pažymėjimas, kuriuo patvirtinamas sėkmingas reikalingo lygio egzaminų išlaikymas siekiant įstoti į akušerių mokyklą pagal I būdą;

turimas V priedo 5.2.2 punkte nurodyto bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymas pagal II būdą.

Akušerio rengimas turi užtikrinti, kad aptariamas specialistas įgytų tokių žinių ir įgūdžių:

išsamių mokslų, kuriais grindžiama akušerio veikla, visų pirma akušerijos ir ginekologijos, žinių;

pakankamai profesinės etikos ir su atitinkamos profesijos vykdymu susijusių teisės aktų žinių;

pakankamai bendrų medicininių žinių (apie biologines funkcijas, anatomiją ir psichologiją) ir farmakologijos žinių akušerijos ir naujagimių srityje, taip pat žinių apie ryšį tarp sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės žmogaus aplinkos ir jo elgesio;

pakankamai klinikinę patirtį, įgytą patvirtintose įstaigose, kuri leistų akušeriui nepriklausomai ir prisiimant visą atsakomybę, kiek tai yra būtina, išskyrus patologines padėtis, teikti priežiūrą iki gimdymo, priimti gimdymą ir teikti priežiūrą po jo patvirtintose įstaigose, taip pat stebėti gimdymą ir gimimą, teikti priežiūrą po gimdymo, atlikti naujagimių gaivinimą, kol laukiama gydytojo;

pakankamą supratimą apie sveikatos priežiūros personalo rengimą ir darbo su tokiu personalu patirtį.

▼B

41 straipsnis

Akušerio formalios kvalifikacijos įrodymo pripažinimo tvarka

▼M9

V priedo 5.5.2 punkte nurodytas akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas automatiškai pripažįstamas pagal 21 straipsnį, jei jis atitinka šiuos kriterijus:

užbaigtas bent trejų metų trukmės akušerio rengimas pagal nuolatinio mokymo programą, kuris papildomai gali būti išreikštas lygiaverčiais ECTS kreditais, ir kurį sudaro bent 4 600 valandų teorinio ir praktinio rengimo, kuriame tiesioginė klinikinė praktika sudaro bent trečdalį;

užbaigtas bent dvejų metų arba 3 600 valandų trukmės akušerio rengimas pagal nuolatinio mokymo programą, kuris papildomai gali būti išreikštas lygiaverčiais ECTS kreditais, ir kurio leidžiama siekti turint V priedo 5.2.2 punkte nurodytą bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą;

užbaigtas bent 18 mėnesių arba 3 000 valandų trukmės akušerio rengimas pagal nuolatinio mokymo programą, kuris papildomai gali būti išreikštas lygiaverčiais ECTS kreditais, ir kurio leidžiama siekti turint V priedo 5.2.2 punkte nurodytą bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, ir vienerių metų profesinę praktiką, patvirtintą pažymėjimu, išduotu vadovaujantis 2 dalimi.

▼B

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymėjimą išduoda kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos. Jis patvirtina, kad jo turėtojas, įgijęs formalią akušerio kvalifikaciją, atitinkamą laikotarpį tinkamai užsiėmė akušerio veikla tuo tikslu patvirtintoje ligoninėje ar sveikatos priežiūros įstaigoje.

42 straipsnis

Akušerio profesinė veikla

Šio skyriaus nuostatos taikomos akušerių veiklai, kiekvienos valstybės narės apibrėžtai nepažeidžiant 2 dalies ir vykdomai pagal V priedo 5.5.2 punkte nurodytus profesinius profesinius vardus.

Valstybės narės užtikrina, kad akušeriai galėtų užsiimti bent tokia veikla:

patikimos šeimos planavimo informacijos ir patarimų teikimu;

nėštumo nustatymu ir normalaus nėštumo stebėjimu, atliekant būtinus normalaus nėštumo eigos stebėjimo tyrimus;

nurodymu ar patarimu dėl tyrimų, būtinų kuo anksčiau diagnozuoti rizikingą nėštumą;

pasirengimo motinystei bei tėvystei programų teikimu ir visapusišku rengimu gimdymui, įskaitant patarimus dėl higienos ir mitybos;

rūpinimusi ir parama motinai gimdant ir vaisiaus būklės stebėjimu gimdoje reikiamomis klinikinėmis ir techninėmis priemonėmis;

savaiminio gimdymo priėmimu, įskaitant reikiamą epiziotomiją, o skubiais atvejais — gimdymą sėdmenine pirmeiga;

motinos ar kūdikio sveikatai grėsmingų požymių atpažinimu, dėl kurių būtina kreiptis į gydytoją, ir, jei reikia, pagalba pastarajam; reikiamų skubių priemonių ėmimusi nesant gydytojo, visų pirma placentos pašalinimu ranka, gimdos patikrinimu ranka;

naujagimio ištyrimu ir priežiūra; iškilus poreikiui, imantis visos būtinos iniciatyvos, o jei riekia — nedelsiant imantis atgaivinimo;

rūpinimusi ir motinos stebėjimu pogimdyviniu laikotarpiu, suteikiant motinai visus būtinus patarimus dėl kūdikio priežiūros, kad pastaroji galėtų užtikrinti geriausią naujagimio vystymąsi;

gydytojų nurodyto gydymo vykdymu;

būtinų raštiškų ataskaitų rengimu.

43 straipsnis

Akušeriams būdingos įgytos teisės

Kiekviena valstybė narė valstybės narės piliečių, kurių akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas atitinka visus 40 straipsnyje nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus, tačiau kuris pagal 41 straipsnį nepripažįstamas, jei kartu nepateikiamas 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas praktinio darbo patirties pažymėjimas, atveju kaip pakankamą pripažįsta formalios kvalifikacijos įrodymą, tų valstybių narių išduotą iki V priedo 5.5.2 punkte nurodytos atskaitos datos, pateikiamą kartu su pažymėjimu, nurodančiu, kad šie piliečiai veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip dvejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.

▼M9

1a.

Valstybės narės akušerių formalias kvalifikacijas pripažįsta automatiškai, jei jas turintis pareiškėjas pradėjo rengimo kursą anksčiau nei 2016 m. sausio 18 d. ir priėmimo į jį sąlyga pagal I būdą buvo 10 metų bendrasis išsilavinimas arba lygiavertis lygis, arba užbaigtas bendrosios praktikos slaugytojo rengimas, kuris patvirtintas formalios kvalifikacijos įrodymu, kaip nurodyta 5.2.2. punkte, prieš pradedant akušerio rengimą pagal II būdą.

▼B

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi valstybių narių piliečiams, kurių akušerio formalios kvalifikacijos įrodymas patvirtina, kad baigtas rengimas, įgytas buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje ir atitinkantis visus 40 straipsnyje nustatytus rengimo reikalavimus, jei pagal 41 straipsnį formalios kvalifikacijos įrodymas nepripažįstamas, išskyrus atvejus, kai kartu pateikiamas 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas praktinio darbo patirties pažymėjimas, patvirtinantis, kad rengimo kursas buvo pradėtas iki 1990 m. spalio 3 d.

▼M9 —————

▼M9

Valstybės narės pripažįsta akušerijos formalios kvalifikacijos įrodymą, kuris:

buvo išduotas Lenkijoje akušeriams, kurie anksčiau nei 2004 m. gegužės 1 d. baigė rengimą, neatitinkantį 40 straipsnyje nustatytų būtiniausių rengimo reikalavimų; ir

yra patvirtintas „bakalauro“ diplomu, gautu pagal specialią tobulinimo programą, nurodytą:

2004 m. balandžio 20 d. Akto, kuriuo iš dalies keičiamas Aktas dėl slaugytojo ir akušerio profesijų ir kitų teisės aktų dalinio pakeitimo 11 straipsnyje (2004 m. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 92, 885 pozicija, ir 2007 m. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 176, 1237 pozicija) ir 2004 m. gegužės 11 d. Sveikatos apsaugos ministro reglamente dėl slaugytojų ir akušerių, turinčių vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą (brandos egzaminai – matura) ir baigusių medicinos licėjų ir medicinos profesines mokyklas, kuriuose mokoma slaugytojo ir akušerio profesijų, išsamių studijų reikalavimų (2004 m. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 110, 1170 pozicija, ir 2010 m. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 65, 420 pozicija); arba

ii)

2011 m. liepos 15 d. Įstatymo dėl slaugytojo ir akušerio profesijų 53 straipsnio 3 dalimi (2011 m. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 174, 1039 pozicija), ir 2012 m. birželio 14 d. Sveikatos apsaugos ministro reglamente dėl slaugytojų ir akušerių, turinčių vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą (brandos egzaminai – matura) ir baigusių medicinos vidurinę mokyklą arba aukštesniąją mokyklą, kurioje mokoma slaugytojo ir akušerio profesijų, išsamių aukštojo mokslo studijų reikalavimų (2012 m. Lenkijos Respublikos oficialusis leidinys, 770 pozicija),

siekiant patikrinti, ar atitinkamo akušerio žinios ir kompetencijos prilygsta akušerių, turinčių kvalifikaciją, kuri Lenkijai išvardyta V priedo 5.5.2 punkte, žinioms ir kompetencijoms.

▼M1

43(a) straipsnis

Rumunijos akušerių kvalifikacijoms bus taikomos tik šios nuostatos dėl įgytų teisių:

Jei valstybių narių piliečiai, kurių oficialią akušerių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (asistent medical obstetrică-ginecologie/akušerijos-ginekologijos slaugytojų ) buvo išduoti Rumunijoje iki įstojimo dienos ir jei jie neatitinka 40 straipsnyje numatytų minimalių mokymosi reikalavimų, valstybės narės pripažįsta tuos oficialią kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus tinkamu įrodymu akušerių veiklai vykdyti, jei prie jų pridedamas pažymėjimas, nurodantis, kad tie valstybių narių piliečiai iš tiesų ir teisėtai vertėsi akušerių veikla Rumunijoje bent penkerius iš eilės einančius metus per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo.

▼A1

43b straipsnis

Akušerijos srityje įgytos teisės netaikomos toliau nurodytoms kvalifikacijoms, kurios įgytos Kroatijoje iki 2013 m. liepos 1 d.: viša medicinska sestra ginekološko-opstetričkog smjera (vyresnioji ginekologijos-akušerijos medicinos sesuo), medicinska sestra ginekološko-opstetričkog smjera (ginekologijos-akušerijos medicinos sesuo), viša medicinska sestra primaljskog smjera (vyresnioji medicinos sesuo, turinti akušerės kvalifikaciją), medicinska sestra primaljskog smjera (medicinos sesuo, turinti akušerės kvalifikaciją), ginekološko-opstetrička primalja (ginekologijos-akušerijos akušerė) ir primalja (akušerė).

▼B

7 skirsnis

Vaistininkas

44 straipsnis

Vaistininko rengimas

Į vaistininko rengimą turi būti leidžiama priimti tik turint diplomą ar pažymėjimą, suteikiantį galimybę pradėti atitinkamas studijas universitetuose ar aukštosiose mokyklose, kurių lygis pripažintas kaip lygiavertis.

▼M9

Vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymu turi būti patvirtinama, kad užbaigtas bent penkerių metų trukmės rengimas, kuris papildomai gali būti išreikštas lygiaverčiais ECTS kreditais, apimantis bent:

ketverių metų trukmės nuolatinį teorinį ir praktinį rengimą universitete ar aukštojoje mokslo institucijoje, kurios lygis pripažintas kaip lygiavertis, arba kurią prižiūri universitetas;

po teorinio ir praktinio rengimo ar jo metu atliktą šešių mėnesių praktiką visuomenei skirtoje vaistinėje arba ligoninėje, prižiūrint tos ligoninės farmacijos skyriui.

Šioje dalyje nurodytas rengimo ciklas turi apimti bent V priedo 5.6.1 punkte aprašytą programą. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl V priedo 5.6.1 punkte nustatyto sąrašo pakeitimo, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, įskaitant farmakologijos praktikos raidą.

▼B

Vaistininko rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių:

pakankamai žinių apie vaistus ir jiems gaminti naudojamas medžiagas;

pakankamai žinių apie vaistų technologiją ir vaistinių preparatų fizinius, cheminius, biologinius ir mikrobiologinius bandymus;

pakankamai žinių apie metabolizmą ir vaistinių preparatų poveikį, toksiškų medžiagų poveikį ir gydymo produktų vartojimą;

pakankamai žinių vertinti mokslinius duomenis apie vaistus, kad gebėtų suteikti reikiamą informaciją remdamasis savo žiniomis;

pakankamai žinių apie teisinius ir kitus reikalavimus, susijusius su farmacine veikla.

45 straipsnis

Vaistininko profesinė veikla

Taikant šią direktyvą, vaistininko veikla — tai tokia veikla, kuria užsiimti vienoje ar daugiau valstybių narių leidžiama tik turint profesinę kvalifikaciją ir turintiems V priedo 5.6.2 punkte išvardytų tipų formalios kvalifikacijos įrodymus.

▼M9

Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, turintys universiteto ar pripažinto lygiaverčio lygio farmacijos mokslo formalios kvalifikacijos įrodymą, atitinkantį 44 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turėtų teisę verstis bent toliau išvardyta veikla, kuriai atitinkamais atvejais taikomas papildomos profesinės patirties reikalavimas:

vaistinių preparatų farmacinės formos ruošimas;

vaistinių preparatų gamyba ir tyrimai;

vaistinių preparatų tyrimai vaistinių preparatų tyrimo laboratorijoje;

vaistinių preparatų sandėliavimas, saugojimas ir platinimas vykdant didmeninį platinimą;

reikalingos kokybės saugių ir veiksmingų vaistinių preparatų tiekimas, ruošimas, tyrimai, sandėliavimas, platinimas ir išdavimas visuomenei skirtose vaistinėse;

reikiamos kokybės saugių ir veiksmingų vaistinių preparatų ruošimas, tyrimai, sandėliavimas ir išdavimas ligoninėse;

informacijos ir patarimų apie vaistinius preparatus teikimas, įskaitant informaciją apie tinkamą jų naudojimą;

pranešimas apie nepageidaujamos reakcijos į farmacijos produktus atvejus kompetentingoms institucijoms;

individuali pagalba pacientams, kuriems paskirtas gydymas vaistais;

pagalba rengiant vietines ir nacionalines visuomenės sveikatos kampanijas.

▼B

Jei valstybė narė leidžia užsiimti viena iš vaistininko veiklos rūšių tik kartu su V priedo 5.6.2 punkte nurodytų formalios kvalifikacijos įrodymu turint papildomą profesinę patirtį, ta valstybė narė pripažįsta kaip pakankamą kilmės valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą pažymėjimą, nurodantį, kad atitinkamas asmuo užsiėmė šia veikla kilmės valstybėje narėje panašų laikotarpį.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pripažinimas netaikomas dvejų metų profesinės patirties laikotarpiui, kurio Liuksemburgo Didžioji Hercogystė reikalauja suteikiant valstybinę visuomenės vaistinės koncesiją.

Jei 1985 m. rugsėjo 16 d. valstybė narė rengė konkurencinius egzaminus, skirtus iš 2 dalyje nurodytų įrodymų turėtojų atrinkti tuos, kuriems leidžiama tapti naujų vaistinių, dėl kurių įkūrimo buvo nuspręsta pagal nacionalinę geografinio paskirstymo sistemą, savininkais, ta valstybė narė, nukrypdama nuo šio straipsnio 1 dalies, gali toliau rengti tokius egzaminus ir reikalauti, kad juose dalyvautų valstybių narių piliečiai, turintys V priedo 5.6.2 punkte nurodytą vaistininko formalios kvalifikacijos įrodymą arba kuriems taikomos 23 straipsnio nuostatos.

8 skirsnis

Architektas

▼M9

46 straipsnis

Architekto rengimas

Architekto rengimą turi sudaryti:

bent penkerių metų studijos pagal nuolatinio mokymo programą universitete arba lygiavertėje mokymo institucijoje, kurios užbaigiamos sėkmingai išlaikius universiteto lygio egzaminus; arba

bent ketverių metų studijos pagal nuolatinio mokymo programą universitete arba lygiavertėje mokymo institucijoje, kurios užbaigiamos sėkmingai išlaikius universiteto lygio egzaminus ir pateikus pažymėjimą, patvirtinantį, kad atlikta dvejų metų profesinė praktika pagal 4 dalį;

Architektūra turi būti pagrindinė 1 dalyje nurodytų studijų sudedamoji dalis. Studijose turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp teorinių ir praktinių architektūrinio rengimo aspektų ir užtikrintas bent šių žinių, įgūdžių ir kompetencijų įgijimas:

gebėjimas kurti architektūros projektus, kurie atitiktų estetinius ir techninius reikalavimus;

pakankamos architektūros istorijos ir teorijos, susijusių menų, technologijų ir humanitarinių mokslų žinios;

vaizduojamojo meno ir jo įtakos architektūros projekto kokybei žinios;

pakankamos miestų projektavimo, planavimo žinios ir įgūdžiai, reikalingi planavimo procese;

supratimas apie žmonių ir pastatų, pastatų ir jų aplinkos santykį ir apie poreikį suderinti pastatus ir erdvę tarp jų su žmonių poreikiais ir masteliu;

architekto profesijos ir architekto vaidmens visuomenėje supratimas, ypač rengiant socialinių veiksnių įvertinimo aprašus;

tyrimo ir projekto aprašų rengimo metodikos supratimas;

konstrukcinio projektavimo ir su pastatų projektavimu susijusių konstrukcinių ir inžinerinių problemų supratimas;

pakankamos žinios apie fizines problemas ir technologijas bei pastatų funkcijas, kad jų vidus būtų patogus, o patys pastatai apsaugotų nuo klimato poveikio pagal tvaraus vystymosi principus;

būtini projektavimo įgūdžiai, siekiant patenkinti pastato naudotojo reikalavimus atsižvelgiant į suvaržymus, atsirandančius dėl kainos veiksnių ir statybos normų;

pakankamos žinios apie pramonę, struktūras, taisykles ir procedūras, reikalingas tam, kad projektų koncepcijos taptų pastatais, o planai būtų įtraukti į bendrąjį planavimą.

1 ir 2 dalyse nurodyta akademinių studijų trukmė metais gali būti papildomai išreikšta lygiaverčiais ECTS kreditais.

1 dalies b punkte nurodyta profesinė praktika atliekama tik užbaigus pirmuosius trejus studijų metus. Bent vienerių metų trukmės profesinė praktika turi būti grindžiama žiniomis, įgūdžiais ir kompetencijomis, įgytais 2 dalyje nurodytų studijų metu. Tuo tikslu profesinė praktika atliekama prižiūrint kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos įgaliotam asmeniui ar įstaigai. Tokia praktika gali būti atliekama bet kurioje valstybėje. Profesinę praktiką vertina kilmės valstybės narės kompetentinga institucija.

47 straipsnis

Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo architektų rengimo reikalavimų

Nukrypstant nuo 46 straipsnio, 21 straipsnį atitinkančiu laikomas ir toks rengimas: rengimas pagal socialinio skatinimo schemas arba nenuoseklios studijos universitete pagal 46 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, patvirtintas architektūros egzaminu, kurį išlaikęs specialistas prižiūrint architektui ar architektų biurui dirbo architektūros srityje ne trumpiau kaip septynerius metus. Egzaminas turi būti universiteto lygio ir lygiavertis 46 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytam galutiniam egzaminui.

▼B

48 straipsnis

Architekto profesinė veikla

Taikant šią direktyvą, architekto profesinė veikla — tai reguliariai vykdoma veikla pagal „architekto“ profesinį profesinį vardą.

Valstybės narės piliečiai, kuriems leista naudotis tuo profesiniu vardu pagal įstatymą, kuris suteikia valstybės narės kompetentingai institucijai teisę suteikti tą profesinį vardą valstybės narės piliečiams, kurie išsiskiria savo architektūros srities darbo kokybe, laikomi atitinkančiais reikalavimus, keliamus norint užsiimti architekto veikla pagal „architekto“ profesinį vardą. Atitinkamų asmenų veiklos architektūrinį pobūdį turi patvirtinti jų kilmės valstybės narės suteiktas atestatas.

49 straipsnis

Architektams būdingos įgytos teisės

►C2 Kiekviena valstybė narė pripažįsta VI priede nurodytą ◄ formalios architekto kvalifikacijos įrodymą, suteiktą kitų valstybių narių ir patvirtinantį rengimo kursą, prasidėjusį ne vėliau kaip tame priede nurodytais atskaitos akademiniais metais, net jei jis neatitinka 46 straipsnyje nustatytų būtiniausių reikalavimų, ir, siedama su galimybe užsiimti architekto profesine veikla, suteikia tokiam formalios kvalifikacijos įrodymui tokią pačią galią kaip ir jos pačios išduodamam architekto formalios kvalifikacijos įrodymui.

Tokiomis aplinkybėmis, pripažįstami Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų išduoti pažymėjimai, patvirtinantys, kad Vokietijos Demokratinės Respublikos kompetentingų institucijų ne anksčiau kaip 1945 m. gegužės 8 d. išduoti formalios kvalifikacijos įrodymai yra lygiaverčiai tame priede išvardytiems įrodymams.

▼M9

1a.

1 dalis taip pat taikoma į V priedo sąrašą įtraukto architekto formalios kvalifikacijos įrodymui, kai rengimo kursas pradėtas anksčiau nei 2016 m. sausio 18 d..

▼B

Nepažeisdama šio straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė pripažįsta toliau nurodytus formalios kvalifikacijos įrodymus ir, siedama su galimybe užsiimti architekto profesine veikla, suteikia tokiam formalios kvalifikacijos įrodymui tokią pačią galią kaip ir jos pačios išduodamam formalios kvalifikacijos įrodymui: pažymėjimus, išduotus valstybių narių piliečiams valstybių narių, kurios pradėjo taikyti architektų veiklą reglamentuojančias taisykles nuo tokių datų:

Austrija, Suomija ir Švedija: 1995 m. sausio 1 d.;

Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija: 2004 m. gegužės 1 d.;

▼M8

ba)

Kroatija: 2013 m. liepos 1 d.;

▼B

kitos valstybės narės: 1987 m. rugpjūčio 5 d.

►C2 Pirmojoje pastraipoje nurodyti pažymėjimai turi patvirtinti, kad jų turėtojui ne vėliau kaip atitinkamą datą leista naudotis architekto profesiniu vardu ◄ ir pagal tas taisykles jis veiksmingai užsiėmė atitinkama veikla ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerių metų laikotarpį iki pažymėjimo išdavimo.

▼M9

Kiekviena valstybė narė toliau nurodytus įrodymus savo teritorijoje pripažįsta kaip savo pačios išduodamus formalios kvalifikacijos įrodymus, suteikiančius teisę pradėti ir vykdyti profesinę architekto veiklą: įrodymus, kad baigtas 1985 m. rugpjūčio 5 d. jau buvęs rengimas, pradėtas ne vėliau kaip 2014 m. sausio 17 d., suteikiamas Vokietijos Federacinės Respublikos profesinio rengimo mokyklose („Fachhochschulen“) per trejų metų laikotarpį, atitinkantis 46 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir suteikiantis teisę užsiimti 48 straipsnyje nurodyta veikla toje valstybėje narėje pagal „architekto“ profesiją, jei po rengimo buvo ketverių metų profesinės patirties Vokietijos Federacinėje Respublikoje laikotarpis, patvirtintas pažymėjimu, išduotu profesinės asociacijos, į kurios sąrašą įrašytas architektas, pageidaujantis pasinaudoti šios direktyvos nuostatomis.

IIIA SKYRIUS

Automatinis pripažinimas, remiantis bendraisiais rengimo principais

49a straipsnis

Bendroji rengimo struktūra

Taikant šį straipsnį „bendroji rengimo struktūra“ reiškia bendrą būtiniausių žinių, įgūdžių ir kompetencijų rinkinį, būtiną siekiant užsiimti konkrečia profesija. Bendroji rengimo struktūra nepakeičia nacionalinės rengimo programos, nebent valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę nuspręstų kitaip. Asmenims, kurie pateikia įrodymą apie tokios struktūros pagrindu įgytą kvalifikaciją, siekiantiems užsiimti profesija valstybėse narėse, kuriose ji reglamentuojama, valstybė narė suteikia teisę užsiimti profesine veikla tomis pačiomis sąlygomis kaip asmenims, kuriems ji pati išduoda formalios kvalifikacijos įrodymą, su sąlyga, kad tokia struktūra atitinka 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Bendroji rengimo struktūra turi atitikti šias sąlygas:

bendroji rengimo struktūra sudaro galimybes daugiau specialistų judėti iš vienos valstybės narės į kitą;

profesija, kuriai taikoma bendroji rengimo struktūra arba tokios profesijos rengimas jau yra reglamentuojami bent trečdalyje valstybių narių;

bendrą žinių, įgūdžių ir kompetencijų rinkinį sudaro bent trečdalyje valstybių narių švietimo ir rengimo sistemose reikalaujamos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos. Nesvarbu, ar žinios, įgūdžiai ir kompetencijos valstybėse narėse įgyjami kaip bendrojo rengimo dalis universitete ar aukštojo mokslo institucijoje, ar kaip profesinio rengimo kursų dalis;

bendroji rengimo struktūra grindžiama EKS lygiais, apibrėžtais 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo ( 6 ) II priede;

atitinkama profesija nėra įtraukta į kitą bendrąją rengimo struktūrą ir nėra automatiškai pripažįstama pagal III antraštinės dalies III skyrių;

bendroji rengimo struktūra buvo parengta skaidriais pagrindais vykdant atitinkamą procedūrą, dalyvaujant valstybių narių, kuriose profesija nėra reglamentuojama, atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams;

taikant bendrąją rengimo struktūrą, bet kurios valstybės narės piliečiai gali siekti tokiai struktūrai priklausančios profesinės kvalifikacijos prieš tai nereikalaujant, kad jie taptų profesinės organizacijos nariais ar joje prisiregistruotų.

Sąjungos lygio profesinės organizacijos ir nacionalinės profesinės organizacijos ar kompetentingos institucijos iš bent trečdalio valstybių narių gali pateikti Komisijai pasiūlymus dėl bendrųjų rengimo struktūrų, kurie atitinka 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 57c straipsnį dėl bendrosios rengimo struktūros nustatymo konkrečiai profesijai remiantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis.

Valstybė narė atleidžiama nuo pareigos savo teritorijoje įvesti 4 dalyje nurodytą bendrąją rengimo struktūrą ir pareigos suteikti automatinį pripažinimą pagal tą bendrąją rengimo struktūrą įgytoms profesinėms kvalifikacijoms, jei įvykdoma viena iš šių sąlygų:

valstybės narės teritorijoje nėra švietimo ar mokslo institucijų, kurios siūlytų tokį atitinkamos profesijos rengimą;

bendrosios rengimo struktūros taikymas darytų neigiamą poveikį valstybės narės švietimo ir profesinio mokymo sistemos organizavimui;

yra esminių skirtumų tarp bendrosios rengimo struktūros ir valstybės narės teritorijoje reikalaujamo rengimo, ir tie skirtumai kelia didelę riziką viešajai politikai, viešajam saugumui, visuomenės sveikatai ar paslaugų gavėjų saugai arba aplinkos apsaugai.

Valstybės narės per šešis mėnesius nuo 4 dalyje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša:

nacionalines kvalifikacijas ir, kai taikoma, nacionalinius profesinius vardus, kurie atitinka bendrąją rengimo struktūrą; arba

5 dalyje nurodytos išimties taikymą, pateikiant pagrindimą, kurios sąlygos pagal 5 dalį buvo įvykdytos. Komisija per tris mėnesius gali paprašyti pateikti papildomą paaiškinimą, jei ji mano, kad valstybė narė nepateikė tinkamo paaiškinimo, kad įvykdyta viena iš šių sąlygų, arba jei tas paaiškinimas buvo nepakankamas. Valstybė narė į tokį prašymą turi atsakyti per tris mėnesius.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame išvardijamos nacionalinės profesinės kvalifikacijos ir nacionaliniai profesiniai vardai, kurie pagal bendrąją rengimo struktūrą, priimtą pagal 4 dalį, pripažįstami automatiškai.

Šis straipsnis taip pat taikomas tam tikros profesijos specializacijoms su sąlyga, kad tokios specializacijos įgijimas susijęs su profesine veikla, kuri ar teisė kuria užsiimti valstybėse narėse yra reglamentuojamos, kai tokia profesija, bet ne susijusi specializacija, jau automatiškai pripažįstama pagal III antraštinės dalies III skyrių.

49b straipsnis

Bendrieji rengimo testai

Taikant šį straipsnį „bendrasis rengimo testas“ reiškia standartizuotą tinkamumo testą, kuris naudojamas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse ir taikomas tik asmenims, turintiems konkrečią profesinę kvalifikaciją. Tokio testo išlaikymas valstybėje narėje suteikia teisę asmeniui, turinčiam tam tikrą profesinę kvalifikaciją, užsiimti profesine veikla bet kurioje priimančioje valstybėje narėje tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios yra taikomos asmenims, įgijusiems toje valstybėje narėje profesinę kvalifikaciją.

Bendrasis rengimo testas turi atitikti šias sąlygas:

bendrasis rengimo testas sudaro galimybių daugiau specialistų judėti iš vienos valstybės narės į kitą;

profesija, kuriai taikomas bendrasis rengimo testas, yra reglamentuojama, arba jos rengimas yra reglamentuojami bent trečdalyje valstybių narių;

bendrasis rengimo testas sudarytas skaidriais pagrindais vykdant atitinkamą procedūrą, dalyvaujant valstybių narių, kuriose profesija nėra reglamentuojama, atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams;

bendrąjį rengimo testą gali laikyti visų valstybių narių piliečiai ir dalyvauti praktiškai organizuojant tokius testus valstybėse narėse nereikalaujant, kad prieš tai jie taptų profesinės organizacijos nariais ar būtų joje prisiregistravę.

Sąjungos lygio profesinės organizacijos ir nacionalinės profesinės organizacijos ar kompetentingos institucijos iš bent trečdalio valstybių narių gali pateikti Komisijai pasiūlymus dėl bendrųjų rengimo testų, kurie atitinka 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 57c straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl bendrųjų rengimo testų turinio ir sąlygų, kuriomis jie gali būti laikomi ir išlaikomi.

Valstybė narė atleidžiama nuo pareigos savo teritorijoje rengti 4 dalyje nurodytą bendrąjį rengimo testą ir pareigos suteikti automatinį pripažinimą specialistams, kurie išlaikė tą bendrąjį rengimo testą, jei įvykdoma viena šių sąlygų:

atitinkama profesija tos valstybės narės teritorijoje nereglamentuojama;

bendrojo rengimo testo turinys nepakankamai sušvelnina didelę riziką visuomenės sveikatai ar paslaugų gavėjų saugai, kuri užtikrinama tos valstybės narės teritorijoje;

bendrojo rengimo testo turinys suteiktų daug mažiau patrauklias galimybes verstis šia profesija, palyginti su nacionaliniais reikalavimais.

Valstybės narės per šešis mėnesius nuo 4 dalyje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša:

apie savo pajėgumus rengti tokius testus; arba

5 dalyje nurodytos išimties taikymą, pateikiant pagrindimą, kurios sąlygos pagal 5 dalį buvo įvykdytos. Komisija per tris mėnesius gali paprašyti pateikti papildomą paaiškinimą, jei ji mano, kad valstybė narė nepateikė tinkamo paaiškinimo, kad įvykdoma viena iš šių sąlygų, arba jei tas paaiškinimas nepakankamas. Valstybė narė į tokį prašymą turi atsakyti per tris mėnesius.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame pateikiamas valstybių narių, kuriose turi būti rengiami pagal 4 dalį patvirtinti bendrojo rengimo testai, sąrašas, tų testų dažnumas per kalendorinius metus ir kitos procedūros, būtinos rengiant bendrojo rengimo testus visose valstybėse narėse.

▼B

IV SKYRIUS

Bendrosios nuostatos dėl įsisteigimo

50 straipsnis

Dokumentacija ir formalumai

Jei priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sprendžia dėl prašymo leisti užsiimti reglamentuojama profesija pagal šią antraštinę dalį, tos institucijos gali reikalauti VII priede išvardytų dokumentų ir pažymėjimų.

VII priedo 1 punkto d, e ir f papunkčiuose nurodyti dokumentai jų pateikimo dieną turi būti ne senesni kaip trijų mėnesių.

Valstybės narės, institucijos ir kiti juridiniai asmenys garantuoja jų gaunamos informacijos konfidencialumą.

Jei yra pagrįstų abejonių, priimančioji valstybė narė gali reikalauti valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinti toje kitoje valstybėje narėje išduotų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ir formalios kvalifikacijos įrodymų autentiškumą, o kai taikytina — ir patvirtinti, ar asmuo, siejant su šios antraštinės dalies III skyriuje nurodytomis profesijomis, atitinka būtiniausius rengimo reikalavimus, nustatytus atitinkamai 24, 25, 28, 31, 34, 35, 38, 40, 44 ir 46 straipsniuose.

Jei yra pagrįstų abejonių, kai 3 straipsnio 1 dalies c punkte apibrėžtas formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos ir susijęs su rengimu, visiškai ar iš dalies įgytu kitos valstybės narės teritorijoje teisėtai įsteigtoje institucijoje, priimančioji valstybė narė turi teisę pasiteirauti kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos:

ar rengimą suteikusioje institucijoje rengimo kursas buvo oficialiai patvirtintas švietimo įstaigos, įsikūrusios kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybėje narėje;

ar išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas yra tas pats, kuris būtų išduotas, jei visas kursas būtų vykęs kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybėje narėje;

ar formalios kvalifikacijos įrodymas suteikia tas pačias profesines teises kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybės narės teritorijoje.

▼M9

3a.

Iškilus pagrįstų abejonių, priimančioji valstybė narė gali reikalauti valstybės narės kompetentingas institucijas patvirtinti, kad pareiškėjui nėra laikinai ar visam laikui sustabdyta teisė užsiimti profesija dėl sunkaus profesinio nusižengimo ar teistumo dėl baudžiamojo nusižengimo, susijusio su bet kokia jo ir (arba) jos profesine veikla.

3b.

Įvairių valstybių narių kompetentingos institucijos informacija pagal šį straipsnį keičiasi per IMI.

▼B

Jei priimančioji valstybė narė reikalauja, kad, norėdami užsiimti reglamentuojama profesija, jos piliečiai duotų priesaiką ir kai tos priesaikos tekstas negali būti taikomas kitų valstybių narių piliečiams, priimančioji valstybė narė užtikrina, kad atitinkamiems asmenims galėtų būti taikomas atitinkamas lygiavertis tekstas.

51 straipsnis

Profesinės kvalifikacijos abipusio pripažinimo procedūra

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina paraiškos gavimą per vieną mėnesį nuo gavimo ir informuoja pareiškėją apie bet kokį trūkstamą dokumentą.

Prašymo leisti užsiimti reglamentuojama profesija nagrinėjimo procedūra turi būti užbaigta kuo greičiau ir bet kuriuo atveju priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi priimti tinkamai pagrįstą sprendimą per tris mėnesius nuo dienos, kurią buvo pateiktas visas pareiškėjo dokumentų rinkinys. Tačiau šios antraštinės dalies I ir II skyriuje nurodytais atvejais šis terminas gali būti pratęstas vienu mėnesiu.

Spendimą ar jo nepriėmimą per nustatytą terminą galima skųsti pagal nacionalinius įstatymus.

52 straipsnis

Profesinių vardų naudojimas

Jei priimančiojoje valstybėje narėje su viena iš atitinkamos profesijos veiklos rūšių susijusio profesinio vardo naudojimas yra reglamentuojamas, kitų valstybių narių piliečiai, kuriems leidžiama užsiimti reglamentuojama profesija pagal III antraštinę dalį, naudoja priimančiosios valstybės narės profesinį vardą, kuris atitinką tą profesiją toje valstybėje narėje, ir bet kokius susijusius inicialus.

Jei priimančiojoje valstybėje narėje profesiją reglamentuoja 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžta asociacija ar organizacija, valstybių narių piliečiams nesuteikiama teisė naudoti tos organizacijos ar asociacijos suteiktą profesinį vardą arba jo santrumpą, nebent jie pateikia įrodymą, kad jie yra tokios asociacijos ar organizacijos nariai.

Jei narystė asociacijoje ir organizacijoje suteikiama tik turint tam tikrą kvalifikaciją, ji gali taikyti šį reikalavimą profesinę kvalifikaciją turintiems kitų valstybių piliečiams tik pagal šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.

▼M9

Valstybė narė gali nesuteikti teisės naudoti profesinį vardą profesinių kvalifikacijų turėtojams, jei ji apie tokią asociaciją ar organizaciją nepranešė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal 3 straipsnio 2 dalį.

▼B

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠSAMIOS UžSIĖMIMO PROFESIJA TAISYKLĖS

▼M9

53 straipsnis

Kalbų mokėjimas

Specialistai, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta, turi mokėti kalbas, būtinas užsiimti profesine veikla priimančiojoje valstybėje narėje.

Valstybė narė užtikrina, kad 1 dalyje nustatytos pareigos atitikties įvykdymo kontrolę atliktų už tai atsakingos kompetentingos institucijos arba ji būtų vykdoma joms prižiūrint ir kad ši kontrolė apsiribotų priimančiosios valstybės narės vienos oficialiosios kalbos mokėjimo tikrinimu arba priimančiosios valstybės narės vienos administracinės kalbos mokėjimo tikrinimu, su sąlyga, kad ta administracinė kalba taip pat yra oficialioji Sąjungos kalba.

Pagal 2 dalį vykdomas tikrinimas gali būti paskirtas tuo atveju, jei profesija, kuria bus užsiimama, daro poveikį pacientų saugumui. Tikrinimas gali būti paskirtas ir kitų profesijų atžvilgiu, kai yra didelių ir konkrečių abejonių dėl tinkamo specialisto kalbos mokėjimo jam siekiant užsiimti pageidaujama profesine veikla.

Kalbos mokėjimą galima tikrinti tik po to, kai išduodama Europos profesinė kortelė pagal 4d straipsnį, arba atitinkamai po to, kai pripažįstama profesinė kvalifikacija.

Kalbos mokėjimo tikrinimas turi būti proporcingas veiklai, kuria ketinama užsiimti. Atitinkamam specialistui turi būti leidžiama tokio tikrinimo rezultatus apskųsti remiantis nacionaline teise.

▼C3

54 straipsnis

Mokslo vardų naudojimas

Nepažeisdama 7 ir 52 straipsnių, priimančioji valstybė narė užtikrina, kad suinteresuotiems asmenims būtų suteikta atitinkama teisė naudoti mokslo vardus, jiems suteiktus kilmės valstybėje narėje, ir galbūt sutrumpinta forma, kilmės valstybės narės kalba. Priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad po vardo būtų nurodomas jį suteikusios institucijos ar egzaminavimo tarybos pavadinimas ir adresas. Kai kilmės valstybės narės mokslo vardas priimančiojoje valstybėje narėje gali būti supainiotas su vardu, kuriam reikia papildomo rengimo, kurio asmuo neturi, priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad asmuo naudotų kilmės valstybės narės mokslo vardą atitinkama forma, kurią nustato priimančioji valstybė narė.

▼B

55 straipsnis

Sveikatos draudimo fondų suteikiamas patvirtinimas

Nepažeisdamos 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies b punkto, valstybės narės, kurios reikalauja, kad tam, jog asmenys, kurie įgijo profesinę kvalifikaciją jų teritorijoje, būtų patvirtinti sveikatos draudimo fondo, atliktų paruošiamąjį praktinį rengimą ir/arba per tam tikrą laikotarpį įgytų profesinės patirties, netaiko šio įpareigojimo asmenims, turintiems kitose valstybėse narėse įgytą gydytojo ir gydytojo odontologo formalios kvalifikacijos įrodymą.

▼M9

55a straipsnis

Profesinės praktikos pripažinimas

Jei užsiimti reglamentuojama profesija kilmės valstybėje narėje leidžiama tik baigus profesinę praktiką, kilmės valstybės narės kompetentinga institucija, nagrinėdama prašymą suteikti leidimą užsiimti reglamentuojama profesija, pripažįsta kitoje valstybėje narėje atliktą profesinę praktiką su sąlyga, kad praktika atitinka 2 dalyje nurodytas paskelbtas gaires, bei atsižvelgia į trečiojoje šalyje atliktą profesinę praktiką. Vis dėlto valstybės narės gali nacionalinės teisės aktuose nustatyti pagrįstą profesinės praktikos dalies, kurią galima atlikti užsienyje, trukmės apribojimą.

Profesinės praktikos pripažinimas nepakeičia nustatytų reikalavimų išlaikyti egzaminą tam, kad būtų suteikta teisė užsiimti aptariama profesija. Kompetentingos institucijos paskelbia profesinės praktikos, kuri atliekama kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, organizavimo ir pripažinimo gaires, visų pirma dėl profesinės praktikos vadovo vaidmens.

