1.

Šiame ieškinyje ( 2 ), pareikštame pagal SESV 263 straipsnį, Lenkijos Respublika Teisingumo Teismo prašo panaikinti Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 ( 3 ).

2.

Nagrinėjant ieškinį, kurio konstitucinė reikšmė neginčijama, sprendžiama, ar Reglamentas 2020/2092, nustatantis Sąjungos biudžeto apsaugos nuo valstybių narių daromų teisinės valstybės principų pažeidimų, susijusių su biudžeto vykdymu, mechanizmą, buvo priimtas remiantis tinkamu teisiniu pagrindu ir ar jis atitinka kelias pirminės teisės nuostatas, visų pirma ESS 7 straipsnį.

3.

Teisingumo Teismas nusprendė perduoti ieškinį nagrinėti visos sudėties Teismui, nes tokia sudėtis tinkama byloms, kurios yra „ypač svarbios“, nagrinėti (Teisingumo Teismo statuto 16 straipsnis).

4.

Remiuosi Sąjungos Sutarčių ir antrinės teisės normomis, kurias pateikiau savo išvadoje byloje C‑156/21.

5.

Lenkijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:

6.

Parlamentas ir Taryba prašo Teisingumo Teismo atmesti ieškinį ir priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

7.

2021 m. gegužės 12 d. Europos Parlamentas paprašė bylą nagrinėti pagal Procedūros reglamento 133 straipsnį (pagreitinta procedūra), o 2021 m. birželio 9 d. Teisingumo Teismo pirmininkas prašymą patenkino.

8.

Remdamasi Procedūros reglamento 151 straipsnio 1 dalimi 2021 m. gegužės 12 d. Taryba paprašė Teisingumo Teismo neatsižvelgti į tam tikras Lenkijos Respublikos ieškinio dalis, nes jose pateikta nepaskelbta Tarybos Teisės tarnybos nuomonė arba nuoroda į ją. 2021 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismas pagal to straipsnio 5 dalį nusprendė, kad sprendimas dėl šio klausimo bus priimtas bylą nagrinėjant iš esmės.

9.

2021 m. spalio 11–12 d. teismo posėdyje, surengtame visos sudėties Teisingumo Teismo, dalyvavo Lenkijos Respublika, Europos Parlamentas, Taryba, Europos Komisija ir Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vengrijos, Airijos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės vyriausybės.

10.

Šioje išvadoje laikysiuosi tos pačios tvarkos kaip ir byloje C‑156/21. Visų pirma nagrinėsiu Tarybos pateiktą atskirąjį procesinį klausimą. Paskui nurodysiu teisines aplinkybes, kuriomis buvo parengtas ir priimtas Reglamentas 2020/2092. Galiausiai išnagrinėsiu vienuolika panaikinimo pagrindų, kuriais remiasi Lenkijos Respublika, prašydama panaikinti Reglamentą 2020/2092.

11.

Siekdamas išvengti pasikartojimų, kiek galėsiu, remsiuosi išvada byloje C‑156/21 (ji buvo užregistruota anksčiau nei ši byla). Taigi šioje išvadoje nagrinėsiu tik tuos klausimus, kurie dar nebuvo nagrinėti toje byloje pateiktoje išvadoje.

12.

Taryba prašo Teisingumo Teismą „neatsižvelgti į ieškinio ir jo priedų ištraukas, kuriose daroma nuoroda į 2018 m. spalio 25 d. Tarybos Teisės tarnybos nuomonėje (Tarybos dokumentas Nr. 13593/18) pateiktą analizę, pakartojamas tos analizės turinys arba ji perteikiama, visų pirma [75, 126, 133 ir 139 punktų] ištraukas“.

13.

Lenkijos vyriausybė prašo Teisingumo Teismo atmesti Tarybos ieškinį, nes Tarybos argumentai yra nepagrįsti ir negali būti patenkinti.

14.

Savo išvadoje byloje C‑156/2021 nurodžiau priežastis, dėl kurių siūliau atmesti Tarybos atskirajame procesiniame klausime pateiktą prašymą, tokį patį kaip nagrinėjamą šioje byloje, išanalizavęs: a) taisykles dėl galimybės susipažinti su institucijų dokumentais ir rėmimosi jais teisme; b) jurisprudenciją, susijusią su galimybe susipažinti su institucijų teisės tarnybų nuomonėmis ir rėmimusi jomis teisme; ir c) šios jurisprudencijos taikymą nagrinėjamoje byloje.

15.

Dėl tų pačių priežasčių siūlau Teisingumo Teismui ir šioje byloje atmesti Tarybos atskirajame procesiniame klausime pateiktą prašymą.

16.

Remiuosi išvadoje byloje C‑156/21 pateiktais argumentais dėl teisėkūros procedūros, taikytos siekiant priimti Reglamentą 2020/2092, ir dėl Sąjungos teisėje numatytų finansinių sąlygų mechanizmų.

17.

Lenkijos vyriausybė teigia, kad pagal SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktą priimtame reglamente negali būti apibrėžta nei teisinės valstybės sąvoka, nei teisinės valstybės principų pažeidimus sudarantys elementai. Jame taip pat negali būti suteiktas įgaliojimas Komisijai ir Tarybai taikant šį reglamentą aiškiai nurodyti reikalavimus, susijusius su teisinės valstybės principais. Galiausiai teisės aktų leidėjas negalėjo leisti Tarybai remtis Komisijos išvadomis dėl šių principų pažeidimo, siekiant priimti prieš valstybę narę nukreiptas Sąjungos biudžeto apsaugos priemones.

18.

Lenkijos vyriausybė nurodo, kad Reglamente 2020/2092 yra suteikta teisė taikyti sankcijas valstybėms narėms už įsipareigojimų, joms tenkančių pagal Sutartis, nevykdymą. Taigi Reglamentas 2020/2092 neatitinka reikalavimų, kuriuos turi tenkinti finansinių sąlygų mechanizmas. Dėl to jo teisinis pagrindas negali būti SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį Sąjungos institucijoms suteikiamos tik su biudžetu susijusios funkcijos.

19.

Remdamasis šių argumentų analize, pateikta atitinkamuose išvados byloje C-156/21 punktuose, siūlau atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą.

20.

Lenkijos vyriausybė teigia, kad jei Teisingumo Teismas pripažintų, jog Sąjunga turi kompetenciją priimti Reglamentą 2020/2092, jo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 311 straipsnio trečia pastraipa arba, jeigu nei ji, tai SESV 312 straipsnio 2 dalis, o ne SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas.

21.

Lenkijos vyriausybė laikosi nuomonės, kad Reglamentas 2020/2092 susijęs su nauju biudžeto ciklu, visais finansiniais įsipareigojimais, prisiimtais pagal daugiametę finansinę programą (toliau – DFP) ( 4 ), ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemone „Next Generation EU“ ( 5 ), kaip matyti iš reglamento rengimo proceso.

22.

SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas nėra tinkamas Reglamento 2020/2092 teisinis pagrindas, nes pagal šį punktą galima priimti tik teisės aktus, kuriais remiantis vykdomas metinis Sąjungos biudžetas.

23.

Taikant tokį neteisingą teisinį pagrindą buvo vykdoma netinkama teisėkūros procedūra (įprasta teisėkūros procedūra) ir taikoma netinkama balsavimo sistema (balsavimas kvalifikuotąja balsų dauguma). Taip pažeisti esminiai procedūriniai reikalavimai, nes pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą ir SESV 312 straipsnio 2 dalį reikalaujama taikyti specialią teisėkūros procedūrą ir sprendimą priimti vienbalsiai.

24.

Parlamentas ir Taryba su šiais argumentais nesutinka ( 6 ).

25.

Reglamente 2020/2092 yra nustatytas nuolatinis finansinių sąlygų mechanizmas, nesusijęs su jokiu metiniu biudžetu ar konkrečia DFP.

26.

Biudžeto vykdymo taisyklės, kurias leidžiama priimti pagal SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktą, taikomos ir daugiametėms finansinėms programoms (bei priemonei „Next Generation EU“), ir metiniams biudžetams. SESV 310 straipsnyje yra įtvirtintas metinio periodiškumo principas, kuris reiškia, kad daugiametėse finansinėse programose numatytos pajamos ir išlaidos kasmet paskirstomos ir panaudojamos pagal kiekvieną biudžetą.

27.

Pirmajame iš dviejų Lenkijos vyriausybės nurodytų straipsnių (SESV 311 straipsnio trečioje pastraipoje) nustatyta, kad „Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą, nustatantį nuostatas, susijusias su Sąjungos nuosavų išteklių sistema. Tokiu būdu galima nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamą kategoriją. Šis sprendimas įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės“.

28.

Taigi Reglamente 2020/2092 nesukurta jokios naujos ir nepanaikinta jokios esamos nuosavų išteklių rūšies, taip pat nereglamentuojama nei nuosavų išteklių rinkimo tvarka, nei šių išteklių ryšys. Reglamentas parengtas siekiant jį iš esmės taikyti Sąjungos išlaidoms, o ne pajamoms. Dėl to SESV 311 straipsnio trečia pastraipa negali būti tinkamas teisinis pagrindas šiam reglamentui priimti.

29.

Tą patį galima pasakyti apie antrąjį tariamai pažeistą straipsnį (SESV 312 straipsnio 2 dalį); toje dalyje numatyta, kad „Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, priima reglamentą, nustatantį daugiametę finansinę programą. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, patvirtintą jį sudarančių narių dauguma, sprendžia vieningai <…>“.

30.

Daugiametė finansinė programa tvirtinama ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui ir jos tikslas – užtikrinti, kad tuo laikotarpiu išlaidos būtų planingai plėtojamos; šiuo tikslu nustatomos didžiausios metinės sumos, skirtos asignavimų įsipareigojimams pagal išlaidų kategoriją vykdyti, ir didžiausios metinės sumos mokėjimų asignavimams.

31.

Vis dėlto Reglamente 2020/2092 (jis galios tol, kol bus panaikintas) nenumatyta jokio Sąjungos įsipareigojimų ir mokėjimų planavimo tam tikru laikotarpiu ir jis negali būti laikomas tinkamu mechanizmu siekiant gerai vykdyti metinę biudžeto procedūrą, kaip tai suprantama pagal SESV 312 straipsnio 3 dalį.

