TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. rugsėjo 2 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Elektroniniai ryšiai – Reglamentas (ES) 2015/2120 – 3 straipsnis – Atvira interneto prieiga – 3 straipsnio 1 dalis – Galutinių paslaugų gavėjų teisės – 3 straipsnio 2 dalis – Susitarimų ar komercinės praktikos, ribojančių galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis teisėmis, draudimas – 3 straipsnio 3 dalis – Pareiga valdyti srautą vienodomis sąlygomis be diskriminavimo – Galimybė įgyvendinti pagrįstas srauto valdymo priemones – Papildoma tarifų pasirinktis, vadinama „nuliniu tarifu“ – „Nulinio tarifo“ netaikymas tarptinklinio ryšio atveju“

Byloje C‑854/19

dėl Verwaltungsgericht Köln (Kelno administracinis teismas, Vokietija) 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2019 m. lapkričio 22 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Vodafone GmbH

prieš

Bundesrepublik Deutschland, atstovaujamą Bundesnetzagentur für Elektrizität, Gas, Telekommunikation, Post und Eisenbahnen,

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas N. Wahl (pranešėjas), teisėjai F. Biltgen ir J. Passer,

generalinis advokatas E. Tanchev,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–	Vodafone GmbH, atstovaujamos Rechtsanwältin D. Herrmann,

–	Bundesnetzagentur für Elektrizität, Gas, Telekommunikation, Post und Eisenbahnen, atstovaujamos C. Mögelin ir F. Still,

–	Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir D. Klebs,

–	Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir J. M. Hoogveld,

–	Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch,

–	Europos Komisijos, atstovaujamos T. Scharf, G. Braun ir L. Nicolae,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012, p. 10), iš dalies pakeisto 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2120 (OL L 310, 2015, p. 1) (toliau – Tarptinklinio ryšio reglamentas), 6a straipsnio bei 6b straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ir dėl 2016 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/2286, kuriuo nustatomos išsamios sąžiningo naudojimo taisyklių taikymo, papildomų mažmeninių tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo tvarumo vertinimo metodikos taikymo ir prašymo, kurį to vertinimo tikslu turi pateikti tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, teikimo taisyklės (OL L 344, 2016, p. 46; toliau – Įgyvendinimo reglamentas), 2 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Vodafone GmbH ir Bundesrepublik Deutschland (Vokietijos Federacinė Respublika), atstovaujamos Bundesnetzagentur für Elektrizität, Gas, Telekommunikation, Post und Eisenbahnen (Federalinė elektros energijos, dujų, telekomunikacijų, pašto ir geležinkelių tinklų agentūra, Vokietija, toliau – Bundesnetzagentur) ginčą dėl sprendimo, kuriuo pastaroji nurodė minėtai bendrovei nutraukti tam tikrų interneto prieigos paslaugų teikimą.

Teisinis pagrindas

Reglamento 2015/2120 6, 8 ir 9 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(6)	galutiniai paslaugų gavėjai, naudodamiesi savo interneto prieigos paslauga, turėtų turėti teisę į prieigą prie informacijos ir turinio bei galėti juos skleisti ir naudoti bei teikti taikomąsias programas ir paslaugas nediskriminuojant. <…>

<…>

(8)

teikiant interneto prieigos paslaugas, tų paslaugų tiekėjai [teikėjai] visam srautui turėtų taikyti vienodas sąlygas be diskriminavimo, apribojimų ar kišimosi, neatsižvelgiant į tai, kas yra srauto siuntėjas ar gavėjas, koks jo turinys, taikomoji programa ar paslauga arba galiniai įrenginiai. Pagal bendruosius Sąjungos teisės principus ir nusistovėjusią teismo praktiką palyginamiems atvejams neturėtų būti taikomos skirtingos sąlygos, o skirtingiems atvejams neturėtų būti taikomos vienodos sąlygos išskyrus atvejus, kai tai objektyviai pateisinama;