▼M9

V ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS IR ATSAKOMYBĖ PILIEČIAMS UŽ ĮGYVENDINIMĄ

▼B

56 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Priimančiosios valstybės narės ir kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir teikia abipusę pagalbą, kad šią direktyvą būtų lengviau įgyvendinti. Jos užtikrina informacijos, kuria keičiasi, konfidencialumą.

►M9 Kilmės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie drausmines nuobaudas ar baudžiamąsias sankcijas, kurių imtasi, arba bet kokias kitas rimtas, specifines aplinkybes, kurios gali turėti pasekmių pagal šią direktyvą vykdomai veiklai. Tą darydamos jos laikosi asmens duomenų apsaugos taisyklių, numatytų direktyvose 95/46/EB ir 2002/58/EB. ◄

Kilmės valstybė narė išnagrinėja aplinkybių tikrumą ir jos institucijos nusprendžia dėl tyrimų, kuriuos reikia atlikti, pobūdžio bei apimties ir informuoja priimančiąją valstybę narę apie išvadas, kurias padaro remdamasi savo turima informacija.

▼M9

2a.

Taikant 1 ir 2 dalis, kompetentingos institucijos naudojasi IMI.

▼B

Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2007 m. spalio 20 d. paskiria kompetentingas institucijas, suteikiančias ar priimančias formalios kvalifikacijos įrodymą ir kitus dokumentus ar informaciją, ir kompetentingas institucijas, priimančias šioje direktyvoje nurodytas prašymus ir sprendimus, ir nedelsdamos apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

▼M9

Kiekviena valstybė narė paskiria koordinatorių 1 dalyje nurodytai kompetentingų institucijų veiklai ir apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

Koordinatoriaus užduotys yra šios:

skatinti vienodai taikyti šią direktyvą;

rinkti visą informaciją, kuri svarbi šios direktyvos taikymui, kaip antai apie sąlygas, nustatytas galimybei užsiimti reglamentuojamomis profesijomis valstybėse narėse;

nagrinėti pasiūlymus dėl bendrųjų rengimo struktūrų ir bendrųjų rengimo testų;

keistis informacija ir geriausia praktika siekiant optimizuoti tęstinį kvalifikacijos tobulinimą valstybėse narėse;

keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais taikant 14 straipsnyje nurodytas kompensacines priemones.

Atlikti šios dalies b punkte nurodytą užduotį koordinatoriai gali prašyti pagalbos iš 57b straipsnyje nurodytų pagalbos centrų.

▼M9

56a straipsnis

Įspėjimo mechanizmas

Valstybės narės kompetentingos institucijos informuoja visas kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie specialistą, kurio galimybes užsiimti toliau išvardytomis veiklomis tos valstybės narės teritorijoje nacionalinės valdžios institucijos arba teismai apribojo arba visiškai arba iš dalies uždraudė (net jei tai būtų laikinai):

medicinos gydytojo ir šeimos gydytojo, turinčio V priedo 5.1.1. ir 5.1.4 punktuose nurodytos formalios kvalifikacijos įrodymą;

medicinos gydytojo specialisto, turinčio V priedo 5.1.3 punkte nurodytą kvalifikaciją;

bendrosios praktikos slaugytojo, turinčio V priedo 5.2.2 punkte nurodytos formalios kvalifikacijos įrodymą;

gydytojo odontologo, turinčio V priedo 5.3.2 punkte nurodytos formalios kvalifikacijos įrodymą;

odontologo specialisto, turinčio V priedo 5.3.3 punkte nurodytos formalios kvalifikacijos įrodymą;

veterinarijos gydytojo, turinčio V priedo 5.4.2 punkte nurodytos formalios kvalifikacijos įrodymą;

akušerio, turinčio V priedo 5.5.2 punkte nurodytos formalios kvalifikacijos įrodymą;

vaistininko, turinčio V priedo 5.6.2 punkte nurodytos formalios kvalifikacijos įrodymą;

VII priedo 2 punkte nurodyto pažymėjimo turėtojo, liudijančio, kad jis užbaigė rengimą, kuris atitinka atitinkamai 24, 25, 31, 34, 35, 38, 40 arba 44 straipsniuose nurodytus būtiniausius reikalavimus, tačiau kuris prasidėjo anksčiau nei V priedo 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2, 5.3.2, 5.3.3, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 punktuose nurodytų kvalifikacijų įgijimo atskaitos datos;

pažymėjimo apie įgytas teises turėtojo, kaip nurodyta 23, 27, 29, 33, 33a, 37, 43 ir 43a straipsniuose;

kitų specialistų, užsiimančių veikla, darančia poveikį pacientų saugumui, kai specialistas užsiima toje valstybėje narėje reglamentuojama profesija;

specialistų, užsiimančių veikla, susijusia su nepilnamečių asmenų ugdymu, įskaitant vaikų priežiūrą ir ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą, kai specialistas užsiima toje valstybėje narėje reglamentuojama profesija.

Kompetentingos institucijos 1 dalyje nurodytą informaciją įspėjimo būdu per IMI sistemą išsiunčia ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo, kuriuo apribojamos atitinkamo specialisto galimybės visiškai arba iš dalies vykdyti profesinę veiklą arba tokią veiklą vykdyti jam uždraudžiama, priėmimo datos. Pateikiant tą informaciją nurodomi tik šie duomenys:

specialisto tapatybė;

atitinkamos profesijos pavadinimas;

informacija apie sprendimą dėl apribojimo arba draudimo priėmusią nacionalinę valdžios instituciją arba teismą;

informacija apie apribojimo arba draudimo taikymo sritį; ir

informacija apie apribojimo arba draudimo taikymo laikotarpį.

Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos ne vėliau kaip per tris dienas po teismo sprendimo priėmimo dienos įspėjimo būdu per IMI sistemą informuoja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie specialistų, kurie pateikė prašymą dėl kvalifikacijos pripažinimo pagal šią direktyvą ir kurie, kaip pripažinta vėlesniais teismų sprendimais, tokiomis aplinkybėmis naudojosi suklastotais dokumentais, patvirtinančiais jų profesinę kvalifikaciją, tapatybę.

Asmens duomenų tvarkymas valstybėms narėms keičiantis 1 ir 3 dalyse nurodyta informacija vykdomas laikantis direktyvų 95/46/EB ir 2002/58/EB. Komisija asmens duomenis tvarko laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

Kai nustoja galioti 1 dalyje nurodytas draudimas arba apribojimas, apie tai nedelsiant informuojamos visų valstybių narių kompetentingos institucijos. Tuo tikslu valstybės narės kompetentingos institucijos, kurios teikia informaciją pagal 1 dalį, taip pat turi informuoti ir apie galiojimo pabaigos datą, ir apie bet kokį vėlesnį tos datos pakeitimą.

Valstybės narės numato, kad specialistai, apie kuriuos įspėjimai yra išsiųsti kitoms valstybėms narėms, būtų raštu informuoti apie sprendimus dėl įspėjimo tuo pačiu metu, kai buvo išsiųstas įspėjimas, galėtų apskųsti sprendimą pagal nacionalinę teisę arba prašyti tokius sprendimus pakeisti ir turėtų teisę į dėl kitoms valstybėms narėms išsiųsto neteisingo įspėjimo patirtos žalos atlyginimą – tokiais atvejais įspėjimo sprendime turi būti nurodyta, kad specialistas yra inicijavęs procesą dėl sprendimo dėl įspėjimo.

Duomenys apie įspėjimus IMI sistemoje gali būti tvarkomi įspėjimų galiojimo laikotarpiu. Įspėjimai ištrinami per tris dienas nuo sprendimo juos panaikinti priėmimo dienos arba nuo 1 dalyje nurodyto apribojimo ar draudimo galiojimo pabaigos dienos.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl įspėjimo mechanizmo taikymo. Į tuos įgyvendinimo aktus įtraukiamos nuostatos dėl valdžios institucijų, įgaliotų siųsti arba gauti įspėjimus, dėl įspėjimų atšaukimo ir panaikinimo ir dėl priemonių, skirtų užtikrinti duomenų tvarkymo saugumą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼M9

57 straipsnis

Centrinė internetinė prieiga prie informacijos

Valstybės narės užtikrina, kad 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje ( 7 ) 6 straipsnyje nurodytuose kontaktiniuose centruose internetu būtų prieinama ir reguliariai atnaujinama ši informacija:

valstybės narės visų reglamentuojamų profesijų sąrašas, įskaitant už kiekvieną reglamentuojamą profesiją atsakingos kompetentingos institucijos ir 57b straipsnyje nurodytų pagalbos centrų kontaktinius duomenis;

profesijų, kurioms gali būti išduota Europos profesinė kortelė, sąrašas, tos kortelės veikimas, įskaitant visus specialistų mokėtinus mokesčius, ir tą kortelę išduoti kompetentingos institucijos;

visų profesijų, kurioms valstybės narės pagal savo nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus taiko 7 straipsnio 4 dalį, sąrašas;

reglamentuojamo rengimo ir 11 straipsnio c punkto ii papunktyje nurodyto specialios struktūros rengimo sąrašas;

valstybės narės reglamentuojamoms profesijoms taikomi 7, 50, 51 ir 53 straipsniuose nurodyti reikalavimai ir procedūros, įskaitant visus piliečių mokėtinus mokesčius ir kompetentingoms institucijoms pateiktinus dokumentus;

informacija, kaip, remiantis nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais, apskųsti pagal šią direktyvą priimtus kompetentingų institucijų sprendimus.

Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta informacija ir pagalba būtų teikiama naudotojams aiškiu ir suprantamu būdu, kad ji būtų lengvai prieinama nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis bei būtų nuolat atnaujinama.

Valstybės narės užtikrina, kad į kiekvieną kontaktiniam centrui adresuotą prašymą pateikti informaciją būtų atsakyta kiek įmanoma greičiau.

Valstybės narės ir Komisija imasi papildomų priemonių, siekdamos paskatinti kontaktinius centrus teikti 1 dalyje numatytą informaciją kitomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Tai nedaro poveikio valstybių narių teisės aktams dėl kalbų naudojimo jų teritorijoje.

Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija 1, 2 ir 4 dalių įgyvendinimo tikslais.

▼M9

57a straipsnis

Procedūrų atlikimas elektroninėmis priemonėmis

Valstybės narės užtikrina, kad visi reikalavimai, procedūros ir formalumai, susiję su šioje direktyvoje reglamentuojamais dalykais, būtų lengvai įvykdomi nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis atitinkamuose kontaktiniuose centruose arba atitinkamose kompetentingose institucijose. Tai netrukdo valstybių narių kompetentingoms institucijoms vėliau prašyti pateikti patvirtintas dokumentų kopijas, jei kyla pagrįstų abejonių ir kai tai yra griežtai būtina.

1 dalis netaikoma adaptacijos laikotarpio įvykdymui ar tinkamumo testo atlikimui.

Kai yra pagrįsta, jog valstybės narės prašytų saugaus elektroninio parašo, kaip apibrėžta 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos ( 8 ) 2 straipsnio 2 punkte, siekiant atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procedūras, valstybės narės priima elektroninius parašus, atitinkančius 2009 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimą 2009/767/EB, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nustatomos priemonės procedūroms, atliekamoms naudojantis elektroninėmis priemonėmis ir kontaktinių centrų paslaugomis, palengvinti ( 9 ), ir suteikia technines priemones tvarkyti dokumentus su apibrėžtų formatų saugiais elektroniniais parašais, kaip nustatyta 2011 m. vasario 25 d. Komisijos sprendime 2011/130/ES, kuriuo nustatomi būtinieji dokumentų, kompetentingų institucijų pasirašomų elektroniniu būdu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tarptautinio tvarkymo reikalavimai ( 10 ).

Visos procedūros vykdomos pagal Direktyvos 2006/123/EB 8 straipsnį dėl kontaktinių centrų. Šios Direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje ir 51 straipsnyje nustatytų procedūrinių laikotarpių pradžia yra piliečio paraiškos arba bet kokio trūkstamo dokumento pateikimo kontaktiniam centrui arba tiesiogiai atitinkamai kompetentingai institucijai data. Bet koks prašymas pateikti patvirtintas dokumentų kopijas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, nelaikomas prašymu pateikti trūkstamus dokumentus.

57b straipsnis

Pagalbos centrai

Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d. paskiria pagalbos centrą, kurio paskirtis - pagalbos dėl šioje direktyvoje numatytų profesinių kvalifikacijų pripažinimo teikimas piliečiams ir kitų valstybių narių pagalbos centrams, įskaitant informaciją apie profesijas ir užsiėmimą jomis reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus, socialinės teisės aktus ir, kai taikytina, etikos taisykles.

Priimančių valstybių narių pagalbos centrai padeda piliečiams naudotis pagal šią direktyvą jiems suteikiamomis teisėmis, prireikus, bendradarbiaujant su kilmės valstybės narės pagalbos centru ir kompetentingomis institucijomis bei priimančiosios valstybės narės kontaktiniais centrais.

Kiekviena kilmės arba priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija visapusiškai bendradarbiauja su priimančiosios valstybės narės pagalbos centru ir prireikus kilmės valstybės narės pagalbos centru ir tokių centrų prašymu teikia jiems visą atitinkamą informaciją, laikydamasi duomenų apsaugos taisyklių, kaip nurodyta direktyvose 95/46/EB ir 2002/58/EB.

Komisijos prašymu pagalbos centrai informuoja Komisiją apie užklausimų, susijusių su jų sprendžiamais klausimais, rezultatus per du mėnesius nuo tokio prašymo gavimo.

57c straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

3 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, 20 straipsnyje, 21 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje, 21a straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 26 straipsnio antroje pastraipoje, 31 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 34 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 35 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 38 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 40 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, 44 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 49a straipsnio 4 dalyje ir 49b straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, 20 straipsnyje, 21 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje, 21a straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 26 straipsnio antroje pastraipoje, 31 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 34 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 35 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 38 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 40 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, 44 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 49a straipsnio 4 dalyje ir 49b straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pagal 3 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, 20 straipsnį, 21 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą, 21a straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 5 dalį, 26 straipsnio antrą pastraipą, 31 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 34 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 35 straipsnio 4 ir 5 dalis, 38 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 40 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, 44 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 49a straipsnio 4 dalį ir 49b straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

▼M9

58 straipsnis

Komiteto procedūra

Komisijai padeda profesinių kvalifikacijų pripažinimo komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

59 straipsnis

Skaidrumas

Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d. perduoda Komisijai jų teritorijoje esamų reglamentuojamų profesijų sąrašą, nurodydamos kiekvienos profesijos veiklą, ir reglamentuojamo rengimo, taip pat 11 straipsnio c punkto ii papunktyje nurodyto specialios struktūros rengimo sąrašą. Visi tų sąrašų pakeitimai taip pat turi būti be nepateisinamo delsimo perduodami Komisijai. Komisija sukuria reglamentuojamų profesijų, įskaitant bendrus kiekvienos profesijos veiklos aprašymus, duomenų bazę, kuri turi būti viešai prieinama, ir ją tvarko.

Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d. valstybės narės pateikia Komisijai profesijų, kurias turinčių asmenų kvalifikacijos pagal 7 straipsnio 4 dalį turi būti patikrintos iš anksto, sąrašą. Valstybės narės nurodo Komisijai konkretų pagrindimą, dėl kurio kiekviena tų profesijų įtraukiama į tą sąrašą.

Valstybės narės tikrina, ar reikalavimai, kurie taikomi pagal jų teisinę sistemą, kuriais konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojui apribojama teisė užsiimti profesija arba vykdyti profesinę veiklą, įskaitant naudojimąsi profesiniu vardu ir veiklos pagal tokį profesinį vardą vykdymą, (toliau šiame straipsnyje – reikalavimai) yra suderinami su toliau išvardytais principais:

reikalavimai neturi būti nei tiesiogiai nei netiesiogiai diskriminuojantys dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos;

reikalavimai turi būti pagrįsti svarbiomis bendrojo intereso priežastimis;

reikalavimai turi būti tinkami siekiant įgyvendinti nustatytą tikslą ir jais neturi būti reikalaujama daugiau, nei būtina tam tikslui pasiekti.

1 dalis taip pat taikoma profesijoms, kurias valstybėje narėje reglamentuoja asociacija ar organizacija, kaip apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje, ir bet kokiems narystės šiose asociacijose ar organizacijose reikalavimams.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d. pateikia Komisijai informaciją apie reikalavimus, kuriuos jos ketina palikti galioti, ir nurodo priežastis, kodėl tie reikalavimai atitinka 3 dalį. Per šešis mėnesius nuo priemonės priėmimo valstybės narės pateikia informaciją apie jų vėliau priimtus reikalavimus ir nurodo priežastis, kodėl jų reikalavimai atitinka 3 dalį.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. sausio 18 d., o vėliau – kas dvejus metus, Komisijai taip pat pateikia ataskaitą apie panaikintus arba sušvelnintus reikalavimus.

Komisija persiunčia 6 dalyje nurodytas ataskaitas kitoms valstybėms narėms, kurios per šešis mėnesius pateikia savo pastabas. Per tą patį šešių mėnesių laikotarpį Komisija dėl tų ataskaitų tariasi su suinteresuotomis šalimis, įskaitant atitinkamus specialistus.

Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija pateikia suvestinę ataskaitą koordinatorių grupei, įsteigtai pagal 2007 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimą Nr. 2007/172/EB, kuriuo įsteigiama profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupė ( 11 ), kuri gali teikti pastabas dėl tos ataskaitos.

Atsižvelgdama į 7 ir 8 dalyse numatytas pastabas, Komisija ne vėliau kaip 2017 m. sausio 18 d. pateikia suvestinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu su papildomų iniciatyvų pasiūlymais.

▼B

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS NUOSTATOS

60 straipsnis

Ataskaitos

Nuo 2007 m. spalio 20 d. kas dvejus metus valstybės narės siunčia Komisijai ataskaitą apie sistemos taikymą. Be bendrų pastebėjimų ataskaitoje turi būti pateikiama priimtų sprendimų statistinė suvestinė ir pagrindinių šios direktyvos taikymo problemų aprašas.

▼M9

Nuo 2016 m. sausio 18 d. į pirmoje pastraipoje nurodytą priimtų sprendimų statistinę suvestinę įtraukiama išsami informacija apie sprendimų, priimtų pagal šią direktyvą, skaičių ir tipus, įskaitant kompetentingų institucijų pagal 4f straipsnį priimtų sprendimų dėl teisės iš dalies užsiimti profesine veikla tipus ir pagrindinių problemų, kylančių taikant šią direktyvą, apibūdinimą.

▼M9

Komisija ne vėliau kaip 2019 m. sausio 18 d., o vėliau – kas penkerius metus, paskelbia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.

Pirmojoje tokioje ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas šia direktyva nustatytiems naujiems elementams ir visų pirma atsižvelgiama į šiuos aspektus:

Europos profesinių kortelių veikimas;

žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalaujamų norint verstis III antraštinės dalies III skyriuje nurodytomis profesijomis, įskaitant 31 straipsnio 7 dalyje nurodytų kompetencijų sąrašą, atnaujinimas;

bendrųjų rengimo struktūrų ir bendrųjų rengimo testų veikimas;

specialiosios tobulinimo programos, įvestos pagal Rumunijos įstatymus ir kitus teisės aktus asmenims, turintiems formalios kvalifikacijos įrodymą, kaip nurodyta 33a straipsnyje, taip pat asmenims, turintiems aukštesniosios mokyklos lygmens formalios kvalifikacijos įrodymą, rezultatai, siekiant įvertinti poreikį peržiūrėti dabartines nuostatas dėl įgytų teisių režimo, taikomo Rumunijos bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymams.

Valstybės narės pateikia visą informaciją, kuri būtina tai ataskaitai parengti.

▼B

61 straipsnis

Leidžianti nukrypti nuostata

Jei valstybė narė susiduria su dideliais sunkumais taikant šios direktyvos nuostatas konkrečioje srityje, Komisija išnagrinėja šiuos sunkumus kartu su atitinkama valstybe nare.

▼M9

Kai taikytina, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo atitinkamai valstybei narei leidžiama ribotą laikotarpį nukrypti nuo atitinkamos nuostatos.

▼B

62 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB, 89/48/EEB, 92/51/EEB, 93/16/EEB ir 1999/42/EB yra panaikinamos nuo 2007 m. spalio 20 d. Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą, o tomis direktyvomis remiantis priimtiems aktams panaikinimas neturi poveikio.

63 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Valstybės narės įgyvendina įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2007 m. spalio 20 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos informuoja Komisiją.

Valstybės narės, tvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

64 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

65 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS

3 straipsnio 2 dalies sąlygas atitinkančių profesinių asociacijų arba organizacijų sąrašas

AIRIJA ( 12 )

Airijos privilegijuotų apskaitininkų institutas ( 13 )

Airijos atestuotų valstybės apskaitininkų institutas ()

Atestuotų apskaitininkų asociacija ()

Airijos inžinierių institucija

Airijos planavimo institutas

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Anglijos ir Velso privilegijuotų apskaitininkų institutas

Škotijos privilegijuotų apskaitininkų institutas

Airijos privilegijuotų apskaitininkų institutas

Atestuotų apskaitininkų privilegijuotoji asociacija

Nuostolių nustatymo ekspertų privilegijuotasis institutas

Vadybos apskaitininkų privilegijuotasis institutas

Diplomuotų sekretorių ir administratorių institutas

Privilegijuotasis draudimo institutas

Aktuarijų institutas

10.

Aktuarijų fakultetas

11.

Privilegijuotasis bankininkų institutas

12.

Škotijos bankininkų institutas

13.

Karališkoji diplomuotų ekspertų institucija

14.

Karališkasis miestų planavimo institutas

15.

Privilegijuotoji fizioterapijos draugija

16.

Karališkoji chemijos draugija

17.

Britų psichologijos draugija

18.

Bibliotekų asociacija

19.

Diplomuotų miškininkų institutas

20.

Privilegijuotasis statybos institutas

21.

Inžinerijos taryba

22.

Energetikos institutas

23.

Statybinės inžinerijos institucija

24.

Inžinierių statybininkų institucija

25.

Kasybos inžinierių institucija

26.

Kasybos ir metalurgijos institucija

27.

Inžinierių elektrikų institucija

28.

Dujų inžinierių institucija

29.

Inžinierių mechanikų institucija

30.

Chemijos inžinierių institucija

31.

Gamybos inžinierių institucija

32.

Jūrų inžinierių institucija

33.

Karališkoji karinių laivų architektų institucija

34.

Karališkoji aeronautikos draugija

35.

Metalų institutas

36.

Privilegijuotoji pastatų tinklų inžinierių institucija

37.

Matavimų ir kontrolės institutas

38.

Britų kompiuterių draugija

▼M9 —————

▼B

IV PRIEDAS

Veikla, susijusi su 17, 18 ir 19 straipsniuose minėtomis profesinės patirties kategorijomis

I sąrašas

Pagrindinės grupės, apibūdintos Direktyva 64/427/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 69/77/EEC ir Direktyvomis 68/366/EEB bei 82/489/EEB

1 Direktyva 64/427/EEB

(liberalizavimo Direktyva: 64/429/EEB)

NICE nomenklatūra (atitinka ISIC pagrindines grupes 23-40)

Pagrindinė grupė	23	tekstilės pramonė
	232	tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas vilnoniams audiniams austi skirtomis mašinomis
	233	tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas medvilniniams audiniams austi skirtomis mašinomis
	234	tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas šilkiniams audiniams austi skirtomis mašinomis
	235	tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas lininiams audiniams ir audiniams iš kanapių austi skirtomis mašinomis
	236	kitų tekstilės pluoštų gamyba (džiutas, tvirti plaušai ir pan.), virvės
	237	megztų ir nertų gaminių gamyba
	238	tekstilės apdaila
	239	kitų tekstilės gaminių gamyba
Pagrindinė grupė	24	avalynės, drabužių ir patalynės gamyba
	241	mašininė avalynės gamyba (išskyrus gamybą iš gumos ir veltinio)
	242	rankų darbo avalynės gamyba ir taisymas
	243	drabužių (išskyrus kailinius) gamyba
	244	čiužinių ir patalynės gamyba
	245	odos ir kailių pramonė
Pagrindinė grupė	25	medienos ir kamščių pramonė, išskyrus baldų gamybą
	251	medienos pjovimas ir pramoninis paruošimas
	252	pusfabrikačių iš medienos gamyba
	253	medinių statybinių komponentų, įskaitant medžiagą grindims, serijinė gamyba
	254	medinių dėžių gamyba
	255	kitų medinių gaminių (išskyrus baldus) gamyba
	259	dirbinių iš šiaudelių, kamščiamedžio žievės, pintinių gaminių, karklo vytelių ir rotango gamyba; šepečių gaminimas
Pagrindinė grupė	26	260 medinių baldų gamyba
Pagrindinė grupė	27	popieriaus ir popieriaus dirbinių pramonė
	271	medienos, popieriaus ir kartono pramonė
	272	popieriaus ir kartono perdirbimas ir dirbinių iš medienos gamyba
Pagrindinė grupė	28	280 spausdinimas, leidyba ir giminingos pramonės šakos
Pagrindinė grupė	29	odos pramonė
	291	odų rauginimas ir odos galutinis apdorojimas
	92	odos dirbinių gamyba
Ex pagrindinė grupė	30	guminių ir plastmasinių dirbinių pramonė, gaminiai iš dirbtinio pluošto ir krakmolo
	301	gumos ir asbesto perdirbimas
	302	plastmasių perdirbimas
	303	dirbtinio pluošto gamyba
Ex pagrindinė grupė	31	chemijos pramonė
	311	cheminių medžiagų gamyba ir tolesnis tokių medžiagų perdirbimas
	312	cheminių produktų, skirtų daugiausia pramoniniams ir žemės ūkio tikslams (įskaitant augalinės arba gyvulinės kilmės taukų ir aliejų, patenkančių į ISIC klasifikacijos 312 grupę, gamybą), specializuota gamyba
	313	cheminių produktų, daugiausia skirtų namų ūkiui arba raštinei ((išskyrus vaistinių ir farmacijos produktų gamybą (ex ISIC klasifikacijos 319 grupė))
Pagrindinė grupė	32	320 naftos pramonė
Pagrindinė grupė	33	nemetalinių mineralinių produktų pramonė
	331	gaminių iš statybinio molio gamyba
	332	stiklo ir stiklo dirbinių gamyba
	333	keraminių dirbinių, įskaitant ugniai atsparius gaminius, gamyba
	334	cemento, kalkių ir gipso gamyba
	335	statybinių medžiagų iš betono, cemento ir gipso gamyba
	339	akmens darbai ir kitų nemetalinių mineralinių dirbinių gamyba
Pagrindinė grupė	34	juodųjų ir ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija
	341	geležies ir plieno gamyba (kaip nustatyta Europos anglies ir plieno bendrijos steigimo sutartyje, įskaitant bendras su plieno ir kokso darbais susijusias įmones)
	342	plieno vamzdžių gamyba
	343	vielos valcavimas, šaltasis valcavimas, šaltasis siaurų juostų valcavimas, šaltasis formavimas
	344	ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija
	345	ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija
Pagrindinė grupė	35	metalo dirbinių (išskyrus mašinas ir transporto įrengimus) gamyba
	351	kalimas, sunkusis štampavimas ir sunkusis presavimas
	352	antrinė transformacija ir paviršiaus apdirbimas
	353	metalinės struktūros
	354	boilerių gamyba, pramoninės tuščiavidurės įrangos gamyba
	355	instrumentų, įrankių ir gatavų metalo dirbinių gamyba (išskyrus elektrinius įrengimus)
	359	pagalbiniai mechaniniai mašinų statybos darbai
Pagrindinė grupė	36	kitų, ne elektrinių, mašinų gamyba
	361	žemės ūkio mašinų ir traktorių gamyba
	362	raštinės mašinų gamyba
	363	metalinių ir kitų mašininių įrengimų ir vidaus įrengimų ir prietaisų šiems ir kitiems jėgos įrengimams gamyba
	364	tekstilės pramonės mašinų ir jų priedų gamyba, siuvimo mašinų gamyba
	365	mašinų ir įrengimų maisto gamybos ir gėrimų pramonei, chemijos pramonei bei susijusioms pramonės šakoms gamyba
	366	mašinų ir įrengimų kasykloms, geležies ir plieno liejimo darbams bei statybos pramonei gamyba, mechaninio valdymo įrengimų gamyba
	367	perdavimo prietaisų gamyba
	368	mašinų, skirtų kitiems specifiniams pramoniniams tikslams, gamyba
	369	kitų, ne elektros, mašinų ir įrengimų gamyba
Pagrindinė grupė	37	elektros įrengimų pramonė
	371	elektros laidų ir kabelių gamyba
	372	elektros variklių, generatorių ir transformatorių, elektros srovės paskirstymo aparatūros ir kitų panašių įrengimų, skirtų elektros energijos tiekimui, gamyba
	373	elektros įrengimų, skirtų tiesioginiam komerciniam naudojimui, gamyba
	374	telekomunikacijos įrangos, skaitiklių, kitų matavimo prietaisų ir elektromedicininės įrangos gamyba
	375	elektroninės įrangos, radijo ir televizijos imtuvų audioaparatūros gamyba
	376	elektros prietaisų, skirtų naudojimui namų ūkyje, gamyba
	377	lempų ir apšvietimo įrengimų gamyba
	378	galvaninių baterijų ir akumuliatorių gamyba
	379	specialistų atliekamas elektros įrengimų taisymas, surinkimas ir instaliavimas
Ex pagrindinė grupė	38	transporto priemonių gamyba
	383	automobilių ir jų dalių gamyba
	384	automobilių, motociklų ir dviračių remontas
	385	motociklų, dviračių ir jų dalių gamyba
	389	niekur kitur nepriskirtų transporto įrengimų gamyba
Pagrindinė grupė	39	įvairiarūšės pramonės šakos
	391	tiksliųjų įrankių ir matavimo bei tikrinimo instrumentų gamyba
	392	medicinai skirtų chirurginių įrankių ir įrengimų bei ortopedinių prietaisų (išskyrus ortopedinę avalynę) gamyba
	393	fotografavimo ir optinių įrengimų gamyba
	394	rankinių ir kitų laikrodžių gamyba ir remontas
	395	juvelyriniai dirbiniai ir brangiųjų metalų gamyba
	396	muzikos instrumentų gamyba ir remontas
	397	žaidimų, žaislų, gaminių, skirtų sportui ir atletikai, gamyba
	399	kitos pramonės šakos
Pagrindinė grupė	40	statyba
	400	statyba (nespecializuota), demontavimas
	401	pastatų statyba (gyvenamųjų namų arba pan.)
	402	civilinė statyba; tiltų, kelių, geležinkelių ir pan. tiesimas
	403	instaliacijos darbai
	404	apdaila ir baigiamieji darbai

2 Direktyva 68/366/EEB

(liberalizavimo Direktyva: 68/365/EEB)

NICE nomenklatūra

Pagrindinė grupė	20A	200 gyvulinių ir augalinių riebalų bei aliejaus gamyba
	20B	maisto produktų gamyba (išskyrus gėrimų gamybą)
	201	mėsos gamyba, paruošimas ir konservavimas
	202	pieno produktų gamyba
	203	vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas
	204	žuvies ir kitų jūros produktų perdirbimas ir konservavimas
	205	grūdų malimo produktų gamyba
	206	konditerijos kepinių, įskaitant džiūvėsėlius ir sausainius, gamyba
	207	cukraus gamyba
	208	kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamyba
	209	kitų, niekur nepriskirtų, maisto produktų gamyba
Pagrindinė grupė	21	gėrimų gamyba
	211	etilo alkoholio gamyba iš fermentuotų medžiagų, mielių ir spirito
	212	vyno ir kitų nesalyklinių alkoholinių gėrimų gamyba
	213	alaus ir salyklo gamyba
	214	gaiviųjų ir angliarūgštės prisotintų gėrimų gamyba
	ex 30	guminių gaminių, plastikinių medžiagų, dirbtinio bei sintetinio plaušo ir krakmolo produktų gamyba
	304	krakmolo produktų gamyba

3 Direktyva 82/489/EEB

ISIC nomenklatūra

Ex 855

kirpyklos (išskyrus pedikiūrininkų veiklą ir kosmetologų mokyklas)

II sąrašas

Direktyvų 75/368/EEB, 75/369/EEB ir 82/470/EEB pagrindinės grupės

1 Direktyva 75/368/EEB (5 straipsnio 1 dalyje minėtos veiklos rūšys)

ISIC nomenklatūra

Ex 04	žuvininkystė
Ex 04	043	vidaus vandenų žuvininkystė
Ex 38	transporto įrangos gamyba
	381	laivų statyba ir remontas
	382	geležinkelio įrangos gamyba
	386	orlaivių (ir erdvėlaivių įrangos) gamyba
Ex 71	su transportu susijusi veikla ir kita veikla, išskyrus transportą, skirstoma į šias grupes:
	Ex 711	miegamųjų vagonų ir vagonų-restoranų aptarnavimas; geležinkelio parko priežiūra remonto depuose; vagonų valymas
	Ex 712	miesto, priemiestinio ir tarpmiestinio keleivių transporto parko priežiūra
	Ex 713	kito keleivinio sausumos transporto (tokio kaip automobiliai, turistiniai tarpmiestiniai autobusai, automobiliai taksi) priežiūra
	Ex 714	pagalbinių transporto paslaugų sričių (tokių kaip keliai, tuneliai ir mokamo važiavimo tiltai, prekių sandėliai, automobilių stovėjimo aikštelės, autobusų ir tramvajų parkai) eksploatavimas ir priežiūra
	Ex 716	veiklos, susijusios su vidaus vandenų transportu (tokios kaip vandens kelių, uostų ir kitų vidaus vandenų transporto įrenginių eksploatavimas ir priežiūra; vilkimo ir locmano paslaugos, plūdurų įrengimas, laivų pakrovimas ir iškrovimas ir kitos panašios veiklos, tokios kaip laivų gelbėjimas, buksyravimas, ir elingų eksploatacija)
73	ryšiai: pašto paslaugos ir telekomunikacijos
Ex 85	asmeninės paslaugos
	854	skalbyklos ir skalbimo paslaugos, sausasis cheminis valymas ir dažymas
	Ex 856	fotografijos studijos: portretinė ir komercinė fotografija, išskyrus nuotraukas leidybai
	Ex 859	niekur kitur nepriskirtos individualios paslaugos (tik pastatų priežiūra ir valymas arba aprūpinimas laikina buveine)

2 Direktyva 75/369/EEB (6 straipsnis: jeigu veiklos rūšis laikoma pramoninio arba smulkaus amato pobūdžio)

ISIC nomenklatūra

Šios kilnojamosios veiklos rūšys :

prekių pirkimas ir pardavimas:

—

verčiantis išvažiuojamojo prekybininko, gatvės prekiautojo ar prekiautojo išnešiojamosiomis prekėmis veikla (ex ISIC 612 grupė),

—

dengtose turgavietėse, neturinčiose nuolatinės stacionarios įrangos, ir po atviru dangumi esančiose turgavietėse;

veiklos rūšys, kurioms taikomos jau patvirtintos nacionalinės priemonės, aiškiai atmetančios vertimąsi tokiomis kilnojamosios veiklos rūšimis ar nemininčios jo.

3 Direktyva 82/470/EEB (6 straipsnio 1 ir 3 dalys)

ISIC nomenklatūros 718 ir 720 grupės

Veiklos rūšys, kurias konkrečiai sudaro:

—

pavienių ar grupinių dalykų (transporto, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų ir pan.) organizavimas, siūlymas parduoti ar pardavimas tiesiogiai ar pagal užsakymą kelionėje ar laikinai apsistojus, nepaisant kelionės motyvų (2 straipsnio B dalies a punktas),

—

tarpininkavimo veikla tarp įvairių transporto rūšių tiekėjų ir asmenų, persiunčiančių arba gaunančių prekes bei atliekančių įvairias kitas susijusias veiklos rūšis:

aa)

savininkų vardu sudarant sutartis su transporto rangovais;

bb)

pasirenkant savininkams pelningiausią transportavimo būdą, firmą ir maršrutą;

cc)

tvarkant transporto panaudojimo techninius aspektus (pvz., įpakavimą, reikalingą transportavimui) bei atliekant įvairius darbus, būdingus transportui (pvz., ledo tiekimo vagonams-šaldytuvams garantavimas);

dd)

užbaigiant su transportu susijusius formalumus, tokius kaip kelionės sąskaitų projektų parengimas; surenkant ir išskirstant krovinius;

ee)

koordinuojant įvairias transportavimo stadijas, garantuojant tranzitą, perkrovimą ir kitas galutines operacijas;

ff)

tvarkant krovinius ir vežėjus bei transporto priemones prekes persiunčiantiems arba jas gaunantiems asmenims:

—

transporto išlaidų ir detalių sąskaitų patikrinimo įvertinimas,

—

tam tikrų laikinų arba pastovių priemonių (derinamų su uosto vadovybe, dirbančiais laivuose smulkių prekių pardavėjais ir pan.) priėmimas laivo savininko ar jūrų transporto vežėjo vardu arba dėl jo.

(2 straipsnio A punkto a, b ir d papunkčiuose išvardytos veiklos rūšys).

III sąrašas

Direktyvos 64/222/EEB, 68/364/EEB, 68/368/EEB, 75/368/EEB, 75/369/EEB, 70/523/EEB ir 82/470/EEB

1 Direktyva 64/222/EEB

(liberalizavimo Direktyvos: 64/223/EEB ir 64/224/EEB)

Asmenų, turinčių savarankišką didmeninės prekybos verslą, išskyrus didmeninę prekybą vaistais ir vaistiniais preparatais, nuodingomis bei patogeninėmis medžiagomis ir anglimi, veikla (ex 611 grupė).

Profesionali tarpininko, kuris yra vieno ar kelių asmenų įgaliotas ir jam pavesta derėtis ar sudaryti komercinius sandorius tų asmenų vardu, veikla.

Profesionali tarpininko, kuris, neturėdamas nurodymo nuolat tai daryti, suveda asmenis, norinčius sudaryti abipusę tiesioginę sutartį, arba tvarko jų komercinius sandorius, arba padeda juos įgyvendinti, veikla.

Profesionali tarpininko, kuris sudaro komercinius sandorius su kitais savo vardu, veikla.

Profesionali tarpininko, kuris kitų vardu dalyvauja didmeninės prekybos aukcionuose, veikla.

Profesionali tarpininko, užsiimančio išnešiojamąja prekyba, veikla.

Profesionalią veiklą vykdančio vienoje ar keliose pramonės, prekybos ar smulkaus verslo įmonėse įdarbinto tarpininko paslaugų teikimas.

2 Direktyva 68/364/EEB

(liberalizavimo Direktyva: 68/363/EEB)

Ex ISIC grupė 612:

mažmeninė prekyba

012	Žemės ūkio technikos nuoma
640	Nekilnojamasis turtas, turto nuoma
713	Automobilių, vežimų ir arklių nuoma
718	Keleivinių ir krovininių vagonų nuoma
839	Technikos nuoma komercinėms įmonėms
841	Kino teatro bilietų pardavimas ir kino filmų nuoma
842	Teatro bilietų pardavimas ir teatro įrangos nuoma
843	Valčių, dviračių, įgūdžius formuojančių žaidimų-automatų, veikiančių su monetomis, nuoma
853	Kambarių su baldais nuoma
854	Išskalbtos patalynės nuoma
859	Drabužių nuoma

3 Direktyva 68/368/EEB

(liberalizavimo Direktyva: 68/367/EEB)

ISIC nomenklatūra

ISIC ex pagrindinė 85 grupė

1.	Restoranai, kavinės, smuklės ir kitos vietos, kuriose geriama ir valgoma (ISIC 852 grupė).
2.	Viešbučiai, namai, kuriuose nuomojami kambariai, stovyklos ir kitos apgyvendinimo vietos (ISIC 853 grupė).

4 Direktyva 75/368/EEB (7 straipsnis)

Visos Direktyvos 75/368/EEB priede išvardytos veiklos rūšys, išskyrus šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje išvardytas veiklos rūšis (šio priedo II sąrašo, 1 punktas).

