–

Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS), atstovaujamo letrados A. Álvarez Moreno ir A. R. Trillo García,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos M. Morales Puerta,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos I. Galindo Martín ir E. Schmidt,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, 1979, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 215) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 20, 21, 23 straipsnių ir 34 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant du ginčus, – dviejų vaikų tėvo UV (C‑623/23) ir trijų vaikų tėvo XXX (C‑626/23), – su Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS) (Nacionalinis socialinės apsaugos institutas, Ispanija) dėl jo atsisakymo skirti jiems pensijos priedą (toliau – nagrinėjamas pensijos priedas), numatytą nacionalinėje teisėje moterims ir vyrams, turintiems vieną ar kelis vaikus, tačiau kurio skyrimui vyrams taikomos papildomos sąlygos.

3

Direktyvos 79/7 1 straipsnyje nurodyta:

„Šios direktyvos tikslas yra nuosekliai įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą socialinio aprūpinimo srityje ir kitose socialinės apsaugos srityse, nurodytose 3 straipsnyje. Šis principas toliau vadinamas „vienodo požiūrio principu“.“

4

Šios direktyvos 2 straipsnyje numatyta:

„Ši direktyva taikoma dirbantiems asmenims, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veiklą nutraukia liga, nelaimingas atsitikimas arba priverstinis nedarbas, ir darbo ieškantiems asmenims, taip pat pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, išėjusiems į pensiją arba netekusiems darbingumo.“

5

Minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma:

<…>“

6

Tos pačios direktyvos 4 straipsnis išdėstytas taip:

„1.   Vienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios lyčių diskriminacijos, tiesioginės arba netiesioginės, ypač dėl santuokinės arba šeim[i]nės padėties, ir ypač susijusios su:

2.   Vienodo požiūrio principas nekeičia su moterų apsauga dėl motinystės susijusių nuostatų.“

7

Direktyvos 79/7 7 straipsnyje nustatyta:

„1.   Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės netaikyti jos nuostatų šiais atvejais:

<…>

<…>

2.   Valstybės narės reguliariai tikrina 1 dalyje nurodytas išimtis, kad, atsižvelgdamos į socialinę raidą konkrečiu klausimu, nuspręstų, ar yra pakankamai pagrindo toliau taikyti atitinkamas išlygas.“

8

2015 m. spalio 30 d.Real Decreto Legislativo 8/2015 (Karaliaus įstatyminis dekretas Nr. 8/2015) (BOE, Nr. 261, 2015 m. spalio 31 d., p. 103291) patvirtintos Ley General de la Seguridad Social (Bendrasis socialinės apsaugos įstatymas) (toliau – senasis LGSS) 60 straipsnio „Motinystės priedas prie socialinės apsaugos sistemos įmokomis grindžiamos senatvės pensijos“ 1 dalyje buvo numatyta:

„Dėl demografinio įnašo į socialinę apsaugą moterims, turinčioms biologinių ar įvaikintų vaikų ir pagal bet kurią socialinės apsaugos sistemą gaunančioms įmokomis grindžiamą senatvės, našlystės arba nuolatinio nedarbingumo pensiją, yra skiriamas pensijos priedas.

Šį priedą, kuris teisiškai visais atvejais laikomas įmokomis grindžiama valstybės pensija, sudaro suma, gaunama minėtų pensijų pradiniam dydžiui pritaikius nustatytą procentinę dalį, grindžiamą vaikų skaičiumi pagal toliau nurodytą skalę:

<…>“

9

Priėmus 2021 m. vasario 2 d.Real Decreto-Ley 3/2021, por el que se adoptan medidas para la reducción de la brecha de género y otras materias en los ámbitos de la Seguridad Social y économico (Karaliaus dekretas-įstatymas Nr. 3/2021, kuriuo patvirtinamos priemonės, skirtos atotrūkiui tarp lyčių mažinti ir kitoms socialinės apsaugos ir ekonomikos sritims) (BOE, Nr. 29, 2021 m. vasario 3 d., p. 12268) (toliau – Karaliaus dekretas-įstatymas Nr. 3/2021), buvo iš dalies pakeistas LGSS (toliau – iš dalies pakeistas LGSS). Iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnyje „Įmokomis pagrįstų senatvės pensijų priedas, skirtas vyrų ir moterų pensijų skirtumui mažinti“ nustatyta:

„1.   Moterys, turinčios vieną ar daugiau vaikų ir gaunančios įmokomis pagrįstą senatvės, nuolatinio nedarbingumo ar našlystės pensiją, turi teisę į pensijos priedą už kiekvieną vaiką, atsižvelgiant į bendrą poveikį, kurį vyrų ir moterų pensijų skirtumas turi įmokomis į moterų socialinio draudimo sistemą pagrįstų pensijų dydžiui. Teisė į priedą už kiekvieną vaiką moteriai suteikiama arba išsaugoma su sąlyga, kad kitas iš tėvų nėra pateikęs prašymo dėl priedo ir toks priedas jam neskirtas, o jeigu kitas iš tėvų taip pat yra moteris, priedas skiriamas tai moteriai, kuri gauna mažesnę valstybinę pensiją.

Tam, kad teisę į priedą būtų galima suteikti vyrams, turi būti įvykdyta viena iš šių sąlygų:

<…>

2.   Suteikus priedą antrajam iš tėvų, nutraukiamas pirmajam iš tėvų jau skirto priedo mokėjimas, o piniginės pasekmės atsiranda pirmąją mėnesio, einančio po sprendimo priėmimo, dieną <…>.

Prieš priimant sprendimą, kuriuo suteikiama teisė antrajam iš tėvų, išklausomas priedą gaunantis vienas iš tėvų.