(9)

pagrįsto srauto valdymo tikslas – prisidėti prie veiksmingo tinklo išteklių naudojimo ir bendros perdavimo kokybės optimizavimo reaguojant į konkrečių kategorijų srauto objektyviai skirtingus paslaugų techninės kokybės reikalavimus – taigi perduodamo turinio, taikomųjų programų ir paslaugų. Interneto prieigos paslaugų teikėjų taikomos pagrįsto srauto valdymo priemonės turėtų būti skaidrios, nediskriminuojančios ir proporcingos ir neturėtų būti grindžiamos komerciniais sumetimais. Reikalavimas, kad srauto valdymo priemonės būtų nediskriminuojančios, neužkerta kelio interneto prieigos paslaugų teikėjams, siekiant optimizuoti bendrą perdavimo kokybę, įgyvendinti srauto valdymo priemones, kuriomis diferencijuojamos objektyviai skirtingos srauto kategorijos. Bet kuris toks diferencijavimas, siekiant optimizuoti bendrą kokybę ir paslaugų gavėjų patirtį, turėtų būti leidžiamas tik remiantis specifinių kategorijų srauto objektyviai skirtingais paslaugų techninės kokybės reikalavimais (pavyzdžiui, delsos, drebėjimo, paketų praradimo ir juostos pločio atžvilgiu), o ne komerciniais sumetimais. Tokios diferencijavimo priemonės turėtų būti proporcingos bendros kokybės optimizavimo tikslui ir jomis lygiaverčiam srautui turėtų būti taikomos vienodos sąlygos. Tokios priemonės neturėtų būti taikomos ilgiau negu būtina.“

4	Šio reglamento 1 straipsnio „Dalykas ir taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta: „Šiuo reglamentu nustatomos bendros taisyklės, kad būtų užtikrintos vienodos ir nediskriminuojančios sąlygos srauto atžvilgiu teikiant interneto prieigos paslaugas ir susijusios galutinių paslaugų gavėjų teisės.“

Minėto reglamento 3 straipsnio „Atviros interneto prieigos užtikrinimas“ 1–3 dalyse nustatyta:

„1. Galutiniai paslaugų gavėjai, naudodamiesi savo interneto prieigos paslauga, turi teisę į prieigą prie informacijos ir turinio, gali juos skleisti, naudoti ir teikti pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas bei naudoti pasirinktus galinius įrenginius neatsižvelgiant į galutinio paslaugų gavėjo ar paslaugų teikėjo vietą arba informacijos, turinio, taikomosios programos arba paslaugos vietą, kilmę ar paskirties vietą.

<…>

2. Interneto prieigos paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų susitarimai dėl interneto prieigos paslaugų komercinių ir techninių sąlygų bei parametrų, kaip antai, kainos, duomenų kiekio ar spartos, ir interneto prieigos paslaugų teikėjų komercinė praktika neturi riboti galimybės galutiniams paslaugų gavėjams naudotis 1 dalyje nustatytomis teisėmis.

3. Interneto prieigos paslaugų teikėjai teikdami interneto prieigos paslaugas visam srautui taiko vienodas sąlygas be diskriminavimo, apribojimų ar kišimosi, neatsižvelgiant į tai, kas yra siuntėjas ir gavėjas, koks yra prieinamas ar skleidžiamas turinys, kokios taikomosios programos ar paslaugos yra naudojamos ar teikiamos arba kokie galiniai įrenginiai yra naudojami.

Pirma pastraipa neužkertamas kelias interneto prieigos paslaugų teikėjams diegti pagrįstas srauto valdymo priemones. Kad tokios priemonės būtų laikomos pagrįstomis, jos turi būti skaidrios, nediskriminacinės, proporcingos ir turi būti grindžiamos ne komerciniais sumetimais, o objektyviai skirtingais specifinėms srauto kategorijoms taikomais paslaugų techninės kokybės reikalavimais. Tokiomis priemonėmis neturi būti stebimas konkretus turinys, ir jos neturi būti taikomos ilgiau, nei būtina.

