–

IP, atstovaujamo advokat H. Georgiev,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos K. Boskovits, A. Magrippi ir E. Tsaousi,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Ronkes Agerbeek, M. Wasmeier ir I. Zaloguin,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 267 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau ‐ Chartija) 47 straipsnio antros pastraipos ir 48 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant IP, DD, ZI, SS ir HYA iškeltą baudžiamąją bylą dėl jų priklausymo organizuotai nusikalstamai grupei.

3

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Nakazatelno protsesualen kodeks (Baudžiamojo proceso kodeksas) numatyta, kad visi sprendimai dėl esmės baudžiamosiose bylose turi būti priimami laikantis įvairių procesinių garantijų. Konkrečiai kalbant, pagal šio kodekso 247–253 straipsnius reikalaujama, kad prokuroras tinkamai pareikštų kaltinimus, o jo 271–310 straipsniuose nustatyta, kad visi įrodymai turi būti renkami dalyvaujant gynėjui, kad šalys turi būti apklaustos, paskutinį žodį suteikiant kaltinamajam, ir kad nuosprendis turi būti priimtas pasitarimų kambaryje.

4

2020 m. birželio 19 d.Spetsializirana prokuratura (Specializuota prokuratūra, Bulgarija) pareiškė kaltinimus IP, DD, ZI, SS ir HYA dalyvavus organizuotoje nusikalstamoje grupėje, kuri pasipelnymo tikslais siekė vežti trečiųjų šalių piliečius per Bulgarijos sieną ir padėti jiems neteisėtai kirsti Bulgarijos teritoriją, taip pat gauti ar duoti su šia veikla susijusius kyšius. Tarp kaltinamųjų yra trys Sofijos (Bulgarija) oro uoste dirbę pasienio policijos pareigūnai.

5

Specializuota prokuratūra tvirtina, kad turėdami studento vizas atitinkami trečiųjų šalių piliečiai gyveno Kipre ir iš jo lėktuvu skrido į Bulgariją. Ji teigia, kad trys pasienio policijos pareigūnai tikrino šiuos į Sofijos oro uostą atvykusius piliečius ir leido jiems patekti į šalį, taip pažeisdami profesines pareigas, visų pirma pareigas, kylančias iš 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016, p. 1).

6

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad dar nenustatė, ar specializuotos prokuratūros teiginius patvirtina bylos dokumentai. Nors yra tam tikra tikimybė, kad šie teiginiai bus pagrįsti, šis teismas mano, kad, surinkęs įrodymus, turi išklausyti šalis ir nustatyti faktines aplinkybes, kad galėtų nuspręsti, ar, kaip teigia specializuota prokuratūra, galėjo būti pažeistas Reglamentas 2016/399. Jeigu atlikęs šią analizę prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręstų, kad šis reglamentas taikytinas, jo manymu, būtų tikslinga kreiptis į Teisingumo Teismą dėl minėto reglamento ir SESV nuostatų išaiškinimo.

7

Vis dėlto nuogąstaudamas dėl to, kad tuo atveju, jei, nustatęs faktines aplinkybes, kreiptųsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, pagal Bulgarijos teisę prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas turėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, antraip jo sprendimas dėl bylos esmės būtų panaikintas, jis pateikė Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą (byla C‑609/21), kuriuo iš esmės siekė nustatyti, ar tokia nacionalinės teisės norma draudžiama pagal Sąjungos teisę.

8

2022 m. kovo 25 d. Nutartyje IP ir kt. (Pagrindinės bylos faktinių aplinkybių nustatymas) (C‑609/21, nepaskelbta Rink., EU:C:2022:232) Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV 267 straipsnis ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio pirmos pastraipos a punktas, siejami su ESS 4 straipsnio 3 dalimi ir Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai, spręsdami dėl faktinių aplinkybių ir teikdami Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, antraip sprendimas dėl bylos esmės būtų panaikintas. Teisingumo Teismas pridūrė, kad į tokią teisės normą turi neatsižvelgti tiek šie teismai, tiek bet kuri kita ją taikyti įgaliota institucija.

9

Teisingumo Teismui priėmus šią nutartį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Teisingumo Teismui pateiktame prašyme priimti prejudicinį sprendimą nustatydamas, kad kaltinamasis padarė tam tikras veikas, jis pažeidžia Chartijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nekaltumo prezumpciją ir ar jo sprendimas dėl bylos esmės, kuris turi būti priimtas gavus Teisingumo Teismo atsakymą, galėtų pažeisti Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

10

Pažymėjęs, kad šiose Chartijos nuostatose įtvirtinta teisė į nekaltumo prezumpciją ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą atitinka tokias pačias teises, numatytas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad jo klausimai visų pirma grindžiami Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl šio 6 straipsnio ir jis privalo jos laikytis, nes Bulgarijos Respublika yra EŽTK šalis. Iš šios jurisprudencijos matyti, kad šios abi teisės pažeidžiamos, kai teismas, spręsdamas ne dėl bylos esmės, o kitų klausimų, visų pirma dėl procesinių klausimų, priima sprendimą dėl esmės arba pateikia išankstinę nuomonę ar parodo išankstinį nusistatymą, kaip turėtų būti išnagrinėta byla iš esmės.

11

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad siekdamas nustatyti faktines aplinkybes, kurios jam atrodo būtinos norint pateikti priimtiną prašymą priimti prejudicinį sprendimą, jis ketina suteikti tokias pačias procesines garantijas, kokios numatytos Baudžiamojo proceso kodekse priimant sprendimus dėl bylos esmės.

