–

Bank Sepah, atstovaujamo avocats L. Vidal ir J.-M. Thouvenin,

–

Overseas Financial Limited ir Oaktree Finance Limited, atstovaujamų avocat P. Spinosi,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos J.-L. Carré, E. de Moustier ir A. Daniel,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Bouquet ir J. Roberti di Sarsina,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, 2007, p. 1) 1 straipsnio h, j punktų ir 7 straipsnio 1 dalies, 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, 2010, p. 1), 1 straipsnio h, i punktų ir 16 straipsnio 1 dalies ir 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (OL L 88, 2012, p. 1), 1 straipsnio j, k punktų ir 23 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Bank Sepah, Teherane (Iranas) įsteigtos bendrovės, ginčą su Overseas Financial Limited ir Oaktree Finance Limited, įsteigtomis Delavero valstijoje (Jungtinės Valstijos), dėl galimybės be išankstinio kompetentingos nacionalinės institucijos leidimo taikyti apsaugos priemones lėšoms ir ekonominiams ištekliams, įšaldytiems taikant ribojamąsias priemones Irano Islamo Respublikai.

3

Siekdama daryti spaudimą Irano Islamo Respublikai, kad ji nutrauktų branduolinių ginklų platinimo riziką keliančią veiklą ir branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimo veiklą, 2006 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (toliau – Saugumo Taryba), vadovaudamasi Jungtinių Tautų Chartijos VII skyriaus 41 straipsniu, priėmė Rezoliuciją 1737 (2006), kuria šiai valstybei nustatomos tam tikros ribojamosios priemonės.

4

Pagal šios rezoliucijos 2 ir 12 punktus Saugumo Taryba:

„2. Šiomis aplinkybėmis nusprendžia, kad Iranas turi nedelsdamas sustabdyti savo branduolinę veiklą, susijusią su branduolinių ginklų platinimo rizika <…>

<…>

12. Nusprendžia, kad visos valstybės narės turi įšaldyti lėšas, kitą finansinį turtą ir ekonominius išteklius, esančius jų teritorijoje šios rezoliucijos priėmimo dieną ar būsimus joje vėliau, kurie priklauso ar kuriuos kontroliuoja asmenys ar subjektai, numatyti priede, ar kiti asmenys ar subjektai, kurie, kaip nustatė Taryba arba [Sankcijų] Komitetas, dalyvauja, yra tiesiogiai susiję ar teikia paramą, įskaitant neteisėtas priemones <…>, Irano branduolinei veiklai, susijusiai su branduolinių ginklų platinimo rizika, ir branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimo veiklai, arba asmenys ar subjektai, veikiantys pirmiau minėtų asmenų vardu ar jų nurodymu, ar subjektai, kurie yra šių asmenų nuosavybė arba jų kontroliuojami; taip pat nusprendžia, kad visos valstybės turi stengtis sutrukdyti savo piliečiams ar jų teritorijoje esantiems asmenims ar subjektams, leisti pirmiau minėtiems asmenims ar subjektams arba jų naudai naudotis lėšomis, finansiniu turtu ar ekonominiais ištekliais.“

5

2007 m. kovo 24 d. Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1747 (2007) Bank Sepah įtrauktas į subjektų, kurie dalyvauja Irano branduolinėje arba balistinių raketų programoje ir kurių turtas turi būti įšaldytas, sąrašą.

6

Įgyvendindama Rezoliuciją 1737 (2006), Europos Sąjungos Taryba priėmė 2007 m. vasario 27 d. Bendrąją poziciją 2007/140/BUSP dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 61, 2007, p. 49).

7

Šios bendrosios pozicijos 1 ir 9 konstatuojamosiose dalyje buvo nurodyta:

<…>

8

Šios bendrosios pozicijos 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta:

„Įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso, arba kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:

<…>“

9

Remdamasi Bendrąja pozicija 2007/140, Taryba priėmė Reglamentą Nr. 423/2007, kuris įsigaliojo 2007 m. balandžio 20 d.

