—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (KOM(2005)0151) (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 37 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultuojasi su Parlamentu (C6-0116/2005),

—

atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A6-0192/2005),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.

paveda EP Pirmininkui perduoti EP poziciją Tarybai ir Komisijai.

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0864) (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 71 straipsnio 1 dalį, 80 straipsnį ir 300 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, kuria remdamasi Taryba konsultuojasi su Parlamentu (C6-0180/2005),

—

atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį ir 83 straipsnio 7 dalį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0205/2005),

1.

pritaria protokolo sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Kinijos Liaudies Respublikai.

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004)0531) (1),

—

atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo,

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 175 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pirmą sakinį,

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 300 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, pagal kurią Taryba konsultavosi su Parlamentu (C6-0048/2005),

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, 83 straipsnio 7 dalį ir 35 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A6-0187/2005),

1.

pritaria pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo su pakeitimais ir pritaria šio susitarimo sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

—

atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 13 d. plenariniame posėdyje paskelbtą 2004 m. rugpjūčio 3 d. Umberto Bossi atstovaujančio advokato pateiktą prašymą ginti Umberto Bossi parlamentinį imunitetą Padujos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje,

—

atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 ir 10 straipsnius, bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimo remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 liepos 10 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus (1),

—

atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0209/2005),

A.

kadangi Umberto Bossi buvo Europos Parlamento narys ketvirtosios kadencijos metu (įgaliojimų pradžia - 1994 m. liepos 19 d., įgaliojimai patvirtinti 1994 m. lapkričio 15 d., įgaliojimai baigėsi 1999 m. liepos 19 d.) bei penktosios kadencijos metu (įgaliojimų pradžia - 1999 m. liepos 20 d., įgaliojimai patvirtinti 1999 m. gruodžio 15 d., įgaliojimai baigėsi 2001 m. birželio 10 d. dėl nesuderinamumo),

B.

kadangi Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant savo pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo (2),

C.

kadangi Europos Parlamento narių turimas imunitetas teisinių procedūrų atvejais apima imunitetą tiek baudžiamųjų, tiek civilinių bylų atvejais,

1.

nusprendžia ginti Umberto Bossi imunitetą ir privilegijas;

2.

siūlo, remiantis pirmiau paminėto protokolo 9 straipsniu, bei atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės procedūras, pareikšti, kad minimų procedūrų nereikėtų tęsti; todėl ragina teismą padaryti atitinkamas išvadas;

3.

paveda EP Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Padujos teismui.

—

atsižvelgdamas į Generalinio prokuroro prašymu Jungtinės Karalystės nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje pateiktą ir 2005 m. vasario 23 d. plenariniame posėdyje paskelbtą prašymą atšaukti Ashley Mote parlementinį imunitetą,

—

išklausęs Ashley Mote pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 8, 9, 10 ir 19 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus (1),

—

atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0213/2005),

1.

nusprendžia atšaukti Ashley Mote parlamentinį imunitetą;

2.

paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir Teisės reikalų komiteto pranešimą atitinkamai Jungtinės Karalystės institucijai.

—

atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (5467/1/2005 — C6-0092/2005),

—

atsižvelgdamas į Parlamento poziciją pirmojo svarstymo metu (1) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (KOM(1999)0577) (2),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkosaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A6-0196/2005),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimus, kurie yra pridėti prie šios teisėkūros rezoliucijos ir kartu su teisėkūros aktu bus paskelbti Oficialiajame leidinyje,

1.

priima bendrą poziciją su pakeitimais;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Sutarties 14 straipsniu nustatoma vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje garantuojamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

(2)

Vidaus rinkos kūrimas turėtų pagerinti gyvenimo kokybę, sveikatos apsaugą ir vartotojų saugą. Ši direktyva atitinka reikalavimus dėl žmonių sveikatos ir vartotojų aukšto lygio apsaugos užtikrinimo nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis.

(3)

Turėtų būti uždrausta naudoti kai kuriuos ftalatus žaisluose ir vaikų priežiūros priemonėse, pagamintose iš plastifikuotos medžiagos ar kurių dalys yra pagamintos iš plastifikuotos medžiagos, nes kai kurių ftalatų buvimas sukelia ar potencialiai gali sukelti pavojų vaikų sveikatai. Žaislai ir vaikų priežiūros prekės, kurias galima įsidėti į burną, nors jų paskirtis ir yra kita, tam tikromis aplinkybėmis gali kelti grėsmę mažų vaikų sveikatai, jei jos arba kai kurios jų dalys pagamintos iš plastifikuotos medžiagos, kurios sudėtyje yra kai kurių ftalatų.

(4)

Komisijai pasikonsultavus, Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos mokslinis komitetas (SCTEE) pareiškė nuomones apie šių ftalatų sukeliamus pavojus sveikatai.

(5)

1998 m. liepos 1 d. Komisijos rekomendacijoje 98/485/EB dėl vaikų priežiūros prekių ir žaislų, skirtų jaunesnio kaip trejų metų amžiaus vaikams dėti į burną, pagamintų iš minkštojo PVC, kuriame yra tam tikrų ftalatų (4), valstybės narės buvo paragintos imtis priemonių užtikrinti aukšto lygio vaikų sveikatos apsaugą šių gaminių atžvilgiu.

(6)

Nuo 1999 m., priėmus Komisijos sprendimą 1999/815/EB (5) pagal 1992 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 92/59/EEB dėl bendrosios produktų saugos (6), laikinai draudžiama Europos Sąjungos lygmeniu naudoti šešis ftalatus žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse, skirtose jaunesnio kaip trejų metų amžiaus vaikams dėti į burną. Šis sprendimas yra reguliariai atnaujinamas.

(7)

Kai kurių valstybių narių jau priimti žaislų ir vaikų priežiūros prekių, turinčių ftalatų, pateikimo į rinką apribojimai turi tiesioginį poveikį vidaus rinkos kūrimui ir veikimui. Todėl būtina suderinti valstybių narių šios srities teisės aktus ir dėl to iš dalies pakeisti Direktyvos 76/769/EEB (7) I priedą.

(8)

Kai moksliniu įvertinimu negalima pakankamai aiškiai nustatyti rizikos, siekiant užtikrinti aukšto lygio sveikatos, ypač vaikų, apsaugą, turėtų būti taikomas atsargumo principas.

(9)

Vaikų augantys organizmai ypač pažeidžiami toksiškų reprodukcijai medžiagų. Dėl to kiek tik įmanoma turėtų būti sumažintas visų praktiškai išvengiamų šias medžiagas išskiriančių šaltinių, ypač daiktų, kuriuos vaikai deda į burną, poveikis vaikams.

(10)

Atliekant rizikos įvertinimą ir (arba) pagal 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (8), buvo nustatyta, kad di(2-etilheksil)ftalatas (DEHP), dibutilftalatas (DBP) ir butilbenzilftalatas (BBP) yra toksiškos reprodukcijai medžiagos, ir todėl jos buvo priskirtos toksiškų reprodukcijai medžiagų 2 kategorijai.

(11)

Mokslinė informacija apie diizononilftalatą (DINP), diizodecilftalatą (DIDP) ir di-n-oktilftalatą (DNOP) yra prieštaringa arba jos trūksta, tačiau negali būti atmesta galimybė, kad jie yra potencialiai pavojingi, juos panaudojus žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse, kurios iš esmės yra pagamintos vaikams.

(12)

Neaiškumai įvertinant šių ftalatų poveikį, pavyzdžiui, kiek kartų dedama į burną ir koks yra kitų šaltinių poveikis, reikalauja atsižvelgti į atsargumo sumetimus. Todėl turėtų būti įvesti šių ftalatų naudojimo žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse bei tokių prekių pateikimo į rinką apribojimai. Tačiau vadovaujantis proporcingumo principu DINP, DIDP ir DNOP taikomi apribojimai turėtų būti ne tokie griežti kaip DEHP, DBP ir BBP taikomi apribojimai.

(13)

Komisija peržiūrės kitas prekių, kurios visos arba kurių dalys pagamintos iš plastifikuotos medžiagos ir kurios gali kelti grėsmę žmonėms, ypač tų, kurios naudojamos medicininiuose prietaisuose, panaudojimo sritis.

(14)

Laikantis Komisijos komunikato dėl atsargumo principo, priemonės, paremtos šiuo principu, turėtų būti peržiūrimos atsižvelgiant į naują mokslinę informaciją.

(15)

Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių valdžios institucijomis, atsakingomis už žaislų ir vaikų priežiūros prekių rinkos priežiūrą bei vykdymą, ir konsultuodamasi su atitinkamomis gamintojų bei importuotojų organizacijomis, turėtų stebėti ftalatų ir kitų medžiagų, kaip plastifikatorių, naudojimą žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse.

(16)

Taikant Direktyvą 76/769/EEB, reikėtų apibrėžti sąvoką „vaikų priežiūros prekė“.

(17)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl teisės aktų leidybos tobulinimo (9) 34 punktą, Taryba turėtų paskatinti valstybes nares savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau iliustruotų šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti.

(18)

Komisija peržiūrės Direktyvos 76/769/EEB I priede išvardytų ftalatų naudojimą kituose gaminiuose, kai bus užbaigtas rizikos įvertinimas pagal 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (10).

(19)

Ši direktyva taikoma nepažeidžiant Bendrijos teisės aktų, nustatančių darbuotojų apsaugos būtiniausius reikalavimus, kurie išdėstyti 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvoje 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (11) ir ja pagrįstose atskirose direktyvose, visų pirma 1990 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvoje 90/394/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų poveikiu darbe (12) ir 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvoje 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (13),

1.

1 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo punktu:

2.

I priedas iš dalies keičiamas kaip išdėstyta šios direktyvos priede.

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0740) (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 95 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C5-0643/2003),

—

atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komitetų nuomones (A6-0099/2005),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.

ragina Komisiją dar kartą pateikti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba pakeisti jį kitu tekstu;

3.

paveda EP Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

2003 m. birželio 26 d. priėmus Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių  (3), padarytas svarbus žingsnis kuriant elektros energijos vidaus rinką. Kad vidaus rinka sėkmingai veiktų, būtina užtikrinti aukštą elektros energijos tiekimo saugos lygį, o minėtoje Direktyvoje numatyta galimybė valstybėms narėms nustatyti su viešųjų paslaugų teikimu susijusius energetikos įmonių įsipareigojimus, inter alia dėl tiekimo saugos. Šie su viešųjų paslaugų teikimu susiję įsipareigojimai turėtų būti apibrėžiami kuo tiksliau ir griežčiau; jie neturėtų lemti, kad būtų sukurti didesni elektros energijos gamybos pajėgumai nei pajėgumai, kurių reikia siekiant užkirsti kelią elektros energijos tiekimo galutiniams vartotojams pertrūkiams.

(2)

Elektros energijos paklausa paprastai prognozuojama vidutinės trukmės laikotarpiui remiantis perdavimo sistemos operatorių parengtais planais arba kitų organizacijų, galinčių juos parengti valstybės narės prašymu, parengtais planais.

(3)

Siekiant užtikrinti bendrosios Europos elektros energijos rinkos konkurencingumą reikia vykdyti skaidrią nediskriminacinę elektros energijos tiekimo politiką, suderinamą su tokios rinkos poreikiais. Šios politikos nebuvimas atskirose valstybėse narėse arba dideli atskirų valstybių narių elektros energijos tiekimo politikos skirtumai iškraipytų konkurenciją. Taigi siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir gerą vidaus rinkos veikimą tuo pat metu vengiant kurti kliūtis naujiems rinkos dalyviams , pavyzdžiui, elektros energiją gaminančioms arba tiekiančioms bendrovėms, kurios tik pradeda savo veiklą valstybėje narėje, ir pan. , iškraipyti elektros energijos vidaus rinką arba sudaryti sunkumų rinkos dalyviams, įskaitant nedidelę rinkos dalį užimančias bendroves, pavyzdžiui, labai nedidelę tam tikros Bendrijos rinkos dalį užimančius gamintojus arba tiekėjus , būtina nustatyti aiškias kompetentingų institucijų ir pačių valstybių narių bei visų susijusių rinkos dalyvių vaidmenis ir pareigas.

(4)

2003 birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1229/2003/EB, nustatančiame transeuropinių energetikos tinklų gaires (4), nustatytos Bendrijos transeuropinių energetikos tinklų politikos gairės; 2003 birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinio elektros energijos mainų (5) tinklo sąlygų nustatyti inter alia perkrovos valdymo bendri principai ir konkrečios taisyklės.

(5)

Kai tai yra techniškai būtina, kad būtų išlaikytas tinklo patikimumas ir saugumas, skatinant naudoti iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamą elektros energiją taip pat būtina užtikrinti susijusių atsarginių pajėgumų prieinamumą.

(6)

Siekiant laikytis Bendrijos nustatytų aplinkosaugos įsipareigojimų ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių, svarbu atsižvelgti į ilgalaikį elektros energijos paklausos augimo poveikį.

(7)

Nacionalinių perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimas tinklo saugumo klausimais, įskaitant perdavimo pajėgumų nustatymą, informacijos teikimo nuostatas ir tinklo modeliavimą, yra ypač svarbus tinkamai veikiančios vidaus rinkos plėtrai ir galėtų būti toliau tobulinamas . Koordinavimo stoka tinklų saugumo srityje trukdo sukurti vienodas sąlygas konkurencijai.

(8)

Pagrindinis atitinkamų techninių taisyklių ir rekomendacijų, pavyzdžiui, nurodomų Elektros energijos perdavimo koordinavimo sąjungos (UCTE) Darbo vadove, ir panašių NORDEL bei Baltijos šalių tinklo kodekso ir Jungtinei Karalystei bei Airijai sukurtų taisyklių ir rekomendacijų tikslas yra paremti techninį susijungusių tinklų veikimą ir tokiu būdu padėti užtikrinti būtiną nenutrūkstamą tinklo veikimą, sistemai nustojus veikti vienoje arba keliose tinklo vietose, ir sumažinti kaštus, susijusius su elektros tiekimo nutrūkimu.

(9)

Turėtų būti reikalaujama, kad perdavimo ir paskirstymo sistemos operatoriai teiktų aukšto lygio paslaugas galutiniams vartotojams pagal energijos tiekimo sutrikimų dažnumo ir trukmės kriterijų.

(10)

Priemonės, kurios gali būti naudojamos užtikrinti atitinkamų gamybos rezervinės galios lygių išlaikymą, turėtų būti pagrįstos rinkos principais bei nediskriminuojančios ir galėtų apimti tokias priemones, kaip sutartinės garantijos ir konstrukcijos, pajėgumų opcijos ar įsipareigojimai dėl pajėgumų. Šias priemones taip pat galėtų papildyti kitos nediskriminuojančios priemonės, pavyzdžiui, su pajėgumais susiję atsiskaitymai.

(11)

Siekdamos užtikrinti atitinkamos išankstinės informacijos buvimą, valstybės narės faktiniams bei potencialiems investuotojams į gamybos sritį ir elektros energijos vartotojams turėtų skelbti apie pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą išlaikančias priemones.

(12)

Nepažeidžiant Sutarties 86, 87 ir 88 straipsnių svarbu, kad valstybės narės sukurtų aiškią, tinkamą ir stabilią sistemą, kuri padėtų užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir skatintų daugiau investuoti į gamybos pajėgumus bei taikyti paklausos valdymo metodus. Taip pat svarbu, kad būtų imtasi specialių priemonių užtikrinant priežiūros sistemą siekiant skatinti investuoti į naujų rinkos dalyvių perdavimo tinklų sujungimą, ypač tarp valstybių narių.

(13)

Europos Vadovų Taryba Barselonoje susitarė dėl valstybių narių tinklų susijungimo laipsnio. Mažas elektros energijos tinklų sujungimo laipsnis skaido rinką ir stabdo konkurencijos raidą. Pakankamas perdavimo tinklų sujungimo laipsnis , vienos valstybės ribose arba ne, yra labai svarbi, tačiau nepakankama sąlyga veiksmingai konkurencijai užtikrinti. Ginant galutinių vartotojų interesus, turi būti pagrįstai suderintas galimos naujų sujungimų naudos ir tokių projektų kaštų santykis.

(14)

Nors yra svarbu nustatyti didžiausius įmanomus perdavimo pajėgumus nepažeidžiant saugaus tinklo veikimo, taip pat svarbu šiuo požiūriu užtikrinti visišką pajėgumų apskaičiavimo ir paskirstymo perdavimo tinkluose procedūros skaidrumą. Tokiu būdu galima būtų geriau naudoti esamus pajėgumus, nesiunčiant jokių trūkumo signalų į rinką, o tai paskatins sukurti visiškai konkurencingą tarptautinę rinką, kurios siekiama Direktyva 2003/54/EB.

(15)

Perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriams reikia tinkamos ir stabilios investicijų bei tinklų valdymo ir atnaujinimo reguliavimo sistemos .

(16)

Pagal Direktyvos 2003/54/EB 4 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės patikrintų ir surašytų pranešimą apie elektros tiekimo saugumą. Šiame pranešime turėtų būti paminėti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai veiksniai, susiję su elektros tiekimo saugumu, įskaitant perdavimo sistemos operatorių siekį investuoti į tinklus. Tikimasi, kad rengdamos šį pranešimą, valstybės narės remsis informacija ir įvertinimais, kuriuos jau atliko perdavimo sistemos operatoriai individualiai ir bendrai, taip pat ir Europos lygmeniu.

(17)

Valstybės narės turėtų užtikrinti , kad ši direktyva būtų veiksmingai įgyvendinta .

(18)

Valstybės narės negali iki galo pasiekti siūlomo veiksmo tikslo, t. y. užtikrinti elektros tiekimą, pagrįstą sąžininga konkurencija ir visiškai veiksminga elektros vidaus rinka , todėl pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus, kaip numatyta sutarties 5 straipsnyje, šį tikslą, atsižvelgiant į jo mastą ir pasekmes, geriau įgyvendintų Bendrija. Šioje direktyvoje siekiant šio tikslo apsiribojama minimaliais reikalavimais ir numatomi tik tie veiksmai, kurie būtini tikslui įgyvendinti.

—

atitinkamas gamybos pajėgumų lygis;

—

tinkama pasiūlos ir paklausos pusiausvyra; ir

—

vidaus rinkos vystymuisi tinkamas valstybių narių tinklų susijungimo laipsnis.

a)

„reguliavimo institucija“ - tai valstybių narių reguliavimo institucija, paskirta pagal Direktyvos 2003/54/EB 23 straipsnį;

b)

„energijos tiekimo saugumas“- tai elektros energijos sistemos gebėjimas aprūpinti galutinius vartotojus elektros energija, kaip numatyta šioje direktyvoje;

c)

„tinklo eksploatavimo saugumas“ - tai nenutrūkstamas energijos perdavimo ir, tam tikrais atvejais, paskirstymo tinklų veikimas numatomomis sąlygomis;

d)

„pasiūlos ir paklausos pusiausvyra“ - tai iš anksto numatomų vartotojų elektros energijos poreikių patenkinimas nesiimant priemonių vartojimui sumažinti.

a)

elektros energijos tiekimo tęstinumo užtikrinimo svarbą;

b)

skaidrios ir nekintančios reguliavimo sistemos svarbą;

c)

vidaus rinką ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes užtikrinant elektros tiekimo saugumą;

d)

būtinybę reguliariai prižiūrėti perdavimo ir paskirstymo tinklus ir, jei būtina, juos atnaujinti, siekiant užtikrinti tinklo eksploataciją;

e)

2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (6) ir 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje (7) nuostatų, susijusių su elektros energijos tiekimo saugumu, tinkamo įgyvendinimo užtikrinimo svarbą;

f)

poreikį užtikrinti pakankamą perdavimo ir gamybos rezervinę galią stabiliam veikimui; ir

g)

svarbą skatinti likvidžių didmeninių rinkų sukūrimą.

a)

elektros energijos gamybos skirtumus nacionaliniu arba atitinkamu regioniniu lygiu;

b)

svarbą mažinti ilgalaikį elektros energijos paklausos augimo poveikį;

c)

svarbą skatinti energijos efektyvumą ir naujų technologijų, visų pirma paklausos valdymo technologijų, atsinaujinančios energijos technologijų ir paskirstytos elektros gamybos technologijų priėmimą; ir

d)

administracinių kliūčių investicijoms į infrastruktūrą ir gamybos pajėgumus panaikinimo svarbą.

—

kiekvienos valstybės narės konkrečiai geografinei padėčiai;

—

tinkamos pusiausvyros tarp naujų jungiamųjų linijų tiesimo sąnaudų ir naudos galutiniams vartotojams išlaikymui; ir

—

užtikrinimui, kad esamos jungiamosios linijos būtų naudojamos kuo efektyviau.

1.

—

nepažeisdamos konkrečių mažų izoliuotų sistemų reikalavimų, skatina nustatyti didmeninės rinkos sistemą, kuri duotų reikiamus gamybos ir vartojimo kainų signalus;

—

reikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai užtikrintų , kad siekiant išlaikyti pusiausvyrą būtų užtikrintas tinkamas gamybos rezervinės galios lygis, ir (arba) patvirtintų lygiavertes rinkos principais grindžiamas priemones.

a)

sukurti nuostatas, sudarančias geresnes sąlygas naujiems gamybos pajėgumams atsirasti ir naujoms gamybos įmonėms patekti į rinką;

b)

pašalinti kliūtis sutarčių, pagal kurias galima nutraukti elektros energijos tiekimą, sudarymui;

c)

pašalinti kliūtis gamintojams ir klientams sudaryti įvairios trukmės sutartis;

d)

raginti pradėti taikyti tikralaikes paklausos valdymo technologijas, pvz., pažangias matavimo sistemas;

e)

remti energijos tvermės priemones;

f)

nustatyti konkurso tvarką ar bet kokią kitą tvarką, kuri yra lygiavertė skaidrumo ir nediskriminavimo atžvilgiu pagal Direktyvos 2003/54/EB 7 straipsnio 1 dalį.

—

perdavimo ir skirstomosios sistemos tinklų operatoriams skleidžia signalus, kad reikia investuoti į jų tinklų plėtrą, siekiant patenkinti iš anksto numatomą rinkos paklausą; ir

—

sudaro palankias sąlygas eksploatuoti ir, jei būtina, atnaujinti jų tinklus.

—

tinklo eksploatavimo saugumą;

—

numatomą pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą per ateinančius penkerius metus;

—

elektros energijos tiekimo saugumo perspektyvas 5-15 metų laikotarpiui nuo ataskaitos pateikimo datos; ir

—

perdavimo tinklų operatorių ir jiems žinomus bet kurios kitos šalies investicinius planus, susijusius su tarpvalstybinio tinklų sujungimo pajėgumais, per ateinančius penkerius ar daugiau kalendorinių metų.

a)

perkrovos valdymo principus, išdėstytus Reglamente (EB) Nr. 1228/2003;

b)

esamas ir numatomas energijos perdavimo linijas;

c)

numatomą elektros energijos gamybos, tiekimo, tarptautinio perdavimo ir vartojimo struktūrą, atsižvelgiant į energijos paklausos valdymo priemones; ir

d)

darnaus vystymosi tikslus regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmeniu, įskaitant Sprendimo Nr. 1229/2003/EB I Priede numatytus projektus, sudarančius prioritetinių projektų pagrindo dalį.

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 19 d. J. C. Marchiani prašymą apginti jo imunitetą, paskelbtą 2005 m. gegužės mėn. 26 d. plenariniame posėdyje,

—

atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. protokolo dėl Europos Bendrijų imuniteto ir privilegijų 9 ir 10 straipsnius ir 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimo, remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, 6 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į 1964 m. gegužės 12 d. ir 1986 m. liepos 10 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus (1),

—

atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0208/2005),

A.

kadangi J. C. Marchiani buvo išrinktas į Europos Parlamentą 1999 m. birželio 13 d. penktą kartą įvykusiuose tiesioginiuose rinkimuose, o jo, kaip Parlamento nario, įgaliojimai buvo patvirtinti 1999 m. gruodžio 15 d. (2) ir baigėsi 2004 m. liepos 19 d.,

B.

kadangi Prancūzijos teisinės institucijos klausėsi jo pokalbių telefonu tuo laikotarpiu, kai J. C. Marchiani buvo Europos Parlamento narys,

C.

kadangi, vykstant Europos Parlamento posėdžiams, Europos Parlamento narių neliečiamumą valstybės narės teritorijoje saugo valstybių narių parlamento nariams suteikiamas imunitetas (3),

D.

kadangi pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 100-7 straipsnį Parlamento ir Senato narių telefono linijų negali būti klausomasi, išskyrus atvejus, kai susirinkimo, kurio nariais jie yra, vadovą apie tai iš anksto informuoja tyrimą vykdantis teisėjas,

E.

kadangi Prancūzijos kasacinis teismas, nesilaikydamas principo iura novit curia2005 m. kovo 16 d. sprendime Nr. 1784 nepritaikė 1965 m. balandžio 8 d. protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imuniteto ir šitaip pažeidė J. C. Marchiani neliečiamybę, kuri jam, kaip valstybės narės parlamento nariui, yra numatyta pagal Baudžiamojo kodekso 100-7 straipsnį,

1.

nusprendžia ginti buvusio Europos Parlamento nario Jean-Charles Marchiani imunitetą ir privilegijas;

2.

prašo panaikinti arba persvarstyti Prancūzijos kasacinio teismo 2005 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 1784 ir sustabdyti visas praktines ar teisines jo pasekmes;

3.

paveda Parlamento Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Prancūzijos Respublikos kasaciniam teismui, vyriausybei, nacionaliniam susirinkimui ir senatui.

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl euro ir Ekonominės ir pinigų sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo (KOM(2004)0552),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos centriniam bankui - pirmą pranešimą dėl praktinio pasirengimo tolesnei euro zonos plėtrai (KOM(2004)0748),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 16 d. Parlamento pozicijas, susijusias su euro įvedimu (1),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. liepos 6 d. Parlamento rezoliuciją dėl euro ir Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) informacijos ir komunikacijos strategijos iki 2002 m. (2),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 4 d. Parlamento rezoliuciją dėl priemonių padėti ekonomikos subjektams pereiti prie euro (3),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A6-0197/2005),

A.

kadangi praėjus šešeriems metams nuo projekto egzistavimo pradžios, EPS sukūrimo ir euro įvedimo projektas laikomas itin sėkmingu,

B.

kadangi aukštas euro kursas tarptautinėse finansinėse rinkose, itin didėjantis atsiskaitymas eurais prekyboje ir tai, kad visame pasaulyje centrinių bankų rezervuose dolerį vis dažniau pakeičia euras,

C.

kadangi šiuo metu jau nebekyla rimtų abejonių dėl bendros valiutos ir ją lydinčių priemonių - bendros pinigų politikos ir didesnio ekonomikos politikos koordinavimo - naudos: galimo pigesnio finansavimo dėl istoriškai mažų palūkanų lygių, dėl padidėjusio kainų aiškumo atsiradusio vidutinės trukmės kainų sumažėjimo, valiutų keitimo rizikos euro zonoje išnykimo, prekybos ir kelionių palengvinimo ES viduje, spaudimo valstybėms narėms įgyvendinti fiskalines politikas stabilumo link,

D.

kadangi nepaisant to, kad tam tikros Europos visuomenės dalys reiškia neigiamą požiūrį į eurą, ypač tose valstybėse narėse, kurių nacionalinė valiuta į eurą keičiama aukštu kursu; kadangi „Eurobarometer“ tyrimai rodo, kad tokia tendencija stiprėja, nes prieš įvedant eurą tam pritarė 68 proc., įvedus - 75 proc., o pirmąjį 2004 m. pusmetį - 66 proc. euro zonos gyventojų; kadangi neigiami referendumų Švedijoje ir Danijoje rezultatai taip pat įrodo visuomenės priešiškumą bendrai Europos valiutai; kadangi apklausos naujose valstybėse šalyse taip pat rodo augantį priešiškumą euro įvedimui, kuris daugiausia kyla dėl atitinkamos informacijos nebuvimo,

E.

kadangi šiuos požiūrius didele dalimi apsunkino klaidos, padarytos įvedant eurą, nepaisant to, kad politiškai ir techniškai tai buvo labai naudingas ir sėkmingas procesas, tik 0,2 proc. paveikęs infliaciją; kadangi per mažai dėmesio buvo skiriama euro įvedimo pasekmėms, veikiančioms paprastus vartotojus, kurie matė kylančias kasdienio naudojimo prekių ir paslaugų kainas, ir mažas bei vidutines įmones (MVĮ), kurioms buvo netinkamai pranešta ir kurios nebuvo aprūpintos pakankama grynųjų pinigų suma; kadangi nepaisant to dabar aišku, kad buvo klaidinga nutraukti švietimo apie eurą kampanijas taip greitai po to, kai jis buvo įvestas,

F.

kadangi yra svarbu, jog greta kiekybinių „Eurobarometer“ tyrimų būtų atlikti ir kokybiniai tyrimai dėl piliečių požiūrio į eurą pagrindinių motyvų; kadangi tik atliekant nuodugnias apklausas galima išsiaiškinti tikras priežastis, kodėl tam tikros asmenų grupės priešinasi eurui ir yra skeptiškai nusiteikusios EPS atžvilgiu, ir panaudoti tai tolesnėse informavimo strategijose, kurios būtų skirtos (euroskeptiškoms) socialinėms grupėms, kurias atrinktų atitinkamos valstybės narės ir jų už informavimą atsakingi pareigūnai,

G.

kadangi pasitelkus patirtį pramonės sektoriuje ir žiniasklaidos studijų apie rinkodarą po pardavimų atradimus galima įrodyti informavimo ir jau įvedus eurą svarbą; kadangi svarbu ne tik įgyti žmonių pasitikėjimą prieš įvedant eurą, bet ir išsaugoti įsitikinusiųjų savo teisingu sprendimu pasitikėjimą ir formuoti jų nuomonę informaciniais parnešimais ir įvykiais po euro įvedimo,

H.

kadangi siekiant paremti bendrą valiutą, išvengti praeities klaidų ir paruošti naujus dalyvius sklandžiam perėjimui yra reikalinga suprantama, ambicinga ir ilgalaikė švietimo apie eurą ir EPS strategija; kadangi Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB), demokratiškai prižiūrint Europos Parlamentui ir kartu su valstybių narių finansinėmis valdžios institucijomis yra pagrindinės institucijos, atsakingos už tokios strategijos sėkmę,

I.

kadangi aukštesnė negu euro zonoje infliacija naujose valstybėse narėse vidutiniu arba ilguoju laikotarpiu yra neišvengiama, nepriklausomai nuo to, ar bus įvestas euras, dėl vis dar išliekančių reikšmingų kainų skirtumų ir dėl pasivijimo, kaip reiškinio, sudėtingumo,

J.

kadangi atsižvelgiant į Europos demokratinį procesą visa informavimo ir švietimo Europos klausimais politika siekiant, kad ji būtų veiksminga, turi sudaryti dalį bendros Europos Sąjungos informavimo ir komunikacijos strategijos, kad taip būtų galima parodyti visuomenei teigiamą ES poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui,

1.

palankiai vertina šiuos EPS teikiamus privalumus: kainų stabilumą, sumažėjusias sandorių išlaidas, didesnį kainų skaidrumą euro zonoje, sumažėjusį kintamumą tarptautinėje valiutos rinkoje, apsaugą nuo išorinių sukrėtimų, istoriškai žemas palūkanų normas, žemas paskolų palūkanų normas ir paprastesnį keliavimą; remia eurą, kaip galingą Europos integracijos simbolį ir priemonę, Europos piliečius priartinančią prie idealų, kuriais paremta Europos Sąjunga;

2.

pažymi, kad euras yra ypač nepopuliarus tam tikrų piliečių tarpe; mano, kad tai prieštarauja faktui, kad euras yra, ko gero, sėkmingiausias kada nors vykdytas Europos projektas; mano, kad bendra valiuta išlieka ES komunikacijos prioritetas; tiki, kad euro ir EPS nauda - kainų stabilumas, mažos paskolų palūkanos, lengvesnės kelionės, apsauga nuo valiutų kursų svyravimų ir išorinių sukrėtimų - turi ir toliau būti populiarinami ir išsamiai visuomenei aiškinami; mano, kad ypač reikia akcentuoti Europos piliečių, vartotojų ir MVĮ, nesugebančių staiga prisitaikyti prie finansinių operacijų eurais, informavimą ir informacijos atnaujinimą;

3.

mano, kad švietimo apie eurą ir EPS kampanija daugiausiai turi būti vykdoma mažuose miestuose ir atokiausiuose regionuose, kur visuomenės informavimo galimybės net ir dabar yra ribotos; mano, kad, pageidaujant valstybėms narėms, kainos gali būti pateikiamos dviem valiutomis (nacionaline valiuta ir eurais), kol piliečiai, ypač tokiuose regionuose, visiškai perpras sistemą;

4.

mano, kad yra labai svarbu, jog pagrindiniai politikos formuotojai prisiimtų visą politinę atsakomybę už tolesnę bendrosios pinigų politikos ir glaudesnio ekonominio koordinavimo raidą, nes ilgalaikė euro sėkmė bendrai sutvirtins Europos Sąjungą ir euro populiarumas taip pat yra svarbus kalbant apie galimą Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimą;

5.

pritaria glaudesniam ekonominės politikos koordinavimui tarp valstybių narių ir fiskaliniam atsargumui atsižvelgiant į reformuotą, bet reikalaujantį pastangų Stabilumo bei augimo paktą; mano, kad peržiūrėtas Stabilumo bei augimo paktas, kurį Europos Vadovų Taryba iš esmės patvirtino 2005 m. kovo 22-23 d. Briuselyje, ir svarbūs tam tikrų sričių Bendrijos reglamentai, vienodai įgyvendinami valstybėse narėse, turi padėti didinti ilgalaikį valstybių narių ekonomikos stabilumą ir jų prisitaikymą prie Lisabonos strategijos tikslų; pabrėžia, kad lėtą ekonomikos augimą po euro įvedimo sąlygojo ne valiutos pasikeitimas, bet tai, kad nebuvo tinkamai įgyvendintos Bendrosios ekonomikos politikos gairės, nebuvo laikomasi Lisabonos strategijos ir nebuvo įgyvendintos struktūrinės reformos;

6.

pritaria naujausiam Komisijos pranešimui dėl jos euro komunikacijos strategijos, bet pažymi, kad Komisija yra nusiteikusi per daug optimistiškai atsižvelgiant į populiarumo trūkumą; kviečia Komisiją vadovautis savo pagrindiniais komunikacijos tikslais ir detaliai išdėstyti žingsnius, reikalingus jiems pasiekti; pabrėžia intensyvesnio modernių rinkodaros technologijų taikymo naudą pristatant EPS visuomenei ir siekiant EPS, eurą ir jo teikiamus privalumus visuomenei pateikti kaip patrauklų „paketą“;

7.

pritaria Komisijai, kad informavimo kampanija turi būti pritaikoma atsižvelgiant į kultūrą, kalbą, dominuojančią visuomenės nuomonę ir skirtingų valstybių narių piliečių rūpesčius, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, ar šalis jau yra euro zonoje, ar euras bus įvestas per trumpą, ar per vidutinį laikotarpį, ar euro įvesti neketinama;

8.

toliau remia PRINCE programą ir kviečia padidinti jai skiriamas lėšas; tiki, kad Tarpinstitucinė informavimo grupė gali pagerinti institucijų dialogą dėl euro; įspėja, kad dėl bendro finansavimo principo, kuriuo paremta PRINCE programa, taikymo, gali kilti žymių problemų ir prireikti nukelti euro įvedimą naujose valstybėse narėse, kurioms trūksta reikalingų biudžeto priemonių;

9.