12

Tokiomis aplinkybėmis Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas, Bulgarija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar, remiantis Chartijos 47 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtintas nešališko teismo reikalavimas, ir Chartijos 48 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta nekaltumo prezumpcija, negalima pateikti prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį, kuriame tam tikri kaltinamųjų veiksmai laikomi nustatytais, jei prieš pateikdamas šį prašymą teismas suteikė visas reikiamas procesines garantijas, kurias privaloma suteikti priimant sprendimą dėl esmės?“

13

2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija) informavo Teisingumo Teismą, kad priėmus įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2022 m. liepos 27 d., Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas) buvo likviduotas, o tam tikros jame nagrinėtos baudžiamosios bylos, įskaitant pagrindinę bylą, nuo tos datos perduotos Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas).

14

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 267 straipsnis, siejamas su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa ir 48 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama prieš priimant sprendimą dėl esmės baudžiamojoje byloje nacionaliniam teismui, laikantis nacionalinėje teisėje numatytų procesinių garantijų, nustatyti tam tikras faktines aplinkybes, kad būtų galima pateikti Teisingumo Teismui priimtiną prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

15

Šiuo klausimu primintina, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodydamas pagrindinės bylos faktines aplinkybes ir taikomą teisę prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas paprasčiausiai vykdo SESV 267 straipsnio ir Procedūros reglamento 94 straipsnio reikalavimus, o tai atitinka kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo mechanizmui būdingo bendradarbiavimo reikalavimą, todėl negalima teigti, kad savaime pažeidžiama Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ar šios Chartijos 48 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į nekaltumo prezumpciją (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 5 d. Sprendimo Ognyanov, C‑614/14, EU:C:2016:514, 22 ir 23 punktus).

16

Tokia pati išvada darytina, kai siekdamas, kad prieš priimant sprendimą dėl bylos esmės ketinamas pateikti Teisingumo Teismui prašymas priimti prejudicinį sprendimą nebūtų pripažintas nepriimtinu, baudžiamąją bylą nagrinėjantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano turįs iš anksto nustatyti tam tikras faktines aplinkybes, nors šioje proceso stadijoje to nebūtų reikėję daryti, jeigu jis nebūtų nusprendęs pateikti prašymo priimti prejudicinį sprendimą.

17

Iš tiesų tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti tam tikras faktines aplinkybes prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo stadijoje, savaime nereiškia, kad pažeidžiama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ar teisė į nekaltumo prezumpciją, nes, kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų šioje byloje, atitinkamam teismui nedraudžiama šioje stadijoje taikyti visų nacionalinėje teisėje numatytų procesinių garantijų taip, kad būtų užtikrinta tiek teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, tiek teisė į nekaltumo prezumpciją.

18

Šio vertinimo nepaneigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl EŽTK 6 straipsnio.

19

Šiuo klausimu primintina, kad, kaip matyti iš su Pagrindinių teisių chartija susijusių išaiškinimų (OL C 303, 2007, p. 17), Chartijos 47 straipsnio pirma ir antra pastraipos, kuriose įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, atitinka teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kylančią visų pirma iš EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, o Chartijos 48 straipsnio 1 dalis, susijusi su nekaltumo prezumpcija, – EŽTK 6 straipsnio 2 ir 3 dalis. Taigi pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį, siekiant išaiškinti Chartijos 47 ir 48 straipsnius, reikia atsižvelgti į EŽTK 6 straipsnį, kaip nustatantį minimalią apsaugą (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo AH ir kt. (Nekaltumo prezumpcija), C‑377/18, EU:C:2019:670, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2019 m. gruodžio 4 d. Sprendimo H / Taryba, C‑413/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1044, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

20

Kaip pripažįsta prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jo prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija susijusi su atvejais, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė EŽTK 6 straipsnio pažeidimą dėl to, kad teismai, kurie turėjo priimti sprendimą ne dėl bylos esmės, o kitų klausimų, kaip antai procesinių ar jurisdikcijos klausimų, pažeisdami teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ar teisę į nekaltumo prezumpciją, pateikė išankstinę nuomonę arba parodė išankstinį nusistatymą, kaip turėtų būti išnagrinėta byla iš esmės, įskaitant klausimą dėl tam tikrų kaltinamajam inkriminuojamų faktinių aplinkybių arba dėl šio asmens kaltės.

21

Vis dėlto iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad nagrinėjamu atveju siekdamas nustatyti pagrindinės bylos faktines aplinkybes, kurios, jo manymu, yra būtinos norint suformuluoti priimtiną prašymą priimti prejudicinį sprendimą, jis siekia ne pateikti išankstinę nuomonę arba parodyti išankstinį nusistatymą, kaip turėtų būti išnagrinėta byla iš esmės, o nuspręsti dėl šių faktinių aplinkybių, taikydamas visas procesines garantijas, kurios nacionalinėje teisėje numatytos priimant sprendimus dėl bylos esmės.

22

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: SESV 267 straipsnis, siejamas su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa ir 48 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama prieš priimant sprendimą dėl esmės baudžiamojoje byloje nacionaliniam teismui, laikantis nacionalinėje teisėje numatytų procesinių garantijų, nustatyti tam tikrų faktinių aplinkybių, kad būtų galima pateikti Teisingumo Teismui priimtiną prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

23

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

SESV 267 straipsnis, siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa ir 48 straipsnio 1 dalimi,

turi būti aiškinamas taip:

pagal jį nedraudžiama prieš priimant sprendimą dėl esmės baudžiamojoje byloje nacionaliniam teismui, laikantis nacionalinėje teisėje numatytų procesinių garantijų, nustatyti tam tikrų faktinių aplinkybių, kad būtų galima pateikti Teisingumo Teismui priimtiną prašymą priimti prejudicinį sprendimą.