10

Šio reglamento 3 konstatuojamojoje dalyje buvo nurodyta:

„[Bendrojoje pozicijoje 2007/140 numatytos ribojamosios priemonės] patenka į Europos bendrijos steigimo sutarties taikymo sritį, todėl siekiant, kad ekonominės veiklos vykdytojai visose valstybėse narėse jas taikytų vienodai, būtina priimti Bendrijos teisės aktą joms įgyvendinti Bendrijos mastu.“

11

Minėto reglamento 1 straipsnio h ir j punktuose buvo numatyta:

„Šiame reglamente taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

<…>

<…>

12

To paties reglamento 7 straipsnyje buvo numatyta:

„1.   Įšaldomos visos IV priede nurodytiems asmenims, subjektams ir organizacijoms priklausančios, jų turimos, jų valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Į IV priedą įtraukiami asmenys, subjektai ir organizacijos, kurias pagal <…> rezoliucijos 1737 (2006) 12 dalį nurodė <…> Saugumo Taryba arba Sankcijų komitetas.

<…>

3.   IV ir V prieduose nurodytiems fiziniams arba juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms, arba jų naudai neleidžiama nei tiesiogiai, nei netiesiogiai naudotis jokiomis lėšomis arba ekonominiais ištekliais.

4.   Draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra tiesiogiai arba netiesiogiai apeiti 1, 2 ir 3 dalyse minimas priemones.“

13

Reglamento Nr. 423/2007 8 straipsnyje išdėstyta:

„Nukrypdamos nuo 7 straipsnio, kompetentingos valstybių narių institucijos, kaip nurodyta III priede pateiktuose tinklalapiuose, gali nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

<…>“

14

Šio reglamento 9 straipsnyje buvo numatyta:

„Nukrypdamos nuo 7 straipsnio ir su sąlyga, kad IV arba V priede nurodytas asmuo, subjektas arba organizacija privalo atlikti mokėjimą pagal sutartį arba susitarimą, kuris buvo atitinkamo asmens, subjekto arba organizacijos sudarytas, arba įpareigojimą, kuris buvo atitinkamam asmeniui, subjektui arba organizacijai nustatytas iki datos, kai atitinkamą asmenį, subjektą arba organizaciją nurodė Sankcijų komitetas, Saugumo Taryba arba Taryba, kompetentingos valstybių narių institucijos, kaip nurodyta III priede pateiktuose tinklalapiuose, jų manymu tinkamomis sąlygomis gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

15

Minėto reglamento 10 straipsnyje buvo nurodyta:

„1.   Nukrypdamos nuo 7 straipsnio nuostatų kompetentingos valstybių narių institucijos, kaip nurodyta III priede pateiktuose tinklalapiuose, gali jų manymu tinkamomis sąlygomis leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis įšaldytomis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, jeigu laikomasi šių sąlygų:

2.   Nukrypdamos nuo 7 straipsnio nuostatų kompetentingos valstybių narių institucijos, kaip nurodyta III priede pateiktuose tinklalapiuose, jų manymu tinkamomis sąlygomis, gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, jeigu jos nustatė, kad lėšos arba ekonominiai ištekliai reikalingi ypatingosioms išlaidoms, su sąlyga, kad:

<…>“

16

Priėmus Rezoliuciją 1747 (2007) Taryba priėmė 2007 m. balandžio 23 d. Bendrąją poziciją 2007/246/BUSP, kuria iš dalies pakeičiama Bendroji pozicija 2007/140 (OL L 106, 2007, p. 67).

17

Europos Komisija priėmė 2007 m. balandžio 20 d. Reglamentą (EB) Nr. 441/2007, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 423/2007 (OL L 104, 2007, p. 28). Reglamentu Nr. 441/2007 Bank Sepah buvo įtrauktas į Reglamento Nr. 423/2007 IV priede pateiktą sąrašą.

18

2010 m. spalio 25 d. Taryba priėmė Reglamentą Nr. 961/2010, kuriuo panaikintas Reglamentas Nr. 423/2007. Reglamentas Nr. 961/2010 savo ruožtu panaikintas Reglamentu Nr. 267/2012.

19

Reglamento Nr. 961/2010 1 straipsnio h, i punktai ir 16 straipsnis ir Reglamento Nr. 267/2012 1 straipsnio j, k punktai ir 23 straipsnis yra iš esmės identiški Reglamento Nr. 423/2007 1 straipsnio h, j punktams ir 7 straipsniui. Bank Sepah pavadinimas įtrauktas į Reglamento Nr. 961/2010 VII priede ir Reglamento Nr. 267/2012 VIII priede pateiktus sąrašus.