32.

Dėl aplinkybės, kad Reglamentas 2020/2092 buvo priimtas kartu vykdant derybas dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir priemonės „Next Generation EU“ (arba yra su jomis politiškai susijęs), pažymėtina, kad šis laiko veiksnys neturi poveikio reglamento teisinio pagrindo pasirinkimui ar jo teisėtumo kontrolei.

33.

Tokiomis aplinkybėmis antrasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

34.

Lenkijos vyriausybė papildomai nurodo (tuo atveju, jei Teisingumo Teismas pripažintų Sąjungos teisės aktų leidėjo kompetenciją priimti reglamentą), kad Reglamento 2020/2092 priėmimo procedūra atlikta pažeidžiant Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.

35.

Lenkijos vyriausybė mano, kad Sąjungos biudžeto vykdymas patenka ne į vieną iš išimtinės kompetencijos sričių, nurodytų SESV 3 straipsnio 1 dalyje, o į vieną iš pasidalijamosios kompetencijos sričių, numatytų SESV 4 straipsnio 1 dalyje, nors biudžeto vykdymas ir nėra įtrauktas į šių sričių sąrašą.

36.

Tai patvirtina SESV 325 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad „Sąjunga ir valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitoms neteisėtoms veikoms priešinasi taikydamos pagal šį straipsnį nustatytinas priemones <…>“.

37.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu dėl (būsimo) Reglamento 2020/2092 ( 7 ) Lenkijos vyriausybė teigia, kad buvo pažeista Protokolo Nr. 2 4 straipsnio pirma pastraipa, 6 straipsnio pirma pastraipa ir 7 straipsnio 1 dalis, nes tas pasiūlymas neperduotas nacionaliniams parlamentams, kad jie patikrintų jo atitiktį subsidiarumo principui.

38.

Dėl tokio neperdavimo iš esmės pažeisti procedūriniai reikalavimai, todėl Reglamentas 2020/2092 turi būti panaikintas. Teisingumo Teismas tai pripažino tais atvejais, kai nesilaikoma pareigos konsultuotis su Europos Parlamentu vykdant teisėkūros procedūrą.

39.

Taryba ir Europos Parlamentas nesutinka su šiais argumentais.

40.

Biudžetas Sąjungai leidžia formuoti savo politiką ir užtikrinti Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų veiklą. Jam netaikomas vertikalus Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos padalijimas (SESV 3–6 straipsniai), nes biudžetas patenka į vidaus kompetencijos sritį, o ši kompetencija susijusi su Sąjungos ir jos institucijų veikla ir panaši į kompetenciją priimti vidaus teisės aktus, kalbų vartojimą reglamentuojančias taisykles ar pareigūnų ir tarnautojų tarnybos nuostatus. Taigi Sąjungos biudžeto vykdymas yra ne sritis, kuriai taikomas kompetencijos suteikimo principas, o teisė, priklausanti išimtinei Sąjungos kompetencijai.

41.

Šiems teiginiams neprieštarauja SESV 317 straipsnis, kuriame Komisijai pavesta užduotis savo pačios atsakomybe vykdyti biudžetą „bendradarbiau[jant] su valstybėmis narėmis, laik[antis] pagal [SESV] 322 straipsnį priimtų reglamentų nuostatų“.

42.

Taigi valdant Sąjungos biudžetą valstybės narės gali dalyvauti pagal įgaliojimą, Komisijai atliekant kontrolę. Tai matyti iš Finansinio reglamento ( 8 ) 63 straipsnyje ( 9 ) numatytos „pasidalijamojo valdymo“ tvarkos. Vis dėlto toks Sąjungos ir jos valstybių narių pasidalijamasis valdymas nereiškia, kad šios valstybės gali priimti Sąjungos biudžetą reglamentuojančias taisykles ( 10 ). Išimtinė kompetencija vykdyti biudžetą tenka Sąjungai; ji gali įgalioti tai daryti valstybes nares, jei mano, kad pasidalijamasis valdymas yra geriausias būdas biudžetui vykdyti. Žinoma, taikydama pasidalijamąjį valdymą Komisija ir toliau kontroliuoja valstybės institucijų veiksmus.

43.

Siekiant suteikti valstybėms narėms kompetenciją tokioje srityje, kaip finansinių sąlygų mechanizmas, susijęs su Sąjungos biudžeto vykdymu, taip pat negalima remtis SESV 325 straipsniu, pateiktu skyriuje „Kova su sukčiavimu“.

44.

Nustatant tokį mechanizmą, Reglamentu 2020/2092 nebuvo siekiama tiesioginio tikslo kovoti su sukčiavimu. Be to, šis finansinių sąlygų mechanizmas taikomas tik valstybėms narėms, o ne privatiems ūkio subjektams, kuriems skirtas SESV 325 straipsnis ir jį įgyvendinantys antrinės teisės aktai.

45.

Remiantis šia prielaida subsidiarumo principas Sąjungos biudžeto vykdymui netaikomas, nes jis įgyvendindamas tose srityse, kuriose valstybės narės ir Sąjunga dalijasi kompetencija (ESS 5 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto net jei šis principas būtų laikomas taikytinu, manau, kad Lenkijos vyriausybės nurodytas esminis procedūrinis pažeidimas nebuvo padarytas.

46.

Dėl tariamo Protokolo Nr. 2 4 straipsnio pirmos pastraipos, 6 straipsnio pirmos pastraipos ir 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo primenu, kad reglamentus, kaip ir kitus teisės aktus, priima Sąjungos institucijos, kaip nustatyta SESV 288 straipsnio pirmoje pastraipoje. Žinoma, jeigu Sąjungos institucija nedalyvauja priimant teisės aktus, kai toks dalyvavimas Sutarčių nuostatoje numatytas kaip privalomas, toks procedūrinis pažeidimas laikomas esminiu ir dėl jo teisės aktas negalioja ( 11 ).

47.

Vis dėlto nacionalinių parlamentų funkcijos apima tik ESS 12 straipsnyje numatytas funkcijas; kiek tai aktualu nagrinėjamoje byloje, tai yra informacijos apie Sąjungos teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus, taip pat šių projektų gavimas (a punktas) ir užtikrinimas, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo pagal Protokolo Nr. 2 nuostatas (b punktas). Pagal Protokolo Nr. 2 7 straipsnį institucijos dalyvavimas neužkerta kelio teisės akto priėmimui, bet įpareigoja Komisiją iš naujo išnagrinėti pasiūlymą ir jį atsiimti, iš dalies pakeisti arba palikti nepakeistą.

48.

Lenkijos vyriausybės nurodytą procedūros pažeidimą tariamai padarė Komisija, nes ji neįvykdė pareigos perduoti teisėkūros procedūra priimamo akto projekto nacionaliniams parlamentams, kaip reikalaujama Protokolo Nr. 2 4 straipsnio pirmoje pastraipoje.

49.

Dėl šio pradinio pažeidimo nesilaikyta Protokolo Nr. 2 6 straipsnio pirmos pastraipos (nacionalinio parlamento galimybė pateikti pagrįstą nuomonę, joje „nurod[ant] priežastis, dėl kurių, j[o] manymu, tas projektas neatitinka subsidiarumo principo“) ir to paties protokolo 7 straipsnio 1 dalies („[j]ei teisėkūros procedūra priimamo akto projektą siūlo [Sąjungos institucijos] <…>, j[os] atsižvelgia į pagrįstas nacionalinių parlamentų <…> nuomones“).

50.

Vis dėlto negalima pamiršti, kad:

51.

Tai, kad Lenkijos vyriausybė aiškiai pripažino, jog Komisijos projektas buvo perduotas nacionaliniams parlamentams ( 14 ), netrukdo jai teigti, kad Komisija turėjo jį perduoti antrą kartą, atsižvelgiant į tai, kad per teisėkūros procedūrą šis projektas buvo gerokai pakeistas.

52.

Grįsdama savo argumentą Lenkijos vyriausybė remiasi Teisingumo Teismo jurisprudencija ( 15 ), kurioje numatyta, kad „pareiga konsultuotis su [Europos] Parlamentu per teisėkūros procedūrą Sutartyje numatytais atvejais reiškia, kad su juo kiekvieną kartą turi būti konsultuojamasi iš naujo, jeigu galutinai priimtas tekstas, vertinamas kaip visuma, iš esmės skiriasi nuo to, dėl kurio buvo konsultuojamasi su Parlamentu“.

53.

Vis dėlto ši jurisprudencija nagrinėjamoje byloje netaikoma atsižvelgiant į tai, kad Protokole Nr. 2 nenumatytas antras (ar paskesnis) teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų perdavimas nacionaliniams parlamentams, kai juos nagrinėjant per Taryboje ir Parlamente vykdomą procedūrą iš dalies pakeičiamas jų turinys. Reglamento 2020/2092 atveju, kol buvo priimtas galutinis tekstas, Komisijos pirminį pasiūlymą iš dalies pakeitė ne Komisija, o Taryba ir Parlamentas.

54.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

55.

Iš esmės Lenkijos vyriausybė teigia, kad Komisijos pasiūlyme pateiktas reglamento motyvavimas neatitiko SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje nustatytos pareigos, išaiškintos Teisingumo Teismo.

56.

Konkrečiai kalbant, ji pažymi, kad šiame pasiūlyme nepagrįstas poreikis priimti Reglamentą 2020/2092 ir aplinkybė, kad SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas pasirinktas kaip teisinis pagrindas.

57.

Parlamentas ir Taryba su šiais argumentais nesutinka.

58.

Pirma, šis ieškinio pagrindas yra netinkamas, nes susijęs tik su pirminiu Komisijos pasiūlymu, o ne su galutiniu Reglamento 2020/2092 turiniu. Ginčijamas yra būtent šis teisės aktas, o ne pasiūlymas.

59.

Nors tekstai, kuriais remtasi per teisėkūros procedūrą priimant Sąjungos teisės aktą, gali būti vertinami siekiant išanalizuoti jo motyvus, vienintelis svarbus tekstas yra tas, kuris pateikiamas priimtame ir paskelbtame teisės akte. Logiška, kad tokio teisės akto motyvai yra išdėstomi jo preambulės konstatuojamosiose dalyse.

60.

Antra, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, motyvavimas, reikalaujamas SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ( 16 ), turi atitikti teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai parodyti institucijos, priėmusios šį aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę ( 17 ).

61.

Taigi nagrinėjamu atveju Sąjungos teisės aktų leidėjas Reglamento 2020/2092 preambulės 29 konstatuojamosiose dalyse pateikė pakankamą pagrindimą, kodėl priimtas šis reglamentas. Pirmojoje iš toje preambulėje pateiktų „nurodomųjų dalių“ visų pirma minimas SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas.

62.

Konstatuojamosiose dalyse išdėstytos priežastys, dėl kurių buvo nustatytas finansinių sąlygų mechanizmas, siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą nuo galimų valstybių narių daromų teisinės valstybės principų pažeidimų.

63.

Ryšys „tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto vykdymo vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais“, kaip esminė Reglamento 2020/2092 nuostata, konkrečiai nurodytas reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje.

64.

Taigi ketvirtasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

65.

Lenkijos vyriausybė mano, kad Reglamente 2020/2092 yra nustatytas naujas, Sutartyse nenumatytas mechanizmas, skirtas prižiūrėti, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės principų. Dėl to reglamento pasekmės prilygsta Sutarčių keitimo pasekmėms, o Sutarčių keisti neįmanoma vien antrinės teisės aktu.

66.

Be to, kadangi Reglamento 2020/2092 tikslas sutampa su ESS 7 straipsnyje numatytos procedūros tikslu, įgyvendinant reglamentą būtų išvengta to straipsnio, kuriame nustatytos sąlygos yra griežtesnės ir kuriame valstybėms narėms suteikiama daugiau garantijų, taikymo.

67.

Remdamasis šių argumentų analize, pateikta atitinkamuose išvados byloje C‑156/21 punktuose, siūlau atmesti penktąjį ieškinio pagrindą.

68.

Lenkijos vyriausybė teigia, kad priėmus Reglamentą 2020/2092 de facto pažeista SESV 269 straipsnio pirma pastraipa, nes išplėsta Teisingumo Teismo jurisdikcija (pagal tą straipsnį ji apima tik procedūrinių reikalavimų laikymosi kontrolę) – Teisingumo Teismas gali nagrinėti bet kokį teisinės valstybės principų, kurių taikymo sritis apibrėžta Reglamente 2020/2092 (vėl nepateikiant jokio pagrindo), pažeidimą.

69.

Remdamasis šių argumentų analize, pateikta atitinkamuose išvados byloje C‑156/21 punktuose, siūlau atmesti šeštąjį ieškinio pagrindą.

70.

Lenkijos vyriausybė tvirtina, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, Reglamente 2020/2092 nustatydamas sąlygų mechanizmą, susijusį su teisinės valstybės principų paisymu:

71.

Parlamentas ir Taryba nesutinka su šiais argumentais.

72.

Dėl tariamo kompetencijos suteikimo principo (ESS 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 2 dalis) pažeidimo turiu pakartoti, kad šis principas nepažeistas, nes Sąjunga turi teisinį pagrindą priimti Reglamentą 2020/2092; šis pagrindas numatytas SESV 322 straipsnio 1 dalies a punkte. Remiuosi tyrimu, atliktu išvadoje byloje C‑156/21.

73.

Dėl ESS 4 straipsnio 2 dalies pažymėtina, kad pateikdama šį ieškinio pagrindą Lenkijos vyriausybė nenurodo ( 18 ), kad pažeistas ESS 4 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys (t. y. sakinys, kuriame minimas nacionalinis savitumas) ( 19 ), o tik teigia, kad pažeistas antras sakinys, susijęs su esminių valstybės funkcijų paisymu ( 20 ).

74.

Priešingai, nei teigia Lenkijos vyriausybė, pagal Reglamentą 2020/2092 Komisija nekontroliuoja pagrindinių valstybių narių suvereniteto sričių, pavyzdžiui, jų teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos ir nacionalinio saugumo užtikrinimo.

75.

Žinoma, Reglamente 2020/2092 numatytas mechanizmas gali būti taikomas tam tikrų nacionalinių institucijų (pavyzdžiui, už finansų kontrolę ir viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą atsakingų institucijų, tyrimų tarnybų, prokuratūros ir teismų) veiklai, tačiau tik tiek, kiek ta veikla daro poveikį Sąjungos biudžeto vykdymui arba Sąjungos finansiniams interesams.

76.

Pagal ESS 4 straipsnio 2 dalies antrą sakinį valstybės narės negali nesilaikyti įpareigojimų, kurie Sąjungos teisėje joms nustatyti nacionalinės kompetencijos srityse, susijusiose su esminių valstybės funkcijų vykdymu.

77.

Teisingumo Teismas tai patvirtino tokiose jautriose srityse, kaip vidaus ir išorės saugumas ( 21 ), nacionalinė teismų sistema ( 22 ) ir net ginkluotųjų pajėgų organizavimas ( 23 ), tuo atveju, kai atitinkami klausimai reglamentuojami Sąjungos teisėje. Šios teisės „būtinas laikymasis“ reiškia, kad valstybės institucijų veiksmai tose srityse nėra apsaugoti nuo Sąjungos institucijų veiksmų, vykdomų teisėtai naudojantis savo kompetencija.

78.

Iš tiesų, kaip teigia Lenkijos Respublika, reguliuoti Reglamente 2020/2092 nurodytų valstybės institucijų (be kita ko, tyrimo tarnybų, prokuratūros ar teismų) organizavimą ir veiklą yra nacionalinė kompetencija pagal ESS 4 straipsnio 2 dalies antrą sakinį.

79.

Vis dėlto Reglamente 2020/2092 valstybėms narėms nenustatyta jokių naujų pareigų, susijusių su šių valstybės įstaigų organizavimu ir veikla, galinčių turėti įtakos tų įstaigų esminių funkcijų vykdymui. Akivaizdu, kad minėtų institucijų ir visų kitų įstaigų pareiga veikti vadovaujantis teisinės valstybės principais, kaip visoms valstybėms narėms bendra vertybe, atsirado dar prieš priimant Reglamentą 2020/2092 ir tiesiogiai kyla iš Sutarčių.

80.

Kadangi šių institucijų veiksmai, pažeidžiantys teisinės valstybės principus, gali turėti neigiamos įtakos Sąjungos biudžeto valdymui ir jos finansinių interesų apsaugai, taisomosios priemonės, kurių leidžiama imtis Reglamente 2020/2092, vykdomos įgyvendinant pačios Sąjungos kompetenciją.

81.

Iš tiesų pateikdama šį ieškinio pagrindą Lenkijos vyriausybė pakartoja argumentus, panašius į tuos, kuriuos kitose bylose (nesvarbu, ar tose bylose pareikšti tiesioginiai ieškiniai, ar pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą) ji išdėstė neigdama galimybę remtis ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Chartijos 47 straipsniu, siekiant ginčyti Lenkijos Respublikos teisės normas, susijusias su nacionalinių teisėjų ar teismų statusu. Teisingumo Teismas atmetė tuos argumentus, kuriuose buvo remiamasi, be kita ko, ESS 4 straipsniu, 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 13 straipsnio 2 dalimi ( 24 ).

82.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, septintasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

83.

Lenkijos vyriausybė teigia, kad Reglamentas 2020/2092 ne tik pažeidžia valstybių narių lygybės principą, bet ir padeda įtvirtinti šį pažeidimą.

84.

Jos manymu, taikant Reglamentą 2020/2092 neužtikrinama, kad prieš paskelbdama, jog buvo pažeisti teisinės valstybės principai, Komisija atliktų „išsamų kokybinį vertinimą“, kurį būtų galima laikyti objektyviu, nešališku ir sąžiningu.

85.

Be to, ji tvirtina, kad vykdant Sąjungos biudžetui apsaugoti skirtų priemonių priėmimo procedūrą mažos ir vidutinio dydžio valstybės narės yra tiesiogiai ir akivaizdžiai diskriminuojamos, palyginti su didelėmis valstybėmis narėmis, nes Taryba sprendimus priima kvalifikuotąja balsų dauguma, taikydama sistemą, pagal kurią mažų ir vidutinio dydžio valstybių narių balsai yra „nevienodai svarbūs“.

86.

Parlamentas ir Taryba nesutinka su šiais argumentais.

87.

Plėtojant šį ieškinio pagrindą iškelta įvairių klausimų ir ne visi jie susiję su aspektais, kurie teoriškai turėtų būti vienintelis šio pagrindo dalykas (t. y. vienodo požiūrio principo pažeidimas).

88.

Jei teisingai supratau argumentus, Lenkijos vyriausybė, pirma, teigia, kad Komisija negali atlikti objektyvaus, nešališko ir sąžiningo vertinimo, nes vienas iš jos vertintinų elementų yra Venecijos komisijos ( 25 ) – patariamosios institucijos, kuri, vertindama teisėjų skyrimo atitiktį teisinės valstybės reikalavimams, kadaise ( 26 ) išskyrė senąsias ir naująsias demokratijas, – ataskaitos.

89.

Pagal Reglamento 2020/2092 16 konstatuojamąją dalį Komisija turi įvertinti „atitinkamą informaciją iš turimų šaltinių ir pripažintų institucijų“. Šie šaltiniai ir institucijos, be kita ko, apima Europos Tarybos įstaigas, kaip antai Kovos su korupcija valstybių grupę (GRECO) ir Venecijos komisiją.

90.

Vis dėlto toje pačioje konstatuojamojoje dalyje pažymima, kad Komisija turi atlikti išsamų, „objektyv[ų], nešališk[ą] ir sąžining[ą] <…>“ vertinimą. Komisija, atlikdama vertinimą, neprivalo vadovautis Venecijos komisijos dokumentais ir neturėtų į juos atsižvelgti, jei dėl jų įgyvendinant Reglamentą 2020/2092 būtų taikomas nevienodas požiūris į valstybes nares ( 27 ).

91.

Be to, Reglamento 2020/2092 26 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „taikant <…> procedūrą turėtų būti atsižvelgiama į objektyvumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio į valstybes nares principus ir ji turėtų būti vykdoma laikantis nešališko ir įrodymais grindžiamo požiūrio“.

