8.6.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 162/12 |
Kvietimas teikti paraiškas – Europos investicijų banko institutas siūlo tris naujas EIBURS finansinės paramos priemones pagal programą „Žinios“
2012/C 162/10
Europos investicijų banko institutas institucinius santykius su universitetais dažniausiai palaiko įgyvendindamas savo „Žinių“ programą (angl. Knowledge Programme), kurią sudaro trys skirtingos programos:
— |
EIBURS (angl. EIB Universities Research Sponsorship) – Universitetų mokslinių tyrimų rėmimo programa, |
— |
STAREBEI (pranc. STAges de REcherche BEI ) – jaunųjų mokslininkų, dirbančių pagal bendrus EIB ir universitetų projektus, finansavimo programa, ir |
— |
EIB universitetų tinklai (angl. EIB Universities Networks) – universitetų tinklų, kurie ypač svarbūs remiant EIB grupės tikslus, bendradarbiavimo priemonė. |
Pagal EIBURS programą teikiamos dotacijos universitetų mokslinių tyrimų centrams, nagrinėjantiems Banką labiausiai dominančias mokslinių tyrimų temas ir problemas. EIB finansinė parama – iki 100 000 EUR per metus – konkurso būdu trejus metus iš eilės skiriama suinteresuotiems ES valstybių narių, šalių kandidačių ar potencialių šalių kandidačių universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams, pripažintiems EIB pasirinktų sričių kompetencijos centrais, kad jie galėtų plėsti veiklą šiose srityse. Konkursą laimėjusios paraiškos teikėjas privalės atlikti įvairius darbus (vykdyti mokslinius tyrimus, rengti kursus ir seminarus, kurti ryšių tinklą, skleisti rezultatus ir kt.), dėl kurių atlikimo bus sudaromos sutartys su Banku.
2012–2013 mokslo metais tyrimams pagal EIBURS programą pasirinktos trys naujos mokslinių tyrimų sritys:
Nefinansinio investicijų poveikio vertinimas
Nuo pasaulinės finansų krizės pradžios 2008 m. viešose diskusijose daug dėmesio skiriama „investavimo poveikio“ klausimui, ypač tam, kaip finansų rinkos galėtų geriau tarnauti visuomenės poreikiams ir tvariai kurti vertę. Tačiau net egzistuojant sutarimui, kad socialinis poveikis turi vaidinti svarbesnį vaidmenį priimant investicinius sprendimus, kol kas dar nedaug padaryta apibrėžiant investavimo poveikio erdvę ir kuriant sąvokas socialinio poveikio ir poveikio aplinkai kriterijų integravimui į investavimo procesą bei vertinant su tuo poveikiu susijusius rezultatus.
Projekto tikslas – ištirti, kokiais būdais galima įvertinti ir išreikšti investicinės veiklos socialinį poveikį tokiose srityse kaip: socialinis verslumas, į tvarumą orientuoti verslo modeliai ir mikrofinansavimas. Mokslinis tyrimas turėtų pasiūlyti būdus, kaip paskatinti politiką įgyvendinančius investuotojus priimant investicinius sprendimus integruoti socialinio poveikio ir (arba) poveikio aplinkai vertinimo tikslus.
Į mokslinį darbą turėtų būti įtrauktas empirinis tyrimas, kuris atskleistų, kaip investavimo poveikiu suinteresuoti instituciniai ir neinstituciniai investuotojai formuluoja poveikio vertinimo tikslus savo investicinėje veikloje ir kokiame etape vyksta toks tikslų formulavimas. Toliau turėtų būti analizuojama tokio poveikio vertinimo tikslų generuojama dinamika investicinių sprendimų priėmimo procese ir investicijų stebėsenoje bei valdyme, kai investicijos jau padarytos. Ypač įdomi yra socialinio poveikio ir poveikio aplinkai ryšio su finansine grąža dinamika ir kokie poveikio rezultatai gaunami parduodant dalį turto, palyginti su poveikio aprašymu, numatytu pradiniame investicinio sprendimo priėmimo etape.
Remiantis tokia empirine analize, studijoje turėtų būti pateikti rinkos duomenys apie socialinio poveikio ir poveikio aplinkai suderinamumą su finansiniais tikslais ir aprašyta, kokiais atvejais tokia dinamika taikoma.
Pasiūlymuose turėtų būti smulkiai aprašyta, kokią mokslinio tyrimo strategiją numato taikyti universiteto centras, kuris be empirinio tyrimo į paraišką gali įtraukti ir kursus, seminarus ar konferencijas, apžvalgas ir su projektu susijusių duomenų bazių kūrimą. Mokslinių tyrimų pasiūlymuose taip pat turėtų būti nurodyta, kaip jų praktiniai tyrimai gali prisidėti prie Europos investicijų banko grupės (ypač Europos investicijų fondo) veiklos šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, kad ši rinkos dalis atsirado tik dabar, skatinamas tarptautinis universitetų bendradarbiavimas. Projekto atrankos metu jis bus laikomas pranašumu.
Finansinis raštingumas
Neseniai praūžusi pasaulinė ekonominė krizė išryškino finansinio raštingumo poreikį, t. y. poreikį turėti tam tikrų gebėjimų ir žinių, kurie dėl turimos informacijos ir finansinių klausimų supratimo leistų žmonėms priimti efektyvius sprendimus. Yra duomenų, kad nepakankamas finansinis raštingumas galėjo prisidėti prie krizės, kilusios dėl paskolų išdavimo nepakankamo kreditingumo asmenims, ir panašių krizinių situacijų. Tai paskatino kai kurias Europos ir kitų žemynų šalis pradėti vykdyti tam tikras valstybės finansuojamas programas.
Pagal EIBURS paramą gaunantis universiteto mokslinių tyrimų centras turėtų parengti mokslinių tyrimų programą, kurios tikslas būtų kritiškai įvertinti dabartines iniciatyvas, siekiant nustatyti sėkmės veiksnius ir geriausią praktiką. Šiuo tikslu galima pasinaudoti alternatyviomis metodikomis tokių iniciatyvų poveikiui įvertinti, pvz., ekonometrinius tyrimus ar poveikio vertinimo sistemas. Be to, jame turėtų būti atlikta skirtumų tarp keleto pasirinktų ES valstybių narių analizė.
Regioniniu požiūriu pasiūlymuose daugiausia dėmesio turėtų būti EBPO valstybėms narėms, bet galima tuo ir neapsiriboti. Tyrimui atlikti pareiškėjai skatinami kurti partnerystes su kitais universitetais ir mokslinių tyrimų centrais. Į projektą galima įtraukti ir papildomą veiklą, kurios universiteto centras norėtų imtis gaudamas šios mokslinio tyrimo srities finansinę paramą, pavyzdžiui:
— |
kursų, vasaros mokyklų, konferencijų ir seminarų organizavimą, |
— |
duomenų bazių kūrimą, |
— |
apžvalgas. |
Ekonominės naudos analizė mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sektoriuje
Įvertinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros ekonominę naudą yra labai sunku. Vis dėlto pasauliniuose politikos diskusijų forumuose vis dažniau kalbama apie inovacijas ir žinių ekonomiką kaip apie ilgalaikio tvaraus augimo varomąją jėgą. Socialiniam ir ekonominiam poveikiui nagrinėti naudojama labai daug metodų ir rodiklių. Šiuo metu Banko metodika konservatyvi, jis vadovaujasi Regioninės politikos generalinio direktorato (DG Regio) parengtu „Investicinių projektų ekonominės naudos analizės vadovu“. Tačiau šiame dokumente trūksta aiškinimo apie mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sektorių.
Norėdama užpildyti šią spragą iš pradžių JASPERS komanda paskyrė konsultantą, kuris dirbtų su Čekijos vadovais rengiant „Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros ekonominės naudos analizės vadovą“. Per porą praktinės patirties naudojant šį vadovą metų buvo sukurta gera duomenų bazė, parengta tendencijų sektoriuje apžvalga ir nustatyta šio vadovo vertė bei trūkumai.
Vidinė šio vadovo peržiūra padėjo dar geriau suprasti keletą tinkamų piniginės vertės nustatymo pasinaudojant vadovu dalykų, bet taip pat atskleidė, ko reikia, norint toliau tobulinti šį vadovą.
Tuo pačiu metu pasaulinis susidomėjimas ekonominės naudos analize sektoriuje labai išaugo ir šiuo metu yra daug daugiau sektoriaus tyrimų nei tada, kai buvo parengtas pirmasis vadovas. Juos vykdo ir didelių mokslo centrų vadovai, ir specialiai tam klausimui skirti forumai (FenRIAM galėtų būti geru pavyzdžiu (http://www.fenriam.eu/ arba http://www.fenriam.eu/doc/FenRIAM%20full%20guide.pdf).
Šio projekto tikslas – remiantis vidine peržiūra parengti akademiškai pagrįstą, patikimą, bet kartu ir lengvai pritaikomą bei lengvai prieinamą modelį. Kad tai pasiektų, mokslinio tyrimo grupė turės atlikti naujausios literatūros šiuo klausimu apžvalgą, įvertinti valstybėse narėse egzistuojančius „pasirengimo mokėti“ modelius, susijusius su įvairia nauda, kuri paprastai susikaupia iš tokių projektų, jei reikia, padėti suprasti rinkos vertę, susijusią su tokia potencialia nauda, ir mokyti suprasti tipiškus mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros projektus, teikiamus finansavimui. Visa tai turi būti tinkamai teoriškai pagrįsta.
Privaloma parengti:
Pagal EIBURS paramą gaunantis universiteto mokslinių tyrimų centras turėtų parengti mokslinių tyrimų programą, kurios tikslas būtų apžvelgti dabartines metodikas ir infrastruktūros investicijų poreikio prognozes ir sukurti vieningą ekonominės naudos prognozavimo metodiką, kuria galėtų naudotis Bankas ir kiti (idealiu atveju, projektų iniciatoriai). Kadangi tai yra trejų metų tyrimas, pareiškėjai skatinami numatyti tarpinių duomenų pateikimo grafiką. Į projektą galima įtraukti ir papildomą veiklą, kurios universiteto centras norėtų imtis gaudamas šios mokslinio tyrimo srities finansinę paramą, pavyzdžiui:
— |
kursų, vasaros mokyklų, konferencijų ir seminarų organizavimą, |
— |
duomenų bazių kūrimą, |
— |
apžvalgas. |
Šis projektas turėtų papildyti bet kurias svarbiausių Europos institucijų parengtas ar atnaujintas ekonominės naudos analizės gaires.
Paraiškas anglų arba prancūzų kalba teikti iki 2012 m. rugsėjo 14 d. Vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Paraiškas siųsti adresu:
|
elektroninę kopiją: universities@eib.org ir |
|
spausdintą kopiją:
|
p. Luísa FERREIRA, koordinatorei
Daugiau informacijos apie EIBURS atranką ir kitas programas bei mechanizmus rasite interneto svetainėje http://institute.eib.org/