20

Civilinio proceso vykdymo kodekso L. 521-1 straipsnyje nustatyta:

„Prevencinis areštas gali būti taikomas visam skolininkui priklausančiam kilnojamajam, materialiajam ar nematerialiajam turtui. Dėl to jis tampa įšaldytas. <…>“

21

Šio kodekso L. 522-1 straipsnyje numatyta:

„Kreditorius, kuris gavo arba turi vykdomąjį dokumentą, kuriame konstatuojamas fiksuoto dydžio ir vykdytinas reikalavimas, gali parduoti įšaldytą turtą, neviršydamas reikalavimo sumos.“

22

Minėto kodekso 523-1 straipsnyje nurodyta:

„Jeigu areštas susijęs su reikalavimu sumokėti pinigų sumą, arešto veiksmas reiškia, kad ji įšaldoma neviršijant teismo leidžiamos sumos arba, kai toks leidimas nebūtinas, neviršijant sumos, dėl kurios pritaikytas areštas. Areštas turi Civilinio kodekso 2350 straipsnyje numatytas įkaitu užtikrinto skolinio įsipareigojimo pasekmes.“

23

Pagal Civilinio proceso vykdymo kodekso L. 531-1 straipsnį:

„Teisminė prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė gali būti apsaugos sumetimais taikoma nekilnojamajam turtui, komerciniams ištekliams, akcijoms, akcinio kapitalo dalims ir vertybiniams popieriams.“

24

Šio kodekso L. 531-2 straipsnyje numatyta:

„Turtas, kuriam taikoma teisminė prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, gali būti perleidžiamas. Atlygis mokamas ir paskirstomas Conseil d’État (Valstybės Taryba) dekrete nustatytomis sąlygomis.

Vis dėlto, pardavus vertybinius popierius, įrašytus į įgalioto tarpininko atidarytą ir tvarkomą sąskaitą, gautas atlygis gali būti naudojamas kitiems vertybiniams popieriams, kuriais pakeičiami parduoti vertybiniai popieriai, įsigyti.“

25

Civilinio kodekso 2333 straipsnyje numatyta:

„Užtikrinimas – tai susitarimas, kuriuo davėjas suteikia kreditoriui teisę reikalauti pirmumo tvarka, palyginti su kitais davėjo kreditoriais, patenkinti jo skolinius reikalavimus iš konkretaus kilnojamojo turto arba viso esamo ar būsimo materialaus kilnojamojo turto.

<…>“

26

Šio kodekso 2350 straipsnyje numatyta:

„Sumų, daiktų ar vertybinių popierių deponavimas ar įkeitimas, teismo nurodytas kaip garantija arba kaip apsaugos priemonė, turi specialią paskirtį ir suteikia pirmumo teisę, kaip tai suprantama pagal 2333 straipsnį.“

27

2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas, Prancūzija) priteisė iš Bank Sepah bendrovėms Overseas Financial ir Oaktree Finance atitinkamai 2500000 Jungtinių Valstijų dolerių (USD) (apie 1800000 EUR) ir 1500000 USD (apie 1100000 EUR) sumas su teisės aktuose nustatytomis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo minėtos dienos.

28

2007 m.–2011 m. gavusios dalį sumų, 2011 m. gruodžio 2 d.Overseas Financial ir Oaktree Finance paprašė ministre chargé de l’Économie (ekonomikos ministras, Prancūzija) leisti pagal Reglamento Nr. 423/2007 8 straipsnį nutraukti mokėtino likučio įšaldymą. Overseas Financial ir Oaktree Finance pareiškė ieškinį tribunal administratif de Paris (Paryžiaus administracinis teismas, Prancūzija), prašydamos panaikinti implicitinį sprendimą atmesti jų prašymą. 2013 m. spalio 21 d. sprendimu šis teismas ieškinį atmetė.