92.

Man atrodo logiška, kad šiuo tikslu Komisija gali rinkti informaciją iš visų turimų šaltinių, kaip nurodyta Reglamento 2020/2092 6 straipsnio 3 dalyje. Jeigu pažeidimą padariusi valstybė mano, kad ta informacija nėra tiksli, per du konsultacijų etapus ji gali ją užginčyti Komisijoje, prieš tai, kai Komisija pasiūlo priemones Tarybai.

93.

Antra, Lenkijos vyriausybės argumentuose dėl valstybių narių lygybės principo pažeidimo tiksliai nenurodyta, kodėl taikant Reglamentą 2020/2092 vienos valstybės būtų diskriminuojamos, palyginti su kitomis. Minėto reglamento 6 straipsnio 6 ir 9 dalyse joms visoms be išimties suteikiama galimybė pateikti Komisijai pastabų dėl jos atliekamo vertinimo ir Tarybos siūlomų priemonių.

94.

Atrodo, kad Lenkijos vyriausybė kaip diskriminacinį aspektą nurodo aplinkybę, jog mažos ir vidutinio dydžio valstybės narės Taryboje neturi „tokios įtakos priimant ar atmetant sprendimus“, kokią turi didelės valstybės pagal kvalifikuotosios daugumos balsavimo sistemą ( 28 ).

95.

Žinoma, šis prieštaravimas negali būti susijęs su pačia balsavimo sistema, kuri yra numatyta Sutartyse ir kurios Teisingumo Teismas negali panaikinti. Jeigu teisingai suprantu Lenkijos vyriausybės poziciją, jos prieštaravimas susijęs su šios balsavimo sistemos taikymu siekiant kvalifikuotąja Tarybos balsų dauguma patvirtinti sprendimus, kuriais įgyvendinamas Reglamentas 2020/2092 (6 straipsnio 10 ir 11 dalys).

96.

Vis dėlto, kaip primena Taryba, pagal ESS 16 straipsnio 3 dalį, „išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma“. Nerandu jokios Sąjungos pirminės teisės normos, kurią taikant nagrinėjamu atveju būtų galima pasiekti kitokį rezultatą.

97.

Be to, kadangi pateikdama šį ieškinio pagrindą Lenkijos vyriausybė pakartoja argumentus, susijusius su Reglamente 2020/20/92 numatytų priemonių, kuriomis siekiama ne apsaugoti Sąjungos biudžetą, o tiesiogiai apsaugoti teisinę valstybę, baudžiamuoju pobūdžiu, remiuosi išvada byloje C‑156/21: joje paaiškinau, kodėl nepritariu šiems argumentams.

98.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aštuntasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

99.

Lenkijos vyriausybė teigia, kad Reglamentas 2020/2092, konkrečiai kalbant, jo 3 straipsnis ir 4 straipsnio 2 dalis, neatitinka su teisinio saugumo principu susijusių aiškumo ir tikslumo reikalavimų.

100.

Dar kartą pažymiu, kad atsižvelgdamas į šio argumento analizę, pateiktą atitinkamuose išvados byloje C‑156/21 punktuose, siūlau atmesti argumentą.

101.

Lenkijos vyriausybė tvirtina, kad taikant Reglamentą 2020/2092 pažeidžiamas ESS 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas proporcingumo principas, nes reglamente nėra pagrįstas Sąjungos biudžeto apsaugos ir teisinės valstybės principų pažeidimų ryšys.

102.

Ji teigia, kad teisės aktų leidėjas neįrodė Reglamente 2020/2092 nustatyto mechanizmo pridėtinės vertės, palyginti su jau galiojančiomis Sąjungos finansinėmis taisyklėmis.

103.

Lenkijos vyriausybė mano, kad „praktiškai neįmanoma“ paisyti Reglamente 2020/2092 numatytų priemonių proporcingumo, atsižvelgiant į jame nustatytus tų priemonių priėmimo aspektus.

104.

Parlamentas ir Taryba nesutinka su šiais argumentais.

105.

Pagal ESS 5 straipsnio 4 dalį „Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų“.

106.

Atsižvelgdamas į Parlamento ir Tarybos poziciją manau, kad taikant Reglamentą 2020/2092 ši nuostata nepažeidžiama, t. y. nepažeidžiamas proporcingumo principas ( 29 ). Yra kelios priežastys, dėl kurių laikausi tokios nuomonės.

107.

Pirma, teisės aktų leidėjas turi plačią diskreciją naudodamasis savo įgaliojimais ( 30 ) ir nemanau, kad Reglamentas 2020/2092 yra akivaizdžiai netinkamas teisės aktas norint įgyvendinti tikslą, kurio juo siekiama, t. y. sukurti finansinių sąlygų mechanizmą, skirtą kovoti su teisinės valstybės principų pažeidimais, tiesiogiai susijusiais su Sąjungos biudžeto vykdymu.

108.

Antra, manau, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas pakankamai pagrindė Reglamento 2020/2092 poreikį ir jo pridėtinę vertę, palyginti su jau galiojančiomis Sąjungos finansinėmis taisyklėmis. Remiuosi prielaida, kad Sąjungos biudžeto apsaugos ir teisinės valstybės principų pažeidimų ryšys yra įrodytas, kaip pažymėjau kituose šios išvados punktuose, taip pat išvadoje byloje C‑156/21.

