1.

Ar SESV 63 straipsnį, kuriuo reglamentuojami laisvas kapitalo judėjimas ir mokėjimo laisvė, reikia aiškinti taip, kad jis apima įskaitymo deklaravimą esant santykiui su banku, kai prekybos bendrovė, kuri yra banko skolininkė, įsipareigojimus įvykdo atlikdama šių įsipareigojimų ir pagal dydį nustatytų, apibrėžtų ir vykdytinų priešpriešinių reikalavimų šiam bankui įskaitymą?

2.

Ar SESV 63 straipsnį reikia aiškinti taip, kad sąlygų, kuriomis teisėtai atlikti įskaitymai esant prekybos bendrovės ir banko santykiui laikomi galiojančiais, pakeitimas, kuriuo jau deklaruoti įskaitymai pripažįstami negaliojančiais dėl to, kad nustatomos naujos sąlygos, jau deklaruotų įskaitymų atžvilgiu galiojančios atgaline data, yra apribojimas, kaip jis suprantamas pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį, jei dėl tokio pakeitimo apribojama galimybė įvykdyti įsipareigojimus kitoms bendrovėms, kurių kapitalo dalių, akcijų arba obligacijų turi asmenys iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių?

3.

Ar SESV 63 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį leidžiama nacionalinės teisės norma, kuria atgaline data pakeičiamos sąlygos, kuriomis teisėtai atlikti įskaitymai esant prekybos bendrovės ir banko santykiui laikomi galiojančiais, ir kuria jau deklaruoti įskaitymai pripažįstami negaliojančiais dėl to, kad nustatomos naujos sąlygos, kurios jau atliktiems įskaitymams taikomos atgaline data?

4.

Ar SESV 4 straipsnio 2 dalies a punktą bei 26, 27, 114 ir 115 straipsnius, kuriais reglamentuojama Europos Sąjungos vidaus rinka, reikia aiškinti taip, kad pagal juos net ir atvejais, kai teisiniai santykiai yra tik tarp vienos šalies teisės subjektų, taigi kvalifikuotini kaip vidaus teisiniai santykiai be tiesioginės tarpvalstybinės sąsajos su Europos Sąjungos vidaus rinka, leidžiama nacionalinės teisės norma, kuria atgaline data pakeičiamos sąlygos, kuriomis teisėtai atlikti įskaitymai esant prekybos bendrovės ir banko santykiui valstybėje narėje laikomi galiojančiais, t. y. jau deklaruoti įskaitymai pripažįstami negaliojančiais dėl to, kad nustatomos naujos sąlygos, kurios jau atliktiems įskaitymams taikomos atgaline data?

5.

Ar ESS 2 straipsnį, kartu su 19 straipsnio 1 dalimi, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas reikia aiškinti taip, kad pagal juos leidžiama priimti nacionalinės teisės normą, kuria pakeičiamos sąlygos, kuriomis esant santykiui su banku deklaruoti įskaitymai laikomi galiojančiais, t. y. ja aiškiai nustatoma, kad naujos sąlygos taikomos atgaline data, taigi ankstesniu laikotarpiu teisėtai atlikti įskaitymai pripažįstami negaliojančiais, kai atitinkamoje valstybėje narėje iškelta banko nemokumo byla ir vyksta teismo procesai, kuriuose reikalaujama pripažinti negaliojančiais banko atžvilgiu atliktus įskaitymus, kuriuos atliekant buvo taikomos kitokios teisinės sąlygos?

6.

Ar teisinio saugumo principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, reikia aiškinti taip, kad pagal jį leidžiama nacionalinės teisės norma, kuria pakeičiamos sąlygos, kuriomis esant santykiui su banku deklaruoti įskaitymai laikomi galiojančiais, t. y. ja aiškiai nustatoma, kad naujos sąlygos taikomos atgaline data, taigi ankstesniu laikotarpiu teisėtai atlikti įskaitymai pripažįstami negaliojančiais, kai atitinkamoje valstybėje narėje iškelta banko nemokumo byla ir vyksta teismo procesai, kuriuose reikalaujama pripažinti negaliojančiais banko atžvilgiu atliktus įskaitymus, kuriuos atliekant buvo taikomos kitokios teisinės sąlygos?