29

2016 m. gegužės 17 d.Overseas Financial ir Oaktree Finance įteikė Bank Sepah nurodymus sumokėti prieš taikant priverstinį turto areštą ir pardavimą, o 2016 m. liepos 5 d. inicijavo arešto ir išieškotinų skolų pervedimo išieškotojui procedūras ir akcininkų teisių ir vertybinių popierių, saugomų Prancūzijos banko, arešto procedūrą. 2017 m. sausio 9 d. sprendimu vykdymo bylą nagrinėjantis tribunal de grande instance de Paris (Paryžiaus apygardos teismas, Prancūzija) teisėjas patvirtino šiuos areštus ir jų sumą, įskaitant 2007 m. balandžio 26 d.Cour d‘appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas) sprendimu nustatytas palūkanas. Nors Bank Sepah manė, kad privalo sumokėti visas iš jo priteistas pagrindines sumas, jis buvo įsitikinęs, kad neturi mokėti palūkanų, todėl skundė vykdymo priemones šiam vykdymo bylą nagrinėjančiam teisėjui. Jis, be kita ko, nurodė, kad iš jo negali būti priteistos palūkanos, nes jis negalėjo sumokėti skolos dėl force majeure atvejo, kurį lėmė jo lėšų įšaldymas Reglamentu Nr. 423/2007, todėl šių palūkanų skaičiavimas turėjo būti sustabdytas.

30

Kadangi minėtas vykdymo bylą nagrinėjantis teisėjas atmetė šiuos argumentus, Bank Sepah pateikė apeliacinį skundą. 2018 m. kovo 8 d. sprendimu Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas) atmetė šį apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad laikinas Bank Sepah negalėjimas naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais neturėjo įtakos palūkanų skaičiavimui.

31

Be to, šis teismas pažymėjo, kad, pirma, penkerių metų senaties terminas taikomas šios bylos aplinkybėms ir, antra, niekas nedraudė Overseas Financial ir Oaktree Finance kreiptis dėl apsaugos vykdymo priemonių, kurios galėjo nutraukti šį senaties terminą. Kadangi iki 2016 m. gegužės 17 d. nurodymų sumokėti tokių priemonių nebuvo imtasi, Overseas Financial ir Oaktree Finance galėjo reikalauti tik nuo 2011 m. gegužės 17 d., t. y. per penkerius metus iki minėtų nurodymų, apskaičiuotų palūkanų.

32

Ir Bank Sepah, ir Overseas Financial bei Oaktree Finance padavė kasacinius skundus Cour de cassation (Kasacinis teismas, Prancūzija). Overseas Financial ir Oaktree Finance ginčija minėto sprendimo dėl apeliacinio skundo dalį, susijusią su penkerių metų senaties terminu dėl palūkanų.

33

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagrindinės bylos baigtis priklauso nuo to, ar Overseas Financial ir Oaktree Finance galėjo nutraukti senaties termino eigą, taikydamos apsaugos arba priverstinio išieškojimo priemonę įšaldytam Bank Sepah turtui.

34

Šis teismas pažymi, kad nei Reglamente Nr. 423/2007, nei reglamentuose Nr. 961/2010 ir Nr. 267/2012 nėra aiškiai draudžiama kreditoriui inicijuoti apsaugos ar priverstinio išieškojimo priemonių. Atsižvelgiant į sąvokų „lėšų įšaldymas“ ir „ekonominių išteklių įšaldymas“ apibrėžtis šiuose aktuose, negalima atmesti galimybės, kad priemonės, kurioms netaikomas nė vienas iš šiose apibrėžtyse nurodytų draudimų, gali būti taikomos įšaldytam turtui.

35

Konkrečiau kalbant, jam kyla klausimas dėl galimybės be išankstinio leidimo imtis priemonių, kurios neturi išieškotinų skolų pervedimo išieškotojui poveikio, kaip antai teisminių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių ir prevencinio arešto. Iš tiesų, viena vertus, teisminė prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, nesvarbu, ar taikoma nekilnojamajam turtui (hipoteka), komerciniams ištekliams ar akcinio kapitalo dalims ir vertybiniams popieriams (įkeitimas), nereiškia atitinkamo turto ar teisių turėtojo pareigos juos perleisti ir neturi poveikio jo teisei pasirinkti asmenį, kuriam perleidžiamas tas turtas ar teisės. Ji tik reiškia, kad kai perleidžiamas turtas ar teisės, kurioms ši priemonė taikoma, asmens, prašančio taikyti tokią priemonę, skolinis reikalavimas turi būti patenkintas pirmumo tvarka remiantis perleidimo kaina. Kita vertus, kalbant apie prevencinį areštą, pažymėtina, kad jis taip pat neturi išieškotinų skolų pervedimo išieškotojui poveikio, nes areštuotas turtas, skoliniai reikalavimai ir teisės lieka skolininko nuosavybė, ir sukelia įkaitu užtikrinto skolinio įsipareigojimo pasekmių, todėl turi specialią paskirtį ir suteikia pirmumo teisę pagal Civilinį kodeksą.

36

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar dėl tokių priemonių nėra pakeičiama lėšų, į kurias tokios priemonės nukreiptos, „paskirtis“, kaip tai suprantama pagal sąvokos „lėšų įšaldymas“ apibrėžtį, ar apskritai dėl tokių priemonių taikymo neatsiranda galimybės „naudotis“ įšaldytomis lėšomis ir ekonominiais ištekliais, kaip tai suprantama pagal reglamentus Nr. 423/2007, 961/2010 ir 267/2012. Be to, jam kyla klausimas, ar, siekiant atsakyti į šį klausimą, svarbi aplinkybė, kad skolinio reikalavimo pagrindas nesusijęs su Irano branduoline ir balistine programa ir atsirado iki Bank Sepah turto įšaldymo.

37

Tokiomis aplinkybėmis Cour de cassation (Kasacinis teismas, Prancūzija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

38

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio reglamento 1 straipsnio h ir j punktais, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio reglamento 1 straipsnio h ir i punktais, ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio reglamento 1 straipsnio j ir k punktais, reikia aiškinti taip, kad pagal jas draudžiama be išankstinio kompetentingos nacionalinės institucijos leidimo lėšoms ir ekonominiams ištekliams, įšaldytiems remiantis bendra užsienio ir saugumo politika, taikyti apsaugos priemones, kuriomis įtvirtinama atitinkamo kreditoriaus teisė gauti mokėjimą pirmumo tvarka, palyginti su kitais kreditoriais, net jei dėl tokių priemonių turtas nenustoja būti skolininko nuosavybė.

39

Pirmiausia reikia pažymėti: kadangi pirmesniame punkte nurodytos reglamentų Nr. 961/2010 ir Nr. 267/2012 nuostatos iš esmės identiškos Reglamento Nr. 423/2007 1 straipsnio h ir j punktams ir 7 straipsnio 1 daliai, argumentai dėl pastarojo reglamento nuostatų taikomi ir pirmųjų dviejų reglamentų nuostatoms.

40

Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 1 dalyje numatyta: įšaldomos visos šio reglamento IV priede nurodytiems asmenims, subjektams ir organizacijoms priklausančios, jų turimos, jų valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

41

Sąvokos „lėšų įšaldymas“ ir „ekonominių išteklių įšaldymas“ apibrėžtos atitinkamai šio reglamento 1 straipsnio h punkte ir 1 straipsnio j punkte.

42

Reglamento Nr. 423/2007 1 straipsnio h punkte „lėšų įšaldymas“ apibrėžtas kaip „bet kokios formos lėšų judėjimo, pervedimo, keitimo, naudojimo, galimybės pasinaudoti ar operavimo jomis pakeičiant jų dydį, sumą, vietą, nuosavybės teisę, valdymą, pobūdį, paskirtį arba atliekant kitus pakeitimus, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant investicijų portfelio valdymą, uždraudimas“.

43

Iš šios apibrėžties matyti, kad lėšų įšaldymu siekiama kuo labiau apriboti sandorius, kurie gali būti atliekami naudojant įšaldytas lėšas, o tai patvirtina didelis nurodytų atvejų skaičius ir žodžių junginys „bet kokios“. Kalbant apie priemones, kuriomis siekiama apriboti šiuos sandorius, pažymėtina, kad jas taip pat plačiai apibrėžė Sąjungos teisės aktų leidėjas.

44

Tai, kas išdėstyta, taip pat galioja ir sąvokai „ekonominių išteklių įšaldymas“. Ši sąvoka apibrėžta Reglamento Nr. 423/2007 1 straipsnio j punkte: „draudimas naudoti ekonominius išteklius lėšoms, prekėms ar paslaugoms įsigyti bet kokiu būdu, įskaitant jų pardavimą, nuomą arba įkeitimą [hipoteką], tačiau tuo neapsiribojant“.

45

Darytina išvada, kad Reglamente Nr. 423/2007 vartojamos „lėšų įšaldymo“ ir „ekonominių išteklių įšaldymo“ sąvokos apibrėžtos labai plačiai.

46

Kalbant apie priemones, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriomis atitinkamam kreditoriui suteikiama teisė gauti mokėjimą pirmumo tvarka, palyginti su kitais kreditoriais, reikia konstatuoti, kad, kaip savo išvados 55–61 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, dėl tokių priemonių pasikeičia įšaldytų lėšų paskirtis ir leidžiama naudoti įšaldytus ekonominius išteklius turtui, prekėms ar paslaugoms įsigyti.

47

Darytina išvada, kad tokias priemones apima sąvokos „lėšų įšaldymas“ ir „ekonominių išteklių įšaldymas“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 423/2007 1 straipsnio h ir j punktus ir 7 straipsnio 1 dalį.

48

Aplinkybė, kad dėl tokių priemonių turtas nenustoja būti skolininko nuosavybė, negali paneigti šios išvados.

49

Iš tiesų, viena vertus, sąvoka „lėšų įšaldymas“ apima bet kokį lėšų panaudojimą, dėl kurio, be kita ko, pasikeičia šių lėšų paskirtis, net jeigu dėl tokio lėšų panaudojimo turtas nenustoja būti skolininko nuosavybė.

50

Kita vertus, kiek tai susiję su sąvokos „ekonominių išteklių įšaldymas“ apibrėžtimi, pažymėtina, kad joje kaip pavyzdys nurodytas ekonominių išteklių naudojimas, įskaitant jų hipoteką. Vis dėlto tokia priemonė nereiškia, kad turtas nustoja būti skolininko nuosavybė.

51

Todėl reikia konstatuoti, kad pačios sąvokų „lėšų įšaldymas“ ir „ekonominių išteklių įšaldymas“ apibrėžtys apima, be kita ko, priemones, dėl kurių turtas nenustoja būti skolininko nuosavybė.

52

Tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 423/2007, įgyvendinančio Irano Islamo Respublikai nustatytas ribojamąsias priemones, tikslai.

53

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamentu Nr. 423/2007, kaip numatyta jo 3 konstatuojamojoje dalyje, įgyvendinama Bendroji pozicija 2007/140, priimta tam, kad Europos Sąjungoje būtų pasiekti Rezoliucijos 1737 (2006) tikslai, taigi juo siekiama įgyvendinti šią rezoliuciją. Todėl aiškinant šį reglamentą reikia atsižvelgti į minėtos rezoliucijos tekstą ir tikslus (2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Afrasiabi ir kt., C‑72/11, EU:C:2011:874, 43 punktas).

54

Vis dėlto ir iš Rezoliucijos 1737 (2006), ypač jos 2 ir 12 punktų, ir iš Bendrosios pozicijos 2007/140, ypač jos pirmos ir devintos konstatuojamųjų dalių, teksto matyti, kad Irano Islamo Respublikos atžvilgiu priimtos ribojamosios priemonės yra prevencinio pobūdžio, nes jomis siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimo rizikai šioje valstybėje (2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Afrasiabi ir kt., C‑72/11, EU:C:2011:874, 44 punktas).

55

Taigi lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonėmis siekiama neleisti, kad turtas, kuriam taikoma įšaldymo priemonė, galėtų būti naudojamas siekiant gauti lėšų, prekių ar paslaugų, kurias panaudojus galėtų būti prisidedama prie branduolinių ginklų platinimo Irane, su kuriuo kovoti siekiama pagal Rezoliuciją 1737 (2006), Bendrąją poziciją 2007/140 ir Reglamentą Nr. 423/2007 (2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Afrasiabi ir kt., C‑72/11, EU:C:2011:874, 46 punktas).

56

Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 50 punkte, siekiant šių tikslų ne tik teisėta, bet ir būtina, kad sąvokų „lėšų įšaldymas“ ir „ekonominių išteklių įšaldymas“ apibrėžtys būtų aiškinamos plačiai, nes reikia užkirsti kelią bet kokiam įšaldyto turto naudojimui, kuris leistų apeiti nagrinėjamus reglamentus ir išnaudoti sistemos spragas.

57

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, numatytas Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su šio reglamento 1 straipsnio h ir j punktais, draudžia įšaldytam turtui taikyti apsaugos priemones, kuriomis įtvirtinama atitinkamo kreditoriaus teisė gauti mokėjimą pirmumo tvarka, palyginti su kitais kreditoriais, net jei dėl tokių priemonių turtas nenustoja būti skolininko nuosavybė.

58

Be to, reikia patikslinti, kad nors Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnyje įtvirtintas į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo principas ir kiek tai susiję ir su šiomis priemonėmis, kompetentinga nacionalinė institucija gali išduoti išankstinį leidimą pagal šio reglamento 8–10 straipsniuose numatytas išimtis su sąlyga, kad laikomasi juose nustatytų sąlygų.

59

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio reglamento 1 straipsnio h ir j punktais, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio reglamento 1 straipsnio h ir i punktais, ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio reglamento 1 straipsnio j ir k punktais, reikia aiškinti taip, kad pagal jas draudžiama be išankstinio kompetentingos nacionalinės institucijos leidimo lėšoms ir ekonominiams ištekliams, įšaldytiems remiantis bendra užsienio ir saugumo politika, taikyti apsaugos priemones, kuriomis įtvirtinama atitinkamo kreditoriaus teisė gauti mokėjimą pirmumo tvarka, palyginti su kitais kreditoriais, net jei dėl tokių priemonių turtas nenustoja būti skolininko nuosavybė.

60

Antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar atsakant į pirmąjį prejudicinį klausimą svarbu tai, kad skolos, išieškotinos iš asmens ar subjekto, kurio turtas ar ekonominiai ištekliai įšaldyti, priežastis nėra susijusi su Irano branduoline ir balistine programa ir atsirado prieš priimant Rezoliuciją 1737 (2006).

61

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 423/2007 1 straipsnio h ir j punktuose ir atitinkamose reglamentų Nr. 961/2010 ir 267/2012 nuostatose pateiktose sąvokų „lėšų įšaldymas“ ir „ekonominių išteklių įšaldymas“ apibrėžtyse nedaroma skirtumo pagal skolos, išieškotinos iš asmens ar subjekto, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, priežastį.

62

Be to, Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 1 dalyje ir atitinkamose reglamentų Nr. 961/2010 ir Nr. 267/2012 nuostatose lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymo atveju taip pat nedaroma skirtumo pagal šios skolos atsiradimo priežastį.

63

Kaip savo išvados 68 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šiomis aplinkybėmis galimybę taikyti priemonę įšaldytam turtui reikia vertinti atsižvelgiant tik į jos sukeliamas teisines pasekmes, o ne į skolos, su kuria susijusi ši priemonė, priežastį.

64

Reikia pridurti, kad Reglamento Nr. 423/2007 8–10 straipsniuose, kuriuose numatytos ir detalizuojamos baigtinės sąlygos, kurioms esant kompetentingos nacionalinės institucijos gali leisti taikyti tam tikras priemones, kurių poveikis prieštarauja lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymui, nenumatyti atvejai, kai išieškotinos skolos priežastis nesusijusi su Irano branduoline ir balistine programa ir atsirado prieš priimant Rezoliuciją 1737 (2006).

65

Be to, jei reikėtų atsižvelgti į aplinkybę, kad skolinio reikalavimo pagrindas nesusijęs su šia programa ir atsirado prieš priimant Rezoliuciją 1737 (2006), kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų nustatyti, ar tokia aplinkybė egzistuoja, o tai reikštų realią riziką, kad bus apeitas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, ir sukeltų valstybėms narėms keblių įgyvendinimo problemų (pagal analogiją žr. 2007 m. spalio 11 d. Sprendimą Möllendorf ir Möllendorf-Niehuus, C‑117/06, EU:C:2007:596, 58 punktą).

66

Be to, Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad Sąjungos akto, nustatančio ribojamųjų priemonių sistemą, tikslų svarba pateisina net sunkias neigiamas pasekmes kai kuriems ūkio subjektams, įskaitant tuos, kurie visiškai neatsako už situaciją, dėl kurios buvo priimtos atitinkamos priemonės, bet kuriuos, konkrečiai – jų nuosavybės teises, šios priemonės paveikia (pagal analogiją žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 361 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

67

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: atsakant į pirmąjį klausimą nėra svarbu tai, kad skolos, išieškotinos iš asmens ar subjekto, kurio turtas ar ekonominiai ištekliai įšaldyti, priežastis nesusijusi su Irano branduoline ir balistine programa ir atsirado prieš priimant Rezoliuciją 1737 (2006).

68

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: