Kvietimas teikti paraiškas

Europos investicijų banko institutas skelbia naują EIBURS finansinės paramos konkursą pagal programą „Žinios“

(2019/C 57/13)

Europos investicijų banko instituto dotacijos moksliniams tyrimams pagal programą „Žinios“ skirstomos per įvairias programas. Viena iš jų –

EIBURS (angl. EIB University Research Sponsorship Programme) – EIB universitetų mokslinių tyrimų rėmimo programa.

Pagal EIBURS programą teikiamos dotacijos universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams, susijusiems su ES valstybių narių, šalių kandidačių ar potencialių šalių kandidačių universitetais, nagrinėjantiems Banką labiausiai dominančias mokslinių tyrimų temas. EIBURS finansinė parama – iki 100 000 eurų per metus trejus metus iš eilės – konkurso būdu skiriama EIB pasirinktų sričių kompetencijos centrais pripažintiems suinteresuotiems universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams. Konkursą laimėjusios paraiškos teikėjas privalės atlikti įvairius darbus, kurie bus įtraukti į sutartį su Europos investicijų banku.

2019–2020 akademiniais metais pagal EIBURS programą skelbiamas konkursas teikti paraiškas nauja mokslinių tyrimų tema:

1.   Projekto tikslas

Šio tyrimo tikslas – sukurti oficialią griežtai akademiniu moksliniu tyrimu grindžiamą aplinkosauginių, socialinių ir valdymo (ASV) kriterijų įtraukimo į kredito analizę ir reitingus metodiką.

Turto paskirstymo srityje išryškėjo aiški tendencija į investicinius portfelius integruoti tvarumo kriterijus. Septyni iš dešimties didžiausių turto savininkų tvarumo kriterijus įtraukia į visas turto kategorijas. Tvarus investicinis turtas Europoje, JAV ir Kanadoje išaugo nuo 13 trilijonų JAV dolerių 2012 m. iki 23 trilijonų 2016 m. Neseniai Moody’s organizuotoje ASV konferencijoje dauguma emitentų ir investuotojų įvertino ASV veiksnių įtraukimą į kredito analizę kaip „ilgalaikį pokytį“ investiciniame pasaulyje, maždaug trečdalis teigė, kad „tai bus populiaresnė metodika po 3–5 metų“, o už alternatyvų atsakymą „ASV kriterijus nesvarbus“ nebalsavo niekas. Toje pačioje apklausoje 80 % respondentų didžiausiu sunkumu, įtraukiant ASV į kredito analizę, laikė „kiekybinio įvertinimo ir modeliavimo“ aspektą.

Be to, „Principles for Responsible Investment“ (PRI), tarptautinis investuotojų tinklas, 2016 m. paskelbė pareiškimą dėl ASV kredito reitinguose. Pareiškime, kurį palaikė daugiau kaip 135 investuotojai, valdantys virš 27 trilijonų USD turtą, ir 17 kredito reitingų agentūrų, pripažįstama, jog ASV veiksniai gali turėti poveikį skolininkų pinigų srautams ir tikimybei, kad jie nevykdys savo skolinių įsipareigojimų, todėl yra svarbūs elementai kredito reitingų agentūroms vertinant skolininkų kreditingumą. Pavyzdžiui, atsakydamos į tą pareiškimą dvi didžiausios kredito reitingų agentūros (Moody’s ir S&P) neseniai paskelbė ataskaitas apie tai, kaip jos įtraukia ASV veiksnius į savo reitingų nustatymo metodikas.

Kalbant apie reglamentavimą, 2018 m. gegužės 24 d. Europos Komisija (EK) patvirtino pirmuosius keturis teisės aktų pasiūlymus pagal Tvarių finansų veiksmų planą, kuriuose aptarti lyginamieji standartai, žaliojo turto apibrėžtis, investuotųjų pareigos ir mažmeninis investavimas. ASV atžvilgiu EK planuoja įtraukti reikalavimą atskleisti, kaip instituciniai investuotojai ir turto valdytojai integruoja ASV veiksnius į savo rizikos procesus.

Be to, EK aiškiai kalba apie visų suinteresuotųjų subjektų įtraukimą tiriant, kokiais būdais integruoti tvarumo veiksnius į kredito reitingų agentūrų vertinimą ir galimą naujų kredito reitingų agentūrų, kurios atitiktų šį reikalavimą, atsiradimą. EK pripažįsta, kad dėl tvarumo tyrimų vykdytojų dėmesio tik labai dideliems emitentams mažėja mažųjų emitentų patrauklumas instituciniams investuotojams, todėl palankiai vertina sprendimus, užtikrinančius mažesnių rinkos dalyvių galimybes patekti į rinką.

Metodikos taikymo rezultatai (galutinis produktas) turėtų būti paskelbti rinkoje viešai.

2.   Siūlomas veiksmų planas

Šis projektas – tai atviras mokslinis tyrimas tema, kuri akademiniuose darbuose dar beveik nenagrinėta. Todėl dar per anksti teikti išsamią informaciją apie tai, kokios metodikos laikytis. Faktiškai vienas iš pirmųjų tyrimo rezultatų ir bus naujos mokslinio tyrimo metodikos sukūrimas. Tačiau šiame ankstyvajame etape numatoma, jog vykdant mokslinį tyrimą turėtų būti atliktos tam tikros užduotys, kad būtų sukurta pritaikoma metodika.

1.	Susijusios literatūros analizė: nuodugni ir išsami susijusios akademinės ir praktinės literatūros paieška. Plačiai tikima, kad ASV veiksniai daro poveikį ne tik įmonės vertei, bet ir kredito reitingams, nors, kaip jau minėta, akademinių darbų šiuo klausimu beveik nėra.

2.

Pagrindinių duomenų rinkimas: duomenų, kurie bus naudojami įvairių modelių ir požiūrių analizei atlikti, surinkimas. Turėtų būti įtraukti detalūs duomenys apie kredito riziką, ASV ir klimato rizikos kriterijus pagal sektorius ir geografines vietoves. Vienas svarbiausių šio projekto aspektų – duomenų tikslumas ir kokybė, ypač galimybė remtis pakankamai ilgo istorinio laikotarpio duomenimis.

3.

Duomenų analizė: nors pagrindinis tyrimo tikslas turėtų būti suprasti ASV veiksnių poveikį nustatant kredito reitingus, į projektą kaip tyrimo dalis turėtų būti įtraukta ir kredito grąžos poveikio analizė. Vykdant tyrimą reikėtų įvertinti santykinę trijų rūšių veiksnių – aplinkosaugos (A), socialinių (S) ir valdymo (V) – svarbą tiek atskirų vertybinių popierių, tiek sektoriaus lygiu.

4.

Struktūrinių kredito rizikos modelių testavimas ir kalibravimas: reikia sukurti metodiką, kuri leistų nustatant kredito reitingus oficialiai įtraukti ASV veiksnius, atlikti ASV veiksnių ir kredito rizikos santykio, nuo kurio priklauso kaina finansų rinkose, analizę ir ištirti jo pasekmes kredito reitingo ir analizės metodikos požiūriu. Turėtų būti stengiamasi tinkamai suderinti ir kalibruoti modelius, siekiant užtikrinti, kad jie tiktų ne tik įprastų finansinės rizikos makroveiksnių ir mikroveiksnių analizei, bet ir nefinansiniams rizikos veiksniams.

5.

Scenarijaus analizė: pirmiau minėta analizė turėtų parodyti ASV veiksnių poveikio kredito rizikai ex-post perspektyvą, bet ją atliekant nėra galimybės informuoti sprendimus priimančius asmenis apie laukiamą ekstremalių įvykių ar scenarijų (pvz., klimato scenarijaus) poveikį ateityje. Todėl tikimasi, kad scenarijaus analizė bus svarbi galutinai įvertinant ASV veiksnių poveikį kredito reitingams iš ex-ante perspektyvos.

6.

Patikimumo patikrinimai: turėtų būti atlikta keletas patikimumo patikrinimų, įskaitant kredito reitingų rūšiavimą, siekiant parodyti, ar mažo ASV įverčio vertybiniai popieriai paprastai rodo didesnį grąžos kintamumą negu to paties reitingo vertybiniai popieriai, kurių ASV įverčiai dideli. Taip pat turėtų būti atlikta išsami analizė siekiant įvertinti, ar papildomų kiekybinių rodiklių įtraukimas pagal 4 ir 5 punktus padėtų paaiškinti tiriamų VP grąžos kintamumo skirtumus, kurių vien tik kredito reitingų skirtumai nepaaiškina.

7.	Formalios ASV veiksnių įtraukimo į kredito reitingus metodikos sukūrimas: tikimasi, kad remiantis atliktu moksliniu darbu bus pasiūlyta išsami ASV veiksnių integravimo, nustatant kredito reitingus, metodika.

Kiek žinoma EIB, integruotos reitingų nustatymo metodikos, kuri apimtų ir ASV kriterijus, dar nėra. Todėl mokslinio tyrimo projektas turėtų padėti sukurti tokią metodiką, specialiai atsižvelgiant į jos pritaikomumą mažesniems emitentams, kad ji atitiktų ir EK pageidavimą išsaugoti mažesnių rinkos dalyvių galimybes dalyvauti rinkoje.

Paraiškas teikti anglų kalba iki 2019 m. balandžio 15 d. 24.00 val. (CET). Vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Paraiškas siųsti el. paštu

Events.EIBInstitute@eib.org

Daugiau informacijos apie EIBURS atranką ir EIB institutą rasite svetainėje: http://institute.eib.org/.