Kvietimas teikti paraiškas

Europos investicijų banko institutas skelbia naują EIBURS finansinės paramos konkursą pagal programą „Žinios“

(2021/C 383/06)

Europos investicijų banko instituto dotacijos moksliniams tyrimams pagal programą „Žinios“ skirstomos per įvairias programas. Viena iš jų –

—	EIBURS (angl. EIB U niversity R esearch S ponsorship Programme) – EIB universitetų mokslinių tyrimų rėmimo programa.

Pagal EIBURS programą teikiamos dotacijos universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams, susijusiems su Europos Sąjungos, šalių kandidačių ar potencialių šalių kandidačių universitetais, nagrinėjantiems Banką labiausiai dominančias mokslinių tyrimų temas. EIBURS finansinė parama – iki 100 000 eurų per metus trejus metus iš eilės – konkurso būdu skiriama EIB pasirinktų sričių kompetencijos centrais pripažintiems suinteresuotiems universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams. Konkursą laimėjusios paraiškos teikėjas privalės atlikti įvairius darbus, kurie bus įtraukti į sutartį su Europos investicijų banku.

2021–2022 akademiniais metais pagal EIBURS programą skelbiamas konkursas teikti paraiškas nauja mokslinių tyrimų tema:

1.   Pagrindimas

Patvirtindama 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, kaip Europos žaliojo kurso dalį Europos Sąjunga įsipareigojo pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos ir pagal ES žaliąjį kursą siekia, kad iki 2050 m. būtų visiškai neutralizuotas jo poveikis klimatui (ES klimato politikos tikslo įgyvendinimo planas). 2020 m. žaliąjį kursą patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba – taip buvo patvirtintas tarpinis 55 proc. mažinimo tikslas, kuris turi būti pasiektas iki 2030 m. (Europos Komisija, 2020 m.). Iškastinio kuro deginimas energijai gaminti yra pagrindinė visuotinio atšilimo priežastis. Todėl esminė žaliojo kurso dalis – visapusiškas Europos energetikos sistemos pertvarkymas. Apskaičiuota, kad siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 55 proc., 2021–2030 m. laikotarpiu investicijų į energetiką poreikis sieks 400 mlrd. EUR per metus.

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir mažinimo pagal žaliąjį kursą tikslai 27 ES valstybėse narėse (ES-27)

Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmuo palengvinant Europos perėjimą prie neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikai yra daugialypis. Viena vertus, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip ir kiti energijos vartotojai, turėtų daug investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir nedidelio masto atsinaujinančiosios energijos gamybą. Šios investicijos, be kita ko, bus susijusios su įmonių pastatų fondo modernizavimu arba su didesniu kapitalo pakeitimo tempu, kuris padės gerinti energijos vartojimo efektyvumą pramoninės gamybos procese.

Kita vertus, mažosios ir vidutinės įmonės yra inovacijų varomoji jėga ir atliks svarbų vaidmenį kuriant įgalinančias technologijas, kurios palengvins Europos perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui. Pavyzdžiui, klimato kaitos poveikio švelninimo technologijų plėtra yra svarbi mažinant ribines išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo išlaidas ir spartinant Europos prisitaikymą prie klimato kaitos. Švarių technologijų įmonės gali atlikti labai svarbų vaidmenį kurdamos novatoriškus sprendimus, padedančius siekti Europos Sąjungos tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.

2.   Tikslai

Šiuo mokslinių tyrimų projektu siekiama pagerinti mūsų supratimą apie ES švarių technologijų sektorių. Juo bandoma atsakyti į klausimą, kaip švarių technologijų įmonės prisideda prie ES politikos tikslų įgyvendinimo ir ką gali padaryti politikos formuotojai, skatindami sveiką ekosistemą. Galiausiai jame nagrinėjamas ES žaliojo kurso poveikis mažųjų ir vidutinių įmonių nuosavo kapitalo paklausai.

3.   Metodika

Tyrėjai kviečiami teikti pasiūlymą, apimantį strategiją, sukurtą remiantis šiais mokslinio tyrimo ramsčiais:

A.

Išsamus ES švarių technologijų sektoriaus pristatymas, daugiausia dėmesio skiriant klimato kaitos švelninimo tikslui – svarbiausiam žaliojo kurso elementui. Rengiant tokį pristatymą, mokslininkai primygtinai raginami daugiausia dėmesio skirti naujoviškiems vizualizavimo metodams. Pagrindiniai elementai, kuriuos reikia įtraukti: — švarių technologijų įmonių topologijos, kurioje mokslininkai turėtų žengti toliau už klimato tikslo ir apimti visus ES žaliojo kurso aspektus, sukūrimas; — esamų klasifikavimo metodų, pavyzdžiui, NACE ekonominės veiklos klasifikatoriaus metodo ir ES tvarių investicijų taksonomijos, trūkumų nustatant švarias technologijas kuriančias įmones, aptarimas; — ES švarių technologijų sektoriaus istorinės raidos ir dabartinio dydžio apžvalga; — ES švarių technologijų įmonių geografinio pasiskirstymo analizė, be kita ko, sutelkiant dėmesį į sektoriaus geografinės plėtros dinamiką laikui bėgant; — ypatingas dėmesys mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmeniui.

B.

Priežastinė mažųjų ir vidutinių įmonių verslo veiklos poveikio aplinkai analizė švarių technologijų srityje. Tyrėjai kviečiami pasiūlyti metodiką, kuria būtų siekiama nustatyti priežastinį ryšį tarp ES mažųjų ir vidutinių įmonių švarių technologijų verslo veiklos (pavyzdžiui, švarių technologijų inovacijų patentavimo, rizikos kapitalo investicijų į švarias technologijas, švarių technologijų startuolių ir kt.) ir aplinkosaugos pagrindinių veiklos rodiklių, kurie yra labai svarbūs ES žaliajam kursui.

C.

Priežastinė švarių technologijų ekosistemos plėtrą lemiančių veiksnių analizė, daugiausia dėmesio skiriant nuosavo kapitalo finansavimo aspektui. Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų pirmojo ramsčio išvadas, tyrėjai kviečiami siūlyti empirinę metodiką, kuria siekiama nustatyti politikos priemones, atliekančias esminį vaidmenį kuriant vietos švarių technologijų ekosistemas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nuosavo kapitalo finansavimo aspektui.

D.

ES žaliojo kurso poveikio mažųjų ir vidutinių įmonių nuosavo kapitalo paklausai per 2020–2030 m. dešimtmetį tyrimas. Remiantis mokslinių tyrimų pirmojo, antrojo ir trečiojo ramsčių išvadomis, galutiniu projekto ramsčiu siekiama nustatyti tas švarių technologijų sritis ir geografines vietoves, kuriose dėl laukiamų reguliavimo pokyčių, susijusių su ES žaliuoju kursu, gali padidėti nuosavo kapitalo paklausa. Be to, tyrėjai kviečiami pasiūlyti metodiką, kuria būtų siekiama numanomą nuosavo kapitalo paklausą įvertinti kiekybiškai.

4.   Rezultatai

Siektini rezultatai

A.	Ataskaita (straipsnis), kurioje pateikiama ES švarių technologijų įmonių tipologija ir pristatomas ES švarių technologijų sektorius

B.	Ataskaita (straipsnis), kurioje aptariama metodika ir analizės, skirtos kiekybiškai įvertinti švarių technologijų verslo veiklos ir aplinkosaugos pagrindinių veiklos rodiklių, kurie yra labai svarbūs ES žaliajam kursui, santykį, rezultatai

C.	Ataskaita (straipsnis), kurioje aptariama metodika ir analizės, kuria siekiama nustatyti vietos švarių technologijų ekosistemų plėtrą lemiančius veiksnius, rezultatai

D.	Ataskaita (straipsnis), kurioje aptariama mažųjų ir vidutinių įmonių žaliojo kapitalo paklausos per 2020–2030 m. dešimtmetį kiekybinės analizės metodika ir rezultatai

Jei manoma, kad du (ar kelis) siektinus rezultatus būtų tikslingiau pateikti vienoje ataskaitoje (straipsnyje), tai galima aptarti.

Paraiškas teikti anglų kalba iki 2021 m. lapkričio 15 d. 24.00 val. (CET). Vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Paraiškas siųsti el. paštu

Events.EIBInstitute@eib.org.

Daugiau informacijos apie EIBURS atrankos procesą ir EIB institutą rasite svetainėje http://institute.eib.org/