ISIC nomenklatūra

Ex 62	bankai ir kitos finansų institucijos
	Ex 620	patentų pirkimo ir licencijavimo bendrovės
Ex 71	transportas
	Ex 713	keleivinis transportas, išskyrus vežimą automašinomis
	Ex 719	skystų angliavandenilių ir kitų skystų cheminių produktų gabenimas vamzdynais
Ex 82	bendruomenei teikiamos paslaugos
	827	bibliotekos, muziejai, botanikos ir zoologijos sodai
Ex 84	poilsio organizavimo paslaugos
	843	niekur nepriskirtos poilsio ir pasilinksminimo paslaugos: — sporto veikla (sporto aikštelės, organizaciniai sporto renginiai ir kt.), išskyrus sporto instruktorių veiklą, — lenktynės (lenktyninių žirgų arklidės, lenktynių aikštės, hipodromai ir kt.), — kita poilsio ir pasilinksminimo veikla (cirkai, pramogų parkai ir kitos pramogos).
Ex 85	asmeninės paslaugos
	Ex 851	namų ūkio paslaugos
	Ex 855	grožio salonai ir manikiūrininko paslaugos, išskyrus pedikiūrininkų ir profesionalių kosmetologų bei kirpėjų rengimo mokyklų paslaugas
	Ex 859	niekur kitur nepriskirtos individualios paslaugos, išskyrus sportą ir viduriniojo medicinos personalo masažuotojų ir kalnų vedlių paslaugas, skirstomos į šias grupes: — dezinfekcija ir kova su kenkėjais, — rūbų nuoma ir sandėliavimo įranga, — vedybų biurų ir panašios paslaugos, — astrologija, ateities spėjimas ir panašios paslaugos, — sanitarijos paslaugos ir susijusi veikla, — laidojimo paslaugos ir kapinių priežiūra, — kurjerių ir vertėjų-gidų paslaugos.

5 Direktyva 75/369/EEB (5 straipsnis)

Šios kilnojamosios veiklos rūšys:

prekių pirkimas ir pardavimas:

—

verčiantis išvažiuojamojo prekybininko, gatvės prekiautojo ar prekiautojo išnešiojamomis prekėmis veikla (ex ISIC grupė 612),

—

dengtose turgavietėse, neturinčiose nuolatinės stacionarios įrangos, ir po atviru dangumi esančiose turgavietėse;

veiklos rūšys, kurioms taikomos jau patvirtintos nacionalinės priemonės, aiškiai atmetančios vertimąsi tokiomis kilnojamosios veiklos rūšimis ar nemininčios jo.

6 Direktyva 70/523/EEB

Asmenų, turinčių savarankišką didmeninės prekybos anglimi verslą, ir tarpininkų prekybos anglimi versle veikla (ex 6112 grupė, ISIC nomenklatūra)

7 Direktyva 82/470/EEB (6 straipsnio 2 dalis)

(2 straipsnio A punkto c ir e papunkčiuose, B punkto b papunktyje ir C bei D punktuose išvardytos veiklos rūšys)

Šios veiklos rūšys ypač turi apimti:

—

geležinkelio transporto arba vagonų, skirtų žmonėms arba prekėms pervežti, nuomojimą,

—

tarpininkavimo veiklą parduodant, perkant ar nuomojant laivus,

—

emigrantų pervežimo sutarčių sudarymą bei tvarkymą ir derybas dėl tokių sutarčių,

—

visų depozitoriaus vardu atiduotų saugoti daiktų ir prekių, tikrinamų arba netikrinamų muitinėje, saugomų specializuotuose arba bendros paskirties sandėliuose, baldų saugyklose, šaldyklose, pašarams skirtose vietose ir pan., atsiėmimą,

—

prekių čekių už saugomus daiktus arba prekes perdavimą jų depozitoriams,

—

laikinai saugomų naminių gyvulių, belaukiant jų pardavimo arba pakeliui į pardavimo vietą arba iš jos, aprūpinimą laikymo užtvarais, pašaru ir pardavimo žiedais,

—

motorinių transporto priemonių patikrinimą arba techninį įvertinimą,

—

prekių matavimą, svėrimą bei įvertinimą.

V PRIEDAS

Pripažinimas remiantis minimalių mokymo sąlygų koordinavimu

V.I. MEDICINOS GYDYTOJAS

▼M15

5.1.1. Pagrindinių medicinos studijų formalios kvalifikacijos įrodymai

Šalis	Formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai	Kvalifikaciją suteikianti institucija	Kvalifikacijos pažymėjimas	Atskaitos data
België/Belgique/Belgien	Diploma van arts/Diplôme de docteur en médecine Diplôme de „médecin“/Master in de geneeskunde	— Les universités/De universiteiten — Le Jury compétent d’enseignement de la Communauté française/De bevoegde Examencommissie van de Vlaamse Gemeenschap		1976 12 20
България	Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен „магистър“ по Медицина“ и професионална квалификация „Магистър-лекар“	Университет		2007 1 1
Česko	Diplom o ukončení studia ve studijním programu všeobecné lékařství (doktor medicíny, MUDr.)	Lékářská fakulta univerzity v České republice		2004 5 1
Danmark	Bevis for kandidatuddannelsen i medicin (cand.med.) Bevis for bestået lægevidenskabelig embedseksamen (cand.med.)	Universitet	1. Autorisation som læge 2. Tilladelse til selvstændigt virke som læge	1976 12 20
Deutschland	— Zeugnis über die Ärztliche Prüfung — Zeugnis über die Ärztliche Staatsprüfung und Zeugnis über die Vorbereitungszeit als Medizinalassistent, soweit diese nach den deutschen Rechtsvorschriften noch für den Abschluss der ärztlichen Ausbildung vorgesehen war	Zuständige Behörden		1976 12 20
Eesti	Arstikraad Degree in Medicine (MD) Diplom arstiteaduse õppekava läbimise kohta	Tartu Ülikool		2004 5 1
Ελλάς	Πτυχίο Ιατρικής	— Ιατρική Σχολή Πανεπιστημίου, — Σχολή Επιστημών Υγείας, Τμήμα Ιατρικής Πανεπιστημίου		1981 1 1
España	Título de Licenciado en Medicina y Cirugía Título de Licenciado en Medicina Título de Graduado/a en Medicina	— Ministerio de Educación y Cultura — El rector de una Universidad		1986 1 1
France	Diplôme d’Etat de docteur en Médicine	Universités		1976 12 20
	Diplôme de fin de deuxième cycle des études médicales (7)
	Diplôme de formation approfondie en sciences médicales (8)		Certificat de compétence clinique
Hrvatska	Diploma „doktor medicine/doktorica medicine“	Medicinski fakulteti sveučilišta u Republici Hrvatskoj		2013 7 1
Ireland	Primary qualification	Competent examining body	Certificate of experience	1976 12 20
Italia	Diploma di laurea in medicina e chirurgia	Università	Diploma di abilitazione all’esercizio della medicina e chirurgia (10)	1976 12 20
Κύπρος	Πιστοποιητικό Εγγραφής Ιατρού	Ιατρικό Συμβούλιο		2004 5 1
	Πτυχίο Ιατρικής	Ιατρικη σχολη πανεπιστημιου κυπρου (1)
		Ευρωπαϊκό Πανεπιστήμιο Κύπρου (2)
		Πανεπιστήμιο Λευκωσίας (3)
Latvija	ārsta diploms	Universitātes tipa augstskola Universitāte		2004 5 1
Lietuva	1. Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą gydytojo kvalifikaciją 2. Magistro diplomas (medicinos magistro kvalifikacinis laipsnis ir gydytojo kvalifikacija)	Universitetas	1. Internatūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją 2. Internatūros pažymėjimas (medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija)	2004 5 1
Luxembourg	Diplôme d’Etat de docteur en médecine, chirurgie et accouchements	Jury d’examen d’Etat	Certificat de stage	1976 12 20
Magyarország	Okleveles orvosdoktor oklevél (dr. med)	Egyetem		2004 5 1
Мalta	Lawrja ta’ Tabib tal-Mediċina u l-Kirurġija	Università ta’ Malta	Ċertifikat ta’ reġistrazzjoni maħruġ mill-Kunsill Mediku	2004 5 1
Nederland	Getuigschrift van met goed gevolg afgelegd artsexamen	Faculteit Geneeskunde		1976 12 20
	Master of Science in de Geneeskunde (9)
Österreich	Urkunde über die Verleihung des akademischen Grades Doktor der gesamten Heilkunde (bzw. Doctor medicinae universae, Dr.med.univ.)	Medizinische Fakultät einer Universität, bzw Medizinische Universität		1994 1 1
Polska	Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku lekarskim z tytułem „lekarz“	Szkoły wyższe	Świadectwo złożenia Lekarskiego Egzaminu Państwowego (4)/Świadectwo złożenia Lekarskiego Egzaminu Końcowego (5)	2004 5 1
			Zaświadczenie o ukończeniu stażu podyplomowego
Portugal	Carta de Curso de licenciatura em medicina Certificado de mestrado integrado em medicina	Universidades	Certificado emitido pela Ordem dos Médicos	1986 1 1
România	Diplomă de licență de doctor medic Diploma de licență și master (6)	Universități Ministerul Educației Naționale (6)		2007 1 1
Slovenija	Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „doktor medicine/doktorica medicine“	Univerza	Potrdilo o Opravljenem Strokovnem Izpitu za Poklic Zdravnik/Zdravnica	2004 5 1
Slovensko	DIPLOM všeobecné lekárstvo doktor všeobecného lekárstva („MUDr.“)	Univerzita		2004 5 1
Suomi/Finland	Lääketieteen lisensiaatin tutkinto/Medicine licentiatexamen	Yliopisto		1994 1 1
Sverige	Läkarexamen	Universitet eller högskola	Bevis om legitimation som läkare, utfärdat av Socialstyrelsen	1994 1 1
United Kingdom	Primary qualification (11)	Competent examining body	Certificate of experience	1976 12 20
(1) Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. (2) Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. (3) Nuo 2014 m. spalio mėn. (4) Iki 2012 m. (5) Nuo 2013 m. (6) Nuo 2011 m. (7) Nuo 2003–2004 m. iki 2013–2014 m. (8) Nuo 2014–2015 m. (9) Nuo 2001–2002 m. (10) Iki 2020 4 2. (11) Išduotiems iki 2021 1 1.

5.1.2. Gydytojų specialistų formalios kvalifikacijos įrodymai

Šalis	Formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai	Kvalifikaciją suteikianti institucija	Atskaitos data
België/Belgique/Belgie	Bijzondere beroepstitel van geneesheer-specialist/Titre professionnel particulier de médecin spécialiste	Minister bevoegd voor Volksgezondheid/Ministre de la Santé publique	1976 12 20
България	Свидетелство за призната специалност	Университет	2007 1 1
Česko	Diplom o specializaci	Ministerstvo zdravotnictví	2004 5 1
Danmark	Bevis for tilladelse til at betegne sig som speciallæge	Sundhedsstyrelsen Styrelsen for Patientsikkerhed	1976 12 20
Deutschland	Fachärztliche Anerkennung	Landesärztekammer	1976 12 20
Eesti	Residentuuri lõpetamist tõendav tunnistus Residentuuri lõputnnistus eriarstiabi erialal	Tartu Ülikool	2004 5 1
Ελλάς	Τίτλος Ιατρικής Ειδικότητας	1. Περιφέρεια 2. Νομαρχιακή Αυτοδιοίκηση 3. Νομαρχία	1981 1 1
España	Título de Especialista	— Ministerio competente en el ámbito de la Educación/Universidades — Ministerio competente en el ámbito de la Sanidad (4)	1986 1 1
France	1. Certificat d’études spéciales de médecine accompagné du diplôme d’Etat de docteur en médecine 2. Attestation de médecin spécialiste qualifié accompagnée du diplôme d’Etat de docteur en médecine 3. Diplôme d’études spécialisées ou diplôme d’études spécialisées complémentaires qualifiant de médecine accompagné du diplôme d’Etat de docteur en médecine	1. Universités 2. Conseil de l’Ordre des médecins 3. Universités	1976 12 20
Hrvatska	Diploma o specijalističkom usavršavanju	Ministarstvo nadležno za zdravstvo	2013 7 1
Ireland	Certificate of Specialist doctor	Competent authority	1976 12 20
Italia	Diploma di medico specialista	Università	1976 12 20
Κύπρος	Πιστοποιητικό Αναγνώρισης Ειδικότητας	Ιατρικό Συμβούλιο	2004 5 1
Latvija	1. „Sertifikāts“– kompetentu iestāžu izsniegts dokuments, kas apliecina, ka persona ir nokārtojusi sertifikācijas eksāmenu specialitātē (5) 2. Ārstniecības personas sertifikāts	Latvijas Ārstu biedrība Latvijas Ārstniecības personu profesionālo organizāciju savienība (6)	2004 5 1
Lietuva	1. Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją 2. Rezidentūros pažymėjimas (gydytojo specialisto profesinė kvalifikacija)	Universitetas	2004 5 1
Luxembourg	1. Certificat de médecin spécialiste	1. Ministre de la Santé publique	1976 12 20
Luxembourg	2. Diplôme d’études spécialisées en médecine	2. Université du Luxembourg	2021 9 15
Magyarország	Szakorvosi bizonyítvány	Nemzeti Vizsgabizottság	2004 5 1
Мalta	Ċertifikat ta’ Speċjalista Mediku	Kumitat ta’ Approvazzjoni dwar Speċjalisti	2004 5 1
Nederland	Bewijs van inschrijving in een Specialistenregister	— Medische Specialisten Registratie Commissie (MSRC) van de Koninklijke Nederlandsche Maatschappij tot bevordering der Geneeskunst — Sociaal-Geneeskundigen Registratie Commissie (SGRC) van de Koninklijke Nederlandsche Maatschappij tot Bevordering der Geneeskunst	1976 12 20
Nederland	Diploma geneeskundig specialist	— Registratiecommissie Geneeskundig Specialisten (RGS) van de Koninklijke Nederlandsche Maatschappij tot Bevordering der Geneeskunst (1)	1976 12 20
Österreich	Facharztdiplom	Österreichische Ärztekammer	1994 1 1
Polska	Dyplom uzyskania tytułu specjalisty	Centrum Egzaminów Medycznych	2004 5 1
Portugal	Titulo de especialista	Ordem dos Médicos	1986 1 1
România	Certificat de medic specialist	Ministerul Sănătății	2007 1 1
Slovenija	Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu	1. Ministrstvo za zdravje 2. Zdravniška zbornica Slovenije	2004 5 1
Slovensko	Diplom o špecializácii	1. Slovenská zdravotnícka univerzita 2. Univerzita Komenského v Bratislave 3. Univerzita Pavla Jozefa Šafárika v Košiciach	2004 5 1
Suomi/Finland	Erikoislääkärin tutkinto/Specialläkarexamen	Yliopisto	1994 1 1
Sverige	Bevis om specialkompetens som läkare, utfärdat av Socialstyrelsen	Socialstyrelsen	1994 1 1
United Kingdom	Certificate of Completion of training (2)	Postgraduate Medical Education and Training Board General Medical Council	1976 12 20 2010 4 1
(1) Nuo 2013 m. sausio mėn. (2) Išduotiems iki 2021 1 1. (3) Nuo 2021 9 15. (4) Nuo 2022 1 1. (5) Iki 2012 12 31. (6) Iki 2008 12 31.

5.1.3. Specializuotų medicinos mokymo kursų pavadinimai

	Anesteziologija	Bendroji chirurgija
	Minimali studijų trukmė – 3 metai	Minimali studijų trukmė – 5 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Anesthésie-réanimation/Anesthesie-reanimatie	Chirurgie/Heelkunde
България	Анестезиология и интензивно лечение	Хирургия
Česko	Anesteziologie a intenzivní medicína	Chirurgie
Danmark	Anæstesiologi	Kirurgi
Deutschland	Anästhesiologie	(Allgemeine) Chirurgie
Eesti	Anestesioloogia	Üldkirurgia
Ελλάς	Αναισθησιολογία	Χειρουργική
España	Anestesiología y Reanimación	Cirugía general y del aparato digestivo
France	Anesthésie-réanimation	Chirurgie générale
Hrvatska	Anesteziologija, reanimatologija i intenzivna medicina	Opća kirurgija
Ireland	Anaesthesia (3) Anaesthesiology (4)	General surgery
Italia	Anestesia, rianimazione e terapia intensiva Anestesia, rianimazione, terapia intensiva e del dolore (2)	Chirurgia generale
Κύπρος	Αναισθησιολογία	Γενική Χειρουργική
Latvija	Anestezioloģija un reanimatoloģija	Ķirurģija
Lietuva	Anesteziologija reanimatologija	Chirurgija
Luxembourg	Anesthésie-réanimation	Chirurgie générale
Magyarország	Aneszteziológia és intenzív terápia	Sebészet
Malta	Anesteżija u Kura Intensiva	Kirurġija Ġenerali
Nederland	Anesthesiologie	Heelkunde
Österreich	Anästhesiologie und Intensivmedizin	— Chirurgie — Allgemeinchirurgie und Viszeralchirurgie (1)
Polska	Anestezjologia i intensywna terapia	Chirurgia ogólna
Portugal	Anestesiologia	Cirurgia geral
România	Anestezie și terapie intensivă	Chirurgie generală
Slovenija	Anesteziologija, reanimatologija in perioperativna intenzivna medicina	Splošna kirurgija
Slovensko	Anestéziológia a intenzívna medicína	Chirurgia
Suomi/Finland	Anestesiologia ja tehohoito/Anestesiologi och intensivvård	Yleiskirurgia/Allmän kirurgi
Sverige	Anestesi och intensivvård	Kirurgi
United Kingdom	Anaesthetics (5)	General surgery (5)
(1) Nuo 2015 m. birželio mėn. (2) Nuo 2015 m. vasario mėn. (3) Iki 2018 m. (4) Nuo 2019 m. (5) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Neurochirurgija	Akušerija ir ginekologija
	Minimali studijų trukmė – 5 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Neurochirurgie	Gynécologie – obstétrique/Gynaecologie - verloskunde
България	Неврохирургия	Акушерство и гинекология
Česko	Neurochirurgie	Gynekologie a porodnictví
Danmark	Neurokirurgi	Gynækologi og obstetrik
Deutschland	Neurochirurgie	Frauenheilkunde und Geburtshilfe
Eesti	Neurokirurgia	Sünnitusabi ja günekoloogia
Ελλάς	Νευροχειρουργική	Μαιευτική-Γυναικολογία
España	Neurocirugía	Obstetricia y ginecología
France	Neurochirurgie	Gynécologie – obstétrique
Hrvatska	Neurokirurgija	Ginekologija i opstetricija
Ireland	Neurosurgery	Obstetrics and gynaecology
Italia	Neurochirurgia	Ginecologia e ostetricia
Κύπρος	Νευροχειρουργική	Μαιευτική – Γυναικολογία
Latvija	Neiroķirurģija	Ginekoloģija un dzemdniecība
Lietuva	Neurochirurgija	Akušerija ginekologija
Luxembourg	Neurochirurgie	Gynécologie – obstétrique
Magyarország	Idegsebészet	Szülészet-nőgyógyászat
Malta	Newrokirurġija	Ostetriċja u Ġinekoloġija
Nederland	Neurochirurgie	Obstetrie en Gynaecologie
Österreich	Neurochirurgie	Frauenheilkunde und Geburtshilfe
Polska	Neurochirurgia	Położnictwo i ginekologia
Portugal	Neurocirurgia	Ginecologia e obstetricia
România	Neurochirurgie	Obstetrică-ginecologie
Slovenija	Nevrokirurgija	Ginekologija in porodništvo
Slovensko	Neurochirurgia	Gynekológia a pôrodníctvo
Suomi/Finland	Neurokirurgia/Neurokirurgi	Naistentaudit ja synnytykset/Kvinnosjukdomar och förlossningar
Sverige	Neurokirurgi	Obstetrik och gynekologi
United Kingdom	Neurosurgery (1)	Obstetrics and gynaecology (1)
(1) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Vidaus ligos	Oftalmologija
	Minimali studijų trukmė – 5 metai	Minimali studijų trukmė – 3 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Médecine interne/Inwendige geneeskunde	Ophtalmologie/Oftalmologie
България	Вътрешни болести	Очни болести
Česko	Vnitřní lékařství	Oftalmologie
Danmark		Oftalmologi
Deutschland	Innere Medizin	Augenheilkunde
Eesti	Sisehaigused	Oftalmoloogia
Ελλάς	Παθολογία	Οφθαλμολογία
España	Medicina interna	Oftalmología
France	Médecine interne Médecine interne et immunologie clinique (3)	Ophtalmologie
Hrvatska	Opća interna medicina	Oftalmologija i optometrija
Ireland	General (Internal) Medicine	Ophthalmic surgery Ophthalmology (1)
Italia	Medicina interna	Oftalmologia
Κύπρος	Παθολογία	Οφθαλμολογία
Latvija	Internā medicīna	Oftalmoloģija
Lietuva	Vidaus ligos	Oftalmologija
Luxembourg	Médecine interne	Ophtalmologie
Magyarország	Belgyógyászat	Szemészet
Мalta	Mediċina Interna	Oftalmoloġija
Nederland	Interne geneeskunde	Oogheelkunde
Österreich	Innere Medizin	Augenheilkunde und Optometrie
Polska	Choroby wewnętrzne	Okulistyka
Portugal	Medicina interna	Oftalmologia
România	Medicină internă	Oftalmologie
Slovenija	Interna medicina	Oftalmologija
Slovensko	Vnútorné lekárstvo	Oftalmológia
Suomi/Finland	Sisätaudit/Inre medicin	Silmätaudit/Ögonsjukdomar
Sverige	Internmedicin	Ögonsjukdomar (oftalmologi)
United Kingdom	General (internal) medicine (2)	Ophthalmology (2)
(1) Nuo 1991–1992 m. (2) Išduotiems iki 2021 1 1. (3) Nuo 2017–2018 m.

	Otorinolaringologija	Vaikų ligos
	Minimali studijų trukmė – 3 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Oto-rhino-laryngologie/Otorhinolaryngologie	Pédiatrie/Pediatrie
България	Ушно-носно-гърлени болести	Педиатрия
Česko	Otorinolaryngologie	Dětské lékařství
Danmark	Oto-rhino-laryngologi	Pædiatri
Deutschland	Hals-Nasen-Ohrenheilkunde	Kinder- und Jugendmedizin
Eesti	Otorinolarüngoloogia	Pediaatria
Ελλάς	Ωτορινολαρυγγολογία	Παιδιατρική
España	Otorrinolaringología	Pediatría y sus áreas especificas
France	Oto-rhino-laryngologie et chirurgie cervico-faciale	Pédiatrie
Università	Otorinolaringológia	Pedijatrija
Ireland	Otolaryngology	Paediatrics
Italia	Otorinolaringoiatria	Pediatria
Κύπρος	Ωτορινολαρυγγολογία	Παιδιατρική
Latvija	Otolaringoloģija	Pediatrija
Lietuva	Otorinolaringologija	Vaikų ligos
Luxembourg	Oto-rhino-laryngologie	Pédiatrie
Magyarország	Fül-orr-gégegyógyászat	Csecsemő- és gyermekgyógyászat
Malta	Otorinolaringoloġija Otorinolarinġoloġija – Kirurġija tar-Ras u l-Għonq (2)	Pedjatrija
Nederland	Keel-neus-oorheelkunde	Kindergeneeskunde
Österreich	— Hals-, Nasen- und Ohrenkrankheiten — Hals-, Nasen- und Ohrenheilkunde (1)	Kinder- und Jugendheilkunde
Polska	Otorynolaryngologia	Pediatria
Portugal	Otorrinolaringologia	Pediatria
România	Otorinolaringologie	Pediatrie
Slovenija	Otorinolaringológija	Pediatrija
Slovensko	Otorinolaryngológia	Pediatria
Suomi/Finland	Korva-, nenä- ja kurkkutaudit/Öron-, näs- och halssjukdomar	Lastentaudit/Barnsjukdomar
Sverige	Öron-, näs- och halssjukdomar (oto-rhino-laryngologi)	Barn- och ungdomsmedicin
United Kingdom	Otolaryngology (3)	Paediatrics (3)
(1) Nuo 2015 m. birželio mėn. (2) Nuo 2018 1 19. (3) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Pulmonologija	Urologija
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 5 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Pneumologie	Urologie
България	Пневмология и фтизиатрия	Урология
Česko	Pneumologie a ftizeologie	Urologie
Danmark	Intern medicin: lungesygdomme	Urologi
Deutschland	— Pneumologie — Innere Medizin und Pneumologie (1)	Urologie
Eesti	Pulmonoloogia	Uroloogia
Ελλάς	Φυματιολογία- Πνευμοvολογία	Ουρολογία
España	Neumología	Urología
France	Pneumologie	Chirurgie urologique Urologie (4)
Hrvatska	Pulmologija	Urologija
Ireland	Respiratory medicine	Urology
Italia	Malattie dell’apparato respiratorio	Urologia
Κύπρος	Πνευμονολογία – Φυματιολογία	Ουρολογία
Latvija	Ftiziopneimonoloģija	Uroloģija
Lietuva	Pulmonologija	Urologija
Luxembourg	Pneumologie	Urologie
Magyarország	Tüdőgyógyászat	Urológia
Malta	Mediċina Respiratorja	Uroloġija
Nederland	Longziekten en tuberculose	Urologie
Österreich	— Lungenkrankheiten — Innere Medizin und Pneumologie (2)	Urologie
Polska	Choroby płuc	Urologia
Portugal	Pneumologia	Urologia
România	Pneumologie	Urologie
Slovenija	Pnevmologija	Urologija
Slovensko	Pneumológia a ftizeológia	Urológia
Suomi/Finland	Keuhkosairaudet ja allergologia/Lungsjukdomar och allergologi	Urologia/Urologi
Sverige	Lungsjukdomar (pneumologi)	Urologi
United Kingdom	Respiratory medicine (3)	Urology (3)
(1) Nuo 2011 m. liepos mėn. (2) Nuo 2015 m. birželio mėn. (3) Išduotiems iki 2021 1 1. (4) Nuo 2017–2018 m.

	Ortopedija	Patologinė anatomija
	Minimali studijų trukmė – 5 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Chirurgie orthopédique/Orthopedische heelkunde	Anatomie pathologique/Pathologische anatomie
България	Ортопедия и травматология	Обща и клинична патология
Česko	Ortopedie	Patologie
Danmark	Ortopædisk kirurgi	Patologisk anatomi og cytology
Deutschland	— Orthopädie (und Unfallchirurgie) — Orthopädie und Unfallchirurgie (1)	Pathologie
Eesti	Ortopeedia	Patoloogia
Ελλάς	Ορθοπεδική	Παθολογική Ανατομική
España	Cirugía ortopédica y traumatología	Anatomía patológica
France	Chirurgie orthopédique et traumatologie	Anatomie et cytologie pathologiques
Hrvatska	Ortopedija i traumatologija	Patologija Patologija i citologija (3)
Ireland	Trauma and orthopaedic surgery	Histopathology
Italia	Ortopedia e traumatologia	Anatomia patologica
Κύπρος	Ορθοπεδική	Παθολογοανατομία – Ιστολογία
Latvija	Traumatoloģija un ortopēdija	Patoloģija
Lietuva	Ortopedija traumatologija	Patologija
Luxembourg	Orthopédie	Anatomie pathologique
Magyarország	Ortopédia és traumatológia	Patológia
Malta	Kirurġija Ortopedika	Istopatoloġija
Nederland	Orthopedie	Pathologie
Österreich	— Orthopädie und Orthopädische Chirurgie — Orthopädie und Traumatologie (2)	— Pathologie — Klinische Pathologie und Molekularpathologie (2) — Klinische Pathologie und Neuropathologie
Polska	Ortopedia i traumatologia narządu ruchu	Patomorfologia
Portugal	Ortopedia	Anatomia patologica
România	Ortopedie și traumatologie	Anatomie patologică
Slovenija	— Ortopedska kirurgija; Travmatologija	Patologija
Slovensko	Ortopédia	Patologická anatómia
Suomi/Finland	Ortopedia ja traumatologia/Ortopedi och traumatologi	Patologia/Patologi
Sverige	Ortopedi	Klinisk patologi
United Kingdom	Trauma and orthopaedic surgery (4)	Histopathology (4)
(1) Nuo 2006 m. gegužės mėn. (2) Nuo 2015 m. birželio mėn. (3) Nuo 2015 11 3. (4) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Neurologija	Psichiatrija
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Neurologie	Psychiatrie, particulièrement de l’adulte/Psychiatrie, meer bepaald in de volwassenpsychiatrie
България	Нервни болести	Психиатрия
Česko	Neurologie	Psychiatrie
Danmark	Neurologi	Psykiatri
Deutschland	Neurologie	Psychiatrie und Psychotherapie
Eesti	Neuroloogia	Psühhiaatria
Ελλάς	Νευρολογία	Ψυχιατρική
España	Neurología	Psiquiatría
France	Neurologie	Psychiatrie
Hrvatska	Neurologija	Psihijatrija
Ireland	Neurology	Psychiatry
Italia	Neurologia	Psichiatria
Κύπρος	Νευρολογία	Ψυχιατρική
Latvija	Neiroloģija	Psihiatrija
Lietuva	Neurologija	Psichiatrija
Luxembourg	Neurologie	Psychiatrie
Magyarország	Neurológia	Pszichiátria
Malta	Newroloġija	Psikjatrija
Nederland	Neurologie	Psychiatrie
Österreich	Neurologie	Psychiatrie und Psychotherapeutische Medizin
Polska	Neurologia	Psychiatria
Portugal	Neurologia	Psiquiatria
România	Neurologie	Psihiatrie
Slovenija	Nevrologija	Psihiatrija
Slovensko	Neurológia	Psychiatria
Suomi/Finland	Neurologia/Neurologi	Psykiatria/Psykiatri
Sverige	Neurologi	Psykiatri
United Kingdom	Neurology (1)	General psychiatry (1)
(1) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Radiologinė diagnostika	Radioterapija
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Radiodiagnostic/Röntgendiagnose	Radiothérapie-oncologie/Radiotherapie-oncologie
България	Образна диагностика	Лъчелечение
Česko	Radiologie a zobrazovací metody	Radiační onkologie
Danmark	Radiologi	Klinisk Onkologi
Deutschland	(Diagnostische) Radiologie	Strahlentherapie
Eesti	Radioloogia	Onkoloogia
Ελλάς	Ακτινοδιαγνωστική	Ακτινοθεραπευτική - Ογκολογία
España	Radiodiagnóstico	Oncología radioterápica
France	Radiodiagnostic et imagerie médicale Radiologie et imagerie médicale (4)	Oncologie option radiothérapie
Hrvatska	Klinička radiologija	Onkologija i radioterapija
Ireland	Radiology	Radiation oncology
Italia	Radiodiagnostica	Radioterapia
Κύπρος	Ακτινολογία	Ακτινοθεραπευτική Ογκολογία
Latvija	Diagnostiskā radioloģija	Terapeitiskā radioloģija
Lietuva	Radiologija	Onkologija radioterapija
Luxembourg	Radiodiagnostic	Radiothérapie
Magyarország	Radiológia	Sugárterápia
Malta	Radjoloġija	Onkoloġija u Radjoterapija
Nederland	Radiologie	Radiotherapie
Österreich	Radiologie	Strahlentherapie-Radioonkologie
Polska	Radiologia i diagnostyka obrazowa	Radioterapia onkologiczna
Portugal	Radiodiagnóstico	Radioterapia Radioncologia
România	Radiologie-imagistică medicală	Radioterapie
Slovenija	Radiologija	Radioterapija in onkologija
Slovensko	Rádiológia	Radiačná onkológia
Suomi/Finland	Radiologia/Radiologi	Syöpätaudit/Cancersjukdomar
Sverige	Medicinsk radiologi Radiologi (2)	Tumörsjukdomar (allmän onkologi) Onkologi (1)
United Kingdom	Clinical radiology (3)	Clinical oncology (3)
(1) Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. (2) Nuo 2015 m. gegužės mėn. (3) Išduotiems iki 2021 1 1. (4) Nuo 2017–2018 m.

	Plastinė chirurgija	Klinikinė biologija
	Minimali studijų trukmė – 5 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Chirurgie plastique, reconstructrice et esthétique/Plastische, reconstructieve en esthetische heelkunde	Biologie clinique/Klinische biologie
България	Пластично-възстановителна и естетична хирургия	Клинична лаборатория
Česko	Plastická chirurgie
Danmark	Plastikkirurgi
Deutschland	— Plastische (und Ästhetische) Chirurgie — Plastische und Ästhetische Chirurgie (1)	Laboratoriumsmedizin (2)
Eesti	Plastika- ja rekonstruktiivkirurgia	Laborimeditsiin
Ελλάς	Πλαστική Χειρουργική	Ιατρική βιοπαθολογία (5)
España	Cirugía plástica, estética y reparadora	Análisis clínicos
France	Chirurgie plastique, reconstructrice et esthétique	Biologie médicale
Hrvatska	Plastična, rekonstrukcijska i estetska kirurgija
Ireland	Plastic, reconstructive and aesthetic surgery
Italia	Chirurgia plastica, ricostruttiva ed estetica	Patologia clinica Patologia clinica e biochimica clinica (4)
Κύπρος	Πλαστική Χειρουργική
Latvija	Plastiskā ķirurģija
Lietuva	Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija	Laboratorinė medicina
Luxembourg	Chirurgie plastique	Biologie clinique
Magyarország	— Plasztikai (égési) sebészet — Plasztikai és égés-sebészet (6)	Orvosi laboratóriumi diagnosztika
Malta	Kirurġija Plastika
Nederland	Plastische chirurgie
Österreich	Plastische, Ästhetische und Rekonstruktive Chirurgie Plastische, Rekonstruktive und Ästhetische Chirurgie (3)	Medizinische Biologie
Polska	Chirurgia plastyczna	Diagnostyka laboratoryjna
Portugal	Cirurgia plástica, estética e reconstrutiva	Patologia clínica
România	Chirurgie plastică, estetică și microchirurgie reconstructivă	Medicină de laborator
Slovenija	Plastična, rekonstrukcijska in estetska kirurgija
Slovensko	Plastická chirurgia	Laboratórna medicína
Suomi/Finland	Plastiikkakirurgia/Plastikkirurgi
Sverige	Plastikkirurgi
United Kingdom	Plastic surgery (7)
(1) Nuo 2006 m. (2) Nuo 2012 m. (3) Nuo 2015 m. birželio mėn. (4) Nuo 2015 m. birželio mėn. (5) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1994 12 30. (6) Nuo 2012 m. (7) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Mikrobiologinė bakteriologija	Biochemija
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Microbiologie médicale/medische microbiologie (11)
България	Микробиология	Биохимия
Česko	Lékařská mikrobiologie	Klinická biochemie
Danmark	Klinisk mikrobiologi	Klinisk biokemi
Deutschland	— Mikrobiologie (Virologie) und Infektionsepidemiologie — Mikrobiologie, Virologie und Infektionsepidemiologie (3)	Laboratoriumsmedizin (1)
Eesti
Ελλάς	— Ιατρική Βιοπαθολογία — Μικροβιολογία	Ιατρική βιοπαθολογία (6)
España	Microbiología y parasitología	Bioquímica clínica
France
Hrvatska	Klinička mikrobiologija
Ireland	Microbiology	Chemical pathology
Italia	Microbiologia e virologia	Biochimica clinica (5) Biochimica (9)
Κύπρος	Μικροβιολογία
Latvija	Mikrobioloģija
Lietuva
Luxembourg	Microbiologie	Chimie biologique
Magyarország	Orvosi mikrobiológia
Malta	Mikrobijoloġija/Batterjoloġija	Patoloġija Kimika
Nederland	Medische microbiologie	Klinische chemie (2)
Österreich	— Hygiene und Mikrobiologie — Klinische Mikrobiologie und Hygiene (4) — Klinische Mikrobiologie und Virologie (4)	Medizinische und Chemische Labordiagnostik
Polska	Mikrobiologia lekarska
Portugal
România
Slovenija	Klinična mikrobiologija	Medicinska biokemija
Slovensko	Klinická mikrobiológia	Klinická biochémia
Suomi/Finland	Kliininen mikrobiologia/Klinisk mikrobiologi	Kliininen kemia/Klinisk kemi
Sverige	Klinisk bakteriologi Klinisk mikrobiologi (7)	Klinisk kemi
United Kingdom	Medical microbiology and virology (8) (10)	Chemical pathology (10)
(1) Iki 2012 m. (2) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 2000 4 4 (3) Nuo 2006 m. gegužės mėn. (4) Nuo 2015 m. birželio mėn. (5) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 2015 6 3. (6) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1994 12 30. (7) Nuo 2015 m. gegužės mėn. (8) Iki 2018 10 11. (9) Nuo 2015 6 3. (10) Išduotiems iki 2021 1 1. (11) Nuo 2020–2021 m.

	Imunologija	Krūtinės chirurgija
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 5 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien		Chirurgie thoracique/Heelkunde op de thorax (1)
България	Клинична имунология	Гръдна хирургия Кардиохирургия
Česko	Alergologie a klinická imunologie	Hrudní chirurgie
Danmark	Klinisk immunologi	Thoraxkirurgi
Deutschland		Thoraxchirurgie
Eesti		Torakaalkirurgia
Ελλάς		Χειρουργική Θώρακος
España	Inmunología	Cirugía torácica
France	Médecine interne et immunologie clinique (6)	Chirurgie thoracique et cardiovasculaire
Hrvatska	Alergologija i klinička imunologija	Specijalist kardiotorakalna kirurgija (4)
Ireland	Immunology (clinical and laboratory)	Cardiothoracic surgery
Italia		— Chirurgia toracica
Κύπρος	Ανοσολογία	Χειρουργική Θώρακος
Latvija	Imunoloģija	Torakālā ķirurģija Sirds ķirurgs
Lietuva		Krūtinės chirurgija
Luxembourg	Immunologie	Chirurgie thoracique
Magyarország	Allergológia és klinikai immunológia	Mellkassebészet
Malta	Immunoloġija	Kirurġija Kardjo-Toraċika
Nederland		Cardio-thoracale chirurgie
Österreich	— Immunologie — Klinische Immunologie (2)	Thoraxchirurgie
Polska	Immunologia kliniczna	Chirurgia klatki piersiowej
Portugal		Cirurgia cardiotorácica
România		Chirurgie toracică
Slovenija		Torakalna kirurgija
Slovensko	Klinická imunológia a alergológia	Hrudníková chirurgia
Suomi/Finland		Sydän-ja rintaelinkirurgia/Hjärt- och thoraxkirurgi
Sverige	Klinisk immunologi (3)	Thoraxkirurgi
United Kingdom	Immunology (5)	Cardo-thoracic surgery (5)
(1) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1983 1 1. (2) Nuo 2015 m. birželio mėn. (3) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 2017 6 14. (4) Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. (5) Išduotiems iki 2021 1 1. (6) Nuo 2017–2018 m.

	Vaikų chirurgija	Kraujagyslių chirurgija
	Minimali studijų trukmė – 5 metai	Minimali studijų trukmė – 5 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien		Chirurgie des vaisseaux/Bloedvatenheelkunde (1)
България	Детска хирургия	Съдова хирургия
Česko	Dětská chirurgie	Cévní chirurgie
Danmark		Karkirurgi
Deutschland	Kinderchirurgie	Gefäßchirurgie
Eesti	Lastekirurgia	Kardiovaskulaarkirurgia
Ελλάς	Χειρουργική Παίδων	Αγγειοχειρουργική
España	Cirugía pediátrica	Angiología y cirugía vascular
France	Chirurgie infantile	Chirurgie vasculaire
Hrvatska	Dječja kirurgija	Vaskularna kirurgija
Ireland	Paediatric surgery	Vascular surgery (2)
Italia	Chirurgia pediatrica	Chirurgia vascolare
Κύπρος	Χειρουργική Παίδων	Χειρουργική Αγγείων
Latvija	Bērnu ķirurģija	Asinsvadu ķirurģija
Lietuva	Vaikų chirurgija	Kraujagyslių chirurgija
Luxembourg	Chirurgie pédiatrique	Chirurgie vasculaire
Magyarország	Gyermeksebészet	Érsebészet
Malta	Kirurgija Pedjatrika	Kirurġija Vaskolari
Nederland
Österreich	Kinder- und Jugendchirurgie	Allgemeinchirurgie und Gefäßchirurgie
Polska	Chirurgia dziecięca	Chirurgia naczyniowa
Portugal	Cirurgia pediátrica	Angologia/Cirurgia vascular
România	Chirurgie pediatrică	Chirurgie vasculară
Slovenija	Otroška kirurgija	Kardiovaskularna kirurgija
Slovensko	Detská chirurgia	Cievna chirurgia
Suomi/Finland	Lastenkirurgia/Barnkirurgi	Verisuonikirurgia/Kärlkirurgi
Sverige	Barn- och ungdomskirurgi	Kärlkirurgi
United Kingdom	Paediatric surgery (3)	Vascular surgery (3)
(1) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1983 1 1. (2) Nuo 2017 m. birželio mėn. (3) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Kardiologija	Gastroenterologija
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Cardiologie	Gastro-entérologie/Gastro-enterologie
България	Кардиология	Гастроентерология
Česko	Kardiologie	Gastroenterologie
Danmark	Intern medicin: kardiologi	Intern medicin: gastroenterology og hepatologi
Deutschland	— Innere Medizin und Schwerpunkt Kardiologie — Innere Medizin und Kardiologie (1)	— Innere Medizin und Schwerpunkt Gastroenterologie — Innere Medizin und Gastroenterologie (1)
Eesti	Kardioloogia	Gastroenteroloogia
Ελλάς	Καρδιολογία	Γαστρεντερολογία
España	Cardiología	Aparato digestivo
France	Cardiologie et maladies vasculaires Médecine cardio-vasculaire (4)	Gastro-entérologie et hépatologie
Hrvatska	Kardiologija	Gastroenterologija
Ireland	Cardiology	Gastro-enterology
Italia	Malattie dell’apparato cardiovascolare	Gastroenterologia Malattie dell’apparato digerente (2)
Κύπρος	Καρδιολογία	Γαστρεντερολογία
Latvija	Kardioloģija	Gastroenteroloģija
Lietuva	Kardiologija	Gastroenterologija
Luxembourg	Cardiologie et angiologie	Gastro-enterologie
Magyarország	Kardiológia	Gasztroenterológia
Malta	Kardjoloġija	Gastroenteroloġija
Nederland	Cardiologie	Maag-darm-leverziekten
Österreich	Innere Medizin und Kardiologie	Innere Medizin und Gastroenterologie und Hepatologie
Polska	Kardiologia	Gastrenterologia
Portugal	Cardiologia	Gastrenterologia
România	Cardiologie	Gastroenterologie
Slovenija	Kardiologija in vaskularna medicina	Gastroenterologija
Slovensko	Kardiológia	Gastroenterológia
Suomi/Finland	Kardiologia/Kardiologi	Gastroenterologia/Gastroenterologi
Sverige	Kardiologi	Medicinsk gastroenterologi och hepatologi
United Kingdom	Cardiology (3)	Gastroenterology (3)
(1) Nuo 2009 m. spalio mėn. (2) Nuo 2015 m. birželio mėn. (3) Išduotiems iki 2021 1 1. (4) Nuo 2017–2018 m.

	Reumatologija	Bendroji hematologija
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 3 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Rhumathologie/reumatologie
България	Ревматология	Клинична хематология
Česko	Revmatologie	Hematologie a transfúzní lékařství
Danmark	Intern medicin: reumatologi	Intern medicin: hæmatologi
Deutschland	— Innere Medizin und Schwerpunkt Rheumatologie — Innere Medizin und Rheumatologie (1)	— Innere Medizin und Schwerpunkt Hämatologie und Onkologie — Innere Medizin und Hämatologie und Onkologie (1)
Eesti	Reumatoloogia	Hematoloogia
Ελλάς	Ρευματολογία	Αιματολογία
España	Reumatología	Hematología y hemoterapia
France	Rhumatologie	Hématologie (2)
Hrvatska	Reumatologija	Hematologija
Ireland	Rheumatology	Haematology (clinical and laboratory)
Italia	Reumatologia	Ematologia
Κύπρος	Ρευματολογία	Αιματολογία
Latvija	Reimatoloģija	Hematoloģija
Lietuva	Reumatologija	Hematologija
Luxembourg	Rhumatologie	Hématologie
Magyarország	Reumatológia	Hematológia
Malta	Rewmatoloġija	Ematoloġija
Nederland	Reumatologie
Österreich	Innere Medizin und Rheumatologie	Innere Medizin und Hämatologie und internistische Onkologie
Polska	Reumatologia	Hematologia
Portugal	Reumatologia	Imuno-hemoterapia
România	Reumatologie	Hematologie
Slovenija	Revmatologija	Hematologija
Slovensko	Reumatológia	Hematológia a transfúziológia
Suomi/Finland	Reumatologia/Reumatologi	Kliininen hematologia/Klinisk hematologi
Sverige	Reumatologi	Hematologi
United Kingdom	Rheumatology (3)	Haematology (3)
(1) Nuo 2009 m. spalio mėn. (2) Nuo 2017 m. (3) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Endokrinologija	Fizinė medicina ir reabilitacija
	Minimali studijų trukmė – 3 metai	Minimali studijų trukmė – 3 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien		Médecine physique et réadaptation/Fysische geneeskunde en revalidatie
България	Ендокринология и болести на обмяната	Физикална и рехабилитационна медицина
Česko	Diabelotologie a endokrinologie	Rehabilitační a fyzikální medicína
Danmark	Intern medicin: endokrinologi
Deutschland	— Innere Medizin und Schwerpunkt Endokrinologie und Diabetologie — Innere Medizin und Endokrinologie und Diabetologie (1)	Physikalische und Rehabilitative Medizin
Eesti	Endokrinoloogia	Taastusravi ja füsiaatria
Ελλάς	Ενδοκρινολογία	Φυσική Ιατρική και Αποκατάσταση
España	Endocrinología y nutrición	Medicina física y rehabilitación
France	Endocrinologie – diabète – maladies métaboliques Endocrinologie-diabétologie-nutrition (9)	Médecine physique et de réadaptation
Hrvatska	Endokrinologija i dijabetologija	Fizikalna medicina i rehabilitacija
Ireland	Endocrinology and diabetes mellitus
Italia	Endocrinologia e malattie del ricambio Endocrinologia e malattie del metabolismo (2)	Medicina fisica e riabilitazione Medicina fisica e riabilitativa (2)
Κύπρος	Ενδοκρινολογία	Φυσική Ιατρική και Αποκατάσταση
Latvija	Endokrinoloģija	Rehabilitoloģija Fiziskā rehabilitācija Fizikālā medicīna
Lietuva	Endokrinologija	Fizinė medicina ir reabilitacija
Luxembourg	Endocrinologie, maladies du métabolisme et de la nutrition	Rééducation et réadaptation fonctionnelles
Magyarország	— Endokrinológia — Endokrinológia és anyagcsere-betegségek (4)	— Fizikális medicina és rehabilitációs orvoslás — Rehabilitációs medicina (5)
Malta	Endokrinoloġija u Dijabete	Mediċina ta’ Rijabilitazzjoni (6)
Nederland		Revalidatiegeneeskunde
Österreich	Innere Medizin und Endokrinologie und Diabetologie	Physikalische Medizin und Allgemeine Rehabilitation
Polska	Endokrynologia	Rehabilitacja medyczna
Portugal	Endocrinologia/Nutrição	Medicina física e de reabilitação
România	Endocrinologie	Reabilitare Medicală Medicină Fizică și de Reabilitare (8)
Slovenija		Fizikalna in rehabilitacijska medicina
Slovensko	Endokrinológia	Fyziatria, balneológia a liečebná rehabilitácia
Suomi/Finland	Endokrinologia/Endokrinologi	Fysiatria/Fysiatri
Sverige	Endokrina sjukdomar Endokrinologi och diabetologi (3)	Rehabiliteringsmedicin
United Kingdom	Endocrinology and diabetes mellitus (7)
(1) Nuo 2009 m. spalio mėn. (2) Nuo 2015 m. vasario mėn. (3) Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. (4) Nuo 2012 m. (5) Nuo 2016. (6) Nuo 2011 m. (7) Išduotiems iki 2021 1 1. (8) Nuo 2017 m. (9) Nuo 2017–2018 m.

	Neuropsichiatrija	Dermatovenerologija
	Minimali studijų trukmė – 5 metai	Minimali studijų trukmė – 3 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Neuropsychiatrie (1)	Dermato-vénéréologie/Dermato-venereologie
България		Кожни и венерически болести
Česko		Dermatovenerologie
Danmark		Dermato-venerologi
Deutschland	Nervenheilkunde (Neurologie und Psychiatrie)	Haut– und Geschlechtskrankheiten
Eesti		Dermatoveneroloogia
Ελλάς	Νευρολογία – Ψυχιατρική	Δερματολογία – Αφροδισιολογία
España		Dermatología médico-quirúrgica y venereología
France	Neuropsychiatrie (2)	Dermatologie et vénéréologie
Hrvatska		Dermatologija i venerologija
Ireland
Italia	Neuropsichiatria (3)	Dermatologia e venereologia
Κύπρος	Νευρολογία – Ψυχιατρική	Δερματολογία – Αφροδισιολογία
Latvija		Dermatoloģija un veneroloģija
Lietuva		Dermatovenerologija
Luxembourg	Neuropsychiatrie (4)	Dermato-vénéréologie
Magyarország		Bőrgyógyászat
Malta		Dermato-venerejoloġija
Nederland	Zenuw – en zielsziekten (5)	Dermatologie en venerologie
Österreich	Neurologie und Psychiatrie (6)	Haut- und Geschlechtskrankheiten
Polska		Dermatologia i wenerologia
Portugal		Dermatovenereologia
România		Dermatovenerologie
Slovenija		Dermatovenerologija
Slovensko	Neuropsychiatria	Dermatovenerológia
Suomi/Finland		Ihotaudit ja allergologia/Hudsjukdomar och allergologi
Sverige		Hud- och könssjukdomar
United Kingdom
(1) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1987 8 1, išskyrus asmenims, pradėjusiems studijuoti iki tos datos; (2) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1971 12 31. (3) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1999 10 31. (4) Baigus studijas, prasidėjusias po 1982 m. kovo 5 d., kvalifikacijos įrodymai nebeišduodami. (5) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1984 7 9. (6) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 2004 3 31.

	Radiologija	Vaikų psichiatrija
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien		Psychiatrie, particulièrement en psychiatrie infanto-juvénile/Psychiatrie, meer bepaald in de kinder- en jeugdpsychiatrie
България	Радиобиология	Детска психиатрия
Česko		Dětská a dorostová psychiatrie
Danmark		Børne- og ungdomspsykiatri
Deutschland	Radiologie	Kinder- und Jugendpsychiatrie und -psychotherapie
Eesti
Ελλάς	Ακτινολογία – Ραδιολογία	Παιδοψυχιατρική
España	Electroradiología (1)
France	Electro-radiologie (2)	Pédopsychiatrie (7)
Hrvatska	Klinička radiologija	Dječja i adolescentna psihijatrija
Ireland		Child and adolescent psychiatry
Italia	Radiologia (3)	Neuropsichiatria infantile
Κύπρος		Παιδοψυχιατρική
Latvija		Bērnu psihiatrija
Lietuva		Vaikų ir paauglių psichiatrija
Luxembourg	Électroradiologie (4)	Psychiatrie infantile
Magyarország	Radiológia	Gyermek- és ifjúsági pszichiátria
Malta
Nederland	Radiologie (5)
Österreich	Radiologie (6)	— Kinder- und Jugendpsychiatrie — Kinder- und Jugendpsychiatrie und Psychotherapeutische Medizin (8)
Polska		Psychiatria dzieci i młodzieży
Portugal	Radiologia	Psiquiatria da infância e da adolescência
România		Psihiatrie pediatrică
Slovenija	Radiologija	Otroška in mladostniška psihiatrija
Slovensko		Detská psychiatria
Suomi/Finland		Lastenpsykiatria/Barnpsykiatri
Sverige		Barn- och ungdomspsykiatri
United Kingdom		Child and adolescent psychiatry (9)
(1) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1984 2 1. (2) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1971 12 3. (3) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1993 10 31. (4) Baigus studijas, prasidėjusias po 1982 m. kovo 5 d., kvalifikacijos įrodymai nebeišduodami. (5) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1984 7 8. (6) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 2004 3 31. (7) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1991 1 1. (8) Nuo 2015 m. birželio mėn. (9) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Geriatrija	Inkstų ligos
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Gériatrie/Geriatrie (4)
България	Гериатрична медицина	Нефрология
Česko	Geriatrie	Nefrologie
Danmark	Intern medicin: geriatric	Intern medicin: nefrologi
Deutschland		— Innere Medizin und Schwerpunkt Nephrologie — Innere Medizin und Nephrologie (1)
Eesti		Nefroloogia
Ελλάς		Νεφρολογία
España	Geriatría	Nefrología
France	Gériatrie (3)	Néphrologie
Hrvatska	Gerijatrija	Nefrologija
Ireland	Geriatric medicine	Nephrology
Italia	Geriatria	Nefrologia
Κύπρος	Γηριατρική	Νεφρολογία
Latvija		Nefroloģija
Lietuva	Geriatrija	Nefrologija
Luxembourg	Gériatrie	Néphrologie
Magyarország	Geriátria	Nefrológia
Malta	Ġerjatrija	Nefroloġija
Nederland	Klinische geriatrie
Österreich		Innere Medizin und Nephrologie
Polska	Geriatria	Nefrologia
Portugal		Nefrologia
România	Geriatrie și gerontologie	Nefrologie
Slovenija		Nefrologija
Slovensko	Geriatria	Nefrológia
Suomi/Finland	Geriatria/Geriatri	Nefrologia/Nefrologi
Sverige	Geriatrik	Medicinska njursjukdomar (nefrologi) Njurmedicin (2)
United Kingdom	Geriatric medicine (5)	Renal medicine (5)
(1) Nuo 2009 m. spalio mėn. (2) Nuo 2015 m. gegužės mėn. (3) Nuo 2017 m. (4) Nuo 2005 m. (5) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Užkrečiamosios ligos	Socialinė medicina
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Infectiologie clinique/klinische infectiologie (7)
България	Инфекциозни болести	Социална медицина и здравен мениджмънт комунална хигиена
Česko	Infekční lékařství	Hygiena a epidemiologie
Danmark	Intern medicin: infektionsmedicin	Samfundsmedicin
Deutschland		Öffentliches Gesundheitswesen
Eesti	Infektsioonhaigused
Ελλάς		Κοινωνική Iατρική
España		Medicina preventiva y salud pública
France	Maladies infectieuses et tropicales (4)	Santé publique et médecine sociale Santé publique (6)
Hrvatska	Infektologija	Javnozdravstvena medicina
Ireland	Infectious diseases	Public health medicine
Italia	Malattie infettive Malattie infettive e tropicali (2)	Igiene e medicina preventiva
Κύπρος	Λοιμώδη Νοσήματα (3)	— Υγειονολογία
		— Κοινοτική Ιατρική
Latvija	Infektoloģija
Lietuva	Infektologija
Luxembourg	Maladies contagieuses	Santé publique
Magyarország	Infektológia	Megelőző orvostan és népegészségtan
Malta	Mard Infettiv	Saħħa Pubblika
Nederland		Maatschappij en gezondheid
Österreich	Innere Medizin und Infektiologie	— Sozialmedizin — Public Health (1)
Polska	Choroby zakaźne	Zdrowie publiczne, epidemiologia
Portugal	Doenças infecciosas	Saúde pública
România	Boli infecțioase	Sănătate publică și management
Slovenija	Infektologija	Javno zdravje
Slovensko	Infektológia	Verejné zdravotníctvo
Suomi/Finland	Infektiosairaudet/Infektionssjukdomar	Terveydenhuolto/Hälsovård
Sverige	Infektionssjukdomar	Socialmedicin
United Kingdom	Infectious diseases (5)	Public health medicine (5)
(1) Nuo 2015 m. birželio mėn. (2) Nuo 2015 m. vasario mėn. (3) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 2016 12 8. (4) Nuo 2017 m. (5) Išduotiems iki 2021 1 1. (6) Nuo 2017–2018 m. (7) Nuo 2020–2021 m.

	Farmakologija	Darbo medicina
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien		Médecine du travail/Arbeidsgeneeskunde
България	Клинична фармакология и терапия Фармакология	Трудова медицина
Česko	Klinická farmakologie	Pracovní lékařství
Danmark	Klinisk farmakologi	Arbejdsmedicin
Deutschland	Pharmakologie und Toxikologie	Arbeitsmedizin
Eesti
Ελλάς		Ιατρική της Εργασίας
España	Farmacología clínica	Medicina del trabajo (5)
France		Médecine du travail
Hrvatska	Klinička farmakologija s toksikologijom	Medicina rada i športa
Ireland	Clinical pharmacology and therapeutics Pharmaceutical Medicine (4)	Occupational medicine
Italia	Farmacologia Farmacologia e tossicologia clinica (2)	Medicina del lavoro
Κύπρος		Ιατρική της Εργασίας
Latvija		Arodslimības
Lietuva		Darbo medicina
Luxembourg		Médecine du travail
Magyarország	Klinikai farmakológia	Foglalkozás-orvostan (üzemorvostan)
Malta	Farmakoloġija Klinika u t-Terapewtika	Mediċina Okkupazzjonali
Nederland		— Arbeid en gezondheid, bedrijfsgeneeskunde — Arbeid en gezondheid, verzekeringsgeneeskunde
Österreich	Pharmakologie und Toxikologie	— Arbeitsmedizin — Arbeitsmedizin und angewandte Physiologie (1)
Polska	Farmakologia kliniczna	Medycyna pracy
Portugal		Medicina do trabalho
România	Farmacologie clinică	Medicina muncii
Slovenija		Medicina dela, prometa in športa
Slovensko	Klinická farmakológia	Pracovné lekárstvo
Suomi/Finland	Kliininen farmakologia ja lääkehoito/Klinisk farmakologi och läkemedelsbehandling	Työterveyshuolto/Företagshälsovård
Sverige	Klinisk farmakologi	Yrkes- och miljömedicin Arbets- och miljömedicin (3)
United Kingdom	Clinical pharmacology and therapeutics (6)	Occupational medicine (6)
(1) Nuo 2015 m. birželio mėn. (2) Nuo 2015 m. vasario mėn. (3) Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. (4) Nuo 2017 m. liepos mėn. (5) Nuo 2009 m. gegužės mėn. (6) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Alergologija	Branduolinė medicina
	Minimali studijų trukmė – 3 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien		Médecine nucléaire/Nucleaire geneeskunde
България	Клинична алергология	Нуклеарна медицина
Česko	Alergologie a klinická imunologie	Nukleární medicína
Danmark		Klinisk fysiologi og nuklearmedicin
Deutschland		Nuklearmedizin
Eesti
Ελλάς	Αλλεργιολογία	Πυρηνική Ιατρική
España	Alergología	Medicina nuclear
France	Allergologie (4)	Médecine nucléaire
Hrvatska	Alergologija i klinička imunologija	Nuklearna medicina
Ireland
Italia	Allergologia ed immunologia clinica	Medicina nucleare
Κύπρος	Αλλεργιολογία	Πυρηνική Ιατρική
Latvija	Alergoloģija
Lietuva	Alergologija ir klinikinė imunologija
Luxembourg		Médecine nucléaire
Magyarország	Allergológia és klinikai immunológia	Nukleáris medicina
Malta		Mediċina Nukleari
Nederland	Allergologie (1)	Nucleaire geneeskunde
Österreich		Nuklearmedizin
Polska	Alergologia	Medycyna nuklearna
Portugal	Imuno-alergologia	Medicina nuclear
România	Alergologie și imunologie clinică	Medicină nucleară
Slovenija	Alergologije in klinične imunologije (odrasli) (3)	Nuklearna medicina
Slovensko	Klinická imunológia a alergológia	Nukleárna medicína
Suomi/Finland		Kliininen fysiologia ja isotooppilääketiede/Klinisk fysiologi och nukleärmedicin
Sverige	Allergisjukdomar	Nukleärmedicin Nuklearmedicin (2)
United Kingdom		Nuclear medicine (5)
(1) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1996 8 12. (2) Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. (3) Nuo 2018 m. (4) Nuo 2017 m. (5) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Veido ir žandikaulių chirurgija (pagrindinės medicinos studijos)	Biologinė hematologija
	Minimali studijų trukmė – 5 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien
България	Лицево-челюстна хирургия	Трансфузионна хематология
Česko	Maxilofaciální chirurgie
Danmark
Deutschland
Eesti
Ελλάς
España	Cirugía oral y maxilofacial
France	Chirurgie maxillo-faciale et stomatologie	Hématologie
Hrvatska	Maksilofacijalna kirurgija
Ireland
Italia	Chirurgia maxillo-facciale
Κύπρος
Latvija	Mutes, sejas un žokļu ķirurģija
Lietuva	Veido ir žandikaulių chirurgija
Luxembourg	Chirurgie maxillo-faciale	Hématologie biologique
Magyarország	Szájsebészet (1)
Malta
Nederland
Österreich	Mund- Kiefer- und Gesichtschirurgie (2)
Polska	Chirurgia szczekowo-twarzowa
Portugal	Cirurgia maxilo-facial	Hematologia clinica
România
Slovenija	Maxilofacialna kirurgija
Slovensko	Maxilofaciálna chirurgia
Suomi/Finland
Sverige
United Kingdom
(1) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 2007 9 30. (2) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 2013 2 28.

	Stomatologija	Dermatologija
	Minimali studijų trukmė – 3 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien
България
Česko
Danmark
Deutschland
Eesti
Ελλάς
España	Estomatología (3)
France	Stomatologie
Hrvatska
Ireland		Dermatology
Italia	Odontostomatologia (1)
Κύπρος
Latvija
Lietuva
Luxembourg	Stomatologie
Magyarország
Malta		Dermatoloġija
Nederland
Österreich
Polska
Portugal	Estomatologia
România
Slovenija
Slovensko
Suomi/Finland
Sverige
United Kingdom		Dermatology (2)
(1) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1994 12 31. (2) Išduotiems iki 2021 1 1. (3) Iki 2008 2 21.

	Venerologija	Tropinė medicina
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien
България
Česko
Danmark
Deutschland
Eesti
Ελλάς
España
France
Hrvatska
Ireland	Genito-urinary medicine	Tropical medicine
Italia		Medicina tropicale (2)
Κύπρος
Latvija
Lietuva
Luxembourg
Magyarország		Trópusi betegségek
Malta	Mediċina Uro-ġenetali
Nederland
Österreich		— Spezifische Prophylaxe und Tropenmedizin — Klinische Immunologie und Spezifische Prophylaxe und Tropenmedizin (1)
Polska		Medycyna transportu
Portugal		Medicina tropical
România
Slovenija
Slovensko		Tropická medicína
Suomi/Finland
Sverige
United Kingdom	Genito-urinary medicine (3)	Tropical medicine (3)
(1) Nuo 2015 m. birželio mėn. (2) Nuo 2020 6 3. (3) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Gastroenterologinė chirurgija	Skubioji medicina
	Minimali studijų trukmė – 5 metai	Minimali studijų trukmė – 5 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Chirurgie abdominale/Heelkunde op het abdomen (1)
България	Гастроентерологичнa хирургия (7)	Спешна медицина
Česko		— Traumatologie — Urgentní medicína
Danmark		Akutmedicin (5)
Deutschland	Visceralchirurgie
Eesti		Erakorralise meditsiini eriarst (6)
Ελλάς
España
France	Chirurgie viscérale et digestive
Hrvatska	Abdominalna kirurgija	Hitna medicina
Ireland		Emergency medicine
Italia	Chirurgia dell’apparato digerente (3)	Medicina d’emergenza-urgenza (2)
Κύπρος
Latvija
Lietuva	Abdominalinė chirurgija
Luxembourg	Chirurgie gastro-entérologique
Magyarország		Oxyológia és sürgősségi orvostan
Malta		Mediċina tal-Aċċidenti u l-Emerġenza Mediċina tal-Emerġenza (4)
Nederland
Österreich
Polska		Medycyna ratunkowa
Portugal
România		Medicină de urgență
Slovenija	Abdominalna kirurgija	Urgentna medicina
Slovensko	Gastroenterologická chirurgia	— Úrazová chirurgia — Urgentná medicína
Suomi/Finland	Gastroenterologinen kirurgia/Gastroenterologisk kirurgi	Akuuttilääketiede/Akutmedicin
Sverige		Akutsjukvård
United Kingdom		Emergency medicine (8)
(1) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 1983 1 1. (2) Nuo 2006 2 17. (3) Panaikinimo data, kaip apibrėžta 27 straipsnio 3 dalyje: 2015 6 3. (4) Nuo 2015 9 11. (5) Nuo 2018 m. vasario mėn. (6) Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. (7) Iki 2010 9 14. (8) Išduotiems iki 2021 1 1.

	Klinikinė neurofiziologija	Dantų, burnos, veido ir žandikaulių chirurgija (pagrindinis medicininis ir odontologinis rengimas) (1)
	Minimali studijų trukmė – 4 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien		Stomatologie et chirurgie orale et maxillo-faciale/Stomatologie en mond-, kaak- en aangezichtschirurgie
България		Дентална, орална и лицево-челюстна хирургия
Česko
Danmark
Deutschland		— Mund-, Kiefer- und Gesichtschirurgie — Mund-Kiefer-Gesichtschirurgie (2)
Eesti
Ελλάς		Στοματική και Γναθοπροσωπική Χειρουργική (3)
España	Neurofisiologia clínica
France		Chirurgie orale (7)
Hrvatska
Ireland	Clinical neurophysiology	Oral and maxillo-facial surgery
Italia
Κύπρος		Στοματο-Γναθο-Προσωποχειρουργική
Latvija	Neirofiziologs (5)
Lietuva
Luxembourg		Chirurgie dentaire, orale et maxillo-faciale
Magyarország		Arc-állcsont-szájsebészet
Malta	Newrofiżjoloġija Klinika	Kirurġija tal-għadam tal-wiċċ
Nederland
Österreich		Mund-, Kiefer- und Gesichtschirurgie
Polska
Portugal
România		Chirurgie Orală și Maxilo-facială (4)
Slovenija
Slovensko
Suomi/Finland	Kliininen neurofysiologia/Klinisk neurofysiologi	Suu- ja leukakirurgia/Oral och maxillofacial kirurgi
Sverige	Klinisk neurofysiologi
United Kingdom	Clinical neurophysiology (6)	Oral and maxillo-facial surgery (6)
(1) Rengimas (pagrindinis medicininis ir odontologinis rengimas), kurį baigus gaunamas dantų, burnos, veido ir žandikaulių chirurgo formalios kvalifikacijos įrodymas, patvirtina, kad baigtas pagrindinis medicininis rengimas (24 straipsnis) ir papildomai pagrindinis odontologinis rengimas (34 straipsnis). (2) Nuo 2006 m. (3) Nuo 2014 7 10. (4) Nuo 2009 m. (5) Nuo 2020–2021 m. (6) Išduotiems iki 2021 1 1. (7) Nuo 2017–2018 m.

	Chemoterapinė onkologija	Genetika
	Minimali studijų trukmė – 5 metai	Minimali studijų trukmė – 4 metai
Šalis	Pavadinimas	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien	Oncologie médicale/Medische oncologie	Klinische genetica/génétique clinique (1)
България	Медицинска онкология	Медицинска генетика
Česko	Klinická onkologie	Lékařská genetika
Danmark		Klinisk genetik
Deutschland		Humangenetik
Eesti		Meditsiinigeneetika
Ελλάς	Παθολογική Ογκολογία
España	Oncología Médica
France	— Oncologie — Oncologie option oncologie medicale (3)	Génétique médicale
Hrvatska		Medicinska genetika (4)
Ireland	Medical oncology	Clinical genetics
Italia	Oncologia medica	Genetica medica
Κύπρος	Ακτινοθεραπευτική Ογκολογία
Latvija	Onkoloģija ķīmijterapija	Medicīnas ģenētika
Lietuva	Chemoterapinė onkologija	Genetika
Luxembourg	Oncologie médicale	Médecine génétique
Magyarország	Klinikai onkológia	Klinikai genetika
Malta		Ġenetika Klinika/Medika
Nederland		Klinische genetica
Österreich		Medizinische Genetik
Polska	Onkologia kliniczna	Genetyka kliniczna
Portugal	Oncologia médica	Genética médica
România	Oncologie medicală	Genetică medicală
Slovenija	Internistična onkologija	Klinična genetika
Slovensko	Klinická onkológia	Lekárska genetica
Suomi/Finland		Perinnöllisyyslääketiede/Medicinsk genetik
Sverige	Onkologi	Klinisk genetik
United Kingdom	Medical oncology (2)	Clinical genetics (2)
(1) Nuo 2017 m. (2) Išduotiems iki 2021 1 1. (3) Nuo 2017–2018 m. (4) Nuo 2022–2023 m.

	Kardiochirurgija
	Minimali studijų trukmė – 5 metai
Šalis	Pavadinimas
Belgique/België/Belgien
България	лекар - специалист по Кардиохирургия
Česko	Kardiochirurg
Danmark
Deutschland	Herzchirurgie
Eesti	Kardiokirurg (1)
Ελλάς
España	Cirugía Cardiovascular
France
Hrvatska	Kardiotorakalne kirurgije
Ireland
Italia	Cardiochirurgia (2)
Κύπρος
Latvija	Sirds ķirurgs
Lietuva	Gydytojo širdies chirurgo
Luxembourg
Magyarország	Szívsebész szakorvos
Malta
Nederland
Österreich	Herzchirurgie (3)
Polska	Kardiochirurgia
Portugal
România	Chirurgie Cardiovasculara
Slovenija
Slovensko	Kardiochirurgia
Suomi/Finland
Sverige
United Kingdom
(1) Nuo 2014–2015 m. (2) Nuo 2015–2016 m. (3) Nuo 2007–2008 m.

5.1.4. Formalūs šeimos gydytojų kvalifikacijos įrodymo dokumentai

Šalis	Formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai	Profesinė kvalifikacija	Atskaitos data
België/Belgique/ Belgien	Bijzondere beroepstitel van huisarts/Titre professionnel particulier de médecin généraliste	Huisarts/Médecin généraliste	1994 12 31
България	Свидетелство за призната специалност по Обща медицина	Лекар-специалист по Обща медицина	2007 1 1
Česko	Diplom o specializaci všeobecné praktické lékařství	Všeobecný praktický lékař	2004 5 1
Danmark	Bevis for tilladelse til at betegne sig som speciallæge i almen medicin	Alment praktiserende læge/Speciallæge i almen medicin	1994 12 31
Deutschland	Zeugnis über die spezifische Ausbildung in der Allgemeinmedizin	Facharzt/Fachärztin für Allgemeinmedizin	1994 12 31
Eesti	Residentuuri lõpetamist tõendav tunnistus Diplom peremeditsiini erialal	Perearst	2004 5 1
Ελλάς	Τίτλος ιατρικής ειδικότητας γενικής ιατρικής	Iατρός με ειδικότητα γενικής ιατρικής	1994 12 31
España	Título de especialista en medicina familiar y comunitaria	Especialista en medicina familiar y comunitaria	1994 12 31
France	Diplômes d’études spécialisées de médecine générale accompagnés du diplôme d’Etat de docteur en médecine	Médecin qualifié en médecine générale	1994 12 31
Hrvatska	Diploma o specijalističkom usavršavanju	specijalist obiteljske medicine	2013 7 1
Ireland	Certificate of specific qualifications in general medical practice	General medical practitioner	1994 12 31
Italia	— Attestato di formazione specifica in medicina generale — Diploma di formazione specifica in medicina generale	Medico di medicina generale	1994 12 31
Κύπρος	Τίτλος Ειδικότητας Γενικής Ιατρικής	Ιατρός Γενικής Ιατρικής	2004 5 1
Latvija	1. Ģimenes ārsta sertifikāts (2) 2. Ārstniecības personas sertifikāts ģimenes (vispārējās prakses) ārsta specialitātē	Ģimenes (vispārējās prakses) ārsts	2004 5 1
Lietuva	1. Šeimos gydytojo rezidentūros pažymėjimas 2. Rezidentūros pažymėjimas (šeimos gydytojo profesinė kvalifikacija)	Šeimos medicinos gydytojas Šeimos gydytojas	2004 5 1
Luxembourg	1. Diplôme de formation spécifique en medicine générale 2. Diplôme d’études spécialisées en médecine - médecine génerale	Médecin généraliste Docteur en médecine, médecin-généraliste	1994 12 31 2021 9 15
Magyarország	Háziorvostan szakorvosa bizonyítvány	Háziorvostan szakorvosa	2004 5 1
Мalta	Ċertifikat ta’ Speċjalista Mediku fil-Mediċina tal-Familja	Tabib Speċjalista fil-Mediċina tal-Familja	2004 5 1
Nederland	Certificaat van inschrijving in een specialistenregister van huisartsen Diploma geneeskundig specialist	Huisarts	1994 12 31
Österreich	Diplom über die besondere Ausbildung in der Allgemeinmedizin	Arzt für Allgemeinmedizin	1994 12 31
Polska	Dyplom uzyskania tytułu specjalisty w dziedzinie medycyny rodzinnej	Specjalista w dziedzinie medycyny rodzinnej	2004 5 1
Portugal	Título de especialista em medicina geral e familiar	Especialista em medicina geral e familiar	1994 12 31
România	Certificat de medic specialist medicină de familie	Medic specialist medicină de familie	2007 1 1
Slovenija	Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu iz družinske medicine	Specialist družinske medicine/Specialistka družinske medicine	2004 5 1
Slovensko	Diplom o špecializácii v odbore „všeobecné lekárstvo“	Všeobecný lekár	2004 5 1
Suomi/Finland	Todistus yleislääketieteen erityiskoulutuksesta/Bevis om särskild allmänläkarutbildning	Yleislääketieteen erityiskoulutuksen suorittanut laillistettu lääkäri/Legitimerad läkare som har fullgjort särskild allmänläkarutbildning	1994 1 1
Sverige	Bevis om specialistkompetens i allmänmedicin	Specialist i allmänmedicin	1994 12 31
United Kingdom	Certificate of completion of training (1)	General practitioner	1994 12 31
(1) Išduotiems iki 2021 1 1. (2) Iki 2012 12 31.

▼B

V.2. BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAS

5.2.1. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimo programa

Profesinis rengimas, už kurį suteikiamas oficialią kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, susideda iš dviejų dalių:

Teorinis ir techninis mokymas

Slauga:

—

Profesijos pobūdis ir etika

—

Bendrieji sveikatos ir slaugos principai

—

Slaugos principai, susiję su:

—

bendrąja ir specialiąja medicina

—

bendrąja ir specialiąja chirurgija

—

vaiko priežiūra ir pediatrija

—

motinystės priežiūra

—

psichikos sveikata ir psichiatrija

—

senyvo amžiaus žmonių priežiūra ir geriatrija

Pagrindinės mokslo disciplinos:

—

Anatomija ir fiziologija

—

Patologija

—

Bakteriologija, virusologija ir parazitologija

—

Biofizika, biochemija ir radiologija

—

Dietologija

—

Higiena:

—

profilaktika

—

sveikatos mokymas

—

Farmakologija

Socialiniai mokslai:

—

Sociologija

—

Psichologija

—

Administravimo principai

—

Mokymo principai

—

Socialinės ir sveikatos sričių teisės aktai

—

Slaugos teisiniai aspektai

Mokymas klinikose

—

slauga, susijusi su:

—

bendrąja ir specialiąja medicina

—

bendrąja ir specialiąja chirurgija

—

vaiko priežiūra ir pediatrija

—

motinystės priežiūra

—

psichikos sveikata ir psichiatrija

—

senyvo amžiaus žmonių priežiūra ir geriatrija

—

slaugymu namuose

Vienas ar daugiau šių dalykų gali būti įtraukta į kitas disciplinas arba mokoma kartu su jomis.

Teorinis mokymas turi būti pagrindinis ir taip derinamas su mokymu klinikose, kad būtų įgyjamos atitinkamos šiame priede minimos žinios ir įgūdžiai.

▼M15

5.2.2. Bendrosios praktikos slaugytojų formalios kvalifikacijos įrodymai

Šalis	Formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai	Dokumentą išduodanti institucija	Profesinė kvalifikacija	Atskaitos data
België/Belgique/Belgien	— Diploma gegradueerde verpleger/verpleegster/Diplôme d’infirmier(ère) gradué(e)/Diplom eines (einer) graduierten Krankenpflegers (-pflegerin) — Diploma in de ziekenhuisverpleegkunde/Brevet d’infirmier(ère) hospitalier(ère)/Brevet eines (einer) Krankenpflegers (-pflegerin) — Brevet van verpleegassistent(e)/Brevet d’hospitalier(ère)/Brevet einer Pflegeassistentin	— De erkende opleidingsinstituten/Les établissements d’enseignement reconnus/Die anerkannten Ausbildungsanstalten — De bevoegde Examencommissie van de Vlaamse Gemeenschap/Le Jury compétent d’enseignement de la Communauté française/Der zuständige Prüfungsausschuß der Deutschsprachigen Gemeinschaft	— Hospitalier(ère)/Verpleegassistent(e) — Infirmier(ère) hospitalier(ère)/Ziekenhuisverpleger(-verpleegster)	1979 6 29
България	за висше образование на образователно-квалификационна степен „Бакалавър“ с професионална квалификация „Медицинска сестра“	Университет	Медицинска сестра	2007 1 1
Česko	Diplom o ukončení studia ve studijním programu ošetřovatelství ve studijním oboru všeobecná sestra (bakalář, Bc.) (9)	Vysoká škola zřízená nebo uznaná státem	— Všeobecná sestra	2004 5 1
	Diplom o ukončení studia ve studijním programu Všeobecné ošetřovatelství (6) Diplom o ukončení studia ve studijním oboru diplomovaná všeobecná sestra (diplomovaný specialista, DiS.), accompanied by the following certificate: - Vysvědčení o absolutoriu	Vyšší odborná škola zřízená nebo uznaná státem
Danmark	Bevis for uddannelsen til professionsbachelor i sygepleje	Professionshøjskole	Sygeplejerske	1979 6 29
Deutschland	1. Zeugnis über die staatliche Prüfung in der Krankenpflege 2. Zeugnis über die staatliche Prüfung der beruflichen Pflegeausbildung (11) 3. Zeugnis über die Prüfung der hochschulischen Pflegeausbildung (11)	1. Staatlicher Prüfungsausschuss 2. Hochschule (11)	1. Gesundheits- und Krankenpflegerin/Gesundheits- und Krankenpfleger 2. Pflegefachfrau/Pflegefachmann (11)	1979 6 29
Eesti	1. Diplom õe erialal 2. Õe põhikoolituse diplom 3. Õe põhiõpe diplom	1. Tallinna Meditsiinikool Tartu Meditsiinikool Kohtla-Järve Meditsiinikool 2. Tallinna Tervishoiu Kõrgkool 3. Tartu Tervishoiu Kõrgkool	õde	2004 5 1
Ελλάς	1. Πτυχίο Νοσηλευτικής Παν/μίου Αθηνών	1. Πανεπιστήμιο Αθηνών	Διπλωματούχος ή πτυχιούχος νοσοκόμος, νοσηλευτής ή νοσηλεύτρια	1981 1 1
	2. Πτυχίο Νοσηλευτικής Τεχνολογικών Εκπαιδευτικών Ιδρυμάτων (Τ.Ε.Ι.)	2. Τεχνολογικά Εκπαιδευτικά Ιδρύματα Υπουργείο Εθνικής Παιδείας και Θρησκευμάτω
	3. Πτυχίο Αξιωματικών Νοσηλευτικής	3. Υπουργείο Εθνικής Άμυνας
	4. Πτυχίο Αδελφών Νοσοκόμων πρώην Ανωτέρων Σχολών Υπουργείου Υγείας και Πρόνοιας	4. Υπουργείο Υγείας και Πρόνοιας
	5. Πτυχίο Αδελφών Νοσοκόμων και Επισκεπτριών πρώην Ανωτέρων Σχολών Υπουργείου Υγείας και Πρόνοιας	5. Υπουργείο Υγείας και Πρόνοιας
	6. Πτυχίο Τμήματος Νοσηλευτικής	6. ΚΑΤΕΕ Υπουργείου Εθνικής Παιδείας και Θρησκευμάτων
	7. Πτυχίο Τμήματος Νοσηλευτικής Πανεπιστήμιου Πελοποννήσου	7. Πανεπιστήμιο Πελοποννήσου
España	Título de Diplomado universitario en Enfermería	— Ministerio de Educación y Cultura	Enfermero/a diplomado/a	1986 1 1
		— El rector de una Universidad
	Titulo de Graduado/a en Enfermería	— El rector de una Universidad	Graduado/a en Enfermería	1986 1 1
France	— Diplôme d’Etat d’infirmier(ère) — Diplôme d’Etat d’infirmier(ère) délivré en vertu du décret no 99–1147 du 29 décembre 1999	Le ministère de la santé	Infirmier(ère)	1979 6 29
Hrvatska	1. Svjedodžba „medicinska sestra opće njege/medicinski tehničar opće njege“	1. Srednje strukovne škole koje izvode program za stjecanje kvalifikacije „medicinska sestra opće njege/medicinski tehničar opće njege“	1. medicinska sestra opće njege/medicinski tehničar opće njege	2013 7 1
	2. Svjedodžba „prvostupnik (baccalaureus) sestrinstva/prvostupnica (baccalaurea) sestrinstva“	2. Medicinski fakulteti sveučilišta u Republici Hrvatskoj Sveučilišta u Republici Hrvatskoj	2. prvostupnik (baccalaureus) sestrinstva/prvostupnica (baccalaurea) sestrinstva
		Veleučilišta u Republici Hrvatskoj
Ireland	1. Certificate of Registered General Nurse (1)	1. An Bórd Altranais (The Nursing Board) [iki 2012 10 1]; Bórd Altranais agus Cnáimhseachais na hEireann (The Nursing and Midwifery Board of Ireland) [nuo 2012 10 2]	Registered General Nurse (RGN)	1979 6 29
	2. B.Sc. in Nursing Studies (General) approved by the NMBI (2)	2. Third-level Institution delivering the B.Sc. in Nursing Studies approved by the NMBI [nuo 2002 m. rugsėjo mėn.]
	3. B.Sc. in Children’s and General (Integrated) Nursing approved by the NMBI (2)	3. Third-level Institution delivering the B.Sc. in Children’s and General (Integrated) Nursing approved by the NMBI [nuo 2006 m. rugsėjo mėn.]
Italia	1. Diploma di infermiere professionale (4)	1. Scuole riconosciute dallo Stato (4)	1. Infermiere professionale (4)	1979 6 29
Italia	2. Diploma di laurea in infermieristica (5)	2. Università (5)	2. Infermiere (5)	1979 6 29
Κΰπρος	Δίπλωμα Γενικής Νοσηλευτικής	Νοσηλευτική Σχολή	Εγγεγραμμένος Νοσηλευτής	2004 5 1
	Πτυχίο Νοσηλευτικής Τεχνολογικού Πανεπιστημίου Κύπρου	Τεχνολογικό Πανεπιστήμιο Κύπρου	Νοσηλευτής(τρια) Γενικής Νοσηλευτικής
	Πτυχίο Νοσηλευτικής Ευρωπαϊκού Πανεπιστημίου Κύπρου	Ευρωπαϊκό Πανεπιστήμιο Κύπρου
	Πτυχίο Νοσηλευτικής Πανεπιστημίου Λευκωσίας - BSc in Nursing	Πανεπιστήμιο Λευκωσίας University of Nicosia
	Πτυχίο Γενικής Νοσηλευτικής	Σχολή Επιστημών Υγείας, Πανεπιστήμιο Frederick
Latvija	1. Diploms par māsas kvalifikācijas iegūšanu	1. Māsu skolas	Māsa	2004 5 1
	2. Māsas diploms	2. Universitātes tipa augstskola pamatojoties uz Valsts eksāmenu komisijas lēmumu
Lietuva	1. Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją	1. Universitetas	Bendrosios praktikos slaugytojas	2004 5 1
	2. Aukštojo mokslo diplomas (neuniversitetinės studijos), nurodantis suteiktą bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją	2. Kolegija
	3. Bakalauro diplomas (slaugos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir bendrosios praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija)	3. Universitetas
	4. Profesinio bakalauro diplomas (slaugos profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir bendrosios praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija)	4. Kolegija
Luxembourg	— Diplôme d’Etat d’infirmier	Ministère de l’éducation nationale, de la formation professionnelle et des sports	Infirmier	1979 6 29
	— Diplôme d’Etat d’infirmier hospitalier gradué (7)
	— Brevet de Technicien Supérieur - Spécialité: Infirmier responsable en soins généraux (8)	Lycée Technique pour Professions de Santé
Magyarország	1. Ápoló bizonyítvány	1. Szakképző iskola	Ápoló	2004 5 1
	2. Ápoló oklevél	2. Felsőoktatási intézmény
	3. Okleveles ápoló oklevél	3. Felsőoktatási intézmény
Мalta	Lawrja jew diploma fl-istudji tal-infermerija	Università ta’ Malta	Infermier Registrat tal-Ewwel Livell	2004 5 1
Nederland	1. Diploma’s verpleger A, verpleegster A, verpleegkundige A	1. Door een van overheidswege benoemde examencommissie	Verpleegkundige	1979 6 29
	2. Diploma verpleegkundige MBOV (Middelbare Beroepsopleiding Verpleegkundige)	2. Door een van overheidswege benoemde examencommissie
	3. Diploma verpleegkundige HBOV (Hogere Beroepsopleiding Verpleegkundige)	3. Door een van overheidswege benoemde examencommissie
	4. Diploma beroepsonderwijs verpleegkundige – Kwalificatieniveau 4	4. Door een van overheidswege aangewezen opleidingsinstelling
	5. Diploma hogere beroepsopleiding verpleegkundige – Kwalificatieniveau 5	5. Door een van overheidswege aangewezen opleidingsinstelling
Österreich	1. Diplom über die Ausbildung in der all-gemeinen Gesundheits- und Krankenpflege	1. Schule für allgemeine Gesundheits- und Krankenpflege	— Diplomierte Gesundheits- und Krankenschwester	1994 1 1
	2. Diplom als „Diplomierte Krankenschwester, Diplomierter Krankenpfleger“	2. Allgemeine Krankenpflegeschule	— Diplomierter Gesundheits- und Krankenpfleger
	3. Diplom über den Abschluss des Fachhochschul-Bachelorstudiengangs „Gesundheits- und Krankenpflege“	3. Fachhochschulrat/Fachhochschule
Polska	— Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku pielęgniarstwo z tytułem „magister pielęgniarstwa“	Instytucja prowadząca kształcenie na poziomie wyższym uznana przez właściwe władze	Pielegniarka	2004 5 1
	— Dyplom ukończenia studiów wyższych zawodowych na kierunku/specjalności pielęgniarstwo z tytułem „licencjat pielęgniarstwa“
Portugal	1. Diploma do curso de enfermagem geral	1. Escolas de Enfermagem	Enfermeiro	1986 1 1
	2. Diploma/carta de curso de bacharelato em enfermagem	2. Escolas Superiores de Enfermagem
	3. Diploma/Carta de curso de licenciatura em enfermagem	3. Escolas Superiores de Enfermagem; Escolas Superiores de Saúde România
România	1. Diplomă de absolvire de asistent medical generalist cu studii superioare de scurtă durată	1. Universități	Asistent medical generalist	2007 1 1
	2. Diplomă de licență de asistent medical generalist cu studii superioare de lungă durată	2. Universități
	3. Certificat de competențe profesionale (de asistent medical generalist)	3. Ministerul Educației Naționale
	4. Certificat de calificare nivel 5
	5. Certificat de calificare profesională nivel 5
Slovenija	Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „diplomirana medicinska sestra/diplomirani zdravstvenik“	1. Univerza	Diplomirana medicinska sestra/Diplomirani zdravstvenik	2004 5 1
		2. Visoka strokovna šola
Slovensko	1. DIPLOM ošetrovateľstvo „magister“ („Mgr.“)	1. Vysoká škola/Univerzita	Sestra	2004 5 1
	2. DIPLOM ošetrovateľstvo „bakalár“ („Bc.“)	2. Vysoká škola/Univerzita
	3. DIPLOM diplomovaná všeobecná sestra	3. Stredná zdravotnícka škola
Suomi/Finland	1. Sairaanhoitajan tutkinto/Sjukskötarexamen	1. Terveydenhuolto-oppilaitokset/	Sairaanhoitaja/Sjukskötare	1994 1 1
		Hälsovårdsläroanstalter
	2. Sosiaali- ja terveysalan ammattikorkeakoulututkinto, sairaanhoitaja (AMK)/Yrkeshögskoleexamen inom hälsovård och det sociala området, sjukskötare (YH)	2. Ammattikorkeakoulut/Yrkeshögskolor
Sverige	Sjuksköterskeexamen	Universitet eller högskola	Sjuksköterska	1994 1 1
United Kingdom	A qualification approved by the Nursing and Midwifery Council or one of its predecessor bodies as attesting to the completion of training required for general nurses by Article 31 and the standard of proficiency as required for registration as a Registered Nurse – Adult in its register (3) (10)	Education institutions approved by the Nursing and Midwifery Council or one of its predecessor bodies	Registered Nurse – Adult	1979 6 29
(1) Šį formalios kvalifikacijos įrodymą įgijusio asmens kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu, jei jis išduotas valstybių narių piliečiams, įgijusiems kvalifikaciją Airijoje. (2) Ši informacija apie kvalifikacijos įrodymą buvo įtraukta siekiant užtikrinti, kad Airijoje studijas baigusių asmenų kvalifikacija būtų pripažįstama vadovaujantis automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu netaikant faktinės registracijos Airijoje reikalavimo, nes tokia registracija nėra kvalifikacijos įgijimo proceso dalis. (3) Šia informacija apie kvalifikacijos įrodymą pakeičiami ankstesni Jungtinės Karalystės įrašai siekiant užtikrinti, kad Jungtinėje Karalystėje studijas baigusių asmenų kvalifikacija būtų pripažįstama vadovaujantis automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu netaikant faktinės registracijos reikalavimo, nes tokia registracija nėra kvalifikacijos įgijimo proceso dalis. (4) Galioja iki 2001 m. (5) Nuo 2001–2002 m. (6) Nuo 2018–2019 m. (7) Iki 2012 9 14. (8) Nuo 2012 9 15. (9) Iki 2018 12 31. (10) Išduotiems iki 2021 1 1. (11) Nuo 2020 1 1.

▼B

V.3. GYDYTOJAS ODONTOLOGAS

5.3.1. Gydytojo odontologo studijų programa

Į odontologijos studijų, po kurių įteikiamas oficialią kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, programą įtraukiami bent jau toliau išvardyti dalykai. Vienas ar daugiau šių dalykų gali būti įtraukta į kitas disciplinas arba mokoma kartu su jomis.

Pagrindiniai dalykai

—

Chemija

—

Fizika

—

Biologija

Medicinos ir biologijos bei bendrosios medicinos dalykai

—

Anatomija

—

Embriologija

—

Histologija, įskaitant citologiją

—

Fiziologija

—

Biochemija (arba fiziologinė chemija)

—

Patologinė anatomija

—

Bendroji patologija

—

Farmakologija

—

Mikrobiologija

—

Higiena

—

Prevencinė medicina ir epidemiologija

—

Radiologija

—

Fizinė medicina ir reabilitacija

—

Bendroji chirurgija

—

Vidaus ligos, įskaitant vaikų ligas

—

Otorinolaringologija

—

Dermatovenerologija

—

Bendroji psichologija, psichopatologija, neurologija

—

Anesteziologija

Tiesiogiai su odontologija susiję dalykai

—

Dantų protezavimas

—

Odontologinės medžiagos ir įranga

—

Konservatyvioji odontologija

—

Prevencinė odontologija

—

Nuskausminančios ir raminančios priemonės odontologijoje

—

Specialioji chirurgija

—

Specialioji patologija

—

Klinikinė praktika

—

Vaikų odontologija

—

Ortodontologija

—

Periodontologija

—

Odontologinė radiologija

—

Dantų sąkandis ir žandikaulio funkcija

—

Profesijos organizavimas, etika ir teisės aktai

—

Gydytojo odontologo veiklos socialiniai aspektai

▼M15

5.3.2. Gydytojų odontologų formalios kvalifikacijos įrodymai

Šalis	Formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai	Dokumentą išduodanti institucija	Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais	Profesinė kvalifikacija	Atskaitos data
België/Belgique/Belgien	Diploma van tandarts/Diplôme licencié en science dentaire	— De universiteiten/Les universités		Licentiaat in de tandheelkunde/Licencié en science dentaire	1980 1 28
België/Belgique/Belgien	Diploma van tandarts/Diplôme licencié en science dentaire	— De bevoegde Examencommissie van de Vlaamse Gemeenschap/Le Jury compétent d’enseignement de la Communauté française		Licentiaat in de tandheelkunde/Licencié en science dentaire	1980 1 28
България	Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен „Магистър“ по „Дентална медицина“ с професионална квалификация „Магистър-лекар по дентална медицина“	Университет		Лекар по дентална медицина	2007 1 1
Česko	Diplom o ukončení studia ve studijním programu zubní lékařství (doktor zubního lékařství, MDDr.)	Lékařská fakulta univerzity v České republice		Zubní lékař	2004 5 1
Danmark/Danija	Bevis for kandidatuddannelsen i odontologi (cand.odont.)	Universitet	1. Autorisation som tandlæge 2. Tilladelse til selvstændigt virke som tandlæge	Tandlæge	1980 1 28
Deutschland	Zeugnis über die Zahnärztliche Prüfung	Zuständige Behörden		Zahnarzt	1980 1 28
Eesti	Hambaarstikraad Degree in Dentistry (DD) Diplom hambaarstiteaduse õppekava läbimise kohta	Tartu Ülikool		Hambaarst	2004 5 1
Ελλάς	Πτυχίο Οδοντιατρικής	Πανεπιστήμιο		Οδοντίατρος ή χειρούργος οδοντίατρος	1981 1 1
España	Título de Licenciado en Odontología	El rector de una universidad		Licenciado en Odontología	1986 1 1
	Título de Graduado/a en Odontología	El rector de una Universidad		Graduado/a en Odontología	1986 1 1
France	Diplôme d’Etat de docteur en chirurgie dentaire	Universités		Chirurgien-dentiste	1980 1 28
	Diplôme de formation approfondie en sciences odontologiques		Certificat de synthèse clinique et thérapeutique
Hrvatska	Diploma „doktor dentalne medicine/doktorica dentalne medicine“	Fakulteti sveučilišta u Republici Hrvatskoj		doktor dentalne medicine/doktorica dentalne medicine	2013 7 1
Ireland	— Bachelor in Dental Science (B.Dent.Sc.)	— Universities		— Dentist	1980 1 28
	— Bachelor of Dental Surgery (BDS)	— Royal College of Surgeons in Ireland		— Dental practitioner
	— Licentiate in Dental Surgery (LDS)			— Dental surgeon
Italia	Diploma di laurea in Odontoiatria e Protesi Dentaria	Università	Diploma di abilitazione all’esercizio della professione di odontoiatra	Odontoiatra	1980 1 28
Κύπρος	1. Πιστοποιητικό Εγγραφής Οδοντιάτρου 2. Πτυχίο Οδοντιατρικής	1. Οδοντιατρικό Συμβούλιο 2. Ευρωπαϊκο Πανεπιστημιο Κυπρου		Οδοντίατρος	2004 5 1 2017 9 1
Latvija	Zobārsta diploms	— Universitātes tipa augstskola — Universitāte	— Sertifikāts – kompetentas iestādes izsniegts dokuments, kas apliecina, ka persona ir nokārtojusi sertifikācijas eksāmenu zobārstniecībā (8) — Ārstniecības personas sertifikāts zobārsta pamatspecialitātē (9)	Zobārsts	2004 5 1
Lietuva	1. Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą gydytojo odontologo kvalifikaciją	Universitetas	1. Internatūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją	Gydytojas odontologas	2004 5 1
	2. Magistro diplomas (odontologijos magistro kvalifikacinis laipsnis ir gydytojo odontologo kvalifikacija)	Universitetas	2. Internatūros pažymėjimas (gydytojo odontologo profesinė kvalifikacija)	Gydytojas odontologas
Luxembourg	Diplôme d’Etat de docteur en médecine dentaire	Jury d’examen d’Etat		Médecin-dentiste	1980 1 28
Magyarország	Okleveles fogorvos doktor oklevél (doctor medicinae dentariae, dr. med. dent)	Egyetem		Fogorvos	2004 5 1
Мalta	Lawrja fil- Kirurġija Dentali	Università ta’ Malta		Kirurgu Dentali	2004 5 1
Nederland	1. Universitair getuigschrift van een met goed gevolg afgelegd tandartsexamen	Faculteit Tandheelkunde		Tandarts	1980 1 28
	2 Master of Science in de Tandheelkunde (6)
Österreich	Bescheid über die Verleihung des akademischen Grades „Doktor der Zahnheilkunde“	— Medizinische Universität		Zahnarzt	1994 1 1
Österreich		— Medizinische Fakultät der Universität
Polska	Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku lekarsko-dentystycznym z tytułem „lekarz dentysta“	Szkoły wyższe	Świadectwo złożenia Lekarsko – Dentystycznego Egzaminu Państwowego (1)/Świadectwo złożenia Lekarsko-Dentystycznego Egzaminu Końcowego (2)	Lekarz dentysta	2004 5 1
			Zaświadczenie o ukończeniu stażu podyplomowego (3)
Portugal	— Carta de curso de licenciatura em medicina dentária	— Faculdades – Institutos Superiores		Médico dentista	1986 1 1
	— Mestrado integrado em medicina dentária	— Faculdades – Institutos Superiores			2006 3 24
România	Diplomă de licență de medic dentist	— Universități		Medic dentist	2003 10 1
	de licență și master (4)	— Educației Naționale (4)		-medic stomatolog (5)
Slovenija	Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „doktor dentalne medicine/doktorica dentalne medicine“	— Univerza	Potrdilo o opravljenem strokovnem izpitu za poklic doktor dentalne medicine/doktorica dentalne medicine	Doktor dentalne medicine/Doktorica dentalne medicine	2004 5 1
Slovensko	DIPLOM zubné lekárstvo doktor zubného lekárstva („MDDr.“)	Univerzita		Zubný lekár	2004 5 1
Suomi/Finland	Hammaslääketieteen lisensiaatin tutkinto/Odontologie licentiatexamen	— Helsingin yliopisto/Helsingfors universitet	Sosiaali- ja terveysalan lupa- ja valvontaviraston päätös käytännön palvelun hyväksymisestä/Beslut av Tillstånds- och tillsynsverket för social- och hälsovården om godkännande av prakisk tjänstgöring	Hammaslääkäri/Tandläkare	1994 1 1
		— Oulun yliopisto
		— Itä-Suomen yliopisto
		— Turun yliopisto
Sverige	Tandläkarexamen	Universitet eller högskola	Bevis om legitimation som tandläkare, utfärdat av Socialstyrelsen	Tandläkare	1994 1 1
United Kingdom	— Bachelor of Dental Surgery (BDS or B.Ch.D.) (7)	— Universities		— Dentist	1980 1 28
	— Licentiate in Dental Surgery (7)	— Royal Colleges		— Dental practitioner
				— Dental surgeon
(1) Iki 2012 m. (2) Nuo 2013 m. (3) Kartu su formalios kvalifikacijos įrodymu turėtų būti išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad po studijų buvo atlikta internatūra („staż podyplomowy“). Tai netaikoma asmenims, kurie internatūrą pradėjo po 2016 m. spalio 2 d. ir kurie prašymus dėl teisės užsiimti gydytojo odontologo profesija pateikė 2016 m. spalio 2 d. – 2017 m. vasario 28 d. (4) Nuo 2011 10 1. (5) Nuo 2017 9 1. (6) Nuo 2002–2003 m. (7) Išduotiems iki 2021 1 1. (8) Iki 2012 12 31. (9) Nuo 2013 1 1.

5.3.3. Gydytojų odontologų specialistų formalios kvalifikacijos įrodymai

Burnos chirurgija

Šalis	Formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai	Dokumentą išduodanti institucija	Atskaitos data
België/Belgique/Belgien
България	Свидетелство за призната специалност по „Орална хирургия“	1980 1 28	2007 1 1
Česko	Diplom o specializaci (v oboru orální a maxilofaciální chirurgie)	1. Institut postgraduálního vzdělávání ve zdravotnictví 2. Ministerstvo zdravotnictví	2007 7 19
Danmark	Bevis for tilladelse til at betegne sig som specialtandlæge i tand-, mund- og kæbekirurgi	Sundhedsstyrelsen Styrelsen for Patientsikkerhed	1980 1 28
Deutschland	Fachzahnärztliche Anerkennung für Oralchirurgie/Mundchirurgie	Landeszahnärztekammer	1980 1 28
Eesti
Ελλάς	Τίτλος Οδοντιατρικής ειδικότητας της Γναθοχειρουργικής (iki 2002 12 31)	— Περιφέρεια — Νομαρχιακή Αυτοδιοίκηση — Νομαρχία	2003 1 1
España
France	Diplôme d’études spécialisées de chirurgie orale	Universités	2011 3 31
Hrvatska
Ireland	Certificate of specialist dentist in oral surgery	Competent authority recognised for this purpose by the competent minister	1980 1 28
Italia	Diploma di specialista in Chirurgia Orale	Università	2005 5 21
Κύπρος	Πιστοποιητικό Αναγνώρισης του Ειδικού Οδοντιάτρου στην Στοματική Χειρουργική	Οδοντιατρικό Συμβούλιο	2004 5 1
Latvija
Lietuva	1.Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą burnos chirurgo profesinę kvalifikaciją 2. Rezidentūros pažymėjimas (burnos chirurgo profesinė kvalifikacija)	Universitetas	2004 5 1
Luxembourg
Magyarország	Dento-alveoláris sebészet szakorvosa bizonyítvány	Nemzeti Vizsgabizottság	2004 5 1
Мalta	Ċertifikat ta’ speċjalista dentali fil-Kirurġija tal-ħalq	Kumitat ta’ Approvazzjoni dwar Speċjalisti	2004 5 1
Nederland	Bewijs van inschrijving als kaakchirurg in het Specialistenregister (1)	Registratiecommissie Tandheelkundige Specialismen (RTS) van de Koninklijke Nederlandse Maatschappij tot bevordering der Tandheelkunde	1980 1 28
	Diploma tandheelkundig specialist (2)
Österreich
Polska	Dyplom uzyskania tytułu specjalisty w dziedzinie chirurgii stomatologicznej	Centrum Egzaminów Medycznych	2004 5 1
Portugal	Título de Especialista em Cirurgia Oral	Ordem dos Médicos Dentistas (OMD)	2008 6 4
România	Certificatul de specialist în Chirurgie dento-alveolarǎ	Ministerul Sǎnǎtǎții	2008 12 17
Slovenija	Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu iz oralne kirurgije	1. Ministrstvo za zdravje 2. Zdravniška zbornica Slovenije	2004 5 1
Slovensko	Diplom o špecializácii v špecializačnom odbore maxilofaciálna chirurgia	Univerzita	2008 12 17
Suomi/Finland	Erikoishammaslääkärin tutkinto, suu-ja leukakirurgia/Specialtandläkarexamen, oral och maxillofacial kirurgi	Yliopisto	1994 1 1
Švedija	Bevis om specialistkompetens i oral kirurgi	Socialstyrelsen	1994 1 1
United Kingdom	Certificate of completion of specialist training in oral surgery (3)	Competent authority recognised for this purpose	1980 1 28
(1) Iki 2020 12 31. (2) Nuo 2021 1 1. (3) Išduotiems iki 2021 1 1.

Ortodontija

Šalis	Formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai	Dokumentą išduodanti institucija	Atskaitos data
België/Belgique/Belgien	Titre professionnel particulier de dentiste spécialiste en orthodontie/Bijzondere beroepstitel van tandarts specialist in de orthodontie	Ministre de la Santé publique/Minister bevoegd voor Volksgezondheid	2005 1 27
България	Свидетелство за призната специалност по „Ортодонтия“	Факултет по дентална медицина към Медицински университет	2007 1 1
Česko	Diplom o specializaci (v oboru ortodoncie)	1. Institut postgraduálního vzdělávání ve zdravotnictví 2. Ministerstvo zdravotnictví	2007 7 19
Danmark	Bevis for tilladelse til at betegne sig som specialtandlæge i ortodonti	Sundhedsstyrelsen Styrelsen for Patientsikkerhed	1980 1 28
Deutschland	Fachzahnärztliche Anerkennung für Kieferorthopädie	Landeszahnärztekammer	1980 1 28
Eesti	Residentuuri lõputunnistus ortodontia erialal Ortodontia residentuuri lõpetamist tõendav tunnistus	Tartu Ülikool	2004 5 1
Ελλάς	Τίτλος Οδοντιατρικής ειδικότητας της Ορθοδοντικής	— Περιφέρεια — Νομαρχιακή Αυτοδιοίκηση — Νομαρχία	1981 1 1
España
France	Titre de spécialiste en orthodontie	Conseil National de l’Ordre des chirurgiens dentistes	1980 1 28
Hrvatska
Ireland	Certificate of specialist dentist in orthodontics	Competent authority recognised for this purpose by the competent minister	1980 1 28
Italia	Diploma di specialista in Ortognatodonzia	Università	2005 5 21
Κύπρος	Πιστοποιητικό Αναγνώρισης του Ειδικού Οδοντιάτρου στην Ορθοδοντική	Οδοντιατρικό Συμβούλιο	2004 5 1
Latvija	— „Sertifikāts“– kompetentas iestādes izsniegts dokuments, kas apliecina, ka persona ir nokārtojusi sertifikācijas eksāmenu ortodontijā (4) — Ārstniecības personas sertifikāts ortodonta apakšspecialitātē (5)	Latvijas Ārstu biedrība	2004 5 1
Lietuva	1. Rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo ortodonto profesinę kvalifikaciją 2. Rezidentūros pažymėjimas (gydytojo ortodonto profesinė kvalifikacija)	Universitetas	2004 5 1
Liuksemburgas
Magyarország/Vengrija	Fogszabályozás szakorvosa bizonyítvány	Nemzeti Vizsgabizottság	2004 5 1
Мalta	Ċertifikat ta’ speċjalista dentali fl-Ortodonzja	Kumitat ta’ Approvazzjoni dwar Speċjalisti	2004 5 1
Nederland	Bewijs van inschrijving als orthodontist in het Specialistenregister (1)	Registratiecommissie Tandheelkundige Specialismen (RTS) van de Koninklijke Nederlandse Maatschappij tot bevordering der Tandheelkunde	1980 1 28
	Diploma tandheelkundig specialist (2)
Österreich
Polska	Dyplom uzyskania tytułu specjalisty w dziedzinie ortodoncji	Centrum Egzaminów Medycznych	2004 5 1
Portugal	Título de Especialista em Ortodontia	Ordem dos Médicos Dentistas (OMD)	2008 6 4
România	Certificatul de specialist în Ortodonție și Ortopedie dento-facialǎ	Ministerul Sǎnǎtǎții	2008 12 17
Slovenija	Potrdilo o opravljenem specialističnem izpitu iz čeljustne in zobne ortopedije	1. Ministrstvo za zdravje 2. Zdravniška zbornica Slovenije	2004 5 1
Slovensko	Diplom o špecializácii v špecializačnom odbore čeľustná ortopédia	Univerzita	2008 12 17
Suomi/Finland	Erikoishammaslääkärin tutkinto, hampaiston oikomishoito/Specialtand-läkarexamen, tandreglering	Yliopisto	1994 1 1
Švedija	Bevis om specialistkompetens i ortodonti	Socialstyrelsen	1994 1 1
United Kingdom	Certificate of Completion of specialist training in orthodontics (3)	Competent authority recognised for this purpose	1980 1 28
(1) Iki 2020 12 31. (2) Nuo 2021 1 1 (3) Išduotiems iki 2021 1 1. (4) Iki 2012 12 31. (5) Nuo 2013 1 1.

▼B

V.4. VETERINARIJOS GYDYTOJAS

5.4.1. Veterinarijos gydytojų studijų programa

Studijų, kurias baigus išduodamas veterinarijos gydytojo oficialią kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, programą sudaro bent jau toliau išvardyti dalykai.

Vienas ar keli šie dalykai gali būti dėstomi kaip kitų kursų dalis arba kartu su kitais kursais.

Pagrindiniai dalykai

—

Fizika

—

Chemija

—

Gyvūnų biologija

—

Augalų biologija

—

Biomatematika

Specifiniai dalykai

Pagrindiniai mokslai:

—

Anatomija (įskaitant histologiją ir embriologiją)

—

Fiziologija

—

Biochemija

—

Genetika

—

Farmakologija

—

Farmacija

—

Toksikologija

—

Mikrobiologija

—

Imunologija

—

Epidemiologija

—

Profesinė etika

Klinikiniai mokslai:

—

Akušerija

—

Patologija (įskaitant patologinę anatomiją)

—

Parazitologija

—

Klinikinė medicina ir chirurgija (įskaitant anesteziologiją)

—

Paskaitos apie įvairių naminių gyvūnų, paukščių ir kitų gyvūnų rūšių ligas

—

Profilaktinė medicina

—

Radiologija

—

Dauginimasis ir dauginimosi sutrikimai

—

Valstybinė veterinarija ir visuomenės sveikata

—

Veterinarijos teisės aktai ir teismo medicina

—

Terapija

—

Propedeutika

Gyvūnų auginimas

—

Gyvūnų auginimas

—

Gyvūnų šėrimas

—

Agronomija

—

Kaimo ekonomika

—

Gyvulininkystė

—

Veterinarinė higiena

—

Gyvūnų etologija ir apsauga

Maisto higiena

—

Gyvūninių maisto produktų ar gyvūninės kilmės maisto produktų tikrinimas ir kontrolė

—

Maisto higiena ir technologija

—

Praktinis darbas (įskaitant praktinį darbą vietose, kur skerdžiami gyvūnai ir gaminami maisto produktai)

Praktinis mokymasis gali vykti tam tikrą mokymosi laikotarpį, jei tai dieninės studijos, kurias tiesiogiai kontroliuoja kompetentinga institucija, ir jų trukmė neviršija šešių mėnesių per visą penkerių metų studijų laikotarpį.

Teorinio ir praktinio mokymosi paskirstymas įvairių dalykų grupėse gretinamas ir derinamas taip, kad būtų tinkamu būdų įgyjamos žinios ir patirtis, kurios padėtų veterinarijos gydytojams atitinkamai vykdyti visas savo pareigas.

▼M15

5.4.2. Veterinarijos gydytojų formalios kvalifikacijos įrodymai

Šalis	Formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai	Dokumentą išduodanti institucija	Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais	Atskaitos data
België/Belgique/Belgien	Diploma van dierenarts/Diplôme de docteur en médecine vétérinaire	— De universiteiten/Les universités — De bevoegde Examencommissie van de Vlaamse Gemeenschap/Le Jury compétent d’enseignement de la Communauté française		1980 12 21
България	Диплома за висше образование на образователно-квалификационна	— Лесотехнически университет София Факултет Ветеринарна медицина		2007 1 1
	степен магистър по специалност Ветеринарна медицина с професионална квалификация Ветеринарен лекар	— Тракийски университет Стара Загора, Ветеринарномедицински факултет
Česko	— Diplom o ukončení studia ve studijním programu veterinární lékařství (doktor veterinární medicíny, MVDr.) — Diplom o ukončení studia ve studijním programu veterinární hygiena a ekologie (doktor veterinární medicíny, MVDr.)	Veterinární fakulta univerzity v České republice		2004 5 1
Danmark	Bevis for kandidatuddannelsen i veterinærmedicin (cand.med.vet.)	Københavns Universitet		1980 12 21
Deutschland	— Zeugnis über das Ergebnis des Dritten Abschnitts der Tierärztlichen Prüfung und das Gesamtergebnis der Tierärztlichen Prüfung	Der Vorsitzende des Prüfungsausschusses für die Tierärztliche Prüfung einer Universität oder Hochschule		1980 12 21
Deutschland	— Zeugnis über das Ergebnis der Tierärztlichen Prüfung und das Gesamtergebnis der Tierärztlichen Prüfung			2006 1 1
Eesti	Diplom: täitnud veterinaarmeditsiini õppekava	Eesti Põllumajandusülikool		2004 5 1
	Loomaarstikraad Degree in Veterinary Medicine (DVM)	Eesti Maaülikool
Ελλάς	Πτυχίο Κτηνιατρικής	1. Αριστοτέλειο Πανεπιστήμιο Θεσσαλονίκης 2. Πανεπιστήμιο Θεσσαλίας		1981 1 1
España	Título de Licenciado en Veterinaria	— Ministerio de Educación y Cultura		1986 1 1
		— El rector de una Universidad
	Título de Graduado/a en Veterinaria	— El rector de una Universidad		1986 1 1
France	Diplôme d’Etat de docteur vétérinaire	Ministère chargé de l’enseignement supérieur (Université Paris-Est-Créteil, Université Claude-Bernard Lyon I, Université de Nantes, Université Paul-Sabatier-Toulouse III) et ministère chargé de l’agriculture (École nationale vétérinaire d’Alfort, Institut d’enseignement supérieur et de recherche en alimentation, santé animale, sciences agronomiques et de l’environnement-VetAgroSup, École nationale vétérinaire, agroalimentaire et de l’alimentation-Oniris, École nationale vétérinaire de Toulouse)		1980 12 21
Hrvatska	Diploma „doktor veterinarske medicine/doktorica veterinarske medicine“	Veterinarski fakultet Sveučilišta u Zagrebu		2013 7 1
Ireland	— Diploma of Bachelor in/of Veterinary Medicine (MVB) — Diploma of Membership of the Royal College of Veterinary Surgeons (MRCVS)			1980 12 21
Italia	Diploma di laurea in medicina veterinaria	Università	Diploma di abilitazione all’esercizio della medicina veterinaria	1985 1 1
Κύπρος	Πιστοποιητικό Εγγραφής Κτηνιάτρου	Κτηνιατρικό Συμβούλιο		2004 5 1
Latvija	Veterinārārsta diploms	Latvijas Lauksaimniecības Universitāte		2004 5 1
Lietuva	1. Aukštojo mokslo diplomas (veterinarijos gydytojo (DVM)) 2. Magistro diplomas (veterinarinės medicinos magistro kvalifikacinis laipsnis ir veterinarijos gydytojo profesinė kvalifikacija)	1. Lietuvos Veterinarijos Akademija 2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas		2004 5 1
Luxembourg	Diplôme d’Etat de docteur en médecine vétérinaire	Jury d’examen d’Etat		1980 12 21
Magyarország	Okleveles állatorvos doktor oklevél (dr. vet)	Felsőoktatási intézmény		2004 5 1
Мalta	Liċenzja ta’ Kirurgu Veterinarju	Kunsill tal-Kirurġi Veterinarji		2004 5 1
Nederland	Getuigschrift van met goed gevolg afgelegd diergeneeskundig/veeartsenijkundig examen			1980 12 21
	Masterdiploma diergeneeskunde/Medicinae Veterinariae/Master’s degree in Veterinary Medicine (8)	Faculteit Diergeneeskunde
Österreich	— Diplom-Tierarzt — Magister medicinae veterinariae	Universität		1994 1 1
Polska	Dyplom lekarza weterynarii	1. Szkoła Główna Gospodarstwa Wiejskiego w Warszawie		2004 5 1
		2. Akademia Rolnicza we Wrocławiu (1)
		3. Uniwersytet Przyrodniczy we Wrocławiu (2)
		4. Akademia Rolnicza w Lublinie (3)
		5. Uniwersytet Przyrodniczy w Lublinie (4)
		6. Uniwersytet Warmińsko-Mazurski w Olsztynie
		7. Uniwersytet Przyrodniczy w Poznaniu (6)
		8. Uniwersytet Rolniczy im. Hugona Kołłątaja w Krakowie oraz Uniwersytet Jagielloński w Krakowie (7)
Portugal	— Carta de curso de licenciatura em medicina veterinária — Carta de mestrado integrado em medicina veterinária	Universidade		1986 1 1
România	Diplomă de licență de doctor medic veterinar Diplomă de licență și master de doctor medic veterinar	Universități Ministerul Educatiei Nationale (5)		2007 1 1
Slovenija	Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „doktor veterinarske medicine/doktorica veterinarske medicine“	Univerza	Spričevalo o opravljenem državnem izpitu s področja veterinarstva	2004 5 1
Slovensko/Slovakija	Vysokoškolský diplom o udelení akademického titulu „doktor veterinárskeho lekárstva“ („MVDr.“)	Univerzita		2004 5 1
Suomi/Finland	Eläinlääketieteen lisensiaatin tutkinto/Veterinärmedicine licentiatexamen	Yliopisto		1994 1 1
Sverige	Veterinärexamen	Sveriges Lantbruksuniversitet		1994 1 1
United Kingdom	1. Bachelor of Veterinary Science (BVSc) (9)	1. University of Bristol		1980 12 21
	2. Bachelor of Veterinary Science (BVSc) (9)	2. University of Liverpool
	3. Bachelor of Veterinary Medicine (Vet MB) (9)	3. University of Cambridge
	4. Bachelor of Veterinary Medicine and Surgery (BVM&S) (9)	4. University of Edinburgh
	5. Bachelor of Veterinary Medicine and Surgery (BVMS) (9)	5. University of Glasgow
	6. Bachelor of Veterinary Medicine (BvetMed) (9)	6. University of London
	7. Bachelor of Veterinary Medicine and Bachelor of Veterinary Surgery (B.V.M., B.V.S.) (9)	7. University of Nottingham
(1) Galioja iki 2006 11 22. (2) Nuo 2006 11 23. (3) Galioja iki 2008 4 10. (4) Nuo 2008 4 11. (5) Nuo 2011 1 10. (6) Nuo 2011 10 1. (7) Nuo 2012 10 1. (8) Nuo 2012 12 31. (9) Išduotiems iki 2021 1 1.

▼B

V.5. AKUŠERĖ

5.5.1. Akušerių mokymo programa (I ir II mokymo tipai)

Mokymo programą akušerio oficialią kvalifikaciją patvirtinančiam dokumentui gauti sudaro šios dvi dalys:

Teorinis ir techninis mokymas

Bendrieji dalykai

—

Anatomijos ir fiziologijos pagrindai

—

Patologijos pagrindai

—

Bakteriologijos, virusologijos ir parazitologijos pagrindai

—

Biofizikos, biochemijos ir radiologijos pagrindai

—

Pediatrija, ypač susijusi su naujagimiais

—

Higiena, švietimas sveikatos srityje, profilaktinė medicina, ankstyvoji ligų diagnostika

—

Higiena, švietimas sveikatos srityje, profilaktinė medicina, ankstyvoji ligų diagnostika

—

Sociologijos ir sociomedicinos pagrindai

—

Farmakologijos pagrindai

—

Psichologija

—

Mokymo principai ir metodai

—

Sveikatos ir socialiniai teisės aktai bei sveikatos apsaugos organizavimas

—

Profesinė etika ir profesiniai teisės aktai

—

Seksualinis auklėjimas ir šeimos planavimas

—

Motinos ir vaiko teisinė apsauga

Akušerių veiklai būdingi dalykai

—

Anatomija ir fiziologija

—

Embriologija ir embriono vystymasis

—

Nėštumas, vaiko gimimas ir pogimdyminis laikotarpis

—

Ginekologija ir akušerinė patologija

—

Pasirengimas vaiko gimimui ir tėvystei (motinystei), įskaitant psichologinius aspektus

—

Pasirengimas gimdymui (įskaitant žinias ir techninės įrangos naudojimą akušerijoje)

—

Nuskausminimas, anestezija ir gaivinimas

—

Naujagimio fiziologija ir patologija

—

Rūpinimasis naujagimiu ir jo priežiūra

—

Psichologiniai ir socialiniai veiksniai

Praktinis ir klinikinis mokymas

Turi būti mokoma, vykdant atitinkamą priežiūrą:

—

Patarimai nėščioms moterims, įskaitant ne mažiau nei 100 priešgimdyminių patikrinimų.

—

Rūpinimasis ne mažiau nei 40 nėščių moterų ir jų priežiūra.

—

Studento dalyvavimas, priimant ne mažiau nei 40 gimdymų; jei tai neįmanoma dėl gimdančių moterų trūkumo, šis skaičius gali būti sumažintas iki 30, jei studentas vėliau padės priimti 20 gimdymų.

—

Aktyvi pagalba, dalyvaujant gimdymuose esant sėdmeninei pirmeigai. Jeigu tai neįmanoma, kadangi nebuvo gimdymų sėdmenine pirmeiga atvejų, galima imituojančios situacijos praktika.

—

Patirtis taikant epiziotomiją ir užsiuvant žaizdą. Teorinis instruktažas ir klinikinė praktika. Užsiuvimo praktiką sudaro žaizdos po epiziotomijos ir paprasto tarpvietės plyšimo užsiuvimas. Jeigu neabejotinai reikalinga, tai gali būti atliekama imituojant situaciją.

—

Rūpinimasis 40 moterų, esant rizikingam jų nėštumui, gimdymo metu arba po gimdymo, ir jų priežiūra.

—

Rūpinimasis ne mažiau nei 100 moterų po gimdymo ir sveikų naujagimių bei jų priežiūra (įskaitant patikrinimus).

—

Stebėjimas ir rūpinimasis naujagimiais, kuriems reikia specialaus dėmesio, įskaitant gimusius per anksti, per vėlai, per mažo svorio ir sergančius kūdikius.

—

Rūpinimasis moterimis esant patologiniams atvejams ginekologijos ir akušerijos srityse.

—

Susipažinimas su medicinine priežiūra bei chirurgija. Teorinis instruktažas ir klinikinė praktika.

Teorinis ir praktinis mokymasis (mokymo programos A dalis) paskirstomas ir derinamas su klinikiniu mokymu (tos pačios programos B dalis) taip, kad būtų tinkamu būdu įgyjamos šiame priede išvardytos žinios ir patirtis.

Klinikinis instruktažas atliekamas, vadovaujantis kvalifikacijos kėlimo kursų neatsitraukiant nuo darbo forma, ligoninių skyriuose ar kitose kompetentingų institucijų patvirtintose sveikatos apsaugos tarnybose. Dalį tokio mokymo sudaro studenčių akušerių dalyvavimas skyrių veikloje, jeigu tokia veikla susijusi su jų mokymu. Jos mokomos su akušerių veikla susijusių pareigų.

▼M15

5.5.2. Akušerių formalios kvalifikacijos įrodymai

Šalis	Formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai	Dokumentą išduodanti institucija	Profesinė kvalifikacija	Atskaitos data
België/Belgique/Belgien	Diploma van vroedvrouw/Diplôme d’accoucheuse Bachelier sage-femme (10)	— De erkende opleidingsinstituten/Les établissements d’enseignement — De bevoegde Examencommissie van de Vlaamse Gemeenschap/Le Jury compétent d’enseignement de la Communauté française	Vroedvrouw/ Accoucheuse Sage-femme (10)	1983 1 23
България	Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен „Бакалавър“ с професионална квалификация „Акушерка“	Университет	Акушеркa	2007 1 1
Česko	1. Diplom o ukončení studia ve studijním programu ošetřovatelství ve studijním oboru porodní asistentka (bakalář, Bc.)	1. Vysoká škola zřízená nebo uznaná státem	Porodní asistentka	2004 5 1
	2. Diplom o ukončení studia ve studijním programu porodní asistence ve studijním oboru porodní asistentka (bakalář, Bc.)	2. Vysoká škola zřízená nebo uznaná státem
	3. Diplom o ukončení studia ve studijním oboru diplomovaná porodní asistentka (diplomovaný specialista, DiS.)	3. Vyšší odborná škola zřízená nebo uznaná státem
Danmark	Bevis for uddannelsen til professionsbachelor i jordemoderkundskab	Professionshøjskole	Jordemoder	1983 1 23
Deutschland	Zeugnis über die staatliche Prüfung für Hebammen und Entbindungspfleger	Staatlicher Prüfungsausschuss	— Hebamme — Entbindungspfleger	1983 1 23
Eesti	Diplom ämmaemanda erialal	— Tallinna Meditsiinikool	Ämmaemand	2004 5 1
		— Tartu Meditsiinikool
	Ämmaemanda diplom	— Tallinna Tervishoiu Kõrgkool
		— Tartu Tervishoiu Kõrgkool
Ελλάς	1. Πτυχίο Τμήματος Μαιευτικής Τεχνολογικών Εκπαιδευτικών Ιδρυμάτων (Τ.Ε.Ι.)	1. Τεχνολογικά Εκπαιδευτικά Ιδρύματα (Τ.Ε.Ι.)	— Μαία	1983 1 23
	2. Πτυχίο του Τμήματος Μαιών της Ανωτέρας Σχολής Στελεχών Υγείας και Κοινων. Πρόνοιας (ΚΑΤΕΕ)	2. ΚΑΤΕΕ Υπουργείου Εθνικής Παιδείας και Θρησκευμάτων	— Μαιευτής
	3. Πτυχίο Μαίας Ανωτέρας Σχολής Μαιών	3. Υπουργείο Υγείας και Πρόνοιας
España	— Título de matrona — Título de asistente obstétrico (matrona) — Título de enfermería obstétrica-ginecológica	— Ministerio competente en el ámbito de la Educación/Universidades — Ministerio competente en el ámbito de la Sanidad (11)	— Matrona — Asistente obstétrico	1986 1 1
France	Diplôme d’Etat de sage-femme	L’Etat Université	Sage-femme	1983 1 23
Hrvatska	Svjedodžba „prvostupnik (baccalaureus) primaljstva/sveučilišna prvostupnica (baccalaurea) primaljstva“	— Medicinski fakulteti sveučilišta u Republici Hrvatskoj	Prvostupnik (baccalaureus) Primaljstva/Prvostupnica (baccalaurea) primaljstva	2013 7 1
		— Sveučilišta u Republici Hrvatskoj
		— Veleučilišta i visoke škole u Republici Hrvatskoj
Ireland	1. Certificate in Midwifery (1)	1. An Bórd Altranais (The Nursing Board) [iki 2012 10 1]; Bórd Altranais agus Cnáimhseachais na hEireann (The Nursing and Midwifery Board of Ireland, NMBI) [nuo 2012 10 2].	Registered Midwife (RM)	1983 1 23
	2. B.Sc. in Midwifery approved by the NMBI (2)	2. A third-level Institution delivering a Midwifery education programme approved by the NMBI
	3. Higher/Post-graduate Diploma in Midwifery approved by the NMBI (2)	3. Third-level Institution delivering Higher/Post-graduate Diploma in Midwifery approved by the NMBI
Italia	1. Diploma d’ostetrica (4)	1. Scuole riconosciute dallo Stato (4)	Ostetrica (4)	1983 1 23
	2. Laurea in ostetricia (5)	2. Università (5)
Κύπρος	1. Δίπλωμα στο μεταβασικό πρόγραμμα Μαιευτικής	— Νοσηλευτική Σχολή — Τεχνολογίκο Πανεπιστήμιο Κύπρου (9)	Εγγεγραμμένη Μαία	2004 5 1
Κύπρος	2. Μεταπτυχιακο Μαιευτικησ (9)	— Νοσηλευτική Σχολή — Τεχνολογίκο Πανεπιστήμιο Κύπρου (9)	Εγγεγραμμένη Μαία	2004 5 1
Latvija	Diploms par vecmātes kvalifikācijas iegūšanu	Māsu skolas	Vecmāte	2004 5 1
Lietuva	1. Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, ir profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, nurodantis suteiktą akušerio profesinę kvalifikaciją	1. Universitetas	Akušeris	2004 5 1
	— Pažymėjimas, liudijantis akušerio profesinę praktiką
	2. Aukštojo mokslo diplomas (neuniversitetinės studijos), nurodantis suteiktą bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, ir profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, nurodantis suteiktą akušerio profesinę kvalifikaciją	2. Kolegija
	— Pažymėjimas, liudijantis akušerio profesinę praktiką
	3. Aukštojo mokslo diplomas (neuniversitetinės studijos), nurodantis suteiktą akušerio profesinę kvalifikaciją	3. Kolegija
	4. Bakalauro diplomas (slaugos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir bendrosios praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija) Ir Profesinės kvalifikacijos pažymėjimas (akušerio profesinė kvalifikacija)	4. Universitetas
	5. Profesinio bakalauro diplomas (slaugos profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir bendrosios praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija) Ir Profesinės kvalifikacijos pažymėjimas (akušerio profesinė kvalifikacija)	5. Kolegija
	6. Profesinio bakalauro diplomas (akušerijos profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir akušerio profesinė kvalifikacija)	6. Kolegija
Luxembourg	Diplôme de sage-femme (6)	Ministère de l’éducation nationale, de la formation professionnelle et des sports	Sage-femme	1983 1 23
	Brevet de Technicien Supérieur - Spécialité: Sage-femme (7)	Lycée Technique pour Professions de Santé
Magyarország	1. Szülésznő bizonyítvány	1. Iskola/főiskola	Szülésznő	2004 5 1
	2. Szülésznő oklevél	2. Felsőoktatási intézmény
Мalta	Lawrja jew diploma fl- Istudji tal-Qwiebel	Università ta’ Malta	Qabla	2004 5 1
Nederland	Diploma van verloskundige	Door het Ministerie van Volksgezondheid, Welzijn en Sport erkende opleidings-instellingen	Verloskundige	1983 1 23
Österreich	1. Hebammen-Diplom	1. — Hebammenakademie — Bundeshebammenlehranstalt	Hebamme	1994 1 1
	2. Diplom über den Abschluss des Fachhochschul-Bachelorstudiengangs „Hebamme“	2. Fachhochschulrat
Polska	— Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku położnictwo z tytułem „magister położnictwa“ — Dyplom ukończenia studiów wyższych zawodowych na kierunku/specjalności położnictwo z tytułem „licencjat położnictwa“	Instytucja prowadząca kształcenie na poziomie wyższym uznana przez właściwe władze (komptetentingų institucijų pripažinta aukštojo mokslo institucija)	Położna	2004 5 1
Portugalija	1. Diploma/Carta de Curso de especialização em enfermagem de saúde materna e obstétrica	1. Ecolas de Enfermagem	Enfermeiro especialista em enfermagem de saúde materna e obstétrica	1986 1 1
	2. Diploma/carta de curso de estudos superiores especializados em enfermagem de saúde materna e obstétrica	2. Escolas Superiores de Enfermagem
	3. Diploma/Carta (curso de pós-licenciatura) especialização em enfermagem de saúde materna e obstétrica	3. — Escolas Superiores de Enfermagem
		— Escolas Superiores de Saúde
	4. Diploma do Curso de Mestrado em Enfermagem de Saúde Materna e Obstétrica	4. — Escolas Superiores de Enfermagem
		— Escolas Superiores de Saúde
România	Diplomă de licență de moașă	Universități	Moașă	2007 1 1
Slovenija	Diploma, s katero se podeljuje strokovni naslov „diplomirana babica/diplomirani babičar“	1. Univerza 2. Visoka strokovna šola	diplomirana babica/diplomirani babičar	2004 5 1
Slovensko	1. DIPLOM pôrodná asistencia „bakalár“ („Bc.“)	1. Vysoká škola/Univerzita	Pôrodná asistentka	2004 5 1
	2. DIPLOM diplomovaná pôrodná asistentka	2. Stredná zdravotnícka škola
Suomi/Finland	1. Kätilön tutkinto/barnmorskeexamen	1. Terveydenhuoltooppi-laitokset/hälsovårdsläroanstalter	Kätilö/Barnmorska	1994 1 1
	2. Sosiaali- ja terveysalan ammattikorkeakoulututkinto, kätilö (AMK)/yrkeshögskoleexamen inom hälsovård och det sociala området, barnmorska (YH)	2. Ammattikorkeakoulut/Yrkeshögskolor
Sverige	Barnmorskeexamen	Universitet eller högskola	Barnmorska	1994 1 1
United Kingdom	A qualification approved by the Nursing and Midwifery Council or its predecessor bodies as attesting to the completion of training as required for midwives by Article 40 and the standard of proficiency as required for registration as a Registered Midwife in its register (3) (8)	Education institution approved by the Nursing and Midwifery Council or its predecessor bodies	Registered Midwife	1983 1 23
(1) Šį formalios kvalifikacijos įrodymą įgijusio asmens kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu, jei jis išduotas valstybių narių piliečiams, įgijusiems kvalifikaciją Airijoje. (2) Ši informacija apie kvalifikacijos įrodymą buvo įtraukta siekiant užtikrinti, kad Airijoje studijas baigusių asmenų kvalifikacija būtų pripažįstama vadovaujantis automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu netaikant faktinės registracijos Airijoje reikalavimo, nes tokia registracija nėra kvalifikacijos įgijimo proceso dalis. (3) Ši informacija apie kvalifikacijos įrodymą buvo įtraukta siekiant užtikrinti, kad Jungtinėje Karalystėje studijas baigusių asmenų kvalifikacija būtų pripažįstama vadovaujantis automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu netaikant faktinės registracijos reikalavimo, nes tokia registracija nėra kvalifikacijos įgijimo proceso dalis. (4) Galioja iki 2001 m. (5) Nuo 2001–2002 m. (6) Iki 2012 9 14. (7) Nuo 2012 9 15. (8) Išduotiems iki 2021 1 1. (9) Nuo 2016 9 1. (10) Nuo 2016 9 14. (11) Nuo 2022 1 1.

▼B

V.6. VAISTININKAS

5.6.1. Vaistininkų studijų planas

—

Augalų ir gyvūnų biologija

—

Fizika

—

Bendroji ir neorganinė chemija

—

Organinė chemija

—

Analitinė chemija

—

Farmacinė chemija, įskaitant vaistinių preparatų analizę

—

Bendroji ir taikomoji biochemija (medicininė)

—

Anatomija ir fiziologija; medicinos terminologija

—

Mikrobiologija

—

Farmakologija ir farmakoterapija

—

Vaistų technologija

—

Toksikologija

—

Farmakognozija

—

Įstatymai ir, jei reikia, profesinė etika

Kiekvieno dėstomojo dalyko teorinio ir praktinio mokymo santykis yra toks, kad būtų skiriama pakankamai dėmesio teorijai, siekiant išlaikyti universitetinio mokymo lygį.

▼M15

5.6.2. Vaistininkų formalios kvalifikacijos įrodymai

Šalis	Formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai	Dokumentą išduodanti institucija	Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais	Atskaitos data
België/Belgique/Belgien	Diploma van apotheker/Diplôme de pharmacien	— De universiteiten/Les universities — De bevoegde Examencommissie van de Vlaamse Gemeenschap/Le Jury compétent d’enseignement de la Communauté française		1987 10 1
България	Диплома за висше образование на образователно-квалификационна степен „Магистър“ по „Фармация“ с професионална квалификация „Магистър-фармацевт“	Университет		2007 1 1
Česko	Diplom o ukončení studia ve studijním programu farmacie (magistr, Mgr.)	Farmaceutická fakulta univerzity v České republice		2004 5 1
Danmark	Bevis for kandidatuddannelsen i farmaci (cand.pharm.)	Det Farmaceutiske Fakultet, Københavns Universitet		1987 10 1
Danmark	Bevis for kandidatuddannelsen i farmaci (cand.pharm.)	Syddansk Universitet		1987 10 1
Deutschland	Zeugnis über die Staatliche Pharmazeutische Prüfung	Zuständige Behörden		1987 10 1
Eesti	Diplom proviisori õppekava läbimisest Farmaatsiamagister Master of Science in Pharmacy (MSc)	Tartu Ülikool		2004 5 1
Ελλάς	Άδεια άσκησης φαρμακευτικού επαγγέλματος	— Περιφέρεια — Νομαρχιακή Αυτοδιοίκηση		1987 10 1
España	Título de Licenciado en Farmacia	— Ministerio de Educación y Cultura		1987 10 1
		— El rector de una universidad
	Título de Graduado/a en Farmacia	— El rector de una Universidad		1986 1 1
France	— Diplôme d’Etat de pharmacien — Diplôme d’Etat de docteur en pharmacie	Universités		1987 10 1
Hrvatska	Diploma ‘magistar farmacije/magistra farmacije’	— Farmaceutsko-biokemijski fakultet Sveučilišta u Zagrebu — Medicinski fakultet Sveučilišta u Splitu — Kemijsko-tehnološki fakultet Sveučilišta u Splitu		2013 7 1
Ireland	1. Certificate of Registered Pharmaceutical Chemist (1) Certificate of Registration as a Pharmacist (1)	1. Cumann Cógaiseoirí na hEireann (Pharmaceutical Society of Ireland)		1987 10 1
	2. A degree in Pharmacy recognised by the Pharmaceutical Society of Ireland (2)	2. Universities delivering degrees in pharmacy recognised by the Pharmaceutical Society of Ireland	2. Notification from the Pharmaceutical Society of Ireland that the person named therein is the holder of a qualification appropriate for practicing as a pharmacist
Italia	Diploma o certificato di abilitazione all’esercizio della professione di farmacista ottenuto in seguito ad un esame di Stato	Università		1993 11 1
Κύπρος	Πτυχίο Φαρμακευτικής	Πανεπιστήμιο Frederick	Βεβαίωση Επιτυχίας στις εξετάσεις για την Εγγραφή Φαρμακοποιού	2004 5 1
		Πανεπιστήμιο Λευκωσίας
		Ευρωπαϊκό Πανεπιστήμιο Κύπρου
Latvija	Farmaceita diploms	Universitātes tipa augstskola		2004 5 1
	Veselības zinātņu maģistra grāds farmācijā	Universitāte
Lietuva	1. Aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą vaistininko profesinę kvalifikaciją 2. Magistro diplomas (farmacijos magistro kvalifikacinis laipsnis ir vaistininko profesinė kvalifikacija)	Universitetas		2004 5 1
Luxembourg	Diplôme d’Etat de pharmacien	Jury d’examen d’Etat + visa du ministre de l’éducation nationale		1987 10 1
Magyarország	Okleveles gyógyszerész oklevél (magister pharmaciae, abbrev: mag. Pharm)	Egyetem		2004 5 1
Мalta	Lawrja fil-Farmaċija	Università ta’ Malta		2004 5 1
Nederland	Getuigschrift van met goed gevolg afgelegd apothekersexamen	Faculteit Farmacie		1987 10 1
	Master of Science Farmacie (6)
Österreich	Staatliches Apothekerdiplom	Österreichische Apothekerkammer		1994 10 1
Polska	Dyplom ukończenia studiów wyższych na kierunku farmacja z tytułem „magister farmacji“	Szkoły wyższe		2004 5 1
Portugal	1 Licenciatura em Farmácia 2 Carta de curso de licenciatura em Ciências Farmacêuticas	Instituição de Ensino Superior Universitário		1987 10 1
	3 Mestrado Integrado em Ciências Farmacêuticas	Instituição de Ensino Superior Universitário		2007 1 1
România	Diplomă de licență de farmacist Diploma de licență și master (5)	Universități Ministerul Educației Nationale		2007 1 1
Slovenija	Diploma, s katero se podeljuje strokovni naziv „magister farmacije/magistra farmacije“	Univerza	Potrdilo o opravljenem strokovnem izpitu za poklic magister farmacije/magistra farmacije	2004 5 1
Slovensko	DIPLOM farmácia magister („Mgr.“)	Univerzita		2004 5 1
Suomi/Finland	Proviisorin tutkinto/Provisorexamen	Yliopisto		1994 10 1
Sverige	Apotekarexamen	Universitet och högskolor		1994 10 1
United Kingdom	1. Certificate of Registered Pharmacist (3) (7)			1987 10 1
	2. A degree in pharmacy approved by either the General Pharmaceutical Council (formerly Royal Pharmaceutical Society of Great Britain) or the Pharmaceutical Society of Northern Ireland (4) (7)	Universities delivering pharmacy degrees approved by the General Pharmaceutical Council (formerly Royal Pharmaceutical Society of Great Britain) or the Pharmaceutical Society of Northern Ireland	Notification from the General Pharmaceutical Council or Pharmaceutical Society of Northern Ireland confirming successful completion of the approved pharmacy degree, 12 months practical training and a pass of the registration assessment.
(1) Šį formalios kvalifikacijos įrodymą įgijusio asmens kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu, jei jis išduotas valstybių narių piliečiams, įgijusiems kvalifikaciją Airijoje. (2) Ši informacija apie kvalifikacijos įrodymą buvo įtraukta siekiant užtikrinti, kad Airijoje studijas baigusių asmenų kvalifikacija būtų pripažįstama vadovaujantis automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu netaikant faktinės registracijos Airijoje reikalavimo. Tokiais atvejais kartu su kvalifikacijos įrodymu išduotas pažymėjimas patvirtina visų su kvalifikacijos įgijimu siejamų reikalavimų įvykdymą. (3) Šį formalios kvalifikacijos įrodymą įgijusio asmens kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu, jei jis išduotas valstybių narių piliečiams, įgijusiems kvalifikaciją Jungtinėje Karalystėje. (4) Ši informacija apie kvalifikacijos įrodymą buvo įtraukta siekiant užtikrinti, kad Jungtinėje Karalystėje studijas baigusių asmenų kvalifikacija būtų pripažįstama vadovaujantis automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principu netaikant faktinės registracijos reikalavimo. Tokiais atvejais kartu su kvalifikacijos įrodymu išduotas pažymėjimas patvirtina visų su kvalifikacijos įgijimu siejamų reikalavimų įvykdymą. (5) Nuo 2011 1 10. (6) Nuo 2002 9 1. (7) Išduotiems iki 2021 1 1.

▼B

V.7. ARCHITEKTAS

▼M15

5.7.1. Laikantis 46 straipsnio pripažinti architektų oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai

Šalis	Formalią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai	Dokumentą išduodanti institucija	Pažymėjimas, išduotas kartu su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais	Referenciniai akademiniai metai
België/Belgique/Belgien	1. Architect/Architecte	— Nationale hogescholen voor architectuur/Ecoles nationales supérieures d’architecture	Certificat de stage délivré par l’Ordre des Architectes/Stagegetuigschrift afgeleverd door de Orde van Architecten	1988–1989 m.
		— Hogere architectuurinstituten/Instituts supérieurs d’architecture (iki 2007–2008 m.)
		— Provinciaal Hoger Instituut voor Architectuur te Hasselt/Ecole provinciale supérieure d’architecture de Hasselt
		— Koninklijke Academies voor Schone Kunsten/Académies royales des Beaux-Arts
		— Sint-Lucasscholen/Ecoles Saint-Luc
	2. Burgerlijke ingenieur-architect/Ingénieur Civil Architecte	— Faculteiten Toegepaste Wetenschappen van de Universiteiten/Facultés des sciences appliquées des universités (iki 2007–2008 m.) — „Faculté Polytechnique“ de Mons (iki 2007–2008 m.)
	3. Burgerlijk Ingenieur- Architect (Ir. Arch.)	— Katholieke Universiteit Leuven, faculteit ingenieurswetenschappen (iki 2007–2008 m.)		2004–2005 m.
		— Vrije Universiteit Brussel, faculteit ingenieurswetenschappen
	4. Master en architecture	— Instituts Supérieurs d’architecture (iki 2009–2010 m)		2008–2009 m.
		— Université de Liège (nuo 2010–2011 m. iki 2011–2012 m.)
	5. Master en architecture, à finalité spécialisée	— Faculté d’architecture et d’urbanisme de l’Université de Mons (nuo 2010–2011 m. iki 2015–2016 m.)
		— Faculté d’Architecture, d’ingénierie architecturale, d’urbanisme de l’Université Catholique de Louvain (nuo 2010–2011 m.)
		— Faculté d’architecture La Cambre-Horta de l’Université Libre de Bruxelles (nuo 2010–2011 m.)
	6. Master en architecture, à finalité spécialisée (Art de bâtir et Urbanisme)	— Université de Liège		2012–2013 m.
	7. Master en architecture, à finalité spécialisée en art de bâtir	— Faculté d’architecture et d’urbanisme de l’Université de Mons		2016–2017 m.
	8. Master en architecture, à finalité spécialisée en urbanisme	— Faculté d’architecture et d’urbanisme de l’Université de Mons		2016–2017 m.
	9. Master en ingénieur civil architecte, à finalité spécialisée	— Ecole Polytechnique de Louvain de l’Université Catholique de Louvain (iki 2009–2010 m.)		2008–2009 m.
		— Faculté d’Architecture, d’ingénierie architecturale, d’urbanisme de l’Université Catholique de Louvain (nuo 2010–2011 m.)
	10. Master Ingénieur Civil Architecte, à finalité spécialisée	— Faculté Polytechnique de Mons		2008–2009 m.
		— Université de Mons, Faculté Polytechnique (nuo 2009–2010 m.)
	11. Master en ingénieur civil architecte, à finalité spécialisée/approfondie	— Faculté des Sciences appliquées de l’Université de Liège		2008–2009 m.
	12. Master of Science in Architectural Engineering	— Vrije Universiteit Brussel (VUB)/Université Libre de Bruxelles (ULB)		2021–2022 m.
България	Магистър-Специалност aрхитектура	— Университет по архитектура, строителство и геодезия - София, Архитектурен факултет	Свидетелство, издадено от компетентната Камара на архитектите, удостоверяващо изпълнението на предпоставките, необходими за регистрация като архитект с пълна проектантска правоспособност в регистъра на архитектите Свидетелство, издадено от компетентната Камара на архитектите, удостоверяващо изпълнението на предпоставките, необходими за регитрация като архитект с пълна проектантска правоспособност в регистъра на архитектите	2010–2011 m.
		— Варненски свободен университет „Черноризец Храбър“, Варна, Архитектурен факултет		2007–2008 m.
	Диплома на архитект	— Висше строително училище „Любен Каравелов“, Архитектурен факултет — Нов Български Университет		2009–2010 m. 2016–2017 m.
Česko	Architektura a urbanismus	— Fakulta architektury, České vysoké učení technické (ČVUT) v Praze	Osvědčení o splnění kvalifikačních požadavků pro samostatný výkon profese architekta vydané Českou komorou architektů	2007–2008 m.
		— Vysoké učení technické v Brně, Fakulta architektury
	Inženýr architekt (Ing.Arch.)	— Technická univerzita v Liberci, Fakulta umění a architektury
	Magistr umění v oboru architektura (MgA.)	— Vysoká škola uměleckoprůmyslová v Praze
	Magistr umění v oboru Architektonická tvorba, MgA	— Akademie výtvarných umění v Praze		2007–2008 m.
	Master of Architecture and Urbanism, Ing.arch.	— Architectural Institute in Prague (ARCHIP)		2015–2016 m.
Danmark/Danija	Bevis for kandidatuddannelsen i arkitektur (cand.arch.)	— Kunstakademiets Arkitektskole i København		1988–1989 m.
	Bevis for kandidatuddannelsen i arkitektur (cand.arch.)	— Arkitektskolen i Århus
Deutschland	Diplom-Ingenieur,	— Universitäten (Architektur/Hochbau)	Bescheinigung einer zuständigen Architektenkammer über die Erfüllung der Qualifikationsvoraussetzungen im Hinblick auf eine Eintragung in die Architektenliste	1988–1989 m.
	Diplom-Ingenieur Univ.	— Technische Hochschulen (Architektur/Hochbau)
		— Technische Universitäten (Architektur/Hochbau)
		— Universitäten-Gesamthochschulen (Architektur/Hochbau)
		— Hochschulen für bildende Künste
		— Hochschulen für Künste
	Diplom-Ingenieur, Diplom-Ingenieur FH	— Fachhochschulen (Architektur/Hochbau)
		— Universitäten-Gesamthochschulen (Architektur/Hochbau) bei entsprechenden Fachhochschulstudiengängen
	Master of Arts - M.A.	— Hochschule Bremen — University of applied Sciences, Fakultät Architektur, Bau und Umwelt — School of Architecture Bremen		2003–2004 m.
		— Fachhochschule Münster (University of Applied Sciences) – Muenster School of Architecture		2000–2001 m.
		— Georg-Simon-Ohm-Hochschule Nürnberg Fakultät Architektur		2005–2006 m.
		— Hochschule Anhalt (University of Applied Sciences) Fachbereich Architektur, Facility Management und Geoinformation		2010–2011 m.
		— Hochschule Regensburg (University of Applied Sciences), Fakultät für Architektur		2007–2008 m.
		— Technische Universität München, Fakultät für Architektur		2009–2010 m.
		— Hochschule Lausitz, Studiengang Architektur, Fakultät für Bauen „seit Juli 2013: Brandenburgische Technische Universität Cottbus-Senftenberg“		2009–2010 m.
		— Fachhochschule Lübeck, University of Applied Sciences, Fachbereich Bauwesen		2004–2005 m.
		— Fachhochschule für Technik und Wirtschaft Dresden, Fakultät Bauingenieurwesen/Architektur		2005–2006 m.
		— Fachhochschule Erfurt/University of Applied Sciences		2006–2007 m.
		— Hochschule Augsburg/Augsburg University of Applied Sciences		2005–2006 m.
		— Hochschule Koblenz, Fachbereich Bauwesen		2004–2005 m.
		— Hochschule München/Fakultät für Architektur		2005–2006 m.
		— Hochschule für Technik Stuttgart, Fakultät Architektur und Gestaltung		2005–2006 m.
		— SRH Hochschule Heidelberg		2013–2014 m.
		— Staatliche Akademie der Bildenden Künste Stuttgart, Fachbereich Architektur		2006–2007 m.
		— Hochschule Konstanz Technik, Wirtschaft und Gestaltung (HTWG)		2014–2015 m.
		— Jade Hochschule Fachbereich Archtektur		2016–2017 m.
		— Fachhochschule Potsdam, Fachbereich Architektur und Städtebau		2016–2017 m.
		— Hochschule Darmstadt		2012 m.
		— HAWK Hochschule für angewandte Wissenschaft und Kunst Hildesheim/Holzminden/Göttingen -Fakultät Bauen und Erhalten, Studiengang Architektur		2003 m.
		— Fachhochschule für Technik und Wirtschaft des Saarlandes		2008 m.
		— Alanus Hochschule für Kunst und Gesellschaft		2016 m.
		— Hochschule Karlsruhe Technik und Wirtschaft		2016–2017 m.
	Master of Arts (in Kombination mit einem Bachelorabschluss in Architektur)	Hochschule Trier Fachbereich Gestaltung - Fachrichtung Architektur		2007–2008 m.
	Master of Engineering (in Kombination mit einem Bachelorabschluss in Engineering)	Technische Hochschule Mittelhessen (University of Applied Sciences) Fachbereich Bauwesen		2010–2011 m.
	Bachelor of Arts - B.A.	— Hochschule Anhalt (University of Applied Sciences) Fachbereich Architektur, Facility Management und Geoinformation		2010–2011 m.

		— Technische Universität München, Fakultät für Architektur		2009–2010 m.
		— Alanus Hochschule für Kunst und Gesellschaft, Bonn		2007–2008 m.
		— Hochschule Konstanz Technik, Wirtschaft und Gestaltung (HTWG)		2014–2015 m.
	Bachelor of Sciences (B.Sc.)	Hochschule Bochum, Fachbereich Architektur		2003–2004 m.
	Bachelor of Engineering (B.Eng.)	— Universität Stuttgart, Fakultät 1: Architektur und Stadtplanung		2009–2010 m.
	Bachelor of Engineering (B.Eng.)	— Hochschule Mainz		2018–2019 m.
	Master of Science	Technische Universität Braunschweig, Fakultät Architektur, Bauingenieurwesen und Umweltwissenschaften		2007–2008 m.
		— Leibniz Universität Hannover, Fakultät für Architektur und Landschaft		2011–2012 m.
		— Fachhochschule Aachen, Fachbereich Architektur		2018–2019 m.
		— Universität Stuttgart, Architektur und Stadtplanung		2013–2014 m.
		— Hochschule Biberach, Fakultät Architektur und Energie-Ingenieurwesen, Studiengang Architektur		2003–2004 m.
	Master of Science (M.Sc.) in Kombination mit dem Bachelor of Science (B.Sc.)	— Bauhaus-Universität Weimar		2005–2006 m.
		— Bauhaus-Universität Weimar, Fakultät Architektur		2008–2009 m.
		— Bauhaus-Universität Weimar, Fakultät Architektur und Urbanistik		2013–2014 m.
		— Brandenburgische Technische Universität Cottbus-Senftenberg, Fakultät 6: Architektur, Bauingenieurwesen und Stadtplanung		2020–2021 m.
Eesti	Arhitektuurimagister	Eesti Kunstiakadeemia		2006–2007 m.
Ελλάς	Δίπλωμα Αρχιτέκτονα - Μηχανικού	— Εθνικό Μετσόβιο Πολυτεχνείο (ΕΜΠ), τμήμα αρχιτεκτόνων – μηχανικών	Βεβαίωση που χορηγεί το Τεχνικό Επιμελητήριο Ελλάδας (ΤΕΕ) και η οποία επιτρέπει την άσκηση δραστηριοτήτων στον τομέα της αρχιτεκτονικής	1988–1989 m.
		— Αριστοτέλειο Πανεπιστήμιο Θεσσαλονίκης (ΑΠΘ), τμήμα αρχιτεκτόνων – μηχανικών της Πολυτεχνικής σχολής
		— Πανεπιστήμιο Πατρών, τμήμα αρχιτεκτόνων - μηχανικών της Πολυτεχνικής σχολής		2003–2004 m.
		— Πανεπιστήμιο Θεσσαλίας, Πολυτεχνική Σχολή, Τμήμα Αρχιτεκτόνων Μηχανικών		1999–2000 m.
		— Δημοκρίτειο Πανεπιστήμιο Θράκης, Πολυτεχνική Σχολή, Τμήμα Αρχιτεκτόνων Μηχανικών		1999–2000 m.
		— Πολυτεχνείο Κρήτης, Σχολή Αρχιτεκτόνων Μηχανικών		2004–2005 m.
España	Título oficial de arquitecto	Rectores de las universidades enumeradas a continuación:		1988–1989 m.
		— Universidad politécnica de Cataluña, escuelas técnicas superiores de arquitectura de Barcelona o del Vallès
		— Universidad politécnica de Madrid, escuela técnica superior de arquitectura de Madrid
		— Escuela de Arquitectura de la Universidad de Las Palmas de Gran Canaria
		— Universidad politécnica de Valencia, escuela técnica superior de arquitectura de Valencia
		— Universidad de Sevilla, escuela técnica superior de arquitectura de Sevilla
		— Universidad de Valladolid, escuela técnica superior de arquitectura de Valladolid
		— Universidad de Santiago de Compostela, escuela técnica superior de arquitectura de La Coruña
		— Universidad del País Vasco, escuela técnica superior de arquitectura de San Sebastián
		— Universidad de Navarra, escuela técnica superior de arquitectura de Pamplona
		— Universidad de A Coruña		1991–1992 m.
		— Universidad de Granada, Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Granada		1994–1995 m.
		— Universidad de Alicante, escuela politécnica superior de Alicante		1997–1998 m.
		— Universidad Europea de Madrid		1998–1999 m.
		— Universidad Ramón Llull, escuela técnica superior de arquitectura de La Salle
		— Universidad politécnica de Cataluña, escuela técnica superior de arquitectura de Barcelona		1999–2000 m.
		— Universidad Alfonso X El Sabio, centro politécnico superior de Villanueva de la Cañada
		— Universidad de Alcalá (Escuela de Arquitectura)
		— Universidad Internacional de Cataluña, Escuela Técnica Superior de Arquitectura
		— Universidad S.E.K. de Segovia, centro de estudios integrados de arquitectura de Segovia
		— Universidad Camilo José Cela de Madrid		2000–2001 m.
		— Universidad San Pablo CEU		2001–2002 m.
		— Universidad CEU Cardenal Herrera, Valencia-Escuela Superior de Enseñanzas Técnicas		2002–2003 m.
		— Universidad Rovira i Virgili		2005–2006 m.
		— Universidad de Málaga. Escuela Técnica Superior de Arquitectura
		— Universidad de Girona. Escuela Politécnica Superior
		— Universidad Pontificia de Salamanca
		— Universidad Francisco de Vitoria		2006–2007 m.
		— IE Universidad. Escuela Técnica Superior de Estudios Integrados de Arquitectura		2009–2010 m.
	Título de Graduado/a en Arquitectura	— IE Universidad, Escuela Técnica Superior de Estudios Integrados de Arquitectura		2008–2009 m.
		— Universidad de Zaragoza. Escuela de Ingeniería y Arquitectura
		— Universidad Católica San Antonio de Murcia
		— Universidad Politécnica de Cartagena
		— Universidad Europea de Madrid		2009–2010 m.
		— Universitat Internacional de Catalunya
		— Universidad San Jorge (Zaragoza)
		— Universidad de Navarra
		— Universidad de Girona. Escuela Politécnica Superior
		— Universitat Ramon Llull, la Salle
		— Universidad Alfonso X el Sabio
		— Universidad San Pablo CEU - Madrid		2010–2011 m.
		— Universitat Politècnica de València
		— Universidad de A Coruña. Escuela Técnica Superior de Arquitectura de A Coruña
		— Universidad Rovira i Virgili
		— Universidad Cardenal Herrera CEU
		— Universidad Francisco de Vitoria
		— Universidad de Málaga. Escuela Técnica Superior de Arquitectura
		— Universidad de Las Palmas de Gran Canaria. Escuela de Arquitectura
		— Universidad de Castilla La Mancha. Escuela de Arquitectura
		— Universidad Camilo José Cela de Madrid
		— Universidad de Alicante, escuela politécnica superior de Alicante
		— Universidad de Sevilla, escuela técnica superior de arquitectura de Sevilla
		— Universitat Politècnica de Catalunya
		— Universidad de Valladolid - Escuela Técnica Superior de Arquitectura		2010–2011 m.
		— Universidad de Alcalá (Escuela de Arquitectura)		2015–2016 m.
	Graduado en fundamentos de la arquitectura + Máster en Arquitectura	— Universidad Politécnica de Madrid. Escuela Técnica Superior de Arquitectura de Madrid		2010–2011 m.
		— Universidad Antonio de Nebrija		2011–2012 m.
		— Escuela Técnica Superior de Arquitectura - Universidad del Pais Vasco/Euskal Herriko Unibertsitatea
		— Universidad Europea de Madrid
		— Universidad Politécnica de Valencia. Escuela Técnica Superior de Arquitectura		2014–2015 m.
		— Universidad de Alicante, escuela politécnica superior de Alicante
		— Universidad de Alcalá de Henares. Escuela Politécnica de Alcalá de Henares		2015–2016 m.
		— Universidad Cardenal Herrera CEU		2016–2017 m.
		— Universidad Europea de Valencia		2013–2014 m.
— Universidad Europea de Canarias		2012–2013 m.
— Universidad de Sevilla, Escuela Técnica Superior de Arquitectura		2013–2014 m.
— Universidad Rey Juan Carlos		2011–2012 m.
— Universidad de Valladolid - Escuela Técnica Superior de Arquitectura		2015–2016 m.
Graduado en Estudios de Arquitectura + Máster Universitario en Arquitectura	— Universidad de Zaragoza, Escuela de Ingeniería y Arquitectura	2011–2012 m.
	— Universidad de A Coruña. Escuela Técnica Superior de Arquitectura de A Coruña	2015–2016 m.
	— Universidad Politécnica de Catalunya	2014–2015 m.
	— Universidad de Navarra	2017–2018 m.
Graduado o Graduada en Estudios de Arquitectura + Máster Universitario en Arquitectura	— Universidad de Granada	2010–2011 m.
France	1. Diplôme d’architecte DPLG, y compris dans le cadre de la formation professionnelle continue et de la promotion sociale.	1. Le ministre chargé de l’architecture		1988–1989 m.
	2. Diplôme d’architecte ESA	2. Ecole spéciale d’architecture de Paris
	3. Diplôme d’architecte ENSAIS	3. Ecole nationale supérieure des arts et industries de Strasbourg, section architecture
	4. Diplôme d’Etat d’architecte (DEA)	4. Ecole Nationale Supérieure d’Architecture et de Paysage de Bordeaux (Ministère chargé de l’architecture et Ministère chargé de l’enseignement supérieur)	Habilitation de l’architecte diplômé d’Etat à l’exercice de la maîtrise d’œuvre en son nom propre (HMONP) (Ministère chargé de l’architecture)	2005–2006 m.
		Ecole Nationale Supérieure d’Architecture de Bretagne (Ministère chargé de l’architecture et Ministère chargé de l’enseignement supérieur		2005–2006 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Clermont-Ferrand (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2004–2005 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Grenoble (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2004–2005 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture et de paysage de Lille (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2004–2005 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Lyon (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2004–2005 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Marne La Vallée (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2004–2005 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Marseille (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2005–2006 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Montpellier (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2004–2005 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Nancy (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2004–2005 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Nantes (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2005–2006 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Normandie (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2004–2005 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Paris-Belleville (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2005–2006 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Paris-La Villette (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2006–2007 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Paris Malaquais (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2005–2006 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Paris Val-de-Seine (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2004–2005 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Saint-Etienne (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2004–2005 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Strasbourg (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2005–2006 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Toulouse (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2004–2005 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Versailles (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2004–2005 m.
	Diplôme d’Etat d’architecte (DEA), dans le cadre de la formation professionnelle continue	Ecole nationale supérieure d’architecture de Lyon (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2006–2007 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Marseille (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2006–2007 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Montpellier (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2006–2007 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Nantes (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2006–2007 m.
		Ecole nationale supérieure d’architecture de Strasbourg (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)		2006–2007 m.
	5. Diplôme d’études de l’école spéciale d’architecture Grade 2 équivalent au diplôme d’Etat d’architecte	5. Ecole spéciale d’architecture (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)	Diplôme d’architecte de l’ESA habilitant à exercer la maitrise d’œuvre en son nom propre, équivalent à l’habilitation de l’architecte diplômé d’Etat à l’exercice de la maîtrise d’œuvre en son nom propre, reconnu par le Ministère chargé de l’architecture	2006–2007 m.
	6. Diplôme d’architecte INSA de Strasbourg équivalent au diplôme d’Etat d’architecte conférant le grade de master (parcours architecte)	6. Institut national des sciences appliquées de Strasbourg (INSA) (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)	Habilitation de l’architecte de l’INSA à exercer la maîtrise d’œuvre en son nom propre équivalent à l’HMONP, reconnue par le ministère chargé de l’architecture	2005–2006 m.
	Diplôme d’architecte INSA de Strasbourg équivalent au diplôme d’Etat d’architecte conférant le grade de master (parcours d’architecte pour ingénieur)	Institut national des sciences appliquées de Strasbourg (INSA) (Ministère chargé de l’architecture et ministère chargé de l’enseignement supérieur)	Habilitation de l’architecte de l’INSA à exercer la maîtrise d’œuvre en son nom propre équivalent à l’HMONP, délivrée par le ministère chargé de l’architecture	2005–2006 m.
Hrvatska	Magistar/Magistrica inženjer/inženjerka arhitekture i urbanizma	Sveučilište u Zagrebu, Arhitektonski fakultet	Diploma; Dopunska isprava o studiju; Potvrda HKA da podnositelj zahtjeva ispunjava kvalifikacijske uvjete	2005–2006 m.
	Magistar/magistra inženjer/inženjerka arhitekture i urbanizma	Sveučilište u Splitu – Fakultet građevinarstva, arhitekture i geodezije	Potvrda Hrvatske komore arhitekata da podnositelj zahtjeva zadovoljava uvijete za upis u komoru.	2016–2017 m.
Ireland	1. Degree of Bachelor of Architecture (B.Arch. NUI)	1. National University of Ireland to architecture graduates of University College Dublin	Certificate of fulfilment of qualifications requirements for professional recognition as an architect in Ireland issued by the Royal Institute of Architects of Ireland (RIAI)	1988–1989 m.
	2. Degree of Bachelor of Architecture (B.Arch.) (anksčiau, iki 2002 m. – Degree standard diploma in architecture (Dip. Arch))	2. Technological University Dublin (anksčiau, iki 2019 m. – Dublin Institute of Technology, Bolton Street, Dublin (College of Technology, Bolton Street, Dublin))
	3. Certificate of associateship (ARIAI)	3. Royal Institute of Architects of Ireland
	4. Certificate of membership (MRIAI)	4. Royal Institute of Architects of Ireland
	5. Degree of Bachelor of Architecture (Honours) (B.Arch. (Hons) UL)	5. University of Limerick		2005–2006 m.
	6. Degree of Bachelor of Architecture (Honours) (B.Arch. (Hons) WIT)	6. Waterford Institute of Technology		2005–2006 m.
	7. Master of Architecture (M.Arch)	7. University College Cork and the Cork Institute of Technology through the Cork Centre for Architectural Education		2006–2007 m.
	8. Master of Architecture (March)	8. University College Dublin		2007–2008 m.
Italia (1)	Laurea in architettura	— Università di Camerino	Diploma di abilitazione all’esercizio indipendente della professione che viene rilasciato dal ministero della Pubblica istruzione (ora Ministero dell’istruzione, dell’università e della ricerca) dopo che il candidato ha sostenuto con esito positivo l’esame di Stato davanti ad una commissione competente	1988–1989 m.
		— Università di Catania – Sede di Siracusa
		— Università di Chieti
		— Università di Ferrara
		— Università di Firenze
		— Università di Genova
		— Università di Napoli Federico II
		— Università di Napoli II
		— Università di Palermo
		— Università di Parma
		— Università di Reggio Calabria
		— Università di Roma „La Sapienza“
		— Università di Roma III
		— Università di Trieste
		— Politecnico di Bari
		— Politecnico di Milano
		— Politecnico di Torino
		— Istituto universitario di architettura di Venezia
		— Università degli Studi „Mediterranea“ di Reggio Calabria		2000–2001 m.
	Laurea in ingegneria edile – architettura	— Università dell’Aquila		1998–1999 m.
		— Università di Pavia
		— Università di Roma „La Sapienza“
	Laurea specialistica in ingegneria edile – architettura	— Università dell’Aquila		2000–2001 m.
		— Università di Pavia
		— Università di Roma „La Sapienza“
		— Università di Ancona
		— Università di Basilicata – Potenza
		— Università di Pisa
		— Università di Bologna
		— Università di Catania
		— Università di Genova
		— Università di Palermo
		— Università di Napoli Federico II
		— Università di Roma – Tor Vergata
		— Università di Trento
		— Politecnico di Bari
		— Politecnico di Milano
		— Università degli studi di Brescia		2001–2002 m.
		— Università degli Studi di Cagliari
		— Università Politecnica delle Marche		2002–2003 m.
		— Università degli studi della Calabria		2003–2004 m.
		— Università degli studi di Salerno		2005–2006 m.
	Laurea magistrale in ingegneria edile – architettura	— Università dell’Aquila		2004–2005 m.
	Laurea magistrale in ingegneria edile – architettura	— Università di Pavia
		— Università di Roma „La Sapienza“
		— Università di Pisa
		— Università di Bologna
		— Università di Catania
		— Università di Genova
		— Università di Palermo
		— Università di Napoli Federico II
		— Università di Roma – Tor Vergata
		— Università di Trento
		— Politecnico di Bari
		— Politecnico di Milano
		— Università degli studi di Salerno		2010–2011 m.
		— Università degli studi della Calabria		2004–2005 m.
		— Università degli studi di Brescia		2004–2005 m.
		— Università Politecnica delle Marche		2004–2005 m.
		— Università degli Studi di Perugia		2006–2007 m.
		— Università degli Studi di Padova		2008–2009 m.
		— Università degli Studi di Genova		2014–2015 m.
	Laurea specialistica quinquennale in Architettura	— Prima Facoltà di Architettura dell’Università di Roma „La Sapienza“		1998–1999 m.
		— Università di Ferrara		1999–2000 m.
		— Università di Genova
		— Università di Palermo
		— Politecnico di Milano
		— Politecnico di Bari
		— Università di Firenze	2001–2002 m.
	Laurea magistrale quinquennale in Architettura	— Prima Facoltà di Architettura dell’Università di Roma „La Sapienza“	2004–2005 m.
		— Università di Ferrara
		— Università di Genova
		— Università di Palermo
		— Politecnico di Bari
		— Università di Firenze
		— Politecnico di Milano
	Laurea specialistica in architettura (Progettazione architettonica)	— Università di Roma Tre	2001–2002 m.
		— Università degli Studi di Napoli „Federico II“	2005–2006 m.
	Laurea magistrale in architettura (Progettazione architettonica)	Università di Roma Tre	2004–2005 m.
	Laurea specialistica in Architettura	— Università di Napoli II	2001–2002 m.
		— Politecnico di Milano II	2001–2002 m.
		— Facoltà di architettura dell’Università degli Studi G. D’Annunzio di Chieti-Pescara
		— Facoltà di architettura, Pianificazione e Ambiente del Politecnico di Milano
		— Facoltà di Architettura dell’Università degli studi di Trieste
		— Facoltà di Architettura di Siracusa, Università di Catania
		— Facoltà di architettura, Università degli Studi di Parma
		— Facoltà di Architettura, Università di Bologna
		— Università IUAV di Venezia	2002–2003 m.
		— Politecnico di Torino
		— Facoltà di Architettura Valle Giulia, Università degli Studi di Roma „La Sapienza“	2004–2005 m.
		— Università degli Studi di Camerino
		— Università di Napoli Federico II
		— Università degli Studi „Mediterranea“ di Reggio Calabria
		— Università degli Studi di Sassari	2005–2006 m.
	Laurea Specialistica in Architettura (Progettazione Urbanistica)	— Università degli Studi „Mediterranea“ di Reggio Calabria	2005–2006 m.
	Laurea Specialistica in Progettazione dell’Architettura	— Università di Firenze	2001–2002 m.
	Laurea magistrale in Architettura	— Politecnico di Milano II	2004–2005 m.
		— Università di Napoli II
		— Università di Napoli Federico II
		— Facoltà di architettura dell’Università degli Studi G. D’Annunzio di Chieti-Pescara
		— Facoltà di architettura, Pianificazione e Ambiente del Politecnico di Milano
		— Università IUAV di Venezia
		— Facoltà di Architettura, Università di Bologna
		— Facoltà di Architettura di Siracusa, Università di Catania
		— Facoltà di architettura, Università degli Studi di Parma
		— Facoltà di architettura dell’Università degli Studi di Trieste
		— Università degli Studi di Trieste	2014–2015 m.
		— Università degli Studi di Camerino	2006–2007 m.
		— Università degli Studi di Enna „Kore“	2004–2005 m.
		— Università degli Studi di Firenze	2008–2009 m.
		— Università degli Studi di Cagliari
		— Università degli Studi di Udine	2009/2010
		— Università degli Studi „Mediterranea“ di Reggio Calabria
		— Università degli Studi di Sassari	2010–2011 m.
		— Università degli Studi della Basilicata
		— Università degli Studi di Genova	2014–2015 m.
	Laurea specialistica in architettura -progettazione architettonica e urbana (13)	Facoltà „Ludovico Quaroni“ dell’Università degli Studi „La Sapienza“ di Roma	2000–2001 m.
	Laurea Magistrale in architettura -progettazione architettonica e urbana (13)	Facoltà „Ludovico Quaroni“ dell’Università degli Studi „La Sapienza“ di Roma	2004–2005 m.
	Laurea Specialistica in Architettura (Progettazione Urbana)	Università di Roma Tre	2001–2002 m.
	Laurea Magistrale in Architettura (Progettazione Urbana)	Università di Roma Tre	2004–2005 m.
	Laurea Specialistica in Architettura (Progettazione urbana e territoriale)	Politecnico di Torino	2002–2003 m.
	Laurea Specialistica in architettura (Architettura delle costruzioni)	Politecnico di Milano (Facoltà di Architettura civile)	2001–2002 m.
	Laurea magistrale in architettura (Architettura delle costruzioni)	Politecnico di Milano (Facoltà di Architettura civile)	2004–2005 m.
	Laurea Specialistica Architettura delle Costruzioni	Università degli Studi di Cagliari	2005–2006 m.
	Laurea Specialistica in Architettura (Restauro)	— Facoltà di architettura di Valle Giulia dell’Università degli Studi „La Sapienza“ di Roma	2004–2005 m.
		— Università degli Studi di Roma Tre - Facoltà di Architettura	2001–2002 m.
		— Università degli Studi di Napoli „Federico II“	2005–2006 m.
	Laurea Magistrale in Architettura (Restauro)	— Facoltà di architettura di Valle Giulia dell’Università degli Studi „La Sapienza“ di Roma	2004–2005 m.
		— Università degli Studi di Roma Tre - Facoltà di Architettura	2009–2010 m.
		— Università degli Studi di Napoli „Federico II“	2004–2005 m.
	Laurea Specialista in Architettura (costruzione)	Politecnico di Torino	2002–2003 m.
	Laurea Specialistica in Architettura (Restauro e Valorizzazione)	Politecnico di Torino	2005–2006 m.
	Laurea Specialistica in Architettura (Ambiente e Paesaggio)	Politecnico di Torino	2005–2006 m.
	Laurea Specialistica in Architettura (Nuove Qualità delle Costruzioni e dei Contesti)	Università degli Studi della Campania „Luigi Vanvitelli“ (Seconda Università degli Studi di Napoli) (2)	2007–2008 m.
	Laurea Magistrale in Architettura e Ingegneria Edile	Università degli Studi della Campania „Luigi Vanvitelli“ (Seconda Università degli Studi di Napoli) (2)	2009–2010 m.
	Laurea Magistrale in Architettura e Progetto dell’Ambiente Urbano	Università degli Studi della Campania „Luigi Vanvitelli“ (Seconda Università degli Studi di Napoli) (2)	2009–2010 m.
	Laurea Magistrale in Architettura - Progettazione degli Interni e per l’Autonomia	Università degli Studi della Campania „Luigi Vanvitelli“ (Seconda Università degli Studi di Napoli) (2)	2011–2012 m.
	Laurea Specialistica Progettazione delle Scenografie, degli allestimenti e delle Architetture di Interno (3)	Università degli Studi di Roma „La Sapienza“	2002–2003 m.
	Laurea Specialistica Architettura e Restauro (4)
	Laurea Specialistica Architettura e Progettazione Urbana (5)
	Laurea Specialistica Architettura, Progettazione Strutturale e Riabilitazione (6)
	Laurea Specialistica Architettura, Progettazione Strutturale e Riabilitazione (7)		2005–2006 m.
	Laurea Specialistica Restauro dell’Architettura (8)
	Laurea Specialistica Architettura - Restauro dell’Architettura (9)		2005–2006 m.
	Laurea Magistrale in Architettura - Progettazione architettonica	Università degli Studi di Napoli „Federico II“	2004–2005 m.
		— Politecnico di Torino	2013–2014 m.
	Laurea Magistrale in Architettura e Città, Valutazione e progetto	Università degli Studi di Napoli „Federico II“	2004–2005 m.
	Laurea Specialistica in Architettura e Città, Valutazione e progetto	Università degli Studi di Napoli „Federico II“		2007–2008 m.
	Laurea Magistrale in Architettura - Arredamento e Progetto	Università degli Studi di Napoli „Federico II“		2008–2009 m.
	Laurea Magistrale in Architettura Manutenzione e Gestione	Università degli Studi di Napoli „Federico II“		2008–2009 m.
	Laurea Magistrale Architettura - Interni e Allestimenti (10)	Università degli Studi di Roma „La Sapienza“		2009–2010 m.
	Laurea Magistrale Architettura - Restauro dell’Architettura (11)
	Laurea Magistrale Architettura – Costruzione (12)
	Laurea Magistrale in Architettura Costruzione Città	Politecnico di Torino		2010–2011 m.
	Laurea Magistrale in Architettura per il Progetto Sostenibile	Politecnico di Torino		2010–2011 m.
	Laurea Magistrale in Architettura per il Restauro e la Valorizzazione del Patrimonio	Politecnico di Torino		2010–2011 m.
	Laurea Magistrale Architettura per la Sostenibilità	Politecnico di Torino		2010–2011 m.
	Laurea Magistrale Architettura per l’Ambiente Costruito	Politecnico di Torino		2010–2011 m.
	Laurea Magistrale in Architettura e Culture del Progetto	Università IUAV di Venezia		2013–2014 m.
	Laurea Magistrale in Architettura e Innovazione	Università IUAV di Venezia		2013–2014 m.
	Laurea Magistrale in Architettura per il Nuovo e l’Antico	Università IUAV di Venezia		2013–2014 m.
	Laurea Magistrale in Architettura - Restauro	Università degli Studi „Mediterranea“ di Reggio Calabria		2013–2014 m.
	Laurea Magistrale Sustainable Architecture and Landscape Design – Architettura Sostenibile e Progetto del Paesaggio	Politecnico di Milano		2015–2016 m.
	Laurea Magistrale Architectural Design and History – Progettazione Architettonica e Storia			2015–2016 m.
	Laurea Magistrale Architettura e Disegno Urbano			2017–2018 m.
	Laurea Magistrale Architettura-Ambiente Costruito-Interni			2017–2018 m.
Κύπρος	Δίπλωμα Αρχιτέκτονα — Μηχανικού στην αρχιτεκτονική	— Πανεπιστήμιο Κύπρου	Βεβαίωση που εκδίδεται από το Επιστημονικό και Τεχνικό Επιμελητήριο Κύπρου (ΕΤΕΚ) η οποία επιτρέπει την άσκηση δραστηριοτήτων στον τομέα της αρχιτεκτονικής	2005–2006 m.
	Professional Diploma in Architecture	— University of Nicosia		2006–2007 m.
	Δίπλωμα Αρχιτεκτονικής (5 έτη)	— Frederick University, Σχολή Αρχιτεκτονικής, Καλών και Εφαρμοσμένων Τεχνών του Πανεπιστημίου Frederick		2008–2009 m.
	Δίπλωμα Αρχιτέκτονα Μηχανικού (5 ετούς φοίτησης)	— Frederick University, Σχολή Αρχιτεκτονικής, Καλών και Εφαρμοσμένων Τεχνών του Πανεπιστημίου Frederick		2008–2009 m.
	Δίπλωμα Αρχιτέκτονα Μηχανικού (5 ετούς φοίτησης)	Frederick University, Πολυτεχνική Σχολή, Τμήμα Αρχιτεκτόνων Μηχανικών του Πανεπιστημίου Frederick		2014–2015 m.
Latvija	Arhitekta diploms	Rīgas Tehniskā universitāte	Latvijas Arhitektu savienības sertificēšanas centra Arhitekta prakses sertifikāts	2007–2008 m.
	Profesionālais maģistra grāds arhitektūrā, Arhitekta profesionālā kvalifikācija	Biznesa, mākslas un tehnoloģiju augstskola „RISEBA“		2016–2017 m.
Lietuva	Bakalauro diplomas (Architektūros bakalauras)	— Kauno technologijos universitetas	Architekto kvalifikacijos atestatas (Atestuotas architektas)	2007–2008 m.
		— Vilniaus Gedimino technikos universitetas
		— Vilniaus dailės akademija
	Magistro diplomas (Architektūros magistras)	— Kauno technologijos universitetas
		— Vilniaus Gedimino technikos universitetas
		— Vilniaus dailės akademija
	Magistro diplomas (Architektūros magistras)	— Kauno technologijos universitetas		2016–2017 m.
		— Vilniaus Gedimino technikos universitetas
		— Vilniaus dailės akademija
Luxembourg	Master en Architecture	Université du Luxembourg		2017–2018 m.
Magyarország	Okleveles épitészmérnök MSc	— Budapesti Müszaki és Gazdaságtudományi Egyetem - Épitészmérnöki Kar	A területi illetékes építészkamara hatósági bizonyítványa a szakmagyakorlási jogosultságról.	2007–2008 m.
	Okleveles épitészmérnök	— Széchenyi István Egyetem, Györ – Müszaki Tudományi Kar		2007–2008 m.
	Okleveles építészmérnök	— Pécsi Tudományegyetem – Pollack Mihály Műszaki Kar		2007–2008 m.
Мalta	Degree in Bachelor of Engineering and Architecture (Hons)	Università ta’ Malta	Warrant b’titlu ta’ „Perit“ mahrug mill-Bord tal-Warrant	2007–2008 m.
Nederland	1. Het getuigschrift van het met goed gevolg afgelegde doctoraal examen van de studierichting bouwkunde, afstudeerrichting architectuur	1. Technische Universiteit te Delft	Verklaring van de Stichting Bureau Architectenregister die bevestigt dat de opleiding voldoet aan de normen van artikel 46. Nuo 2014–2015 m.: Verklaring van Bureau Architectenregister die bevestigt dat aan de eisen voor de beroepskwalificatie van architect is voldaan	1988–1989 m.
	Master of Science in Architecture, Urbanism & Building Sciences variant Architecture	Technische Universiteit Delft, Faculteit Bouwkunde		2002–2003 m.
	2. Het getuigschrift van het met goed gevolg afgelegde doctoraal examen van de studierichting bouwkunde, differentiatie architectuur en urbanistiek	2. Technische Universiteit te Eindhoven
	Master of Science in Architecture, Building and Planning (specialisatie: Architecture)	Technische Universiteit Eindhoven		2002–2003 m.
	3. Het getuigschrift hoger beroepsonderwijs, op grond van het met goed gevolg afgelegde examen verbonden aan de opleiding van de tweede fase voor beroepen op het terrein van de architectuur, afgegeven door de betrokken examencommissies van respectievelijk	— de Amsterdamse Hogeschool voor de Kunsten te Amsterdam		1988–1989 m.
		— de Hogeschool Rotterdam en omstreken te Rotterdam
		— de Hogeschool Katholieke Leergangen te Tilburg
		— de Hogeschool voor de Kunsten te Arnhem
		— de Rijkshogeschool Groningen te Groningen
		— de Hogeschool Maastricht te Maastricht
	Master of Architecture	ArtEZ hogeschool voor de kunsten/ArtEZ Academie van Bouwkunst		2003–2004 m.
		Amsterdamse Hogeschool voor de Kunsten/Academie van Bouwkunst Amsterdam
		Hanze Hogeschool Groningen/Academie van Bouwkunst Groningen
		Hogeschool Rotterdam/Rotterdamse Academie van Bouwkunst
		Fontys Hogeschool voor de Kunsten/Academie voor Architectuur en Stedenbouw in Tilburg
	Master of Science	ArtEZ hogeschool voor de kunsten/ArtEZ Academie van Bouwkunst		2015–2016 m.
		Amsterdamse Hogeschool voor de Kunsten/Academie van Bouwkunst Amsterdam
		Hanze Hogeschool Groningen/Academie van Bouwkunst Groningen
		Hogeschool Rotterdam/Rotterdamse Academie van Bouwkunst
		Fontys Hogeschool voor de Kunsten/Academie voor Architectuur en Stedenbouw in Tilburg
Österreich	1. Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing.	1. Technische Universität Graz (Erzherzog-Johann- Universität Graz)	Bescheinigung des Bundesministers für Wissenschaft, Forschung und Wirtschaft über die Erfüllung der Voraussetzung für die Eintragung in die Architektenkammer/Bescheinigung einer Bezirksverwaltungsbehörde über die Ausbildung oder Befähigung, die zur Ausübung des Baumeistergewerbes (Berechtigung für Hochbauplanung) berechtigt	1998–1999 m.
	2. Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing.	2. Technische Universität Wien
	3. Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing.	3. Universität Innsbruck (Leopold-Franzens-Universität Innsbruck)
	4. Magister der Architektur, Magister architecturae, Mag. Arch.	4. Universität für Angewandte Kunst in Wien
	5. Magister der Architektur, Magister architecturae, Mag. Arch.	5. Akademie der Bildenden Künste in Wien
	6. Magister der Architektur, Magister architecturae, Mag. Arch.	6. Universität für künstlerische und industrielle Gestaltung in Linz
	7. Bachelor of Science in Engineering (BSc) (aufgrund eines Bachelorstudiums), Diplom-Ingenieur/in (Dipl.-Ing. oder DI) für technisch-wissenschaftlich Berufe (aufgrund eines Bachelor- und eines Masterstudiums entspricht MSc)	7. Fachhochschule Kärnten		2004–2005 m.
	8. Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing.	8. Universität Innsbruck (Leopold-Franzens- Universität Innsbruck)		2008–2009 m.
	9. Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing.	9. Technische Universität Graz (Erzherzog-Johann- Universität Graz)		2008–2009 m.
	10. Diplom-Ingenieur, Dipl.-Ing.	10. Technische Universität Wien		2006–2007 m.
	11. Master of Architecture (MArch) (aufgrund eines Bachelor- und eines Masterstudiums entspricht MSc)	11. Universität für künstlerische und industrielle Gestaltung in Linz		2008–2009 m.
		11. Akademie der bildenden Künste Wien		2008–2009 m.
	12. Masterstudium der Architektur	12. Universität für angewandte Kunst Wien		2011–2012 m.
	13. BA-Studiengang Bauplanung u. Bauwirtschaft Studienzweig Architektur u. MA-Studiengang Architektur	13. Fachhochschule Joanneum Graz		2015–2016 m.
	14. Bachelorstudiengang „Green Building“ und Masterstudiengang „Architektur - Green Building“	14. Fachhochschule Campus Wien		2016–2017 m.
Polska	magister inżynier architekt (mgr inż. arch.)	— Politechnika Białostocka	Zaświadczenie o członkostwie w okręgowej izbie architektów/Zaświadczenie Krajowej Rady Izby Architektów RP potwierdzające posiadanie kwalifikacji do wykonywania zawodu architekta zgodnych z wymaganiami wynikającymi z przepisów prawa Unii Europejskiej osoby nie będącej członkiem Izby	2007–2008 m.
Polska		— Politechnika Gdańska		2007–2008 m.
		— Politechnika Łódzka
		— Politechnika Śląska
		— Zachodniopomorski Uniwersytet Technologiczny w Szczecinie
		— Politechnika Warszawska
		— Politechnika Krakowska
		— Politechnika Wrocławska
		— Krakowska Akademia im. Andrzeja Frycza Modrzewskiego		2003–2004 m.
	dyplom ukończenia studiów wyższych potwierdzający uzyskanie tytułu zawodowego magistra inżyniera architekta	— Wyższa Szkoła Ekologii i Zarządzania w Warszawie		2011–2012 m.
		— Politechnika Lubelska		2008–2009 m.
		— Uniwersytet Techniczno-Przyrodniczy im. Jana i Jędrzeja Śniadeckich w Bydgoszczy		2011–2012 m.
		— Politechnika Poznańska		2007–2008 m.
		— Uniwersytet Zielonogórski		2008–2009 m.
		— Politechnika Rzeszowska
		— Sopocka Szkoła Wyższa		2015–2016 m.
	dyplom studiów wyższych potwierdzający uzyskanie tytułu zawodowego magistra inżyniera architekta	Politechnika Świętokrzyska;		2012–2013 m.
Portugal	Carta de curso de licenciatura em Arquitectura	— Faculdade de Arquitectura da Universidade técnica de Lisboa	Certificado de cumprimento dos pré-requisitos de qualificação para inscrição na Ordem dos Arquitectos, emitido pela competente Ordem dos Arquitectos	1988–1989 m.
		— Faculdade de arquitectura da Universidade do Porto
		— Escola Superior Artística do Porto
		— Faculdade de Ciências e Tecnologia da Universidade de Coimbra
		— Universidade Lusíada de Lisboa		1986–1987 m.
		— Faculdade de Arquitectura e Artes da Universidade Lusíada de Vila Nova de Famalicão		1993–1994 m.
		— Universidade Lusófona de Humanidades e Tecnologia		1995–1996 m.
		— Instituto Superior Manuel Teixeira Gomes		1997–1998 m.
		— Universidade do Minho		1997–1998 m.
		— Instituto Superior Técnico da Universidade Técnica de Lisboa		1998–1999 m.
		— ISCTE-Instituto Universitário de Lisboa		1998–1999 m.
	Carta de Curso de Licenciatura em Arquitectura e Urbanismo	— Escola Superior Gallaecia		2002–2003 m.
	Para os cursos iniciados a partir do ano académico de 1991/1992	— Faculdade de Arquitectura e Artes da Universidade Lusíada do Porto		1991–1992 m.
	Mestrado integrado em Arquitectura	— Universidade Autónoma de Lisboa		2001–2002 m.
		— Universidade Técnica de Lisboa (Instituto Superior Técnico)		2001–2002 m.
		— Escola Superior Artística do Porto		2003–2004 m.
		— Universidade Lusófona do Porto		2005–2006 m.
	Carta de curso de Mestrado integrado em Arquitectura	— Universidade do Minho		1997–1998 m.
		— ISCTE-Instituto Universitário de Lisboa		1999–2000 m.
		— Universidade Lusíada de Vila Nova de Famalicão		2006–2007 m.
		— Universidade Lusófona de Humanidades e Tecnologias		1995–1996 m.
		— Faculdade de Arquitectura da Universidade Técnica de Lisboa		2008–2009 m.
		— Universidade de Évora		2007–2008 m.
		— Escola Superior Artística do Porto (ESAP)		1988–1989 m. (Licenciatura) 2007–2008 m. (Mestrado)
		— Instituto Superior Manuel Teixeira Gomes		2006–2007 m.
		— Universidade Lusíada do Porto		2006–2007 m.
	Carta de curso de Mestrado Integrado em Arquitectura e Urbanismo	— Universidade Fernando Pessoa		2006–2007 m.
		— ESG/Escola Superior Gallaecia		2002–2003 m.
	Diploma de Mestre em Arquitectura	— Universidade Lusíada de Lisboa		1988–1989 m.
		— Universidade da Beira Interior		2003–2004 m.
		— Universidade de Coimbra		2008–2009 m.
	Carta de Curso, Grau de Licenciado	— Universidade de Évora		2001–2002 m.
	Carta de curso de mestre em Arquitectura	— Universidade do Porto		2003–2004 m.
	Certidão de Licenciatura em Arquitectura	Universidade Católica Portuguesa Centro Regional das Beiras		2001–2002 m.
	Diploma de Mestrado Integrado em Arquitectura	Universidade Católica Portuguesa Centro Regional das Beiras		2001–2002 m.
România	Diploma de arhitect	— Universitatea de arhitectură și urbanism „ION MINCU“	Certificat de dobândire a dreptului de semnătură si de înscriere în Tabloul Național al Arhitecților	2010–2011 m.
		— Universitatea „Politehnică“ din Timișoara		2011–2012 m.
		— Universitatea Tehnică din Cluj–Napoca		2010–2011 m.
		— Universitatea Tehnică „Gheorghe Asachi“ din Iași		2007–2008 m.
	Diploma de licență (15)	— Universitatea Spiru Haret - Facultatea de Arhitectură — Universitatea de arhitectură și urbanism „ION MINCU“ — Universitatea „Politehnică“ din Timișoara — Universitatea Tehnică din Cluj–Napoca — Universitatea Tehnică „Gheorghe Asachi“ din Iași — Universitatea Spiru Haret - Facultatea de Arhitectură		2009–2010 m. 2011–2012 m. 2011–2012 m.
	Diploma de licență și master	— Universitatea de arhitectură și urbanism „ION MINCU“		2011–2012 m.
		— Universitatea „Politehnică“ din Timișoara
		— Universitatea Tehnică din Cluj–Napoca
		— Universitatea Tehnică „Gheorghe Asachi“ din Iași
		— Universitatea Spiru Haret - Facultatea de Arhitectură
Slovenija	Magister inženir arhitekture/Magistrica inženirka arhitekture	Univerza v Ljubljani, Fakulteta za Arhitekturo	Potrdilo Zbornice za arhitekturo in prostor o usposobljenosti za opravljanje nalog odgovornega projektanta arhitekture (galioja iki 2019 6 1)	2007–2008 m.
	Diploma o pridobljeni magistrski izobrazbi 2. stopnje	Univerza v Mariboru, Fakulteta za gradbeništvo, prometno inženirstvo in arhitekturo	Potrdilo Zbornice za arhitekturo in prostor Slovenije o vpisu v imenik pooblaščenih arhitektov ali Potrdilo Zbornice za arhitekturo in prostor Slovenije o izpolnjevanju pogojev za vpis v imenik pooblaščenih arhitektov (nuo 2019 6 1)
Slovensko	Diplom inžiniera Architekta (titul Ing. arch.)	— Slovenská technická univerzita v Bratislave, Fakulta architektúry, študijný odbor 5.1.1 Architektúra a urbanizmus	Certifikát vydaný Slovenskou komorou architektov na základe 3-ročnej praxe pod dohľadom a vykonania autorizačnej skúšky	2007–2008 m.
		— Technická univerzita v Košiciach, Fakulta umení, študijný odbor 5.1.1. Architektúra a urbanizmus		2004–2005 m.
	Diplom magistra umení (titul Mgr. art.)	— Vysoká škola výtvarných umení v Bratislave, študijný odbor 2.2.7 ‘Architektonická tvorba’		2007–2008 m.
Suomi/Finland	Arkkitehdin tutkinto/Arkitektexamen	— Teknillinen korkeakoulu/Tekniska högskolan (Helsinki)		1998–1999 m.
		— Tampereen teknillinen korkeakoulu/Tammerfors tekniska högskola
		— Oulun yliopisto/Uleåborgs universitet
		— Aalto-yliopisto/Aalto- universitetet
		— Tampereen teknillinen yliopisto/Tammerfors tekniska universitet (iki 2017–2018 m.)
		— Tampereen yliopisto/Tammerfors universitet (nuo 2018–2019 m.)
		— Oulun yliopisto		2010–2011 m.
		— Tampereen teknillinen yliopisto		2010–2011 m.
		— Aalto-yliopisto/Aalto-universitetet		2010–2011 m.
Sverige	Arkitektexamen	— Chalmers Tekniska Högskola AB		1998–1999 m.
		— Kungliga Tekniska Högskolan
		— Lunds Universitet
		— Umeå universitet		2009–2010 m.
United Kingdom	1. Diplomas in architecture (14)	1. — Universities	Certificate of architectural education, issued by the Architects Registration Board. The diploma and degree courses in architecture of the universities, schools and colleges of art should have met the requisite threshold standards as laid down in Article 46 of this Directive and in Criteria for validation published by the Validation Panel of the Royal Institute of British Architects and the Architects Registration Board. ES nationals who possess the Royal Institute of British Architects Part I and Part II certificates, which are recognised by ARB as the competent authority, are eligible. Also ES nationals who do not possess the ARB-recognised Part I and Part II certificates will be eligible for the Certificate of Architectural Education if they can satisfy the Board that their standard and length of education has met the requisite threshold standards of Article 46 of this Directive and of the Criteria for validation. An Architects Registration Board Part 3 Certificate of Architectural Education	1988–1989 m.
		— Colleges of Art
		— Schools of Art
		— Cardiff University		2006–2007 m.
		— University for the Creative Arts		2008–2009 m.
		— Birmingham City University		2008–2009 m.
		— University of Nottingham		2008–2009 m.
	2. Degrees in architecture (14)	2. Universities		1988–1989 m.
	3. Final examination (14)	3. Architectural Association
	— Final Examination (ARB/RIBA Part 2) (14)	— Architectural Association		2011–2012 m.
	4. Examination in architecture (14)	4. Royal College of Art
	5. Examination Part II (14)	5. Royal Institute of British Architects
	6. Master of Architecture (14)	6. — University of Liverpool		2006–2007 m.
		— Cardiff University		2006–2007 m.
		— University of Plymouth		2007–2008 m.
		— Queens University, Belfast		2009–2010 m.
		— Northumbria University		2009–2010 m.
		— University of Brighton		2010–2011 m.
		— University of Kent		2006–2007 m.
		— University of Ulster		2008–2009 m.
		— University of Edinburgh/Edinburgh School of Architecture and Landscape Architecture		2009–2010 m.
		— University of Newcastle upon Tyne		2011–2012 m.
		— University of Lincoln		2011–2012 m.
		— University of Huddersfield		2012–2013 m.
		— University of the West of England		2011–2012 m.
		— University of Westminster		2011–2012 m.
		— University for the Creative Arts		2013–2014 m.
		— University of Central Lancashire — Coventry University		2014–2015 m. 2017–2018 m.
	7. Graduate Diploma in Architecture (14)	7. University College London		2006–2007 m.
	8. Professional Diploma in Architecture (14)	8. University of East London		2007–2008 m.
		— Northumbria University		2008–2009 m.
	9. Graduate Diploma in Architecture/MArch Architecture (14)	9. University College London		2008–2009 m.
	10. Postgraduate Diploma in Architecture (14)	10. — Leeds Metropolitan University		2007–2008 m.
	10. Postgraduate Diploma in Architecture (14)	— University of Edinburgh		2008–2009 m.
		— Sheffield Hallam University		2009–2010 m.
	11. MArch Architecture (ARB/RIBA Part 2) (14)	11. — University College London		2011–2012 m.
		— University of Nottingham		2013–2014 m.
		— University of East London		2013–2014 m.
	12. Master of Architecture (MArch) (14)	12. Birmingham City University		2010–2011 m.
		— Arts University Bournemouth		2011–2012 m.
		— Leeds Metropolitan University — Leeds Beckett University (until 2014 Leeds Metropolitan University) — University of Brighton		2011–2012 m. 2014–2015 m. 2015–2016 m.
	13. Postgraduate Diploma in Architecture and Architectural Conservation (14)	13. University of Edinburgh		2008–2009 m.
	14. Postgraduate Diploma in Architecture and URBAN Design (14)	14. University of Edinburgh		2008–2009 m.
	15. MPhil in Environmental Design in Architecture (Option B) (14)	15. University of Cambridge		2009–2010 m.
	— MPhil in Architecture and URBAN Design (14)	— University of Cambridge		2013–2014 m.
	16. Professional Diploma in Architecture: Advanced Environmental and Energy Studies (14)	16. University of East London/Centre for Alternative Technology		2008–2009 m.
	17. MArchD in Applied Design in Architecture (14)	17. Oxford Brookes University		2011–2012 m.
	18. M’Arch (14)	18. University of Portsmouth		2011–2012 m.
	19. Master of Architecture (International) (14)	19. University of Huddersfield		2012–2013 m.
	20. Master of Architecture with Honours (14)	20. University of Liverpool		2013–2014 m.
	21. MArch (Architecture) (14)	21. Kingston University		2013–2014 m.
	22. The degree of Master of Architecture in the College of Humanities and Social Science (14)	22. University of Edinburgh/Edinburgh School of Architecture and Landscape Architecture		2012–2013 m.
	23. MArch Architecture (14)	23. University of the Arts London is the awarding body and the MArch Architecture is offered by Central Saint Martins		2015–2016 m.
	24. MArch: Master of Architecture (14)	24. London South Bank University		2015–2016 m.
	25. Master of Architecture with URBAN Planning (14)	25. University of Dundee		2015–2016 m.
	26. MArch Architecture: Collaborative Practice (14)	26. University of Sheffield		2015–2016 m.
	27. Master of Architecture M.Arch (14)	27. Hull School of Art and Design (Open University)		2015–2016 m.
	28. Professional diploma in Designing Architecture (14)	28. London Metropolitan University (qualification offered by the London School of Architecture)		2016–2017 m.
	29. Master of Architecture in Architecture (14)	29. De Montfort University		2011–2012 m.
	30. Master of Architecture, in Architecture (14)	30. Liverpool John Moores University		2011–2012 m.
	31. Master of Architecture (MArch) in Architecture (14)	31. Nottingham Trent University		2012–2013 m.
	32. M.Arch in Architecture (14)	32. Sheffield Hallam University		2013–2014 m.
	33. MArch Architecture Part 2 (14)	33. University of Greenwich		2013–2014 m.
	34. Master of Architecture (ARB/RIBA Part 2) (14)	34. Arts University Bournemouth		2013–2014 m.
	35. MArch Architecture with Collaborative Practice Research (ARB/RIBA Part 2) (14)	35. University of Nottingham		2017–2018 m.
	36. MArch Sustainable Architecture (14)	36. The University of East London (qualification offered by the Centre for Alternative Technology)		2017–2018 m.
(1) Abu pavadinimai „Università degli studi di (miestas)“ ir „Università di (miestas)“ yra lygiaverčiai terminai, kuriais nurodomas tas pats universitetas. (2) Nuo 2016 m. spalio mėn. pavadinimas pakeistas į „Università degli Studi della Campania ‘Luigi Vanvitelli’“. (3) Iki 2008–2009 m. (4) Iki 2003–2004 m. (5) Iki 2003–2004 m. (6) Iki 2004–2005 m. (7) Iki 2008–2009 m. (8) Iki 2004–2005 m. (9) Iki 2008–2009 m. (10) Iki 2009–2010 m. (11) Iki 2009–2010 m. (12) Iki 2009–2010 m. (13) Iki 2009–2010 m. (14) Išduotiems iki 2021 1 1. (15) Formalios kvalifikacijos įrodymai pavadinimu ‘Diploma de licență’ išduoti tik 2017 m. studijas baigusiems absolventams.

▼B

VI PRIEDAS

Įgytos teisės, taikomos pripažįstamoms profesijoms pagal minimalių mokymo sąlygų koordinavimą

►C2 ————— ◄ Architektų, kurie naudojasi pagal 49 straipsnio 1 dalį įgytomis teisėmis, oficialią kvalifikaciją patvirtinantys įrodymai

ŠALIS	Oficialią kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai	Referenciniai akademiniai metai
België/Belgique/Belgien	— Diplomai, kuriuos suteikė nacionalinės aukštosios architektūros mokyklos arba nacionaliniai architektūros institutai (architecte-architect) — diplomai, kuriuos suteikė Hasselt provincijos aukštoji architektūros mokykla (architect) — diplomai, kuriuos suteikė Karališkosios dailės akademijos (architecte – architect) — diplomai, kuriuos suteikė „écoles Saint-Luc“ (architecte – architect) — universiteto civilinės inžinerijos diplomai, prie kurių pridedamas architektų asociacijos išduotas profesinio mokymosi pažymėjimas, jo turėtojui suteikiantys teisę naudotis architekto profesine kvalifikacija (architecte – architect) — architektūros diplomai, kuriuos suteikė centrinės arba valstybinės architektūros egzaminų komisija (architecte – architect) — civilinės inžinerijos (architektūros) diplomai ir architektūros (inžinerijos) diplomai, kuriuos suteikė universitetų taikomųjų mokslų fakultetai ir Monso politechnikos fakultetas (ingénieur–architecte, ingénieur-architect)	1987-1988 m.
▼M1
България	Diplomai, išduoti akredituotų aukštojo mokslo įstaigų ir suteikiantys šias „архитект“ (architekto),„cтроителен инженер“ (statybos inžinieriaus) or „инженер“ (inžinieriaus) kvalifikacijas: — Университет за архитектура, строителство и геодезия — София: специалности „Урбанизъм“ и „Архитектура“ (Architektūros, statybos inžinerijos ir geodezijos universitetas — Sofija: specializacija „Urbanistika“ ir „Architektūra“ ir visos inžinerijos specializacijos šiose srityse:„конструкции на сгради и съоръжения“ (statinių ir struktūrų statyba),„пътища“ (kelių statyba),„транспорт“ (transportas),„хидротехника и водно строителство“ (hidrotechnika ir hidrokonstrukcijos),„мелиорации и др.“ (drėkinimas etc.); — technikos universitetų ir aukštojo mokslo įstaigų suteikti statybos diplomai šiose srityse:„електро- и топлотехниката“ (elektros ir šilumos technika),„съобщителна и комуникационна техника“ (telekomunikacijų technika ir technologijos),„строителни технологии“ (statybos technologijos),„приложна геодезия“ (taikomoji geodezija) ir „ландшафт и др.“ (landšaftas etc.) statybos vietoje). — Norint vykdyti dizaino veiklos rūšis architektūros ir statybos srityse, prie diplomų turi būti pridedama:„придружени от удостоверение за проектантска правоспособност“ (teisinio veiksnumo dizaino srityje pažymėjimas), išduotas „Камарата на архитектите“ (Architektų rūmai) ir „Камарата на инженерите в инвестиционното проектиране“ (Investicijų dizaino inžinierių rūmai), kurie suteikia teisę vykdyti veiklą investicijų dizaino srityje.	2009/2010
▼B
Česká republika	— diplomai, kuriuos suteikė „České vysoké učení technické“ (Čekijos technikos universitetas Prahoje) fakultetai: — „Vysoká škola architektury a pozemního stavitelství“ (Architektūros ir pastatų statybos fakultetas) (iki 1951 m.), „Fakulta architektury a pozemního stavitelství“ (Architektūros ir pastatų statybos fakultetas) (nuo 1951 m. iki 1960 m.), „Fakulta stavební“ (Civilinės inžinerijos fakultetas) (nuo 1960 m.) šiose studijų srityse: pastatų statyba ir struktūra, pastatų statyba, statyba ir architektūra, architektūra (įskaitant miestų planavimą ir žemėtvarką), civilinė statyba ir statyba pramoninei bei žemės ūkio produkcijai ar civilinės inžinerijos studijų programa pastatų statybos ir architektūros studijose, „Fakulta architektury“ (Architektūros fakultetas) (nuo 1976 m.) šiose studijų srityse: architektūra, miestų planavimas ir žemėtvarka, ar studijų programoje: architektūra ir miestų planavimas, šiose studijų srityse: architektūra, architektūros dizaino teorija, miestų planavimas ir žemėtvarka, architektūros istorija ir istorinių paminklų rekonstrukcija ar architektūra ir pastatų statyba, — diplomai, kuriuos suteikė „Vysoká škola technická Dr. Edvarda Beneše“ (iki 1951 m.) architektūros ir statybos srityje, — diplomai, kuriuos suteikė „Vysoká škola stavitelství v Brně“ (nuo 1951 m. iki 1956 m.) architektūros ir statybos srityje, — diplomai, kuriuos suteikė „Vysoké učení technické v Brně“, by „Fakulta architektury“ (Architektūros fakultetas) (nuo 1956 m.) architektūros ir miestų planavimo srityje ar „Fakulta stavební“ (Civilinės inžinerijos fakultetas) (nuo 1956 m.) statybos studijų srityje, — diplomai, kuriuos suteikė „Vysoká škola báňská – Technická univerzita Ostrava“,„Fakulta stavební“ (Civilinės inžinerijos fakultetas) (nuo 1997 m.) konstrukcijos ir architektūros studijų srityje ar civilinės inžinerijos studijų srityje, — diplomai, kuriuos suteikė „Technická univerzita v Liberci“,„Fakulta architektury“ (Architektūros fakultetas) (nuo 1994 m.) architektūros ir miestų planavimo studijų programos architektūros studijų srityje, — diplomai, kuriuos suteikė „Akademie výtvarných umění v Praze“ vaizduojamojo meno programos architektūrinio dizaino studijų srityje, — diplomai, kuriuos suteikė „Vysoká škola umělecko-průmyslová v Praze“ vaizduojamojo meno programos architektūros studijų srityje, — suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį suteikė „Česká komora architektů“, nenurodydama konkrečios srities arba pastatų statybos srityje;	2006-2007 m.
Danmark	— diplomai, kuriuos suteikė Kopenhagos ir Århus nacionalinės architektūros mokyklos (architekt) — registracijos pažymėjimas, kurį suteikė Architektūros taryba pagal 1975 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 202 (registreret arkitekt) — diplomai, kuriuos suteikė Aukštosios civilinės inžinerijos mokyklos (bygningskonstruktór). Prie jų pridedamas kompetentingų institucijų išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė formalios kvalifikacijos egzaminą. Į šį pažymėjimą įeina kandidato sudarytų ir įvykdytų planų patvirtinimas per paskutiniuosius šešerius šios direktyvos 48 straipsnyje minimos tikrosios praktikos metus	1987-1988 m.
Deutschland	— diplomai, kuriuos suteikė dailės institutai (Dipl.-Ing., Architekt (HfbK) — diplomai, kuriuos suteikė „Technische Hochschulen“ arba technikos universitetų architektūros katedros (Architektur/Hochbau), arba universitetai tiek, kiek šios institucijos susijungia į „Gesamthochschulen“,„Gesamthochschulen“ (Dipl.-Ing. ir bet kuris kitas vardas, kuris šių diplomų turėtojams gali būti suteikiamas vėliau) — diplomai, kuriuos suteikė „Fachhochschulen“ architektūros katedros (Architektur/Hochbau) tiek, kiek šios institucijos susijungia į „Gesamthochschulen“,„Gesamthochschulen“ architektūros katedros (Architektur/Hochbau), o kai studijos trunka trumpiau nei ketverius metus, bet ne trumpiau nei trejus metus, prie jų pridedamas pažymėjimas, patvirtinantis ketverių metų profesinę patirtį Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Šį pažymėjimą išduoda profesinė institucija pagal 47 straipsnio 1 dalį (Ingenieur grad. ir bet kuris kitas vardas, kuris šių diplomų turėtojams gali būti suteiktas vėliau) — diplomai (Prűfungszeugnisse), kuriuos iki 1973 m. sausio 1 d. suteikė „Ingenieurschulen“ ir „Werkkunstschulen“ architektūros katedros. Prie jų pridedamas kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė oficialios kvalifikacijos egzaminą. Į šį pažymėjimą įeina kandidato sudarytų ir įvykdytų planų patvirtinimas per paskutiniuosius šešerius šios direktyvos 48 straipsnyje minimos tikrosios praktikos metus	1987-1988 m.
Eesti	— diplom arhitektuuri erialal, väljastatud Eesti Kunstiakadeemia arhitektuuri teaduskonna poolt alates 1996 aastast (architektūros studijų diplomai, kuriuos suteikė Estijos menų akademijos Architektūros fakultetas nuo 1996 m.), väljastatud Tallinna Kunstiülikooli poolt 1989-1995 (kuriuos suteikė Talino meno universitetas 1989–1995 m.), väljastatud Eesti NSV Riikliku Kunstiinstituudi poolt 1951-1988 (kuriuos suteikė Estijos SSR valstybinis meno institutas 1951–1988 m.)	2006-2007 m.
Eλλάς	— inžinerijos (architektūros) diplomai, kuriuos suteikė Atėnų Metsovion Polytechnion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti architekto veiklą. — inžinerijos (architektūros) diplomai, kuriuos suteikė Salonikų Aristotelion Panepistimion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti architekto veiklą. — inžinerijos (civilinės inžinerijos) diplomai, kuriuos suteikė Atėnų Metsovion Polytechnion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti architekto veiklą. — inžinerijos (civilinės inžinerijos) diplomai, kuriuos suteikė Salonikų Aristotelion Panepistimion. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti architekto veiklą. — inžinerijos (civilinės inžinerijos) diplomai, kuriuos suteikė Panepistimion Thrakis. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti architekto veiklą. — inžinerijos (civilinės inžinerijos) diplomai, kuriuos suteikė Panepistimion Patron. Prie jų pridedamas Graikijos technikos rūmų išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę vykdyti architekto veiklą.	1987-1988 m.
España	oficiali architekto kvalifikacija (título oficial de arquitecto), kurią suteikė Švietimo ir mokslo ministerija arba universitetai	1987-1988 m.
France	— Vyriausybės suteiktas architekto diplomas, kurį iki 1959 m. išdavė Švietimo ministerija, o vėliau – Kultūros ministerija (architecte DPLG) — diplomai, kuriuos suteikė „Ecole spéciale d'architecture“ (architecte DESA) — diplomai, kuriuos nuo 1955 m. suteikė „Ecole nationale supérieure des Arts et Industries de Strasbourg“ (buvusios „Ecole nationale d'ingénieurs de Strasbourg“) architektūros katedra (architecte ENSAIS)	1987-1988 m.
▼M8
Hrvatska	— diplomas „magistar inženjer arhitekture i urbanizma/magistra inženjerka arhitekture i urbanizma“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu — diplomas „magistar inženjer arhitekture/magistra inženjerka arhitekture“, kurį suteikė Građevinsko-arhitektonski fakultet Sveučilišta u Splitu — diplomas „magistar inženjer arhitekture/magistra inženjerka arhitekture“, kurį suteikė Fakultet građevinarstva, arhitekture i geodezije Sveučilišta u Splitu — diplomas „diplomirani inženjer arhitekture“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu — diplomas „diplomirani inženjer arhitekture/diplomirana inženjerka arhitekture“, kurį suteikė Građevinsko-arhitektonski fakultet Sveučilišta u Splitu — diplomas „diplomirani inženjer arhitekture/diplomirana inženjerka arhitekture“, kurį suteikė Fakultet građevinarstva, arhitekture i geodezije Sveučilišta u Splitu — diplomas „diplomirani arhitektonski inženjer“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu — diplomas „inženjer“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu — diplomas „inženjer“, kurį suteikė Arhitektonsko-građevinsko-geodetski fakultet Sveučilišta u Zagrebu baigus studijas Arhitektonski odjel Arhitektonsko-građevinsko-geodetskog fakulteta — diplomas „inženjer“, kurį suteikė Tehnički fakultet Sveučilišta u Zagrebu baigus studijas Arhitektonski odsjek Tehničkog fakulteta — diplomas „inženjer“, kurį suteikė Tehnički fakultet Sveučilišta u Zagrebu baigus studijas Arhitektonsko-inženjerski odjel Tehničkog fakulteta — diplomas „inženjer arhitekture“, kurį suteikė Arhitektonski fakultet Sveučilišta u Zagrebu Visi diplomai pateikiami kartu su Kroatijos architektų rūmų (Hrvatska komora arhitekata) nario pažymėjimu, išduotu Kroatijos architektų rūmų (Zagrebas).	treti akademiniai metai po įstojimo į ES datos
▼B
Ireland	— architektūros bakalauro laipsnis, kurį Dublino universiteto koledžo architektūros absolventams suteikia Airijos nacionalinis universitetas (B Arch. (NUI)); — mokslo laipsnį suteikiantis architektūros diplomas, kurį išduoda Technologijos koledžas, Bolton gatvė, Dublinas (Dipl. Arch.) — Airijos Karališkojo architektūros instituto asociacijos pažymėjimas (ARIAI) — Airijos Karališkojo architektūros instituto narystės pažymėjimas (MRIAI)	1987-1988 m.
Italia	— „laurea in architettura“ – diplomai, kuriuos suteikia Venecijos ir Kalabrijos srities universitetai, politechnikos institutai ir architektūros institutai. Prie jų pridedamas diplomas, suteikiantis teisę jo turėtojui savarankiškai vykdyti architekto veiklą. Pastarąjį diplomą išduoda Švietimo ministras po to, kai kandidatas kompetentingoje taryboje išlaiko valstybinį egzaminą, suteikiantį jam teisę savarankiškai vykdyti architekto veiklą (dott. Architetto) — „laurea in ingegneria“ – pastatų statybos diplomai, kuriuos suteikia universitetai ir politechnikos institutai. Prie jų pridedamas diplomas, suteikiantis teisę jo turėtojui savarankiškai vykdyti architekto veiklą. Pastarąjį diplomą išduoda Švietimo ministras po to, kai kandidatas kompetentingoje taryboje išlaiko valstybinį egzaminą, suteikiantį jam teisę savarankiškai vykdyti architekto veiklą (dott. Ing. Architetto or dott. Ing. In ingegneria civile)	1987-1988 m.
Κύπρος	— Βεβαίωση Εγγραφής στο Μητρώο Αρχιτεκτόνων που εκδίδεται από το Επιστημονικό και Τεχνικό Επιμελητήριο Κύπρου (registracijos Architektų registre pažymėjimas, kurį išdavė Kipro mokslo ir technikos rūmai (ETEK))	2006-2007 m.
Latvija	— „Arhitekta diploms“ ko izsniegusi Latvijas Valsts Universitātes Inženierceltniecības fakultātes Arhitektūras nodaļa līdz 1958.gadam, Rīgas Politehniskā Institūta Celtniecības fakultātes Arhitektūras nodaļa no 1958 gada līdz 1991.gadam, Rīgas Tehniskās Universitātes Arhitektūras fakultāte kopš 1991. gada, un „Arhitekta prakses sertifikāts“, ko izsniedz Latvijas Arhitektu savienība (architekto diplomas, kurį suteikė Latvijos valstybinio universiteto Civilinės inžinerijos fakulteto Architektūros departamentas iki 1958 m., Rygos politechnikos instituto Civilinės inžinerijos fakulteto Architektūros departamentas 1958-1991 m., Rygos technikos universiteto Architektūros fakultetas nuo 1991 ir 1992 m., ir Latvijos architektų asociacijos registracijos pažymėjimas)	2006-2007 m.
Lietuva	— inžinieriaus architekto ir (arba) architekto diplomai, kuriuos suteikė Kauno politechnikos institutas iki 1969 m., — architekto ir (arba) architektūros bakalauro ir (arba) architektūros magistro diplomai, kuriuos suteikė Vilniaus inžinerinis statybos institutas iki 1990 m., Vilniaus technikos universitetas iki 1996 m., Vilniaus Gedimino technikos universitetas nuo 1996 m., — specialisto, baigusio architektūros kursus ir (arba) architektūros bakalauro ir (arba) architektūros magistro kursus, diplomai, kuriuos suteikė LTSR Valstybinis dailės institutas iki 1990 m.; Vilniaus dailės akademija nuo 1990 m. — architektūros bakalauro ir (arba) architektūros magistro diplomai, kuriuos suteikė Kauno technologijos universitetas nuo 1997 m. Visi šie diplomai pateikiami kartu su atestacinės komisijos išduodamu pažymėjimu, suteikiančiu teisę užsiimti veikla architektūros srityje (atestuotas architektas)	2006-2007 m.
Magyarország	— „okleveles építészmérnök“ diplomas (architektūros, architektūros magistro diplomas), kurį suteikė universitetas, — „okleveles építész tervező művész“ diplomas (architektūros ir pastatų statybos magistro diplomas), kurį suteikė universitetas	2006-2007 m.
Malta	— Perit: Lawrja ta' Perit diplomas, išduotas Universita’ ta' Malta, kuris suteikia teisę įsiregistruoti kaip „Perit“	2006-2007 m.
Nederland	— pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas išlaikė egzaminą architekto mokslo laipsniui gauti, kurį suteikia Delftų ir Eindhoveno technikos koledžų architektūros katedros (bouwkundig ingenieur) — diplomai, kuriuos suteikė valstybės pripažintos architektūros akademijos (architect) — diplomai, kuriuos iki 1971 m. suteikė buvę architektūros koledžai (Hoger Bouwkunstonderricht) (architect HBO) — diplomai, kuriuos iki 1970 m. suteikė buvę arhitektūros koledžai (voortgezet Bouwkunstonderricht) (architect VBO) — pažymėjimas, nurodantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė egzaminą, kurį organizavo „Bond van Nederlandse Architecten“ architektų taryba (Olandijos architektų ordinas, BNA) (architect) — „Stichting Instituut voor Architectuur“ („Architektūros instituto“ fondo) diplomas (IVA), išduotas baigus šio fondo organizuojamas studijas, trunkančias ilgiau nei ketverių metų minimalų laikotarpį (architect). Prie jo pridedamas kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo išlaikė oficialios kvalifikacijos egzaminą. Į šį pažymėjimą įeina kandidato sudarytų ir įvykdytų planų patvirtinimas per paskutiniuosius šešerius šios direktyvos 44 straipsnyje minimos tikrosios praktikos metus. — kompetentingos institucijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, kad iki 1985 m. rugpjūčio 5 d. atitinkamas asmuo išlaikė „Kandidaat in de bouwkunde“ egzaminą mokslo laipsniui gauti, kurį surengė Delfto ir Eindhoveno technikos koledžai, ir ne trumpiau nei penkerius metus iki pat tos dienos jis vykdė architekto veiklą, kurios pobūdis ir reikšmė pagal Nyderlandų reikalavimus garantuoja, kad jis yra pakankamai kompetentingas vykdyti šią veiklą (architect) — pažymėjimas, kompetentingos institucijos išduotas tik tiems asmenims, kurie iki 1985 m. rugpjūčio 5 d. sulaukė 40 metų amžiaus, patvirtinantis, kad ne trumpiau nei penkerius metus iki pat tos dienos atitinkamas asmuo vykdė architekto veiklą, kurios pobūdis ir reikšmė pagal Nyderlandų reikalavimus garantuoja, kad jis yra pakankamai kompetentingas vykdyti šią veiklą (architect) — septintojoje ir aštuntojoje įtraukoje minimi pažymėjimai nebeturi būti pripažįstami nuo tos dienos, kai Nyderlanduose įsigalioja įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys architekto veiklos pradėjimą ir vykdymą pagal architekto profesinę kvalifikaciją tiek, kiek pagal šias nuostatas šie pažymėjimai neleidžia pradėti tokios veiklos pagal šią profesinę kvalifikaciją	1987-1988 m.
Österreich	— Vienos ir Graco technologijos universitetų, Insbruko universiteto statybos inžinerijos („Bauingenieurwesen“) ir architektūros („Architektur“) fakulteto suteikti diplomai architektūros, statybos inžinerijos („Bauingenieurwesen“), statybos („Hochbau“) ir „Wirtschaftsingenieurwesen - Bauwesen“ srityse — „Bodenkultur“ universiteto suteikti „Kulturtechnik und Wasserwirtschaft“ studijų diplomai — Vienos universiteto Taikomojo meno kolegijos suteikti architektūros studijų diplomai — Vienos dailės akademijos suteikti architektūros studijų diplomai — aukštesniųjų technikos kolegijų arba statybos technikos kolegijų suteikti sertifikuotų inžinierių (Ing.) diplomai su „Baumeister“ licencija, patvirtinančia ne trumpesnę kaip šešerių metų profesinę patirtį Austrijoje ir išduodama išlaikius egzaminą — Linco meninio ir pramoninio profesinio rengimo universitetinės kolegijos suteikti architektūros studijų diplomai — pagal Statybos technikų įstatymą (Ziviltechnikergesetz, BGBl. Nr. 156/1994) išduoti statybos inžinierių ar inžinierių konsultantų statybos srityje kvalifikacijos („Hochbau“,„Bauwesen“,„Wirtschaftsingenieurwesen - Bauwesen“,„Kulturtechnik und Wasserwirtschaft“) pažymėjimai	1997-1998 m.
Polska	Diplomai, kuriuos suteikė šie architektūros fakultetai: — Varšuvos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Varšuvoje (Politechnika Warszawska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; inżynier architekt; inżyniera magistra architektury; magistra inżyniera architektury; magistra inżyniera architekta; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1948 m. vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; nuo 1951 m. iki 1956 m. vardą inżynier architekt; nuo 1954 m. iki 1957 m. antros pakopos vardą inżyniera magistra architektury; nuo 1957 m. iki 1959 m. vardą inżyniera magistra architektury; nuo 1959 m. iki 1964 m.: vardą magistra inżyniera architektury; nuo 1964 m. iki 1982 m. vardą magistra inżyniera architekta; nuo 1983 m. iki 1990 m. vardą magister inżynier architekt; nuo 1991 m. vardą magistra inżyniera architekta), — Krokuvos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Krokuvoje (Politechnika Krakowska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1953 m. Kasybos ir metalurgijos universiteto Politechninis architektūros fakultetas – Akademia Górniczo-Hutnicza, Politechniczny Wydział Architektury), — Vroclavo technologijos universiteto Architektūros fakultetas Vroclave (Politechnika Wrocławska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; magister inżynier architektury; magister inżynier architekt (nuo 1949 m. iki 1964 m. vardą: inżynier architekt, magister nauk technicznych; nuo 1956 m. iki 1964 m. vardą magister inżynier architektury; nuo 1964 m. vardą magister inżynier architekt), — Silezijos technologijos universiteto Architektūros fakultetas Glivice (Politechnika Śląska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1955 m. Inžinerijos ir statybos fakultetas – Wydział Inżynieryjno-Budowlany vardą inżynier architekt; nuo 1961 m. iki 1969 m. Pramoninės statybos ir bendrosios inžinerijos fakultetas – Wydział Budownictwa Przemysłowego i Ogólnego vardą magister inżynier architekt; nuo 1969 m. iki 1976 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury vardą magister inżynier architekt; nuo 1977 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury vardą magister inżynier architekt, nuo 1995 m. vardą inżynier architekt), — Poznanės technologijos universiteto Architektūros fakultetas Poznanėje (Politechnika Poznańska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architektury; inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1955 m. Inžinerijos mokyklos Architektūros fakultetas – Szkoła Inżynierska, Wydział Architektury vardą inżynier architektury; nuo 1978 m. vardą magister inżynier architekt, nuo 1999 m. vardą inżynier architekt), — Gdansko technikos universiteto Architektūros fakultetas Gdanske (Politechnika Gdańska, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą magister inżynier architekt (nuo 1945 m. iki 1969 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury nuo 1969 m. iki 1971 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury; nuo 1971 m. iki 1981 m. Architektūros ir miestų planavimo institutas – Instytut Architektury i Urbanistyki; nuo 1981 m. Architektūros fakultetas – Wydział Architektury), — Bialystoko technikos universiteto Architektūros fakultetas Bialystoke (Politechnika Białostocka, Wydział Architektury); profesinį architekto vardą magister inżynier architekt (nuo 1975 m. iki 1989 m. Architektūros institutas – Instytut Architektury), — Lodzės technikos universiteto Civilinės inžinerijos, architektūros ir aplinkos inžinerijos fakultetas Lodzėje (Politechnika Łódzka, Wydział Budownictwa, Architektury i Inżynierii Środowiska); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1973 m. iki 1993 m. Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas – Wydział Budownictwa i Architektury, o nuo 1992 m. Civilinės inžinerijos, architektūros ir aplinkos inžinerijos fakultetas – Wydział Budownictwa, Architektury i Inżynierii Środowiska; vardą: nuo 1973 m. iki 1978 m., vardą inżynier architekt, nuo 1978 m. vardą magister inżynier architekt), — Ščecino technikos universiteto Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas Ščecine (Politechnika Szczecińska, Wydział Budownictwa i Architektury); profesinį architekto vardą: inżynier architekt; magister inżynier architekt (nuo 1948 m. iki 1954 m. Aukštosios inžinerijos mokyklos Architektūros fakultetas – Wyższa Szkoła Inżynierska, Wydział Architektury vardą inżynier architekt, nuo 1970 m. vardą magister inżynier architekt, o nuo 1998 m. vardą inżynier architekt). Prie visų šių diplomų pridedamas narystės pažymėjimas, išduodamas atitinkamo regiono architektų rūmų Lenkijoje, kuris suteikia teisę Lenkijoje užsiimti veikla architektūros srityje	2006-2007 m.
Portugal	— diplomas „diploma do curso especial de arquitectura“, kurį suteikė Lisabonos ir Porto dailės mokyklos — architekto diplomas „diploma de arquitecto“, kurį suteikė Lisabonos ir Porto dailės mokyklos — diplomas „diploma o curso de arquitectura“, kurį suteikė Lisabonos ir Porto aukštosios dailės mokyklos — diplomas „diploma de licenciatura em arquitectura“, kurį suteikė Lisabonos aukštoji dailės mokykla — diplomas „carta de curso de licenciatura em arquitectura“, kurį suteikė Lisabonos technikos universitetas ir Porto universitetas — civilinės inžinerijos universiteto diplomas, kurį suteikė Lisabonos technikos universiteto Aukštojo technikos mokslo institutas (licenciatura em engenharia civil) — civilinės inžinerijos universiteto diplomas, kurį suteikė Porto universiteto inžinerijos (de Engenharia) fakultetas (licenciatura em enegenharia civil) — civilinės inžinerijos universiteto diplomas, kurį suteikė Koimbros universiteto Mokslų ir technologijos fakultetas (licenciatura em enegenharia civil) — civilinės inžinerijos (gamybos) universiteto diplomas, kurį suteikė Minjo universitetas (licenciatura em enegenharia civil, produção)	1987-1988 m.
▼M1
România	Universitatea de Arhitectură și Urbanism „Ion Mincu“ București (Bukarešto architektūros ir urbanistikos universitetas „Ion Mincu“): — 1953—1966 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ București (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“), Arhitect (Architektas); — 1967—1974 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ București (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“), Diplomă de Arhitect, Specialitatea Arhitectură (Architektūros diplomas, specializacija — architektūra); — 1975—1977 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ București, Facultatea de Arhitectură (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, Specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, specializacija — architektūra); — 1978—1991 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ București, Facultatea de Arhitectură și Sistematizare (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros ir sistemizavimo fakultetas), Diplomă de Arhitect, Specializarea Arhitectură și Sistematizare (Architektūros diplomas, specializacija — architektūra ir sistemizavimas); — 1992—1993 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ București, Facultatea de Arhitectură și Urbanism (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros ir urbanistikos fakultetas), Diplomă de Arhitect, specializarea Arhitectură și Urbanism (Architektūros diplomas, specializacija — architektūra ir urbanistika); — 1994—1997 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ București, Facultatea de Arhitectură și Urbanism (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros ir urbanistikos fakultetas), Diplomă de Licență, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licență diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — 1998—1999 m.: Institutul de Arhitectură „Ion Mincu“ București, Facultatea de Arhitectură (Bukarešto architektūros institutas „Ion Mincu“, Architektūros fakultetas), Diplomă de Licență, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licență diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — Nuo 2000 m.: Universitatea de Arhitectură și Urbanism „Ion Mincu“ București, Facultatea de Arhitectură (Bukarešto architektūros ir urbanistikos universitetas „Ion Mincu“, Architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra). Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca (Cluj-Napoca technikos universitetas): — 1990—1992 m.: Institutul Politehnic din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcții (Cluj-Napoca techikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — 1993—1994 m.: Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcții (Cluj-Napoca techikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — 1994—1997 m.: Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Construcții (Cluj-Napoca techikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Licență, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licență diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — 1998—1999 m.: Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Arhitectură și Urbanism (Cluj-Napoca techikos universitetas, Architektūros ir urbanistikos fakultetas), Diplomă de Licență, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licență diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — Nuo 2000 m.: Universitatea Tehnică din Cluj-Napoca, Facultatea de Arhitectură și Urbanism (Cluj-Napoca techikos universitetas, Architektūros ir urbanistikos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra). Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iași („Gh. Asachi“ technikos universitetas Iași): — 1993 m.: Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iași, Facultatea de Construcții și Arhitectură („Gh. Asachi“ technikos universitetas Iași, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra) — 1994—1999 m.: Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iași, Facultatea de Construcții și Arhitectură („Gh. Asachi“ technikos universitetas Iași, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Licență, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licență diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — 2000—2003 m.: Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iași, Facultatea de Construcții și Arhitectură („Gh. Asachi“ technikos universitetas Iași, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — Nuo 2004 m.: Universitatea Tehnică „Gh. Asachi“ Iași, Facultatea de Arhitectură („Gh. Asachi“ technikos universitetas Iași, Architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra). Universitatea Politehnica din Timișoara (Universitetas „Politehnica“ Timișoara): — 1993—1995 m.: Universitatea Tehnică din Timișoara, Facultatea de Construcții (Timișoara technikos universitetas, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură și urbanism, specializarea Arhitectură generală (Architektūros diplomas, architektūros ir urbanistikos studijos, specializacija — bendroji architektūra); — 1995—1998 m.: Universitatea Politehnica din Timișoara, Facultatea de Construcții (Universitetas „Politehnica“ Timișoara, Civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Licență, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licență diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — 1998—1999 m.: Universitatea Politehnica din Timișoara, Facultatea de Construcții și Arhitectură (Universitetas „Politehnica“ Timișoara, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Licență, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Licență diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — Nuo 2000 m.: Universitatea Politehnica din Timișoara, Facultatea de Construcții și Arhitectură (Universitetas „Politehnica“ Timișoara, Civilinės inžinerijos ir architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra). Universitatea din Oradea (Oradea universitetas): — 2002 m.: Universitatea din Oradea, Facultatea de Protecția Mediului (Oradea universitetas, Aplinkos apsaugos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra); — Nuo 2003 m.: Universitatea din Oradea, Facultatea de Arhitectură și Construcții (Architektūros ir civilinės inžinerijos fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra). Universitatea Spiru Haret București (Bukarešto Spiru Haret universitetas): — Nuo 2002 m.: Universitatea Spiru Haret București, Facultatea de Arhitectură (Bukarešto Spiru Haret universitetas, Architektūros fakultetas), Diplomă de Arhitect, profilul Arhitectură, specializarea Arhitectură (Architektūros diplomas, architektūros studijos, specializacija — architektūra).	2009/2010
▼B
Slovenija	— „Univerzitetni diplomirani inženir arhitekture/univerzitetna diplomirana inženirka arhitekture“ (universiteto architektūros diplomas), kurį suteikė Architektūros fakultetas. Prie jo, pripažįstamo įstatymu, pridedamas kompetentingos valdžios institucijos architektūros srityje pažymėjimas, suteikiantis teisę užsiimti veikla architektūros srityje, — universiteto diplomas, kurį suteikė technikos fakultetai, suteikdami „univerzitetni diplomirani inženir (univ.dipl.inž.)/univerzitetna diplomirana inženirka“ vardą. Prie jo, pripažįstamo įstatymu, pridedamas kompetentingos valdžios institucijos architektūros srityje, pažymėjimas, suteikiantis teisę užsiimti veikla architektūros srityje.	2006-2007 m.
Slovensko	— „architektūros ir pastatų statybos“ („architektúra a pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universitetas (Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1950-1952 m. (vardas: Ing.), — „architektūros“ („architektúra“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos Architektūros ir pastatų statybos fakultetas (Fakulta architektúry a pozemného staviteľstva, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1952-1960 m. (vardas: Ing. arch.), — „pastatų statybos“ („pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Architektūros ir pastatų statybos fakultetas (Fakulta architektúry a pozemného staviteľstva, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1952-1960 m. (vardas: Ing.), — „architektūros“ („architektúra“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1961-1976 m. (vardas: Ing. arch.), — „pastatų statybos“ („pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje 1961-1976 m. (vardas: Ing.), — „architektūros“ („architektúra“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Architektūros fakultetas (Fakulta architektúry, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje nuo 1977 m. (vardas: Ing. arch.), — „urbanistikos“ („urbanizmus“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Architektūros fakultetas (Fakulta architektúry, Slovenská vysoká škola technická) Bratislavoje nuo 1977 m. (vardas: Ing. arch.), — „pastatų statybos“ („pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje 1977-1997 m. (vardas: Ing.), — „architektūros ir pastatų statybos“ („architektúra a pozemné stavby“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje nuo 1998 m. (vardas: Ing.), — „pastatų statybos – specializacija: architektūra“ („pozemné stavby – špecializácia: architektúra“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Slovenská technická univerzita) Bratislavoje 2000-2001 m. (vardas: Ing.), — „pastatų statybos ir architektūros“ („pozemné stavby a architektúra“) studijų diplomas, kurį suteikė Slovakijos technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta – Slovenská technická univerzita) Bratislavoje nuo 2001 m. (vardas: Ing.), — „architektūros“ („architektúra“) studijų diplomas, kurį suteikė Vaizduojamojo meno ir dizaino akademija (Vysoká škola výtvarných umení) Bratislavoje nuo 1969 m. (vardas: Akad. arch. iki 1990 m.; Mgr. 1990-1992 m.; Mgr. arch. 1992-1996 m.; Mgr. art. nuo 1997 m.), — „pastatų statybos“ („pozemné staviteľstvo“) studijų diplomas, kurį suteikė Technikos universiteto Civilinės inžinerijos fakultetas (Stavebná fakulta, Technická univerzita) Košice 1981-1991 m. (vardas: Ing.), Prie visų pridedamas: — suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė Slovakijos architektų rūmai (Slovenská komora architektov) Bratislavoje, nenurodydami konkrečios srities arba pastatų statybos („pozemné stavby“) ar žemėtvarkos („územné plánovanie“) srityje, — suteikiantis teisę dirbti pažymėjimas, kurį išdavė Slovakijos civilinių inžinierių rūmai (Slovenská komora stavebných inžinierov) Bratislavoje pastatų statybos srityje („pozemné stavby“)	2006-2007 m.
Suomi/Finland	— technologijos universitetų ir Oulu universiteto architektūros fakultetų suteikti diplomai (arkkitehti/arkitekt) — technologijos institutų suteikti diplomai (rakennusarkkitehti/byggnadsarkitekt)	1997-1998 m.
Sverige	— Karališkojo technologijos instituto Architektūros fakulteto, Chalmerso technologijos instituto ir Lundo universiteto Technologijos instituto suteikti diplomai (arkitekt, universiteto diplomas architektūros srityje) — „Svenska Arkiteters Riksförbund“ (SAR) nario pažymėjimas, jei atitinkami asmenys yra įgiję išsilavinimą valstybėje, kurioje taikoma ši direktyva	1997-1998 m.
United Kingdom	— kvalifikacijos, suteikiamos išlaikius egzaminus: — — Karališkajame Britanijos architektūros institute, — architektūros mokyklose, esančiose universitetuose, politechnikos universitetuose, koledžuose, akademijose, technologijos ir meno mokyklose, kurias nuo 1985 m. birželio 10 d. pripažino Jungtinės Karalystės architektų registracijos taryba, įtraukdama į registrą (architektas) — pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas turi įgytą teisę turėti architekto profesinį vardą pagal 1931 m. Architektų registracijos akto 6 straipsnio 1 dalies a punktą, 6 straipsnio 1 dalies b punktą arba 6 straipsnio 1 dalies d punktą (architektas) — pažymėjimas, nurodantis, kad jo turėtojas turi įgytą teisę turėti architekto profesinį vardą pagal 1938 m. Architektų registracijos akto 2 straipsnį (architektas)	1987-1988 m.

VII PRIEDAS

Dokumentai ir pažymėjimai, kurie gali būti reikalingi laikantis 50 straipsnio 1 dalies

1. Dokumentai

Konkretaus asmens tautybės įrodymas.

Konkretaus asmens profesinę kompetenciją arba oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, suteikiančių teisę verstis konkrečia profesija, ir, kai taikoma, asmens profesinę patirtį patvirtinančių dokumentų kopijos.

Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali paprašyti pareiškėją pateikti reikalingą informaciją apie jo mokymą, siekdama nustatyti, ar yra potencialių esminių skirtumų lyginant su tos valstybės mokymu, kaip nustatyta 14 straipsnyje. Jeigu pareiškėjas negali pateikti tokios informacijos, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos kreipiasi į kilmės valstybės narės kontaktinę instituciją, kompetentingą instituciją ar kitą atitinkamą instituciją.

16 straipsnyje minėtais atvejais pažymėjimas apie veiklos pobūdį ir trukmę, kurį išdavė kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios užsienio pilietis atvyko, kompetentinga institucija ar įstaiga.

Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija iš reglamentuojama profesija norinčių verstis asmenų reikalauja dokumentų, patvirtinančių, kad tie asmenys turi geras rekomendacijas ar yra geros reputacijos, nėra bankrutavę, jeigu priimančioji valstybė narė laikinai sustabdo arba uždraudžia tokių asmenų profesinę veiklą dėl sunkaus profesinio nusižengimo ar kriminalinio nusikaltimo, ta valstybė narė, kaip pakankamą įrodymą, priima kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta užsienio pilietis, kompetentingų institucijų išduotus dokumentus dėl ta profesija jos teritorijoje norinčių verstis valstybių narių piliečių, patvirtinančius, kad pastarieji atitinka reikalavimus. Tos institucijos privalo patiekti reikiamus dokumentus per du mėnesius.

Jeigu kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta užsienio pilietis, kompetentingos institucijo neišduoda pirmojoje pastraipoje minėtų dokumentų, tokie dokumentai pakeičiami pareiškimu prisiekiant, arba valstybėse, kuriose netaikoma nuostata dėl pareiškimo prisiekiant – oficialiu pareiškimu, kurį pateikia konkretus asmuo kompetentintai teisminei arba administracinei institucijai arba tam tikrais atvejais – kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta asmuo, notarui arba kvalifikuotai profesinei institucijai; tokia institucija arba notaras išduoda pažymėjimą, patvirtinantį pareiškimo prisiekiant arba oficialaus pareiškimo autentiškumą.

Jeigu priimančioji valstybė narė iš savo pačios piliečių, norinčių verstis reglamentuojama profesija, reikalauja pareiškėjo fizinę ar psichinę sveikatą patvirtinančio dokumento, ta valstybė narė, kaip pakankamą to patvirtinimą, priima kilmės valstybėje narėje reikalaujamą dokumentą. Jeigu kilmės valstybė narė neišduoda tokio dokumento, priimančioji valstybė priima tos valstybės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą. Tokiu atveju kilmės valstybė narė privalo išduoti reikalaujamą dokumentą per du mėnesius.

Jeigu priimančioji valstybė narė iš savo pačios piliečių, norinčių verstis reglamentuojama profesija, reikalauja:

—

patvirtinimo apie pareiškėjo finansinę padėtį,

—

patvirtinimo, kad pareiškėjas yra apdraustas nuo finansinės rizikos, susijusios su jo profesiniais įsipareigojimais, laikantis priimančioje valstybėje narėje galiojančių įstatymų ir teisės aktų dėl draudimo sąlygų ir masto,

ta valstybė narė, kaip pakankamą patvirtinimą, priima su tuo susijusius dokumentus, kuriuos išdavė kitos valstybės narės bankai ir draudimo įmonės.

▼M9

Kai valstybė narė reikalauja iš savo piliečių, pažyma, patvirtinanti, kad nebuvo nei trumpalaikiu, nei ilgalaikiu laikotarpiu uždrausta užsiimti profesine veikla ar kad asmuo nebuvo teistas už baudžiamuosius nusižengimus.

▼B

2. Pažymėjimai

Siekdamos palengvinti šios direktyvos III antraštinės dalies III skyriaus taikymą, valstybės narės gali numatyti, kad be oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, mokymo reikalavimus atitinkantis asmuo privalo pateikti pažymėjimą iš jo kilmės valstybės narės kompetentingų insitucijų, patvirtinantį, kad šiems oficialią kvalifikaciją patvirtinantiems dokumentams taikyta ši direktyva.

( 4 ) OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).

( 5 ) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas) (OL L 354, 2013 12 28, p. 132).

( 12 ) Airijos piliečiai taip pat yra nariai tokių Jungtinės Karalystės asociacijų ir organizacijų:

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	TARYBOS DIREKTYVA 2006/100/EB 2006 m. lapkričio 20 d.	L 363	141	20.12.2006
M2	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1430/2007 2007 m. gruodžio 5 d.	L 320	3	6.12.2007
M3	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 755/2008 2008 m. liepos 31 d.	L 205	10	1.8.2008
M4	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1137/2008 2008 m. spalio 22 d.	L 311	1	21.11.2008
M5	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 279/2009 2009 m. balandžio 6 d.	L 93	11	7.4.2009
M6	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 213/2011 2011 m. kovo 3 d.	L 59	4	4.3.2011
M7	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 623/2012 2012 m. liepos 11 d.	L 180	9	12.7.2012
►M8	TARYBOS DIREKTYVA 2013/25/ES 2013 m. gegužės 13 d.	L 158	368	10.6.2013
►M9	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/55/ES 2013 m. lapkričio 20 d.	L 354	132	28.12.2013
M10	KOMISIJOS DELEGUOTASIS SPRENDIMAS (ES) 2016/790 2016 m. sausio 13 d.	L 134	135	24.5.2016
M11	KOMISIJOS DELEGUOTASIS SPRENDIMAS (ES) 2017/2113 2017 m. rugsėjo 11 d.	L 317	119	1.12.2017
M12	KOMISIJOS DELEGUOTASIS SPRENDIMAS (ES) 2019/608 2019 m. sausio 16 d.	L 104	1	15.4.2019
M13	KOMISIJOS DELEGUOTASIS SPRENDIMAS (ES) 2020/548 2020 m. sausio 23 d.	L 131	1	24.4.2020
M14	KOMISIJOS DELEGUOTASIS SPRENDIMAS (ES) 2021/2183 2021 m. rugpjūčio 25 d.	L 444	16	10.12.2021
►M15	KOMISIJOS DELEGUOTASIS SPRENDIMAS (ES) 2023/2383 2023 m. gegužės 23 d.	L 2383	1	9.10.2023
►M16	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2024/505 2024 m. vasario 7 d.	L 505	1	12.2.2024

C1	Klaidų ištaisymas, OL L 271, 16.10.2007, p. 18 (2005/36/EB)
►C2	Klaidų ištaisymas, OL L 093, 4.4.2008, p. 28 (2005/36/EB)
►C3	Klaidų ištaisymas, OL L 033, 3.2.2009, p. 49 (2005/36/EB)
C4	Klaidų ištaisymas, OL L 305, 24.10.2014, p. 115 (2005/36/EB)
C5	Klaidų ištaisymas, OL L 177, 8.7.2015, p. 60 (2006/100/EB)
►C6	Klaidų ištaisymas, OL L 268, 15.10.2015, p. 35 (2013/55/ES,)
►C7	Klaidų ištaisymas, OL L 276, 21.10.2015, p. 65 (2005/36/EB)