109.

Ta pridėtinė vertė paaiškinta Reglamento 2020/2092 17 konstatuojamojoje dalyje; joje nurodyta, kad priemonės pagal šį reglamentą „yra būtinos visų pirma tais atvejais, kai taikant kitas Sąjungos teisės aktuose nustatytas procedūras nebūtų įmanoma Sąjungos biudžetą apsaugoti veiksmingiau“.

110.

Taigi Reglamente 2020/2092 numatyta procedūra, taikoma tuo atveju, kai padaryta teisinės valstybės principų pažeidimų, turinčių poveikį biudžeto vykdymui, papildo ankstesnes Sąjungos finansines taisykles, kuriose numatyti sąlygų mechanizmai, susiję su programose įtvirtintais įsipareigojimais perduoti lėšų valstybėms narėms.

111.

Reglamento 2020/2092 ir jo horizontaliojo pobūdžio naujovė, palyginti su ankstesnėmis taisyklėmis, yra ta, kad reglamente leidžiama atsižvelgti į teisinės valstybės principų pažeidimus, turinčius pakankamai tiesioginį poveikį Sąjungos biudžeto vykdymui, kai šis poveikis atsiranda dėl nacionalinių institucijų veiksmų.

112.

Kiek tai susiję su tuo, kad tokie veiksmai, prieštaraujantys teisinės valstybės principams, gali turėti įtakos patikimam Sąjungos biudžeto valdymui, ankstesnėse finansinėse taisyklėse nebuvo konkrečiai numatyta panašaus lygio reagavimo mechanizmų kaip Reglamente 2020/2092.

113.

Taigi Reglamente 2020/2092 laikomasi proporcingumo principo, nes, kaip teigia teisės aktų leidėjas, taikytinas jame nustatytas sąlygų mechanizmas, „nebent <…> kitos <…> procedūros leistų <…> veiksmingiau apsaugoti Sąjungos biudžetą“ (6 straipsnio 1 dalis).

114.

Trečia, nekyla jokių kliūčių užtikrinti, kad būsimos taisomosios Sąjungos biudžeto apsaugos priemonės, numatytos Reglamente 2020/2092, atitiktų proporcingumo principo reikalavimus. Be to, iš tiesų jos privalo atitikti tuos reikalavimus pagal 5 straipsnio 3 dalį ir 18 konstatuojamąją dalį.

115.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dešimtasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

116.

Lenkijos vyriausybė mano, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas Reglamentą 2020/2092, piktnaudžiavo įgaliojimais. Šį prieštaravimą ji pateikia atsižvelgdama į du aspektus:

117.

Parlamentas ir Taryba nesutinka su šiais argumentais.

118.

Lenkijos vyriausybė šį ieškinio pagrindą plėtoja remdamasi jau pateiktais ankstesniais argumentais. Konkrečiai kalbant, kaip pati pripažįsta, su Reglamento 2020/2092 tikslu susijusius klausimus ji nagrinėja pirmajame ieškinio pagrinde ( 31 ).

119.

Iš tiesų jos argumentuose nėra jokių naujų pastabų, kurios nebūtų pateiktos jau išnagrinėtuose pirmajame, antrajame, septintajame, aštuntajame ir devintajame ieškinio pagrinduose. Tai pasakytina ne tik apie Reglamento 2020/2092 tikslą, bet ir apie jame nustatytą procedūrą, susijusią su ESS 7 straipsniu.

120.

Kaip nurodė Teisingumo Teismas, „teisės aktas laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais tik tada, jei remiantis objektyviais, tinkamais ir neprieštaringais įrodymais paaiškėja, kad jis priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų tikslų nei tie, kuriems pasiekti buvo suteikti atitinkami įgaliojimai, arba norint išvengti SESV specialiai numatytos procedūros, taikomos atitinkamu atveju“ ( 32 ).

121.

Kaip jau ne kartą minėjau, Reglamento 2020/2092 tikslas yra sukurti finansinių sąlygų mechanizmą, kurį taikant būtų lengviau priimti priemones, skirtas Sąjungos biudžetui apsaugoti tuo atveju, kai padaryta teisinės valstybės principų pažeidimų, tiesiogiai susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymu.

122.

SESV 322 straipsnio 1 dalies a punkte Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikiami įgaliojimai nustatyti tokios rūšies sąlygų mechanizmus (Reglamente 2020/2092 nurodytas mechanizmas yra tokių mechanizmų pavyzdys), siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą.

123.

Reglamente 2020/2092 nenumatyta panašios sankcijų už teisinės valstybės principų pažeidimus skyrimo procedūros kaip ESS 7 straipsnyje (net jei apribojimai pagal šią procedūrą mažesni). Pabrėžiu, kad tai yra skirtingos teisinės priemonės.

124.

Tokiomis aplinkybėmis vienuoliktasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

125.

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Parlamentas ir Taryba reikalavo priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas ir Lenkijos Respublika pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

126.

Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį Europos Komisija, Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Vengrija, Airija, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Nyderlandų Karalystė, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

127.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui: