–

Gömböc Kutató, Szolgáltató és Kereskedelmi Kft., atstovaujamą ügyvédek Á. M. László ir A. Cserny,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér ir R. Kissné Berta,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Havas, É. Gippini Fournier ir J. Samnadda,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008, p. 25) 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii ir iii papunkčių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Gömböc Kutató, Szolgáltató és Kereskedelmi Kft. (toliau – Gömböc Kft.) ir Szellemi Tulajdon Nemzeti Hivatala (Valstybinis intelektinės nuosavybės biuras, Vengrija) (toliau – Biuras) ginčą, kilusį dėl to, kad Biuras atmetė Gömböc Kft. pateiktą paraišką įregistruoti erdvinį prekių ženklą kaip nacionalinį prekių ženklą.

3

1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos (OL L 289, 1998, p. 28, 2004 m.; specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 21 t., p. 120) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Dizainas teise į dizainą saugomas pagal tai, ar jis yra naujas ir turi individualių savybių.“

4

Šios direktyvos 5 straipsnyje numatyta:

„1.   Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jei jo bendras įspūdis informuotam naudotojui skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo prieinamas visuomenei iki paraiškos registracijai padavimo datos arba, jei prašoma prioriteto, iki prioriteto datos, tokiam naudotojui padaryto bendro įspūdžio.

2.   Vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.“

5

Tos pačios direktyvos 16 straipsnyje „Ryšys su kitomis apsaugos formomis“ nustatyta:

„Šios direktyvos nuostatos nepažeidžia [Sąjungos] teisės ar atitinkamos valstybės narės teisės, reglamentuojančios teises į neregistruotą dizainą, prekių ženklus ar kitus skiriamuosius ženklus, patentus ir universalius modelius, šriftus, civilinę atsakomybę ar nesąžiningą konkurenciją.“

6

Direktyvos 2008/95 3 straipsnio „Atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai“ 1 dalies e punkto i–iii papunkčiuose nustatyta:

„1.   Toliau išvardyti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, registracija gali būti pripažinta negaliojančia:

<…>

7

Védjegyek és a földrajzi árujelzők oltalmáról szóló 1997. évi XI. törvény (1997 m. Įstatymas Nr. XI dėl prekių ženklų ir geografinių nuorodų apsaugos (Magyar Közlöny 1997/27) (toliau – Prekių ženklų įstatymas) 1 straipsnyje numatyta:

„1.   Prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokio žymens, kurį galima pavaizduoti grafiškai ir kuris leidžia atskirti prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų.

2.   Konkrečiai prekės ženklas gali būti sudarytas iš toliau išvardytų žymenų, kuriuos sudaro:

<…>

<…>“

8

Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnyje numatyta:

„1.   Neregistruojami 1 straipsnio reikalavimų neatitinkantys žymenys.

2.   Neregistruojami šie žymenys:

<…>

9

Pagal šio įstatymo 122 straipsnio 1 dalį šiuo įstatymu į Vengrijos teisę perkelta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004, p. 45) ir Direktyva 2008/95.

10

2015 m. vasario 5 d.Gömböc Kft. pateikė paraišką įregistruoti erdvinį žymenį kaip prekių ženklą prekėms, kurias sudaro „dekoratyvinės prekės“, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – Nicos sutartis) 14 klasės, ir „dekoratyvinės prekės iš krištolo bei porceliano“, taip pat „žaislai“, atitinkamai priskiriami prie šios sutarties 21 ir 28 klasių. Šis žymuo pavaizduotas taip:

11

Biuras atmetė šią paraišką, remdamasis Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies b punkto antra ir trečia pastraipomis. Biuro nuomone, žymenyje, kurį prašoma įregistruoti, pavaizduotas vienalytis kūnas, sudarytas iš dviejų simetriškų ir viena kitai statmenų plokštumų ir septynių lygių sienų bei briaunų, atskiriančių minėtas sienas. Šis objektas yra pareiškėjos pagrindinėje byloje prekė „Gömböc“, t. y. išgaubtas mono-monostatinis kūnas, pagamintas iš vienalytės medžiagos. Jis turi tik vieną stabilų ir vieną nestabilų pusiausvyros tašką, t. y. iš viso du pusiausvyros taškus. Dėl pačios formos minėtas objektas visada grįžta į pusiausvyros padėtį. Biuras nusprendė, kad prašomą įregistruoti žymenį sudaro erdvinis objektas, kuris dėl savo išorės dizaino ir vienalytės medžiagos visada grįžta į pusiausvyros padėtį. Paties objekto forma kaip visuma skirta tam, kad būtų pasiektas techninis tikslas – kad kūnas grįžtų į pradinę padėtį.

12

Vertindamas, ar nagrinėjamas žymuo gali būti įregistruotas, Biuras visų pirma rėmėsi tuo, kad vidutinis vartotojas galėjo žinoti apie šios prekės savybes ir formos funkciją iš ieškovės pagrindinėje byloje interneto svetainės ir gausios šios prekės reklamos spaudoje.

13

Pirma, Biuras nusprendė, kad, kiek tai susiję su prie Nicos sutarties 28 klasės priskiriamais „žaislais“, dėl erdvinės formos šis objektas gali veikti kaip žaislas, kuriam būdinga tai, kad jis visada grįžta į stabilų pusiausvyros tašką. Visos nagrinėjamo žymens sudedamosios dalys sugalvotos taip, kad būtų gautas techninis rezultatas, t. y. kad jos atliktų techninę funkciją. Taigi protingas ir informuotas vartotojas nagrinėjamą žymenį suvoktų kaip formą, būtiną techniniam rezultatui, kurio siekiama šiuo žymeniu žymimu objektu, gauti.

14

Antra, dėl prie Nicos sutarties 14 ir 21 klasių priskiriamų „dekoratyvinių prekių“ Biuras nurodė, kad nagrinėjamame žymenyje pavaizduota erdvine forma sukuriamas išsiskiriantis ir dėmesį patraukiantis stilius, kuris yra esminis prekybos nagrinėjamomis prekėmis elementas. Pirkėjai dekoratyvines prekes dažniausiai perka dėl jų ypatingos formos. Iš principo negalima atmesti, kad erdviniams dekoratyviniams elementams taikoma apsauga pagal prekių ženklų teisę, tačiau kai būtent šių objektų stilius lemia jų išvaizdą, prekės vertę lemia jos forma.

15

Kadangi Gömböc Kft. skundai dėl Biuro sprendimo buvo atmesti pirmojoje ir antrojoje instancijose, ši bendrovė pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo peržiūros prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.

16

Pirma, šis teismas nurodo, kad, kiek tai susiję su prekėmis, kurias sudaro prie Nicos sutarties 28 klasės priskiriami „žaislai“, prekė, kurios grafinis vaizdas pateiktas šio sprendimo 10 punkte, sudaryta tik iš formos, būtinos norimam techniniam rezultatui gauti. Jis pažymi, kad šis rezultatas negali būti konstatuotas remiantis vien šiuo grafiniu vaizdu, tačiau dėl nagrinėjamo žymens galima atpažinti ieškovės pagrindinėje byloje prekę „Gömböc ir kad, atsižvelgiant į šiai prekei skirtą reklamą, atitinkama visuomenė žino, jog šios prekės ypatinga forma ir homogeniška struktūra užtikrina, kad ši prekė visada grįžtų į pusiausvyros padėtį.

17

Manydamas, kad reikšminga Teisingumo Teismo jurisprudencija, visų pirma 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas Hauck (C‑205/13, EU:C:2014:2233) ir 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Simba Toys / EUIPO (C‑30/15 P, EU:C:2016:849), neišsklaido abejonių šiuo klausimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismas siekia sužinoti, kaip, taikant Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje numatytą atsisakymo registruoti arba registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindą, reikia patikrinti, ar šį žymenį sudaro prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti.

18

Konkrečiai jis klausia, ar toks tikrinimas turi būti grindžiamas tik grafiniu vaizdu, pateiktu žymens registracijos paraiškoje, arba ar galima atsižvelgti ir į atitinkamos visuomenės suvokimą tuo atveju, kai nagrinėjama prekė tapo plačiai žinoma ir kai, nors grafiškai pavaizduotą prekę sudaro vien forma, būtina norimam techniniam rezultatui gauti, šis techninis rezultatas negali būti nustatytas remiantis vien prekės formos, pateiktos registracijos paraiškoje, grafiniu vaizdu, ir būtina turėti papildomos informacijos apie pačią prekę. Be to, šis teismas pažymi, kad nagrinėjamame žymenyje erdvinė forma pavaizduota tik vienu kampu, todėl nematomas visas šios formos vaizdas.

19

Antra, kiek tai susiję su prie Nicos sutarties 14 ir 21 klasių priskiriamomis „dekoratyvinėmis prekėmis“, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar žymens, kurį sudaro vien prekės forma, atveju Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje numatytas atsisakymo registruoti arba registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas gali būti taikomas, jei, remiantis vien atitinkamos visuomenės žiniomis, galima nustatyti, kad forma suteikia prekei esminę vertę. Šiuo atveju šios žinios susijusios su tuo, kad nagrinėjamame žymenyje vaizduojama prekė tapo apčiuopiamu matematinio atradimo simboliu, kuris leido atsakyti į su mokslų istorija susijusius klausimus.

20

Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad nagrinėjamame žymenyje pavaizduotai erdvinei formai jau taikoma apsauga pagal dizaino teisę. Jis primena, kad tokia apsauga gali būti suteikiama prekėms, kurių išvaizda ne tik atitinka kitus reikalavimus, bet ir turi individualių savybių. „Dekoratyvinių prekių“ atveju konkreti dizainerio sukurta forma kaip estetinė savybė suteikia prekei esminę vertę.

21

Taigi, viena vertus, šiam teismui kyla klausimas, ar taikant Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje numatytą atsisakymo registruoti ir registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindą, kai vienintelė prekės funkcija yra dekoratyvinė (dekoratyvinės prekės), šios prekės formai, kuriai jau taikoma apsauga pagal dizaino teisę, automatiškai netaikoma apsauga pagal prekių ženklų teisę. Antra, minėtas teismas norėtų išsiaiškinti, ar šis atsisakymo registruoti ar registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas gali būti taikomas prekei, kurios erdvinė forma atlieka tik dekoratyvinę funkciją, kuriai svarbi tik estetinė jos išvaizda, todėl, kiek tai susiję su dekoratyvinėmis prekėmis, erdvinėms formoms, kurias prašoma apsaugoti, tokia apsauga tikrai negali būti suteikta.

22

Šiomis aplinkybėmis Kúria (Aukščiausiasis Teismas, Vengrija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

23

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad siekiant nustatyti, ar žymenį sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti, reikia nagrinėti tik šio žymens grafinį vaizdą, o gal reikia atsižvelgti ir į kitą informaciją, pavyzdžiui, į atitinkamos visuomenės suvokimą.

24

Pagal šią nuostatą žymenys, sudaryti vien iš prekės formos, būtinos techniniam rezultatui gauti, neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, jų registracija gali būti pripažinta negaliojančia.

25

Reikia priminti, kad Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje numatyto atsisakymo registruoti pagrindo tikslas yra neleisti, kad dėl teisės į prekių ženklą įmonė įgytų monopolį prekės techniniams sprendimams ar funkcinėms savybėms, kurių vartotojas gali ieškoti konkurentų prekėse. Taigi šiuo atmetimo pagrindu siekiama neleisti išplėsti prekių ženklų teisės suteikiamos apsaugos taip, kad ji apimtų daugiau nei žymenis, kurie leidžia atskirti prekes ar paslaugas nuo konkurentų siūlomų prekių ar paslaugų, taip sutrukdant konkurentams laisvai siūlyti parduoti prekes, apimančias šiuos techninius sprendimus ar funkcines savybes, konkuruojančias su prekių ženklo savininko prekėmis (pagal analogiją žr. 2002 m. birželio 18 d. Sprendimo Philips, C‑299/99, EU:C:2002:377, 78 punktą).

26

Atsižvelgdamas į tokį minėto motyvo tikslą Teisingumo Teismas įtvirtino taisyklę, kad žymuo, kurį sudaro vien prekės forma, neregistruojamas kaip prekių ženklas, jei šios formos „esminės savybės“ reikalingos techninei funkcijai atlikti (šiuo klausimu žr. 2002 m. birželio 18 d. Sprendimo Philips, C‑299/99, EU:C:2002:377, 79 punktą). Vieno arba kelių nedidelių savarankiškų elementų buvimas erdviniame žymenyje, kurio visus esminius elementus nulėmė techninis sprendimas, perteikiamas tuo žymeniu, neturi įtakos išvadai, jog tokį žymenį sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti (pagal analogiją žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / OHMI, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 52 punktą).

27

Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad į Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įterptu draudimu kaip prekių ženklus registruoti žymenis, sudarytus vien iš formos, būtinos techniniam rezultatui gauti, užtikrinama, kad įmonės negalėtų remtis prekių ženklų teise, siekdamos neribotą laiką naudotis su techniniais sprendimais susijusiomis išimtinėmis teisėmis (pagal analogiją žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 45 punktą).

28

Teisingas šio atmetimo pagrindo taikymas reiškia, kad sprendimą dėl prekių ženklo registracijos paraiškos nagrinėjanti institucija, pirma, tinkamai identifikuoja nagrinėjamo erdvinio žymens pagrindines savybes ir, antra, nustato, ar šios savybės atlieka prekės techninę funkciją (pagal analogiją žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 68, 72 ir 84 punktus ir 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Simba Toys / EUIPO, C‑30/15 P, EU:C:2016:849, 40 ir 42 punktus).

29

Dėl šio sprendimo pirmesniame punkte minėtos analizės pirmojo etapo Teisingumo Teismas nusprendė, kad šiame etape kompetentinga institucija gali arba tiesiogiai remtis bendru žymens kuriamu įspūdžiu, arba pirmiausia išnagrinėti kiekvieną žymenį sudarantį elementą. Todėl, taikant Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje numatytą atmetimo pagrindą, erdvinio žymens pagrindinės savybės, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir ypač į jos sudėtingumą, gali būti nustatytos tiesiog vizualiai išnagrinėjus žymenį arba, priešingai, remiantis detaliu nagrinėjimu, kai atsižvelgiama į vertinimui naudingus elementus, kaip antai apklausas ir ekspertizes arba duomenis, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis, anksčiau suteiktomis nagrinėjamų prekių atžvilgiu (pagal analogiją žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 70 ir 71 punktus).

30

Iš to matyti, kad nors pagrindinių nagrinėjamo žymens savybių nustatymas taikant Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje numatytą atsisakymo registruoti pagrindą iš esmės turi būti pradėtas šio žymens grafinio vaizdo nagrinėjimu, kompetentinga institucija gali remtis ir kita naudinga informacija, leidžiančia teisingai nustatyti šias savybes.

31

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad, taikant šį atmetimo pagrindą, preziumuojamas atitinkamos visuomenės suvokimas apie žymenį nėra lemiamas elementas, tačiau kompetentingai institucijai tai gali būti naudingas vertinimo elementas nustatant esmines žymens savybes (pagal analogiją žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 76 punktą).

32

Dėl šio sprendimo 28 punkte nurodytos analizės antrojo etapo reikia pažymėti, kad, pirma, Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje numatytas atsisakymo registruoti pagrindas gali būti taikomas, kai prekės formos grafinis vaizdas leidžia suvokti tik vieną šios formos dalį, jeigu ši matoma minėtos formos dalis būtina šios prekės techniniam rezultatui gauti, tačiau vien jos nepakanka tokiam rezultatui gauti. Iš tiesų toks aiškinimas leidžia užtikrinti šio atsisakymo registruoti pagrindo tikslo laikymąsi, nes juo užkertamas kelias atitinkamos prekės techninių sprendimų ar funkcinių savybių monopoliui. Taigi, kaip savo rašytinėse pastabose nurodė Komisija, minėtas atmetimo pagrindas taikomas žymeniui, kurį sudaro atitinkamos prekės forma, neparodanti visų pagrindinių savybių, reikalingų siekiamam techniniam rezultatui gauti, jeigu viena iš pagrindinių savybių, reikalingų šiam techniniam rezultatui gauti, yra matoma minėtos prekės formos grafiniame vaizde.

33

Antra, Teisingumo Teismas nurodė, kad nors būtina pradėti nuo formos, kuri grafiškai pavaizduota nagrinėjamame žymenyje, šis antrasis analizės etapas negali būti atliekamas tam tikrais atvejais neatsižvelgiant į papildomus elementus, susijusius su nagrinėjamos prekės funkcija (pagal analogiją žr. 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Simba Toys / EUIPO, C‑30/15 P, EU:C:2016:849, 48 punktą).

34

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad kompetentingos institucijos atliekamas atitinkamos prekės techninių funkcijų nustatymas turi būti pagrįstas objektyvia ir patikima informacija. Ši institucija gali ieškoti tokios informacijos, be kita ko, galimame šios prekės aprašyme, pateiktame kartu su prekių ženklo registracijos paraiška, dokumentuose, susijusiuose su intelektinės nuosavybės teisėmis, anksčiau suteiktomis minėtos prekės atžvilgiu, tyrimuose ir ekspertizėse dėl tos pačios prekės funkcijų arba bet kokiuose kituose svarbiuose dokumentuose, pavyzdžiui, mokslo leidiniuose, kataloguose ir interneto svetainėse, kuriuose apibūdinamos jos techninės funkcijos.

35

Vis dėlto informacija apie galimą atitinkamos visuomenės žinojimą apie nagrinėjamos prekės technines funkcijas ir apie tai, kaip jos įgyjamos, susijusi su vertinimu, neišvengiamai apimančiu subjektyvius elementus, kurie gali sukelti abejonių dėl šios visuomenės žinių apimties ir tikslumo, o tai gali pakenkti Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje numatytu atsisakymo registruoti pagrindu siekiamam tikslui, t. y. išvengti to, kad prekių ženklų teise įmonei būtų suteiktas techninių sprendimų arba praktinių savybių monopolis.

36

Taip yra juo labiau tada, kai atitinkama visuomenė nebūtinai turi reikiamą žinių, leidžiančių jai tiksliai nustatyti nagrinėjamos prekės technines funkcijas ir tai, kiek šios prekės forma, kuri sudaro žymenį, svarbi siekiamam techniniam rezultatui.

37

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į pateiktą pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad siekiant nustatyti, ar žymenį sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti, nepakanka vien grafinio šio žymens vaizdo. Kita nei tik šis grafinis vaizdas informacija, kaip antai atitinkamos visuomenės suvokimas, gali būti naudojama siekiant nustatyti nagrinėjamo žymens pagrindines savybes. Jei į informaciją, kurios nematyti iš žymens grafinio vaizdo, gali būti atsižvelgta nustatant, ar šios savybės atlieka nagrinėjamos prekės techninę funkciją, ši informacija turi būti gauta iš objektyvių ir patikimų šaltinių ir negali apimti atitinkamos visuomenės suvokimo.

38

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje numatytas atsisakymo registruoti pagrindas taikomas žymeniui, kurį sudaro tik prekės forma ir kurio atžvilgiu tik dėl to, kaip atitinkama visuomenė suvokia ar žino grafiškai pavaizduotą prekę, kompetentinga valdžios institucija mano, kad forma suteikia šiai prekei esminę vertę.

39

Pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį tik iš formos, kuri prekėms suteikia esminę vertę, sudaryti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, jų registracija gali būti pripažinta negaliojančia.

40

Taigi šio atsisakymo registruoti pagrindo taikymas grindžiamas objektyvia analize, skirta įrodyti, kad nagrinėjama forma dėl savo savybių daro tokią didelę įtaką prekės patrauklumui, kad leidimas ją naudotis tik vienai įmonei iškreiptų konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje.

41

Vadinasi, tam, kad būtų galima taikyti Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje numatytą atsisakymo registruoti pagrindą, reikia, kad iš objektyvių ir patikimų įrodymų būtų matyti, jog vartotojų pasirinkimą pirkti nagrinėjamą prekę daugiausia lemia viena ar kelios formos, iš kurios žymuo yra sudarytas, savybės.

42

Prekės savybės, nesusijusios su jos forma, kaip antai šios prekės techninės savybės ar žinomumas, nesvarbios.

43

Nagrinėjamu atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, kiek tai susiję su prie Nicos sutarties 14 ir 21 klasių priskiriamomis „dekoratyvinėmis prekėmis“ ir „dekoratyvinėmis prekėmis iš krištolo ir porceliano“, pirmojoje instancijoje buvo atsižvelgta į atitinkamos visuomenės suvokimą ir žinojimą apie prekę ir, taikant Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje numatytą atmetimo pagrindą, nuspręsta, jog, neatsižvelgiant į šios prekės formos svarbą estetiniu požiūriu, esminę reikšmę minėtai prekei suteikia tai, kad ši forma, iš kurios sudarytas nagrinėjamas žymuo, yra tapusi apčiuopiamu matematinio atradimo simboliu.

44

Šiuo klausimu primintina, kad nors vidutinio vartotojo suvokimas apie nagrinėjamą žymenį nėra lemiamas elementas taikant šio 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje nurodytą atmetimo kriterijų, tai vis tiek yra vertinimo elementas, į kurį kompetentingai institucijai naudinga atsižvelgti nustatant esmines šio žymens savybes (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Hauck, C‑205/13, EU:C:2014:2233, 34 punktą).

45

Iš to matyti, kad Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, leidžia kompetentingai institucijai, atsižvelgiant į atitinkamos visuomenės suvokimą apie nagrinėjamą žymenį ir jos žinojimą apie jį, konstatuoti, kad forma, iš kurios sudarytas šis žymuo, yra apčiuopimas matematinio atradimo simbolis. Kadangi ši institucija manė, jog dėl tokios aplinkybės ši forma tapo išskirtinė ir patraukiančia dėmesį, ji galėjo padaryti išvadą, kad tai yra esminė savybė, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 44 punkte nurodytą jurisprudenciją, ir kad reikėjo išnagrinėti, ar forma, iš kurios sudarytas nagrinėjamas žymuo, dėl šios aplinkybės suteikia prekei esminę vertę.

46

Tai, kad tokia savybė savaime nėra susijusi su estetiniais formos aspektais, nereiškia, kad negali būti taikomas Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis. Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad žodžių junginys „forma, kuri suteikia prekei esminę vertę“ nereiškia vien prekės formos, turinčios tik meninę ar dekoratyvinę vertę. Klausimas, ar forma suteikia prekei esminę vertę, turi būti nagrinėjamas remiantis kitais svarbiais elementais, įskaitant šios formos ypatingumą kitų atitinkamoje rinkoje paprastai esančių formų atžvilgiu (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Hauck, C‑205/13, EU:C:2014:2233, 32 ir 35 punktus).

47

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į pateiktą antrąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad į atitinkamos visuomenės suvokimą ar žinojimą apie prekę, grafiškai pavaizduotą žymenyje, kurį sudaro tik šios prekės forma, gali būti atsižvelgta siekiant nustatyti esminę šios formos savybę. Šioje nuostatoje įtvirtintas atmetimo pagrindas gali būti taikomas, jei iš objektyvių ir patikimų įrodymų matyti, kad vartotojų pasirinkimą pirkti nagrinėjamą prekę iš esmės lemia tokia savybė.

48

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje numatytas atsisakymo registruoti pagrindas turi būti sistemingai taikomas žymeniui, kurį sudaro tik prekės forma, kai šios prekės vaizdas yra saugomas pagal dizaino teisę, arba kai žymenį sudaro tik dekoratyvinės prekės forma.

49

Dėl pirmosios šiame klausime nurodytos prielaidos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar prekės formai, kuriai apsauga jau taikoma pagal dizaino teisę, automatiškai netaikoma apsauga pagal prekių ženklų teisę.

50

Šiuo klausimu svarbu priminti, kad atsisakymo registruoti pagrindo, numatyto Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje, kaip ir atsisakymo registruoti pagrindo, numatyto šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje ir priminto šio sprendimo 27 punkte, tikslas yra išvengti, kad išimtinė ir nuolatinė prekių ženklo suteikiama teisė galėtų lemti kitų teisių, kurioms teisės aktų leidėjas norėjo nustatyti ribotą galiojimo laikotarpį, nuolatinį galiojimą (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Hauck, C‑205/13, EU:C:2014:2233, 19 punktą).

51

Vis dėlto toks tikslas nereiškia, kad Sąjungos teisės intelektinės nuosavybės srityje draudžiamas kelių teisinės apsaugos priemonių koegzistavimas.

52

Iš tiesų, kiek tai susiję su dizaino teisės apsauga, Direktyvos 98/71 16 straipsnyje numatyta, kad ši direktyva „nepažeidžia [Sąjungos] teisės ar atitinkamos valstybės narės teisės, reglamentuojančios teises į neregistruotą dizainą, prekių ženklus ar kitus skiriamuosius ženklus, patentus ir universalius modelius“.

53

Iš to matyti, kad aplinkybė, jog prekės vaizdas yra saugomas kaip dizainas, nereiškia, kad žymeniui, kurį sudaro tik šios prekės forma, netaikoma apsauga pagal prekių ženklų teisę, jeigu tenkinamos šio žymens registracijos kaip prekių ženklo sąlygos.

54

Iš to taip pat matyti, kad Sąjungos teisės normos, susijusios su dizaino registracija, ir taisyklės, taikomos prekių ženklų registracijai, yra savarankiškos, ir negalima manyti, kad egzistuoja kokia nors šių taisyklių hierarchija.

55

Taigi tai, kad prekės vaizdas yra saugomas kaip dizainas dėl, be kita ko, šio dizaino individualių savybių, nereiškia, kad žymuo, kurį sudaro tik šios prekės forma, negali būti įregistruotas kaip prekių ženklas dėl to, kad taikomas Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje numatytas atmetimo pagrindas.

56

Be to, kaip matyti iš Direktyvos 98/71 3 straipsnio 2 dalies, dizaino apsauga jį įregistruojant užtikrinama tik jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių. Primintina, kad, kaip matyti iš Direktyvos 98/71 5 straipsnio 1 dalies, dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jei jo bendras įspūdis informuotam naudotojui skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo prieinamas visuomenei iki registracijos paraiškos padavimo datos arba, jei prašoma prioriteto, iki prioriteto datos.

57

Taigi analizė, leidžianti nustatyti dizaino individualias savybes, skiriasi nuo analizės, nurodytos antrajame prejudiciniame klausime, kurią kompetentinga valdžios institucija turi atlikti, siekdama nustatyti, ar žymenį sudaro tik forma, suteikianti prekei esminę vertę, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį.

58

Dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiajame klausime nurodytos antrosios prielaidos reikia pripažinti: kadangi Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje nurodyta „forma, kuri suteikia prekei esminę vertę“, ši nuostata gali, be kita ko, būti taikoma žymeniui, kurį sudaro tik meninę ar dekoratyvinę vertę turinčios prekės forma.

59

Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė nereiškia, kad remiantis šiuo atmetimo pagrindu gali būti automatiškai atmetama paraiška, kuria siekiama kaip prekių ženklus įregistruoti žymenis, sudarytus iš tokių, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamos, prekių, atitinkamai prie Nicos sutarties 14 ir 21 klasių priskiriamų „dekoratyvinių prekių“ ir „dekoratyvinių prekių iš krištolo ir porceliano“, formos. Kaip matyti iš šio sprendimo 41 punkto, tam, kad šis atmetimo pagrindas galėtų būti taikomas, reikia, kad iš objektyvių ir patikimų įrodymų būtų matyti, jog vartotojų pasirinkimą įsigyti nagrinėjamas prekes daugiausia lemia viena ar kelios šios formos savybės.

60

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad negalima atmesti galimybės, jog tokios rūšies prekių esminę vertę gali lemti ne forma, bet kiti elementai, pavyzdžiui, jų sukūrimo istorija, gamybos būdas, atsižvelgiant į tai, ar jos pagamintos pramoniniu būdu, ar amatininkų, juose esančios medžiagos, kurios gali būti retos ar brangios, arba jų dizainerio tapatybė.

61

Taigi kompetentinga institucija turi išnagrinėti, ar įvykdytos Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje numatytos atsisakymo registruoti pagrindo taikymo sąlygos, kad nustatytų, ar nagrinėjamą žymenį sudaro tik forma, suteikianti prekei esminę vertę.

62

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į pateiktą trečiąjį klausimą reikia atsakyti, jog Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje numatytas atsisakymo registruoti pagrindas neturi būti sistemingai taikomas žymeniui, kurį sudaro tik prekės forma, kai šios prekės vaizdas yra saugomas pagal dizaino teisę arba kai žymenį sudaro tik dekoratyvinės prekės forma.

63

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: