–

MBK Rechtsanwälte GbR, atstovaujamos Rechtsanwalt M. Boden,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller, M. Hellmann ir U. Bartl,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos É. Gippini Fournier ir W. Mölls,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008, p. 25) 5 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant mk advokaten GbR ir MBK Rechtsanwälte GbR ginčą dėl mk advokaten nustatyto draudimo prekybos veikloje naudoti raidžių kombinaciją „mbk“.

3

Direktyvos 2008/95 5 straipsnyje nurodyta:

„1.   Įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo vartoti [naudoti] prekybos veikloje:

2.   Bet kuri valstybė narė taip pat gali numatyti, jog savininkas turi teisę neleisti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo naudoti prekybos veikloje bet kokį žymenį, tapatų arba panašų į prekių ženklą, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos nėra panašios į tas, kurioms jis buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją valstybėje narėje ir jeigu dėl žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo pranašumais arba pažeidžiamas skiriamasis prekių ženklo požymis ar pakenkiama jo reputacijai [nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar reputacija arba jiems pakenkiama].

3.   Vadovaujantis 1 ir 2 dalių nuostatomis, galima, inter alia, uždrausti:

<…>“

4

Nuo 2019 m. sausio 15 d. Direktyva 2008/95 buvo panaikinta ir pakeista 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 336, 2015, p. 1). Dabar Direktyvos 2008/95 5 straipsnio turinys su kai kuriais pakeitimais iš esmės išdėstytas Direktyvos 2015/2436 10 straipsnyje. Tačiau, atsižvelgiant į pagrindinės bylos faktinių aplinkybių klostymosi laikotarpį, šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į Direktyvą 2008/95.

5

Advokatų profesinė bendrija MBK Rechtsanwälte, įsteigta Menchengladbache (Vokietija), yra Vokietijoje įregistruoto prekių ženklo, kurį sudaro jos pavadinimas „MBK Rechtsanwälte“, savininkė. Šis prekių ženklas įregistruotas teisinėms paslaugoms.

6

Klėvėje (Vokietija) įsteigta mk advokaten taip pat yra advokatų profesinė bendrija. Iš pradžių ji savo veiklą vykdė naudodamasi pavadinimu mbk Rechtsanwälte ir jį atitinkančiu pavadinimu nyderlandų kalba mbk advokaten. Tačiau, MBK Rechtsanwälte pareiškus ieškinį dėl teisių į prekių ženklą pažeidimo, Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija) 2016 m. spalio 17 d. sprendimu uždraudė mk advokaten prekybos veikloje naudoti raidžių kombinaciją „mbk“ teisinėms paslaugoms; už šio draudimo nepaisymą grėsė piniginė bauda. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo.

7

Vėliau paaiškėjo, kad bendrovės Google tvarkomoje paieškos sistemoje įvedus žodžius „mbk Rechtsanwälte“ atsiranda nuorodų į kelias interneto svetaines su įmonių katalogais, kaip antai interneto svetainę www.kleve-niederrhein-stadtbranchenbuch.com, kuriose rodomas skelbimas apie mk advokaten teikiamas teisines paslaugas.

8

Manydama, kad taip buvo įrodyta, jog nesilaikyta Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) nustatyto draudimo, MBK Rechtsanwälte paprašė šio teismo skirti baudą mk advokaten.

9

Gindamasi mk advokaten teigė, kad, kiek tai susiję su skelbimais internete, vienintelė jos iniciatyva buvo užsirašyti į internetinę telefonų knygą Das Örtliche ir kad priėmus 2016 m. spalio 17 d.Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) sprendimą ji ištrynė šį įrašą dėl visų žymenų, kuriuose buvo raidžių kombinacija „mbk“. Kaip ji teigia, jai nebuvo taikoma jokia kita pareiga, nes ji niekada nesiekė būti minima kitose interneto svetainėse.

10

Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) patenkino MBK Rechtsanwälte prašymą. Šis teismas konstatavo, kad aptariamose interneto svetainėse skelbiamas skelbimas buvo naudingas mk advokaten ir buvo grindžiamas skelbimu, kurį ši paskelbė Das Örtliche telefonų knygoje. Teismas nutartimi skyrė mk advokaten baudą, nes po 2016 m. spalio 17 d. sprendimo ji ištrynė tik šioje telefonų knygoje paskelbtą skelbimą.

11

mk advokaten apskundė šią nutartį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija).

12

Šio teismo nuomone, sprendimas jo nagrinėjamoje byloje priklauso nuo Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

13

Jis nurodo, kad iš Vokietijos teismų suformuotos jurisprudencijos matyti, jog tuo atveju, kai skelbimas interneto svetainėje pažeidžia kito asmens teisę, šį skelbimą užsakęs asmuo turi ne tik užtikrinti, kad jis iš šios svetainės būtų pašalintas, bet ir naudodamasis įprastinėmis paieškos sistemomis patikrinti, ar kitų interneto svetainių valdytojai neperėmė minėto skelbimo, ir, jei taip, imtis rimtų bandymų ištrinti šias paskesnes nuorodas.

14

Ši jurisprudencija grindžiama argumentu, kad bet koks skelbimo rodymas yra naudingas asmeniui, kurio prekės ar paslaugos taip reklamuojamos. Todėl tuo atveju, kai pažeidžiamos kito asmens teisės, šis asmuo turi imtis būtinų veiksmų, kad būtų pašalinti visi atitinkamo skelbimo internete atvejai.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl šios Vokietijos jurisprudencijos atitikties principams, kylantiems iš 2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Daimler (C‑179/15, EU:C:2016:134), nes Teisingumo Teismas jame laikėsi kitokio požiūrio, kiek tai susiję su skelbimais, kuriais pažeidžiamos kito asmens teisės į prekių ženklą. Šis požiūris galėtų būti taikomas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje.

16

Tiesa, byloje, kurioje buvo priimtas nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas, nagrinėtas skelbimas, dėl kurio kilo ginčas, iš pradžių buvo teisėtas, o šioje byloje skelbimas, kuris mk advokaten užsakymu buvo skelbiamas internete, iš pat pradžių pažeidė kito asmens teises į prekių ženklą. Vis dėlto šio skirtumo reikšmė aiškinant Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką „naudoti“ nėra aiški.

17

Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar trečiasis asmuo, minimas interneto svetainėje paskelbtame įraše, kuriame yra tapatus prekių ženklui žymuo, naudoja šį prekių ženklą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalį, jei įrašą paskelbė ne jis pats, o svetainės valdytojas jį perėmė iš kito įrašo, kurį trečiasis asmuo paskelbė pažeisdamas teises į minėtą prekių ženklą?“

18

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekybos veiklą vykdantis asmuo, kuris užsakė paskelbti interneto svetainėje skelbimą, pažeidžiantį kito asmens teises į prekių ženklą, naudoja šiam prekių ženklui tapatų žymenį, kai kitų interneto svetainių valdytojai perima šį skelbimą ir paskelbia jį šiose kitose interneto svetainėse.

19

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad siūlymas pirkti prekes ar paslaugas, pažymėtas žymeniu, tapačiu kito asmens prekių ženklui ar į jį panašiu, taip pat šiuo žymeniu pažymėtų prekių ar paslaugų reklama yra tokio žymens „naudojimas“ (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 23 d. Sprendimo Google France ir Google, C‑236/08–C‑238/08, EU:C:2010:159, 45 ir 61 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

20

Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, toks kitam asmeniui priklausančiam prekių ženklui tapatus arba į jį panašus žymuo naudojamas, kai skelbimą teikiantis asmuo pasirenka šį žymenį kaip raktažodį internetinei reklamai ir naudoja jį kaip priemonę, lemiančią jo skelbimo rodymą, net jei pats žymuo skelbime nefigūruoja (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Interflora ir Interflora British Unit, C‑323/09, EU:C:2011:604, 30 ir 31 punktus ir juose nurodyta jurisprudenciją).

21

Taigi, kai prekybos veiklą vykdantis asmuo užsako, kad reklaminės interneto svetainės valdytojas paskelbtų skelbimą, kuriame figūruoja arba kurio rodymą lemia kito asmens prekių ženklui tapatus ar į jį panašus žymuo, toks asmuo turi būti laikomas naudojančiu šį žymenį, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Daimler, C‑179/15, EU:C:2016:134, 29 ir 30 punktus).

22

Atvirkščiai, pagal Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalį šiam asmeniui negalima priskirti savarankiškų kitų ūkio subjektų veiksmų, kuriuos atlieka, pavyzdžiui, reklaminių interneto svetainių valdytojai, su kuriais jis neturi jokių tiesioginių ar netiesioginių ryšių ir kurie veikia ne jo užsakymu ir lėšomis, o savo iniciatyva ir savo vardu (pagal analogiją žr. 2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Daimler, C‑179/15, EU:C:2016:134, 36 ir 37 punktus).

23

Iš tiesų Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „naudoti“ reiškia aktyvų elgesį ir tiesioginę ar netiesioginę veiksmo, kuriuo pasireiškia naudojimas, kontrolę. Tačiau taip nėra tuo atveju, jeigu šį veiksmą atlieka nepriklausomas subjektas be reklamos davėjo sutikimo (2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Daimler, C‑179/15, EU:C:2016:134, 39 punktas).

24

Todėl ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad asmuo, nepaisant jo elgesio, gali būti laikomas asmeniškai naudojančiu kitam asmeniui priklausančiam prekių ženklui tapatų ar į jį panašų žymenį vien dėl to, kad dėl tokio naudojimo jis gali gauti ekonominės naudos (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Daimler, C‑179/15, EU:C:2016:134, 42 punktą).

25

Remiantis šia Teisingumo Teismo jurisprudencija, nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės išnagrinėti, ar iš mk advokaten veiksmų, esant tiesioginiam ar netiesioginiam ryšiui tarp jos ir nagrinėjamų interneto svetainių valdytojų, matyti, kad šie valdytojai paskelbė skelbimą internete mk advokaten užsakymu ir lėšomis. Nesant tokių veiksmų, reikia daryti išvadą, kad MBK Rechtsanwälte, remdamasi Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtine teise, negali reikšti ieškinio mk advokaten dėl to, kad skelbimas buvo paskelbtas kitose interneto svetainėse nei Das Örtliche telefonų knyga.

26

Tai neturi įtakos MBK Rechtsanwälte galimybei vadovaujantis nacionaline teise prireikus reikalauti iš mk advokaten kompensacijos už ekonominį pranašumą, taip pat imtis veiksmų aptariamų interneto svetainių valdytojų atžvilgiu (pagal analogiją žr. 2016 m. kovo 3 d. Sprendimo Daimler, C‑179/15, EU:C:2016:134, 43 punktą).

27

Pastaruoju klausimu reikia pažymėti, kad tuo atveju, kai interneto svetainių valdytojai savo iniciatyva ir savo vardu perima skelbimą, negalima teigti, kad ūkio subjektas, kurio prekės ar paslaugos taip reklamuojamos, yra jų klientas. Taigi tokiu atveju netaikoma Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią reklaminės interneto svetainės valdytojas pats nenaudoja kito asmens prekių ženklams tapačių ar į juos panašių žymenų, kurie figūruoja jo klientų skelbimuose arba lemia šių skelbimų rodymą (žr., be kita ko, 2010 m. kovo 23 d. Sprendimo Google France ir Google, C‑236/08–C‑238/08, EU:C:2010:159, 56 punktą ir 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Coty Germany, C‑567/18, EU:C:2020:267, 39 ir 40 punktus).

28

Tokiu atveju šie interneto svetainių valdytojai naudoja, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalį, kito asmens prekių ženklams tapačius arba į juos panašius žymenis, kurie figūruoja jų rodomuose pasiūlymuose pirkti ar skelbimuose arba kurie lemia šių skelbimų rodymą (pagal analogiją žr. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Coty Germany, C‑567/18, EU:C:2020:267, 48 punktą). Todėl šių prekių ženklų savininkai gali imtis veiksmų prieš šiuos valdytojus remdamiesi minėtoje 5 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtine teise, kai šiais pasiūlymais ar skelbimais reklamuojamos prekės ar paslaugos, tapačios toms, kurioms įregistruoti minėti prekių ženklai, arba į jas panašios.

29

Toks šios nuostatos aiškinimas atitinka jos tikslą suteikti prekių ženklo savininkui teisinę priemonę, leidžiančią jam uždrausti ir nutraukti bet kokį savo prekių ženklo naudojimą, kurį atlieka trečias asmuo be jo sutikimo (2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Coty Germany, C‑567/18, EU:C:2020:267, 38 punktas).

30

Galiausiai dėl nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytos aplinkybės, kad byloje, kurioje priimtas 2016 m. kovo 3 d. Sprendimas Daimler (C‑179/15, EU:C:2016:134), skelbimas, pažeidęs kito asmens teises į prekių ženklą, iš pradžių buvo teisėtas, o pagrindinėje byloje nagrinėjamas skelbimas iš pat pradžių pažeidė kito asmens teises į prekių ženklą, pakanka pažymėti, kad ši aplinkybė neturi reikšmės nagrinėjant vienintelį šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktą klausimą: kas naudoja kito asmens prekių ženklui tapatų ar į jį panašų žymenį, jeigu perimamas teises į šį prekių ženklą pažeidžiantis skelbimas.

31

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekybos veiklą vykdantis asmuo, kuris užsakė paskelbti interneto svetainėje skelbimą, pažeidžiantį kito asmens teises į prekių ženklą, nenaudoja šiam prekių ženklui tapataus žymens, kai kitų interneto svetainių valdytojai perima šį skelbimą ir savo iniciatyva ir savo vardu paskelbia jį šiose kitose interneto svetainėse.

32

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad prekybos veiklą vykdantis asmuo, kuris užsakė paskelbti interneto svetainėje skelbimą, pažeidžiantį kito asmens teises į prekių ženklą, nenaudoja šiam prekių ženklui tapataus žymens, kai kitų interneto svetainių valdytojai perima šį skelbimą ir savo iniciatyva ir savo vardu paskelbia jį šiose kitose interneto svetainėse.