12.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 172/36

(1)

2011 m. rugsėjo mėn. 19 d. Institucija gavo skundą (dok. nr. 608967) dėl tariamai Islandijos valstybės (toliau – valstybė) ir Reikjaviko miesto (toliau – miestas) teikiamo subsidijavimo Harpa koncertų salės ir konferencijų centro (toliau – Harpa centras) konferencijų paslaugoms ir restorano/maitinimo paslaugoms (2).

(2)

Gavusi visą atitinkamą informaciją iš Islandijos valdžios institucijų ir apsvarsčiusi bylą 2012 m. birželio 5 d. posėdyje (3) Institucija 2013 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 128/13/COL nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl galimos valstybės pagalbos, susijusios su Harpa koncertų salės ir konferencijų centro finansavimu (toliau – Sprendimas Nr. 128/13/COL arba sprendimas pradėti procedūrą).

(3)

2013 m. gegužės 28 d. raštu (dok. nr. 673762) Islandijos valdžios institucijos pateikė pastabas dėl Institucijos sprendimo. Institucija ir Islandijos valdžios institucijos bylą aptarė 2013 m. birželio 4 d. susitikime Reikjavike.

(4)

2013 m. rugpjūčio 8 d. Sprendimas Nr. 128/13/COL paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede. Suinteresuotosioms šalims buvo suteiktas vienas mėnuo pateikti pastabas dėl Institucijos sprendimo pradėti procedūrą. Institucija negavo jokių suinteresuotųjų šalių pastabų.

(5)

Sprendime Nr. 128/13/COL Institucija įvertino Harpa koncertų salės ir konferencijų centro finansavimą. Harpa centras – tai Reikjaviko centre esantis daugeriopos paskirties pastatas, šiuo metu priklausantis Islandijos valstybei (54 %) ir Reikjaviko miestui (46 %); valstybė ir miestas kartu prisideda prie jo finansavimo.

(6)

1999 m. Reikjaviko meras kartu su Islandijos vyriausybės atstovais paskelbė, kad Reikjaviko centre bus statomas koncertų ir konferencijos centras. 2002 m. pabaigoje Islandijos valstybė ir miestas pasirašė susitarimą dėl projekto ir kitais metais siekiant prižiūrėti projektą buvo įsteigta Austurhöfn-TR ehf. bendrovė (4).

(7)

Pradiniame Harpa centro verslo modelyje buvo numatyta, kad už pastato statybą ir eksploatavimą bus atsakinga privati šalis, kuri už tai iš valstybės ir miesto gaus metinius įnašus. 2004 m. balandžio mėn. Valstybiniai prekybos rūmai paskelbė išankstinių kvalifikacijos reikalavimų procesą projektui įgyvendinti ir 2005 m. vertinimo komitetas padarė išvadą, kad iš keturių gautų pasiūlymų palankiausias yra ribotos atsakomybės bendrovės Portus ehf. pasiūlymas. Po to Islandijos valstybė ir miestas su Portus sudarė sutartį dėl koncertų ir konferencijų centro statybos ir eksploatavimo („Projekto susitarimas“) (5). Tačiau 2008 m., po finansų griūties, pasirinktas privatus partneris patyrė didelių finansinių sunkumų ir iš projekto turėjo pasitraukti; Harpa centro statybos buvo atidėtos.

(8)

Kai iš projekto pasitraukė privatus partneris, jau buvo pastatyta maždaug pusė statinio; Islandijos valdžios institucijos turėjo priimti sprendimą dėl Harpa centro ateities. Islandijos valdžios institucijų teigimu, tuo metu iš esmės buvo trys galimybės (6):

(9)

Taip pat buvo aišku, kad miesto viduryje pusiau pastatytas Harpa centro dydžio pastatas sukels problemų ilguoju laikotarpiu, o jo ekonominis potencialas bus prarastas. Todėl nuspręsta, kad projekto sustabdyti negalima, nes jam pradėti buvo išleistos didžiulės sumos, o jo atnaujinimas vėlesniame etape būtų labai brangi ir sudėtinga procedūra. Taigi 2009 m. vasario mėn. Reikjaviko meras ir švietimo ministras priėmė susitarimą, pagal kurį valstybė ir miestas tęsia projekto statybos darbus be partnerio iš privataus sektoriaus (7).

(10)

Projektą perėmė Austurhöfn-TR ehf., o siekiant ekonomiškesnių su statybomis ir su statinio dizainu susijusių sprendimų, planai buvo persvarstyti. Valstybės ir miesto pranešime spaudai buvo teigiama, kad perėmimas yra laikinas sprendimas ir kad Harpa nuosavybė ir finansavimas bus persvarstytas atsigavus ekonomikai. Kad būtų atsižvelgta į naują projekto valdymą ir privataus partnerio išėjimą, 2010 m. projekto susitarimas buvo iš dalies pakeistas ir statybos buvo atnaujintos (8). Landsbankinn nurašė didelę visų investicijų išlaidų dalį, o šio proceso metu buvo iššvaistytas visas akcinis kapitalas. 2011 m. Harpa centro statybos buvo baigtos ir pastatas 2011 m. rugpjūčio 20 d. buvo oficialiai atidarytas.

(11)

Dar visai neseniai buvo kelios ribotos atsakomybės bendrovės, užsiimančios su Harpa centru susijusia veikla: Portus ehf., kuri buvo atsakinga už Harpa centro nekilnojamąjį turtą ir eksploataciją, ir Situs ehf., kuri buvo atsakinga už kitus tame pačiame rajone planuojamus statyti pastatus. Portus turėjo dvi patronuojamąsias įmones: Totus ehf., kuriai priklausė nekilnojamasis turtas, ir Ago ehf., kuri buvo atsakinga už visas su Harpa centru susijusias operacijas ir nuomojosi nuosavybę iš Totus. Situs irgi turėjo dvi patronuojamąsias įmones: Hospes ehf., kuri būtų valdžiusi ir eksploatavusi viešbutį, turėjusį būti pastatytą tame rajone, ir Custos ehf., kuri būtų valdžiusi ir eksploatavusi kitus pastatus šiame rajone.

(12)

Tačiau tam, kad būtų sumažintos veiklos išlaidos ir padidintas našumas, Austurhöfn-TR ehf. valdyba 2012 m. gruodžio mėn. nusprendė supaprastinti Harpa centro veiklos struktūrą ir sujungti daugumą su Harpa centro veikla susijusių ribotos atsakomybės bendrovių į vieną įmonę. Taigi valstybė ir miestas įsteigė Harpa koncertų salės ir konferencijų centro ehf. bendrovę, (i. Harpa tónlistar- og ráðstefnuhús ehf.), kurios tikslas – prižiūrėti visą Harpa veiklą. Harpa centro infrastruktūros supaprastinimas yra ilgalaikio plano, kaip padaryti Harpa centro veiklą tvarią, dalis.

(13)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, Harpa centro paskirtis – būti įvairaus ir plataus užmojo muzikos ir kultūrinio gyvenimo Islandijoje forumu. Siekiama skatinti geriausia, ką Islandijos menininkai gali pasiūlyti, ypatingą dėmesį skiriant muzikinių renginių įvairovei. Be to, Harpa centras turėtų būti islandų kultūros ir muzikos inovacijų šaltinis. Dėmesys bus skiriamas tarptautiniams ryšiams, kad Harpa centras taptų geidžiama užsienio atlikėjų gastrolių Islandijoje vieta.

(14)

Harpa centras taip pat turėtų būti įvairių nacionalinių ir užsienio konferencijų, posėdžių ir susirinkimų forumas ir sustiprinti Islandijos poziciją tarptautinių konferencijų rengimo požiūriu, siūlant paslaugas ir konferencijų sales, suderinamas su konferencijų įranga kitose šalyse. Harpa taip pat skirtas turizmui Islandijoje skatinti ir Reikjaviko centrui pagyvinti. Jis turėtų būti visų aplinkinių Islandijos rajonų gyventojų ir Islandijos bei užsienio turistų, norinčių apžiūrėti pastatą, jo architektūrą, pasinaudoti siūlomomis paslaugomis, susipažinti su eksponuojamais meno kūriniais, traukos centras.

(15)

Islandijos simfoninis orkestras, Islandijos opera ir Reikjaviko bigbendas sudarė ilgalaikius susitarimus dėl tam tikrų patalpų Harpa centre naudojimo. Harpa centre taip pat organizuojamos konferencijos ir įvairūs kitokio pobūdžio meno renginiai, pavyzdžiui Islandijos ir užsienio menininkų populiariosios ir roko muzikos koncertai. Kitą veiklą Harpa centre, pavyzdžiui, maitinimo paslaugų, restorano, muzikos ir baldų parduotuvių veiklą, vykdo jame patalpas išsinuomavusios privačios bendrovės. Šios patalpos yra išnuomotos privatiems ekonominės veiklos vykdytojams rinkos sąlygomis pagal viešuosius nuomos konkursus atsirenkant geriausius pasiūlymus.

(16)

Prieš statant Harpa centrą, Islandijoje nebuvo koncertų salių su tinkama akustika, kuriose tilptų daugiau nei 300 žmonių ir kuriose renginius galėtų rengti Islandijos simfonijos orkestras ir Islandijos opera. Taigi, Islandijos valdžios institucijų manymu, buvo būtina pastatyti kultūriniams renginiams skirtą salę taip užtikrinant galimybę Islandijos piliečiams mėgautis muzika ir menu. Kalbant apie konferencijų įrangą, Islandijos valdžios institucijų teigimu, Islandijoje nebuvo konferencijų centrų arba infrastruktūros, skirtos didelės apimties renginiams.

(17)

Harpa centras užima 28 000 kvadratinių metrų plotą ir yra senojo uosto teritorijoje Reikjavike, adresas Austurbakki 2. Statinį projektavo Danijos Henning Larsen Architects bendrovė kartu su Islandijos architektų įmone Batteríið arkitektar. Bendradarbiaudamas su architektais, menininkas Ólafur Elíasson sukūrė pastato stiklo struktūrą. Artec Consultants Inc atsakinga už akustiką, garso izoliaciją, teatro dizainą bei garso įrangą.

(18)

Projektuojant pastatą buvo siekiama užtikrinti įvairovę ir gerą įrangą visų tipų koncertams ir konferencijoms; taip pat sukurti ir leisti islandams naudoti infrastruktūrą, kurios iki tol šalyje nebuvo. Harpa centras jau laimėjo apdovanojimų už koncertų įrangą; Gramophone žurnalas ją išrinko viena geriausių naujojo tūkstantmečio koncertų salių, o Travel & Leisure žurnalas – geriausia atlikimo vieta 2011 metais. Be to, Harpa centras gavo 2013 m. Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros L. Mies van der Rohe apdovanojimą (9).

(19)

Toliau apžvelgiamos Harpa centro salės (10)

(20)

Harpa komplekse yra 7 mažesnio dydžio konferencijų salės, talpinančios nuo 8 iki 250 žmonių, taip pat yra keletas viešųjų erdvių, kurios kartais išnuomojamos parodoms ir priėmimams, siekiant padidinti bendrovės pajamas. Posėdžių salės gali būti padalytos į mažesnes patalpas. Visos posėdžių salėse yra techniškai įrengtos, jose yra projektorius, internetinio bendravimo įranga ir garso sistemos.

(21)

Kaip jau minėta, Harpa centras visiškai priklauso Islandijos valstybei ir miestui per Austurhöfn-TR ehf. Valstybės ir miesto įsipareigojimai reglamentuojami 2006 m. projekto susitarimo (11) 13 straipsniu. Metinės valstybės ir miesto įmokos mokamos iš jų atitinkamų biudžetų. Pagal 2011 m. valstybės biudžetą metinis valstybės įnašas turėjo būti 424,4 mln. ISK. 2012 metais valstybės įnašas turėjo būti 553,6 mln. ISK. Visi viešieji įnašai Harpa centrui vykdomi pagal dalyvavimą projekte, t. y. valstybė moka 54 %, o miestas – 46 %. Įnašai taip pat yra indeksuojami vartotojų kainų indeksu.

(22)

Be įnašų, numatytų valstybės ir miesto biudžetuose Islandijos vyriausybė ir Reikjavikas įsipareigojo suteikti Harpa centro eksploatavimui skirtą trumpalaikę paskolą, kol bus baigtas ilgalaikės trukmės finansavimas, reikalingas projekto užbaigimo išlaidoms visiškai padengti. Nuo 2013 m. bendra kredito suma buvo 794 mln. ISK su 5 % palūkanų norma ir 200 bazinių punktų priemoka. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2013 m. vasario 15 d.2013 m. kovo 6 d. miestas, valstybė ir Harpa Concert and Conference Centre ehf. pasirašė susitarimą, kuriame nurodoma, kad tarpinė paskola bus perkvalifikuota į Harpa centro akcinį kapitalą, nes į bendrovę anksčiau nebuvo įnešta jokio kapitalo. Tame pačiame susitarime valstybė ir miestas įsipareigojo dėl papildomų 160 mln. ISK per metus laikinų metinių mokėjimų Harpa centrui 2013–2016 m.; visų pirma, jie skirti padengti Harpa centro nekilnojamojo turto mokesčiams, nes jie pasirodė daug didesni, nei tikėtasi (12). Antra, taip pat buvo kitų nenumatytų su Harpa centru susijusių išlaidų.