Interneto prieigos paslaugų teikėjai neturi taikyti srauto valdymo priemonių, kurios viršytų antroje pastraipoje nustatytas priemones, ir visų pirma neturi blokuoti, sulėtinti, keisti, apriboti, trukdyti perduoti, pabloginti ar diskriminuoti konkretaus turinio, taikomųjų programų ar paslaugų arba tam tikrų jų kategorijų, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės yra būtinos, jas taikant tik tiek laiko, kiek būtina, siekiant:

laikytis Sąjungos teisėkūros procedūra priimamų aktų arba nacionalinės teisės aktų, atitinkančių Sąjungos teisę, kurie taikomi interneto prieigos paslaugų teikėjui, arba siekiant laikytis priemonių, atitinkančių Sąjungos teisės aktus, kuriais įgyvendinami tokie Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai arba nacionalinės teisės aktai, įskaitant teismo arba viešosios valdžios institucijų, kurioms suteikti atitinkami įgaliojimai, sprendimų;

b)	išlaikyti tinklo, per tą tinklą teikiamų paslaugų ir galutinių paslaugų gavėjų galinių įrenginių vientisumą ir saugumą;

c)	užkirsti kelią gresiančiai tinklo perkrovai ir sušvelninti neįprastos arba laikinos tinklo perkrovos poveikį, su sąlyga, kad lygiaverčiams srautams taikomos vienodos sąlygos.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

6	Vodafone yra informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje veikianti įmonė.

Ši įmonė savo klientams siūlo papildyti bazinį paslaugų paketą užsisakant nemokamas tarifų pasirinktis, vadinamas „nuliniu tarifu“, t. y. „Vodafone Pass“ („Video Pass“, „Music Pass“, „Chat Pass“, ir „Social Pass“). Šios tarifų pasirinktys leidžia naudotis Vodafone įmonių partnerių paslaugomis, neįskaitant duomenų kiekio, suvartoto naudojantis šiomis paslaugomis, į baziniame paslaugų pakete suteiktą duomenų kiekį. Vis dėlto sulėtėjęs perdavimo greitis, numatytas tuo atveju, kai išnaudojamas baziniame pakete suteiktas duomenų kiekis, taip pat taikomas naudojimuisi įmonių partnerių paslaugomis. Pirmoji tarifų pasirinktis jau būna įtraukta į bazinį paketą, o už papildomą mokestį klientai gali užsisakyti kitas tarifų pasirinktis.

Bendrosiose sutarčių sąlygose numatyta, kad tokios tarifų pasirinktys galioja tik nacionalinėje teritorijoje. Užsienyje naudojantis įmonių partnerių paslaugomis suvartotas duomenų kiekis įskaitomas į baziniame pakete suteiktą duomenų kiekį. Vodafone pasilieka teisę ateityje siūlyti tarifų pasirinktis ir kitose valstybėse narėse. Tokiu atveju turėtų būti taikomos „sąžiningo naudojimo taisyklės“, numatančios, kad šiose kitose valstybėse naudojimuisi kiekviena tarifų pasirinktimi būtų daugiausia skirta 5 GB duomenų per mėnesį.

2018 m. birželio 15 d. sprendime Bundesnetzagentur konstatavo, pirma, jog tai, kad iš bazinio paketo atskaitomas judriojo ryšio duomenų kiekis, skirtas naudoti „Vodafone Pass“ užsienyje, prieštarauja Tarptinklinio ryšio reglamento 6a straipsniui, siejamam su jo 2 straipsnio 2 dalies r punktu. Antra, ji konstatavo, kad 5 GB duomenų naudojimo užsienyje riba prieštarauja šio reglamento 6b straipsnio 1 daliai, siejamai su Įgyvendinimo reglamento 4 straipsnio 2 dalimi. Todėl Bundesnetzagentur uždraudė Vodafone naudoti atitinkamas tarifų pasirinktis, nes jos prieštarauja minėtoms nuostatoms.

10	2018 m. liepos 9 d.Vodafone pateikė skundą dėl 2018 m. birželio 15 d. sprendimo; jį Bundesnetzagentur atmetė 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu.

2018 m. gruodžio 11 d.Vodafone pareiškė ieškinį dėl pastarojo sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Grįsdama šį ieškinį ji iš esmės tvirtina, kad tarifų pasirinktys yra atskira duomenų perdavimo paslauga ir nėra vienos reguliuojamos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos, kaip ši suprantama pagal Tarptinklinio ryšio reglamento 6a straipsnį, dalis. Be to, šios tarifų pasirinktys yra papildomos ir atitinka neapibrėžto duomenų kiekio paslaugų paketą, kaip tai suprantama pagal Įgyvendinimo reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar tokiu atveju atitinkama įmonė pažeidžia Tarptinklinio ryšio reglamento 6a ir 6b straipsnius, siejamus su šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies m punktu, taip pat Įgyvendinimo reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir 2 straipsnio 2 dalies c punktą.

Šiomis aplinkybėmis manydamas, kad Sąjungos teisės išaiškinimas yra būtinas siekiant priimti sprendimą pagrindinėje byloje, Verwaltungsgericht Köln (Kelno administracinis teismas, Vokietija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar tuo atveju, kai judriojo ryšio tarifas, kuriuo klientai gali naudotis užsienyje ir kuris apima tam tikrą mėnesinį mobiliųjų duomenų limitą, kurį išnaudojus sumažinama perdavimo sparta, gali būti papildytas nemokama tarifų pasirinktimi, kurią užsisakius šalies viduje galima naudotis tam tikromis telekomunikacijų įmonės partnerių paslaugomis, kuriomis naudojantis išnaudotas duomenų kiekis neįtraukiamas į mėnesinį mobiliųjų duomenų limitą, o užsienyje atitinkamas duomenų kiekis yra įskaitomas į mėnesinį mobiliųjų duomenų limitą, [Tarptinklinio ryšio reglamento] 6a straipsnyje, siejamame su 2 straipsnio 2 dalies m punktu, vartojamą reguliuojamos duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugos sąvoką reikia suprasti taip, kad judriojo ryšio tarifas ir tarifų pasirinktis kartu turi būti laikomi viena reguliuojama duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslauga ir tai reiškia, kad neįtraukti naudojantis partnerių paslaugomis tik šalies viduje išnaudoto duomenų kiekio į mėnesinį duomenų limitą yra draudžiama?

Jei atsakymas į pirmojo klausimo a dalį būtų teigiamas: ar, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, [Tarptinklinio ryšio reglamento] 6a straipsnį reikia aiškinti taip, kad naudojantis partnerių paslaugomis užsienyje išnaudoto duomenų kiekio įtraukimas į mėnesinį mobiliųjų duomenų limitą yra laikytinas papildomu mokesčiu?

c)	Jei atsakymas į pirmojo klausimo a ir b dalis būtų teigiamas: ar tai taikoma ir tada, kai, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, tarifų pasirinktis yra mokama?

Jei atsakymas į pirmojo klausimo a dalį būtų teigiamas: ar, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, [Tarptinklinio ryšio reglamento] 6b straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų vartojimui taikomos „sąžiningo naudojimo taisyklės“ gali būti numatytos ir tarifų pasirinkčiai per se?

Jei atsakymas į pirmojo klausimo a dalį būtų teigiamas, o atsakymas į antrojo klausimo a dalį – neigiamas: ar, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, [Tarptinklinio ryšio reglamento] 6b straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą reikia suprasti taip, kad bendros reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų vartojimui taikomos „sąžiningo naudojimo taisyklės“ gali būti numatytos tiek judriojo ryšio tarifui, tiek tarifų pasirinkčiai, ir tai reikštų, kad apskaičiuojant pagal sąžiningo naudojimo taisykles suteikiamų duomenų kiekį reikia remtis bendra mažmenine judriojo ryšio tarifo kaina šalies viduje arba bendrų mažmeninių judriojo ryšio tarifo kainų šalies viduje bei tarifų pasirinkties suma?

Jei atsakymas į pirmojo klausimo a dalį būtų teigiamas, o atsakymas į antrojo klausimo a ir b dalis – neigiamas: ar, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, [Tarptinklinio ryšio reglamento] 6b straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, siejama su [Įgyvendinimo reglamento] 4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, pagal analogiją yra taikoma taip, kad „sąžiningo naudojimo taisyklės“ gali būti numatytos ir tarifų pasirinkčiai per se?

Jei atsakymas į antrojo klausimo a dalį arba c dalį būtų teigiamas: ar neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketo sąvoką, kaip ji suprantama pagal [Tarptinklinio ryšio reglamento] 6b straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, siejamą su [Įgyvendinimo reglamento] 4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 2 straipsnio 2 dalies c punktu, reikia aiškinti taip, kad mokama tarifų pasirinktis atskirai yra laikytina neapibrėžtinio duomenų kiekio paslaugų paketu?

b)	Jei atsakymas į trečiojo klausimo a dalį būtų teigiamas: ar tai taikoma ir esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, kai tarifų pasirinktis yra nemokama?

Jei atsakymas į antrojo klausimo a dalį arba c dalį būtų teigiamas, o atsakymas į trečiojo klausimo a dalį arba b dalį – neigiamas: ar, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, [Tarptinklinio ryšio reglamento] 6b straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, siejamą su [Įgyvendinimo reglamento] 4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, reikia aiškinti taip, kad šalies viduje taikomu mažmeniniu judriojo ryšio tarifu reikia remtis ir apskaičiuojant tą duomenų kiekį, kuris tarptinklinio ryšio vartotojui turi būti suteiktas pagal „sąžiningo naudojimo taisykles“, atskirai taikomas tik tarifų pasirinkčiai per se?“

Dėl prejudicinių klausimų

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Tarptinklinio ryšio reglamento 6a ir 6b straipsniai, siejami su šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies m punktu, taip pat Įgyvendinimo reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa ir 2 straipsnio 2 dalies c punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama riboti naudojimąsi tarptinkliniu ryšiu dėl to, kad aktyvuojama vadinamoji „nulinio tarifo“ tarifų pasirinktis.

Pirmiausia reikia pažymėti, kad tarifų pasirinkties, vadinamos „nuliniu tarifu“, taikymas yra komercinė praktika, kuria interneto prieigos teikėjas taiko „nulinį tarifą“ ar geresnės kainos tarifą visam duomenų srautui, susijusiam su minėto prieigos teikėjo partnerių siūloma konkrečia taikomąja programa ar jų kategorija, arba šio srauto daliai. Taigi šie duomenys neįskaitomi į duomenų kiekį, įsigytą baziniame pakete. Todėl tokia riboto dydžio paketuose siūloma tarifų pasirinktis leidžia interneto prieigos paslaugų teikėjams padidinti savo pasiūlos patrauklumą.

Taigi Teisingumo Teismui pateikti klausimai, kuriais siekiama padėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui priimti sprendimą dėl „nulinio tarifo“ pasirinkties naudojimosi sąlygų teisėtumo, grindžiami prielaida, kad pati ši tarifų pasirinktis yra suderinama su Sąjungos teise, visų pirma su Reglamento 2015/2120 3 straipsniu, kuriuo teisės aktų leidėjas ketino įtvirtinti interneto atvėrimo ir neutralumo principus.

Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su šio reglamento 6 konstatuojamąja dalimi, įtvirtinta, kad galutinių paslaugų gavėjai ne tik turi teisę į prieigą prie informacijos ir turinio, teisę naudoti taikomąsias programas ir paslaugas, skelbti informaciją ir turinį, bet ir teisę teikti taikomąsias programas ir paslaugas.

18	Pagal Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 2 dalį, pirma, interneto prieigos paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų sudaryti susitarimai ir, antra, šių teikėjų vykdoma komercinė veikla turi neriboti galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis.

Visų pirma Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad interneto prieigos paslaugų teikėjai visam srautui taiko vienodas sąlygas be diskriminavimo, apribojimų ar kišimosi, neatsižvelgdami, be kita ko, į tai, kokios taikomosios programos ar paslaugos yra naudojamos arba teikiamos.

Toliau šio 3 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad šios dalies pirma pastraipa neužkertamas kelias interneto prieigos paslaugų teikėjams diegti pagrįstas srauto valdymo priemones, ir patikslinta: tam, kad tokios priemonės būtų laikomos pagrįstomis, pirma, jos turi būti skaidrios, nediskriminacinės ir proporcingos, antra, jos turi būti grindžiamos ne komerciniais sumetimais, o objektyviai skirtingais specifinėms srauto kategorijoms taikomais paslaugų techninės kokybės reikalavimais, ir, trečia, jomis neturi būti stebimas konkretus turinys ir jos neturi būti taikomos ilgiau, nei būtina.

Galiausiai minėto 3 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje numatyta, kad interneto prieigos paslaugų teikėjai neturi taikyti srauto valdymo priemonių, kurios viršytų nustatytas antroje pastraipoje, konkrečiai kalbant, jie neturi blokuoti, sulėtinti, keisti, apriboti, trukdyti perduoti, pabloginti ar diskriminuoti konkretaus turinio, taikomųjų programų ar paslaugų arba tam tikrų jų kategorijų, išskyrus atvejus, kai tokias priemones būtina taikyti nustatytą laiką, siekiant laikytis pagal Sąjungos teisėkūros procedūrą priimamų aktų, Sąjungos teisę atitinkančių nacionalinės teisės aktų arba priemonių, atitinkančių Sąjungos teisės aktus, kuriais įgyvendinami tokie pagal Sąjungos teisėkūros procedūrą priimami aktai ar nacionalinės teisės aktai, arba siekiant išlaikyti tinklo, per tą tinklą teikiamų paslaugų ir galutinių paslaugų gavėjų galinių įrenginių vientisumą ir saugumą, arba užkirsti kelią gresiančiai tinklo perkrovai ir sušvelninti neįprastos arba laikinos tinklo perkrovos poveikį.

Kaip matyti iš Reglamento 2015/2120 1 straipsnio, šiomis įvairiomis nuostatomis siekiama užtikrinti vienodas ir nediskriminuojančias sąlygas srauto atžvilgiu teikiant interneto prieigos paslaugas bei susijusias galutinių paslaugų gavėjų teises (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Telenor Magyarország, C‑807/18 ir C‑39/19, EU:C:2020:708, 23–27 punktus).

Pirma, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas turėjo progą patikslinti, kad, jei interneto prieigos paslaugų teikėjo elgesys yra nesuderinamas su Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalimi, galima nesvarstyti klausimo, ar toks elgesys yra suderinamas su iš to reglamento 3 straipsnio 2 dalies kylančiomis pareigomis (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Telenor Magyarország, C‑807/18 ir C‑39/19, EU:C:2020:708, 28 punktą).

24	Vadinasi, pareigos valdyti visą srautą vienodomis sąlygomis neįvykdymas negali būti pateisinamas sutarties laisvės principu, pripažintu to paties reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

25	Antra, Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalį draudžiama bet kokia priemonė, prieštaraujanti pareigai valdyti srautą vienodomis sąlygomis, jeigu tokia priemonė grindžiama komerciniais sumetimais.

Visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 19 punkto, Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, siejamoje su šio reglamento 8 konstatuojamąja dalimi, interneto prieigos paslaugų teikėjams nustatoma bendra pareiga visam srautui taikyti vienodas sąlygas be diskriminavimo, apribojimų ar kišimosi, nuo kurios šie teikėjai jokiu būdu negali nukrypti savo komercine praktika arba su galutiniais paslaugų gavėjais sudarytais susitarimais (2020 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Telenor Magyarország, C‑807/18 ir C‑39/19, EU:C:2020:708, 47 punktas).

Be to, iš Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos bei iš šio reglamento 9 konstatuojamosios dalies, kuria remiantis ši pastraipa turi būti aiškinama, matyti, kad, nors privalo laikytis šios bendros pareigos, interneto prieigos paslaugų teikėjai išsaugo galimybę imtis pagrįstų srauto valdymo priemonių. Tačiau šia galimybe įmanoma pasinaudoti, tik jeigu tokios priemonės pagrįstos „konkrečių kategorijų srauto objektyviai skirtingais paslaugų techninės kokybės reikalavimais“, o ne „komerciniais sumetimais“. Visų pirma tokiais „komerciniais sumetimais“ laikytina bet kokia interneto prieigos paslaugų teikėjo priemonė, taikoma bet kuriam galutiniam paslaugų gavėjui, dėl kurios, nesiremiant minėtais objektyviai skirtingais reikalavimais, įvairių turinio, taikomųjų programų ar paslaugų teikėjų siūlomam turiniui, taikomosioms programoms ar paslaugoms nėra taikomos vienodos sąlygos be diskriminavimo (2020 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Telenor Magyarország, C‑807/18 ir C‑39/19, EU:C:2020:708, 48 punktas).

Vis dėlto dėl tokios tarifų pasirinkties, vadinamos „nuliniu tarifu“, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, interneto sraute daromas skirtumas remiantis komerciniais sumetimais, nes į bazinį paketą neįskaitomas srautas, skirtas partnerių taikomosioms programoms. Todėl tokia komercinė veikla netenkina Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos bendros pareigos srautui taikyti vienodas sąlygas be diskriminavimo ar kišimosi.

Reikia pabrėžti, kad šis pareigų neįvykdymas, kylantis iš paties tokios tarifų pasirinkties pobūdžio dėl jos skatinamojo poveikio, išlieka, neatsižvelgiant į tai, ar įmanoma toliau nevaržomai naudotis interneto prieigos teikėjo partnerių įkeltu turiniu, kai išnaudojami baziniame pakete suteikti duomenys.

30	Be kita ko, kaip priminta šio sprendimo 24 punkte, nesvarbu, ar tokia tarifų pasirinktis įtvirtinta sutartyje, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 2 dalį, ir ar ja siekiama patenkinti tikruosius kliento arba interneto turinio teikėjo poreikius.

31	Galiausiai nereikia atsižvelgti į srauto valdymo priemonėms numatytas išimtis, nes pagal Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą tokios priemonės negali būti grindžiamos interneto prieigos teikėjo vykdoma komercine strategija.

32	Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad naudojimosi tarptinklinio ryšio tarifais ribojimas, su kuriuo susiję visi šio teismo pateikti klausimai, taikomas tik tada, kai pasirenkama aktyvuoti vadinamąją „nulinio tarifo“ pasirinktį.

Vis dėlto, kadangi tokia tarifų pasirinktis prieštarauja iš Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalies kylančioms pareigoms, šis prieštaravimas išlieka nepriklausomai nuo siūlomų tarifų pasirinkčių naudojimo sąlygų formos ar pobūdžio, kaip, pavyzdžiui, pagrindinėje byloje nagrinėjamas naudojimosi tarifų pasirinktimi ribojimas už nacionalinės teritorijos ribų.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Reglamento 2015/2120 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad naudojimosi tarptinkliniu ryšiu ribojimas dėl to, kad buvo aktyvuota vadinamoji „nulinio tarifo“ tarifų pasirinktis, yra nesuderinamas su pareigomis, kylančiomis iš šio straipsnio 3 dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje, 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad naudojimosi tarptinkliniu ryšiu ribojimas dėl to, kad buvo aktyvuota vadinamoji „nulinio tarifo“ tarifų pasirinktis, yra nesuderinamas su pareigomis, kylančiomis iš šio straipsnio 3 dalies.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: vokiečių.