1. Iki 2024 m. kovo 31 d. Belgijos priemone, taikoma pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį, nustatoma 9 % sisteminės rizikos rezervo norma, taikoma IRB mažmeninėms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kai įkeistas turtas yra Belgijoje (tiek pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui, tiek ir pozicijoms tokio įsipareigojimų neįvykdymo nesant).

2. Iki 2024 m. balandžio 1 d. Belgijos priemone, taikoma pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį, nustatoma 6 % sisteminės rizikos rezervo norma, taikoma IRB mažmeninėms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kai įkeistas turtas yra Belgijoje (tiek pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui, tiek ir pozicijoms tokio įsipareigojimų neįvykdymo nesant).

3. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama taikyti Belgijos priemonę abipusiškai, taikant ją IRB mažmeninėms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kai įkeistas turtas yra Belgijoje (tiek pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui, tiek ir pozicijoms tokio įsipareigojimų neįvykdymo nesant). Arba priemonė gali būti abipusiškai taikoma pagal šią COREP informacijos teikimo sritį: IRB mažmeninėms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms Belgijoje esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu (tiek pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui, tiek ir pozicijoms tokio įsipareigojimų neįvykdymo nesant).

4. Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti, taip pat priimti Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus IV skirsnyje nustatytas priežiūros priemones ir įgaliojimus. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5. Šią priemonę papildo įstaigos specialioji reikšmingumo riba, kaip orientyras ai priemonę. Šią priemonę papildo įstaigos specialioji reikšmingumo riba, kuria atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą. Įstaigos gali būti atleistos nuo sisteminės rizikos rezervo reikalavimo, jei atitinkamos jų sektorinės pozicijos neviršija 2 mlrd. EUR. Todėl priemonę abipusiškai taikyti prašoma tik tada, jeigu viršijama įstaigos specialioji riba.

6. Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, 2 mlrd. EUR reikšmingumo riba yra rekomenduojama maksimali riba. Dėl to atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali savo jurisdikcijoje nustatyti žemesnę ribą, jei tai tikslinga, arba priemonę abipusiškai taikyti be jokios reikšmingumo ribos.

1. Vokietijos priemonę, taikomą pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį, sudaro visoms pozicijoms (t. y. mažmeninėms ir ne mažmeninėms) fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms Vokietijoje esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, nustatyta 2 % sisteminės rizikos rezervo norma. Ši priemonė bus taikoma: i) Vokietijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti ir ii) Vokietijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančiomis standartizuotą (SA) metodą pagal riziką įvertintų pozicijų, visapusiškai ir visiškai užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 125 straipsnio 2 dalyje, sumoms apskaičiuoti.

2. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti Vokietijos priemonę, taikant ją šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms.

3. Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti, taip pat priimti Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus IV skirsnyje nustatytas priežiūros priemones ir įgaliojimus.

4. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama užtikrinti, kad abipusiškai taikoma priemonė taikoma ir jos laikomasi nuo 2023 m. vasario 1 d.

5. Šią priemonę papildo įstaigos specialioji reikšmingumo riba, kuria atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą. Kredito įstaigos gali būti atleistos nuo sisteminės rizikos rezervo reikalavimo, jei atitinkamos jų sektorinės pozicijos neviršija 10 mlrd. EUR. Todėl priemonę abipusiškai taikyti prašoma tik tada, jeigu viršijama įstaigos specialioji riba.

6. Atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą. Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, 10 mlrd. EUR reikšmingumo riba yra rekomenduojamas maksimalus ribos lygis. Dėl to atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali savo jurisdikcijoje nustatyti žemesnę ribą, jei tai tikslinga, arba priemonę abipusiškai taikyti be jokios reikšmingumo ribos.

1. Lietuvos priemonę, taikomą pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį, sudaro visoms mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, fizinių asmenų Lietuvoje atžvilgiu nustatyta 2 % sisteminės rizikos rezervo norma.

2. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama Lietuvos priemonę taikyti abipusiškai, ją taikant Lietuvoje esantiems ir veiklos leidimą gavusių bankų filialams ir Lietuvoje turimoms tiesioginėms tarpvalstybinėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, fizinių asmenų atžvilgiu. Didelė visų hipotekos pozicijų dalis priklauso Lietuvoje veikiantiems užsienio bankų filialams, todėl priemonės abipusiškas taikymas kitose valstybėse narėse padėtų skatinti vienodas veiklos sąlygas ir užtikrinti, kad visi svarbūs rinkos dalyviai atsižvelgtų į Lietuvoje padidėjusią gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto riziką ir padidintų savo atsparumą.

3. Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti, taip pat priimti Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus IV skirsnyje nustatytas priežiūros priemones ir įgaliojimus. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4. Šią priemonę papildo įstaigos specialioji reikšmingumo riba, kuria atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą. Įstaigos gali būti atleistos nuo sisteminės rizikos rezervo reikalavimo, jei atitinkamos jų sektorinės pozicijos neviršija 50 mln. EUR, t. y. maždaug 0,5 % visų Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus atitinkamų pozicijų. Todėl priemonę abipusiškai taikyti prašoma tik tada, jeigu viršijama įstaigos specialioji riba.

5. Tokios ribos pagrindimas:

6. Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, 50 mln. EUR reikšmingumo riba yra rekomenduojama maksimali riba. Dėl to atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali savo jurisdikcijoje nustatyti žemesnę ribą, jei tai tikslinga, arba priemonę abipusiškai taikyti be jokios reikšmingumo ribos.

1. Liuksemburgo institucijos aktyvavo teisiškai privalomas LTV ribas naujoms Liuksemburge esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos paskoloms. Atsižvelgdama į Sisteminės rizikos komiteto (pranc. Comité du Risque systémique) rekomendaciją ( 5 ), Finansų sektoriaus priežiūros komisija (pranc. Commission de Surveillance du Secteur Financier) ( 6 ) kartu su Liuksemburgo centriniu banku (Banque centrale du Luxembourg) aktyvavo LTV ribas, kurios skiriasi pagal tris paskolos gavėjų kategorijas. LTV ribos kiekvienai iš trijų kategorijų yra tokios:

2. LTV – visų paskolų arba paskolos dalių, kurias paskolos gavėjas užtikrino gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu paskolos suteikimo metu, sumos ir turto vertės tuo pačiu metu santykis.

3. LTV ribos taikomos nepriklausomai nuo nuosavybės teisės rūšies (pvz., visiška nuosavybė, uzufruktas, suvaržyta nuosavybė).

4. Priemonė taikoma bet kuriam privačiam paskolos gavėjui, gaunančiam hipotekos paskolą, skirtą gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui Liuksemburge įsigyti nekomerciniais tikslais. Priemonė taip pat taikoma, jei paskolos gavėjas šiam sandoriui sudaryti naudoja tokią teisinę struktūrą kaip investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė, taip pat bendrų paraiškų atveju. Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas apima statybų paskirties žemę, neatsižvelgiant į tai, ar statybos darbai atliekami iš karto po įsigijimo ar praėjus keleriems metams po to. Priemonė taip pat taikoma, jei paskolos gavėjui paskola suteikiama nekilnojamajam turtui pagal ilgalaikės nuomos sutartį įsigyti. Nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas savininko reikmėms arba perkamas nuomos tikslais.

5. Valstybėms narėms, kurių kredito įstaigos, draudimo bendrovės ir specialistai, vykdantys skolinimo veiklą (hipotekos paskolų teikėjai), turi atitinkamas reikšmingas Liuksemburgo kredito pozicijas tiesioginio tarpvalstybinio kredito forma, rekomenduojama Liuksemburgo priemonę abipusiškai taikyti jų jurisdikcijoje. Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės visų tarpvalstybinių pozicijų atžvilgiu, atitinkamos institucijos turėtų taikyti turimas priemones, kurių poveikis panašiausias į aktyvuotos makroprudencinės politikos priemonės poveikį.

6. Valstybės narės turėtų pranešti ESRV, kad jos abipusiškai taikė Liuksemburgo priemonę arba de minimis išimtis pagal Rekomendacijos ESRV/2015/2 D rekomendaciją. Pranešimas turėtų būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo abipusiškai taikomos priemonės priėmimo dienos, naudojant atitinkamą ESRV interneto svetainėje paskelbtą šabloną. ESRV pranešimus skelbs ESRV interneto svetainėje ir taip visuomenei praneš apie nacionalinius sprendimus dėl abipusiškumo. Skelbiant nurodomos išimtys, kurias padarė abipusiškumą taikančios valstybės narės, ir jų įsipareigojimas stebėti reglamentavimo veiksmingumo „nutekėjimą“ ir prireikus imtis veiksmų.

7. Valstybėms narėms rekomenduojama abipusiškai taikyti priemonę per tris mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8. Šią priemonę papildo dvi reikšmingumo ribos, kuriomis atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios valstybės narės gali vadovautis taikydamos de minimis principą: konkrečiai valstybei nustatyta reikšmingumo riba ir konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba. Konkrečiai valstybei nustatyta reikšmingumo riba, taikoma visoms tarpvalstybinėms hipotekos paskoloms Liuksemburge, yra 350 mln. EUR, t. y. apytiksliai 1 % visos nacionalinės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos rinkos 2020 m. gruodžio mėn. Konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba, taikoma visoms tarpvalstybinėms hipotekinėms paskoloms Liuksemburge, yra 35 mln. EUR, t. y. apytiksliai 0,1 % visos nacionalinės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos rinkos 2020 m. gruodžio mėn. Abipusiškai taikyti prašoma tik tada, kai tiek konkrečiai valstybei nustatyta reikšmingumo riba, tiek ir konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba yra peržengiamos.

1. Nyderlandų priemone, taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį, IRB taikančių kredito įstaigų fizinių asmenų atžvilgiu turimų pozicijų, užtikrintų Nyderlanduose esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka, portfeliui nustatomas minimalus vidutinis rizikos koeficientas. Paskolai, kuriai taikoma nacionalinė hipotekos garantijų sistema, priemonė netaikoma.

2. Mažiausias vidutinis rizikos koeficientas apskaičiuojamas taip:

3. Ši priemonė nepakeičia esamų kapitalo reikalavimų, nustatytų ir atsirandančių pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Bankai, kuriems taikoma ši priemonė, apskaičiuodami į šios priemonės taikymo sritį patenkančios hipotekos portfelio dalies vidutinį rizikos koeficientą remiasi ir įprasta tvarka taikomomis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatomis, ir priemonei nustatytu metodu. Apskaičiuodami savo kapitalo poreikį, jie vėliau turi taikyti didesnįjį iš dviejų vidutinių rizikos koeficientų.

4. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti Nyderlandų priemonę šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, kurios taiko IRB metodą ir turi pozicijų, užtikrintų Nyderlanduose esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu fizinių asmenų atžvilgiu, nes jų bankų sektoriai per bankų filialus Nyderlandų būsto rinkoje šiuo metu arba ateityje gali tiesiogiai arba netiesiogiai patirti sisteminę riziką.

5. Vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pradėti taikyti tokią pačią priemonę, kokią aktyvuojanti institucija įgyvendino Nyderlanduose, per C rekomendacijos 3 dalyje nurodytą terminą.

6. Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti, taip pat priimti Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus IV skirsnyje nustatytas priežiūros priemones ir įgaliojimus. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7. Šią priemonę papildo konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba, kuria atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą. Minimalus vidutinis rizikos koeficientas gali būti netaikomas kredito įstaigų, kurios taiko IRB ir turi pozicijų, užtikrintų Nyderlanduose esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, fizinių asmenų atžvilgu, portfeliui, jei jų vertė neviršija 5 mlrd. EUR. Paskolos, kurioms taikoma nacionalinė hipotekos garantijų sistema, vertinant reikšmingumo ribą nebus įskaičiuojamos.

8. Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies1 punktu, 5 mlrd. EUR reikšmingumo riba yra rekomenduojama maksimali riba. Dėl to atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali savo jurisdikcijoje nustatyti žemesnę ribą, jei tai tikslinga, arba priemonę abipusiškai taikyti be jokios reikšmingumo ribos.

1. Nuo 2020 m. gruodžio 31 d.Finansdepartementet (Norvegijos finansų ministerija) įvedė tris makroprudencines priemones: i) sisteminės rizikos rezervą pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2022 m. gruodžio 31 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomos KRD 133 straipsnį; ii) rizikos koeficiento žemutinę ribą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2022 m. gruodžio 31 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto iv papunktį; ir iii) rizikos koeficiento žemutinę ribą komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2022 m. gruodžio 31 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto iv papunktį.

2. Sisteminės rizikos rezervo norma yra 4,5 % ir taikoma visų Norvegijoje veiklos leidimą gavusių kredito įstaigų vidaus pozicijoms. Tačiau pažangiojo IRB metodo nenaudojančių kredito įstaigų visoms pozicijoms taikytina sisteminės rizikos rezervo norma yra 3 % iki 2023 m. gruodžio 30 d., po to vidaus pozicijoms taikytina sisteminės rizikos rezervo norma yra 4,5 %.

3. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba yra konkrečiai įstaigai nustatyta vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje, taikoma IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms. Nekilnojamojo turto rizikos koeficiento žemutinė riba susijusi su pagal poziciją įvertintu vidutiniu svertiniu rizikos koeficientu gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto portfelyje. Norvegijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijos turėtų būti suprantamos kaip mažmeninės pozicijos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu Norvegijoje.

4. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba yra konkrečiai įstaigai nustatyta vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje, taikoma IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms. Nekilnojamojo turto rizikos koeficiento žemutinė riba susijusi su pagal poziciją įvertintu vidutiniu svertiniu rizikos koeficientu komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfelyje. Norvegijos komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijos turėtų būti suprantamos kaip įmonių pozicijos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu Norvegijoje.

5a. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti Norvegijos priemones Norvegijoje turimoms pozicijoms atitinkamai pagal Direktyvos 2013/36/ES 134 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 5 dalį. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti sisteminės rizikos rezervo normą per 18 mėnesių nuo Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijos ESRV/2021/3 paskelbimo ( 7 )Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Rizikos koeficiento žemutinės ribos gyvenamosios paskirties ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje turėtų būti abipusiškai taikomos per įprastinį trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį po Rekomendacijos ESRV/2021/3 paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5b. Kadangi, sumažinus Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje ESRV/2023/1 ( 8 ) nurodytą reikšmingumo ribą, atitinkamai institucijai gali prireikti priimti naują nacionalinę abipusiškumo priemonę arba iš dalies pakeisti esamas nacionalines priemones, kuriomis užtikrinamas Norvegijos sisteminės rizikos rezervo priemonės abipusiškumas, abipusiškumo priemonių įgyvendinimui taikomas įprastinis trijų mėnesių laikotarpis po Rekomendacijos ESRV/2023/1 paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokių pačių makroprudencinės politikos priemonių, vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemones, kurias galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurių poveikis panašiausias į pirmiau nurodytų priemonių, kurias rekomenduojama abipusiškai taikyti. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama patvirtinti lygiavertes priemones, susijusias su vidutinio rizikos koeficiento žemutinių ribų gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms abipusiškumu atitinkamai per 12 mėnesių ir sisteminės rizikos rezervo normos abipusiškumu per 18 mėnesių nuo Rekomendacijos ESRV/2021/3 paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tiek, kiek dėl reikšmingumo ribos sumažinimo atitinkamai institucijai reikia priimti naują nacionalinę abipusiškumo priemonę, kaip aprašyta šioje dalyje, arba iš dalies pakeisti esamas nacionalines priemones, kuriomis užtikrinamas Norvegijos sisteminės rizikos rezervo priemonės abipusiškumas, abipusiškumo priemonių įgyvendinimui taikomas įprastinis trijų mėnesių laikotarpis po Rekomendacijos ESRV/2023/1 paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

[7.  7 dalis buvo išbraukta Rekomendacijoje ESRV/2023/1.]

8. Šias priemones papildo konkrečiai įstaigai nustatytos reikšmingumo ribos, grindžiamos Norvegijoje esančiomis pozicijomis, kaip orientyras abipusiškumą taikančioms atitinkamoms institucijoms dėl galimo de minimis principo taikymo.

9. Remiantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, atitinkamų valstybių narių atitinkamos institucijos gali taikyti išimtį atskiroms šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, kurių Norvegijoje turimos pozicijos yra nereikšmingos. Pozicijos laikomos nereikšmingomis, jei jos nesiekia pagal 8 dalį nustatytų konkrečiai įstaigai taikomų reikšmingumo ribų. Taikydamos reikšmingumo ribas, atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Norvegijos priemones atskiroms šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, kurioms anksčiau priemonės nebuvo taikomos, kai peržengiamos pagal 8 dalį nustatytos reikšmingumo ribos.

10. Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, pagal 8 dalį nustatytos reikšmingumo ribos yra rekomenduojamos maksimalios ribos. Dėl to atitinkamos abipusiškumą taikančios institucijos vietoj rekomenduotų ribų gali nustatyti žemesnes ribas savo jurisdikcijoje, kai tinkama, arba taikyti priemonės abipusiškumą be jokios reikšmingumo ribos.

11. Jeigu valstybėse narėse nėra veiklos leidimą gavusių kredito įstaigų, turinčių reikšmingų pozicijų Norvegijoje, atitinkamų valstybių narių atitinkamos institucijos pagal Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktą gali nuspręsti abipusiškai netaikyti Norvegijos priemonių. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Norvegijos priemones, kai kredito įstaigos peržengia atitinkamas reikšmingumo ribas.

1. Švedijos priemonė taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto iv papunktį, ir privaloma Švedijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms IRB metodą, yra konkrečiai kredito įstaigai nustatyta Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmeninių pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertinto vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba, lygi 25 %. Pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas yra atskiroms pozicijoms taikomų rizikos koeficientų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 154 straipsnį, vidurkis, įvertintas pagal atitinkamą pozicijos vertę.

2. Švedijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, kurios reguliuojamojo kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudoja IRB metodą, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį taikomą priemonę sudaro konkrečiai kredito įstaigai nustatytas tam tikrų įmonių pozicijų Švedijoje, užtikrintų komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertinto vidutinio svertinio rizikos koeficiento minimalus lygis (žemutinė riba) lygus (-i) 35 %, ir konkrečiai kredito įstaigai nustatytas tam tikrų įmonių pozicijų Švedijoje, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertinto vidutinio svertinio rizikos koeficiento minimalus lygis (žemutinė riba) lygus (-i) 25 %. Pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas yra atskiroms pozicijoms taikomų rizikos koeficientų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 153 straipsnį, vidurkis, įvertintas pagal atitinkamą pozicijos vertę. Ši priemonė neapima įmonių pozicijų, užtikrintų: i) žemės ūkio paskirties nekilnojamuoju turtu; ii) savivaldybėms, valstybėms ar regionams tiesiogiai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu; iii) nekilnojamuoju turtu, kurio daugiau nei 50 % nuosavybės naudojama nuosavo verslo reikmėms, ir iv) daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais, kurių paskirtis nėra komercinė (pvz., gyventojams priklausančios pelno nesiekiančios būsto asociacijos) arba kai gyvenamųjų pastatų skaičius neviršija keturių.

3. Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 5 dalį atitinkamų valstybių narių atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti Švedijos priemones, taikant jas veiklos leidimus šalyje gavusių ir reguliuojamojo kapitalo poreikiui apskaičiuoti IRB metodą naudojančių kredito įstaigų filialams, esantiems Švedijoje. Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 5 dalį atitinkamų valstybių narių atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti Švedijos priemones, taikant jas veiklos leidimus šalyje gavusioms ir reguliuojamojo kapitalo poreikiui apskaičiuoti IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms, turinčioms reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmenines pozicijas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu, ir (arba) įmonių pozicijas Švedijoje, užtikrintas gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu. Vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pradėti taikyti tokią pačią priemonę, kokią aktyvuojanti institucija įgyvendino Švedijoje, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamos rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ( 9 ).

4. Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokių pačių makroprudencinės politikos priemonių, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurių poveikis panašiausias į pirmiau nurodytų priemonių, kurias rekomenduojama abipusiškai taikyti. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčias priemones ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šios atitinkamos rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (9) .

5. Šias priemones papildo konkrečiai įstaigai nustatyta 5 mlrd. SEK reikšmingumo riba, taikoma kiekvienai atitinkamai 1 ir 2 dalyse aprašytai priemonei, kaip orientyras abipusiškumą taikančioms atitinkamoms institucijoms dėl galimo de minimis principo taikymo.

6. Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, atitinkamos valstybės narės institucijos gali taikyti išimtį atskiroms šalyje veiklos leidimus gavusioms ir IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms, kurių pozicijos, susijusios su atitinkamai 1 ir 2 dalyse aprašytomis priemonėmis, neviršija 5 mlrd. EUR reikšmingumo ribos. Taikydamos reikšmingumo ribą, atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti atitinkamas Švedijos priemones atskiroms šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, kurioms anksčiau priemonė nebuvo taikoma, kai dėl tos priemonės peržengiama 5 mlrd. SEK reikšmingumo riba.

7. Kai šalyje veiklos leidimus gavusios ir IRB metodą naudojančios kredito įstaigos savo filialuose Švedijoje ir (arba) vykdydamos tiesioginę tarpvalstybinę veiklą neturi jokių mažmeninių pozicijų, kaip aprašyta 1 dalyje, viršijančių 5 mlrd. SEK, atitinkamų valstybių narių atitinkamos institucijos pagal Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktą skirsnį gali nuspręsti netaikyti priemonės abipusiškumo. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti 1 dalyje aprašyta priemonę, kai šalyje veiklos leidimą gavusi ir IRB metodą naudojanti kredito įstaiga peržengia 5 mlrd. SEK ribą.

8. Kai šalyje veiklos leidimus gavusios ir IRB metodą naudojančios kredito įstaigos savo filialuose Švedijoje ir (arba) vykdydamos tiesioginę tarpvalstybinę veiklą neturi jokių įmonių pozicijų, kaip aprašyta 2 dalyje, viršijančių 5 mlrd. SEK, atitinkamų valstybių narių atitinkamos institucijos pagal Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktą gali nuspręsti netaikyti priemonės abipusiškumo. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti 2 dalyje aprašyta priemonę, kai šalyje veiklos leidimą gavusi ir IRB metodą naudojanti kredito įstaiga peržengia 5 mlrd. SEK ribą.

9. Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies1 punktu, 5 mlrd. SEK reikšmingumo riba yra rekomenduojama maksimali riba. Dėl to atitinkamos abipusiškumą taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali nustatyti žemesnę ribą savo jurisdikcijoje, kai tinkama, arba taikyti priemonės abipusiškumą be jokios reikšmingumo ribos.

1. Portugalijos priemone, taikoma pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį ir aukščiausiu konsolidavimo lygiu, aktyvuojama nauja 4 % sSyRB norma, taikoma IRB mažmeninėms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kai įkeistas turtas yra Portugalijoje (tiek pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui, tiek ir pozicijoms tokio įsipareigojimų neįvykdymo nesant).

2. Priemonės paskirtis – didinti atsparumą grėsmėms hipotekos paskolų srityje, kurios gali susikaupti dėl galimo ekonomikos sąlygų suprastėjimo, ir (arba) netikėtos reikšmingos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų korekcijos atveju.

3. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama taikyti Portugalijos priemonę abipusiškai, taikant ją IRB mažmeninėms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kai įkeistas turtas yra Portugalijoje (tiek pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui, tiek ir pozicijoms tokio įsipareigojimų neįvykdymo nesant). Arba priemonė gali būti abipusiškai taikoma pagal šią COREP informacijos teikimo sritį: IRB mažmeninėms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms Portugalijoje esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu (tiek pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui, tiek ir pozicijoms tokio įsipareigojimų neįvykdymo nesant).

4. Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti, taip pat priimti Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus IV skirsnyje nustatytas priežiūros priemones ir įgaliojimus.

5. Atsižvelgdamos į Banco de Portugal prašymą, abipusiškumą taikančioms atitinkamoms institucijoms rekomenduojama Portugalijos priemonę abipusiškai taikyti aukščiausiu konsolidacijos lygmeniu.

6. Abipusiškumą taikančioms atitinkamoms institucijoms rekomenduojama užtikrinti, kad abipusiškai taikoma priemonė taikoma ir jos laikomasi nuo 2024 m. spalio 1 d.

7. Šią priemonę papildo konkrečiai įstaigai nustatytos ir Portugalijoje esančiomis pozicijomis grindžiama reikšmingumo riba, kuria atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą. Kredito Įstaigos gali būti atleistos nuo sektoriaus sisteminės rizikos rezervo normos reikalavimo, jei atitinkamos jų sektorinės pozicijos neviršija 1 mln. EUR, t. y. maždaug 1 % Portugalijos kredito paskolų būstui įsigyti.

8. Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies1 punktu, 1 mlrd. EUR reikšmingumo riba yra rekomenduojama maksimali riba. Todėl atitinkamos institucijos vietoj rekomenduotos ribos taikymo gali savo jurisdikcijoje nustatyti žemesnę ribą, jei tai tikslinga, arba priemonę abipusiškai taikyti be jokios reikšmingumo ribos. Nustatydamos reikšmingumo ribą, atitinkamos institucijos turėtų atsižvelgti į individualaus finansinių paslaugų teikėjo makroprudencinės rizikos poziciją Portugalijoje ir įvertinti, ar ją galima laikyti nereikšminga.

9. Jeigu valstybėse narėse nėra veiklos leidimą gavusių kredito įstaigų, turinčių reikšmingų pozicijų Portugalijoje, atitinkamų valstybių narių atitinkamos institucijos pagal Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktą gali nuspręsti abipusiškai netaikyti Portugalijos priemonių. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Portugalijos priemones, kai kredito įstaigos peržengia atitinkamas reikšmingumo ribas.

1. 7 % sektorinė sisteminės rizikos rezervo norma bus taikoma visoms nacionalinėms kredito įstaigoms.

2. Ji bus taikoma visų rūšių pozicijoms, esančioms Danijoje, nefinansinių korporacijų atžvilgiu, užsiimančių su nekilnojamuoju turtu susijusia veikla, išskyrus socialinio būsto asociacijas ir būstų kooperatyvų asociacijas, ir statybų plėtra. Atitinkama skolininko ekonominė veikla nurodoma pateikiant nuorodą į Sąjungos statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, nustatytą Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 ( 10 ).

3. Abipusiškumą taikančioms atitinkamoms institucijoms rekomenduojama Danijos priemonę abipusiškai taikyti ją taikant visų rūšių pozicijoms, esančioms Danijoje, nefinansinių korporacijų atžvilgiu, užsiimančių konkrečia ekonomine veikla, kurios nustatomos taip: „Nekilnojamojo turto operacijos“ pagal NACE ( 11 ) kodą L, išskyrus socialinio būsto asociacijas ir būstų kooperatyvų asociacijas, ir „Statybų plėtra“ (41.1) pagal NACE kodą F.

4. Atsižvelgiant į Danijos pramonės, verslo ir finansinių reikalų ministerijos prašymą, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama Danijos priemonę abipusiškai taikyti individualiu ir konsoliduotu lygmeniu.

5. Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti, taip pat priimti Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus IV skirsnyje nustatytas priežiūros priemones ir įgaliojimus.

6. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama užtikrinti, kad abipusiškai taikoma priemonė taikoma ir jos laikomasi nuo 2024 m. birželio 30 d.

7. Šią priemonę papildo konkrečiai įstaigai nustatytos ir Danijoje esančiomis pozicijomis grindžiama reikšmingumo riba, kuria atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą. Kredito Įstaigos gali būti atleistos nuo sektoriaus sisteminės rizikos rezervo normos reikalavimo, jei atitinkamos jų sektorinės pozicijos neviršija 200 mln. EUR, t. y. maždaug 0,3 % visų Danijos pozicijų, susijusių su nekilnojamojo turto įmonėmis.

8. Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, 200 mln. EUR reikšmingumo riba yra rekomenduojama maksimali riba. Todėl atitinkamos institucijos vietoj rekomenduotos ribos taikymo gali savo jurisdikcijoje nustatyti žemesnę ribą, jei tai tikslinga, arba priemonę abipusiškai taikyti be jokios reikšmingumo ribos. Nustatydamos reikšmingumo ribą, atitinkamos institucijos turėtų atsižvelgti į individualaus finansinių paslaugų teikėjo makroprudencinės rizikos poziciją Danijoje įvertinti, ar ją galima laikyti nereikšminga.

9. Jeigu valstybėse narėse nėra veiklos leidimą gavusių kredito įstaigų, turinčių reikšmingų pozicijų Danijoje, atitinkamų valstybių narių atitinkamos institucijos pagal Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktą gali nuspręsti abipusiškai netaikyti Danijos priemonių. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Danijos priemones, kai kredito įstaigos peržengia atitinkamas reikšmingumo ribas.