mano, kad yra svarbu apsvarstyti piliečių iš senųjų valstybių - Danijos, Švedijos ir JK - kurios nepriklauso euro zonai abejones, ir kviečia Komisiją padėti šių valstybių vyriausybėms laimėti skeptiškai nusiteikusios visuomenės palankumą, jei tos vyriausybės jo siekia;

10.

tiki, kad dėl pastarosios ES plėtros iškils nauji iššūkiai EPS ir bendrai valiutai; mano, kad Komisija, siekdama padėti naujoms valstybėms narėms paruošti savo piliečius euro įvedimui, turi sutelkti savo pastangas ir vykdyti intensyvią informavimo kampaniją; prižiūrėti jos įgyvendinimą, kur tokia kampanija jau yra pradėta, ir nuolat teikti pranešimus apie nacionalinio veiksmų plano dėl euro įvedimo įgyvendinimą;

11.

pažymi, kad reikalavimas pateikti kainas dviem valiutomis, tarkim, tris mėnesius prieš euro įvedimą ir 12 mėnesių po įvedimo, pirmiausiai sumažintų žmonių baimę dėl euro įvedimo pakilusių kainų, taip pat verslininkams ir paslaugų teikėjams nesudarytų sąlygų naudoti euro įvedimą kaip pretekstą pakelti kainas; kadangi paaiškėjo, kad teisėtas šalies reikalavimas pateikti kainas dviem valiutomis, savanoriškas prekybos rūmų elgesio kodeksas, taip pat ekonominių ir socialinių partnerių susitarimas buvo naudingi įvedus eurą daugumoje pirmųjų 12 euro zonos šalių;

12.

ragina Komisiją atsižvelgti į nuogąstavimus, kuriuos išreiškia naujų valstybių narių visuomenė dėl kainų kilimo; būsimąsias euro zonos nares ragina pasimokyti iš dabartinių euro zonos narių patirties įvedus eurą ir apsisaugoti nuo jose pastebėtų reiškinių - neteisėtų veiksmų ir pernelyg didelio kainų suapvalinimo; mano, kad skirtumas tarp metinės infliacijos ir kainų padidėjimo dėl euro įvedimo turi būti išaiškintas visų valstybių narių piliečiams;

13.

pažymi, kad, palyginti su senomis valstybėmis narėmis, naujose valstybėse narėse daugiau finansinių operacijų atliekama grynųjų pinigų pavidalu, o ne elektroninėmis mokėjimo priemonėmis; ragina Komisiją, valstybes nares ir nacionalinius centrinius bankus į tai atkreipti dėmesį kai bus ruošiamas valiutos pakeitimas naujose valstybėse narėse; skatina jas naudoti valiutos pakeitimą, siekiant padidinti elektroninių mokėjimų ir mokėjimų kortelėmis skaičių; tiki, kad trumpas dviejų valiutų apyvartos periodas yra geriausia išeitis siekiant sėkmingo valiutos pakeitimo naujose valstybėse narėse;

14.

mano, kad geriausia praktika ir patirtis, įgyta vykdant ankstesnį valiutos keitimą, yra naudinga keičiant valiutą ir naujose valstybėse narėse, taip pat naudinga būsimai plėtrai ir naujų šalių kandidačių pasiruošimui;

15.

ragina Komisiją teikti daugiau svarbos konsultavimosi su socialiniais partneriais procedūroms, siekiant atsižvelgti į visuomenės ir ypač į tam tikrų socialinių ir ekonominių organizacijų poreikius;

16.

kviečia kiekvienoje valstybėje narėje, vadovaujant finansų ministrui ir glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais centriniais bankais, papildomai finansuoti Nacionalinių forumų eurui - sistemos, kuri buvo sėkmingai naudojama anksčiau - įkūrimą; mano, kad ES turėtų skatinti „dvynių“ projektus, kai senosios valstybės narės skleidžia ir perteikia naudingą patirtį finansų ministrų ir centrinių bankų lygmeniu; ragina Komisiją parengti specialius pranešimus apie geriausią patirtį ir padrąsinti nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas įkurti vietinius pranešimų centrus, kuriems kiekvienas asmuo galės pranešti apie bet kokį piktnaudžiavimą, pvz., nepagrįstą kainų pakėlimą;

17.

ragina Komisiją pripažinti, kad įgyvendinant ir planuojant švietimo ir informavimo apie eurą ir EPS strategiją svarbus vaidmuo tenka Europos Parlamentui, valstybių narių parlamentams ir regioninėms bei vietos valdžios institucijoms; mano, kad šių institucijų veiksmai sukurs demokratiškesnį dialogą dėl informavimo strategijos, į kurią bus labiau įtraukti visuomenei rūpimi klausimai;

18.

ragina ECB savo Metiniame pranešime arba specialiame pranešime pateikti metinę kiekybinę naudos, kurią atnešė euro įvedimas eiliniams piliečiams, analizę su konkrečiais pavyzdžiais, kokios teigiamos įtakos turėjo euro naudojimas žmonių kasdieniniam gyvenimui, kad tokia analizė būtų svarstoma Parlamente;

19.

prašo Komisiją vykdyti specialias MVĮ visoje Europoje nuomonių apklausas, kurių tikslas būtų įvertinti valiutos priėmimo lygį sektoriuje; pabrėžia, kad svarbu įtraukti automatinius operatorius į komunikacijų ir pakeitimų strategijas, kadangi jų vaidmuo priimant naujas monetas ir banknotus yra svarbus piliečių kasdieniniame gyvenime;

20.

kviečia bankininkystės sektoriaus atstovus bankomatuose klientams pateikti daugiau mažesnio nominalo banknotų, kadangi dauguma grynųjų pinigų mokėjimų yra vidutiniškai nuo 15 iki 20 EUR vertės, taip būtų sumažintas grynųjų pinigų kiekis laikomas parduotuvių kasose - taigi sumažėtų apiplėšimo rizika; be to, tai sumažina riziką vartotojams gauti padirbtus pinigus kaip grąžą;

21.

prašo Komisiją paskelbti analizę, kurią apsvarstytų Parlamentas, dėl esančių apyvartoje 500 EUR vertės banknotų, kurių išleidžiamas kiekis dėl euro zonos ekonomikos subjektų padidėjusio poreikio 2005 m. padvigubėjo iki 190 milijonų banknotų, perviršio; supranta 500 EUR vertės banknoto, kaip didelės vertės banknoto, naudą, bet įspėja dėl galimos rizikos, susijusios su tokia didele banknoto verte pinigų plovimo ir nusikaltimų atžvilgiu;

22.

pažymi, kad daugėja elektroninių sandorių ir dėl to abejoja, pirmiausiai stengdamasis atsižvelgti į vartotojų įpročius kai kuriose valstybėse narėse, ar reikia apyvartoje palikti 500 eurų banknotą;

23.

ragina ECB paskelbti prašymų dėl 500 EUR banknotų iš įvairių centrinių bankų paskirstymą;

24.

apgailestauja dėl vis dar didelių tarptautinių mažmeninių mokėjimų eurais išlaidų, nors Reglamentas (EB) Nr. 2560/2001 dėl tarptautinių mokėjimų eurais (4) iš esmės sumažino eurų standartinių tarptautinių pervedimų mokesčius ir remia Bendro Europos mokėjimų regiono sukūrimą; prašo Komisijos pasiūlyti priimti išsamius teisės aktus šioje srityje ir pasinaudoti šia galimybe harmonizuojant ES elektronines mokėjimo sistemas, siekiant sumažinti išlaidas, kurias paprastai patiria vartotojai ir MVĮ; pabrėžia, kad sistemos efektyvumas priklauso nuo vartotojų pasitikėjimo, o šis priklauso nuo jų teisių pripažinimo;

25.

pritaria faktui, kad ECB dirba su antra banknotų karta; tiki, kad dėl savo masto euro yra ypač pažeidžiamas dėl galimo padirbinėjimo, ir ragina ECB būti itin atidų ir kuriant naują banknotų kartą pasinaudoti egzistuojančia patirtimi; mano, kad yra labai svarbu, jog Europolas ir valstybių narių policija šią problemą laikytų viena iš prioritetinių;

26.

mano, kad tarpinstitucinis dialogas dėl euro gali būti pagerintas pasitelkus Tarpinstitucinę informacijos grupę; kviečia Komisiją ir toliau siųsti Europos Parlamentui ketvirtinius raštiškus PRINCE programos atnaujinimus;

27.

dar kartą pabrėžia savo ketinimą gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą šioje srityje kiekvienais metais Komisijos pranešimo pagrindu rengiant svarbias diskusijas, kuriose dalyvautų komitetų, turinčių visišką arba dalinę atsakomybę tuo klausimu, ir Tarybos atstovai, kuris buvo išreikštas 2005 m. gegužės 12 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo (5);

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl tvarios plėtros technologijų skatinimo: aplinkosaugos technologijų veiksmų planas Europos Sąjungai (KOM(2004)0038),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 6 ir 174 straipsnius, Kardifo procesą (1998 m. birželio 15-16 d. Kardifo Europos Vadovų Tarybos išvados) ir Tvarios plėtros strategiją (2001 m. birželio 15-16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos išvados),

—

atsižvelgdamas į Lisabonos strategiją (2002 m. kovo 15-16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos išvados),

—

atsižvelgdamas į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą dėl tvarios plėtros ir 2002 m. Johanesburgo įgyvendinimo planą,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 14 d. Tarybos (Aplinka) išvadas skyriuje „Švaru, racionalu, konkurencinga: ekologiniu požiūriu efektyvių naujovių galimybės Lisabonos procese“,

—

atsižvelgdamas į šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Bendrijos penktąją (2) ir šeštąją (3) pamatines mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programas,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. EP rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu „Integruota produkto politika - Politika, pagrįsta produktų sąveika su aplinka visais jo gyvavimo etapais“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (5),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl atsinaujinančios energijos dalies ES (KOM(2004)0366),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui pavadinimu „Mūsų bendros ateities kūrimas - Išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007-2013 m.“ (KOM(2004)0101),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl aplinkosaugos aspektų integravimo į Europos standartus (KOM(2004)0130),

—

atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą - Viešųjų pirkimų aplinkosaugos srityje vadovą (SEK(2004)1050),

—

atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą bei į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0141/2005),

A.

kadangi tvari plėtra, kuria tenkinami dabarties poreikiai nepamirštant ir ateinančių kartų, yra aiškus Europos Sąjungos siekis,

B.

kadangi, remiantis Geteborgo Europos Vadovų Tarybos išvadomis, darnus vystymasis yra pagrįstas trimis ramsčiais, t. y.: aplinkosauga, ekonomikos vystymusi ir socialine sanglauda,

C.

kadangi darnaus vystymosi negalima pasiekti nesukūrus naujų ekologiškų technologijų ir neįdiegus naujovių,

D.

kadangi siekiant užtikrinti tvarią plėtrą Lisabonos strategijoje (kuria norima Europos Sąjungą paversti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta pasaulio ekonomika, sugebančia išlaikyti nuolatinį ekonomikos augimą, kurti daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų bei glaudesnę socialinę sanglaudą) reikia užsibrėžti ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos politikos uždavinius, kurie būtų tarpusavyje suderinti bei kuriais būtų galima pasiekti geresnį ekonomikos augimą,

E.

kadangi šiuo atveju labai svarbu sustiprinti ir išnaudoti teigiamas aplinkos apsaugos ir konkurencingumo sinergijas bei ekonominį augimą atsieti nuo aplinkos būklės blogėjimo; ir kadangi aplinkosaugos technologijos (t. y. technologijos, kurias naudojant aplinkai padaroma gerokai mažiau žalos negu naudojant kitas alternatyvas) yra labai svarbios siekiant šių tikslų,

F.

kadangi tik pakankama aplinkosaugos technologijų paklausa pagreitintų naujovių patekimo į rinką procesą (nuo mokslinių tyrimų, produkto kūrimo, gamybos iki išleidimo į rinką),

G.

kadangi Europos Sąjunga privalo turėti pakankamai visa apimančią aplinkos politiką, kuri leistų sukurti ekologiškų technologijų paklausą ir kurioje būtų numatyti aiškūs bei ambicingi aplinkosaugos tikslai, suderinti aplinkos rodikliai aplinkai tenkančiai naštai įvertinti, aplinkos kaštų (išorinių) įtraukimas į kainą, o vietoj atsiliekančiųjų materialinio skatinimo būtų skatinama turėti kuo daugiau lyderių,

H.

kadangi ekologiškų technologijų paklausa vartotojų tarpe yra svarbi; tačiau kadangi pagrindinę atsakomybę sukurti tinkamus pagrindus, kad tokių technologijų vystymasis būtų greitas, turėtų prisiimti visa visuomenė,

I.

kadangi Komisijos pateiktame aplinkosaugos technologijų veiksmų plane (ATVP) nėra tinkamų žinių sklaidos, technologijų perdavimo, naujovių diegimo ir plėtros mechanizmų,

J.

kadangi finansinė parama svarbi ne tik tyrimų ir vystymosi, bet ir produktų kūrimo rinkai atžvilgiu, reikia stengtis aktyviau ieškoti sprendimų, susijusių su rizikos kapitalu,

K.

kadangi Europos Sąjungoje įgyvendinamos politikos sritys turi būti susijusios ir reikia dirbti siekiant tų pačių tikslų; todėl į technologinius tvarios plėtros skatinimo sprendimus reikia atsižvelgti rengiant biudžetą ir Septintąją pamatinę mokslinių tyrimų programą; kadangi struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšas reikia skirti aplinkosaugos technologijoms remti,

L.

kadangi tvariai plėtrai reikia pasaulinių sprendimų, Europos Sąjunga turi užtikrinti, kad vidaus ir užsienio politika derėtų ne tik dvipusiuose santykiuose ir eksporto kreditų atžvilgiu, bet ir ryšiuose su Jungtinėmis Tautomis, PPO, EBPO ir Pasaulio Banku,

1.

sveikina komunikatą kaip naudingą pagrindą diskutuoti ir kurti konkretesnius pasiūlymus, kaip pasiekti, kad aplinkosaugos technologijų būtų naudojama daugiau, tačiau norėtų, kad poreikis kurti tokių technologijų paklausą būtų labiau pabrėžiamas; reikalauja nenuoseklų bendrą požiūrį į aplinkosaugos politiką ir tvarią plėtrą bei konkrečiai į šį aplinkosaugos technologijų veiksmų planą (ATVP) pakeisti sistemingesniu požiūriu į aplinkosaugos politiką, pagrįstą viso gaminio gyvavimo ciklo vertinimu pagal Integruotos produktų politikos (IPP) sistemą, pagrindinį dėmesį skiriant palankių aplinkai technologijų atnaujinimui ir plėtojimui; taip pat pabrėžia ES ir valstybių narių bendradarbiavimo svarbą;

2.

mano, kad ES konkurencingumo strategijoje svarbu pabrėžti aplinkosaugos aspektą; pažymi, kad peržiūrint Lisabonos strategiją aplinkos būklę ir užimtumo pagerinimą reikia vertinti kaip galimybę sukurti konkurencingiausią, žiniomis pagrįstą ekonomiką; mano, kad ekologiškų technologijų sukūrimas ir įdiegimas šiuo atžvilgiu yra ypač svarbūs;

3.

pabrėžia užimtumo ir augimo ekologiškų technologijų sektoriuje potencialą, kuris gali suteikti daugybę naujų verslo galimybių (taip pat ir naujų darbo vietų, ypač MVĮ) ir labai padėti siekiant Lisabonos strategijos tikslų;

4.

atkreipia dėmesį, kad jeigu ES nori pasiekti Lisabonos strategijos tikslus, ji turi glaudžiau dirbti su MVĮ ir apgailestauja, jog nebuvo užtikrinta, kad į Komisijos veiksmų planą būtų tinkamai įtrauktos MVĮ;

5.

ragina Komisiją nustatyti šiuo metu labiausiai aplinką apsunkinančius veiksnius ir remiantis tuo apgalvoti, kokias technologines naujoves siekiant šių problemų sprendimo reikėtų įdiegti kiekviename sektoriuje; siūlo į apsvarstymus įtraukti šiuos klausimus:

6.

pripažįsta aplinkos politikos vaidmenį diegiant naujoves rinkos ekonomikoje, kur naujoves įdiegti skatina griežti reikalavimai; primena, kad dėl griežtų aplinkosaugos reikalavimų ES tapo daugelio augimo sektorių lydere, ir pabrėžia, kad ES turi stengtis išlikti naujų technologijų bei konceptualių inovacijų rinkos lydere; todėl taip pat ragina Komisiją toliau vystyti metodus ir veiksmų planus spartesnei plėtrai ekotechnologijų srityje;

7.

pabrėžia, kad ES teisės aktai dėl aplinkos yra skirti nuolat gerinti aplinkos būklę ir pasiekti aukščiausią aplinkosaugos lygį; mano, kad teisės aktai turi būti pagrįsti geriausiomis turimomis technologijomis, jie turi būti ambicingi, tvarūs ir prognozuojami, kad galėtų suaktyvinti būtiną naujų ekologiškų technologijų rinkos paklausą, sudominant jomis gamintojus ir įmones; pažymi, kad direktyvoje dėl ekologinio projektavimo pateikiamas pavyzdys, kaip galima sukurti svarbių gaminių projektavimo ir ekologiškos gamybos pagerinimų sistemą;

8.

ragina Komisiją nustatyti ambicingą uždavinį dėl ES tenkančios dalies pasaulinėje ekologiškų technologijų rinkoje; mano, kad per dešimt metų ES turėtų užimti ne mažesnę kaip 50 proc. rinkos dalį; nurodo, kad ekologiškų produktų ir paslaugų rinka sparčiai auga ir kad ES įmonės šioje rinkoje turi ir toliau užimti svarbią vietą ir naudotis iniciatorių privalumais;

9.

sveikina idėją iškelti visa apimančius darbo tikslus visų rūšių gamybos, paslaugų ir gaminių tobulinimo srityse, ypač Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytose prioritetinėse šakose; pabrėžia, kad šie uždaviniai padės Europos pramonei didinti konkurencingumą bei kurti daugiau darbo vietų ir kartu mažiau apsunkins aplinką; ragina Komisiją skubiai sudaryti pirmąjį darbo uždavinių sąrašą, remiantis viso gaminio gyvavimo ciklo įvertinimu, ir įgyvendinti juos taikant būtiniausius privalomus reikalavimus arba savanoriškus susitarimus, jei jie greičiau arba su mažesnėmis išlaidomis nei privalomi reikalavimai padės pasiekti politikos tikslų;

10.

apgailestauja, jog Komunikate nepateikiamas pirmasis tiksliai apibrėžtų uždavinių svarbiausiose aplinkosaugos srityse sąrašas; ragina Komisiją į naujų teisės aktų bei esamų teisės aktų pakeitimų pasiūlymus įtraukti ambicingus darbo tikslus; mano, kad šie tikslai turėtų būti pagrįsti geriausiomis turimomis technologijomis ir juos reikėtų reguliariai atnaujinti atsižvelgiant į technikos pažangą, kad būtų aktyviai skatinama nuolat diegti naujoves pramonėje;

11.

ragina Komisiją nurodyti valstybėms narėms nustatyti ATVP reikalavimus atitinkančias gaires, kuriose turėtų būti numatyti ATVP apibrėžtus terminus atitinkantys terminai bei pateikiamos nuorodos į darbo uždavinius, kad visi pagrindiniai uždaviniai būtų tarpusavyje susiję, vertinami valstybių narių ir ES lygmeniu bei turėtų nustatytus galutinius terminus;

12.

ragina Komisiją paremti pramonę vykstančiame Integruotos produktų politikos (IPP) procese ir peržiūrėti tradicinius verslo modelius siekiant palengvinti labiau integruotos ir sistemingesnės praktikos plėtrą, skiriant ypatingą dėmesį įvairios gamybinės veiklos grupavimo teikiamoms galimybėms, kad vieno gamybos proceso atliekos galėtų tapti kitų gamybos procesų ištekliais, pvz., panaudojant miestų atliekas energijai taupyti, kadangi tai suteikia galimybę gauti ir ekonominės, ir aplinkosaugos naudos;

13.

atkreipia dėmesį, kad išteklių ir medžiagų veiksmingumas sumažins pramonės ir namų ūkių išlaidas, paliks lėšų kitoms investicijoms bei padarys ES ekonomiką mažiau priklausomą nuo išteklių deficito ir labai nepastovių išteklių rinkų; todėl ragina Komisiją siūlyti teisės aktus siekiant naudoti kuo mažiau atsinaujinančių ir neatsinaujinančių gamtinių išteklių;

14.

pabrėžia, kad siekiant darnaus augimo ES aplinkosaugos technologijas būtina derinti su veiksmingesniu išteklių naudojimu ir vartotojų požiūrio keitimu;

15.

ragina Komisiją padėti kurti įvairių produktų, paslaugų ir procesų naštos aplinkai įvertinimo metodus ir aplinkosaugos rodiklius, kad būtų sudarytos sąlygos visoms suinteresuotoms šalims priimti sprendimus prieš tai gerai susipažinus su informacija; ragina Komisiją bei valstybes nares visoje ES surengti kampaniją, kurios metu būtų teikiama tokia poveikio aplinkai informacija, kuri skatintų vartotojus reikalauti ekologiškų technologijų;

16.

pabrėžia, kad (su aplinkosauga susijusių) išorinių kaštų įtraukimo į kainą procesas yra labai lėtas, ir pažymi, kad suradus šios problemos sprendimą Bendrijos lygmeniu (mokesčiai, mokesčių lengvatos, subsidijos, prekiaujamieji išmetamųjų teršalų leidimai, naudojimosi bei teršėjų mokesčiai ir t. t.) žymiai išaugtų aplinkosaugos technologijų paklausa;

17.

džiaugiasi Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičiančia Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, kuri yra mažas žingsnelis teisinga kryptimi, tačiau pabrėžia, kad reikia dar aktyviau dirbti šioje srityje; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares siekti pažangos, siūlyti bei tvirtinti naujas iniciatyvas siekiant didinti energetikos veiksmingumą pagal paklausą, stiprinti atsinaujinančios energetikos sektorių ir skatinti biomasės energijos bendros gamybos bei veiksmingo naudojimo plėtrą, įskaitant transportą, komunalinį ūkį ir statybas;

18.

ragina Komisiją nustatyti visa apimantį tikslą dėl viešųjų pirkimų vaidmens siekiant įtvirtinti bendrą taisyklę, kad vykdant visus viešuosius pirkimus turi būti atsižvelgta į aplinkosaugos kriterijus ir kad visos valstybės narės iki 2007 m. turėtų parengti standartizuotas svarbiausių gaminių ir paslaugų gaires bei surengti viešųjų pirkimų vykdytojų mokymus, susijusius su šiomis gairėmis; pabrėžia, kad aplinkosaugos technologijų įteisinimo procedūra būtų svarbi Žaliųjų viešųjų pirkimų (ŽVP) skatininamoji priemonė;

19.

džiaugiasi Komisijos atliktu darbu kuriant Viešųjų pirkimų aplinkosaugos srityje vadovą ir laukia šio vadovo poveikio įvertinimo siekiant nustatyti, ar būtų naudinga priimti labiau įpareigojančias taisykles; pritaria Wim Kok pranešimo rekomendacijoms, kuriose teigiama, jog nacionalinės bei vietos valdžios institucijos turėtų sudaryti aplinkosaugos reikalavimus atitinkančius viešųjų pirkimų veiksmų planus;

20.

pabrėžia kliūčių, trukdančių plačiau naudoti aplinkosaugos technologijas, pripažinimo bei šalinimo svarbą; ragina Europos aplinkosaugos agentūrą išnagrinėti, ar Europoje galiojančios taisyklės neveikia kaip kliūtis naudojant ir platinant aplinkosaugos technologijas, bei prašo Komisiją sudaryti konkrečių veiksmų programą siekiant pašalinti nustatytas kliūtis ir numatyti šių veiksmų atlikimo terminus; ragina Komisiją parengti pranešimą apie geriausias praktines priemones, leidusias padidinti aplinkosaugos technologijų taikymą už ES ribų, pvz., Japonijoje;

21.

ragina Komisiją teikti didžiausią prioritetą kuriant „tinkamas rinkos sąlygas“ aplinkosaugos technologijoms, visų pirma priimant sprendimus Bendrijos lygmeniu, pvz., įdiegiant principą „teršėjas moka“, užtikrinantį švarias technologijas siūlančių bendrovių materialinį skatinimą;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares pagreitinti priemones siekiant mažinti aplinkai žalingas subsidijas, o galiausiai - jas apskritai panaikinti; pažymi, kad tokių subsidijų dydis yra nemažas; taip pat ragina Europos aplinkosaugos agentūrą sudaryti subsidijų, tiesiogiai arba netiesiogiai skatinančių taršią gamybą bei vartojimą ir taip sukuriančių nesąžiningą konkurenciją švaresnėms technologijoms, sąrašą;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkosaugos technologijų tobulinimo veiklą, ypač energijos sektoriuje, varžo svarbi ES valstybinė parama Bendrijos iškastinio kuro gamintojams ir branduolinis pajėgumas; neabejoja, kad reikia laikytis principo, pagal kurį išorinius kaštus būtina įtraukti į energijos iš įvairių šaltinių kainą, ir kad, atsižvelgiant į šį principą, reikia peržiūrėti iki 2005 m. pabaigos numatytas ES valstybės pagalbos gaires; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ekologiniai mokesčiai yra svarbi priemonė siekiant teisingai nustatyti energijos kainas;

24.

mano, kad siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą geriausia imtis veiksmų Bendrijos lygmeniu, ir ragina Komisiją siūlyti ambicingas iniciatyvas siekiant užtikrinti, kad tuo atveju, jei atviro koordinavimo metodas neduos tinkamų rezultatų, būtų įvesti mokesčiai energijos vartojimo aplinkosaugos kaštams padengti;

25.

yra susirūpinęs dėl nepakankamo jau turimų aplinkosaugos technologijų taikymo; pritaria iniciatyvoms stiprinti investicijų į energijos ir žaliavų veiksmingumą finansavimo priemones ir ragina, kad esminė viešosios paramos investicijoms sąlyga būtų palankių aplinkai gamybos būdų pasirinkimas; taip pat ragina Europos investicijų banką (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) didinti aplinkosaugos naujovių ir technologijų - ypač diegiamų MVĮ - finansavimą;

26.

pabrėžia, kad svarbu skirti užtektinai lėšų moksliniams tyrimams, ir dar kartą primena 2002 m. Barselonoje sudarytą susitarimą skirti daugiau lėšų Europos Sąjungoje atliekamiems moksliniams tyrimams ir vystymui norint, kad iki 2010 m. šios lėšos siektų 3 proc. bendrojo vidaus produkto; sveikina iniciatyvas skirti daugiau lėšų ir derinti veiklą šioje srityje;

27.

pabrėžia, kad septintojoje pamatinėje mokslinių tyrimų programoje turi būti numatytas aplinkosaugos technologijų finansavimas; ragina Komisiją pasiūlymuose dėl tolesnės pamatinės mokslinių tyrimų programos pateikti atskirų ekonomikos sektorių strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę, konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis (gamintojais, aplinkosaugos organizacijomis, universitetais, mokslinių tyrimų institutais ir vartotojais);

28.

atkreipia dėmesį į poreikį skatinti ir remti kiekybinės struktūros aktyvumo raiškos (angl. QSAR) modelius siekiant numatyti tam tikro pobūdžio mokslo tiriamosios veiklos, kurios metu atliekami bandymai ir tyrimai su gyvūnais, alternatyvą;

29.

mano, kad, siekiant remti darnų vystymąsi, būtina šioje srityje skatinti mokslo tiriamąją veiklą, naujoves ir technologijas, kuriomis sutelkiamas dėmesys į gamtos, kultūros ir istorijos išteklių apsaugą bei atkūrimą;

30.

sveikina aplinkosaugos technologijų platformų plėtrą; tačiau primygtinai teigia, kad tokios platformos dalyvavimo ir prieigos prie informacijos atžvilgiu turi būti lygiomis galimybėmis prieinamos visoms suinteresuotoms šalims; pabrėžia, kad šių platformų sėkmė priklauso nuo bendradarbiavimo ir bendro pramonės finansavimo; pažymi, kad technologijų platformos reikalingos ne tik esamuose stipriuose pramonės sektoriuose, bet ir kitur; mano, jog nepaprastai svarbu, kad šios platformos sąveikautų su nacionalinėmis mokslinių tyrimų bei technologijų programomis;

31.

ragina Komisiją remti su technologijomis susijusias priemones, siekiant įveikti spragas tarp mokslinių tyrimų veiklos bei demonstravimo projektų ir jų pateikimo į rinką, taip pat labiau pabrėžti rinkos formavimo bei sklaidos programas ir priemones, kurias reikėtų panaudoti formuojant aplinkosaugos technologijų rinkas;

32.

pabrėžia ekologiškai veiksmingų Informacijos ir komunikacijų technologijų (IKT) - naštos aplinkai mažinimo (dematerializacijos) priemonės - naudojimo svarbą, ir ragina valstybes nares palengvinti ir skatinti jų naudojimą;

33.

remia įvairius pasiūlymus, kaip skleisti informaciją apie dabartines technologijas, pvz., kurti ES esančių aplinkosaugos technologijų ir technologijų platformų žinynų ar duomenų bazių katalogą;

34.

apgailestauja, kad Komisija į šią iniciatyvą neįtraukė Europos patentų biuro, ir ragina, kad būtų privaloma atskleisti iš valstybinių lėšų finansuojamų aplinkosaugos technologijų mokslinių tyrimų rezultatus;

35.

ragina Komisiją atlikti Europos Sąjungos politikos krypčių nenumatyto vidaus ir išorės poveikio įvertinimą darnaus vystymosi požiūriu, siekiant išvengti žalos Europos Sąjungos tikslams; atkreipia dėmesį į tai, kad Aplinkosaugos technologijų veiklos planą reikia derinti su šiuo metu veikiančiomis iniciatyvomis, ir pabrėžia, jog svarbu iki W. Kok pranešime nurodyto termino įgyvendinti jau nustatytas priemones, pvz., Kardifo procesą;

36.

pabrėžia, kad struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu svarbu naudotis suderinant juos su tvarios plėtros siekiu bei kartu skatinant investicijas į aplinkosaugos technologijas; skatina naudotis šiais fondais įgyvendinant aplinkosaugos technologijas, kai inventorius keičiamas nauju pasibaigus įprastiniam jo gyvavimo laikotarpiui;

37.

pabrėžia, kad svarbu ekologines naujoves įtraukti į visas būsimas Bendrijos finansavimo priemones ir suteikti joms svarbiausią vietą siūlomoje Konkurencingumo ir naujovių programoje (angl. CIP);

38.

pabrėžia, kad tvariai plėtrai reikia pasaulinių sprendimų, ir sveikina visas iniciatyvas skatinti ir platinti aplinkosaugos technologijas besivystančios šalyse; mano, kad turėtų būti neleidžiama eksportuoti pasenusių ir taršių technologijų į trečiąsias šalis; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi imtis vadovaujančio vaidmens technologijų perdavimo srityje, ir ragina valstybes nares skatinti valstybinį sektorių, privatų sektorių bei tarptautines finansų institucijas skleisti ir remti aplinkosaugos technologijas ir kredituojant teikti prioritetą aplinkosaugos technologijoms, neteikiant finansinės paramos pasenusioms ir taršioms technologijoms; sveikina neseniai priimtą EBPO rekomendaciją dėl bendro požiūrio į aplinką ir oficialiai remiamus eksporto kreditus;

39.

skatina Komisiją į derybas dėl tarptautinės prekybos įtraukti aplinkosaugos klausimus ir pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus taikant tarptautinės prekybos taisykles;

40.

atkreipia dėmesį į tai, kad dažna regioninių konfliktų besivystančiose šalyse priežastis yra menki ištekliai; mano, kad ES aplinkos apsaugos technologijų perleidimas galėtų padėti išvengti konfliktų;

41.

atkreipia dėmesį į poreikį remti technologijas siekiant išvengti stichinių nelaimių ar veiklos, kurią vykdant gali būti sunaikinti arba sugadinti ištekliai bei sukelta grėsmė visuomenei;

42.

paveda EP Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EIB, ERPB, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 177, 178, 180 ir 181 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (1), ypač į jos 28 ir 32 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į šios konvencijos 2002 m. I ir II fakultatyvinius protokolus dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos, vaikų pornografijos ir dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 1973 m. konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus ir 1999 m. konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti,

—

atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės sutartį, pasirašytą 2000 m. birželio mėn. Kotonu, Benine,

—

atsižvelgdamas į kitas tarptautines priemones, kuriomis siekiama stiprinti vaikų teisių apsaugą, pavyzdžiui, į JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (2), JT Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (3), JT Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (4), JT Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (5) ir Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo (6),

—

atsižvelgdamas į Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartiją, kuri buvo priimta 1990 m. liepos mėn. Nairobyje, Kenijoje,

—

atsižvelgdamas į Tūkstantmečio plėtros tikslus, ypač į 1 ir 2 tikslus ir į JT aukšto lygio „Tūkstantmečio renginį“, kuris įvyks 2005 m. rugsėjo mėn. Niujorke,

—

atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas ir į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliucijas (7),

—

atsižvelgdamas į tarptautinę vaikų darbo panaikinimo programą (IPEC), kurią 1992 m. pradėjo TDO ir kuri įgyvendinama 51 šalyje,

—

atsižvelgdamas į TDO ir UNESCO pranešimus ir kitą veiklą švietimo srityje (8),

—

atsižvelgdamas į Pasaulio švietimo forumą, kuris 2000 m. vyko Dakare, Senegale, (Dakaro viršūnių susitikimą), kuriame buvo priimtas dokumentas „Visiems prieinamas švietimas“,

—

atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnį, kuriame mokslas apibrėžiamas kaip pagrindinė žmogaus teisė,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos specialiąją sesiją vaiko klausimais, surengtą 2002 m. gegužę Niujorke, ir į jos išvadas „Pasaulis vaikams“,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų (9),

—

atsižvelgdamas į Librevilio deklaraciją dėl prekybos vaikais, kurią 2002 m. priėmė 21 Afrikos valstybė (10),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nevalstybinių veikėjų dalyvavimo EB vystymosi politikoje“ (KOM(2002)0598),

—

atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl bendrovių socialinės atsakomybės (11),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl bendrovių socialinės atsakomybės: verslo indėlis į tvarią plėtrą (KOM(2002)0347),

—

atsižvelgdamas į EBPO gaires tarptautinėms įmonėms (12),

—

atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių reikalų komisaro pranešimą dėl tarptautinių korporacijų ir su jomis susijusių verslo įmonių atsakomybės žmogaus teisių atžvilgiu (13),

—

atsižvelgdamas į TDO 1977 m. lapkričio mėn. priimtą trišalį pareiškimą dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principų,

—

atsižvelgdamas į JT Pasaulinio susitarimo penktąjį principą „Įmonės turėtų palaikyti veiksmingą vaikų darbo panaikinimą“,

—

atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos ataskaitą dėl pažangos užtikrinant visuotinį pradinį išsilavinimą ir lyčių lygybę Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalyse įgyvendinant Tūkstantmečio plėtros tikslus, kuri buvo priimta Bamake, Malyje,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0185/2005),

A.

kadangi, kaip apibrėžia UNICEF, „vaikų darbas“ - tai jaunesnių kaip 18 metų vaikų atliekamas bet kokio pobūdžio darbas, kuris yra pavojingas, kliudo vaiko švietimui, kenkia vaiko sveikatai arba fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam arba socialiniam jo vystymuisi,

B.

kadangi pasaulyje dirba 352 mln. abiejų lyčių vaikų, iš kurių 179 mln. kenčia dėl pagal TDO apibrėžimą nepriimtino vaikų darbo,

C.

kadangi dauguma dirbančių vaikų įdarbinami žemės ūkio sektoriuje,

D.

kadangi Rytų Europoje ir Viduržemio jūros regione 5 mln. vaikų yra išnaudojami savo darbo vietose (atrodo, kad būtent - ES valstybėse narėse), o tai yra ypač nepriimtina,

E.

kadangi 1989 m. Vaiko teisių konvenciją ratifikavo visos ją pasirašiusios valstybės, išskyrus dvi, būtent - Jungtines Valstijas ir Somalį,

F.

kadangi skurdas neturi būti neįveikiama kliūtis, neleidžianti vargingai gyvenantiems vaikams nustoti dirbti ir visą laiką mokytis, jei imamasi tinkamų veiksmų - norint panaikinti vaikų darbą nebūtina pirma panaikinti skurdą,

G.

kadangi dėl vaikų darbo išlieka skurdas ir trukdoma vystymuisi, nes dėl jo mažėja darbo užmokestis, suaugusieji praranda darbo vietas, o vaikai netenka galimybės mokytis,

H.

kadangi kiekvienas vaikas turi teisę į jo gimimo registravimą ir su juo tiesioginiai susijusį atitinkamų žmogaus teisių standartų, kuriais vaikai saugomi nuo išnaudojimo darbe, užtikrinimą,

I.

kadangi visuotinio švietimo plėtra yra viena iš efektyviausių esamų strategijų, kuriomis galima nutraukti skurdo ciklą, bei tvaraus žmonijos vystymosi ir pastangų, kuriomis siekiama žmonijos vystymosi tikslų, kuriuos tarptautiniu mastu sutarta įgyvendinti iki 2015 m., svarbi sudedamoji dalis,

J.

kadangi 2000 m. lapkričio 10 d. Komisija ir Taryba paskelbė bendrą pareiškimą dėl visuotinio pradinio išsilavinimo ir dėl švietimo pripažinimo vystymosi prioritetu; be to, kadangi Europos Parlamentas daugybėje rezoliucijų pripažino ryšį tarp švietimo ir vaikų darbo panaikinimo,

K.

kadangi 121 mln. vaikų (iš jų 65 mln. mergaičių) niekad nėra lankę mokyklos, nors visų vaikų teisė į mokslą yra neginčijama,

L.

kadangi daugelis dirbančių vaikų negali lankyti mokyklos, nes tai laikoma prabanga, kai vaikų gaunamos pajamos sudaro labai svarbią papildomą šeimos pajamų dalį, kuri užtikrina šeimos išlikimą; kadangi 120 mln. dirbančių vaikų dirba visą darbo dieną ir todėl neįgyja tinkamo arba jokio išsilavinimo; kadangi tam tikrais atvejais tokiose šalyse kaip Indija ir Kinija vaikų švietimas yra nutraukiamas, kadangi tėvai, kaip nekvalifikuoti darbininkai, išvyksta dirbti į užsienį ir negali palikti vaiko be priežiūros, kad šis tęstų mokslą,

M.

kadangi vaiko teisė į mokslą yra neginčijama, o švietimas ir profesinis mokymas yra gyvybiškai svarbūs kovojant su skurdu, ypač mergaitėms ir moterims; pabrėždamas Komisijos politinį įsipareigojimą padidinti mokymui ir lavinimui skirtas lėšas, atsižvelgiant į bendradarbiavimą vystymosi labui,

N.

kadangi Taryba aiškiai pareiškė savo įsipareigojimą dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų, kurie padeda panaikinti skurdą bei užtikrinti visuotinį pradinį išsilavinimą ir lyčių lygybę,

O.

kadangi sporto prekių gamintojai 1978 m. įsipareigojo laikytis FIFA Darbo praktikos kodekso, kuriuo draudžiama naudotis vaikų darbą gaminti gaminius, kuriuos gaminti FIFA suteikia licencijas,

P.

kadangi įmonėms, įskaitant daugiašales įmones, tenka moralinė socialinė atsakomybė padėti visuose gamybos etapuose panaikinti vaikų darbą,

Q.

kadangi atskirų sektorių atsakas į vaikų darbą retai būna veiksmingas,

R.

kadangi prastos kokybės ir (arba) netinkamas mokymas gali atstumti vaikus ir sukelti jų išnaudojimo grėsmę,

1.

ragina visas šalis kiek įmanoma greičiau ratifikuoti JT vaiko teisių konvenciją ir jos fakultatyvinius protokolus bei užtikrinti, kad jie būtų įgyvendinami;

2.

ragina abi ES valstybes nares, kurios dar neratifikavo TDO konvencijų Nr. 138 ir Nr. 182, jas ratifikuoti ir užtikrinti jų įgyvendinimą, nes bet kokia kitokia jų pozicija prieštarautų Pagrindinių teisių chartijai;

3.

rekomenduoja, kad Komisijos iniciatyva svarbiausių darbo standartų įgyvendinimas taptų dvišalių konsultacijų visais lygmenimis nuolatine dalimi, įskaitant konsultacijas su šalimis, kuriose būna pažeidimų, ir šalimis, kurios su pirmiau minėtomis šalimis yra susijusios prekybos ir investicijų ryšiais;

4.

mano, kad TDO konvencijų Nr. 138 ir Nr. 182 ratifikavimas ir jų laikymasis yra vieni iš reikalavimų, kuriuos Komisija ir Taryba turi iškelti prašymą prisijungti prie Europos Sąjungos pateikusioms šalims;

5.

pabrėžia, kad kova, kuria siekiama panaikinti vaikų išnaudojimą ir vaikų darbą, turi būti ES politinis prioritetas ir ragina Komisiją sukurti specialią biudžeto eilutę, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas vaikų teisių apsaugai įgyvendinant Europos iniciatyvą už demokratiją ir žmogaus teises;

6.

ragina Komisiją visą vaikų teisių, įskaitant vaikų darbo panaikinimo klausimą, nuosekliai įtraukti į savo veiksmų programas, visų pirma į šalių ir regionų strateginius dokumentus bei į nacionalines arba regionines programas, taip pat į Pareiškimo dėl vystymosi politikos peržiūros procesą, ir skirti didžiausią dėmesį svarbiam švietimo vaidmeniui;

7.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES prekybos politika atitiktų jos įsipareigojimą ginti ir skatinti vaikų teises ir įvertinti galimybę į ES importuojamus produktus, pagamintus jokiame gamybos ir tiekimo grandinės etape nenaudojant vaikų darbo, ženklinti etiketėmis „ne vaikų darbo“, tuo pat metu užtikrinant, kad tokia sistema atitinka Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) tarptautinės prekybos taisykles; prašo pateikti įvertinimo išvadas Tarptautinės prekybos komitetui; pareiškia, kad pereinamuoju laikotarpiu pramonės ir žemės ūkio produktai iš besivystančių šalių turėtų būti ženklinami etikete „didesnė atsakomybė (pagaminta nenaudojant vaikų darbo)“;

8.

rekomenduoja Komisijai į visus dvišalius prekybos susitarimus ir į susitarimus dėl strateginės partnerystės įtraukti straipsnį dėl svarbiausių darbo rinkos standartų įgyvendinimo, įskaitant vaikų darbo uždraudimą pateikiant atskirą nuorodą į nuostatos, susijusios su minimaliu amžiumi būti įdarbintam, laikymusi;

9.

ragina Komisiją užtikrinti, jog vaikų darbo problema bei vaikų apsauga nuo bet kokio piktnaudžiavimo, išnaudojimo ir diskriminacijos taptų pagal prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus sudarytų žmogaus teisių komitetų ir pogrupių svarbiausiais darbo klausimais;

10.

ragina Tarybą ir Komisiją į bendradarbiavimo vystymosi labui politiką įtraukti oficialaus gimusių vaikų registravimą, kaip pagrindinę teisę ir priemonę saugoti vaikų teises;

11.

ragina Komisiją oficialaus gimusių vaikų registravimo klausimą spręsti visuose būsimuose su vystymosi politika susijusiuose savo komunikatuose ir pasiūlyti gaires, skirtas skatinti tokios praktikos sklaidą;

12.

teigiamai vertina tai, kad įsteigta už pagrindinių teisių klausimus atsakinga Komisijos narių grupė ir paskirtas įgaliotinis žmogaus teisių klausimams, ragina juos vaikų teisių apsaugą ir paramą joms bei vaikų darbo panaikinimo klausimus padaryti vienais iš svarbiausių savo prioritetų;

13.

ragina Komisiją skatinti techninės pagalbos toms šalims, kuriose yra paplitusi nepakankamo oficialaus vaikų registravimo problema, strategiją;

14.

ragina Komisiją parengti metinį komunikatą apie vaikų teises ir taip sukurti nuoseklų vaikų teisių apsaugos ir vaikų darbo panaikinimo planą;

15.

džiaugiasi, kad buvo patvirtinta bendradarbiavimo vystymosi labui strateginė partnerystė su TDO (vaikų, ypač priklausančių jauniausio amžiaus grupėms, darbo panaikinimas yra bendros veiklos pagal šią strateginę partnerystę svarbiausias prioritetas) bei prašo Komisiją kuo greičiau įgyvendinti šią strateginę partnerystę ir reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui; ragina Komisiją periodiškai teikti ataskaitas Parlamentui apie šio bendradarbiavimo srityse pasiektus rezultatus; ragina Komisiją užmegzti panašų bendradarbiavimą su kitomis atitinkamomis organizacijomis, pavyzdžiui, UNICEF;

16.

ragina ES nuomonę reiškiančią Tarybą ir jai pirmininkaujančią šalį propaguoti vaikų teises ir vaikų darbo panaikinimą 2005 m. rugsėjo mėn. Niujorke vyksiančiame JT aukšto lygio „Tūkstantmečio renginyje“;

17.

ragina Komisiją bei AKR ir ES jungtinę parlamentinę asamblėją derybose dėl AKR ir ES partnerystės susitarimo peržiūrėjimo atsižvelgti į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos vaikų klausimais rezultatus ir ragina visas šio susitarimo ir ES valstybes nares gerbti šioje sesijoje prisiimtus įsipareigojimus;

18.

primena, kad Kotonu susitarime yra speciali nuostata dėl prekybos ir darbo standartų, kuri patvirtina šalių įsipareigojimą laikytis svarbiausių darbo standartų, ypač naikinti vaikų darbo blogiausias formas; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas Kotonu susitarimo 50 straipsnis;

19.

džiaugiasi naujos GSP+ sistemos nuostata, kuri numato papildomas lengvatas besivystančioms šalims, ratifikuojančioms ir įgyvendinančioms socialinius arba TDO standartus, bei prašo Komisiją atidžiai stebėti, kad ši nuostata būtų veiksmingai įgyvendinama, ir kasmet teikti ataskaitas Parlamentui;

20.

ragina skatinti teigiamą tarptautinės prekybos liberalizavimo ir svarbiausių darbo standartų taikymo sąveiką; rekomenduoja Komisijai įvertinti įvairių aspektų, susijusių su prekybos liberalizavimo politikos įvedimu, ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) galimo sudarymo trumpalaikį ir ilgalaikį socialinį poveikį, susijusį su vienodomis galimybėmis pasinaudoti socialinėmis ir komunalinėmis paslaugomis;

21.

mano, kad subalansuota socialinės ir ekonominės sferos raida ir skurdo mažinimas gali padėti greičiau įveikti vaikų darbo reiškinį; rekomenduoja ES savo pastangas, skirtas vaikų darbo reiškiniui šalinti, sieti su ne mažesnėmis pastangomis siekti įgyvendinti kitus darbo standartus ir užtikrinti suaugusiems darbuotojams pragyvenimo minimumą;

22.

pakartoja savo nuomonę, kad išsilavinimo stoka ir vaikų darbas yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą skatina, todėl švietimas yra svarbiausia priemonė siekiant iki 2015 m. įgyvendinti 2-ąjį Tūkstantmečio plėtros tikslą;

23.

ragina ypač atkreipti dėmesį į pradinį mergaičių mokymą, nes joms kyla daugiau kliūčių ir sunkumų nei berniukams (dėl kultūrinių veiksnių, pavyzdžiui, ankstyvų vedybų, diskriminacijos, vaidmens visuomenėje ir šeimoje ir t. t., įtakos), kurie neleidžia mergaitėms pradėti ir likti mokytis mokykloje bei baigti mokslus; be to, gavusios išsilavinimą mergaitės turi mažesnes, sveikesnes šeimas bei padeda didinti našumą ir mažinti skurdą;

24.

ragina Komisiją pasinaudoti savo - svarbiausios oficialiosios plėtros paramos teikėjos iš UNESCO, UNICEF, Pasaulio banko, TVF ir panašių tarptautinių institucijų gretų - padėtimi ir paraginti šiuos daugiašalius paramos teikėjus reikalauti formuoti tokią politiką, kuria būtų siekiama panaikinti vaikų darbą ir rengti bei įgyvendinti švietimo politiką ir programas, pagal kurias į formaliojo švietimo sistemą būtų įtraukti visi dirbantys ir kiti mokyklos nelankantys vaikai, nediskriminuojant jų dėl lyties, negalios, religijos ar kultūros, ir mokytųsi kol sulauktų amžiaus, nuo kurio galima įsidarbinti pagal TDO konvenciją Nr. 138;

25.

ragina Komisiją panaudoti įtaką siekiant užtikrinti, kad reikalavimas įgyti privalomąjį išsilavinimą ir minimalus amžius būti įdarbintam atitiktų TDO konvenciją Nr. 138, kurioje nustatyta, kad leistinas amžius būti įdarbintam „yra ne mažesnis už privalomojo mokymo baigimo amžių ir bet kuriuo atveju ne mažesnis kaip 15 metų“;

26.

pritaria UNICEF pasiūlytoms šešioms vaikų darbo panaikinimo priemonėms, būtent:

27.

apgailestauja dėl to, kad po Dakaro viršūnių susitikimo nepasiekta didesnės pažangos sprendžiant švietimo krizės problemą, ir pažymi, kad šiuo metu 113 mln. mokyklinio amžiaus vaikų, iš jų du trečdaliai mergaičių, neturi galimybės gauti net elementaraus išsilavinimo;

28.

mano, kad dėl nepajėgumo sumokėti nė iš vieno vaiko neturėtų būti atimta jo (jos) pagrindinė teisė į mokslą, ir pakartoja savo raginimą parengti aiškų grafiką siekiant sparčiai panaikinti tiesioginius ir netiesioginius mokesčius už pradinį mokymą tuo pat metu išlaikant aukštą mokymo lygį ar gerinant jo kokybę; imantis visų įmanomų priemonių užtikrinti visiems vaikams galimybę gauti vidurinį, techninį ir aukštąjį išsilavinimą; pabrėžia, kad pačių vaikų ir bendruomenių įtraukimas į sprendimų dėl mokyklų priėmimo procesą palengvina pastangas labiau pritaikyti mokymą atsižvelgiant į vaikų poreikius;

29.

mano, kad informacija apie esamas mokymo ir lavinimo programas yra svarbiausias veiksnys siekiant sėkmingai jas įgyvendinti, ir ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį siekiant užtikrinti, kad moterys ir vaikai gautų tinkamą informaciją, nes išsilavinimas gali padėti jiems išvengti bet kokios rūšies išnaudojimo;

30.

ragina Komisiją iškelti aiškius tikslus, kurie nacionalinėmis nurodomosiomis programomis leistų siekti aukščiausios kokybės visuotinio pagrindinio išsilavinimo, ypatingą skiriant dėmesį tam, kad mergaitės, vaikai iš konfliktų paliestų vietų ir vaikai iš atstumtų ir pažeidžiamų socialinių grupių turėtų galimybę pasinaudoti mokymo programomis;

31.

rekomenduoja, kad Komisija remtų mobilizavimo ir pereinamojo mokymo programas ypatingą dėmesį skiriant tam, kad veiksmingos būtų priemonės, skirtos įtraukti dirbančius vaikus į formalaus dieninio mokymo sistemą, pavyzdžiui, išlyginamosios mokyklos ir klasės, kurios pasinaudodamos specialiai parengtų mokytojų pagalba padeda niekad formaliai mokykloje nesimokiusiems vaikams prisitaikyti prie mokyklos aplinkos;

32.

ragina Europos Sąjungą versti šalis, kuriose jau galioja vaikų darbą draudžiantys įstatymai, visiškai panaikinti vaikų darbą savo teritorijose ir grąžinti šiuos vaikus bei mokslus praleidusius paauglius į mokyklas per trejų metų laikotarpį;

33.

prašo ES padidinti biudžeto paramą, skirtą padidinti mokyklų ir mokytojų skaičių ten, kur jų reikia;

34.

mano, kad vaikų darbas yra nesubalansuoto socialinio ir ekonominio vystymosi pasekmė; rekomenduoja, kad siekiant panaikinti vaikų darbą reikėtų atsižvelgti į socialines sąlygas ir skurdą besivystančiose šalyse bei pasiūlyti priemones, kurios padidintų namų ūkių pajamas, pavyzdžiui, užtikrintų minimalų darbo užmokestį suaugusiems darbuotojams, kadangi vaikų darbas lemia suaugusiųjų darbo užmokesčio mažėjimą;

35.

mano, kad skurdo panaikinimas yra vienintelis būdas sudaryti sąlygas, būtinas panaikinti vaikų išnaudojimą, ir pabrėžia labai mažų paskolų sistemos svarbą didinant šeimų pajamas;

36.

ragina Komisiją stebėti visą pagrindiniam mokymui skiriamą ES finansavimą siekiant įvertinti su juo susijusį indėlį kovojant su bet kokiu vaikų darbu, kuris neleidžia vaikams lankyti dieninių mokyklų, tačiau neribojant humanitarinės pagalbos, kurią sudaro maisto produktai ir kita pagalba, skirta vystyti regionų infrastruktūrą;

37.

pabrėžia, kad visuotinio dieninio švietimo reikalavimas suponuoja švietimo sistemą, numatančią strategijas, skirtas įraukti visus dirbančius vaikus (arba vaikus, kurie nelanko mokyklos dėl kitų priežasčių) į dieninę mokyklų sistemą; ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad į visos Bendrijos finansuojamos švietimo programos numatytų bendras strategijas, pavyzdžiui, socialinę motyvaciją ir švietimo programas, skirtas atsiliekantiems vyresniems mokiniams;

38.

džiaugiasi IPEC veikla ir remia jos siūlomas skatinimo priemones, skirtas sugrąžinti vaikus į mokyklas, pavyzdžiui, nemokamą vaikų maitinimą ir kitą šeimoms teikiamą paramą;

39.

remia TDO veiklą ir jos bendradarbiavimą su PPO, įskaitant nuolatinį dialogą, bei siūlo ir toliau plėsti šiuos mainus;

40.

reiškia susirūpinimą dėl vaikų teisių, kurios yra apibrėžtos JT vaiko teisių konvencijoje, rimtų pažeidimų, įskaitant teisę į sveikatos priežiūrą, mokslą ir maitinimą bei į apsaugą nuo smurto, išnaudojimo ir blogo elgesio;

41.

ragina Komisiją remti programas, skirtas kovoti su ne tokiomis įprastomis vaikų darbo formomis, pavyzdžiui, darbu namuose ir vaikų pardavimu siekiant apmokėti šeimos skolas (vergija dėl skolų);

42.

džiaugiasi tuo, kad Komisija ėmėsi iniciatyvos parengti komunikatą dėl prekybos žmonėmis (2005 m.);

43.

pakartoja savo siūlymą paskirti specialų ES įgaliotinį vaikams, kurie kenčia dėl ginkluotų konfliktų, karų, vietos pakeitimo, sausros, bado, gamtinių nelaimių, AIDS, arba prekybos žmonėmis, ir užtikrinti, kad tokioms situacijoms būtų skiriamas deramas dėmesys;

44.

prašo PPO pagalbos uždraudžiant vaikų darbą prekyboje ir siūlo, kad produktai, kurie buvo pagaminti nenaudojant vaikų darbo, būtų atitinkamai ženklinami, kad apie tai žinotų ir atsakingai elgtųsi vartotojai;

45.

ragina Komisiją priminti Europos Sąjungai ir besivystančioms šalims jų įsipareigojimus pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio įvaikinimo ir ypač užtikrinti, kad visos ES pagalbą gaunančios šalys būtų pasirašiusios ir ratifikavusios šią konvenciją, bei padėti šioms šalims išvengti žalos vaikams, kurią lemia netinkamas arba neteisėtas įvaikinimas pačiose šalyse arba tarp jų;

46.

džiaugiasi tuo, kad Komisija ėmėsi iniciatyvos parengti komunikatą dėl bendrovių socialinės atsakomybės, kuris turėjo būti paskelbtas 2005 m. balandžio mėn.;

47.

rekomenduoja Komisijai įvertinti galimybę sukurti ES lygio teisines apsaugos priemones ir mechanizmus, kurie leistų nustatyti ir patraukti atsakomybėn Europos Sąjungos importuotojus, įvežančius produktus, kuriuos gaminant buvo pažeistos svarbiausios TDO konvencijos, taip pat dėl vaikų darbo panaudojimo bet kuriame tiekimo grandinės etape; todėl prašo Komisiją įvertinti galimybę sukurti paskatas ES importuotojams, reguliariai ir nepriklausomai stebintiems savo produktų gamybą visose trečiosiose šalyse, kurios yra gamybos grandinės dalis;

48.

ragina Komisiją ir Tarybą skatinti sąžiningos prekybos iniciatyvas, ypač naujose ES valstybėse narėse, vykdant gamintojų stebėseną, kuria siekiama užtikrinti, kad jų metodai atitiktų sąžiningos prekybos standartus;

49.

rekomenduoja Komisijai paskelbti įmones, kurios bet kuriame gamybos ir tiekimo grandinės etape nuolat ir nepaliaujamai naudojasi vaikų darbu, ir tirti tokių įmonių veiklą bei ragina tokį sąrašą perduoti ES importuotojams;

50.

ragina valstybes nares informuoti vartotojus apie bendrovių socialinę atsakomybę ir remti iniciatyvas, kuriomis siekiama propaguoti produktus (daugiausia žemės ūkio ir sporto prekių pramonės produktus), kuriems pagaminti nenaudotas vaikų darbas;

51.

ragina vietos valdžios institucijas bendradarbiauti su pramonės ir žemės ūkio sektorius prižiūrinčiomis tarptautinėmis organizacijomis siekiant panaikinti vaikų darbą bei bendradarbiauti kuriant ir išlaikant tinkamą dieninio mokymosi infrastruktūrą (kvalifikuotus mokytojus, nemokamą transportą ir maitinimą), kad visi vaikai galėtų lankyti mokyklą;

52.

ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti propaguojant JT normas dėl su žmogaus teisėmis susijusios daugiašalių korporacijų ir kitų verslo įmonių atsakomybės, kad šios normos taptų veiksminga pasauline priemone kovojant su vaikų darbu ir kitais galimais įmonių daromais žmogaus teisių pažeidimais;

53.

ragina Komisiją užtikrinti, kad svarbiausių darbo standartų laikymasis taptų jos pirkimų ir sutarčių sudarymo politikos išankstine sąlyga; šiuo tikslu ragina Komisiją parengti strategiją, kuri leistų šių standartų laikytis ir mažiesiems besivystančių šalių gamintojams;

54.

ragina Tarybą paremti EBPO gaires daugiašalėms įmonėms ir JT Pasaulinį susitarimą;

55.

rekomenduoja Komisijai pasiūlyti išplėsti EBPO gairių daugiašalėms įmonėms taikymo sritį, kad šios gairės būtų taikomos ne tik investicijoms, bet ir prekybai, patobulinti įgyvendinimo priemones ir su besivystančių šalių vyriausybėmis sudaryti susitarimus dėl būdo, kuriuo įmonės galėtų prisidėti veiksmingai naikinant vaikų darbą;

56.

ragina transnacionalines įmones bendradarbiaujant su visomis atitinkamomis šalimis visoje savo veikloje ir tiekimo grandinėse vadovautis socialine verslo atsakomybe ir apie tai pranešti;