(23)

Valstybė ir miestas kas mėnesį skiria lėšas, kad būtų vykdomi su Harpa centru susiję paskolos įsipareigojimai. Atsižvelgiant į tai, kad projektas turėtų būti savarankiškas finansiškai, pelnas turi padengti visas veiklos išlaidas. Todėl, Islandijos valdžios institucijų teigimu, savininkų mokamos lėšos skirtos tik negrąžintoms paskoloms padengti (13).

(24)

2013 m. balandžio 16 d. buvo pasirašytas naujas susitarimas (toliau – 2013 m. projekto susitarimas), kuris pakeitė iš dalies pakeistą projekto susitarimą. (14) Pagal naują susitarimą miestas ir valstybė ir toliau 35 metų laikotarpiu, skaičiuojant nuo 2011 m. kovo mėn., mokės tokio paties 595 000 000 ISK per metus dydžio besąlygišką išmoką, mokamą dalimis kas mėnesį. Kai metinė suma buvo pakoreguota atsižvelgiant į vartotojų kainų indekso padidėjimą nuo 2013 m. kovo mėn., išmokos suma kiekvienais metais tapo 1 023 339 932 ISK (15).

(25)

Pagal numatomą metinę 2012 m. Austurhöfn-TR ehf. sąskaitą buvo tikimasi, kad bendrovė išlaikys didelį veiklos nuostolį, kuris lygus neigiamam EBITDA 406,5 mln. ISK. Harpa centro konferencijoms skirtos dalies EBITDA 2012 m. buvo neigiamas 120 mln. ISK, tas pats pasakytina ir apie „kitus meno renginius“ (neigiamas EBITDA 131 mln. ISK). Numatomoje metinėje sąskaitų ir pelno analizėje 2013 metams taip pat numatytas nemažas veiklos nuostolis – bendras neigiamas EBITDA yra 348 mln. ISK tiek konferencijų veiklai, tiek „kitiems meno renginiams“ esant nuostolingiems (16).

(26)

Pagal pradinio projekto susitarimą su Harpa eksploatavimu susijusios skirtingos įmonės, operacijos ir skirtinga veikla turėjo būti finansiškai atskirtos:

13.11.1.   Privatus partneris visuomet užtikrins, kad nekilnojamojo turto bendrovė, eksploatacinė bendrovė, Hringur ir privatus partneris yra finansiškai atskirti. Finansų požiūriu kiekvienas ūkio subjektas turi būti administruojamas ir valdomas atskirai.

13.11.2.   Privatus partneris visuomet užtikrins, kad būtų pakankama finansinė atskirtis, t. y. apmokėjimo už darbą ir kitų operacijų ir veiklos konferencijų centre atskirtis buhalterijoje. Privatus partneris sutarties galiojimo laikotarpiu visada, paprašius klientui, privalo sugebėti įrodyti, kad tokia finansinė atskirtis yra.“

(27)

Harpa centro veikla skirstoma į keletą kategorijų: 1) Islandijos simfoninis orkestras, 2) Islandijos opera, 3) kiti meno renginiai, 4) konferencijų skyrius, 5) eksploatacija, 6) bilietų pardavimas, 7) infrastruktūros eksploatacija, 8) valdymo išlaidos. Visas šias išlaidų kategorijas dabar apima Harpa – tónlistar- og ráðstefnuhús ehf., o kiekvienos šios kategorijos pajamos ir išlaidos į biudžetą įtraukiamos pagal atitinkamą kategoriją. Bendrosios veiklos išlaidos, pvz., atlyginimai, komunalinės išlaidos (šildymas ir elektra) ir administracinės išlaidos padalijamos tarp kategorijų pagal išlaidų paskirstymo modelį (17).

(28)

Priemonės išsamiau apibūdintos Institucijos sprendime Nr. 128/13/COL (18).

(29)

Sprendime Nr. 128/13/COL Institucija preliminariai įvertino, ar Harpa finansavimas yra valstybės pagalba, ir, jeigu taip, ar ši pagalba yra suderinama su EEE susitarimo nuostatomis dėl valstybės pagalbos.

(30)

Remiantis Islandijos valdžios institucijomis, Harpa centro finansavimas nėra valstybės pagalba, nes jos tinkamai užtikrino, kad skirtingos veiklos koncertų salėje ir konferencijų centre apskaita būtų atskirta. Šio teiginio patvirtinimui Islandijos valdžios institucijos pateikė dviejų apskaitos bendrovių ataskaitas dėl bendrovių, besinaudojančiųHarpa centru, apskaitos atskyrimo. Islandijos valdžios institucijos taip pat pateikė kainos tyrimą, kuriame jos palygino panašių konferencijos patalpų Reikjavike kainas, atsižvelgdamos į jų dydį ir pajėgumą. Be to, Islandijos valdžios institucijos laikėsi požiūrio, kad konferencijų verslas turi teigiamą poveikį kitai Harpa centro veiklai ir nevykdant konferencijų verslo kitų veiklos rūšių išlaidos būtų gerokai didesnės.

(31)

Tačiau, preliminaria Institucijos nuomone, Harpa centro finansavimas buvo susijęs su valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Sprendime Nr. 128/13/COL buvo nustatyti šie aspektai:

(32)

Be to, Institucija abejojo, ar valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimu. Remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos EEE nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui. Islandijos valdžios institucijos teigė, kad šios priemonės pagrindinis tikslas buvo skatinti kultūrinius renginius pastatant koncertų salę, kurioje būtų skirtos patalpos Islandijos simfoniniam orkestrui ir Islandijos operai. Institucija sutiko, kad atsižvelgiant į pastato kultūrinių reikmių tikslą, simfoninio orkestro ir operos patalpų statybos darbams ir naudojimui galėjo būti skirta kultūros skatinimo pagalba.

(33)

Institucija sutiko su tuo, kad Harpa centro infrastruktūra galėtų taip pat būti naudojama įvairiai komercinei veiklai, konkrečiai, restoranams, kavinėms, parduotuvėms, konferencijoms ir populiariems koncertams. Tačiau siekiant neiškraipyti konkurencijos, turėjo būti imtasi apsaugos priemonių kryžminėms subsidijoms tarp komercinės veiklos ir subsidijuojamos kultūrinės veiklos išvengti. Institucija padarė preliminarią išvadą, kad ji abejoja, ar Islandijos valdžios institucijos buvo įdiegusios būtinas apsaugos priemones tokioms kryžminėms subsidijoms išvengti. Atitinkamai, atlikusi išankstinį vertinimą, Institucija abejojo, ar Harpa centro statybos darbai ir jo naudojimas galėtų būti laikomi suderinami pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

(34)

Islandijos valdžios institucijų savo pastabose išreiškė požiūrį, kad Harpa veiklos finansavimas nėra susijęs su valstybės pagalba, nes jos tinkamai užtikrino, kad bendrovės vykdytų atskirą apskaitą pagal atskiras Harpa veiklos sritis (21).

(35)

Islandijos valdžios institucijos neginčijo, kad finansiniai įnašai į Harpa centrą yra mokami iš valstybės išteklių ir yra priskirtini valstybei. Tačiau jos laikosi požiūrio, kad Harpa centras negali būti laikomas įmone, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Islandijos valdžios institucijų teigimu, Harpa centras yra infrastruktūra ir kultūrinė vieta, kuria siekiama išsaugoti ir remti kultūrą ir Islandijos paveldą, todėl Harpa negali būti laikomas tiekiančiu prekes ir teikiančiu paslaugas konkurencinėje rinkoje. Be to, Islandijos valdžios institucijos mano, kad sąlyga dėl ekonominio pranašumo šiuo atveju nėra tenkinama, nes buvo užtikrinta, kad komercinė Harpa centro dalis nėra finansuojama iš valstybės išteklių – jie skiriami tik kultūros veiklai. Galiausiai, kalbant apie poveikį konkurencijai ir susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai, Islandijos valdžios institucijos pažymi, kad būtina nepamiršti Islandijos geografinės padėties ir kad nėra tikėtina, jog žiūrovai iš kitų valstybių, kurios yra EEE susitarimo šalys, vyks į Islandiją konkrečiai dalyvauti koncertuose ar panašiuose renginiuose.

(36)

Islandijos valdžios institucijos pabrėžia, kad apskritai Harpa operacijos yra nekomercinio pobūdžio. Jų nuomone, privačios įmonės nebūtų sukūrusios Harpa centro ir jo negalima lyginti su privačių įmonių grupe. Todėl Islandijos valdžios institucijos teigia, kad šiuo atveju faktai aiškiai rodo, kad rinkos ekonomikos investuotojo principas nelabai tinka.

(37)

Pasikonsultavusios su Harpa centro direkcija, Islandijos valdžios institucijos pasiūlė, kad, siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo, nebūtų atskirų bendrovių arba prievolės skelbti konkursus su konferencija susijusios veiklos atvejais. Islandijos valdžios institucijos yra įsitikinusios, kad kitos priemonės būtų tinkamesnės ir sudarys mažiau sunkumų objekto veiklai. Todėl, neatsižvelgiant į tai, ar valstybės ištekliai, naudojami Harpa finansuoti ir valdyti, laikomi valstybės pagalba, suderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis, ar jie apskritai nėra valstybės pagalba, Islandijos valdžios institucijos sutinka, kad turi būti įgyvendintos priemonės, siekiant užtikrinti, kad bet kokia parama neteisėtai neiškraipytų konkurencijos konferencijų rinkoje.

(38)

Islandijos valdžios institucijos sutinka su Institucija, kad būtina užtikrinti, kad su konferencijomis susijusi veikla būtų finansiškai nepriklausoma nuo kitos Harpa centro veiklos ir kad būtina įgyvendinti apsaugos priemones, siekiant išvengti kryžminio šių dviejų dalių subsidijavimo. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą komercinės ir kitos veiklos atskyrimą ir užkirsti kelią komercinės veiklos subsidijavimui, buvo imtasi dviejų pagrindinių priemonių:

(39)

Islandijos valdžios institucijos pateikė pasiūlymo projektą visiškai atskirti Harpa centro konferencijų skyriaus apskaitą, jame atsižvelgta į naują išlaidų ir pajamų paskirstymo metodiką. (24) Lentelėje pateikiamas siūlomas Harpa centro apskaitos atskyrimas (25):

(40)

Kalbant apie nuomos mokestį, Islandijos valdžios institucijos Institucijai pateikė kitų Islandijos konferencijų centrų taikomų nuomos mokesčių palyginimą, kuris rodo, kad konferencijos skyriaus nuomos mokestis yra didesnis už panašios mažmeninės rinkos subjektų mokamą mokestį. Islandijos valdžios institucijų teigimu, nuomos kaina didmenininkui, pvz., konferencijų skyriui, paprastai būtų kur kas mažesnė, nei mokėtų mažmeninis rinkos dalyvis. Todėl Islandijos valdžios institucijos siūlo, kad būtų taikoma 25 % marža (nuolaida) (26). Islandijos valdžios institucijų manymu, toks nedidelis skirtumas turėtų užtikrinti, kad konferencijų skyrius būtų tinkamai apmokestintas, palyginti su kitais rinkos dalyviais.

(41)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, suprantama, kad tokia investicija, kaip Harpa centras, kaip ir bet kuris kitas didelis investicinis projektas, per pirmuosius dvejus veiklos metus pelno neatneš. Tačiau nauja išlaidų ir pajamų paskirstymo metodika rodo, kad komercinė veikla palaipsniui taps pelningesnė, ir Harpa centro savininkams jų investicijos sugrįš per artimiausius kelis metus. Naujoji metodika taip pat rodo, kad konferencijų skyrius iki šiol, labiausiai tikėtina, dengdavo neproporcingai didelę dalį bendrųjų išlaidų.

(42)

Galiausiai, jei Institucija laikytų nagrinėjamą priemonę valstybės pagalba, Islandijos valdžios institucijos išreiškė nuomonę, kad tokia pagalba gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į priemonės tikslus, įskaitant tikslą išlaikyti ir skatinti Islandijos kultūrą ir paveldą. Be to, Islandijos valdžios institucijos paprašė, kad šiuo požiūriu Institucija įvertintų, ar tokia pagalba turėtų būti laikoma kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (toliau — VESP) finansavimas.

(43)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Išskyrus tuos atvejus, kai šis Susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro poveikį Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai.“

(44)

Tai reiškia, kad priemonė yra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, jei išpildomos visos šios sąlygos: priemonė i) turi būti taikoma valstybės arba naudojant valstybės išteklius; ii) pagalbos gavėjui turi būti suteiktas ekonominis pranašumas; iii) yra atranki; iv) daro poveikį Susitariančių Šalių prekybai ir gali iškreipti konkurenciją. (27)

(45)

Tolesniuose skirsniuose Harpa centro finansavimas iš valstybės bus vertinamas pagal šiuos kriterijus.

(46)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad paramą būtų galima laikyti valstybės pagalba, ją turi teikti valstybė arba ji turi būti teikiama iš valstybės išteklių.

(47)

Visų pirma, Institucija pažymi, kad tiek vietos, tiek regioninės valdžios institucijos laikomos lygiavertėmis valstybei (28). Todėl „valstybė“ 61 straipsnio 1 dalyje reiškia visas valstybės administracijos įstaigas nuo pagrindinės vyriausybės iki miesto ar žemiausio administracinio lygmens valdžios; taip pat viešąsias įmones ir įstaigas. Be to, miesto ištekliai laikomi valstybės ištekliais kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnyje (29).

(48)

Kadangi Islandijos valstybė ir Reikjaviko miestas kartu padengia Harpa centrą eksploatuojančios bendrovės metinį deficitą kasmet iš savo biudžetų pervesdami tam tikrą sumą, yra naudojami valstybės ištekliai. Be to, paskolų konvertavimas į akcinį kapitalą taip pat reiškia valstybės išteklių perdavimą, nes valstybė ir miestas atsisako savo teisės visiškai atgauti paskolas. Todėl pirmoji EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies sąlyga yra įvykdyta.

(49)

Tam, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ją taikant įmonei turi būti suteikiamas ekonominis pranašumas. Įmonės yra subjektai, vykdantys ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą ir kaip jie finansuojami (30). Ekonominė veikla yra veikla, kurią sudaro prekių ar paslaugų pasiūla rinkoje (31). Priešingai, ūkio subjektai, kurie ekonomiškai nėra aktyvūs ta prasme, kad jie tam tikroje rinkoje prekių ar paslaugų nesiūlo, nėra įmonės.

(50)

Kaip buvo paminėta Sprendime Nr. 128/13/COL, Institucija laikosi nuomonės, kad centro infrastruktūros statybos darbai ir naudojimas savaime yra ekonominė veikla (ir todėl jai turi būti taikomos valstybės pagalbos taisyklės), jei ta infrastruktūra yra arba bus naudojama prekėms arba paslaugoms rinkoje teikti (32). Šiuo atveju Harpa centras skirtas pvz., konferencijoms, muzikiniams, kultūriniams, „kitiems meno renginiams“ komerciniu pagrindu, t. y. paslaugų teikimo rinkoje pagrindu. Šį požiūrį patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) Leipzig/Halle byloje (33). Taigi, infrastruktūros atveju, pagalba gali būti skiriama keliais lygmenimis: statybai, veiklai ir infrastruktūros naudojimui (34).

(51)

Kaip jau minėta, Harpa centre vyksta Islandijos simfoninio orkestro, Islandijos operos koncertai ir kiti įvairūs meno renginiai, konferencijos. Islandijos valdžios institucijų nuomone, tik konferencijų veikla yra ekonominė Harpa centro veikla. Visa kita veikla turėtų būti vertinama kaip neekonominė.

(52)

Tačiau kai kuri Harpa centre vykdoma veikla, visų pirma, konferencijos, teatro spektakliai, populiarūs muzikos koncertai ir t. t., gali pritraukti daug klientų, kurių laukiama ir privačiuose konferencijų centruose, teatruose ar kitose muzikinių renginių patalpose. Todėl Institucija laikosi požiūrio, kad Harpa koncertų salė ir konferencijų centras ir su Harpa veikla susijusi bendrovė, tais atvejais, kai vykdo komercinę veiklą, yra laikomos įmonėmis (35).

(53)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnyje, juo pagalbos gavėjui turi būti suteiktas ekonominis pranašumas.

(54)

Dėl Harpa statybų finansavimo gali būti laikoma, kad valstybės pagalbos nėra, jei laikomasi rinkos ekonomikos investuotojo principo (REIP) (36). Tačiau Islandijos valdžios institucijos nesutiko su rinkos ekonomikos investuotojo principo taikymu šiam atvejui, nes, jų nuomone, Harpa veikla apskritai yra nekomercinio pobūdžio. Islandijos valdžios institucijų nuomone, Harpa centro nebūtų sukūrusios privačios įmonės ir todėl jo negalima lyginti su privačių įmonių grupe. Todėl Islandijos valdžios institucijos mano, kad šiuo atveju rinkos ekonomikos investuotojo principas (REIP) nelabai tinka.

(55)

Kalbant apie Harpa centro statybą, valstybė ir miestas, Islandijos valdžios institucijos teigimu, iš pradžių tikėjosi, kad projekto įgyvendinimą finansuos privatus investuotojas. Tačiau dėl finansų krizės tapo neįmanoma įgyvendinti projekto be viešojo finansavimo. Tiesioginės valstybės ir miesto skiriamos dotacijos laikomos būtinomis, nes be jų nebūtų buvę pakankamai lėšų projektui finansuoti. Todėl Institucija laikosi nuomonės, kad Harpa centro statybos darbų finansavimas iš valstybės lėšų suteiktų ekonominį pranašumą, todėl tai būtų laikoma pagalba, nes, kaip tvirtinama, projektas be viešojo finansavimo nebūtų įgyvendintas. Taigi valstybės ir miesto dalyvavimas projekte buvo lemiamas visam Harpa projektui.

(56)

Remiantis Institucijos sprendimų priėmimo praktika, jei ūkio subjektas vykdo komercinę ir nekomercinę veiklą, turi veikti išlaidų apskaitos sistema, užtikrinanti, kad komercinė veikla nebūtų finansuojama iš valstybės išteklių, skirtų nepelno veiklai (37). Šis principas yra taip pat nustatytas Skaidrumo direktyvoje. Skaidrumo direktyva šiuo atveju nėra tiesiogiai taikoma, nes visa Harpa metinė grynoji apyvarta per pastaruosius dvejus metus yra mažesnė už apyvartos ribą, nustatytą Direktyvos 5 straipsnio 1 dalies d punkte (38). Tačiau Institucija laikosi nuomonės, kad vis tiek taikomi komercinės ekonominės veiklos su atskira apskaita principai ir aiškiai nustatyti išlaidų apskaitos principai, pagal kuriuos tvarkoma atskira apskaita.

(57)

Kaip apibūdinta I.2 skirsnyje, Harpa veikla skirstoma į keletą kategorijų, pvz., Islandijos simfoninio orkestro koncertai ir Islandijos opera, taip pat kiti meno renginiai ir konferencijos. Vis dėlto, kad būtų aiškiai ir nuosekliai atskirta apskaita pagal atskiras Harpa veiklos rūšis, Islandijos valdžios institucijos tinkamai užtikrino tik po to, kai Institucija priėmė Sprendimą Nr. 128/13/COL. Paprastas nuostolių, susijusių su pastato naudojimu, ir įvairių Harpa veiklos rūšių bendrųjų administracinių išlaidų atskyrimas, remiantis numatomu naudojimu ir kitais kriterijais, kaip buvo daroma pirmaisiais Harpa veikimo metais, pagal EEE teisę negali būti laikomas aiškiu apskaitos atskyrimu. Todėl tokia padėtis būtų galėjusi sukelti kryžminį Harpa kultūros veiklos ir ekonominės veiklos rūšių subsidijavimą.

(58)

Kaip apibūdinta I.4 skirsnyje, Islandijos valdžios institucijos ėmėsi tam tikrų priemonių komercinėms ir nekomercinėms Harpa veiklos rūšių apskaitai atskirti (39). Priemonės apima naują išlaidų ir pajamų paskirstymo metodiką ir Harpa konferencijų skyriaus apskaitos atskyrimą. Nors ši nauja tvarka sumažina Harpa veikloje dalyvaujančių bendrovių pranašumą iki minimumo, užtikrinančio infrastruktūros eksploatavimą, pranašumo konferencijų skyriui negalima visiškai atmesti.

(59)

Be to, bendrovės, naudojančios Harpa centro patalpas, įgyja pranašumą dėl atsisakyto pelno, kai valstybė ir miestas nereikalauja savo investicijų į koncertų salę ir konferencijų centrą grąžos tol, kol tos bendrovės vykdo komercinę veiklą, pavyzdžiui, organizuoja konferencijas. Verslo savininkas arba investuotojas paprastai reikalaus grąžos iš savo investicijos į komercinę įmonę. Toks reikalavimas įmonei reiškia išlaidas. Jei iš valstybei priklausančios įmonės nereikalaujama normalios kapitalo grąžos savininkui, tai faktiškai reiškia, kad įmonė gauna naudą dėl pranašumo, kai tik savininkas atsisako pelno (40).

(60)

Islandijos valdžios institucijos mano, kad Harpa statybos ir eksploatacijos finansavimas turėtų būti apibūdinamas kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugų finansavimas, kad tenkinamos visos keturios „Altmark testo“ sąlygos ir dėl to ši priemonė nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

(61)

Su Altmark byla susijusiame sprendime Teisingumo Teismas pateikė paaiškinimų, kokiomis sąlygomis kompensacija už viešąją paslaugą nelaikoma valstybės pagalba, jei nėra pranašumo (41). Tačiau kad tokia kompensacija nebūtų priskirta valstybės pagalbai konkrečiu atveju, turi būti tenkinamos visos keturios sąlygos, dažniausiai vadinamos Altmark kriterijais (42).

(62)

Šios keturios sąlygos yra tokios: i) pagalbos gavėjui pagal valstybės taikomą VESP finansavimo priemonę turi būti oficialiai pavesta teikti VESP, aiškiai nustatant su tuo susijusias pareigas; ii) kad pagalbą gaunančiai įmonei nebūtų suteiktas ekonominis pranašumas prieš įmones konkurentes, turi būti iš anksto nešališkai ir skaidriai nustatyti kompensacijos apskaičiavimo parametrai; iii) kompensacija negali būti didesnė už sumą, reikalingą visai arba iš dalies padengti išlaidoms, patirtoms vykdant VESP, atsižvelgiant į tam tikras pajamas ir deramą pelną už minėtųjų įsipareigojimų įvykdymą ir iv) jei pagalbos gavėjas pasirinktas ne pagal viešųjų pirkimų procedūrą, teikiamos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis išlaidų, kurias tipinė gerai valdoma įmonė patirtų vykdydama tokius įsipareigojimus, analize, atsižvelgiant į susijusias pajamas ir pagrįstą pelną.

(63)

Apskritai, EEE valstybės, vadovaudamosi atitinkama teismų praktika, pagal kurią nustatyti bendrieji principai, kurių turi būti laikomasi, yra pakankamai nesuvaržytos nustatydamos, ar tai yra VESP. Iš EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalies matyti, kad įmonės, kurioms pavesta teikti VESP, yra įmonės, kurioms pavesta „speciali užduotis“ (43).

(64)

Pagal Institucijos gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (44), viešosios paslaugos užduotis turi būti pavedama dokumentu, kuris, priklausomai nuo ELPA šalių teisės aktų, gali būti įstatymas, kitas teisės aktas arba sutartis. Pavedimas taip pat gali būti išdėstytas keliuose dokumentuose. Remiantis požiūriu, kurio tokiais atvejais laikosi Komisija ir Institucija, viename arba keliuose dokumentuose turi būti pateikta bent ši informacija:

(65)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, su viešąja paslauga susiję Harpa centro įsipareigojimai yra aiškiai apibrėžti jo nuosavybės politikoje. Pagal nuosavybės politiką, Harpa tikslas yra: i) būti Islandijos muzikiniu ir kultūriniu forumu, ii) sustiprinti Islandijos poziciją konferencijų rengimo požiūriu, iii) sustiprinti Islandijos turizmo pramonės pozicijas ir iv) pagyvinti Reikjaviko centrą. Be to, toje politikoje nustatyta, kad Harpa veikla turi būti tokia, kad centras savarankiškai išsilaikytų, ir kad neturėtų būti kitokių įnašų į Harpa, išskyrus tuos, dėl kurių susitarta projekto susitarime. Tačiau vis dėlto nuosavybės politikoje nenurodoma nei su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų trukmė, nei konkretūs parametrai, kurie reikalingi apskaičiuojant, kontroliuojant ir patikrinant kompensaciją, nei kompensacijos permokos išvengimo ir tokios permokos susigrąžinimo taisyklės. Todėl, Institucijos nuomone, pirmasis Altmark kriterijus nėra įvykdytas.

(66)

Be to, pagal projekto susitarimą, įnašas iš valstybės ir miesto turėjo būti nustatytas kaip 595 000 000 ISK metinė suma, kuri turėjo būti iš dalies keičiama kiekvieno mokėjimo dieną, kad būtų atspindėti vartotojų kainų indekso pokyčiai Tačiau dėl Harpa centro finansinės padėties jo savininkai padarė didelių laikinų finansinių įnašų; taip pat atlikta paskolų konversija (45). Todėl, priešingai nei teigia Islandijos valdžios institucijos, kompensacija už vadinamuosius su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, atrodo, nebuvo iš anksto nustatyta objektyviai ir skaidriai. Be to, neskaidrus pagalbos pobūdis (metinio Harpa centro deficito dengimas, galimas kryžminis subsidijavimas ir pagrįstos investicijų grąžos nereikalavimas) Instituciją verčia manyti, kad Islandijos valdžios institucijos tinkamai neužtikrino, kad kompensacija neviršytų to, kas būtina.

(67)

Galiausiai Institucija pažymi, kad Harpa centro eksploatuotojas nebuvo atrinktas per viešųjų pirkimų procedūrą ir kad Islandijos valdžios institucijos nepateikė Institucijai informacijos, kuri leistų patikrinti, ar išlaidos, kurias patyrė Harpa, atitinka išlaidas tipinės gerai valdomos ir tinkamai aprūpintos įmonės, kaip reikalaujama 4-uoju „Altmark“ kriterijumi.

(68)

Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, Institucija daro išvadą, kad Harpa centro finansavimas neatitinka visų Altmark kriterijų ir todėl negali būti apibūdinamas kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugų finansavimas.

(69)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnyje, ji turi būti atranki.

(70)

Islandijos valdžios institucijos teikia finansavimą Harpa centrą eksploatuojančioms įmonėms. Toks finansavimas naudojamas padengti nuostoliams, atsirandantiems iš skirtingų Harpa centro veiklos rūšių, įskaitant ekonominę veiklą, pvz., konferencijų rengimą. Tokia kompensavimo sistema, pagal kurią gali atsirasti kryžminis subsidijavimas, neprieinama kitoms įmonėms, veikiančioms konferencijų rinkoje Islandijoje ar kitur.

(71)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucija laikosi nuomonės, kad Harpa veikiančioms įmonėms suteikiamas atrankusis ekonominis pranašumas, palyginti su jų konkurentais rinkoje.

(72)

Galiausiai, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ji turi būti pajėgi iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

(73)

Pagal nusistovėjusią Teismo praktiką vien faktas, kad priemonė sustiprina įmonės padėtį, palyginti su kitomis EEE vidaus prekybos rinkoje konkuruojančiomis įmonėmis, laikomas pakankamu, kad būtų galima daryti išvadą, jog priemonė gali paveikti susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybą ir iškreipti konkurenciją tarp įmonių, įsisteigusių kitose EEE valstybėse (46). Valstybės ištekliai, skirti Harpa centre veikiančioms bendrovėms siekiant padengti jų nuostolius, yra nauda, kuri sustiprina Harpa padėtį, palyginti su kitomis toje pačioje rinkoje konkuruojančiomis įmonėmis.

(74)

Net jei didžioji Harpa centre vykdomos veiklos dalis yra vietinio pobūdžio, Harpa turi pajėgumų rengti didelius ir vidutinio dydžio tarptautinius renginius, todėl negalima atmesti galimybės, kad bus daromas poveikis konkurencijai ir susitariančių šalių tarpusavio prekybai (47). Vis dėlto, Islandijos valdžios institucijų nuomone, mažai tikėtina, kad Harpa centre organizuojami renginiai, išskyrus galbūt kelis iš jų, domins kaimyninėse šalyse gyvenančius asmenis tokiu mastu, kad jie norės vykti į toli esantį Reikjaviką ir juose dalyvauti, taigi mažai tikėtina, kad Harpa galėtų konkuruoti su panašiais centrais kaimyninėse šalyse.

(75)

Tačiau, kadangi tarptautinių renginių organizavimo rinka atvira patalpų renginiams teikėjų ir renginių organizatorių konkurencijai, kurie paprastai vykdo veiklą, kuri yra EEE šalių tarpusavio prekybos objektas, galima daryti prielaidą, kad bus daromas poveikis prekybai. Šiuo atveju poveikis tam tikrų EEE kaimyninių šalių tarpusavio prekybai yra dar labiau įmanomas dėl konferencijų pramonės pobūdžio. Be to, Bendrasis Teismas savo neseniai priimtame įsakyme dėl komplekso Ahoy Nyderlanduose, nusprendė, kad nėra pagrindo sumažinti rinkos iki tos valstybės narės teritorijos dydžio (48).

(76)

Todėl, kaip ir sprendime pradėti procedūrą, Institucija mano, kad pagalba, suteikta Harpa centrui, gali daryti poveikį EEE vidaus konkurencijai ir prekybai.

(77)

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Institucija daro išvadą, kad vertinamoje priemonėje, t. y. Harpa centro finansavime, yra valstybės pagalbos elementų, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Todėl esant minėtoms sąlygoms būtina apsvarstyti, ar tokia priemonė gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu.

(78)

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „apie visus planus suteikti ar pakeisti pagalbą ELPA priežiūros institucija turi būti laiku informuojama, kad galėtų pateikti savo pastabas. […]. Atitinkama valstybė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol, pasibaigus procedūrai, priimamas galutinis sprendimas.“

(79)

Islandijos valdžios institucijos Institucijai nepranešė apie šią pagalbos priemonę. Be to, Islandijos valdžios institucijos, ėmusios statyti ir eksploatuoti Harpa centrą, šias priemones ėmė taikyti iki Institucijai priimant galutinį sprendimą. Todėl Institucija daro išvadą, kad Islandijos valdžios institucijos nesilaikė 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatytų įpareigojimų. Todėl bet kokia suteikta pagalba yra neteisėta.

(80)

Paramos priemonės, apibrėžtos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, paprastai yra nesuderinamos su EEE susitarimo veikimu, išskyrus atvejus, kai joms gali būti taikoma leidžianti nukrypti nuostata pagal 61 straipsnio 2 ar 3 dalis arba EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalį ir yra būtinos, proporcingos bei nesukelia konkurencijos iškraipymo. Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad bet kokia su projektu susijusi pagalba būtų suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalimi.

(81)

EEE susitarime nėra nuostatos, atitinkančios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies d punktą. Nepaisant to, Institucija pripažįsta, kad valstybės pagalbos priemonės gali būti patvirtintos kultūros pagrindu, vadovaujantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu (49).

(82)

Remiantis EB sutarties 61 straipsnio 3 dalies d punktu, pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos EEE nepaveikia taip, kad būtų laikoma prieštaraujančia bendram interesui. Todėl Institucija turi įvertinti, ar pagalbos suteikimas įvairioms Harpa veiklos rūšims gali būti pateisinamas kaip pagalba, skirta kultūrai remti, remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu.

(83)

Reikėtų pažymėti, kad EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyti principai buvo taikomi šiek tiek panašiais į šią bylą atvejais (50). Islandijos valdžios institucijos teigė, kad šios priemonės pagrindinis tikslas buvo skatinti kultūrinius renginius pastatant koncertų salę, kurioje būtų skirtos patalpos Islandijos simfoniniam orkestrui ir Islandijos operai. Panašūs universalieji kultūros centrai jau egzistuoja daugelyje Europos miestų. Harpa skirtas būti Islandijos nacionaline koncertų sale su reikalinga kultūros infrastruktūra, kurios trūko Islandijoje; tai bus spektaklio meno tobulinimo ir vystymo centras Islandijoje. Taigi Harpa prisideda prie kultūros sklaidos ir suteikia visuomenei galimybę ugdyti kultūros, švietimo ir pramogų vertybes (51).

(84)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Institucija mano, kad, atsižvelgiant į su kultūra susijusį tikslą, simfonijos ir operos centro statybą ir eksploatavimą būtų galima laikyti pagalba, skirta kultūrai remti, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte. Tačiau Institucija išreiškė abejonių, ar pagalba, suteikta subsidijuojant konferencijų veiklą, gali būti pateisinama pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą, ir šis klausimas turi būti vertinamas atskirai.

(85)

Kalbant apie būtinumą, proporcingumą ir ar priemonė gali iškraipyti konkurenciją, Institucija pateikė tokias pastabas: kaip pažymėta anksčiau, Harpa reikėjo, kad būtų patenkintas aiškus poreikis tinkamai koncertų salei, kurioje galėtų vykti Islandijos simfoniniam orkestro ir Islandijos operos koncertai. Dėl projekto dydžio yra suprantama, kad Harpa centro infrastruktūra taip pat būtų naudojama įvairiai komercinei veiklai, konkrečiai, restoranams, kavinėms, parduotuvėms, konferencijoms ir populiariems koncertams. Tačiau siekiant neiškraipyti konkurencijos, turi būti imtasi apsaugos priemonių kryžminėms subsidijoms tarp komercinės veiklos ir smarkiai subsidijuojamos kultūrinės veiklos išvengti.

(86)

Sprendime Nr. 128/13/COL Institucija nurodė tris metodus, kuriuos taikydamos Islandijos institucijos galėtų užtikrinti, kad kryžminio subsidijavimo tarp komercinės veiklos ir kultūrinės veiklos sričių Harpa centre nebuvo (52). Pirma, Institucija pažymėjo, kad šio tikslo būtų galima pasiekti skelbiant konkursą įrenginiams, skirtiems komercinei veiklai, įrengti, taip užtikrinant, kad ūkio subjektas mokėtų rinkos kainą už infrastruktūrą ir negautų jokio kryžminio subsidijavimo. Antra, Islandijos valdžios institucijos komercinei veiklai galėjo įsteigti atskirą juridinį subjektą. Trečioji galimybė, nurodyta Institucijos sprendime pradėti procedūrą, buvo pakankamai atskirti ekonominę veiklą nuo nekomercinės veiklos, nustatant efektyvią išlaidų paskirstymo ir apskaitos atskyrimo sistemą, dėl ko būtų įmanoma pagrįsta investicijų grąža.

(87)

Islandijos valdžios institucijos pabrėžė, kad Harpa centro eksploatavimas reikalauja tam tikro lankstumo, nes ir kultūros renginiai, ir konferencijos vyksta vieni šalia kitų ir esama įvairių atvejų, kai šios dvi pagrindinės veiklos galėtų susidurti, nebent priežiūros ir planavimo darbai atliekami labai darniai. Todėl, nusprendus įvesti naują operatorių – ar tai būtų privatus, ar valstybinis operatorius – padidėtų administracinė našta ir atsirastų papildomų apribojimų ir išlaidų jau ir taip sudėtingame Harpa centro eksploatavimo procese. Todėl Islandijos valdžios institucijos, pasikonsultavusios su Harpa centro direkcija, padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas aplinkybes, tinkamiausias yra trečiasis variantas, t. y. pakankamas ekonominės ir nekomercinės veiklos atskyrimas, nustatant efektyvią išlaidų paskirstymo ir apskaitos atskyrimo sistemą.

(88)

Kaip jau buvo minėta pirmiau, naujoje išlaidų ir pajamų paskirstymo metodikoje ir atskiroje apskaitoje, kurią įvedė Harpa centro savininkai, atsižvelgiama į Skaidrumo direktyvoje esančias gaires. Yra tam tikros specialiosios sąskaitos (skyriai) visoms kultūrinės veiklos rūšims ir nuomininkams, taip pat konferencijos veiklai, taip užtikrinant, kad būtų vedamos vidaus sąskaitos pagal įvairias veiklos rūšis. Islandijos valdžios institucijos taip pat užtikrino, kad kiekvienai Harpa eksploatavimo veiklos rūšies daliai būtų priskirta dalis fiksuotų ir bendrų Harpa išlaidų remiantis faktiniu patalpų naudojimu ir komercine veikla. Be to, konferencijų skyriui bus pavesta mokėti nuomą už biurų ir kitų erdvių nuomojimą rinkos kainomis (53). Islandijos institucijos įgyvendintomis priemonėmis veiksmingai užtikrinama, kad kryžminio subsidijavimo tarp komercinės veiklos ir kultūrinės veiklos sričių Harpa centre nebūtų.

(89)

Pagal preliminarias 2013 m. ataskaitas, iš konferencijų skyriaus tikimasi sulaukti 9 574 000 ISK ribinio pelno. Iki 2016 m. tikimasi, kad šis pelnas išaugs iki daugiau nei 23 mln. ISK. Taigi, nauja išlaidų ir pajamų paskirstymo metodika rodo, kad komercinė veikla palaipsniui taps pelningesnė, ir Harpa centro savininkams jų investicijos sugrįš per artimiausius kelis metus.

(90)

Kalbant apie konferencijų skyriaus deficitą pirmaisiais Harpa centro eksploatavimo metais Institucija sutinka, kad tokia investicija, kaip Harpa centras, kaip ir bet kuris kitas didelis investicinis projektas, per pirmuosius veiklos metus pelno neatneš. Veiklos deficito padengimas pirmaisiais komercinės veiklos metais gali būti laikomas būtinomis pradinėmis išlaidomis, atitinkančiomis rinkos ekonomikos investuotojo principą. Be to, nauja išlaidų ir pajamų paskirstymo metodika ir atskira apskaita leidžia manyti, kad didelis Harpa centro komercinės dalies deficitas, įvertintas Institucijos sprendime pradėti procedūrą – 2012 m. neigiamas 120 mln. ISK EBITDA – nebūtinai atspindi tikrąją finansinę konferencijų skyriaus padėtį.

(91)

Be to, Islandijos valdžios institucijos įrodė, kad Harpa centras ne tik papildo esamą infrastruktūrą ir suteikia papildomų galimybių rengti daugiau komercinių ir kultūrinių renginių Reikjavike, bet ir bus labai naudingas Islandijos kultūrinei plėtrai ir publikai. Todėl tokia pagalba turi būti laikoma tinkamai orientuota, o valstybės finansavimas – pagrįstas.

(92)

Be to, atsižvelgiant į Harpa centro geografinę vietą, ir kad jame vykdoma veikla daugiausia yra vietinio pobūdžio, poveikis konkurencijai ir susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai yra ribotas, nors, kaip aprašyta pirmiau, jo negalima atmesti (54).

(93)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių įrodyta, kad tiek valstybės, tiek miesto dalyvavimas finansuojant Harpa centrą yra būtini, proporcingi ir nesukelia perdėto konkurencijos iškraipymo. Be to, visiškai atskyrusios komercinės ir nekomercinės Harpa centro dalių apskaitą Islandijos valdžios institucijos sugebėjo užtikrinti, kad nebūtų perteklinio neigiamo šalutinio poveikio, atsirandančio dėl jų įnašų, skirtų Harpa centro kultūrinei daliai. Todėl Harpa centro finansavimas yra suderinamas su EEE susitarimo valstybės pagalbos taisyklėmis.

(94)

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Institucija daro išvadą, kad Harpa centro finansavimas yra valstybės pagalba, suderinama su EEE susitarimu, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte.

(95)

Islandijos valdžios institucijoms primenama, kad apie visus planus keisti Harpa centro finansavimą, įskaitant valstybės ar miesto skiriamų dotacijų padidinimą daugiau nei 20 %, turi būti pranešta Institucijai,