3.   Šis priedas teisiškai visais atvejais laikomas įmokomis grindžiama valstybės senatvės pensija.

Priedo už vaiką dydis nustatomas atitinkamame bendrojo valstybės biudžeto įstatyme. Gautina suma negali būti didesnė, nei už kiekvieną vaiką nustatyta mėnesinė suma padauginta iš keturių, ir kiekvienų metų pradžioje padidinama tokia procentine dalimi, kokia įmokomis pagrįstoms pensijoms numatyta atitinkamame bendrojo valstybės biudžeto įstatyme.“

10

Iš dalies pakeisto LGSS 37‑oje papildomoje nuostatoje „Įmokomis pagrįstų pensijų priedo taikymo sritis laiko atžvilgiu, siekiant sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą“ nurodyta:

„1. Teisė gauti 60 straipsnyje numatytą įmokomis pagrįstų pensijų priedą, skirtą vyrų ir moterų pensijų skirtumui mažinti, išlieka tol, kol ankstesniais metais susidaręs vyrų ir moterų senatvės pensijų skirtumas yra didesnis nei 5 %.

2. Šiame įstatyme vyrų ir moterų senatvės pensijų skirtumas – tai vidutinės per metus sumokėtų vyrų ir moterų senatvės pensijų, pagrįstų įmokomis, sumos procentinis skirtumas.

3. Siekdama užtikrinti korekcinės priemonės, nustatytos siekiant sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, tinkamumą, Ispanijos vyriausybė, vesdama socialinį dialogą, kas penkerius metus turi periodiškai įvertinti šios priemonės poveikį.

4. Jei vyrų ir moterų atotrūkis per vienų metų laikotarpį bus mažesnis nei 5 %, vyriausybė, pasikonsultavusi su socialiniais partneriais, pateiks [Cortes Generales (Ispanijos parlamentas)] įstatymo projektą dėl 60 straipsnio panaikinimo.“

11

Iš dalies pakeisto LGSS 33‑ioje pereinamojo laikotarpio nuostatoje „Laikinas motinystės priedo išsaugojimas prie socialinės apsaugos sistemos įmokomis grindžiamos pensijos“ nustatyta:

„Asmenys, kurie 60 straipsnyje numatyto pakeitimo įsigaliojimo dieną gaudavo motinystės priedą už demografinį įnašą, toliau gauna šį priedą.

Kadangi šio motinystės priedo gavimas nesuderinamas su įmokomis pagrįstų pensijų priedu, skirtu sumažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų, kuris gali atsirasti dėl naujos valstybinės pensijos skyrimo, atitinkami asmenys gali pasirinkti vieną iš jų.

Jei kitas iš vaikų, suteikusių teisę į motinystės priedą už demografinį įnašą, vienas iš tėvų prašo įmokomis pagrįstų pensijų priedo, skirto sumažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų, ir turi teisę jį gauti pagal šio įstatymo 60 straipsnį <…>, jam mokama mėnesinė išmoka atimama iš gauto motinystės priedo <…>.“

12

2007 m. kovo 22 d.Ley Orgánica 3/2007 para la igualdad efectiva de mujeres y hombres (Pagrindinis įstatymas Nr. 3/2007 dėl veiksmingo vienodo požiūrio į moteris ir vyrus taikymo (BOE, Nr. 71, 2007 m. kovo 23 d., p. 12611) 3 straipsnyje nurodyta:

„Vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas reiškia, kad nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, visų pirma diskriminacijos dėl motinystės, šeimyninių pareigų ir šeiminės padėties“.

13

Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Siekdamos, kad konstitucinė teisė į lygybę taptų veiksminga, valdžios institucijos priima konkrečias moterims skirtas priemones, kuriomis siekiama ištaisyti akivaizdžios nelygybės, palyginti su vyrais, situacijas. Šios priemonės, kurios taikomos tol, kol tokios situacijos išlieka, kiekvienu atveju turi būti pagrįstos ir proporcingos siekiamam tikslui.“

14

UV, dviejų vaikų tėvui, INSS skyrė 1637,08 EUR mėnesinę bruto pensiją nuo 2021 m. liepos 1 d.

15

2022 m. birželio 16 d. UV kreipėsi į INSS ir prašė nuo 2021 m. liepos 1 d. jam skirti iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnyje numatytą pensijos priedą, skirtą sumažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų,

16

2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu INSS atmetė šį prašymą, manydamas, kad UV neatitinka šiame 60 straipsnyje nustatytų sąlygų.

17

Be to, 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu, įsigaliojusiu 2022 m. gruodžio 10 d., INSS skyrė dviejų atitinkamų vaikų motinai išankstinę senatvės pensiją, kurios dydis – 2790,99 EUR neatskaičius mokesčių, ir 56 EUR per mėnesį pensijos priedą.

18

UV apskundė 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą Juzgado de lo Social no 3 de Pamplona (Pamplonos darbo bylų teismas Nr. 3, Ispanija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑623/23, ir teigė, kad iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnis prieštarauja Direktyvai 79/7, nes juo diskriminuojama dėl lyties.

19

INSS primena, kad 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendime Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas motinoms) (C‑450/18, EU:C:2019:1075) Teisingumo Teismas nusprendė, kad senojo LGSS 60 straipsnis yra diskriminacinis, ir mano, kad šis 60 straipsnis, kuris buvo iš dalies pakeistas siekiant atsižvelgti į šį sprendimą, dabar atitinka Direktyvos 79/7 reikalavimus.

20

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma pažymi, kad nagrinėjamas pensijos priedas mokamas prie senatvės pensijos, apskaičiuotos remiantis įmokomis, sumokėtomis per visą darbingą gyvenimą, ir patenka į Direktyvos 79/7 taikymo sritį, nes jis yra teisės aktais nustatytos apsaugos nuo vienos iš šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje išvardytų rizikos rūšių sistemos dalis.

21

Jis taip pat primena, kad nors UV iš tiesų visą savo laiką skyrė savo dviejų vaikų auginimui, INSS atmetė prašymą skirti aptariamą pensijos priedą, nes UV nemokėjo įmokų į socialinės apsaugos sistemą trumpiau, nei pagal iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnį vyrams nustatytas minimalus laikotarpis; iš tiesų UV nuo devynių mėnesių iki vaiko gimimo iki trejų metų po jo gimimo nebuvo nustojęs mokėti įmokų daugiau kaip 120 dienų.

22

Taigi manydamas, kad jis turi priimti sprendimą dėl to, ar šiame 60 straipsnyje įtvirtinta Direktyvai 79/7 prieštaraujanti diskriminacija dėl lyties, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad nekyla jokių abejonių, jog, atsižvelgiant į šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, minėtame 60 straipsnyje įtvirtintas mažiau palankus požiūris į vyrus nei į moteris, nes senatvės pensiją gaunančioms moterims, turinčioms vieną ar kelis vaikus, automatiškai suteikiama teisė į aptariamą pensijos priedą, o panašioje padėtyje esantys vyrai turi atitikti papildomas sąlygas, susijusias, be kita ko, su faktiniu jų karjeros ir įmokų į socialinės apsaugos sistemą nutraukimu.

23

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar toks skirtingas požiūris dėl lyties gali būti pateisinamas visuotinai žinoma aplinkybe, kad Ispanijoje vaikus daugiausia augina moterys, o tai yra istorinės ir struktūrinės jų diskriminacijos rezultatas, darantis neigiamą poveikį jų profesinei karjerai, taigi ir įmokoms į socialinės apsaugos sistemą. Iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnyje numatytas aptariamas pensijos priedas skirtas atlyginti žalą, kurią moterys patiria per savo karjerą, kaip tai matyti iš Karaliaus dekreto-įstatymo Nr. 3/2021 motyvuojamosios dalies.

24

Atsižvelgiant į tai, teisė į šį priedą vienodai pripažįstama visoms vaikų turinčioms moterims, neatsižvelgiant į tai, ar jos iš tikrųjų juos augino, ir neatsižvelgiant į jų pensijos dydį, kuris gali būti didesnis už vidutinę pensiją ar net atitikti maksimalią Ispanijoje leidžiamą pensiją. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, neatrodo, kad šia priemone iš tikrųjų būtų galima pasiekti tikslą sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą.

25

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui visų pirma kyla klausimas, ar, atsižvelgiant į tokį skirtumą, aptariamo pensijos priedo skyrimas gali būti laikomas pozityvia priemone moterų naudai.

26

Šiuo klausimu jis nurodo, kad gali būti, jog iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnyje numatyta priemonė laikytina viena iš priemonių, leidžiamų pagal į SESV 157 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas motinoms) (C‑450/18, EU:C:2019:1075), atrodo, tokia galimybė atmetama.

27

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neatmeta galimybės, kad, atsižvelgiant į iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsniu siekiamą tikslą kompensuoti finansines pasekmes, kurias sukėlė moterų padėtis darbo rinkoje dėl to, kad jos istoriškai prisiėmė pagrindinį vaidmenį auginant vaikus, vyrų padėtis iš tikrųjų nėra tokia pati kaip moterų, todėl jie nėra diskriminuojami.

28

Be to, jis mano, kad šiame 60 straipsnyje numatytas aptariamas pensijos priedas nėra susijęs su specialia moterų apsauga dėl nėštumo, gimdymo ar motinystės, tad neatrodo, kad jis patenka į Direktyvos 79/7 4 straipsnio 2 dalyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sritį. Tas pats pasakytina apie šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą, nes šio priedo skyrimas moterims iš tikrųjų nepriklauso nuo to, ar jos augino savo vaikus.

29

Antra, jeigu iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnis neatitinka vienodo požiūrio principo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, kokių pasekmių kiltų konstatavus tokį nesuderinamumą su šiuo 60 straipsniu, kuriame numatyta, kad aptariamas pensijos priedas gali būti skiriamas tik vienam iš tėvų, t. y. tam, kurio įmokomis grindžiama pensija yra mažesnė.

30

Nagrinėjamu atveju atitinkamas priedas jau buvo skirtas dviejų atitinkamų vaikų motinai. INSS teigė, kad tuo atveju, jei pagal Direktyvą 79/7 būtų konstatuota diskriminacija dėl lyties, aptariamą pensijos priedą skyrus tėvui, šio priedo mokėjimas motinai turėtų būti nutrauktas remiantis tuo, kad jos įmokomis pagrįsta senatvės pensija yra didesnė nei tėvo pensija.

31

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris patikslina, kad motina buvo pakviesta dalyvauti kaip įstojusi į bylą šalis, tačiau galiausiai ji nedalyvavo teismo posėdyje, laikosi nuomonės, kad pripažinus teisę į šį priedą tik pensininkui, gaunančiam mažesnę pensiją, išvada dėl diskriminacijos buvimo netektų prasmės tuo atveju, kai didesnę senatvės pensiją gauna tėvas. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnyje aiškiai numatyta, kad minėtas priedas gali būti mokamas tik vienam iš tėvų, kai abu tėvai atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas jam gauti, todėl ši šio 60 straipsnio nuostata neturėtų būti taikoma, kai aptariamas pensijos priedas skiriamas tėvui, neatitinkančiam nacionalinės teisės normos, kuria nustatoma diskriminacija dėl lyties, sąlygų.

32

Tokiomis aplinkybėmis Juzgado de lo Social no 3 de Pamplona (Pamplonos darbo bylų teismas Nr. 3, Ispanija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

33

INSS sprendimu, apie kurį XXX, trijų vaikų tėvui, buvo pranešta 2022 m. balandžio 6 d., jam nuo 2022 m. sausio 11 d. buvo paskirta senatvės pensija.

34

Manydamas, kad šios pensijos dydis buvo apskaičiuotas neteisingai ir kad į šį dydį turėtų būti įtrauktas ir aptariamas pensijos priedas, XXX apskundė šį sprendimą INSS.

35

Kadangi į šį skundą nebuvo atsakyta, 2022 m. rugsėjo 16 d. XXX pareiškė ieškinį Juzgado de lo Social no 4 de Madrid (Madrido darbo teismas Nr. 4, Ispanija); jis 2023 m. vasario 15 d. sprendimu visą šį ieškinį atmetė.

36

XXX dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Tribunal Superior de Justicia de Madrid (Madrido aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija), kuris byloje C‑626/23 yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas; XXX teigė, kad skirtingas požiūris į vyrus ir moteris, atsirandantis dėl senojo LGSS 60 straipsnio, ir toliau taikomas, nepaisant to, kad naujojo LGSS 60 straipsnis buvo iš dalies pakeistas, kiek tai susiję su nagrinėjamo pensijos priedo skyrimu, nes „profesinės karjeros pertraukimo“ reikalavimas nustatytas tik vyrams ir taip pažeidžiama Direktyva 79/7.

37

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad būtina nustatyti, ar iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnis atitinka šią direktyvą ir Chartijos 20, 21, 23 straipsnius ir 34 straipsnio 1 dalį.

38

Šiuo klausimu šis teismas pažymėjo, kad senojo LGSS 60 straipsnis buvo iš dalies pakeistas siekiant atsižvelgti į tai, kas nuspręsta 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendime Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas motinoms) (C‑450/18, EU:C:2019:1075). Taigi iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnyje numatyto pensijos priedo, kuris kvalifikuojamas nebe kaip „motinystės priedas prie socialinės apsaugos sistemos įmokomis grindžiamos pensijos“, o „įmokomis pagrįstų senatvės pensijų priedas, skirtas vyrų ir moterų pensijų skirtumui mažinti“, skyrimas siejamas su vieno ar kelių vaikų buvimu, o šio priedo dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus.

39

Be to, iš dalies pakeistame LGSS numatyta, kad minėtas priedas nebeskiriamas, kai procentinė dalis, atitinkanti skirtumą tarp vyrų ir moterų per metus įgytų vidutinių įmokomis pagrįstų senatvės pensijų sumos, nebėra didesnė nei 5 %.

40

Taigi, skirtingai nuo moterų, gaunančių senatvės pensiją ir turinčių vieną ar daugiau vaikų, kurios automatiškai turi teisę į pensijos priedą, numatytą iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnyje, vyrai gali prašyti šio priedo tik tuo atveju, jei įvykdytos tam tikros papildomos sąlygos, susijusios su našlio pensijos gavimu dėl kito iš tėvų mirties ir našlaičio pensijos skyrimu vienam iš vaikų, arba jei buvo pakenkta jų profesinei karjerai ir atitinkamai paveiktas įmokų į socialinės apsaugos sistemą laikotarpis.

41

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, kalbant apie tokias priemones, kuriomis įtvirtinamas skirtingas požiūris dėl lyties, joms pateisinti nepakanka pripažinti, kad šiomis priemonėmis siekiama atkurti materialinę moterų ir vyrų lygybę; taip pat reikia nustatyti, kad jomis padarytas formalios teisės į vienodą požiūrį pažeidimas yra proporcingas siekiamam tikslui.

42

Nagrinėjamu atveju iš Karaliaus dekreto-įstatymo Nr. 3/2021 aiškinamojo memorandumo matyti, kad iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsniu nustatyto skirtingo požiūrio pateisinimas grindžiamas tikslu sumažinti esamą atotrūkį tarp vyrų ir moterų socialinės apsaugos srityje, kuris, kaip teigiama, atspindi moterų padėtį darbo rinkoje, susidariusią dėl to, kad jos istoriškai prisiėmė pagrindinį vaidmenį auginant vaikus. Taigi šiuo 60 straipsniu būtų įvesta moterims palanki pozityvių veiksmų priemonė, kuria vis dėlto gali naudotis vyrai, jeigu jų padėtis yra panaši.

43

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių, ar toks pateisinimas yra pakankamas. Aptariamo pensijos priedo skyrimo sąlygos ne tik kad faktiškai sudaro kliūtis daugumai vyrų gauti šį priedą, bet šios sąlygos netrukdo to priedo skirti ir moterims, kurių profesinės karjeros nepaveikė vaikų auginimas. Be to, kadangi aptariamo pensijos priedo dydis atitinka senatvės pensijos procentinę dalį, šis priedas naudingesnis asmenims, gaunantiems dideles senatvės pensijas, nors, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, ko gero šie asmenys dėl vaikų auginimo gali patirti mažiausiai žalos savo profesinei karjerai, nes jie turi finansinių galimybių šiam tikslui samdyti trečiuosius asmenis.

44

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad iš dalies pakeistame LGSS dabar numatyta, jog tuo atveju, kai abu tėvai turi teisę į atitinkamą pensijos priedą, šis priedas skiriamas tik vienam iš tėvų, kurio senatvės pensija mažesnė. Nors šioje byloje nagrinėjama tik tėvo teisė į minėtą priedą, vis dėlto kyla klausimas, ar tam, kad būtų pasiektas iš dalies pakeistu LGSS siekiamas tikslas sumažinti vyrų ir moterų senatvės pensijų skirtumą ir užtikrinti šio įstatymo 60 straipsnio atitiktį Chartijos 23 straipsniui arba prireikus Direktyvos 79/7 7 straipsnio 1 dalies b punktui, nebūtų pakakę pensijos priedą skirti tik mažesnę senatvės pensiją gaunančiam vienam iš tėvų, neatsižvelgiant į jo lytį.

45

Šiomis aplinkybėmis Tribunal Superior de Justicia de Madrid (Madrido aukštesnysis teisingumo teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Direktyva 79/7] ir [Chartijos] 20, 21, 23 straipsniai bei 34 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama nacionalinės teisės norma, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje numatyta biologinių ar įvaikintų vaikų turinčių asmenų, gaunančių įmokomis pagrįstą senatvės pensiją, teisė į pensijos priedą, kuris automatiškai suteikiamas moterims, nors pagal šią normą reikalaujama, kad vyrai gautų našlystės pensiją mirus kitam iš tėvų ir kad vienas iš vaikų gautų našlaičio pensiją, arba kad dėl vaiko gimimo ar įvaikinimo būtų nutraukta jų profesinė karjera arba jai būtų pakenkta (taip, kaip numatyta teisės aktuose ir aprašyta pirma)?“

46

2023 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑623/23 ir C‑626/23 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.

47

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad byloje C‑626/23 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimu prašo išaiškinti ne tik Direktyvą 79/7, bet ir Chartijos 20, 21 ir 23 straipsnius bei 34 straipsnio 1 dalį.

48

Kalbant apie Chartijos 20 ir 21 straipsnius, pažymėtina, kad pirmajame įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, o antrajame draudžiama bet kokia diskriminacija, įskaitant dėl lyties. Be to, Chartijos 34 straipsnio 1 dalis, be kita ko, susijusi su Europos Sąjungos teisės gauti socialinio draudimo išmokas pripažinimu ir paisymu.

49

Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad Direktyvoje 79/7 sukonkretinamas vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas socialinės apsaugos srityje, todėl valstybės narės, priimdamos į jos taikymo sritį patenkančias priemones, turi veikti laikydamosi šios direktyvos. Darytina išvada, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo byloje C‑626/23 pateiktas klausimas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į šią direktyvą, o ne į šias Chartijos nuostatas (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo YS (Vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų profesinės pensijos), C‑223/19, EU:C:2020:753, 83 ir 84 punktus ir 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo INPS (Vaiko gimimo ir motinystės išmokos vieno leidimo turėtojams), C‑350/20, EU:C:2021:659, 46 ir 47 punktus).

50

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad pirmuoju klausimu byloje C‑623/23 ir vieninteliu klausimu byloje C‑626/23, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyva 79/7, visų pirma jos 4 straipsnis ir 7 straipsnio 1 dalies b punktas, siejama su Chartijos 23 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias, siekiant sumažinti vyrų ir moterų socialinės apsaugos išmokų skirtumą dėl vaikų auginimo, moterims, gaunančioms įmokomis pagrįstą senatvės pensiją ir turinčioms vieną ar kelis vaikus, skiriamas pensijos priedas, nors šio priedo skyrimui vyrams, kurių padėtis yra tokia pati, taikomos papildomos sąlygos, susijusios su tuo, kad jų profesinė karjera būtų nutrūkusi ar jai pakenkta dėl vaikų gimimo ar įvaikinimo.

51

Direktyvos 79/7 3 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad ši direktyva taikoma įstatymų nustatytoms sistemoms, kurios užtikrina apsaugą, be kita ko, senatvės atveju. Be to, pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies trečią įtrauką vienodo požiūrio principas reiškia, kad apskaičiuojant išmokas nėra jokios diskriminacijos dėl lyties, tiesioginės arba netiesioginės, be kita ko, dėl santuokinės arba šeiminės padėties.

52

Kaip nurodo prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai, Teisingumo Teismas 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas motinoms) (C‑450/18, EU:C:2019:1075) 39, 41, 66 ir 67 punktuose jau yra nusprendęs, kad Direktyva 79/7 turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta teisė į pensijos priedą moterims, turinčioms bent du biologinius ar įvaikintus vaikus ir gaunančioms įmokomis pagrįstas pensijas, be kita ko, nuolatinio nedarbingumo atveju, pagal nacionalinės socialinės apsaugos sistemos nustatytą tvarką, o vyrams, kurių padėtis yra tokia pati, teisė į tokį pensijos priedą nesuteikiama, nes tokiais teisės aktais tiesiogiai diskriminuojama dėl lyties, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies trečią įtrauką.

53

Nagrinėjamu atveju iš prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų pateiktų paaiškinimų matyti, kad nacionalinės teisės nuostatos, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas, t. y. išplaukiančios iš senojo LGSS 60 straipsnio 1 dalies, buvo iš dalies pakeistos, be kita ko, taip, kad nuo šiol teisę į tokį pensijos priedą turi ne tik moterys, bet ir vyrai, jeigu jie tenkina papildomas sąlygas, susijusias su tuo, kad jų profesinė karjera turi būti nutraukta ar paveikta dėl vaikų gimimo ar įvaikinimo, konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su ginčais pagrindinėse bylose, kad devynių mėnesių iki vaikų gimimo ir trejų metų po gimimo laikotarpiu jie nemokėjo įmokų daugiau kaip 120 dienų.

54

Kaip patikslino INSS ir Ispanijos vyriausybė, iš dalies pakeistu LGSS grindžiama, kaip matyti iš šio įstatymo motyvuojamosios dalies, prezumpcija, kad vaikus augina iš principo moterys, pakenkdamos savo profesinei karjerai, o ši prezumpcija grindžiama empirine išvada, kad vaikų auginimas, kurį užtikrina motina, daro esminį poveikį jos profesinei karjerai. Tokia prezumpcija gali būti paneigta tik nustačius, kad yra įvykdytos iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnio 1 dalyje numatytos vyrams taikomos sąlygos; taigi, jei šios sąlygos įvykdytos, tai leidžia manyti, kad iš tikrųjų būtent vyras rūpinosi vaikų auginimu.

55

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kaip ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai bei Europos Komisija, kad senojo LGSS pakeitimais nebuvo panaikintas mažiau palankus požiūris į vyrus, palyginti su moterimis.

56

Iš tiesų tam, kad turėtų teisę į aptariamą pensijos priedą, tik vyrai turi įvykdyti šio sprendimo 53 punkte nurodytas papildomas sąlygas. Taigi vieno iš tėvų statuso nepakanka, kad vyrams, gaunantiems senatvės pensiją, būtų galima skirti tokį priedą, nors jis mokamas tokį statusą turinčioms moterims.

57

Antra, reikia patikrinti, ar pagrindinėse bylose nagrinėjamose nacionalinės teisės nuostatose įtvirtintas skirtingas požiūris į vyrus ir moteris yra susijęs su panašiose situacijose esančių asmenų kategorijomis, kaip priminta 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas motinoms) (C‑450/18, EU:C:2019:1075) 42–45 punktuose.

58

Situacijų panašumas turi būti vertinamas ne bendrai ir abstrakčiai, o tiksliai ir konkrečiai, atsižvelgiant į visas joms būdingas aplinkybes ir, be kita ko, nacionalinės teisės akto, kuriuo įtvirtintas nagrinėjamas diferencijavimas, dalyką ir tikslą, taip pat prireikus srities, su kuria šis nacionalinės teisės aktas susijęs, principus ir tikslus (2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas motinoms), C‑450/18, EU:C:2019:1075, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

59

Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos ir paties šio teisės akto teksto matyti, kad juo siekiama sumažinti atotrūkį tarp lyčių socialinės apsaugos srityje, kompensuojant finansinę žalą, kurią motinos patiria per profesinę karjerą dėl joms tenkančio pagrindinio vaidmens auginant vaikus; ši žala visų pirma pasireiškia mažesnių įmokų į socialinės apsaugos sistemą mokėjimu, taigi ir mažesnių socialinės apsaugos išmokų skyrimu.

60

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į tokį tikslą, negalima atmesti galimybės, kad darbuotojų moterų ir vyrų, kurie augino savo vaikus, padėtis yra panaši, nes ir vieni, ir kiti gali patirti tokių pačių karjeros sunkumų dėl dalyvavimo auginant vaikus; šio vertinimo nepaneigia INSS ir Ispanijos vyriausybės nurodyta aplinkybė, kad su vaikų auginimu susijusias užduotis praktiškai daugiausia prisiima moterys (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas motinoms), C‑450/18, EU:C:2019:1075, 50–52 punktus).

61

Darytina išvada, kad nacionalinės teisės nuostatose, kaip antai iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas mažiau palankus požiūris į vyrus, palyginti su moterimis, nors šių asmenų padėtis gali būti panaši.

62

Tokiomis nacionalinės teisės nuostatomis tiesiogiai diskriminuojama dėl lyties, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalies trečią įtrauką.

63

Antra, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją nukrypti nuo Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bet kokios tiesioginės diskriminacijos dėl lyties draudimo įmanoma tik šios direktyvos nuostatose išsamiai išvardytais atvejais (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas motinoms), C‑450/18, EU:C:2019:1075, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

64

Šiuo atžvilgiu dėl, pirma, Direktyvos 79/7 4 straipsnio 2 dalies, pagal kurią vienodo požiūrio principas nepažeidžia nuostatų, susijusių su moterų apsauga dėl motinystės, reikia konstatuoti, kad, kaip pažymi ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑623/23, iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnio 1 dalyje nėra nieko, kas įrodytų ryšį tarp aptariamo pensijos priedo skyrimo ir pasinaudojimo motinystės atostogomis ar neigiamų pasekmių karjerai, kurias patiria moteris dėl to, kad tam tikrą laikotarpį po gimdymo nedirba (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas motinoms), C‑450/18, EU:C:2019:1075, 57 punktą).

65

Be to, kaip pažymi Komisija, pati aplinkybė, kad nagrinėjamas pensijos priedas nuo šiol, jei įvykdytos šio sprendimo 53 punkte nurodytos papildomos sąlygos, taip pat gali būti skirtas vyrams, patvirtina tokią išvadą.

66

Taigi toks priedas, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, nepatenka į Direktyvos 79/7 4 straipsnio 2 dalyje numatytos diskriminacijos draudimo išimties taikymo sritį.

67

Antra, pagal šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punktą ji netrukdo valstybėms narėms netaikyti jos nuostatų lengvatoms, susijusioms su senatvės pensijų sistemomis, taikomoms vaikus auginusiems asmenims, ir teisių į išmokas nutraukus darbą dėl vaikų auginimo įgijimui.

68

Vis dėlto šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad nors iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnio 1 dalies b punkto 1 ir 2 papunkčiuose vyrams nustatytos sąlygos, kuriomis siekiama, kad, be kita ko, aptariamas pensijos priedas būtų skiriamas tik darbuotojams vyrams, kurių profesinė karjera buvo nutraukta ar paveikta dėl vaikų gimimo ar įvaikinimo, iš prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų pateiktų išaiškinimų matyti, kad, kiek tai susiję su moterimis, ši nuostata ir toliau nesieja tokios išmokos skyrimo su vaikų auginimu arba su profesinės karjeros pertraukos laikotarpiais dėl vaikų auginimo (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas motinoms), C‑450/18, EU:C:2019:1075, 62 punktą).

69

Taigi Direktyvos 79/7 7 straipsnio 1 dalies b punktas netaikomas tokiam pensijos priedui.

70

Trečia, reikia išnagrinėti, ar šio sprendimo 62 punkte nurodytą diskriminaciją, atsirandančią iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnio 1 dalies, galima pateisinti pagal Chartijos 23 straipsnį.

71

Šio 23 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad lygybės principas nekliudo išlaikyti ar imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ta nuostata „trumpesne formuluote“ atkartoja SESV 157 straipsnio 4 dalį, tačiau „jos nekeičia“, kaip matyti iš Su Pagrindinių teisių chartija susijusių išaiškinimų (OL C 303, 2007, p. 17).

72

Pagal šią SESV 157 straipsnio 4 dalį, siekiant užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrio principas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, skirtas padėti nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba išvengti nepalankių profesinės veiklos sąlygų ar jas kompensuoti.

73

Šiuo atžvilgiu INSS teigia, kad iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnio 1 dalis patenka į minėtos nuostatos taikymo sritį, nes ji turi būti laikoma pozityvių veiksmų priemone, kuria siekiama Sąjungos lygmeniu pripažinto tikslo panaikinti vyrų ir moterų senatvės pensijų skirtumą, atsirandantį dėl to, kad moterys istoriškai prisiėmė pagrindinį vaidmenį auginant vaikus. INSS priduria, aptariamas pensijos priedas yra viena iš Ispanijos Karalystės priimtų priemonių, susijusių, be kita ko, su priemonėmis, kuriomis siekiama paskatinti tėvus dalytis atsakomybe už šeimos ir profesinio gyvenimo derinimą ir taip pasiekti SESV 157 straipsnio 4 dalyje numatytus tikslus. Taigi iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnio 1 dalis leidžia papildyti šias kitas priemones kompensuojant nepalankias sąlygas, kurias moterys patyrė per savo profesinę karjerą dėl vaikų auginimo ir kurios atsispindi jų senatvės pensijoje karjeros pabaigoje.

74

Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Instituto Nacional de la Seguridad Social (Pensijos priedas motinoms) (C‑450/18, EU:C:2019:1075) 65 punkte Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad SESV 157 straipsnio 4 dalis nėra taikytina nacionalinės teisės nuostatai, kaip antai senojo LGSS 60 straipsnio 1 daliai, nes aptariamas pensijos priedas moterims suteikiamas tik pensijos skyrimo momentu ir juo neišsprendžiamos problemos, su kuriomis jos gali susidurti per savo profesinę karjerą; nepanašu, kad tokiu pensijos priedu gali būti kompensuojamos neigiamos pasekmės karjerai, su kuriomis susiduria moterys, ar joms padedama per jų profesinę karjerą, taip konkrečiai užtikrinant visišką vyrų ir moterų lygybę profesiniame gyvenime.

75

Ankstesniame punkte išdėstyti argumentai taip pat taikytini iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnio 1 daliai. Šiuo klausimu aplinkybė, kad ši nuostata, jei tai įrodyta, papildo kitas priemones, skirtas SESV 157 straipsnio 4 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, savaime negali turėti įtakos tokiai išvadai.

76

Taigi reikia konstatuoti, kad tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, negali būti pateisintos pagal Chartijos 23 straipsnį.

77

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą byloje C‑623/23 ir vienintelį klausimą byloje C‑626/23 reikia atsakyti: Direktyva 79/7, visų pirma jos 4 straipsnis ir 7 straipsnio 1 dalies b punktas, siejama su Chartijos 23 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias, siekiant sumažinti vyrų ir moterų socialinės apsaugos išmokų skirtumą dėl vaikų auginimo, moterims, gaunančioms įmokomis pagrįstą senatvės pensiją ir turinčioms vieną ar kelis vaikus, skiriamas pensijos priedas, nors šio priedo skyrimui vyrams, kurių padėtis yra tokia pati, taikomos papildomos sąlygos, susijusios su tuo, kad jų profesinė karjera būtų nutrūkusi ar jai pakenkta dėl vaikų gimimo ar įvaikinimo.

78

INSS ir Ispanijos vyriausybė tvirtina, kad antrasis klausimas byloje C‑623/23 susijęs su tuo, kokį poveikį aptariamo pensijos priedo skyrimas tėvui gali turėti motinai jau suteikto priedo išsaugojimui, yra nepriimtinas, nes pagrindinėje byloje nenagrinėjamas galimas šio priedo panaikinimas atitinkamų vaikų motinai.

79

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, šiam teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo TGSS (Namų ūkio darbuotojų nedarbas), C‑389/20, EU:C:2022:120, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

80

Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo TGSS (Namų ūkio darbuotojų nedarbas), C‑389/20, EU:C:2022:120, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

81

Nagrinėjamu atveju neatrodo, kad klausimas dėl motinai paskirto pensijos priedo panaikinimo būtų ginčo pagrindinėje byloje dalykas. Pagal iš dalies pakeisto LGSS 60 straipsnio 2 dalį „[s]uteikus priedą antrajam iš tėvų, nutraukiamas pirmajam iš tėvų jau skirto priedo mokėjimas“, ir šis pirmasis turi būti išklausytas „prieš priimant sprendimą, kuriuo suteikiama teisė antrajam iš tėvų“. Be to, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų matyti, kad motinai buvo įteiktas šaukimas atvykti į pagrindinę bylą kaip į bylą įstojusiai šaliai.

82

Tokiomis aplinkybėmis neatmestina, kad, siekdamas išspręsti ginčą pagrindinėje byloje pagal taikytinas procesines taisykles, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti į tokio panaikinimo galimybę. Todėl nėra akivaizdu, kad tokio panaikinimo atitiktis Sąjungos teisei visiškai nesusijusi su pagrindinės bylos dalyku.

83

Be to, Ispanijos vyriausybė mano, kad Direktyva 79/7 visiškai nesusijusi su antrojo klausimo byloje C‑623/23 dalyku, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepatikslino, kuri šios direktyvos nuostata būtų pažeista, jei nustačius, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos yra diskriminacinės, būtų panaikintas motinai paskirtas aptariamas pensijos priedas.

84

Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės susijusios su tuo, kad, jo nuomone, dėl tokio panaikinimo šių nacionalinės teisės nuostatų diskriminacinio pobūdžio konstatavimas atsižvelgiant į Direktyvą 79/7 prarastų bet kokį veiksmingumą. Taigi galima suprasti ryšį, kurį šis teismas nustatė tarp motinai skirto aptariamo pensijos priedo panaikinimo ir iš šios direktyvos kylančių reikalavimų.

85

Darytina išvada, kad antrasis klausimas byloje C‑623/23 yra priimtinas.

86

Antruoju klausimu byloje C‑623/23 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyva 79/7 turi būti aiškinama taip kad, tuo atveju, kai pagal nacionalinės teisės nuostatas, kurios pripažintos tiesiogiai diskriminuojančiomis dėl lyties, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, tėvo pateiktas prašymas skirti pensijos priedą atmetamas, ir kai atitinkamai tėvui šis priedas skiriamas pagal motinoms taikomas sąlygas, ji draudžia, kad dėl tokio skyrimo būtų panaikintas motinai jau skirto pensijos priedo mokėjimas, nes pagal šias teisės nuostatas tas priedas gali būti skiriamas tik vienam iš tėvų – tam, kuris gauna mažesnę senatvės pensiją, o šis yra tėvas.

87

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, pagal suformuotą jurisprudenciją, jeigu konstatuojama Sąjungos teisei prieštaraujanti diskriminacija ir kol nepriimtos priemonės vienodam požiūriui atkurti, lygybės principo laikymasis gali būti užtikrintas tik suteikiant nepalankioje padėtyje esančių asmenų kategorijai tas pačias lengvatas, kokios suteikiamos asmenims, priklausantiesiems privilegijuotai kategorijai. Tokiu atveju nacionalinis teismas privalo netaikyti jokios diskriminacinės nacionalinės nuostatos, neprašydamas ar nelaukdamas, kad teisės aktų leidėjas ją pirma panaikintų, ir neprivilegijuotos grupės nariams taikyti tą pačią tvarką, kuri taikoma kitos kategorijos asmenims (2023 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo TGSS (Atsisakymas skirti motinystės priedą), C‑113/22, EU:C:2023:665, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

88

Nagrinėjamu atveju, jei, kiek tai susiję su aptariamu pensijos priedu, tėvui taikant tą pačią tvarką, kuri taikoma motinai, lemia tai, kad tėvui šis priedas suteikiamas, bet tuo pačiu motinai panaikinamas jai jau skirtas priedas, nes, pirma, pagal nacionalinės teisės nuostatas minėtas priedas gali būti skiriamas tik vienam iš tėvų, t. y. tam, kuris gauna mažesnę senatvės pensiją, ir, antra, motina gauna didesnę senatvės pensiją, tad negali būti laikoma, kad išvada, jog nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias tėvai neturėjo teisės į šį priedą, yra diskriminacinio pobūdžio, netenka veiksmingumo.

89

Iš tiesų toks panaikinimas yra tik tų pačių sąlygų, kokios taikomos motinai, taikymo tėvui, kiek tai susiję su aptariamo pensijos priedo skyrimu, pasekmė.

90

Tas pats pasakytina ir tuo atveju, kurį nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jei tėvas gautų didesnę pensiją, ir dėl šios priežasties priedas būtų skiriamas tik motinai.

91

Šis teismas turi išaiškinti savo nacionalinę teisę ir įvertinti, ar pagal šią teisę leidžiama palikti motinai jau skirtą pensijos priedą, kai tėvas turi teisę į aptariamą pensijos priedą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos motinoms, turint omenyje tai, kad minėtas teismas, atrodo, mano, jog sąlyga, kad šis priedas turi būti skiriamas tik vienam iš tėvų, gaunančiam mažiausią pensiją, netaikoma, „kai [minėtas] pensijos priedas skiriamas tėvui, neatitinkančiam nacionalinės teisės normos, kuria nustatoma diskriminacija dėl lyties, sąlygų“.

92

Jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad pagal jo nacionalinę teisę toks tolesnis mokėjimas galimas, pažymėtina, kad Sąjungos teisėje nereikalaujama, kad tokio pensijos priedo, koks aptariamas pagrindinėje byloje, turėtų netekti asmenų, jau gaunančių šį priedą, kategorijos, kaip teisingai pažymėjo Komisija (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 22 d. Sprendimo Landtová, C‑399/09,EU:C:2011:415, 53 punktas).

93

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą byloje C‑623/23 reikia atsakyti, kad Direktyva 79/7 turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinės teisės nuostatas, kurios pripažintos tiesiogiai diskriminuojančiomis dėl lyties, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, tėvo pateiktas prašymas skirti pensijos priedą atmetamas, ir kai atitinkamai tėvui šis priedas skiriamas pagal motinoms taikomas sąlygas, ji nedraudžia, kad dėl tokio skyrimo būtų panaikintas motinai jau skirto pensijos priedo mokėjimas, nes pagal šias teisės nuostatas tas priedas gali būti skiriamas tik vienam iš tėvų – tam, kuris gauna mažesnę senatvės pensiją, o šis yra tėvas.

94

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tie teismai. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia: