–

Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos M. Georgieva, T. Mitova ir E. Petranova,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos O. Serdula, M. Smolek ir J. Vláčil,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Martin ir N. Nikolova,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje (Belgija) ir Londone (Jungtinė Karalystė) pasirašyto ir 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL L 29, 2020, p. 7, toliau – susitarimas dėl išstojimo) 30 ir 31 straipsnių bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72), iš dalies pakeisto 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012 (OL L 149, 2012, p. 4) (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004), 65 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant DV ir Direktor na Teritorialno podelenie na Natsionalnia osiguritelen institut – Veliko Tarnovo (Veliko Tirnovo nacionalinio socialinės apsaugos instituto teritorinio skyriaus direktorius, Bulgarija) ginčą dėl šio instituto atsisakymo skirti jam bedarbio išmokas po to, kai 2021 m. kovo 29 d. pasibaigė jo darbo santykiai Jungtinėje Karalystėje.

3

Susitarimas dėl išstojimo Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (EAEB) vardu buvo patvirtintas 2020 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimu (ES) 2020/135 (OL L 29, 2020, p. 1).

4

Šio susitarimo preambulės šeštojoje pastraipoje nustatyta:

„PRIPAŽINDAMOS, kad būtina suteikti abipusę [Europos] Sąjungos piliečių ir Jungtinės [Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos] Karalystės piliečių, taip pat jų šeimos narių, kurie iki šiame [s]usitarime nustatytos dienos naudojosi teise laisvai judėti, apsaugą ir užtikrinti, kad jų teisės pagal šį [s]usitarimą būtų galimos įgyvendinti ir grindžiamos nediskriminavimo principu; taip pat pripažindamos, kad turėtų būti saugomos dėl socialinio draudimo laikotarpių atsirandančios teisės.“

5

Minėto susitarimo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Šiame [s]usitarime laikoma, kad visos Sąjungos teisės nuostatose, kurios taikytinos pagal šį [s]usitarimą, esančios nuorodos į valstybes nares ir valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas apima Jungtinę Karalystę ir jos kompetentingas valdžios institucijas, išskyrus atvejus, susijusius su:

<…>“

6

To paties susitarimo 10 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta:

„Nedarant poveikio III antraštinei daliai, ši dalis taikoma šiems asmenims:

7

Susitarimo dėl išstojimo antros dalies III antraštinėje dalyje „Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas“ apima 30–36 straipsnius.

8

Šio susitarimo 30 straipsnio 1–4 dalyse numatyta:

„1.   Ši antraštinė dalis taikoma šiems asmenims:

<…>

<…>

<…>

2.   1 dalyje nurodytiems asmenims tos nuostatos taikomos tol, kol jie be pertraukų yra vienoje iš toje dalyje nurodytų padėčių, kuri vienu metu apima tiek valstybę narę, tiek Jungtinę Karalystę.

3.   Ši antraštinė dalis taip pat taikoma asmenims, kuriems netaikomi arba nebetaikomi šio straipsnio 1 dalies a–e punktai, bet kuriems taikomas šio [s]usitarimo 10 straipsnis, taip pat jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims.

4.   3 dalyje nurodyti asmenys patenka į taikymo sritį tol, kol jie turi teisę gyventi priimančiojoje valstybėje pagal šio [s]usitarimo 13 straipsnį arba teisę dirbti darbo valstybėje pagal šio [s]usitarimo 24 arba 25 straipsnį.“

9

Minėto susitarimo 31 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Asmenims, kuriems taikoma ši antraštinė dalis, taikomos [SESV] 48 straipsnyje, Reglamente [Nr. 883/2004] ir [2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 987/2009, nustatančiame Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009, p. 1)], nustatytos taisyklės ir tikslai.“

10

To paties susitarimo 32 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta:

„Toliau nurodytais atvejais tiek, kiek jie susiję su asmenimis, kuriems netaikomas arba nebetaikomas 30 straipsnis, šiame straipsnyje nustatyta apimtimi taikomos šios taisyklės:

<…>

Sumuojant laikotarpius, pagal Reglamentą [Nr. 883/2004] atsižvelgiama į laikotarpius, įgytus tiek iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, tiek po jos.“

11

Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnis suformuluotas taip:

„Nustatomas pereinamasis, arba įgyvendinimo, laikotarpis, kuris prasideda šio [s]usitarimo įsigaliojimo dieną ir pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d.“

12

Reglamento Nr. 883/2004 1 straipsnio j punkte sąvoka „gyvenamoji vieta“ apibrėžta kaip vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena.

13

Šio reglamento III antraštinės dalies 6 skyrius „Bedarbio išmokos“ apima 61–65a straipsnius.

14

Minėto reglamento 61 straipsnyje „Specialios taisyklės dėl draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių sumavimo“ nustatyta:

„1.   Valstybės narės, pagal kurios teisės aktus teisės į išmokas įgijimas, išsaugojimas, atgavimas ar trukmė priklauso nuo įgytų draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių, kompetentinga įstaiga įskaito reikiamo dydžio draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, tartum jie būtų įgyti pagal jos taikomus teisės aktus.

Tačiau jeigu pagal taikomus teisės aktus teisė gauti išmokas priklauso nuo draudimo laikotarpių įgijimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai, įgyti pagal kitos valstybės narės teisės aktus, neįskaitomi, išskyrus atvejus, kai šie laikotarpiai laikomi draudimo laikotarpiais, jeigu jie įgyti pagal taikomus teisės aktus.

2.   Išskyrus 65 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytus atvejus, šio straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas, remiantis teisės aktų, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, nuostatomis, priklauso nuo atitinkamo asmens vėliausiai įgytų:

15

To paties reglamento 65 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatyta:

„2.   Visiškas bedarbis, kuris, dirbdamas paskiausią darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai, gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, ir kuris ir toliau gyvena toje valstybėje narėje arba grįžta į ją, turi būti gyvenamosios valstybės narės įdarbinimo tarnybų žinioje. Nepažeidžiant 64 straipsnio nuostatų, visiškas bedarbis papildomai gali būti valstybės narės, kurioje jis dirbo paskiausią darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai, įdarbinimo tarnybų žinioje.

<…>

5.   

<…>“

16

Kodeks za sotsialno osiguriavane (Socialinio draudimo kodeksas) (DV, Nr. 77, 2021 m. rugsėjo 16 d., toliau – SDK) 54a straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Teisę į bedarbio išmokas turi asmenys, už kuriuos socialinės įmokos buvo mokamos arba turėjo būti mokamos Draudimo nuo nedarbo fondui mažiausiai 12 mėnesių per 18 mėnesių laikotarpį, ėjusį iki draudimo sutarties pabaigos, ir kurie:

1)   buvo įregistruoti kaip bedarbiai darbo biržoje;

2)   neįgijo teisės į pensiją Bulgarijos Respublikoje arba teisės į senatvės pensiją kitoje valstybėje, arba negauna sumažintos pensijos pagal 68a straipsnį ar profesinės pensijos pagal 168 straipsnį;

3)   nevykdo jokios profesinės veiklos, kuriai taikomas privalomasis draudimas pagal šį kodeksą arba kitos valstybės teisės aktus, išskyrus Kodeks na truda [(Darbo kodeksas)] 114a straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis.“

17

DV yra Bulgarijos pilietė. Nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. kovo 29 d. ji Jungtinėje Karalystėje dirbo pagal darbo sutartį pas įvairius darbdavius socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų srityje.

18

2021 m. balandžio 2 d. DV, kaip bedarbė, pareiškė savo teisę į bedarbio išmokas Bulgarijoje pagal SDK. Grįsdama savo prašymą DV pateikė tam tikrus dokumentus, įskaitant gyvenamosios vietos deklaraciją, siekiant taikyti Reglamento Nr. 883/2004 65 straipsnio 2 dalį. Be to, Jungtinė Karalystė ir Bulgarijos Respublika elektroniniu būdu pasikeitė informacija apie DV situaciją.

19

2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Bulgarijos nedarbo draudimo institucija atsisakė tenkinti šį prašymą, motyvuodama tuo, kad po draudimo laikotarpių, kuriuos DV įgijo Jungtinėje Karalystėje iki 2021 m. kovo 29 d., nebuvo laikotarpių, kuriais ji Bulgarijoje būtų buvusi draudžiama socialiniu draudimu. Šios institucijos teigimu, susitarimo dėl išstojimo 30 straipsnis netaikomas, nes grįžusi į Bulgariją DV nutraukė tarpvalstybinę situaciją, kurioje buvo atsidūrusi susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnyje nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos dieną (toliau – pereinamasis laikotarpis), t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., taigi jos situacija nebuvo tokia, kad vienu metu apimtų tiek valstybę narę, tiek Jungtinę Karalystę. Be to, kalbant apie šio susitarimo 32 straipsnį, susijusį su draudimo laikotarpių, įgytų iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir po jo, sumavimu, DV Bulgarijoje nevykdė profesinės veiklos, kurią nutraukus būtų galima nustatyti, ar ji įvykdė Bulgarijos teisėje, reglamentuojančioje teisę į nedarbo išmokas, nustatytas sąlygas.

20

2021 m. rugsėjo 27 d. atsakovė pagrindinėje byloje atmetė DV dėl šio sprendimo panaikinimo pateiktą skundą. Tada DV šį sprendimą dėl atmetimo apskundė Administrativen sad Veliko Tarnovo (Veliko Tirnovo administracinis teismas, Bulgarija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

21

Šio teismo teigimu, minėto sprendimo dėl atmetimo teisėtumo vertinimas yra susijęs su Reglamento Nr. 883/2004 61–65 straipsniuose nustatytų taisyklių ir jas patikslinančių Reglamento Nr. 987/2009 nuostatų taikymu pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai, atsižvelgiant į susitarimo dėl išstojimo 31 straipsnio 1 dalį, arba su šio susitarimo 32 straipsnio taikymu tik atitinkamų laikotarpių sumavimo tikslais, ir iš tiesų nuo to priklauso.

22

Minėtas teismas mano, kad DV situacija atitinka ne minėto susitarimo 30 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą atvejį, kurį atsakovė pagrindinėje byloje laiko svarbiu, o šio 30 straipsnio 1 dalies a punktą, taikomą Sąjungos piliečiams, kuriems pereinamojo laikotarpio pabaigoje taikomi Jungtinės Karalystės teisės aktai.

23

Kiek tai susiję su susitarimo dėl išstojimo 31 straipsnio 1 dalies, taigi, ir Reglamento Nr. 883/2004 nuostatų, taikymu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad, atsakovės pagrindinėje byloje teigimu, DV situacija nepriskiriama prie šio susitarimo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, nes jų taikymas siejamas su šio susitarimo 30 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią šio 30 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims ji taikoma „tol, kol“ jie be pertraukų yra vienoje iš joje nurodytų situacijų, vienu metu galinčių apimti tiek valstybę narę, tiek Jungtinę Karalystę. Vis dėlto 2021 m. kovo 29 d. DV nutraukus darbą Jungtinėje Karalystėje situacija, kurioje ji buvo atsidūrusi, baigėsi.

24

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar žodžiai „tol, kol“ turi būti aiškinami taip, kad minėto 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys su viena iš šioje nuostatoje nurodytų situacijų yra susiję tik tiek, kiek jų situacija yra tokia, ar taip, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamų susitarimo dėl išstojimo nuostatų logiką ir juo siekiamą tikslą, šie asmenys ir toliau patenka į minėtos nuostatos taikymo sritį, jeigu minėtoje situacijoje buvo per visą pereinamąjį laikotarpį, todėl situacijos pasikeitimas pasibaigus šiam laikotarpiui neturi poveikio tos pačios nuostatos taikymui.

25

Subsidiariai minėtam teismui kyla klausimas dėl galimo susitarimo dėl išstojimo 30 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindinėje byloje, nes, jo nuomone, DV situacijai taikomas šio susitarimo 10 straipsnio 1 dalies a punktas, į kurį daroma nuoroda šioje 3 dalyje. Jam kyla klausimas, ar dėl minėto susitarimo 30 straipsnio 4 dalyje numatyto apribojimo minėta 3 dalis DV netaikoma, nes nuo darbo santykių pabaigos ji nebeturi teisės gyventi Jungtinėje Karalystėje, ar vis dėlto šis apribojimas susijęs su teisės gyventi ar dirbti, kuria pasinaudota pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, buvimu, o momentas, kada, praėjus šiam laikotarpiui, ši teisė pasibaigė, neturi reikšmės.

26

Tokiomis aplinkybėmis Administrativen sad Veliko Tarnovo (Veliko Tirnovo administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

27

Visų pirma prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašė šį prašymą nagrinėti pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalyje numatytą prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą. Grįsdamas savo prašymą šis teismas nurodo, kad nuo darbo pagal darbo sutartį pabaigos DV nebegauna pajamų Jungtinėje Karalystėje ir kad ji galbūt privalės pasinaudoti savo teise į bedarbio išmokas šioje valstybėje pagal šios valstybės teisės aktuose nustatytus terminus ir sąlygas.

28

2022 m. vasario 25 d. sprendimu Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad, pirma, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją nei teisės subjektų interesas kuo greičiau nustatyti iš Sąjungos teisės kylančių teisių apimtį, nors jis yra svarbus ir teisėtas, nei tai, kad pagrindinė byla yra ekonomiškai ar socialiai jautri, nereiškia, kad būtina ją greitai išnagrinėti, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalį (2019 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties M.V. ir kt., C‑760/18, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:170, 18 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), ir, antra, dėl galimos būtinybės DV pasinaudoti teise į bedarbio išmokas Jungtinėje Karalystėje pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, koks yra šios valstybės teisės aktuose šiuo tikslu numatytas terminas, taip pat priežasčių, dėl kurių DV negalėjo pasinaudoti šia teise prieš Teisingumo Teismui priimant sprendimą dėl šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą.

29

Antra, 2022 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismas šiam teismui pateikė prašymą pateikti informacijos, siekdamas išsiaiškinti, kurioje valstybėje DV gyveno, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 1 straipsnio j punktą ir 65 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. kovo 29 d., kai dirbo pagal darbo sutartį Jungtinėje Karalystėje.

30

2022 m. spalio 11 d. minėtas teismas, atsakydamas į šį prašymą, pažymėjo, kad visą šį laikotarpį DV gyvenamosios vietos valstybė buvo Jungtinė Karalystė, kaip tai matyti tiek iš šios valstybės ir Bulgarijos Respublikos elektroninio keitimosi informacija, tiek iš DV gyvenamosios vietos deklaracijos, kurią ji pateikė, siekiant taikyti Reglamento Nr. 883/2004 65 straipsnio 2 dalį.

31

Pagal Procedūros reglamento 99 straipsnį, jeigu atsakymą į klausimą, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, galima aiškiai nustatyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos arba jeigu atsakymas į tokį klausimą nekelia jokių pagrįstų abejonių, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, bet kada gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi.

32

Ši nuostata taikytina šioje byloje.

33

Visų pirma reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, per nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą, įtvirtintą SESV 267 straipsnyje, pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris šiam leistų išspręsti jo nagrinėjamą ginčą. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti, nelygu atvejis, ne tik performuluoti jam pateiktus klausimus, bet ir atsižvelgti į Sąjungos teisės normas, kurių nacionalinis teismas nenurodė savo klausime (2023 m. sausio 12 d. Sprendimo RegioJet, C‑57/21, EU:C:2023:6, 92 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Nagrinėjamu atveju pateikti klausimai susiję tik su susitarimo dėl išstojimo 30 ir 31 straipsnių aiškinimu ir jais siekiama nustatyti, ar jie taikytini situacijai, kaip antai nagrinėjamai pagrindinėje byloje, kai Jungtinėje Karalystėje kelerius metus dirbęs asmuo pasibaigus pereinamajam laikotarpiui grįžta į Bulgariją ir šioje valstybėje narėje prašo skirti bedarbio išmokas.

35

Šiuo klausimu iš šio susitarimo preambulės šeštos pastraipos matyti, kad būtina suteikti abipusę apsaugą Sąjungos piliečiams ir Jungtinės Karalystės piliečiams, pasinaudojusiems laisvo judėjimo teisėmis iki šiame susitarime nustatytos datos, visų pirma kylančiomis iš socialinio draudimo laikotarpių.

36

Be to, susitarimo dėl išstojimo 7 straipsnio 1 dalyje patikslinama, kad visose Sąjungos teisės nuostatose, kurios taikytinos pagal šį susitarimą, esančios nuorodos į valstybes nares ir valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas apima Jungtinę Karalystę ir jos kompetentingas valdžios institucijas.

37

Iš to matyti, kad susitarimo dėl išstojimo tikslas yra ne sukurti nuo Sąjungos teisės nepriklausančias teises, o apsaugoti tas, kuriomis naudojamasi pagal šią teisę iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, taip, kad šiame susitarime nurodytos minėtos teisės nuostatos būtų taikomos jame apibrėžtoms situacijoms, susijusioms su Jungtinės Karalystės piliečiais, teisės aktais ar teritorija.

38

Konkrečiau kalbant, susitarimo dėl išstojimo 31 straipsnio, esančio šio susitarimo antros dalies III antraštinėje dalyje „Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas“, 1 dalyje numatyta, kad asmenims, kuriems taikoma ši antraštinė dalis, taikomos, be kita ko, Reglamente Nr. 883/2004 nustatytos taisyklės ir tikslai.

39

Darytina išvada, kad prieš nagrinėjant, ar susitarimo dėl išstojimo nuostatos gali būti taikomos tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, reikia nustatyti, ar Reglamento Nr. 883/2004 nuostatos, kuriomis remiasi DV, jai buvo taikomos neatsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos arba į tai, ar ji dirbo pagal darbo sutartį šioje valstybėje, o ne Sąjungos valstybėje narėje. Iš tiesų, jei taip nebūtų, nebūtų ir pagal šį reglamentą įgytos teisės, susijusios su DV darbo pagal darbo sutartį Jungtinėje Karalystėje laikotarpiu, kurią būtų siekiama apsaugoti pagal susitarimą dėl išstojimo.

40

Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, pirma, kad Bulgarijos nedarbo draudimo tarnyba atsisakė skirti DV bedarbio išmokas, motyvuodama tuo, kad, įgijusi draudimo laikotarpius Jungtinėje Karalystėje, nes dirbo šios valstybės teritorijoje, DV grįžo į Bulgariją, kur paprašė skirti tokias išmokas, nors šios valstybės narės teritorijoje nedirbo ar neįgijo draudimo laikotarpių. Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagal susitarimo dėl išstojimo 31 straipsnio 1 dalį šio sprendimo dėl atsisakymo teisėtumas priklauso nuo Reglamento Nr. 883/2004 61–65a straipsnių nuostatų taikymo tokioms aplinkybėms.

41

Šiuo klausimu reikia priminti, kad šio reglamento 61 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad valstybės narės, pagal kurios teisės aktus teisės į bedarbio išmokas įgijimas priklauso nuo įgytų draudimo laikotarpių, kompetentinga įstaiga prireikus atsižvelgia į draudimo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, tartum jie būtų įgyti pagal jos administruojamus teisės aktus. Vis dėlto iš šio 61 straipsnio 2 dalies matyti, kad, išskyrus minėto reglamento 65 straipsnio 5 dalies a punkte numatytus atvejus, minėto 61 straipsnio 1 dalis taikoma su sąlyga, kad atitinkamas asmuo pagal teisės aktus, pagal kuriuos prašoma skirti išmokas, galiausiai įgyja draudimo laikotarpius, jei pagal šiuos teisės aktus tokių laikotarpių reikalaujama.

42

Taigi, kadangi iš SDK 54a straipsnio 1 dalies matyti, kad pagal Bulgarijos teisės aktus teisės į bedarbio išmokas įgijimas siejamas su draudimo laikotarpių įgijimu, o DV, grįžusi į Bulgariją, jų neįgijo, pretenduoti į bedarbio išmokas pagal Reglamentą Nr. 883/2004, susumuojant kitoje valstybėje, šiuo atveju Jungtinėje Karalystėje, įgytus draudimo laikotarpius, ji gali tik atveju, jeigu jos situacija atitinka nurodytąją šio reglamento 65 straipsnio 5 dalies a punkte, siejamame su šio 65 straipsnio 2 dalimi.

43

Šiuo klausimu minėto reglamento 65 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje nustatyta, kad visiškas bedarbis, kuris, dirbdamas paskiausią darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai, gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, ir kuris toliau gyvena toje pačioje valstybėje narėje arba grįžta į tą valstybę narę, turi būti gyvenamosios valstybės narės įdarbinimo tarnybų žinioje. Pagal šio 65 straipsnio 5 dalies a punktą toks asmuo gauna bedarbio išmokas pagal gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktus, tartum šie teisės aktai jam būtų buvę taikomi paskiausio darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo metu. Šias išmokas moka gyvenamosios vietos įstaiga.

44

Taigi iš šios nutarties 29 ir 30 punktuose nurodyto atsakymo į prašymą pateikti informacijos, kurį pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi jurisdikciją per SESV 267 straipsnyje numatytą procedūrą vertinti nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Fossil (Gibraltar), C‑705/20, EU:C:2022:680, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), aiškiai matyti, kad per visą laikotarpį, kai DV dirbo pagal darbo sutartį Jungtinės Karalystės teritorijoje, ji gyveno, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 1 straipsnio j punktą ir 65 straipsnio 2 dalį, šioje valstybėje, kuri tuo laikotarpiu buvo kompetentinga valstybė, kaip tai suprantama pagal pastarąją nuostatą. Tik nutraukusi šį darbą pagal darbo sutartį DV grįžo į Bulgariją ir paprašė šios valstybės narės kompetentingos institucijos skirti bedarbio išmokas.

45

Tuo remiantis darytina išvada, kad į šios nutarties 39 punkte pateiktą preliminarų klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 883/2004 65 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip netaikoma tokiai situacijai, kai asmuo valstybės narės, kurioje nėra įgijęs draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių ir į kurios teritoriją grįžta pasibaigus draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiui, įgytam kitoje valstybėje, kurioje visą šį laikotarpį gyveno, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kompetentingos institucijos prašo skirti bedarbio išmokas.

46

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į šį preliminarų klausimą, į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus atsakyti nereikia.

47

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, iš dalies pakeisto 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012, 65 straipsnio 2 dalis

turi būti aiškinama taip:

ji netaikoma tokiai situacijai, kai asmuo valstybės narės, kurioje jis nėra įgijęs draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpių ir į kurios teritoriją grįžta pasibaigus draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiui, įgytam kitoje valstybėje, kurioje visą šį laikotarpį gyveno, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kompetentingos institucijos prašo skirti bedarbio išmokas.