Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1488

Siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Europos našioji kompiuterija“, laikotarpiui iki 2033 m. gruodžio 31 d. įsteigiama bendroji įmonė, kaip tai suprantama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 187 straipsnyje (toliau – Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė, Bendroji įmonė).

Siekiant atsižvelgti į 2021–2027 m. DFP, taip pat „Europos horizonto“, Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo trukmę, kvietimai teikti pasiūlymus ir kvietimai dalyvauti konkursuose pagal šį reglamentą skelbiami ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus arba kvietimai dalyvauti konkursuose gali būti skelbiami ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d.

Bendroji įmonė turi juridinio asmens statusą. Kiekvienoje valstybėje narėje ji naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės įstatymus. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba juo disponuoti, taip pat gali būti teismo proceso šalis.

Bendrosios įmonės buveinė yra Liuksemburge.

Bendrosios įmonės įstatai (toliau – Įstatai) pateikti priede.

Bendrosios įmonės misija – sukurti, diegti, plėtoti ir išlaikyti Sąjungoje pirmaujančią pasaulyje sietinę, saugią ir hipersusietą superkompiuterijos, kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros ekosistemą; padėti kurti ir diegti į paklausą ir į naudotojus orientuotas novatoriškas ir konkurencingas superkompiuterių sistemas, grindžiamas tiekimo grandine, kurioje bus užtikrinamas sudedamųjų dalių, technologijų ir žinių tiekimas, apribojant sutrikimų riziką, ir padėti plėtoti daug įvairių optimizuotų naudoti tokiose sistemose taikmenų; taip pat plėsti tos superkompiuterių infrastruktūros naudojimą, kad ja naudotųsi daug viešųjų ir privačių naudotojų, ir remti dvejopą pertvarką bei Europos mokslui ir pramonei reikalingų pagrindinių įgūdžių ugdymą.

Bendroji įmonė siekia šių bendrųjų tikslų:

padėti įgyvendinti Reglamentą (ES) 2021/695 ypač jo 3 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas padarytų poveikį mokslui, ekonomikai, aplinkai, technologijoms ir visuomenei, kad būtų stiprinama Sąjungos mokslinė ir technologinė bazė, įgyvendinti Sąjungos strateginius prioritetus ir prisidėti prie Sąjungos tikslų ir politikos įgyvendinimo ir padėti spręsti visuotinius uždavinius, įskaitant darnaus vystymosi tikslus, laikantis Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ( 1 ), principų;

plėtoti glaudų bendradarbiavimą ir užtikrinti veiksmų koordinavimą su kitomis Europos partnerystėmis, be kita ko, skelbiant bendrus kvietimus, taip pat, kai aktualu, siekti sinergijos su atitinkama veikla ir programomis Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, visų pirma tomis, kuriomis remiamas novatoriškų sprendimų diegimas, švietimas ir regioninė plėtra;

kurti, diegti, plėtoti ir išlaikyti Sąjungoje integruotą, į paklausą ir į naudotojus orientuotą hipersusietą pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą;

susieti hipersusietą superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą ir tarpusavyje sujungti ją su Europos duomenų erdvėmis ir debesijos ekosistema, kad įvairiems viešiesiems ir privatiems naudotojams Europoje būtų teikiamos kompiuterijos ir duomenų paslaugos;

skatinti mokslinę kompetenciją ir remti Sąjungoje gautų mokslinių tyrimų bei inovacijų rezultatų diegimą ir sistemingą naudojimą;

toliau plėtoti ir remti itin konkurencingą ir novatorišką superkompiuterių ir duomenų ekosistemą, kuri būtų plačiai paskirstyta Europoje, prisidedant prie Sąjungos lyderystės mokslo srityje ir skaitmeninės lyderystės, kad ji būtų pajėgi savarankiškai kurti kompiuterijos technologijas bei architektūras ir jas integruoti į pirmaujančias kompiuterijos sistemas, taip pat kurti optimizuotas naudoti tokiose sistemose pažangiąsias taikmenas;

plėtoti superkompiuterių paslaugų naudojimą ir pagrindinių įgūdžių, kurių reikia Europos mokslui ir pramonei, ugdymą.

Bendroji įmonė padeda apsaugoti Sąjungos interesus perkant superkompiuterius ir remiant našiosios kompiuterijos technologijų, sistemų ir taikmenų kūrimą ir diegimą. Ji sudaro sąlygas taikyti bendro projektavimo metodą įsigyjant pasaulinio lygio superkompiuterius ir kartu užtikrinant įsigytų technologijų ir sistemų tiekimo grandinės saugumą. Ji prisideda prie Sąjungos strateginio savarankiškumo, remia technologijų ir taikmenų, kuriomis stiprinama Europos našiosios kompiuterijos technologijų tiekimo grandinė, kūrimą ir skatina jų integravimą į superkompiuterių sistemas, tenkinančias daugelį mokslo, visuomenės, aplinkos ir pramonės poreikių.

Bendroji įmonė 3 straipsnyje nurodytą misiją įgyvendina remdamasi šiais veiklos ramsčiais:

administraciniu ramsčiu, aprėpiančiu Bendrosios įmonės veikimo ir valdymo bendrąją veiklą;

infrastruktūros ramsčiu, aprėpiančiu saugios ir hipersusietos pasaulinio lygio superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros įsigijimo, diegimo, modernizavimo ir eksploatavimo veiklą, įskaitant skatinimą diegti ir sistemingai naudoti Sąjungoje gautus mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus;

superkompiuterių paslaugų susiejimo ramsčiu, aprėpiančiu visą veiklą siekiant Sąjungos mastu suteikti prieigą prie sietinių bei saugių superkompiuterių ir duomenų išteklių ir paslaugų visoje Europoje mokslinių tyrimų ir mokslo bendruomenei, pramonei (įskaitant MVĮ) ir viešajam sektoriui, visų pirma bendradarbiaujant su PRACE ir GEANT. Ta veikla apima:

paramą našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos ir duomenų išteklių, kurie visiškai ar iš dalies nuosavybės teise priklauso Bendrajai įmonei arba kuriuos savanoriškai teikia dalyvaujančios valstybės, tarpusavio sujungimui;

ii)

paramą superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos duomenų infrastruktūros tarpusavio sujungimui su Sąjungos bendromis Europos duomenų erdvėmis ir sietine bei saugia debesijos ir duomenų infrastruktūra;

iii)

paramą platformos, kuria siekiama užtikrinti sklandų susiejimą ir saugų superkompiuterių bei kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros teikimą, kūrimui, įsigijimui ir eksploatavimui, įsteigiant vieno langelio principu veikiantį prieigos punktą bet kokioms superkompiuterių ar duomenų paslaugoms, kurias valdo Bendroji įmonė, suteikiant visiems naudotojams vieną prieigos punktą;

technologijų ramsčiu, aprėpiančiu plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą kuriant pasaulinio lygio konkurencingą ir novatorišką superkompiuterių ekosistemą visoje Europoje, apimančią aparatinės ir programinės įrangos technologijas, ir jas integruojant į kompiuterijos sistemas aprėpiant visą mokslo ir pramonės vertės grandinę, kad būtų prisidedama prie Sąjungos strateginio savarankiškumo. Juo daug dėmesio skiriama ir energiją taupančioms našiosios kompiuterijos technologijoms, prisidedant prie aplinkos tvarumo. Ta veikla apimami, inter alia, šie elementai:

mažos vartojamosios galios mikroprocesorių sudedamosios dalys, tarpusavio sujungimui skirtos sudedamosios dalys, sistemos architektūra ir susijusios technologijos, pavyzdžiui, naujoviški algoritmai, programinės įrangos kodai, įrankiai ir aplinka;

ii)

besiformuojančios kompiuterijos paradigmos ir jų integravimas į pirmaujančias superkompiuterių sistemas, taikant bendro projektavimo metodą. Šios technologijos susiejamos su aukščiausios klasės superkompiuterių, įskaitant kvantinius kompiuterius, ir infrastruktūros kūrimu, įsigijimu ir diegimu;

iii)

technologijos ir sistemos, skirtos sujungti ir eksploatuoti klasikines superkompiuterių sistemas su kitomis, daugeliu atvejų pagalbinio pobūdžio kompiuterijos technologijomis, pavyzdžiui, kvantinės kompiuterijos ar kitomis besiformuojančiomis technologijomis, ir užtikrinti veiksmingą jų eksploatavimą;

iv)

nauji algoritmai ir programinės įrangos technologijos, dėl kurių gerokai padidėja našumas;

taikmenų ramsčiu, aprėpiančiu veiklą, kuria siekiama užtikrinti ir išlaikyti Europos kompetenciją pagrindinių kompiuterijos ir duomenų taikmenų ir mokslui, pramonei (įskaitant MVĮ) bei viešajam sektoriui skirtų kodų srityje. Ta veikla apimami, inter alia, šie elementai:

taikmenos, įskaitant naujus algoritmus ir programinės įrangos patobulinimus, skirtos viešiesiems ir privatiems naudotojams, kuriems naudingas aukščiausios klasės superkompiuterių išteklių ir pajėgumų eksploatavimas ir jų sujungimas su pažangiosiomis skaitmeninėmis technologijomis, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, našiosios duomenų analizės, debesijos technologijomis ir kt., bendrai projektuojant, plėtojant ir optimizuojant didelio masto ir naujai kuriamus rinkoje pirmaujančius našiosios kompiuterijos kodus ir taikmenas;

ii)

parama, be kita ko, pavyzdiniams centrams našiosios kompiuterijos srityje taikmenų ir didelio masto bandomųjų demonstracinių projektų bei bandymo platformų, skirtų didžiųjų duomenų taikmenoms ir pažangioms skaitmeninėms paslaugoms įvairiuose mokslo, viešuosiuose ir pramonės sektoriuose;

naudojimo ir įgūdžių plėtimo ramsčiu, kuriuo siekiama plėtoti pajėgumus ir įgūdžius, kuriais skatinama kompetencija superkompiuterijos, kvantinės kompiuterijos ir duomenų naudojimo srityse, atsižvelgiant į sinergiją su kitomis programomis ir priemonėmis, visų pirma Skaitmeninės Europos programa, plėtoti superkompiuterių išteklių ir duomenų taikmenų naudojimą mokslo ir pramonės reikmėms ir skatinti pramonės sektoriaus prieigą prie superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros ir jų naudojimą pramonės poreikiams pritaikytoms inovacijoms, taip pat formuoti Europoje itin kompetentingą pirmaujančią mokslo bendruomenę ir kvalifikuotą darbo jėgą, kurios leistų jai pirmauti mokslo srityje ir užtikrinti pramonės bei viešojo administravimo skaitmeninę transformaciją, be kita ko, užtikrinant paramą nacionaliniams našiosios kompiuterijos kompetencijos centrams ir pavyzdiniams centrams našiosios kompiuterijos srityje ir jų tinklų kūrimą;

tarptautiniu bendradarbiavimo ramsčiu, vadovaujantis Sąjungos išorės politikos tikslais ir tarptautiniais įsipareigojimais, nustatoma, vykdoma su tarptautinio bendradarbiavimo superkompiuterijos srityje skatinimu susijusi veikla ir joje dalyvaujama, siekiant įveikti visuotinius mokslui ir visuomenei kylančius iššūkius, kartu skatinant Europos našiosios kompiuterijos tiekimo ir naudotojų ekosistemos konkurencingumą.

Be 1 dalyje išvardytų sričių veiklos, Bendrajai įmonei gali būti pavesta atlikti papildomas užduotis skiriant kaupiamąjį, papildomą arba sujungtą finansavimą pagal kelias Sąjungos programas, kaip numatyta atitinkamoje Komisijos darbo programoje.

Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant Europos ekonominės erdvės asignavimus, į Bendrąją įmonę sudaro iki 3 081 300 000 EUR, įskaitant 92 000 000 EUR administracinėms išlaidoms, su sąlyga, kad dalyvaujančių valstybių įnašas bent atitiktų tą sumą; šios sumos paskirstomos taip:

iki 900 000 000 EUR – iš programos „Europos horizontas“;

iki 1 981 300 000 EUR – iš Skaitmeninės Europos programos;

iki 200 000 000 EUR – iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

1 dalyje nurodytas Sąjungos finansinis įnašas mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų kiekvienai atitinkamai programai.

Bendrajai įmonei gali būti skirta papildomų Sąjungos lėšų, kuriomis papildomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įnašas, siekiant remti 4 straipsnyje nurodytus jos veiklos ramsčius, išskyrus nurodytuosius 4 straipsnio 1 dalies a punkte.

Apskaičiuojant didžiausią Sąjungos finansinį įnašą neįtraukiami įnašai pagal Sąjungos programas, atitinkantys pagal 3 dalį Bendrajai įmonei pavedamą papildomą veiklą.

Programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos arba Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotosios trečiosios valstybės pagal atitinkamus asociacijos susitarimus Bendrajai įmonei gali skirti papildomų Sąjungos lėšų, kuriomis papildomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įnašas. Tos papildomos Sąjungos lėšos nedaro poveikio 7 straipsnio 1 dalyje nurodytam dalyvaujančių valstybių įnašui, nebent dalyvaujančios valstybės susitaria kitaip.

šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą Sąjungos finansinį įnašą Bendroji įmonė naudoja siekdama suteikti finansinę paramą netiesioginiams veiksmams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/695 2 straipsnio 43 punkte, atitinkantiems Bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą.

1 dalies b punkte nurodytas Sąjungos finansinis įnašas naudojamas stiprinant pajėgumus visoje Sąjungoje, įskaitant našiųjų kompiuterių, kvantinių kompiuterių ar kvantinių simuliatorių įsigijimą, modernizavimą ir eksploatavimą, našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros susiejimą bei jos naudojimo plėtimą ir pažangiųjų įgūdžių ugdymą bei mokymo tobulinimą.

1 dalies c punkte nurodytas Sąjungos finansinis įnašas naudojamas tarpusavyje sujungiant našiosios kompiuterijos ir duomenų išteklius ir kuriant integruotą Europos masto hipersusietą našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą.

Įnašai iš kitų Sąjungos programų nei nurodytosios 5 straipsnio 1 dalyje, kurie yra Sąjungos bendro finansavimo, skiriamo programai, kurią įgyvendina viena iš dalyvaujančių valstybių, kuri yra valstybė narė, dalis, nėra įtraukiami apskaičiuojant 5 straipsnyje nurodytą Sąjungos didžiausią finansinį įnašą.

Dalyvaujančios valstybės skiria visą įnašą, kuris atitinka 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą Sąjungos įnašą. Dalyvaujančios valstybės tarpusavyje susitaria dėl bendrų įnašų ir dėl to, kaip juos teiks. Tai nedaro poveikio kiekvienos dalyvaujančios valstybės galimybei apibrėžti savo nacionalinį finansinį įnašą pagal 8 straipsnį.

Bendrosios įmonės privatūs nariai Bendrajai įmonei skiria arba pasirūpina, kad juos sudarantys subjektai ir susiję subjektai skirtų įnašus, kurie sudarytų bent 900 000 000 EUR.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus įnašus sudaro Įstatų 15 straipsnyje nustatyti įnašai.

Įstatų 15 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytus įnašus kiekviena dalyvaujanti valstybė gali teikti toje dalyvaujančioje valstybėje įsisteigusiems paramos gavėjams. Dalyvaujančios valstybės gali papildyti Bendrosios įmonės įnašą neviršydamos Reglamento (ES) 2021/695 34 straipsnyje, Reglamento (ES) 2021/694 14 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2021/1153 14 straipsnyje nustatytos taikytinos didžiausios kompensavimo normos. Tokiais įnašais nedaromas poveikis valstybės pagalbos taisyklėms.

Kiti nei Sąjunga Bendrosios įmonės nariai ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. valdybai pateikia ataskaitą, kaip nustatyta Įstatų 15 straipsnyje, apie praėjusiais finansiniais metais skirtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įnašų vertę.

►C1 Siekiant įvertinti Įstatų 15 straipsnio 3 dalies b–g punktuose nurodytus įnašus, ◄ išlaidos nustatomos pagal atitinkamų subjektų įprastą išlaidų apskaitos praktiką, pagal šalyje, kurioje yra įsisteigęs subjektas, taikomus apskaitos standartus ir pagal taikomus tarptautinius apskaitos standartus ir tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Išlaidas patvirtina nepriklausomas išorės auditorius, kurį paskiria atitinkamas subjektas, arba dalyvaujančių valstybių audito institucijos. Jei kyla neaiškumų dėl išlaidų patvirtinimo, vertės nustatymo metodą gali patikrinti Bendroji įmonė. Jei neaiškumų lieka, Bendroji įmonė gali atlikti vertės nustatymo metodo auditą.

Komisija gali nutraukti, proporcingai sumažinti ar sustabdyti Sąjungos finansinį įnašą į Bendrąją įmonę arba pradėti Įstatų 23 straipsnyje nurodytą likvidavimo procedūrą šiais atvejais:

jeigu Bendroji įmonė neatitinka Sąjungos įnašo sąlygų arba

jeigu kiti nei Sąjunga nariai arba juos sudarantys subjektai ar su jais susiję subjektai nepateikia įnašo, pateikia tik dalį įnašo arba nesilaiko šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų su įnašu susijusių terminų, arba

dėl 24 straipsnyje nurodytų vertinimų rezultatų.

Komisijos sprendimas nutraukti, proporcingai sumažinti ar sustabdyti Sąjungos finansinį įnašą netrukdo kompensuoti tinkamų finansuoti išlaidų, kurias patyrė kiti nei Sąjunga nariai, iki pranešimo Bendrajai įmonei apie sprendimą.

Kiekviena dalyvaujanti valstybė prisiima orientacinį įsipareigojimą dėl savo nacionalinio finansinio įnašo, skirto netiesioginiams veiksmams, į Bendrąją įmonę, dydžio. Šis įsipareigojimas Bendrajai įmonei prisiimamas kasmet prieš priimant darbo programą.

Be Reglamento (ES) 2021/695 22 straipsnyje, Reglamento (ES) 2021/694 18 straipsnyje arba Reglamento (ES) 2021/1153 11 straipsnyje nustatytų kriterijų, į darbo programą kaip priedas gali būti įtraukti tinkamumo kriterijai dėl nacionalinių teisės subjektų dalyvavimo.

Kiekviena dalyvaujanti valstybe paveda Bendrajai įmonei atlikti pasiūlymų vertinimą pagal programos „Europos horizontas“ taisykles.

Pasiūlymų atranka grindžiama vertinimo komiteto pateiktu eilės sąrašu. Valdyba nuo to sąrašo gali nukrypti tinkamai pagrįstais atvejais, kaip nustatyta darbo programoje, siekdama užtikrinti bendrą rinkiniais grindžiamo požiūrio darną.

Kiekviena dalyvaujanti valstybė, remdamasi nacionaliniais strateginiais prioritetais, turi veto teisę visais klausimais, susijusiais su jos pačios nacionalinių finansinių įnašų į Bendrąją įmonę naudojimu pareiškėjams, įsisteigusiems tose dalyvaujančiose valstybėse.

Kiekviena dalyvaujanti valstybė sudaro vieną ar daugiau administracinių susitarimų su Bendrąja įmone, kuriais nustatomas įnašų mokėjimo pareiškėjams, įsisteigusiems toje dalyvaujančioje valstybėje, ir ataskaitų dėl tų įnašų teikimo koordinavimo mechanizmas. Toks susitarimas apima tvarkaraštį, mokėjimo sąlygas, ataskaitų teikimą ir audito reikalavimus.

Kiekviena dalyvaujanti valstybė siekia sinchronizuoti savo mokėjimo tvarkaraštį, ataskaitų teikimą ir auditus su Bendrosios įmonės mokėjimo tvarkaraščiu, ataskaitų teikimu ir auditais ir suderinti savo išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles su programos „Europos horizontas“ taisyklėmis.

2 dalyje nurodytame susitarime kiekviena dalyvaujanti valstybė gali pavesti Bendrajai įmonei atlikti jos įnašo mokėjimą jos paramos gavėjams. Atlikus pasiūlymų atranką dalyvaujanti valstybė įsipareigoja skirti mokėjimams būtiną sumą. Dalyvaujančios valstybės audito institucijos gali atlikti jos atitinkamų nacionalinių įnašų auditą.

„EuroHPC“ superkompiuteriai įrengiami dalyvaujančioje valstybėje, kuri yra valstybė narė. Tuo atveju, kai dalyvaujanti valstybė jau teikia „EuroHPC“ superkompiuterio, kuris yra aukščiausios klasės superkompiuteris arba vidutinės klasės superkompiuteris, prieglobą, ji negali būti tinkama dalyvauti naujame kvietime pareikšti susidomėjimą dėl tokių tolesnės kartos superkompiuterių bent penkerius metus nuo atrankos datos po ankstesnio kvietimo pareikšti susidomėjimą. Įsigyjant kvantinius kompiuterius ir kvantinius simuliatorius arba modernizuojant „EuroHPC“ superkompiuterį su kvantiniais greitintuvais, tas laikotarpis sutrumpinamas iki dvejų metų.

11, 12 ir 14 straipsniuose nurodytų „EuroHPC“ superkompiuterių atveju prieglobą teikiantis subjektas gali atstovauti dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba prieglobos konsorciumui. Prieglobą teikiantis subjektas ir dalyvaujančios valstybės ar prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių kompetentingos institucijos tuo tikslu sudaro susitarimą.

Bendroji įmonė prieglobą teikiančiam subjektui paveda eksploatuoti kiekvieną konkretų „EuroHPC“ superkompiuterį, kuris visiškai arba bendros nuosavybės teise priklauso Bendrajai įmonei pagal 11, 12 ir 14 straipsnius.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti prieglobą teikiantys subjektai atrenkami laikantis šio straipsnio 5 dalies ir 19 straipsnyje nurodytų Bendrosios įmonės finansinių taisyklių.

Paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą, valdyba atrenka šio straipsnio 2 dalyje nurodytą prieglobą teikiantį subjektą ir atitinkamą dalyvaujančią valstybę, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, arba atitinkamą prieglobos konsorciumą, laikydamasi sąžiningos ir skaidrios procedūros, grindžiamos, inter alia, šiais kriterijais:

atitiktimi kvietime pareikšti susidomėjimą nustatytoms bendrosioms sistemos specifikacijoms;

„EuroHPC“ superkompiuterio visomis nuosavybės išlaidomis, įskaitant tikslią šio superkompiuterio eksploatavimo išlaidų per jo naudojimo laikotarpį sąmatą ir patikrinimo metodą;

prieglobą teikiančio subjekto turima panašių sistemų įrengimo ir eksploatavimo patirtimi;

prieglobą teikiančio subjekto objekto fizinės ir IT infrastruktūros kokybe, saugumu ir junglumu su likusia Sąjungos dalimi;

naudotojams teikiamų paslaugų kokybe, visų pirma, pajėgumais vykdyti paslaugų lygmens susitarimą, pateiktą kartu su atrankos procedūros dokumentais;

atitinkamo patvirtinamojo dokumento, kuriuo patvirtinamas valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių kompetentingų institucijų įsipareigojimas padengti „EuroHPC“ superkompiuterio visų nuosavybės išlaidų dalį, kuri nepadengiama Sąjungos įnašu, kaip nustatyta 5 straipsnyje, arba kuriuo nors kitu Sąjungos įnašu, kaip nustatyta 6 straipsnyje, tol, kol Bendroji įmonė to superkompiuterio nuosavybės teises perduoda tam prieglobą teikiančiam subjektui, arba, jei nuosavybės teisės neperduodamos, kol superkompiuteris bus parduotas arba jo eksploatavimas nutrauktas, pateikimu.

13 straipsnyje nurodytų pramoninių „EuroHPC“ superkompiuterių atveju prieglobą teikiantis subjektas sudaro susitarimą su privačių partnerių konsorciumu dėl pasirengimo tokių superkompiuterių ar „EuroHPC“ superkompiuterių skaidinių įsigijimui ir dėl jų eksploatavimo.

Pramoninių superkompiuterių prieglobai taikomos šios sąlygos:

Bendroji įmonė prieglobą teikiančiam subjektui paveda eksploatuoti kiekvieną konkretų pagal 13 straipsnį bendros nuosavybės teise priklausantį pramoninį „EuroHPC“ superkompiuterį;

prieglobą teikiantys subjektai atrenkami laikantis šio straipsnio 5 dalies ir 19 straipsnyje nurodytų Bendrosios įmonės finansinių taisyklių;

paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą, valdyba atrenka prieglobą teikiantį subjektą ir susijusį privačių partnerių konsorciumą, laikydamasi sąžiningos ir skaidrios procedūros, inter alia, grindžiamos:

šio straipsnio 5 dalies a–e punktuose nurodytais kriterijais ir

ii)

atitinkamo patvirtinamojo dokumento, kuriuo patvirtinamas privačių partnerių konsorciumo įsipareigojimas padengti „EuroHPC“ superkompiuterio visų nuosavybės išlaidų dalį, kuri nepadengiama Sąjungos įnašu, kaip nustatyta 5 straipsnyje, arba kuriuo nors kitu Sąjungos įnašu, kaip nustatyta 6 straipsnyje, pateikimu.

Iš anksto susitaręs su Komisija atrinktas prieglobą teikiantis subjektas gali nuspręsti pakviesti papildomas dalyvaujančias valstybes arba privačių partnerių konsorciumą prisijungti prie prieglobos konsorciumo. Prisijungiančių dalyvaujančių valstybių arba privačių narių finansinis ar nepiniginis įnašas arba bet koks kitas įsipareigojimas nedaro poveikio Sąjungos finansiniam įnašui ir atitinkamoms nuosavybės teisėms bei Sąjungai skiriamo prieigos prie to „EuroHPC“ superkompiuterio laiko procentinei daliai, kaip nustatyta 11, 12, 13 ir 14 straipsniuose.

Prieš pradėdama „EuroHPC“ superkompiuterio įsigijimo procedūrą, Bendroji įmonė su kiekvienu atrinktu prieglobą teikiančiu subjektu sudaro prieglobos susitarimą.

Prieglobos susitarime, visų pirma, aptariami šie aspektai dėl „EuroHPC“ superkompiuterių:

teisės ir pareigos superkompiuterio įsigijimo procedūros metu, įskaitant superkompiuterio priėmimo bandymus;

atsakomybės už superkompiuterio eksploatavimą sąlygos;

eksploatuojant superkompiuterį, naudotojams siūlomų paslaugų kokybė, nustatyta paslaugų lygmens susitarime;

planai, susiję su superkompiuterio energijos vartojimo efektyvumu ir aplinkos tvarumu;

Sąjungai skirtos prieigos prie superkompiuterio laiko dalies sąlygos, dėl kurių pagal 17 straipsnį nusprendė valdyba;

prieigos laiko apskaitos sąlygos;

visų nuosavybės išlaidų dalis, kurios atžvilgiu prieglobą teikiantis subjektas pasirūpins, kad ją padengtų dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančios valstybės;

11 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 7 dalyje, 13 straipsnio 6 dalyje ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodyto nuosavybės teisių perdavimo sąlygos, įskaitant – „EuroHPC“ superkompiuterių atveju – jų likutinės vertės apskaičiavimo ir eksploatavimo nutraukimo nuostatas;

prieglobą teikiančio subjekto pareiga suteikti prieigą prie „EuroHPC“ superkompiuterių, kartu užtikrinant superkompiuterių saugumą, asmens duomenų apsaugą pagal Reglamentą (ES) 2016/679, elektroninių ryšių privatumo apsaugą pagal Direktyvą 2002/58/EB, komercinių paslapčių apsaugą pagal Direktyvą (ES) 2016/943, taip pat kitų duomenų, kurių atžvilgiu taikoma prievolė saugoti profesinę paslaptį, konfidencialumo apsaugą;

prieglobą teikiančio subjekto pareiga įgyvendinti patvirtintą „EuroHPC“ superkompiuterio eksploatavimo išlaidų ir naudotojų prieigos laiko audito procedūrą;

prieglobą teikiančio subjekto pareiga ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. pateikti valdybai naudojimosi prieigos laiku praėjusiais finansiniais metais audito ataskaitą ir duomenis;

konkrečios sąlygos, taikomos, kai prieglobą teikiantis subjektas eksploatuoja „EuroHPC“ superkompiuterį pramoninėms reikmėms.

Prieglobos susitarimą reglamentuoja Sąjungos teisė, kurią papildo valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, teisė, kai tam tikras aspektas nėra įtrauktas į šio reglamento arba kitų Sąjungos teisės aktų taikymo sritį.

Prieglobos susitarime įtvirtinama arbitražinė išlyga, kaip apibrėžta SESV 272 straipsnyje, pagal kurią jurisdikcija visais priglobos susitarimo klausimais priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Sudariusi prieglobos susitarimą ir nedarydama poveikio šio straipsnio 2 daliai, Bendroji įmonė, padedama atrinkto prieglobą teikiančio subjekto, pradeda „EuroHPC“ superkompiuterio įsigijimo procedūras, laikydamasi 19 straipsnyje nurodytų Bendrosios įmonės finansinių taisyklių.

Vidutinės klasės superkompiuterių atveju, sudariusi prieglobos susitarimą, Bendroji įmonė arba prieglobą teikiantis subjektas abiejų susitariančiųjų šalių vardu pradeda „EuroHPC“ superkompiuterio įsigijimo procedūras, laikydamasis 19 straipsnyje nurodytų Bendrosios įmonės finansinių taisyklių.

Bendroji įmonė įsigyja aukščiausios klasės superkompiuterius ir jie jai priklauso nuosavybės teise.

5 straipsnio 1 dalyje nurodytu Sąjungos finansiniu įnašu padengiama ne daugiau kaip 50 % aukščiausios klasės superkompiuterių įsigijimo išlaidų ir ne daugiau kaip 50 % jų eksploatavimo išlaidų.

Likusią aukščiausios klasės superkompiuterių visų nuosavybės išlaidų dalį padengia dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančios valstybės, įnašus galbūt papildant 6 straipsnyje nurodytais įnašais.

Atrenkant aukščiausios klasės superkompiuterio tiekėją remiamasi pasiūlymo specifikacijomis, kuriose atsižvelgiama į naudotojo reikalavimus, ir bendrosiomis sistemos specifikacijomis, kurias atrinktas prieglobą teikiantis subjektas pateikia savo paraiškoje pagal kvietimą pareikšti susidomėjimą. Atrankoje taip pat atsižvelgiama į tiekimo grandinės saugumą.

Bendroji įmonė gali veikti kaip pirmasis naudotojas ir įsigyti aukščiausios klasės superkompiuterių, kuriuose integruotos visų pirma Sąjungoje sukurtos į paklausą ir į naudotoją orientuotos, konkurencingos technologijos.

Valdyba gali nuspręsti darbo programoje, jei esama tinkamai pagrįstų saugumo priežasčių, tiekėjų dalyvavimui įsigyjant aukščiausios klasės superkompiuterius taikyti sąlygas pagal Reglamento (ES) 2021/694 12 straipsnio 6 dalį arba apriboti tiekėjų dalyvavimą dėl saugumo priežasčių arba veiksmų, kurie yra tiesiogiai susiję su Sąjungos strateginiu savarankiškumu, pagal to Reglamento 18 straipsnio 4 dalį.

Nedarant poveikio Bendrosios įmonės likvidavimui, kaip nurodyta Įstatų 23 straipsnio 4 dalyje, ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams po to, kai Bendroji įmonė sėkmingai atlieka prieglobą teikiančio subjekto objekte įrengtų aukščiausios klasės superkompiuterių priėmimo bandymą, valdybos sprendimu, laikantis prieglobos susitarimo, aukščiausios klasės superkompiuterio nuosavybės teisės gali būti perduotos atitinkamam prieglobą teikiančiam subjektui, tas superkompiuteris gali būti parduotas kitam subjektui arba jo eksploatavimas gali būti nutrauktas. Perdavus aukščiausios klasės kompiuterio nuosavybės teises prieglobą teikiantis subjektas kompensuoja Bendrajai įmonei perduodamo superkompiuterio likutinę vertę. Jeigu nuosavybės teisės prieglobą teikiančiam subjektui neperduodamos, bet priimamas sprendimas dėl eksploatavimo nutraukimo, atitinkamas išlaidas vienodai pasidalija Bendroji įmonė ir prieglobą teikiantis subjektas. Bendroji įmonė nėra atsakinga už išlaidas, patirtas po aukščiausios klasės superkompiuterio nuosavybės teisių perdavimo arba jo pardavimo ar eksploatavimo nutraukimo.

Kvantinių kompiuterių ir kvantinių simuliatorių įsigijimas ir nuosavybės teisės

Bendroji įmonė įsigyja kvantinius kompiuterius ir kvantinius simuliatorius, pradedant bandomosiomis ir eksperimentinėmis sistemomis ir baigiant prototipais ir operacinėmis sistemomis, kurie gali būti atskiros mašinos arba hibridinės su aukščiausios klasės ar vidutinės klasės našiosios kompiuterijos mašinomis ir prieinamos debesijos priemonėmis, ir jie jai priklauso nuosavybės teisėmis.

5 straipsnio 1 dalyje nurodytu Sąjungos finansiniu įnašu padengiama ne daugiau kaip 50 % kvantinių kompiuterių ir kvantinių simuliatorių įsigijimo išlaidų ir ne daugiau kaip 50 % jų eksploatavimo išlaidų.

Likusią kvantinių kompiuterių ir kvantinių simuliatorių visų nuosavybės išlaidų dalį padengia dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančios valstybės, įnašus galbūt papildant 6 straipsnyje nurodytais įnašais.

Atrenkant kvantinių kompiuterių ir kvantinių simuliatorių tiekėją remiamasi pasiūlymo specifikacijomis, kuriose atsižvelgiama į naudotojo reikalavimus, ir bendrosiomis sistemos specifikacijomis, kurias atrinktas prieglobą teikiantis subjektas pateikia savo paraiškoje pagal kvietimą pareikšti susidomėjimą. Atrankoje taip pat atsižvelgiama į tiekimo grandinės saugumą.

Bendroji įmonė gali veikti kaip pirmasis naudotojas ir įsigyti kvantinių kompiuterių ir kvantinių simuliatorių, kuriuose integruotos visų pirma Sąjungoje sukurtos technologijos.

Valdyba gali nuspręsti darbo programoje, jei esama tinkamai pagrįstų saugumo priežasčių, tiekėjų dalyvavimui įsigyjant kvantinius kompiuterius ir kvantinius simuliatorius taikyti sąlygas pagal Reglamento (ES) 2021/694 12 straipsnio 6 dalį arba apriboti tiekėjų dalyvavimą dėl saugumo priežasčių arba veiksmų, kurie yra tiesiogiai susiję su Sąjungos strateginiu savarankiškumu, pagal to Reglamento 18 straipsnio 4 dalį.

Kvantiniai kompiuteriai ir kvantiniai simuliatoriai įrengiami „EuroHPC“ superkompiuterio prieglobą teikiančio subjekto objekte arba Sąjungoje esančiame superkompiuterių centre.

Nedarant poveikio Bendrosios įmonės likvidavimui, kaip nurodyta Įstatų 23 straipsnio 4 dalyje, ne anksčiau kaip praėjus ketveriems metams po to, kai Bendroji įmonė sėkmingai atlieka prieglobą teikiančio subjekto objekte įrengto kvantinio kompiuterio ar kvantinio simuliatoriaus priėmimo bandymą, valdybos sprendimu, laikantis prieglobos susitarimo, kvantinio kompiuterio ar kvantinio simuliatoriaus nuosavybės teisės gali būti perduotos tam prieglobą teikiančiam subjektui, tas kvantinis kompiuteris ar kvantinis simuliatorius gali būti parduotas kitam subjektui arba jo eksploatavimas gali būti nutrauktas. Perdavus kvantinio kompiuterio ar kvantinio simuliatoriaus nuosavybės teises prieglobą teikiantis subjektas kompensuoja Bendrajai įmonei perduodamo superkompiuterio likutinę vertę. Jeigu nuosavybės teisės prieglobą teikiančiam subjektui neperduodamos, bet priimamas sprendimas dėl eksploatavimo nutraukimo, atitinkamas išlaidas vienodai pasidalija Bendroji įmonė ir prieglobą teikiantis subjektas. Bendroji įmonė nėra atsakinga už išlaidas, patirtas po kvantinio kompiuterio ar kvantinio simuliatoriaus nuosavybės teisių perdavimo arba jo pardavimo ar eksploatavimo nutraukimo.

Bendroji įmonė kartu su privačių partnerių konsorciumu įsigyja bent vidutinės klasės superkompiuterius arba „EuroHPC“ superkompiuterių skaidinius, pirmiausia skirtus naudoti pramonės reikmėms, ir jie jai priklauso nuosavybės teise arba jie yra jos ir privačių narių konsorciumo bendroji nuosavybė.

5 straipsnio 1 dalyje nurodytu Sąjungos finansiniu įnašu padengiama ne daugiau kaip 35 % „EuroHPC“ superkompiuterių arba „EuroHPC“ superkompiuterių skaidinių įsigijimo išlaidų. Likusią „EuroHPC“ superkompiuterių arba „EuroHPC“ superkompiuterių skaidinių visų nuosavybės išlaidų dalį padengia privačių partnerių konsorciumas.

Atrenkant pramoninio „EuroHPC“ superkompiuterio tiekėją remiamasi pasiūlymo specifikacijomis, kuriose atsižvelgiama į naudotojo reikalavimus, ir bendrosiomis sistemos specifikacijomis, kurias atrinktas prieglobą teikiantis subjektas pateikia savo paraiškoje pagal kvietimą pareikšti susidomėjimą. Atrankoje taip pat atsižvelgiama į tiekimo grandinės saugumą.

Valdyba gali nuspręsti darbo programoje, jei esama tinkamai pagrįstų saugumo priežasčių, tiekėjų dalyvavimui įsigyjant pramoninius „EuroHPC“ superkompiuterius taikyti sąlygas pagal Reglamento (ES) 2021/694 12 straipsnio 6 dalį arba apriboti tiekėjų dalyvavimą dėl saugumo priežasčių arba veiksmų, kurie yra tiesiogiai susiję su Sąjungos strateginiu savarankiškumu, pagal to Reglamento 18 straipsnio 4 dalį.

Pramoniniai „EuroHPC“ superkompiuteriai arba „EuroHPC“ superkompiuterių skaidiniai įrengiami „EuroHPC“ superkompiuterio prieglobą teikiančio subjekto objekte.

Nedarant poveikio Bendrosios įmonės likvidavimui, kaip nurodyta Įstatų 23 straipsnio 4 dalyje, ne anksčiau kaip praėjus ketveriems metams po to, kai Bendroji įmonė sėkmingai atlieka prieglobą teikiančio subjekto objekte įrengtų „EuroHPC“ superkompiuterių priėmimo bandymą, valdybos sprendimu, suderinus su privačių partnerių konsorciumu, „EuroHPC“ superkompiuterio nuosavybės teisės gali būti perduotos privačių partnerių konsorciumui, tas „EuroHPC“ superkompiuteris gali būti parduotas kitam subjektui arba jo eksploatavimas gali būti nutrauktas. Perdavus „EuroHPC“ superkompiuterio nuosavybės teises privačių partnerių konsorciumas kompensuoja Bendrajai įmonei perduodamo „EuroHPC“ superkompiuterio likutinę vertę. Jeigu nuosavybės teisės nėra perduodamos privačių partnerių konsorciumui, bet priimtas sprendimas nutraukti eksploatavimą, atitinkamas išlaidas padengia privačių partnerių konsorciumas. Bendroji įmonė nėra atsakinga už išlaidas, patirtas po „EuroHPC“ superkompiuterio nuosavybės teisių perdavimo arba jo pardavimo ar eksploatavimo nutraukimo.

Bendroji įmonė kartu su dalyvaujančios valstybės, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, perkančiosiomis organizacijomis arba su prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių perkančiosiomis organizacijomis įsigyja vidutinės klasės superkompiuterius ir jie yra jų bendroji nuosavybė.

5 straipsnio 1 dalyje nurodytu Sąjungos finansiniu įnašu padengiama ne daugiau kaip 35 % vidutinės klasės superkompiuterių įsigijimo išlaidų ir ne daugiau kaip 35 % jų eksploatavimo išlaidų. Likusią vidutinės klasės superkompiuterių visų nuosavybės išlaidų dalį padengia dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančios valstybės, įnašus galbūt papildant 6 straipsnyje nurodytais įnašais.

Atrenkant vidutinės klasės superkompiuterio tiekėją remiamasi pasiūlymo specifikacijomis, kuriose atsižvelgiama į naudotojo reikalavimus, ir bendrosiomis sistemos specifikacijomis, kurias atrinktas prieglobą teikiantis subjektas pateikia savo paraiškoje pagal kvietimą pareikšti susidomėjimą. Atrankoje taip pat atsižvelgiama į tiekimo grandinės saugumą.

Bendroji įmonė gali veikti kaip pirmasis naudotojas ir įsigyti vidutinės klasės superkompiuterių, kuriuose integruotos visų pirma Sąjungoje sukurtos į paklausą ir į naudotoją orientuotos, konkurencingos technologijos.

Valdyba gali nuspręsti darbo programoje, jei esama tinkamai pagrįstų saugumo priežasčių, tiekėjų dalyvavimui įsigyjant vidutinės klasės superkompiuterius taikyti sąlygas pagal Reglamento (ES) 2021/694 12 straipsnio 6 dalį arba apriboti tiekėjų dalyvavimą dėl saugumo priežasčių arba veiksmų, kurie yra tiesiogiai susiję su Sąjungos strateginiu savarankiškumu, pagal to Reglamento 18 straipsnio 4 dalį.

Nedarant poveikio Bendrosios įmonės likvidavimui, kaip nurodyta Įstatų 23 straipsnio 4 dalyje, Bendrajai įmonei priklausanti superkompiuterio nuosavybės dalis perduodama prieglobą teikiančiam subjektui, kai superkompiuteris visiškai nusidėvi. Prieglobą teikiantis subjektas kompensuoja Bendrajai įmonei perduodamo superkompiuterio likutinę vertę. Bendroji įmonė nėra atsakinga už jokias išlaidas, patirtas po vidutinės klasės superkompiuterio nuosavybės teisių perdavimo.

Bendroji įmonė gali paskelbti kvietimą pareikšti susidomėjimą dėl jai nuosavybės arba bendrosios nuosavybės teise priklausančių „EuroHPC“ superkompiuterių modernizavimo. Didžiausias ES įnašas, skiriamas tokiam modernizavimui, negali viršyti 150 mln. EUR. 2021–2027 m. laikotarpį.

Prieglobą teikiantis subjektas turi teisę atsakyti į šį kvietimą pareikšti susidomėjimą ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po „EuroHPC“ superkompiuterio prieglobą teikiančio subjekto atrankos datos ir ne vėliau kaip per trejus metus po šios datos. „EuroHPC“ superkompiuteris gali būti modernizuojamas tik vieną kartą.

Prieglobą teikiantį subjektą valdyba atrenka laikydamasi sąžiningos ir skaidrios procedūros, grindžiamos, inter alia, šiais kriterijais:

modernizavimo pagrindimu;

suderinamumu su originaliu „EuroHPC“ superkompiuteriu;

„EuroHPC“ superkompiuterio operacinio pajėgumo padidėjimu;

atitinkamo patvirtinamojo dokumento, kuriuo patvirtinamas valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių kompetentingų institucijų įsipareigojimas padengti „EuroHPC“ superkompiuterio modernizavimo išlaidų dalį, kuri nepadengiama Sąjungos įnašu, kaip nustatyta 5 straipsnyje, arba kuriuo nors kitu Sąjungos įnašu, kaip nustatyta 6 straipsnyje, tol, kol Bendroji įmonė to superkompiuterio nuosavybės teises perduoda tam prieglobą teikiančiam subjektui, arba, jei nuosavybės teisės neperduodamos, kol superkompiuteris bus parduotas arba jo eksploatavimas nutrauktas, pateikimu.

Bendroji įmonė kartu su dalyvaujančios valstybės, kurioje yra įsisteigęs atrinktas prieglobą teikiantis subjektas, perkančiosiomis organizacijomis arba su atrinktame prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių perkančiosiomis organizacijomis įsigyja superkompiuterio modernizavimo įrangą ir ji jiems priklauso nuosavybės teise tokiomis pačiomis nuosavybės sąlygomis kaip ir originalus „EuroHPC“ superkompiuteris.

Sąjungos finansiniu įnašu modernizavimui padengiama ne daugiau kaip 35 % modernizavimo įrangos įsigijimo išlaidų, nusidėvėjimą skaičiuojant per numatomą likusį originalaus superkompiuterio naudojimo laikotarpį, ir ne daugiau kaip 35 % papildomų eksploatavimo išlaidų. Visos modernizavimo išlaidos neturi viršyti 30 % visų originalaus „EuroHPC“ superkompiuterio įsigijimo išlaidų.

Sąjungos prieigos prie modernizuoto „EuroHPC“ superkompiuterio laiko dalis lieka nepakitusi visą jo naudojimo laikotarpį. Jei modernizuojant padidinamas pajėgumas, papildomas prieigos laikas turi būti tiesiogiai proporcingas Sąjungos įnašui.

Nedarant poveikio 17 straipsnio 9 daliai, „EuroHPC“ superkompiuteriais gali naudotis viešojo ir privačiojo sektorių naudotojai ir naudojantis dėmesys sutelkiamas į civilines taikmenas. Išskyrus pramoninius „EuroHPC“ superkompiuterius, jie naudojami pirmiausia mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais pagal viešojo finansavimo programas, viešojo sektoriaus taikmenoms ir, kai tinkama, vykdant privačią MVĮ inovacijų veiklą.

Valdyba nustato „EuroHPC“ superkompiuterių naudojimo bendrąsias prieigos sąlygas pagal 17 straipsnį ir gali nustatyti konkrečias prieigos sąlygas skirtingų tipų naudotojams ar taikmenoms. Saugumas ir paslaugų kokybė turi būti vienodi visiems kiekvienos naudotojų kategorijos naudotojams, išskyrus pramoninius „EuroHPC“ superkompiuterius, kurių saugumas ir paslaugų kokybė turi atitikti pramonės reikalavimus pagal 13 straipsnio 1 dalį.

Naudotojams, gyvenantiems, įsteigtiems ar esantiems valstybėje narėje ar programos „Horizontas 2020“ asocijuotojoje trečiojoje valstybėje, suteikiama galimybė naudoti Sąjungos prieigos prie Bendrosios įmonės „EuroHPC“, įsteigtos Reglamentu (ES) 2018/1488, įsigytų superkompiuterių laiko dalį.

Naudotojams, gyvenantiems, įsteigtiems ar esantiems valstybėje narėje arba Skaitmeninės Europos programos ar programos „Europos horizontas“ asocijuotojoje trečiojoje valstybėje, suteikiama galimybė naudoti Sąjungos prieigos prie „EuroHPC“ superkompiuterių, įsigytų po 2020 m., laiko dalį.

Tinkamai pagrįstais atvejais, atsižvelgiant į Sąjungos interesus, valdyba nusprendžia suteikti prieigos prie „EuroHPC“ superkompiuterių laiką subjektams, gyvenantiems, įsteigtiems ar esantiems bet kurioje trečiojoje valstybėje, ir tarptautinėms organizacijoms.

Sąjungos prieigos prie kiekvieno aukščiausios klasės ir kvantinio „EuroHPC“ superkompiuterio laiko dalis yra tiesiogiai proporcinga 5 straipsnio 1 dalyje nurodytam Sąjungos finansiniam įnašui, skirtam „EuroHPC“ superkompiuterio visoms nuosavybės išlaidoms padengti, ir todėl neviršija 50 % viso prieigos prie „EuroHPC“ superkompiuterio laiko.

Sąjungos prieigos prie kiekvieno vidutinės klasės „EuroHPC“ superkompiuterio laiko dalis yra tiesiogiai proporcinga 5 straipsnio 1 dalyje nurodytam Sąjungos finansiniam įnašui, skirtam superkompiuterio įsigijimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti, ir neviršija 35 % viso prieigos prie superkompiuterio laiko.

Sąjungos prieigos prie kiekvieno pramoninio „EuroHPC“ superkompiuterio laiko dalis yra tiesiogiai proporcinga 5 straipsnio 1 dalyje nurodytam Sąjungos finansiniam įnašui, skirtam superkompiuterio įsigijimo išlaidoms padengti, ir neviršija 35 % viso prieigos prie superkompiuterio laiko.

Kiekvienai dalyvaujančiai valstybei, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, arba kiekvienai prieglobos konsorciume dalyvaujančiai valstybei skiriamas likęs prieigos prie kiekvieno „EuroHPC“ superkompiuterio laikas. Prieglobos konsorciumo atveju dalyvaujančios valstybės tarpusavyje susitaria dėl prieigos prie superkompiuterio laiko paskirstymo.

Teises naudotis Sąjungai skirta prieigos prie „EuroHPC“ superkompiuterių laiko dalimi nustato valdyba.

Sąjungai skirtos prieigos prie „EuroHPC“ superkompiuterių laiko dalies naudojimas yra nemokamas viešojo sektoriaus naudotojams, nurodytiems 16 straipsnio 4 dalyje. Jis taip pat yra nemokamas pramoniniams naudotojams, kurie tą laiką naudoja taikmenoms, susijusioms su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, finansuojama pagal programą „Europos horizontas“ ar Skaitmeninės Europos programą, taip pat ta, kuriai suteiktas pažangumo ženklas pagal programą „Europos horizontas“ ar Skaitmeninės Europos programą, ir privačiai MVĮ inovacijų veiklai, kai tinkama. Remiantis vienu iš pagrindinių principų, prieigos laikas tokiai veiklai vykdyti skiriamas remiantis sąžiningo ir skaidraus tarpusavio vertinimo procesu, kurį nustato valdyba, Bendrajai įmonei nuolatos skelbiant atvirus kvietimus pareikšti susidomėjimą.

Išskyrus MVĮ naudotojus, vykdančius privačią inovacijų veiklą, kiti naudotojai taiko atvirojo mokslo metodą ir skleidžia gavus prieigą prie Bendrosios įmonės superkompiuterių įgytas žinias, laikantis Reglamento (ES) 2021/695 14 straipsnio. Papildomas taikytinas atvirojo mokslo taisykles nustato valdyba.

Valdyba nustato konkrečias taisykles dėl prieigos sąlygų, kuriomis nukrypstama nuo 6 dalyje nurodytų pagrindinių principų. Jos yra susijusios su prieigos laiko skyrimu projektams ir veiklai, kuriuos Sąjunga laiko strateginiais.

Sąjungos prašymu vykdomasis direktorius tiesioginę prieigą prie „EuroHPC“ superkompiuterių suteikia iniciatyvoms, kurios, Sąjungos nuomone, yra būtinos siekiant teikti su sveikata arba klimatu susijusias ar kitas itin svarbias skubios pagalbos paslaugas visuomenės naudai ir yra svarbios nepaprastosiose ir krizių valdymo situacijose arba tais atvejais, kurie, Sąjungos nuomone, yra itin svarbūs jos saugumui ir gynybai. Tokios prieigos įgyvendinimo tvarka ir sąlygos nustatomos valdybos tvirtinamose prieigos sąlygose.

10.

Valdyba nustato pramoniniam naudojimui taikomas sąlygas siekdama suteikti galimybę naudoti Sąjungai skirtą prieigos prie saugių našiosios kompiuterijos ir duomenų išteklių laiko dalį kitoms taikmenoms, nei išvardyta 6 dalyje.

11.

Valdyba reguliariai stebi Sąjungai skirtą prieigos laiko dalį, suteiktą kiekvienai dalyvaujančiai valstybei ir naudotojų kategorijai, be kita ko, komerciniais tikslais. Ji, be kita ko, gali nuspręsti:

iš naujo pritaikyti prieigos laiką kiekvienai veiklos arba naudotojų kategorijai, siekiant optimizuoti „EuroHPC“ superkompiuterių naudojimo pajėgumus;

siūlyti papildomas paramos priemones, kad būtų suteiktos sąžiningos prieigos galimybės naudotojams, kuriomis būtų siekiama padidinti jų įgūdžių ir ekspertinių žinių lygį našiosios kompiuterijos sistemų srityje.

Sąjungos prieigos prie „EuroHPC“ superkompiuterių laikas komerciniais tikslais

Visiems komercinių tikslų siekiantiems pramoniniams naudotojams taikomos Sąjungai skirtos prieigos laiko dalies konkrečios sąlygos. Už komerciniais tikslais naudojamą paslaugą mokama pagal naudojimą rinkos kainomis. Mokesčio dydį nustato valdyba.

Mokesčiai, gauti už naudojimąsi Sąjungai skirta prieigos laiko dalimi komerciniais tikslais, yra Bendrosios įmonės biudžeto pajamos ir yra naudojamos Bendrosios įmonės veiklos sąnaudoms padengti.

Komercinėms paslaugoms skirtas prieigos laikas neviršija 20 % viso Sąjungos prieigos prie kiekvieno „EuroHPC“ superkompiuterio laiko. Dėl Sąjungos prieigos laiko skyrimo komercinių paslaugų naudotojams sprendžia valdyba, atsižvelgdama į 17 straipsnio 11 dalyje nurodytos stebėsenos rezultatus.

Komercinių paslaugų kokybė turi būti vienoda visiems naudotojams.

Bendroji įmonė priima savo konkrečias finansines taisykles pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 71 straipsnį.

Finansinės taisyklės skelbiamos Bendrosios įmonės interneto svetainėje.

Bendrosios įmonės darbuotojams taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai (toliau – Tarnybos nuostatai) ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos(toliau – Įdarbinimo sąlygos), nustatyti Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 ( 2 ), ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

Bendrosios įmonės darbuotojų atžvilgiu valdyba naudojasi įgaliojimais, kurie Tarnybos nuostatuose suteikti paskyrimų tarnybai, o Įdarbinimo sąlygose – institucijai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis (tolia – paskyrimų tarnybos įgaliojimai).

Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį valdyba priima sprendimą, pagrįstą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai deleguojami vykdomajam direktoriui ir nustatomos sąlygos, kuriomis tie deleguoti įgaliojimai gali būti sustabdyti. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perdeleguoti.

Išimtinėmis aplinkybėmis valdyba gali sprendimu laikinai sustabdyti vykdomajam direktoriui deleguotus paskyrimų tarnybos įgaliojimus ir direktoriaus vėliau perdeleguotus tuos įgaliojimus. Tokiais atvejais valdyba pati naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais arba juos deleguoja vienam iš savo narių ar kitam nei vykdomasis direktorius Bendrosios įmonės darbuotojui.

Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį valdyba priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles.

Personalo ištekliai nustatomi Bendrosios įmonės personalo etatų plane, kuriame laikantis jos metinio biudžeto nurodomas laikinų etatų skaičius pagal pareigų grupes bei lygį, taip pat sutartininkų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu.

Bendrosios įmonės personalą sudaro laikinieji darbuotojai ir sutartininkai.

Visas su personalu susijusias išlaidas padengia Bendroji įmonė.

Bendrojoje įmonėje gali dirbti jos neįdarbinti deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir stažuotojai. Deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu, įtraukiamas į informaciją apie personalo išteklius, kaip nurodyta 20 straipsnio 6 dalyje, laikantis metinio biudžeto.

Valdyba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Bendrąją įmonę taisyklės ir stažuotojų darbo taisyklės.

Bendrajai įmonei ir jos personalui taikomas prie ES sutarties ir SESV pridėtas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

Bendrosios įmonės sutartinė atsakomybė reglamentuojama atitinkamomis sutartinėmis nuostatomis ir konkrečiam susitarimui, sprendimui ar sutarčiai taikoma teise.

Nesutartinės atsakomybės atveju Bendroji įmonė, vadovaudamasi bendraisiais valstybių narių įstatymams būdingais principais, turi atlyginti bet kokią žalą, kurią jos darbuotojai padaro vykdydami savo pareigas.

Visi su 1 ir 2 dalyse nurodyta atsakomybe susiję Bendrosios įmonės mokėjimai ir dėl to patirtos sąnaudos bei išlaidos laikomi Bendrosios įmonės išlaidomis ir padengiami jos lėšomis.

Už savo pareigų vykdymą atsako tik pati Bendroji įmonė.

Bendroji įmonė nelaikoma atsakinga už žalą, kylančią dėl prieglobą teikiančio subjekto veiksmų, susijusių su prieglobą teikiančio subjekto Bendrajai įmonei nuosavybės teise priklausančių EuroHPC superkompiuterių eksploatavimu.

Bendrosios įmonės veikla nuolat stebima ir periodiškai peržiūrima laikantis jos finansinių taisyklių, siekiant užtikrinti didžiausią poveikį bei kompetenciją ir efektyviausią bei veiksmingiausią išteklių panaudojimą. Atliekant Europos partnerysčių stebėseną ir Bendrosios įmonės vertinimą, kai atliekami programos „Europos horizontas“ vertinimai, nurodyti Reglamento (ES) 2021/695 50 ir 52 straipsniuose, atsižvelgiama į stebėsenos ir periodinių peržiūrų rezultatus.

Bendroji įmonė organizuoja nuolatinę savo valdymo ir įgyvendinimo veiklos stebėseną ir periodinę pagal Reglamento (ES) 2021/695 50 straipsnį ir III priedą įgyvendinamų projektų produktų, rezultatų ir poveikio peržiūrą.

Bendrosios įmonės veiksmų vertinimai atliekami laiku, kad į juos būtų galima atsižvelgti atliekant bendrus tarpinius ir galutinius programos „Europos horizontas“ vertinimus ir vykdant susijusį sprendimų priėmimo procesą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/695 52 straipsnyje.

Komisija atlieka kiekvienos Bendrosios įmonės tarpinį ir galutinį vertinimą, kurie atliekami kaip programos „Europos horizontas“ vertinimų dalis, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/695 52 straipsnyje. Tarpinis vertinimas atliekamas padedant nepriklausomiems ekspertams ir laikantis skaidrios procedūros, gavus pakankamai informacijos apie programos „Europos horizontas“ įgyvendinimą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo pradžios. Atliekant vertinimus nagrinėjama, kaip Bendroji įmonė vykdo savo misiją pagal savo ekonominius, technologinius, mokslinius, visuomeninius ir politikos tikslus, įskaitant su klimatu susijusius tikslus, ir vertinamas efektyvumas, veiksmingumas, svarba ir nuoseklumas, taip pat Bendrosios įmonės veiklos Sąjungos pridėtinė vertė pagal programą „Europos horizontas“, jos sinergija ir papildomumas su atitinkamomis Europos, nacionalinėmis ir, kai aktualu, regioninėmis iniciatyvomis, įskaitant sinergiją su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis, kaip antai misijomis, grupėmis ar teminėmis ar specialiosiomis programomis. Vertinimuose atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų nuomones tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis ir, kai aktualu, atliekant vertinimus taip pat vertinamas ilgalaikis Bendrosios įmonės mokslinis, visuomeninis, ekonominis ir su politika susijęs poveikis. Taip pat įvertinamas veiksmingiausias politikos intervencijos būdas ateityje imantis kokių nors veiksmų, taip pat bet kokio galimo Bendrosios įmonės atnaujinimo svarba ir nuoseklumas atsižvelgiant į bendrą Europos partnerysčių kontekstą ir į jos politikos prioritetus.

Remdamasi šio straipsnio 4 dalyje nurodyto tarpinio vertinimo išvadomis Komisija gali imtis priemonių pagal 7 straipsnio 7 dalį arba kitų tinkamų veiksmų.

Pasitelkdama skaidrios procedūros metu atrinktus nepriklausomus išorės ekspertus, Komisija, siekdama įvertinti, kokią pažangą Bendroji įmonė padarė siekdama nustatytų tikslų, nustatyti veiklos įgyvendinimui įtakos turinčius veiksnius ir atpažinti geriausią praktiką, gali atlikti kitus strateginės svarbos temų ar klausimų vertinimus. Atlikdama tuos kitus vertinimus, Komisija visapusiškai atsižvelgia į administracinį poveikį Bendrajai įmonei.

Bendroji įmonė periodiškai peržiūri savo veiklą, kad tokios peržiūros rezultatais būtų galima pagrįsti Bendrosios įmonės tarpinį ir galutinį vertinimą, kurie atliekami kaip programos „Europos horizontas“ vertinimų dalis, nurodyti Reglamento (ES) 2021/695 52 straipsnyje.

Periodinių peržiūrų ir vertinimų rezultatais pagrindžiami sprendimai likviduoti Bendrąją įmonę arba galbūt pratęsti jos veiklą, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/695 III priede. Per šešis mėnesius po Bendrosios įmonės likvidavimo, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo Įstatų 23 straipsnyje nurodytos likvidavimo procedūros inicijavimo Komisija atlieka Bendrosios įmonės galutinį vertinimą. To galutinio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija paskelbia ir pateikia Bendrosios įmonės vertinimų rezultatus, įskaitant Komisijos vertinimo išvadas ir jos pateiktas pastabas, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kai atliekami programos „Europos horizontas“ vertinimai, nurodyti Reglamento (ES) 2021/695 52 straipsnyje.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją:

pagal visas arbitražines išlygas, įtrauktas į Bendrosios įmonės sudarytus susitarimus ar sutartis arba jos sprendimus;

spręsti ginčus, susijusius su žalos, kurią, vykdydami savo pareigas, padarė Bendrosios įmonės darbuotojai, atlyginimu;

spręsti visus Bendrosios įmonės ir jos darbuotojų ginčus Tarnybos nuostatais arba Įdarbinimo sąlygomis nustatyta apimtimi ir sąlygomis.

Šiame reglamente ar kituose Sąjungos teisės aktuose nenumatytais atvejais taikoma valstybės narės, kurioje yra Bendrosios įmonės buveinė, teisė.

Dėl Bendrosios įmonės priimamų sprendimų įgyvendinant šį reglamentą gali būti pateikiamas skundas ombudsmenui pagal SESV 228 straipsnį.

Programos „Europos horizontas“ biudžeto lėšomis finansuojamų veiksmų išlaidų ex post auditai atliekami pagal Reglamento (ES) 2021/695 53 straipsnį kaip programos „Europos horizontas“ netiesioginių veiksmų dalis, visų pirma laikantis to reglamento 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos audito strategijos.

Skaitmeninės Europos programos biudžeto lėšomis finansuojamos veiklos išlaidų ex post auditus atlieka Bendroji įmonė, laikydamasi Reglamento (ES) 2021/694 27 straipsnio.

Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto lėšomis finansuojamos veiklos išlaidų ex post auditus atlieka Bendroji įmonė, laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1153 26 straipsnio kaip Europos infrastruktūros tinklų priemonės veiksmų dalis.

Bendroji įmonė suteikia Komisijos darbuotojams ir kitiems atitinkamos Bendrosios įmonės arba Komisijos įgaliotiems asmenims, taip pat Audito Rūmams arba – 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto audito tikslu – dalyvaujančių valstybių audito institucijoms prieigą prie jos objektų bei patalpų ir prie visos informacijos, įskaitant informaciją elektroniniu formatu, kurios jiems reikia atliekant auditus.

OLAF ir Europos prokuratūra gali, laikydamosi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ( 3 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ( 4 ) nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdamos nustatyti, ar vykdant pagal šį reglamentą finansuojamą susitarimą, sprendimą ar sutartį nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

Nedarant poveikio šio straipsnio 1 ir 2 dalims, į susitarimus, sprendimus ir sutartis, sudarytus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, atitinkamai Bendrajai įmonei, Audito Rūmams, Europos prokuratūrai ir OLAF, taip pat – 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto audito tikslu – dalyvaujančių valstybių audito institucijoms aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokius auditus, patikrinimus vietoje ir tyrimus atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

Atlikdama arba užsakydama atlikti tinkamą vidaus ir išorės kontrolę, Bendroji įmonė užtikrina, kad jos narių finansiniai interesai būtų tinkamai apsaugoti.

Bendroji įmonė prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ( 5 ). Bendroji įmonė patvirtina būtinas priemones, kurios reikalingos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas OLAF vidaus tyrimams atlikti.

Bendroji įmonė užtikrina neskelbtinos informacijos, kurios atskleidimas galėtų pakenkti Bendrosios įmonės narių ar jos veikloje dalyvaujančių subjektų interesams, apsaugą.

Bendrosios įmonės turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 ( 6 ).

Jeigu įgyvendinant šį reglamentą būtina tvarkyti asmens duomenis, jie tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 ( 7 ).

Bendroji įmonė sudaro galimybę Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, taip pat dalyvaujančių valstybių valdžios institucijoms susipažinti su visa informacija, susijusia su jos finansuojamais netiesioginiais veiksmais. Tokią informaciją sudaro, be kita, ko, Bendrosios įmonės netiesioginiuose veiksmuose dalyvaujančių paramos gavėjų veiklos rezultatai arba bet kokia kita informacija, laikoma būtina rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant Sąjungos politiką ar programas. Tokios teisės susipažinti su informacija suteikiamos tik naudojimui nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais, laikantis taikytinų konfidencialumo taisyklių.

Sąjungos politikos ar programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo tikslais Bendroji įmonė pateikia Komisijai į pateiktus pasiūlymus įtrauktą informaciją. Tai mutatis mutandis taikoma dalyvaujančioms valstybėms dėl pasiūlymų, apimančių jų teritorijose įsisteigusius pareiškėjus, ir galioja tik naudojimui nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais, laikantis taikytinų konfidencialumo taisyklių.

Dalyvavimo ir sklaidos taisyklės, taikomos pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamiems netiesioginiams veiksmams

Netiesioginiams veiksmams, kuriuos Bendroji įmonė finansuoja pagal programą „Europos horizontas“, taikomas Reglamentas (ES) 2021/695. Pagal tą reglamentą Bendroji įmonė laikoma finansavimo įstaiga ir teikia finansinę paramą netiesioginiams veiksmams, kaip nurodyta Įstatų 1 straipsnyje.

Reglamento (ES) 2021/695 taip pat taikomas netiesioginiams veiksmams, finansuojamiems Įstatų 15 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytais dalyvaujančios valstybės įnašais.

Pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamų netiesioginių veiksmų atveju, nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2021/695 34 straipsnio, ir pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojamos veiklos atveju bendroji įmonė gali taikyti skirtingas Sąjungos finansavimo pagal veiksmą kompensavimo normas, priklausomai nuo to, kokiai rūšiai priskiriamas dalyvis – t. y. ar jis priskiriamas MVĮ – ir nuo veiksmo rūšies. Kompensavimo normos nurodomos darbo programoje.

Taisyklės, taikomos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę finansuojamai veiklai

Veiklai, kurią Bendroji įmonė finansuoja pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, taikomas Reglamentas (ES) 2021/1153 .

Taisyklės, taikomos pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojamai veiklai

Veiklai, kurią Bendroji įmonė finansuoja pagal Skaitmeninės Europos programą, taikomas Reglamentas (ES) 2021/694.

Bendroji įmonė ir valstybė narė, kurioje yra Bendrosios įmonės buveinė, gali sudaryti administracinį susitarimą dėl privilegijų ir imunitetų bei kitos paramos, kurią ta valstybė teiks Bendrajai įmonei.

Nedarant poveikio veiksmams, pradėtiems pagal Reglamentą (ES) 2018/1488, įskaitant metinius įgyvendinimo planus ir su tais veiksmais susijusius finansinius įsipareigojimus, Reglamentas (ES) 2018/1488 panaikinamas.

Veiksmai, pradėti pagal Reglamento (ES) 2018/1488 10, 11, 13 ir 14 straipsnius ir prie to reglamento pridėtų Įstatų 6 ir 7 straipsnius, toliau taikomi, kol jie bus užbaigti, ir tiek, kiek būtina.

Veiksmai, vykdomi pagal metiniuose įgyvendinimo planuose, priimtuose pagal Reglamentą (ES) 2018/1488, numatytus kvietimus teikti pasiūlymus ir kvietimus dalyvauti konkurse, taip pat laikomi veiksmais, pradėtais pagal tą reglamentą.

Visos nuorodos į Reglamentą (ES) 2018/1488 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

Šis reglamentas nedaro poveikio darbuotojų, įdarbintų pagal Reglamentą (ES) 2018/1488, teisėms ir pareigoms. Tuo tikslu darbuotojų darbo sutartys lieka galioti pagal šį reglamentą laikantis Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų.

Pagal Reglamentą (ES) 2018/1488 paskirtas vykdomasis direktorius likusiam kadencijos laikotarpiui paskiriamas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos eiti šiame reglamente numatytas vykdomojo direktoriaus pareigas. Kitos sutarties sąlygos nekinta.

Nebent nariai būtų susitarę kitaip, visos pagal Reglamentą (ES) 2018/1488 turimos narių teisės ir pareigos, įskaitant turtą, skolas ir įsipareigojimus, perduodamos nariams pagal šį reglamentą.

Pirmajame posėdyje po šio reglamento įsigaliojimo valdyba patvirtina sprendimų, priimtų pagal Reglamentą (ES) 2018/1488, kurie toliau galios pagal šį reglamentą, sąrašą. Visi pagal Reglamentą (ES) 2018/1488 nepanaudoti asignavimai perduodami pagal šį reglamentą įsteigiamai bendrajai įmonei.

Visos Bendrosios įmonės teisės ir pareigos, įskaitant turtą, skolas ir įsipareigojimus, ir visi nepanaudoti asignavimai pagal Reglamentą (ES) 2018/1488 perduodami pagal šį reglamentą įsteigiamai bendrajai įmonei.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Bendrosios įmonės nariai yra:

Sąjunga, atstovaujama Komisijos;

Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Norvegija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija;

Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Šveicarija ir Turkija su sąlyga, kad tos trečiosios valstybės yra bent vienos iš šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų programų asocijuotosios valstybės;

įsipareigojimo raštu šiuos Įstatus pripažinusios asociacijos: Europos našiosios kompiuterijos technologijų platforma (ETP4HPC) – pagal Nyderlandų teisę registruota asociacija, kurios registruota buveinė yra Amsterdame (Nyderlandai), ir pagal Belgijos teisę registruota Duomenų, DI ir Robotikos (DAIRO), kurios registruota buveinė yra Briuselyje (Belgija);

kiekviena dalyvaujanti valstybė skiria savo atstovą į valdybą ir paskiria už jos pareigų pagal šį reglamentą vykdymą atsakingą nacionalinį subjektą ar subjektus.

Šių Įstatų 2 straipsnio 1 dalies b punkte nenurodytos valstybės narės arba programos „Europos horizontas“ ar Skaitmeninės Europos programos asocijuotosios trečiosios valstybės gali pateikti paraišką dėl narystės Bendrojoje įmonėje su sąlyga, kad prisideda pagal šio reglamento 7 straipsnį arba prie šių Įstatų 15 straipsnyje nurodyto finansavimo šio reglamento 3 straipsnyje nurodytai Bendrosios įmonės misijai ir tikslams pasiekti.

Visos valstybių narių arba programos „Europos horizontas“ ar Skaitmeninės Europos programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių paraiškos dėl narystės Bendrojoje įmonėje pateikiamos valdybai. Šalys kandidatės raštu pripažįsta šiuos Įstatus ir bet kokias kitas nuostatas, reglamentuojančias Bendrosios įmonės veikimą. Kandidatės taip pat pateikia priežastis, dėl kurių prašo narystės Bendrojoje įmonėje, ir nurodo, kaip jų nacionalinė superkompiuterių strategija dera su Bendrosios įmonės tikslais. Valdyba paraišką įvertina atsižvelgdama į kandidatės tinkamumą ir galimą pridėtinę vertę siekiant Bendrosios įmonės misijos ir tikslų ir prieš patvirtindama paraišką gali nuspręsti prašyti kandidatės pateikti paaiškinimus.

Bet kuris šių Įstatų 2 straipsnio 1 dalies d punkte nenurodytas teisės subjektas, kuris yra įsisteigęs valstybėje narėje ir tiesiogiai ar netiesiogiai remia valstybėje narėje vykdomus mokslinius tyrimus ir inovacijas, gali pateikti paraišką tapti privačiu Bendrosios įmonės nariu pagal šio straipsnio 4 dalį su sąlyga, kad prisideda prie šių Įstatų 15 straipsnyje nurodyto finansavimo šio reglamento 3 straipsnyje nurodytai Bendrosios įmonės misijai ir tikslams pasiekti ir jis pripažįsta šiuos Įstatus.

Visos paraiškos tapti privačiu Bendrosios įmonės nariu pagal 3 dalies nuostatas teikiamos valdybai. Valdyba paraišką įvertina atsižvelgdama į pareiškėjo tinkamumą ir galimą pridėtinę vertę siekiant Bendrosios įmonės misijos ir tikslų ir priima dėl jos sprendimą.

Bet kuris narys gali nutraukti savo narystę Bendrojoje įmonėje. Toks narystės nutraukimas įsigalioja ir yra neatšaukiamas praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo vykdomajam direktoriui pateikimo dienos; pastarasis apie tai informuoja kitus valdybos narius ir privačius narius. Nuo narystės nutraukimo dienos buvęs narys atleidžiamas nuo visų pareigų, išskyrus tas, kuriuos Bendroji įmonė patvirtino arba prisiėmė prieš gaudama pranešimą apie narystės nutraukimą.

Kiekvienas privatus narys kartą per metus informuoja Bendrąją įmonę apie visus svarbius privataus nario sudėties pokyčius. Jeigu Komisija nusprendžia, kad pasikeitusi sudėtis tikriausiai padarys poveikį Sąjungos ar Bendrosios įmonės interesams dėl saugumo, ji gali valdybai pasiūlyti nutraukti atitinkamo privataus nario narystę. Narystės nutraukimas įsigalioja ir tampa neatšaukiamas per šešis mėnesius nuo valdybos sprendimo priėmimo dienos arba tame sprendime nurodytą dieną, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

Narystė Bendrojoje įmonėje gali būti perduota trečiajai šaliai tik iš anksto gavus valdybos pritarimą.

Pagal šį straipsnį įvykus narystės pokyčiams, Bendroji įmonė savo interneto svetainėje nedelsdama paskelbia atnaujintą narių sąrašą ir nurodo tų pokyčių datas.

Bendrosios įmonės organai yra:

valdyba;

vykdomasis direktorius;

Pramonės ir mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė ir Infrastruktūros patariamoji grupė.

Vykdydamas savo užduotis kiekvienas Bendrosios įmonės organas siekia tik šiame reglamente nustatytų tikslų ir imasi veiksmų tik Bendrosios įmonės veiklos srityje tuo tikslu, kuriuo ji buvo įsteigta.

Valdybą sudaro Sąjungai atstovaujantis Komisijos atstovas ir dalyvaujančių valstybių atstovai.

Komisija ir visos dalyvaujančios valstybės narės paskiria į valdybą po vieną atstovą.

Valdybos narių atstovai deda visas pastangas, kad pasiektų bendrą sutarimą. Nepasiekus bendro sutarimo, rengiamas balsavimas.

Sąjungai priklauso 50 % balsavimo teisių. Sąjungos balsavimo teisės yra nedalomos.

Kalbant apie šių Įstatų 7 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis, likusi 50 % balsavimo teisių dalis paskirstoma po lygiai visoms dalyvaujančioms valstybėms.

Šios dalies tikslu valdybos sprendimai priimami balsų dauguma, kurią sudaro Sąjungos balsas ir ne mažiau kaip 50 % visų dalyvaujančių valstybių balsų, įskaitant posėdyje nedalyvaujančių narių balsus.

Kalbant apie šių Įstatų 7 straipsnio 4 dalyje, išskyrus f, g ir h punktus, nurodytas užduotis, likusią 50 % balsavimo teisių dalį turi dalyvaujančios valstybės, kurios yra valstybės narės.

Šios dalies tikslu valdybos sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Laikoma, kad kvalifikuota balsų dauguma yra pasiekta, jei atstovaujama Sąjungai ir ne mažiau kaip 55 % dalyvaujančių valstybių, kurios yra valstybės narės, apimančių ne mažiau kaip 65 % šių valstybių bendro gyventojų skaičiaus. Siekiant nustatyti gyventojų skaičių, naudojami duomenys, pateikti Tarybos sprendimo 2009/937/ES ( 8 ) III priede.

Kalbant apie užduotis, nurodytas šių Įstatų 7 straipsnio 4 dalies f, g ir h punktuose, kiekvieno „EuroHPC“ superkompiuterio atveju dalyvaujančių valstybių balsavimo teisės paskirstomos proporcingai jų įsipareigotiems finansiniams įnašams ir jų tam superkompiuteriui patvirtintiems nepiniginiams įnašams tol, kol pagal šio reglamento 9 straipsnio 3 dalį to superkompiuterio nuosavybės teisės perduodamos prieglobą teikiančiam subjektui arba kol jis parduodamas ar jo eksploatavimas nutraukiamas; į nepiniginius įnašus atsižvelgiama tik tuo atveju, jei juos ex ante patvirtino nepriklausomas ekspertas arba auditorius.

Šios dalies tikslu valdybos sprendimai priimami balsų dauguma, kurią sudaro ne mažiau kaip 75 % visų balsų, įskaitant posėdyje nedalyvaujančių narių balsus.

Kalbant apie šių Įstatų 7 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas užduotis, valdybos sprendimai priimami dviem etapais.

Pirmame etape likusi 50 % balsavimo teisių dalis paskirstoma po lygiai visoms dalyvaujančioms valstybėms. Valdybos sprendimai priimami balsų dauguma, kurią sudaro Sąjungos balsas ir ne mažiau kaip 55 % visų dalyvaujančių valstybių balsų, įskaitant posėdyje nedalyvaujančių narių balsus.

Antrame etape valdybos sprendimai priimami šio straipsnio 4 dalyje nurodyta kvalifikuota balsų dauguma.

Nedarant poveikio ankstesnėms dalims, šalys, kurios buvo Bendrosios įmonės narės pagal Reglamentą (ES) 2018/1488 ir prisidėjo prie bendrosios įmonės „EuroHPC“ įsigytų superkompiuterių įsigijimo ar eksploatavimo pagal tą Reglamentą, tačiau nebėra bendrosios įmonės „EuroHPC“ narės, ir toliau turi balsavimo teises, kuriomis gali naudotis tik priimant su tais superkompiuteriais susijusius sprendimus, kaip numatyta bendrosios įmonės „EuroHPC“ įstatų, pridėtų prie Reglamento (ES) 2018/1488, 6 straipsnio 5 dalyje ir 7 straipsnio 5 dalyje.

Valdyba dvejų metų laikotarpiui išsirenka pirmininką. Valdybos sprendimu pirmininko kadencija gali būti pratęsiama tik vieną kartą.

Valdybos pirmininko pavaduotojas yra Komisijos atstovas, ir jis prireikus pakeičia pirmininką.

10.

Valdyba rengia eilinius posėdžius bent du kartus per metus. Komisijos, dalyvaujančių valstybių atstovų daugumos, pirmininko arba vykdomojo direktoriaus prašymu pagal šių Įstatų 15 straipsnio 5 dalį ji gali rengti neeilinius posėdžius. Valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas; jie paprastai vyksta Bendrosios įmonės buveinėje.

Vykdomasis direktorius turi teisę dalyvauti posėdžiuose ir svarstymuose, tačiau neturi balsavimo teisės. Kiekvienu konkrečiu atveju valdyba į savo posėdžius dalyvauti stebėtojų teisėmis gali pakviesti kitus asmenis.

Kiekviena valstybė stebėtoja į valdybą gali paskirti po vieną atstovą – jis gauna visus susijusius dokumentus ir gali dalyvauti valdybos svarstymuose, nebent valdyba kiekvienu konkrečiu atveju nuspręstų kitaip. Tie atstovai neturi balsavimo teisių ir pagal šio reglamento 29 straipsnį turi užtikrinti neskelbtinos informacijos konfidencialumą, taip pat jiems taikomos interesų konflikto taisyklės.

11.

Narių atstovai nėra asmeniškai atsakingi už jokius veiksmus, kurių ėmėsi veikdami kaip atstovai valdyboje.

12.

Valdyba priima ir skelbia savo darbo tvarkos taisykles. Tose taisyklėse apibrėžiamos konkrečios interesų konfliktų nustatymo ir prevencijos procedūros, taip pat jomis užtikrinamas neskelbtinos informacijos konfidencialumas.

13.

Bendrosios įmonės Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamosios grupės ir Infrastruktūros patariamosios grupės pirmininkai kviečiami dalyvauti valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis ir dalyvauti jos svarstymuose, kai svarstomi su jų užduotimis susiję klausimai, tačiau jie neturi balsavimo teisių. Pagal šio reglamento 29 straipsnį jie turi užtikrinti neskelbtinos informacijos konfidencialumą ir jiems taikomos interesų konflikto taisyklės.

14.

Privačių Bendrosios įmonės narių pirmininkai kviečiami dalyvauti valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis ir dalyvauti jos svarstymuose, tačiau jie neturi balsavimo teisių. Pagal šio reglamento 29 straipsnį jie turi užtikrinti neskelbtinos informacijos konfidencialumą ir jiems taikomos interesų konflikto taisyklės.

Valdybai tenka bendra atsakomybė už Bendrosios įmonės strateginę kryptį bei veiklą ir ji prižiūri Bendrosios įmonės veiklos įgyvendinimą. Ji užtikrina, kad, skirstant viešąsias lėšas, būtų tinkamai laikomasi sąžiningumo ir skaidrumo principų.

Komisija, atlikdama savo vaidmenį valdyboje, siekia užtikrinti Bendrosios įmonės veiklos ir atitinkamos pagal Sąjungos finansavimo programas vykdomos veiklos koordinavimą, kad, plėtojant integruotą superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros ekosistemą ir nustatant bendradarbiaujamųjų mokslinių tyrimų prioritetus, būtų skatinama sinergija.

Valdyba visų pirma atlieka šias bendrąsias administracines Bendrosios įmonės užduotis:

pagal šių Įstatų 3 straipsnio 2 dalį vertina, priima ar atmeta paraiškas dėl narystės;

sprendžia dėl nario, kuris nevykdo savo pareigų, narystės Bendrojoje įmonėje nutraukimo;

pagal šio reglamento 19 straipsnį svarsto ir tvirtina Bendrosios įmonės finansines taisykles;

svarsto ir priima Bendrosios įmonės metinį administracinį biudžetą, įskaitant atitinkamą darbuotojų etatų planą, kuriame nurodomas laikinų etatų pagal pareigų grupes ir lygį skaičius, taip pat sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas etato ekvivalentais;

skiria ir atleidžia vykdomąjį direktorių, pratęsia jo kadenciją, teikia jam rekomendacijas ir stebi jo darbo rezultatus;

svarsto ir tvirtina konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą, įskaitant šių Įstatų 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas išlaidas;

pagal šio reglamento 20 straipsnį darbuotojų atžvilgiu vykdo paskyrimų tarnybos įgaliojimus;

kai tinkama, pagal šio reglamento 20 straipsnio 3 dalį nustato Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

kai tinkama, pagal šio reglamento 21 straipsnio 2 dalį nustato nacionalinių ekspertų delegavimo į Bendrąją įmonę ir stažuotojų darbo taisykles;

kai tinkama, įsteigia patariamąsias grupes, kurios papildo šių Įstatų 4 straipsnyje nurodytus Bendrosios įmonės organus;

nustato patariamųjų grupių, įsteigtų pagal j punktą, narių atrankos, skyrimo ir atleidimo taisykles ir konkrečius kriterijus, įskaitant lyčių ir geografinės įvairovės aspektus, ir tvirtina darbo tvarkos taisykles, kurias savarankiškai nustato šios patariamosios grupės;

remdamasi vykdomojo direktoriaus rekomendacija svarsto ir tvirtina programų biuro organizacinę struktūrą;

kai tinkama, Bendrosios įmonės nario siūlymu teikia Komisijai prašymą iš dalies pakeisti šį reglamentą;

pagal šio reglamento 17 straipsnį nustato bendrąsias ir konkrečias Sąjungos prieigos prie „EuroHPC“ superkompiuterių laiko dalies naudojimo sąlygas;

nustato mokesčio už šio reglamento 18 straipsnyje nurodytas komercines paslaugas dydį ir sprendžia dėl prieigos laiko skyrimo toms paslaugoms;

remdamasi vykdomojo direktoriaus rekomendacija svarsto ir tvirtina Bendrosios įmonės komunikacijos politiką;

atsako už visas užduotis, kurių Bendroji įmonė nėra konkrečiai paskyrusi vykdyti vienam iš savo organų; ji gali tokias užduotis pavesti bet kuriam iš Bendrosios įmonės organų.

Valdyba visų pirma atlieka šias užduotis, susijusias su „EuroHPC“ superkompiuterių įsigijimu ir eksploatavimu ir šio reglamento 16 straipsnyje nurodytomis gaunamomis pajamomis:

svarsto ir priima daugiametės strateginės programos dalį, susijusią su „EuroHPC“ superkompiuterių įsigijimu, nurodytu šių Įstatų 18 straipsnio 1 dalyje;

svarsto ir priima metinės darbo programos dalį, susijusią su „EuroHPC“ superkompiuterių įsigijimu bei prieglobą teikiančių subjektų atranka, ir atitinkamas išlaidų sąmatas, nurodytas šių Įstatų 18 straipsnio 4 dalyje;

atsižvelgdama į metinę darbo programą, tvirtina kvietimų pareikšti susidomėjimą paskelbimą;

tvirtina „EuroHPC“ superkompiuterių prieglobą teikiančius subjektus, atrinktus, taikant sąžiningą, atvirą ir skaidrią procedūrą pagal šio reglamento 9 straipsnį;

kasmet sprendžia dėl pajamų, gautų iš mokesčių už šio reglamento 18 straipsnyje nurodytas komercines paslaugas, panaudojimo;

atsižvelgdama į metinę darbo programą, tvirtina kvietimų dalyvauti konkursuose paskelbimą;

tvirtina finansuoti atrinktus konkurso pasiūlymus;

sprendžia dėl galimybių pagal šio reglamento 11 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 7 dalį ir 14 straipsnio 6 dalį „EuroHPC“ superkompiuterių nuosavybės teises perduoti prieglobą teikiančiam subjektui, juos parduoti kitam subjektui ar nutraukti jų eksploatavimą;

sprendžia dėl galimybių pagal šio reglamento 13 straipsnio 6 dalį „EuroHPC“ superkompiuterių nuosavybės teises perduoti privačių partnerių konsorciumui, juos parduoti kitam subjektui ar nutraukti jų eksploatavimą.

Valdyba visų pirma atlieka šias užduotis, susijusias su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla bei Bendrosios įmonės duomenų naudojimo ir įgūdžių veikla:

svarsto ir priima daugiametės strateginės programos dalį, susijusią su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nurodyta šių Įstatų 18 straipsnio 1 dalyje, iniciatyvos įgyvendinimo pradžioje ir prireikus iš dalies ją keičia per programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo laikotarpį; daugiametėje strateginėje programoje identifikuojamos, inter alia, kitos Europos partnerystės, su kuriomis Bendroji įmonė užmezga oficialius reguliaraus bendradarbiavimo ryšius, ir galimybės užtikrinti Bendrosios įmonės veiksmų ir nacionalinių ar regioninių iniciatyvų ir politikos sinergiją, remiantis dalyvaujančių valstybių gauta informacija;

svarsto ir priima metinės darbo programos dalį, susijusią su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ir atitinkamas išlaidų sąmatas, nurodytas šių Įstatų 18 straipsnio 4 dalyje, siekdama įgyvendinti daugiametę strateginę programą, įskaitant kvietimų teikti pasiūlymus turinį, taikytiną kiekvienos kvietimo srities finansavimo normą ir susijusias paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos, sutarčių skyrimo ir peržiūros procedūrų taisykles;

atsižvelgdama į metinę darbo programą, tvirtina kvietimų teikti pasiūlymus paskelbimą;

remdamasi vykdomojo direktoriaus rekomendacija pagal šio Reglamento 8 straipsnį tvirtina atrinktų finansuoti veiksmų sąrašą;

atsako už laiku vykdomą atidžią Bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ir pavienių veiksmų pažangos stebėseną atsižvelgiant į Komisijos prioritetus bei daugiametę strateginę programą ir prireikus imasi taisomųjų priemonių siekdama užtikrinti, kad Bendroji įmonė įgyvendintų savo tikslus.

Valdyba visų pirma atlieka šias užduotis, susijusias su Bendrosios įmonės pajėgumų stiprinimo ir plėtimo veikla:

svarsto ir priima daugiametės strateginės programos dalį, susijusią su pajėgumų stiprinimo ir plėtimo veikla, nurodyta šių Įstatų 18 straipsnio 1 dalyje;

svarsto ir priima metinės darbo programos dalį, susijusią su pajėgumų stiprinimo ir plėtimo veikla, ir atitinkamas išlaidų sąmatas, nurodytas šių Įstatų 18 straipsnio 4 dalyje;

atsižvelgdama į metinę darbo programą, tvirtina kvietimų teikti pasiūlymus ir kvietimų dalyvauti konkursuose paskelbimą;

remdamasi vykdomojo direktoriaus rekomendacija tvirtina atrinktų finansuoti veiksmų sąrašą.

Valdyba visų pirma atlieka šias užduotis, susijusias su našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros veiklos susiejimu ir junglumu bei Bendrosios įmonės tarptautinio bendradarbiavimo veikla:

svarsto ir priima daugiametės strateginės programos dalį, susijusią su našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros veiklos susiejimu ir junglumu bei tarptautinio bendradarbiavimo veikla, nurodytais šių Įstatų 18 straipsnio 1 dalyje;

svarsto ir priima metinės darbo programos dalį, susijusią su našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros veiklos susiejimu ir junglumu, taip pat su tarptautinio bendradarbiavimo veikla ir atitinkamomis išlaidų sąmatomis, nurodytomis šių Įstatų 18 straipsnio 4 dalyje;

atsižvelgdama į metinę darbo programą, tvirtina kvietimų teikti pasiūlymus ir kvietimų dalyvauti konkursuose paskelbimą;

remdamasi vykdomojo direktoriaus rekomendacija tvirtina atrinktų finansuoti veiksmų sąrašą.

Komisija pasiūlo kandidatų į vykdomojo direktoriaus pareigas sąrašą pasikonsultavusi su kitais nei Sąjunga Bendrosios įmonės nariais. Tokių konsultacijų tikslu Bendrosios įmonės kiti nei Sąjunga nariai bendru sutarimu valdybos vardu paskiria savo atstovus ir stebėtoją.

Vykdomąjį direktorių iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo, taikydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą, skiria valdyba.

Vykdomasis direktorius yra vienas iš darbuotojų ir pagal Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą yra įdarbinamas kaip Bendrosios įmonės laikinasis darbuotojas.

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi Bendrajai įmonei atstovauja valdybos pirmininkas.

Vykdomasis direktorius skiriamas ketverių metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija atitinkamai kartu su kitais nei Sąjunga nariais įvertina vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatus ir būsimas Bendrosios įmonės užduotis bei iššūkius.

Valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgta į 3 dalyje numatytą vertinimą, gali vieną kartą ne ilgiau kaip ketveriems metams pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

Vykdomasis direktorius, kurio kadencija pratęsta, pasibaigus visam laikotarpiui negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

Vadovaujantis šių Įstatų 7 straipsnio 3 dalies e punktu, atleisti vykdomąjį direktorių savo sprendimu gali tik valdyba, gavusi atitinkamai Komisijos kartu su kitais nei Sąjunga nariais pateiktą pasiūlymą.

Komisija gali paskirti Komisijos pareigūną laikinai eiti vykdomojo direktoriaus pareigas ir atlikti vykdomajam direktoriui pavestas pareigas laikotarpiais, kai vykdomojo direktoriaus vieta yra laisva.

Vykdomasis direktorius yra vykdomasis vadovas, atsakingas už kasdienį Bendrosios įmonės valdymą, vykdomą vadovaujantis valdybos sprendimais.

Vykdomasis direktorius yra Bendrosios įmonės teisinis atstovas. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas valdybai ir vykdo savo pareigas visiškai nepriklausomai, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų.

Vykdomasis direktorius vykdo Bendrosios įmonės biudžetą.

Vykdomasis direktorius nepriklausomai atlieka visų pirma šias užduotis:

teikia valdybai svarstyti ir priimti šių Įstatų 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos daugiametės strateginės programos projektą;

rengia ir teikia valdybai svarstyti ir priimti metinio biudžeto projektą, įskaitant atitinkamą darbuotojų etatų programą, kurioje nurodomas laikinų etatų pagal kiekvieną lygį ir pareigų grupę skaičius, taip pat sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas etato ekvivalentais;

rengia ir teikia valdybai svarstyti ir priimti metinės darbo programos projektą, kuriame, be kita ko, nurodoma kvietimų teikti pasiūlymus, kvietimų pareikšti susidomėjimą ir kvietimų dalyvauti konkursuose, kurie yra būtini siekiant įvykdyti Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos pasiūlytą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programą, viešųjų pirkimų programą, pajėgumų stiprinimo ir plėtimo veiklos programą bei susiejimo, junglumo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklos programą, apimtis ir pateikiamos dalyvaujančių valstybių ir Komisijos pasiūlytos atitinkamos išlaidų sąmatos;

teikia metines finansines ataskaitas valdybai, kad ji pateiktų savo nuomonę;

rengia ir teikia valdybai tvirtinti konsoliduotąją metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie atitinkamas išlaidas;

Bendrosios įmonės vardu pasirašo konkrečius susitarimus dėl dotacijos, sutartis ir sprendimus savo kompetencijos srityje;

pasirašo viešojo pirkimo sutartis;

stebi, kaip eksploatuojami Bendrajai įmonei priklausantys arba jos finansuojami „EuroHPC“ superkompiuteriai, be kita ko, stebi, kaip skirstoma Sąjungai priklausanti prieigos laiko dalis, kaip akademinės bendruomenės ir pramoniniams naudotojams garantuojamos prieigos teisės ir kaip užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė;

siūlo valdybai Bendrosios įmonės komunikacijos politiką;

organizuoja, orientuoja ir prižiūri Bendrosios įmonės veiklą ir darbuotojus pagal valdybos suteiktus įgaliojimus, kaip numatyta šio reglamento 20 straipsnio 2 dalyje;

nustato efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, užtikrina jos veikimą ir valdybai praneša apie visus reikšmingus jos pakeitimus;

užtikrina, kad būtų atliekamas rizikos vertinimas ir rizikos valdymas;

atitinkamai užtikrina, kad būtų įsteigta Bendrosios įmonės vidaus audito grupė;

paskirsto prieigos laiką ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo atvejais remdamasis valdybos nustatyta prieigos politika;

imasi visų kitų priemonių, kurių reikia šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų Bendrosios įmonės tikslų įgyvendinimo pažangai įvertinti;

atlieka visas kitas užduotis, kurias valdyba pavedė ar delegavo vykdomajam direktoriui.

Vykdomasis direktorius įsteigia programų biurą, už kurį jis yra atsakingas ir kuris vykdo visas su šiuo reglamentu susijusias pagalbines užduotis. Programų biurą sudaro Bendrosios įmonės darbuotojai; biuras visų pirma atlieka šias užduotis:

padeda kurti ir valdyti tinkamą apskaitos sistemą pagal šio reglamento 19 straipsnyje nurodytas finansines taisykles;

administruoja metinėje darbo programoje numatytus kvietimus teikti pasiūlymus ir susitarimus bei sprendimus dėl dotacijos;

administruoja metinėje darbo programoje numatytus kvietimus dalyvauti konkursuose ir sutartis;

administruoja prieglobą teikiančių subjektų atrankos procesą ir prieglobos susitarimus;

nariams ir kitiems Bendrosios įmonės organams teikia visą aktualią informaciją ir paramą, kurių jiems reikia savo pareigoms atlikti, taip pat atsako į konkrečius jų prašymus;

atlieka Bendrosios įmonės organų sekretoriato funkcijas ir teikia paramą valdybos įsteigtoms patariamosioms grupėms.

Pramonės ir mokslo patariamąją tarybą sudaro Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė ir Infrastruktūros patariamoji grupė.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamąją grupę sudaro ne daugiau kaip dvylika narių, kurių ne daugiau kaip šešis skiria privatūs nariai, atsižvelgdami į savo įsipareigojimus Bendrajai įmonei, ir ne daugiau kaip šešis skiria valdyba pagal šių įstatų 7 straipsnio 3 dalies k punktą.

Į Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamąją grupę gali būti įtraukti ne daugiau kaip šeši dalyvaujančių valstybių pasiūlyti ir valdybos paskirti stebėtojai.

Infrastruktūros patariamąją grupę sudaro dvylika narių. Valdyba skiria Infrastruktūros patariamosios grupės narius pagal šių įstatų 7 straipsnio 3 dalies k punktą.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamosios grupės ir Infrastruktūros patariamosios grupės nariai skiriami ne ilgesnei kaip dviejų metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą pratęsta.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė ir Infrastruktūros patariamoji grupė posėdžiauja bent kartą per metus, kad koordinuotų savo veiklą.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė prireikus gali skirti darbo grupes, kurių veiklą bendrai koordinuotų vienas ar daugiau narių.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė išsirenka savo pirmininką.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose, be kita ko, nurodo ją sudarančius subjektus, atstovaujančius patariamajai grupei, ir jų kadencijos trukmę.

Infrastruktūros patariamoji grupė posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.

Infrastruktūros patariamoji grupė prireikus gali skirti darbo grupes, kurių veiklą bendrai koordinuotų vienas ar daugiau narių.

Infrastruktūros patariamoji grupė išsirenka savo pirmininką.

Infrastruktūros patariamoji grupė patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose, be kita ko, nurodo ją sudarančius subjektus, atstovaujančius patariamajai grupei, ir jų kadencijos trukmę.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė:

parengia savo įnašą į daugiametės strateginės programos projektą, susijusį su šių įstatų 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ir reguliariai jį peržiūri atsižvelgdama į mokslo ir pramonės paklausos raidą;

rengia viešas konsultacijas, kuriose gali dalyvauti visi viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai, turintys interesų našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse, kad jie būtų informuojami apie daugiametės strateginės programos projektą bei susijusios atitinkamų metų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos darbo programos projektą ir būtų surinkta su tuo projektu ir programa susijusi grįžtamoji informacija.

1 dalyje nurodytas įnašas į daugiametės strateginės programos projektą apima:

strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, kurioje nurodomi mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi, plėtojant bei diegiant našiajai kompiuterijai skirtas technologijas ir galutiniams naudotojams skirtas taikmenas įvairiose naudojimo srityse, siekiant remti integruotos našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos ir duomenų ekosistemos plėtojimą Sąjungoje, padidinti Sąjungos atsparumą ir padėti kurti naujas rinkas ir visuomenei naudingas taikmenas bei imtis priemonių skatinti Europos technologijų plėtojimą ir diegimą;

galimą tarptautinio bendradarbiavimo veiklą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kurią vykdant sukuriama pridėtinė vertė ir paisoma abipusių interesų;

mokymo ir švietimo prioritetus siekiant sumažinti kompetencijų ir įgūdžių trūkumą našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų ir taikmenų srityse, visų pirma pramonėje.

Infrastruktūros patariamoji grupė valdybai teikia konsultacijas dėl „EuroHPC“ superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo. Tuo tikslu ji:

parengia savo įnašą į daugiametės strateginės programos projektą, nurodytą šių Įstatų 18 straipsnio 1 dalyje, susijusį su „EuroHPC“ kompiuterių įsigijimu bei pajėgumų stiprinimo ir plėtimo veikla, ir reguliariai jį peržiūri atsižvelgdama į mokslo ir pramonės paklausos raidą;

rengia viešas konsultacijas, kuriose gali dalyvauti visi viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai, turintys interesų našiosios kompiuterijos, įskaitant kvantinę kompiuteriją, srityse, kad jie būtų informuojami apie daugiametės strateginės „EuroHPC“ superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo programos projektą bei susijusios atitinkamų metų veiklos darbo programos projektą ir būtų surinkta su tuo projektu ir programa susijusi grįžtamoji informacija.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įnašas į daugiametės strateginės programos projektą apima:

„EuroHPC“ superkompiuterių įsigijimą atsižvelgiant, inter alia, į įsigijimo planavimą, reikalingą pajėgumų padidinimą, taikmenų ir naudotojų bendruomenių, kurias reikia aprėpti, rūšis, atitinkamus naudotojų reikalavimus ir tinkamą sistemų architektūrą, naudotojų reikalavimus ir infrastruktūros architektūrą;

tokios infrastruktūros susiejimą ir junglumą atsižvelgiant, inter alia, į integravimą į nacionalinę našiosios kompiuterijos ar kvantinės kompiuterijos infrastruktūrą bei į hipersusietos ir sietinės infrastruktūros architektūrą, ir

pajėgumų didinimą, įskaitant nacionalinius našiosios kompiuterijos kompetencijos centrus bei galutiniams naudotojams skirtą plėtimo ir mokymo veiklą, taip pat galimybes skatinti Europos technologijų sprendimų diegimą ir naudojimą, visų pirma nacionaliniuose našiosios kompiuterijos kompetencijos centruose.

Bendrąją įmonę bendrai finansuoja jos nariai, dalimis mokėdami finansinius įnašus ir skirdami nepiniginius įnašus, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse.

Bendrosios įmonės administracinės išlaidos turi neviršyti 92 000 000 EUR, o joms padengti skiriami šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti finansiniai įnašai.

Jeigu dalis Sąjungos įnašo administracinėms išlaidoms padengti nepanaudojama, ji gali būti panaudota Bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti.

Bendrosios įmonės veiklos išlaidos padengiamos:

Sąjungos finansiniu įnašu;

dalyvaujančios valstybės, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių finansiniais įnašais Bendrajai įmonei, įskaitant Sąjungos įnašus, kurie laikomi dalyvaujančios valstybės įnašais pagal Reglamento (ES) 2021/695 15 straipsnio 3 dalį, skirtais aukščiausios klasės „EuroHPC“ superkompiuterių ar kvantinių mašinų įsigijimui ir jų eksploatavimui, kol jų nuosavybės teisės bus perduotos prieglobą teikiančiam subjektui, kol jie bus parduoti arba jų eksploatavimas bus nutrauktas pagal šio reglamento 11 straipsnio 5 dalį ir 12 straipsnio 7 dalį, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės įnašus ir kitus Sąjungos įnašus;

dalyvaujančios valstybės, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių nepiniginiais įnašais, įskaitant Sąjungos įnašus, kurie laikomi dalyvaujančios valstybės įnašais pagal Reglamento (ES) 2021/695 15 straipsnio 3 dalį, kuriuos sudaro prieglobą teikiančių subjektų patirtos Bendrajai įmonei nuosavybės teise priklausančių „EuroHPC“ superkompiuterių eksploatavimo išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės įnašus ir kitus Sąjungos įnašus;

dalyvaujančios valstybės, kurioje yra įsisteigęs prieglobą teikiantis subjektas, arba prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių finansiniais įnašais, įskaitant Sąjungos įnašus, kurie laikomi dalyvaujančios valstybės įnašais pagal Reglamento (ES) 2021/695 15 straipsnio 3 dalį, kuriuos sudaro kartu su Bendrąja įmone patirtos vidutinės klasės „EuroHPC“ superkompiuterių įsigijimo išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės įnašus ir kitus Sąjungos įnašus;

privačių partnerių konsorciumo finansiniais įnašais, kuriuos sudaro kartu su Bendrąja įmone patirtos pramoninių „EuroHPC“ superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės įnašus ir kitus Sąjungos įnašus, kol jų nuosavybė teisės bus perduotos prieglobą teikiančiam subjektui, jie bus parduoti arba bus nutrauktas jų eksploatavimas pagal šio reglamento 13 straipsnio 6 dalį;

dalyvaujančių valstybių finansiniais įnašais, skirtais padengti toje dalyvaujančioje valstybėje įsisteigusių paramos gavėjų tinkamas finansuoti išlaidas, įskaitant Sąjungos įnašus, kurie laikomi dalyvaujančios valstybės įnašais pagal Reglamento (ES) 2021/695 15 straipsnio 3 dalį, patirtas įgyvendinant netiesioginius veiksmus pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, papildant Bendrosios įmonės teikiamą šių išlaidų kompensavimą, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės įnašus ir kitus Sąjungos įnašus. Tokiais įnašais nedaromas poveikis valstybės pagalbos taisyklėms;

▼C1

privačių narių ar juos sudarančių subjektų ir su jais susijusių subjektų nepiniginiais įnašais, kaip apibrėžta šio reglamento 2 straipsnio 16 ir 17 punktuose.

▼B

Į Bendrosios įmonės biudžetą įtraukiamus išteklius sudaro šie įnašai:

administracinėms išlaidoms padengti skirti Sąjungos finansiniai įnašai;

veiklos išlaidoms padengti skirti narių finansiniai įnašai;

visos Bendrosios įmonės gaunamos pajamos;

visi kiti finansiniai įnašai, ištekliai ir pajamos.

Visos palūkanos, gautos už Bendrajai įmonei sumokėtus įnašus, laikomos jos pajamomis.

Jeigu kuris nors Bendrosios įmonės narys nevykdo savo įsipareigojimų, susijusių su jo finansiniu įnašu, vykdomasis direktorius tai pažymi raštu ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį tokie įsipareigojimai turi būti įvykdyti. Jeigu per nustatytą laikotarpį padėtis neištaisoma, vykdomasis direktorius sušaukia valdybos posėdį, kuriame sprendžiama, ar įsipareigojimų nevykdančio nario narystė turėtų būti panaikinta, ar reikėtų imtis kokių nors kitų priemonių, kol jis įvykdys savo įsipareigojimus. Įsipareigojimų nevykdančio nario balsavimo teisės sustabdomos, kol jis įvykdys savo įsipareigojimus. Nei Bendroji įmonė, nei bet kuris jos narys neprivalo padengti įsipareigojimų nevykdančių narių finansinio įnašo.

Bendrosios įmonės ištekliai ir veikla yra skirti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti.

Bendrajai įmonei nuosavybės teise priklauso visas turtas, kurį ji gavo arba kuris jai buvo perduotas šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti. Ši nuostata netaikoma „EuroHPC“ superkompiuteriams, kurių nuosavybės teises pagal šio reglamento 11 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 7 dalį, 13 straipsnio 6 dalį ir 14 straipsnio 6 dalį Bendroji įmonė perdavė prieglobą teikiančiam subjektui.

Kai pajamos viršija išlaidas, perviršis Bendrosios įmonės nariams neišmokamas, išskyrus atvejį, kai Bendroji įmonė likviduojama.

Bendrosios įmonės finansiniai įsipareigojimai neturi viršyti turimų finansinių išteklių arba finansinių išteklių, kuriuos jos biudžetui įsipareigojo skirti jos nariai, sumos. Komisija gali numatyti daugiamečius įsipareigojimus.

Daugiametėje strateginėje programoje išdėstoma strategija ir planai, skirti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems Bendrosios įmonės tikslams pasiekti. Į ją įtraukiami šie aspektai: superkompiuterių įsigijimas, mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, pajėgumų stiprinimo ir plėtimo veikla, susiejimo, junglumo ir tarptautinio bendradarbiavimo veikla. Į ją taip pat įtraukiamos iš dalyvaujančių valstybių ir Komisijos gautos daugiametės finansinės programos.

Privatūs nariai parengia strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę ir ją pateikia Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamajai grupei.

Pramonės ir mokslo patariamoji taryba konsoliduoja daugiametę strateginę programą ir pateikia ją vykdomajam direktoriui. Ja remdamasis vykdomasis direktorius parengia metinę darbo programą.

Į metinės darbo programos projektą įtraukiama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, viešųjų pirkimų veikla, pajėgumų stiprinimo ir plėtimo veikla, susiejimo ir junglumo veikla, tarptautinio bendradarbiavimo veikla, administracinė veikla ir atitinkamos kitų metų išlaidų sąmatos.

Vykdomasis direktorius valdybai pateikia šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinius susitarimus, kuriais pagrindžiamos šios išlaidų sąmatos.

Metinė darbo programa priimama iki metų, einančių prieš jos įgyvendinimą, pabaigos. Metinė darbo programa skelbiama viešai.

Vykdomasis direktorius parengia ateinančių metų metinio biudžeto projektą ir pateikia jį priimti valdybai.

Konkrečių metų metinį biudžetą valdyba priima iki metų, einančių prieš jo įgyvendinimą, pabaigos.

Metinis biudžetas koreguojamas, siekiant atsižvelgti į Sąjungos bendrajame biudžete nustatytą Sąjungos finansinio įnašo dydį.

Vykdomasis direktorius kasmet teikia valdybai ataskaitą dėl vykdant savo pareigas pasiektų veiklos rezultatų pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles, nurodytas šio reglamento 19 straipsnyje. Konsoliduotojoje metinėje veiklos ataskaitoje, inter alia, pateikiama informacija apie:

mokslinius tyrimus, inovacijas ir kitus atliktus veiksmus, taip pat atitinkamas išlaidas;

infrastruktūros įsigijimą ir eksploatavimą, įskaitant naudojimąsi ta infrastruktūra ir prieigą prie jos, be kita ko, apie prieigos laiką, kuriuo faktiškai pasinaudojo kiekviena dalyvaujanti valstybė;

pateiktus pasiūlymus ir konkurso pasiūlymus, be kita ko, suskirstytus pagal dalyvių rūšis, įskaitant MVĮ, ir pagal valstybes;

finansuoti atrinktus netiesioginius veiksmus, suskirstytus pagal dalyvių rūšis, įskaitant MVĮ, ir pagal valstybes, taip pat nurodant atskiriems dalyviams ir veiksmams skirtus Bendrosios įmonės įnašus;

finansuoti atrinktus konkurso pasiūlymus, suskirstytus pagal rangovų rūšis, įskaitant MVĮ, ir pagal valstybes, taip pat nurodant atskiriems rangovams ir viešojo pirkimo veiksmams skirtus Bendrosios įmonės įnašus;

viešųjų pirkimų veiklos rezultatus;

pažangą, padarytą siekiant šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų, ir pasiūlymus dėl tolesnio tiems tikslams pasiekti būtino darbo.

Bendrosios įmonės apskaitos pareigūnas siunčia preliminarias ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles.

Vykdomasis direktorius siunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra atliekama laikantis Bendrosios įmonės finansinių taisyklių.

Bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius naudojasi tais pačiais įgaliojimais, kaip ir Komisijos atžvilgiu.

Bendroji įmonė turi turėti galimybę atlikti savo vidaus auditą.

Bendrosios įmonės narių finansinė atsakomybė už Bendrosios įmonės skolas turi neviršyti jų Bendrajai įmonei sumokėtų finansinių įnašų.

Bendroji įmonė apsidraudžia tinkamu draudimu ir užtikrina, kad draudimo apsauga nuolat galiotų.

Bendroji įmonė, jos organai ir darbuotojai vykdydami veiklą vengia bet kokio interesų konflikto.

Valdyba priima interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles, taikomas pareigas valdyboje ir kituose Bendrosios įmonės organuose ar grupėse einantiems asmenims.

Pasibaigus šio reglamento 1 straipsnyje nustatytam laikotarpiui Bendroji įmonė likviduojama.

Be 1 dalyje numatyto atvejo, likvidavimo procedūra pradedama automatiškai, jeigu iš Bendrosios įmonės pasitraukia Sąjunga arba visi kiti nei Sąjunga nariai.

Bendrosios įmonės likvidavimo procedūrai atlikti valdyba paskiria vieną ar daugiau likvidatorių; jie laikosi valdybos sprendimų.

Likviduojant Bendrąją įmonę, jos turtas naudojamas jos įsipareigojimams įvykdyti ir su jos likvidavimu susijusioms išlaidoms padengti. Bendrajai įmonei nuosavybės teise priklausantys superkompiuteriai valdybos sprendimu, laikantis prieglobos susitarimo, perduodami atitinkamiems prieglobą teikiantiems subjektams ar privačių partnerių konsorciumui, parduodami arba jų eksploatavimas nutraukiamas. Bendrosios įmonės nariai nėra atsakingi už jokias išlaidas, patirtas po superkompiuterio nuosavybės teisių perdavimo arba jo pardavimo ar eksploatavimo nutraukimo. Perdavus nuosavybės teises, prieglobą teikiantis subjektas ar privačių partnerių konsorciumas kompensuoja Bendrajai įmonei perduodamų superkompiuterių likutinę vertę. Likvidavimo metu perteklius nariams paskirstomas proporcingai jų finansiniam įnašui į Bendrąją įmonę. Sąjungai paskirtas perteklius grąžinamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

Siekiant užtikrinti tinkamą Bendrosios įmonės sudarytų susitarimų, priimtų sprendimų ar sudarytų viešojo pirkimo sutarčių, kurių trukmė ilgesnė nei Bendrosios įmonės veikimo laikotarpis, administravimą, parengiama ad hoc procedūra.

( 3 ) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

( 4 ) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

( 6 ) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

( 7 ) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

( 8 ) 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).