–

X ir Z, atstovaujamų advocaat S. A. J. T. Hoogendoorn,

–

Autoriteit Persoonsgegevens, atstovaujamos advocaten G. Dictus ir N. N. Bontje,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir C. S. Schillemans,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos L. Aguilera Ruiz,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes, P. Barros da Costa, L. Medeiros ir I. Oliveira,

–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos H. Leppo,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Erlbacher, H. Kranenborg ir D. Nardi,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1; klaidų ištaisymai OL L 127, 2018, p. 2 ir OL L 74, 2021, p. 35) 55 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant X ir Z ginčą su Autoriteit persoonsgegevens (Asmens duomenų apsaugos institucija, Nyderlandai, toliau – AP) dėl žurnalistų galimybės susipažinti su teismo bylos medžiagoje esančiais jų asmens duomenimis per Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) administracinių ginčų skyriuje vykusį teismo posėdį byloje, kurioje Z buvo bylos šalis, o X – jo atstovas.

3

Reglamento 2016/679 20 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„[N]ors šis reglamentas, inter alia, taikomas ir teismų bei kitų teisminių institucijų veiklai, Sąjungos ar valstybės narės teisėje galėtų būti nurodytos duomenų tvarkymo operacijos ir duomenų tvarkymo procedūros tvarkant asmens duomenis teismuose bei kitose teisminėse institucijose. Siekiant apsaugoti teisminių institucijų nepriklausomumą vykdant jų teismines užduotis, įskaitant jų sprendimų priėmimo nepriklausomumą, priežiūros institucijų kompetencijai neturėtų priklausyti asmens duomenų tvarkymas teismams vykdant jų teismines funkcijas. Tokių duomenų tvarkymo operacijų priežiūrą turėtų būti galima pavesti konkrečioms valstybės narės teismų sistemos įstaigoms; visų pirma jos turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių, skatinti teisminių institucijų narių informuotumą apie jų prievoles pagal šį reglamentą ir nagrinėti su tokiomis duomenų tvarkymo operacijomis susijusius skundus.“

4

Šio reglamento 2 straipsnyje nustatyta:

„1.   Šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

2.   Šis reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai:

3.   Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomas [2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102)]. Reglamentas [Nr. 45/2001] ir kiti Sąjungos teisės aktai, taikytini tokiam asmens duomenų tvarkymui, pagal 98 straipsnį pritaikomi pagal šio reglamento principus ir taisykles.

<…>“

5

Minėto reglamento 4 straipsnio 2 punkte sąvoka „duomenų tvarkymas“ apibrėžiama kaip:

„bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.“

6

Šio reglamento 51 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad viena arba kelios nepriklausomos valdžios institucijos yra atsakingos už šio reglamento taikymo stebėseną, kad būtų apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės tvarkant duomenis ir sudarytos palankesnės sąlygos laisvam asmens duomenų judėjimui Sąjungoje (toliau – priežiūros institucija).“

7

Galiausiai Reglamento 2016/679 55 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kiekviena priežiūros institucija turi kompetenciją savo valstybės narės teritorijoje vykdyti pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis ir naudotis pagal šį reglamentą jai suteiktais įgaliojimais.

2.   Jeigu duomenis tvarko valdžios institucijos arba privačios įstaigos, veikiančios pagal 6 straipsnio 1 dalies c arba e punktą, kompetenciją turi atitinkamos valstybės narės priežiūros institucija. Tokiais atvejais 56 straipsnis netaikomas.

3.   Priežiūros institucijos nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas.“

8

Siekdama įgyvendinti Reglamentą 2016/679 Nyderlandų Karalystė priėmė 2018 m. gegužės 16 d.Wet houdende regels ter uitvoering van Verordening (ES) 2016/679 van het Europees Parlement en de Raad van 27 april 2016 betreffende de bescherming van natuurlijke personen in verband met de verwerking van persoonsgegevens en betreffende het vrije verkeer van die gegevens en tot intrekking van Richtlijn 95/46/EG (algemene verordening gegevensbescherming) (PbEU 2016, L 119) (Uitvoeringswet Algemene verordening gegevensbescherming) [Įstatymas, kuriuo nustatomos Reglamento 2016/679 taikymo taisyklės (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo įstatymas)] (Stb., Nr. 144, 2018). Šio įstatymo 6 straipsnyje AP pavedama prižiūrėti, kaip Nyderlanduose laikomasi Reglamento 2016/679. Nė vienoje šio įstatymo nuostatoje nepakartota Reglamento 2016/679 55 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis.

9

2018 m. gegužės 31 d.Raad van State (Valstybės Taryba) administracinių ginčų skyriaus pirmininkas, Centrale Raad van Beroep (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnautojų bylų apeliacinis teismas, Nyderlandai) ir College van Beroep voor het bedrijfsleven (Apeliacinis administracinis ekonominių bylų teismas, Nyderlandai) vadovai priėmė Regeling verwerking Persoonsgegevens bestuursrechtelijke colleges (Nutarimas dėl asmens duomenų tvarkymo administraciniuose teismuose). Pastarasis teismas įsteigė AVG-commissie bestuursrechtelijke colleges (Administracinių teismų asmens duomenų apsaugos komisija, Nyderlandai). Jai pavesta patarti Raad van State (Valstybės Taryba) administracinių ginčų skyriaus pirmininkui, Centrale Raad van Beroep (Socialinės apsaugos ir valstybės tarnautojų bylų apeliacinis teismas) ir College van Beroep voor het bedrijfsleven (Administracinis apeliacinis ekonominių bylų teismas) vadovybei dėl skundų, susijusių su Reglamente 2016/679 užtikrinamų teisių paisymu, nagrinėjimo.

10

Po 2018 m. spalio 30 d.Raad van State (Valstybės Taryba, Nyderlandai) administracinių ginčų skyriuje įvykusio posėdžio byloje, kurioje Z buvo bylos šalis, o X – jo atstovas, prie šių asmenų priėjo žurnalistas. Per pokalbį X sužinojo, kad žurnalistas turi dokumentų iš atitinkamos bylos medžiagos, įskaitant jo paties parengtus dokumentus, kuriuose, be kita ko, buvo nurodytas jo vardas ir pavardė, adresas ir Z nacionalinis identifikavimo numeris. Žurnalistas jam paaiškino, kad ši informacija jam buvo suteikta pasinaudojus teise gauti bylos medžiagą, kurią žurnalistams užtikrina Raad van State (Valstybės Taryba) administracinių ginčų skyrius.

11

2018 m. lapkričio 21 d. raštu Raad van State (Valstybės Taryba) administracinių ginčų skyriaus pirmininkas patvirtino X, kad šis skyrius teikia žiniasklaidai tam tikrą informaciją apie nagrinėjamas bylas. Jis nurodė, kad posėdžio dieną Raad van State (Valstybės Taryba) ryšių tarnyba pateikia dalyvaujantiems žurnalistams dokumentus, galinčius jiems padėti sekti posėdžius, t. y. ieškinio kopiją, atsiliepimo į ieškinį kopiją ir prireikus ginčijamo teismo sprendimo kopiją, o baigiantis dienai šie dokumentai sunaikinami.

12

Tuomet X ir Z paprašė AP imtis prieš Raad van State (Valstybės Taryba) asmens duomenų apsaugos taisyklių „įgyvendinimo priemonių“. Savo prašymuose, kurie prilygo skundams, jie tvirtino, kad Raad van State (Valstybės Taryba), leisdama žurnalistams susipažinti su jų asmens duomenimis, esančiais teismo bylos medžiagoje, pažeidė Reglamentą 2016/679.

13

Atsakydama į šiuos prašymus AP nurodė, kad pagal Reglamento 2016/679 55 straipsnio 3 dalį neturi kompetencijos prižiūrėti Raad van State (Valstybės Taryba) atliktų atitinkamų asmens duomenų tvarkymo operacijų. Tuomet ji X ir Z prašymus perdavė Administracinių teismų asmens duomenų apsaugos komisijai, o ši savo ruožtu juos perdavė Raad van State (Valstybės Taryba) administracinių ginčų skyriaus pirmininkui.

14

Raad van State (Valstybės Taryba) administracinių ginčų skyriaus pirmininkas išnagrinėjo X ir Z prašymus kaip skundus dėl jo 2018 m. lapkričio 21 d. rašto ir, susipažinęs su Administracinių teismų asmens duomenų apsaugos komisijos nuomone, nustatė naują galimybės susipažinti su teismo bylų medžiaga tvarką, kuri buvo paskelbta Raad van State (Valstybės Taryba) interneto svetainėje.

15

X ir Z prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme – Rechtbank Midden-Nederland (Vidurio Nyderlandų apylinkės teismas, Nyderlandai) – apskundė sprendimą, kuriuo AP nepripažino savo kompetencijos nagrinėti jų prašymus.

16

Anot šio teismo, žurnalistams suteikta galimybė susipažinti su teismo bylos medžiaga, kurioje yra asmens duomenų, ir tų duomenų pateikimas laikinam disponavimui yra asmens duomenų „tvarkymas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2016/679 4 straipsnio 2 punktą, su kuriuo nagrinėjamu atveju X ir Z nesutiko. Vis dėlto siekdamas nustatyti, ar AP iš tikrųjų neturėjo kompetencijos priimti sprendimo dėl X ir Z prašymų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, kaip reikia aiškinti šio reglamento 55 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad priežiūros institucija nėra kompetentinga prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, „vykdydami savo teismines funkcijas“.

17

Šiomis aplinkybėmis Rechtbank Midden-Nederland (Vidurio Nyderlandų apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento 2016/679] 55 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad iš frazės „duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas“ galima suprasti, kad teisminės institucijos leidžia susipažinti su procesiniais dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, ir toks susipažinimas, kaip nurodyta sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, užtikrinamas žurnalistui pateikiant šių procesinių dokumentų kopijas?

18

Prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2016/679 55 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad atvejis, kai teismas laikinam disponavimui pateikia žurnalistams procesinius dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų, priskiriamas prie jo „teisminių funkcijų“ vykdymo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Šiomis aplinkybėmis jam neaišku, ar siekiant atsakyti į šį klausimą reikia atsižvelgti į tai, kad priežiūros institucijos įgaliojimų vykdymas gali pakenkti teisėjų nepriklausomumui konkrečiose bylose priimant sprendimus. Jam taip pat kyla klausimas, ar reikia atsižvelgti į procesinių dokumentų pateikimo pobūdį ir tikslą, t. y. leisti žurnalistams geriau nušviesti teismo proceso eigą, arba į tai, ar toks pateikimas grindžiamas aiškiu teisiniu pagrindu nacionalinėje teisėje.

19

Pirmiausia Z teigia, kad pateiktas klausimas yra hipotetinis, todėl nepriimtinas. Anot jo, priešingai, nei nurodyta prašyme priimti prejudicinį sprendimą, atitinkamus duomenis tvarko ne Raad van State (Valstybės Taryba) administracinių ginčų skyrius, o jos ryšių tarnyba, kuri nėra teismas. Šiame prašyme taip pat yra kitų klaidų ar netikslumų, visų pirma susijusių su prie X ir Z po teismo posėdžio priėjusio asmens statusu ir tiksliu prašymų, kuriuos AP perdavė Raad van State (Valstybės Taryba) administracinių ginčų skyriaus pirmininkui, turiniu.

20

Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinas tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus, arba problema hipotetinė (2020 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Dokumentų klastojimas), C‑510/19, EU:C:2020:953, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

21

Be to, vykstant SESV 267 straipsnyje numatytam procesui, grindžiamam aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo kompetencijos atskyrimu, tik nacionalinis teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti pagrindinės bylos faktines aplinkybes (žr. 2017 m. balandžio 26 d. Sprendimo Farkas, C‑564/15, EU:C:2017:302, 37 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

22

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nacionalinis teismas turi pareikšti nuomonę dėl Reglamento 2016/679 55 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindinėje byloje nagrinėjamam procesinių dokumentų, kuriuose yra asmens duomenų, pateikimui, siekiant nustatyti, ar AP kompetentinga tikrinti tokio pateikimo teisėtumą. Be to, iš pirmesniame šio sprendimo punkte primintos jurisprudencijos matyti, kad Z negali paneigti nacionalinio teismo pateikto klausimo svarbos prezumpcijos vien ginčydamas jo prašyme išdėstytas faktines aplinkybes, dėl kurių Teisingumo Teismas neturi pareikšti pozicijos. Iš to darytina išvada, kad Z pareikštą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti.

23

Z taip pat teigia, kad Reglamento 2016/679 55 straipsnio 3 dalį Teisingumo Teismas turėtų pripažinti negaliojančia, nes šioje nuostatoje numatytas atitinkamos priežiūros institucijos kompetencijos nebuvimas, kiek tai susiję su duomenų tvarkymo operacijomis, kurias teismai atlieka „įgyvendindami savo teismines funkcijas“, nėra siejamas su valstybių narių pareiga numatyti konkrečias šių tvarkymo operacijų priežiūros taisykles, o tai prieštarauja reikalavimams, kylantiems iš teisės į veiksmingą teisinę gynybą.

24

Vis dėlto tokiems argumentams negalima pritarti, nes, kaip matyti iš Reglamento 2016/679 20 konstatuojamosios dalies, priimdamas šio reglamento 55 straipsnio 3 dalį Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė netaikyti jokios priežiūros teismų atliekamoms duomenų tvarkymo operacijoms „vykdant savo teismines užduotis“, o tik atmetė galimybę šių operacijų priežiūrą patikėti išorės institucijai.

25

Siekiant atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, apibendrintą šio sprendimo 18 punkte, visų pirma pažymėtina, kad Reglamento 2016/679 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis reglamentas taikomas bet kokiam „asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti j[ai] sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis“. Darytina išvada, kad, išskyrus Reglamento 2016/679 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, jis taikomas tiek privačių asmenų, tiek viešosios valdžios institucijų atliekamoms duomenų tvarkymo operacijoms, įskaitant, kaip nurodyta jo 20 konstatuojamojoje dalyje, teismines institucijas, kaip antai teismus.

26

Tokį aiškinimą patvirtina tai, kad įvairiose Reglamento 2016/679 nuostatose numatyta pritaikomųjų priemonių, kuriomis siekiama atsižvelgti į teismų atliekamo tvarkymo ypatumus. Taip yra konkrečiai šio reglamento 55 straipsnio 3 dalies atveju: pagal ją atmetama bet kokia priežiūros institucijos kompetencija, kiek tai susiję su duomenų tvarkymo operacijomis, kurias atlieka teismai, „vykdydami savo teismines funkcijas“.

27

Šiuo klausimu Reglamentas 2016/679 skiriasi nuo 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 375), kuri netaikoma teismams (2021 m. balandžio 15 d. Sprendimo Friends of the Irish Environment, C‑470/19, EU:C:2021:271, 34–40 punktai).

28

Siekiant nustatyti teismų atliekamų duomenų tvarkymo operacijų jiems vykdant savo teismines funkcijas sąvokos pagal Reglamento 2016/679 55 straipsnio 3 dalį apimtį, būtina priminti, kad aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2020 m. spalio 6 d. Sprendimo Jobcenter Krefeld, C‑181/19, EU:C:2020:794, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29

Šiuo klausimu iš Reglamento 2016/679 55 straipsnio matyti, kad šiuo straipsniu siekiama apibrėžti įgaliojimus asmens duomenų tvarkymo priežiūros srityje, visų pirma – atriboti nacionalinei priežiūros institucijai suteiktus įgaliojimus.

30

Taigi Reglamento 2016/679 55 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ši priežiūros institucija neturi kompetencijos prižiūrėti tvarkymo operacijų, kurias teismai atlieka „įgyvendindami savo teismines funkcijas“.

31

Reglamento 2016/679 20 konstatuojamojoje dalyje, į kurią atsižvelgiant turi būti aiškinama ši 55 straipsnio 3 dalis, patikslinta, kad teismų atliekamų duomenų tvarkymo operacijų „vykdant jų teismines funkcijas“ priežiūrą turėtų būti galima pavesti konkrečioms valstybės narės teismų sistemos įstaigoms, o ne šiai teisminei institucijai priklausančiai priežiūros institucijai, siekiant „apsaugoti teisminių institucijų nepriklausomumą vykdant jų teismines užduotis, įskaitant jų sprendimų priėmimo nepriklausomumą“.

32

Kaip savo išvados 80 ir 81 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, iš pačios Reglamento 2016/679 20 konstatuojamosios dalies formuluotės, konkrečiai – iš vartojamo žodžio „įskaitant“, matyti, kad šio reglamento 55 straipsnio 3 dalyje siekiamo tikslo išsaugoti teisminės valdžios nepriklausomumą vykdant teismines funkcijas apimtis negali būti apribota vien iki teisėjų nepriklausomumo priimant konkretų sprendimą garantijos.

33

Iš tiesų teisminės valdžios nepriklausomumo išsaugojimas apskritai suponuoja, kad teisminės funkcijos turi būti vykdomos visiškai autonomiškai, teismų nesaisto jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, jie negauna jokių nurodymų ar įpareigojimų, todėl yra apsaugoti nuo bet kokio kišimosi ar išorinio spaudimo, galinčio pakenkti jų narių sprendimų laisvei ir turėti įtakos jų sprendimams. Kad būtų paisoma pagal Sąjungos teisę reikalaujamų nepriklausomumo ir nešališkumo garantijų, turi egzistuoti taisyklės tam, kad teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar teismui nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jo neutralumo konkrečių interesų požiūriu (žr., be kita ko, 2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses, C‑64/16, EU:C:2018:117, 44 punktą; 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 63 punktą; 2019 m. birželio 24 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas), C‑619/18, EU:C:2019:531, 72 punktą ir 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19, C‑840/19, EU:C:2021:1034, 225 punktą).

34

Taigi Reglamento 2016/679 55 straipsnio 3 dalyje esanti nuoroda į teismų atliekamas duomenų tvarkymo operacijas „vykdant savo teismines funkcijas“ šio reglamento kontekste turi būti suprantama kaip apimanti ne tik asmens duomenų tvarkymą, kurį atlieka teismai konkrečiose bylose, bet plačiau – visas teismų atliekamas duomenų tvarkymo operacijas vykdant teisminę veiklą, taigi priežiūros institucijos kompetencijai nepriklauso duomenų tvarkymo operacijos, kurių priežiūra, vykdoma šios institucijos, tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų daryti įtaką jos narių nepriklausomumui arba nulemti jų sprendimus.

35

Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors teismo atliekamo duomenų tvarkymo pobūdis ir tikslas iš principo susiję su šio tvarkymo teisėtumo tikrinimu, jie gali būti požymiai, rodantys, kad duomenų tvarkymas priskiriamas prie šio teismo „teisminių funkcijų“ vykdymo.

36

Savo ruožtu klausimai, ar duomenų tvarkymas pagrįstas aiškiu teisiniu pagrindu nacionalinėje teisėje arba ar jame esantys asmens duomenys gali būti teisėtai atskleisti tretiesiems asmenims, yra susiję išimtinai su duomenų tvarkymo teisėtumo tikrinimu, nes šie aspektai neturi reikšmės nustatant, ar priežiūros institucija yra kompetentinga užtikrinti šio tvarkymo priežiūrą pagal Reglamento 2016/679 55 straipsnį.

37

Dėl duomenų tvarkymo, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, konstatuotina, kad, nepažeidžiant Reglamente 2016/679 numatytų esminių pareigų laikymosi, priežiūros institucijos kompetencijai pagal šio reglamento 55 straipsnio 3 dalį nepriklauso prižiūrėti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, įgyvendindami informavimo apie jų spręstinas bylas tvarką, pavyzdžiui, laikino teismo bylos medžiagos suteikimo žurnalistams siekiant jiems padėti užtikrinti informavimą žiniasklaidoje.

38

Atsižvelgiant į konkrečios bylos dalyką ir kontekstą, informacijos, gautos iš teismo bylos medžiagos, kuri gali būti pateikta žurnalistams, kad jie galėtų nušviesti teismo proceso eigą arba paaiškinti vieną ar kitą priimto sprendimo aspektą, nustatymas yra aiškiai susijęs su šių teismų „teisminės funkcijos“, kurios kontrolė, atliekama išorės institucijos, galėtų apskritai pažeisti nepriklausomumą, vykdymu.

39

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą atsakytina: Reglamento 2016/679 55 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad atvejis, kai teismas laikinam disponavimui pateikia žurnalistams procesinius dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų, kad jie galėtų geriau nušviesti šio proceso eigą, priskiriamas prie jo „teisminių funkcijų“ vykdymo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 55 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad atvejis, kai teismas laikinam disponavimui pateikia žurnalistams procesinius dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų, kad jie galėtų geriau nušviesti šio proceso eigą, priskiriamas prie jo „teisminių funkcijų“ vykdymo, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.