Laikina versija

BENDROJO TEISMO (dešimtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. liepos 6 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPM) – Pertvarkymo procedūra, taikoma įstaigos žlugimo ar galimo žlugimo atveju – BPV sprendimas nepatvirtinti pertvarkymo schemos – Ieškinys dėl panaikinimo – Asmens nenaudai priimtas aktas – Suinteresuotumas kreiptis į teismą – Locus standi – Dalinis priimtinumas – Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnis – Aktą priėmusio subjekto kompetencija – Teisė būti išklausytam – Pareiga motyvuoti – Proporcingumas – Vienodas požiūris“

Byloje T‑280/18

ABLV Bank AS, įsteigta Rygoje (Latvija), atstovaujama advokato O. Behrends,

ieškovė,

prieš

Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), atstovaujamą J. De Carpentier, E. Muratori ir H. Ehlers, padedamų avocat J. Rivas Andrés ir solicitor B. Heenan,

atsakovę,

palaikomą

Europos Centrinio Banko (ECB), atstovaujamo R. Ugena, A. Witte ir A. Lefterov,

įstojusios į bylą šalies,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas A. Kornezov, teisėjai E. Buttigieg, K. Kowalik-Bańczyk, G. Hesse (pranešėjas) ir D. Petrlík,

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį, be kita ko, į:

–        ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. gegužės 3 d.,

–        ECB įstojimo į bylą paaiškinimą, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. gegužės 10 d.,

–        2020 m. kovo 17 d. sprendimą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą bylose, kuriose priimtas 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimas ABLV Bank ir kt. / ECB (C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369),

–        naujus įrodymus, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2021 m. spalio 27 d.,

įvykus 2021 m. spalio 28 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą(1)

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė ABLV Bank AS prašo panaikinti 2018 m. vasario 23 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimus nepatvirtinti kredito įstaigų ABLV Bank AS ir ABLV Bank Luxembourg SA pertvarkymo schemos, kaip tai suprantama pagal 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, 18 straipsnio 1 dalį.

 Ginčo aplinkybės

[Praleista]

12      Dviem 2018 m. vasario 23 d. sprendimais (SRB/EES/2018/09 ir SRB/EES/2018/10) BPV nusprendė nepatvirtinti atitinkamai ieškovės ir ABLV Luxembourg pertvarkymo schemos (toliau – ginčijami sprendimai). BPV pritarė ECB vertinimui, kad šio kredito įstaigos žlunga arba galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą. Ji taip pat nusprendė, kad nėra pagrįstos tikimybės, jog per pagrįstą terminą kitos priemonės užkirs kelią jų žlugimui, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą. Vis dėlto BPV nusprendė, kad atsižvelgiant į ieškovės ir ABLV Luxembourg ypatumus pertvarkymo priemonė joms nebuvo būtina dėl viešojo intereso, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą ir 18 straipsnio 5 dalį. Tą pačią dieną ginčijami sprendimai buvo įteikti atitinkamiems adresatams – FKRK ir CSSF.

13      Sprendimo SRB/EES/2018/09 rezoliucinės dalies 1 straipsnis suformuluotas taip: „ABLV Bank AS nebus pertvarkoma“.

14      Sprendimo SRB/EES/2018/09 rezoliucinės dalies 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „[š]is sprendimas adresuojamas [FKRK], kaip nacionalinei pertvarkymo institucijai, pagal Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą“.

15      Sprendimo SRB/EES/2018/09 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „pagal Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsnio 1 dalį [FKRK] įgyvendins šį [s]prendimą ir užtikrins, kad bet kuri priemonė, kurios imsis, bus su juo suderinama, atsižvelgiant į numatytas sąlygas“.

16      Sprendimo SRB/EES/2018/10, susijusio su ABLV Luxembourg, rezoliucinės dalies 1 ir 2 straipsniai suformuluoti analogiškai.

[Praleista]

 Dėl teisės

 Dėl priimtinumo

23      BPV nurodo keturis nepriimtinumo pagrindus: pirmasis iš esmės susijęs su tuo, kad ieškovė ieškinį grindė ne ginčijamų sprendimų, bet pranešimo spaudai tekstu, antrasis – su ginčijamų sprendimų neginčijamumu, trečiasis – su tuo, kad ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinį, nes ginčijami sprendimai nėra tiesiogiai su ja susiję, o ketvirtasis – su ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimu.

[Praleista]

 Dėl nepriimtinumo pagrindo, kad ginčijami sprendimai negali būti ginčijami

29      Pasak BPV, ginčijami sprendimai nėra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, nes jais nesiekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti poveikį ieškovo interesams, aiškiai pakeičiant jo teisinę padėtį. Ginčijamuose sprendimuose nebuvo nurodyta likviduoti abi kredito įstaigas. Pasak BPV, nacionalinė pertvarkymo institucija (NPI) pagal taikytiną nacionalinę teisę turi imtis priemonių, kurios būtinos minėtų įstaigų atžvilgiu po to, kai BPV nusprendė nepatvirtinti pertvarkymo schemos.

30      Reikia priminti, kad priemonės, kuriomis galutinai nustatoma institucijos pozicija pasibaigus administracinei procedūrai ir kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių, darančių įtakos ieškovo interesams, iš principo pripažintinos aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, išskyrus tarpines priemones, kuriomis siekiama parengti galutinį sprendimą ir kuriomis tokios pasekmės nesukeliamos (žr. 2010 m. lapkričio 18 d. Sprendimo NDSHT / Komisija, C‑322/09 P, EU:C:2010:701, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31      Konkrečiau kalbant, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad nors ECB atliktas Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antroje ir trečioje pastraipose numatytas subjekto žlugimo arba galimo žlugimo vertinimas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, vis dėlto dėl BPV pagal minėto reglamento 18 straipsnio 6 dalį vėliau patvirtintos pertvarkymo schemos arba sprendimo nepatvirtinti tokios schemos gali būti pareikštas ieškinys Sąjungos teismuose, pagal kurį gali būti atlikta minėto vertinimo teisminė kontrolė (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 56 punktą).

32      Be to, Reglamento Nr. 806/2014 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybės narės ir Sąjungos institucijos, taip pat bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, remdamiesi SESV 263 straipsniu, gali pareikšti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl tokio BPV sprendimo (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 56 punktą).

33      Darytina išvada, kad BPV sprendimas patvirtinti kredito įstaigos pertvarkymo schemą arba jos nepatvirtinti yra aktas, kurį galima ginčyti. Iš tiesų tame sprendime galutinai nustatoma BPV pozicija pasibaigus Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytai kompleksinei administracinei procedūrai, pradėtai dėl subjekto žlugimo arba galimo žlugimo vertinimo, kurį iš pradžių atlieka ECB. Šia procedūra siekiama ieškovei sukelti privalomų teisinių pasekmių, nes ji nebus pertvarkoma.

34      Be to, reikia pabrėžti, kad sprendimas nepatvirtinti pertvarkymo schemos, kaip antai ginčijami sprendimai, yra aktas, kurį galima ginčyti, kaip ir sprendimas patvirtinti tokią priemonę. Iš tiesų sprendimas patvirtinti pertvarkymo priemonę reiškia, kad nustatomos pertvarkymo priemonės, nurodytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 6 dalies b ir c punktuose ir 22 straipsnyje, kaip antai verslo pardavimas, laikinos įstaigos sukūrimas, turto atskyrimas, gelbėjimas privačiomis lėšomis ar Bendro pertvarkymo fondo naudojimas pertvarkymo veiksmams paremti. Taigi sprendimas nepatvirtinti tokių priemonių, iš kurių kai kurios gali leisti ieškovei išlaikyti dalį savo veiklos, sukelia privalomų teisinių pasekmių, kurios gali paveikti ieškovės interesus.

35      Galiausiai, kaip taip pat matyti iš generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvados sujungtose bylose ABLV Bank ir kt. / ECB (C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:16, 93 punktas), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisminę gynybą laikymasis užtikrinamas tuo, kad BPV sprendimas, kuriuo užbaigiama Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nurodyta procedūra, yra aktas, kurį galima ginčyti, nes pirmame procedūros etape ECB atlikto ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimo galimu neteisėtumu galėtų būti remiamasi grindžiant ieškinį dėl minėto BPV sprendimo. Darytina išvada, kad ieškovė turi turėti galimybę prašyti panaikinti BPV sprendimą, kuriuo patvirtinama arba nepatvirtinama ieškovės pertvarkymo schema.

36      Taigi ginčijami sprendimai yra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį.

 Dėl nepriimtinumo pagrindo, kad ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinį

37      BPV teigia, kad ginčijami sprendimai nėra tiesiogiai susiję su ieškove. Jie neturi tiesioginio poveikio jos teisinei padėčiai ir palieka NPI, kurioms pavesta juos įgyvendinti, visišką laisvę. Ieškovės ir jos patronuojamosios bendrovės likvidavimas yra nacionaliniu lygmeniu priimtų sprendimų, o ne Sąjungos teisės normų taikymo rezultatas.

38      Pirmiausia reikia pažymėti, kad BPV neginčijo konkrečios sąsajos su ieškove, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Iš tiesų ginčijami sprendimai atitinkamai susiję su ieškove ir jai 100 % priklausančia patronuojamąja bendrove, kaip kredito įstaigomis, dėl kurių BPV netvirtina pertvarkymo schemos, taigi juose ieškovė individualizuojama taip pat, kaip ir jų adresatas. Taigi ginčijami sprendimai yra konkrečiai susiję su ieškove.

39      Dėl tariamo tiesioginės sąsajos su ieškove šioje byloje nebuvimo reikia priminti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta sąlyga, jog fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra sprendimo, dėl kurio pareikštas ieškinys, adresatas, turi būti tiesiogiai su šiuo sprendimu susijęs, reiškia, kad turi būti tenkinami du kumuliaciniai kriterijai, t. y. kad ginčijama priemonė, viena vertus, darytų tiesioginę įtaką asmens teisinei padėčiai ir, kita vertus, nepaliktų jokios diskrecijos už jos įgyvendinimą atsakingiems adresatams, nes ji yra visiškai automatinė ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės aktų, netaikant kitų tarpinių normų (2007 m. kovo 22 d. Sprendimo Regione Siciliana / Komisija, C‑15/06 P, EU:C:2007:183, 31 punktas; 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 66 punktas ir 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 42 punktas).

–       Dėl tiesioginės sąsajos su ieškove tiek, kiek ieškinys pareikštas dėl Sprendimo SRB/EES/2018/10 dėl „ABLV Luxembourg“

40      Pirmiausia reikia pažymėti, kad ieškovė savo vardu pareiškė ieškinį dėl Sprendimo SRB/EES/2018/09 ir kaip ABLV Luxembourg patronuojančioji bendrovė ir vienintelė akcininkė, kiek tai susiję su Sprendimu SRB/EES/2018/10.

41      Primintina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 12 punkto, Sprendime SRB/EES/2018/10 numatyta, kad nebus tvirtinama jokia ABLV Luxembourg pertvarkymo schema. Taigi pastarasis sprendimas turi įtakos šios kredito įstaigos teisinei padėčiai (šiuo klausimu žr. 2020 m. gegužės 14 d. Nutarties Bernis ir kt. / Komisija, T‑282/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:209, 39 punktą).

42      Kita vertus, Sprendimas SRB/EES/2018/10 neturi tiesioginio poveikio tokių akcininkų, kaip ieškovė, teisinei padėčiai, nes šis sprendimas neturi įtakos šių akcininkų teisei gauti dividendus ir dalyvauti valdant ABLV Luxembourg (pagal analogiją žr. 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt., C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923, 110 punktą).

43      Iš tiesų, kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt., C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923), kredito įstaigos veiklos leidimo panaikinimo neigiamas poveikis akcininkams yra ekonominio, o ne teisinio pobūdžio, nes net jei dėl šio panaikinimo kredito įstaiga nebegali tęsti savo veiklos ir faktiškai išmokėti dividendų, akcininkų teisė gauti dividendus ir dalyvauti valdant lieka nepakitusi (šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt., C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923, 111 punktą ir 2020 m. gegužės 14 d. Nutarties Bernis ir kt. / BPV, T‑282/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:209, 41 punktą).

44      Šiuo atveju juo labiau todėl, kad Sprendime SRB/EES/2018/10 tik numatyta, kad ABLV Luxembourg nebus taikoma pertvarkymo procedūra. Taigi, priešingai nei byloje, kurioje priimtas 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimas ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt. (C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923), minėto sprendimo tikslas ir poveikis nėra panaikinti minėtam bankui suteiktą leidimą vykdyti kredito įstaigos veiklą (šiuo klausimu žr. 2020 m. gegužės 14 d. Nutarties Bernis ir kt. / BPV, T‑282/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:209, 42 punktą).

45      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sprendimas SRB/EES/2018/10 nėra tiesiogiai susijęs su ieškove, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

–       Dėl tiesioginės sąsajos su ieškove tiek, kiek ieškinys pareikštas dėl Sprendimo SRB/EES/2018/09, susijusio su ieškove

46      Šį ieškinį ieškovė pareiškė savo vardu tiek, kiek juo siekiama panaikinti Sprendimą SRB/EES/2018/09.

47      Pirma, dėl klausimo, ar šis sprendimas daro tiesioginį poveikį ieškovės teisinei padėčiai, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnį, jeigu ECB savo vertinime nurodo, kad atitinkamas subjektas žlunga arba galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies a punktą, to pasekmė – pradedama šio reglamento 18 straipsnyje numatyta procedūra. Tačiau, jeigu ECB padaro priešingą išvadą, pertvarkymo procedūra nepradedama, nes Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatyta, kad ECB turi pateikti savo vertinimą Komisijai ir BPV tik tuo atveju, jeigu mano, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 67 ir 70 punktus).

48      Taigi, viena vertus, BPV išvada, grindžiama ECB pateiktu vertinimu, kad ieškovė žlunga arba galėtų žlugti, yra Sprendimo SRB/EES/2018/09, kuriame numatyta netvirtinti ieškovei skirtos pertvarkymo schemos, rezoliucinės dalies sine qua non sąlyga. Vadinasi, išvada, kad ieškovė žlunga arba galėtų žlugti, yra minėto sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnio būtinas pagrindas. Todėl Sprendimas SRB/EES/2018/09, kiek jame konstatuotas ieškovės žlugimas arba galimas žlugimas, turi tiesioginį poveikį jos teisinei padėčiai, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 39 punkte nurodytą jurisprudenciją.

49      Kita vertus, kaip pažymėta šio sprendimo 34 punkte, sprendimas nepatvirtinti pertvarkymo schemos, taigi, ir nenustatyti pertvarkymo priemonių, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 806/2014, iš kurių kai kurios gali leisti ieškovei išlaikyti dalį savo veiklos, turi tiesioginį poveikį jos teisinei padėčiai.

50      Antra, dėl klausimo, ar šis sprendimas palieka diskreciją adresatams, atsakingiems už jo įgyvendinimą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 39 punkte primintą jurisprudenciją, reikia konstatuoti, kad šiuo atveju taip nėra. Iš tiesų sprendimas nepatvirtinti ieškovės pertvarkymo schemos nepalieka jokios diskrecijos adresatams, atsakingiems už jo įgyvendinimą, nes šis įgyvendinimas yra visiškai automatinio pobūdžio ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės normų, netaikant kitų tarpinių taisyklių. Iš tiesų atitinkama NPI neturi jokios manevravimo galimybės atsižvelgiant į BPV sprendimą, pagal kurį dėl ieškovės nebus priimta jokios pertvarkymo priemonės, o tam, kad atsirastų privalomų teisinių padarinių, šiam sprendimui nereikia jokios tarpinės taisyklės ar priemonės. Šios išvados nepaneigia tai, kad minėta NRI gali turėti imtis Sprendimo SRB/EES/2018/09 įgyvendinimo priemonių pagal Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsnio 1 dalį, kurios turinys primintas minėto sprendimo rezoliucinės dalies 2 straipsnio 2 dalyje, nes šios priemonės nepatenka į pertvarkymo mechanizmo taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2020 m. gegužės 14 d. Nutarties Bernis ir kt. / BPV, T‑282/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:209, 43 punktą).

51      Konkrečiai kalbant, ieškovės likvidavimo pagal Latvijos teisę neapima jokia pertvarkymo schema ir jis neišplaukia iš Sprendimo SRB/EES/2018/09. Iš tiesų dėl šio likvidavimo nusprendė šios bendrovės akcininkai po minėto BPV sprendimo, pagal kurį viešasis interesas nereikalavo taikyti pertvarkymo schemos ieškovei pagal Reglamentą Nr. 806/2014 (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 49 punktą). Taigi šiuo sprendimu likvidavimas nebuvo nustatytas (šiuo klausimu žr. 2020 m. gegužės 14 d. Nutarties Bernis ir kt. / Komisija, T‑282/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:209, 39–45 punktus).

52      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio dėl Sprendimo SRB/EES/2018/10 ir kad ieškinys nepriimtinas, kiek jis pareikštas dėl šio sprendimo. Vis dėlto ji turi tokią teisę pareikšti ieškinį dėl Sprendimo SRB/EES/2018/09.

 Dėl nepriimtinumo pagrindo, susijusio su ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimu

53      Pasak BPV, ieškovė neįrodė, kad turi atsiradusį ir esamą suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Ji neįrodė, kokios turėtų naudos dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo. Dėl ieškovės nurodytų interesų, susijusių su tuo, kad ginčijamais sprendimais pakenkta kredito įstaigų reputacijai, BPV teigia, kad jai turėjo įtakos ne ginčijami sprendimai, bet FinCEN priemonės projektas arba ECB atliktas abiejų kredito įstaigų žlugimo arba galimo žlugimo vertinimas. Interesas, kad būtų galima pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nėra atsiradęs ir realus suinteresuotumas šio ieškinio dėl panaikinimo kontekste. Galiausiai, jei ieškovė patyrė žalos, ji buvo akcininkų sprendimo likviduotis pasekmė.

54      Reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, jei tas asmuo suinteresuotas ginčijamo teisės akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats šio akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti naudos jį pareiškusiai šaliai (žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14, EU:C:2015:609, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

55      Neginčijama, kad prašydama panaikinti visą Sprendimą SRB/EES/2018/09 ieškovė nekritikuoja atsisakymo patvirtinti pertvarkymo schemą, bet iš esmės prieštarauja BPV išvadai, kad ji žlunga arba galėtų žlugti, ir nėra pagrįstos tikimybės, kad kitos priemonės sutrukdytų šiam žlugimui.

56      Vis dėlto šiai bylai yra būdingos ypatybės, kurios dėl šios aplinkybės neleidžia paneigti ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį.

57      Viena vertus, kaip matyti ir iš šio sprendimo 47 ir 48 punktų, jeigu ECB prieina prie išvados, kad atitinkamas subjektas nėra žlungantis ar galintis žlugti, jokio vertinimo BPV nepateikiama, todėl pertvarkymo procedūra nepradedama. Vadinasi, vertinimas dėl žlugimo arba galimo žlugimo, nes jį tvirtina BPV, yra išankstinė sine qua non sąlyga pradėti Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytą pertvarkymo procedūrą, taigi, ir priimti oficialų sprendimą patvirtinti pertvarkymo schemą ar jos nepatvirtinti.

58      Taigi Sprendimo SRB/EES/2018/09 motyvai, be kita ko, ECB atliktas ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimas, kurį tvirtina BPV, yra būtinas šio sprendimo rezoliucinę dalį pagrindžiantis elementas. Iš tiesų, jei Bendrasis Teismas nuspręstų, kad šis vertinimas buvo klaidingas, procedūra, per kurią buvo priimtas šis sprendimas, neturėjo būti pradėta prieš ieškovę.

59      Kita vertus, tam, kad galėtų vykdyti savo bankinę veiklą, atitinkamas subjektas turi teisėtą interesą, kad vertinimas nebūtų toks, kad jis žlunga arba galėtų žlugti.

60      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė įrodė suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl Sprendimo SRB/EES/2018/09 panaikinimo.

61      Taigi ieškinys nepriimtinas tiek, kiek jis pareikštas dėl Sprendimo SRB/EES/2018/10, ir yra priimtinas tiek, kiek juo prašoma panaikinti Sprendimą SRB/EES/2018/09.

 Dėl esmės

[Praleista]

 Dėl trečiojo ir ketvirtojo pagrindų, susijusių su Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktų pažeidimu

87      Trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus, kuriuos reikia nagrinėti kartu, sudaro atitinkamai viena dalis ir keturios dalys. Ketvirtajame pagrinde, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, ieškovė teigia, kad, pirma, BPV nepagrįstai pati neišnagrinėjo Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos sąlygos. BPV visiškai rėmėsi ECB pateiktu ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimu. Antra, dėl šio vertinimo ieškovė teigia, kad vien laikinos likvidumo problemos, su kuriomis ji susidūrė po FinCEN priemonės projekto, nėra pakankamas motyvas laikyti ją žlungančia ar galinčia žlugti. Remiantis 2015 m. rugpjūčio 6 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) gairėmis ABE/GL/2015/07 dėl įvairių situacijų, kai įstaiga laikoma žlungančia arba galinčia žlugti pagal Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 6 dalį, aiškinimo (toliau – EBI gairės) rekomenduojama atsižvelgti į visus objektyvius veiksnius ir patariama negrįsti subjekto žlugimo arba galimo žlugimo vertinimo vieninteliu elementu, kaip antai galimybe nedelsiant padidinti likvidumą. Trečia, ieškovė teigia, kad ECB reikalaujama milijardo eurų suma ieškovės sąskaitoje Latvijos banke prieš galimą moratoriumo panaikinimą 2018 m. vasario 23 d. buvo neproporcinga. Iš tiesų ECB pervertino numatomą indėlių atsiėmimą, jeigu ieškovė atnaujintų veiklą, remdamasis vidutiniu 200 mln. eurų per dieną atsiėmimu per penkių dienų iš eilės laikotarpį. Ketvirta, ieškovė pateikia įvairių argumentų, kuriais grindžia savo teiginį, kad ECB neatsižvelgė į visą jos likvidų turtą, ypač į tą, prie kurio ji neturėjo prieigos nedelsiant. Trečiajame pagrinde ieškovė teigia, kad BPV nepakankamai išnagrinėjo, ar egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad kitos priemonės užkirs kelią jos žlugimui.

[Praleista]

–       Dėl klausimo, ar BPV turėjo teisę remtis ECB atliktu ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimu

103    Dublike ieškovė teigia, kad BPV negalėjo remtis vien ECB atliktu ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimu, pati neatlikusi tyrimo. Šis priekaištas, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, turi būti atmestas neatsižvelgiant į klausimą, ar tai yra naujas priekaištas Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalies prasme.

104    Iš tiesų šiuo priekaištu neatsižvelgiama į ECB vaidmenį Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nustatytoje sistemoje, kaip Teisingumo Teismas nurodė 2021 m. gegužės 6 d. Sprendime ABLV Bank ir kt. / ECB (C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369).

105    Žinoma, BPV nesaisto ECB pateiktas subjekto žlugimo arba galimo žlugimo vertinimas. Iš tiesų šis vertinimas nėra privalomas aktas ir, konkrečiai kalbant, dėl jo BPV kompetencija nėra apribota, kiek tai susiję su šiuo vertinimu. Šios nuostatos formuluotėje nėra nieko, kas rodytų, kad BPV neturi diskrecijos, susijusios su atitinkamo subjekto žlugimo ar numatomo žlugimo situacija (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 67 punktą).

106    Vis dėlto to paties reglamento 18 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ECB suteikiamas prioritetinis vaidmuo, nors ir ne išimtinis, nes paprastai ECB pirmiausia turi įvertinti subjekto žlugimą arba galimą žlugimą. Nors BPV gali atlikti šį vertinimą, tai ji gali daryti tik prieš tai informavusi ECB apie savo ketinimus ir tik tada, kai ECB per tris kalendorines dienas nuo tos informacijos gavimo nesiima tokio vertinimo. ECB yra pripažinta prioritetinė kompetencija atlikti tokį vertinimą, kuris grindžiamas jo, kaip priežiūros institucijos, turimomis žiniomis, nes dėl šio statuso galėdamas susipažinti su visa rizikos ribojimu pagrįsta informacija apie atitinkamą subjektą jis gali geriausiai nustatyti, ar pagal šio reglamento 18 straipsnio 4 dalyje pateiktą žlugimo ar galimo žlugimo apibrėžimą, kuriame nurodomi su rizikos ribojimu susiję elementai, kaip antai leidimo išdavimo sąlygos, turimo turto suma, palyginti su įsipareigojimais ir esamomis arba būsimomis skolomis, yra įvykdyta su tokiais įsipareigojimais susijusi sąlyga (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 62 punktą).

107    Nagrinėjamu atveju BPV ginčijamo Sprendimo SRB/EES/2018/09 3.2.1 punkte, remdamasi ECB atliktu vertinimu, nurodė, kad ieškovė žlunga arba galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su to paties reglamento 18 straipsnio 4 dalies c punktu, nes, jeigu moratoriumas būtų panaikintas po 2018 m. vasario 23 d., labai tikėtina, kad įstaigų grynųjų pinigų srautai būtų tokie patys kaip ir prieš jo įvedimą, atsižvelgiant į žalą reputacijai, kurią sukėlė FinCEN priemonės projektas. Dėl šios priežasties BPV pritarė ECB vertinimui, kad ieškovė turėjo turėti vieno milijardo eurų likvidumo atsvaros pajėgumus savo sąskaitoje Latvijos banke, t. y. sumą, kuri leistų reaguoti į numatomų atsiėmimų mastą penkių dienų laikotarpiu po moratoriumo panaikinimo. Kadangi šis likvidumo atsvaros pajėgumas nebuvo pasiektas, BPV taip pat pritarė ECB vertinimui, kuriame teigiama, kad ieškovė tikriausiai negalės artimiausiu metu apmokėti skolų ir kad ji gali žlugti arba žlunga.

108    Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į plačią diskreciją, kurią BPV turėjo pagal šio sprendimo 91–94 punktuose nurodytą jurisprudenciją, atlikdama sudėtingą ekonominį vertinimą, t. y. ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą, BPV, nors ir nesaistoma ECB tyrimo ir vertinimo, nepadarė teisės klaidos, kai juo rėmėsi, nes ECB yra institucija, geriausiai galinti įvertinti ieškovės žlugimą arba galimą žlugimą.

109    Taigi ieškovės argumentams negalima pritarti.

–       Dėl ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimo, kuris iš esmės grindžiamas likvidumo krize

110    Ieškovės teigimu, ECB klaidingai nusprendė, kad laikina apsirūpinimo tam tikromis lėšomis problema pateisina išvadą, kad ji žlunga arba galėtų žlugti. ECB rėmėsi viena aplinkybe, t. y. laikinu grynųjų pinigų trūkumu po masinio atsiėmimo 2018 m. vasario 14–16 d., ir nepakankamai atsižvelgė į bendrą ieškovės situaciją. Ji teigia, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta nei į jos padengimo rodiklį, nei į didelę kapitalizaciją. Iš EBI gairių, be kita ko, matyti, kad turi būti pasverti visi objektyvūs elementai, susiję su kredito įstaigos patiriamais sunkumais, siekiant nustatyti, ar ji žlunga arba galėtų žlugti.

111    Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalį subjektas laikomas žlungančiu arba galinčiu žlugti, jeigu jis yra vienoje ar keliose šios nuostatos a–d punktuose išvardytose situacijose. Šiuo atveju ECB nusprendė, kad ieškovė negalėjo apmokėti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų iki termino pabaigos arba kad yra objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog taip atsitiks artimoje ateityje, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 18 straipsnio 4 dalies c punktą. Kaip teisingai teigia ECB, iš Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio nematyti, kad ECB ir BPV turi atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip kredito įstaigos padengimo rodiklis ar kapitalizacija, prieš padarydama išvadą, jog ši įstaiga žlunga arba galėtų žlugti.

112    EBI gairės negali paneigti šios išvados. Iš tiesų, remiantis jų versijos anglų kalba 5 punktu, minėtomis gairėmis pagal Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 6 dalį siekiama skatinti priežiūros ir pertvarkymo praktikos konvergenciją, kiek tai susiję su įvairių situacijų, kai įstaiga laikoma žlungančia ar galinčia žlugti, aiškinimu. ECB teisingai teigia, kad šių gairių negalima aiškinti Reglamentui Nr. 806/2014 prieštaraujančiu būdu, taigi jomis nenustatomos papildomos sąlygos, kurios neišplaukia iš minėto reglamento 18 straipsnio.

113    Bet kuriuo atveju, remiantis EBI gairių versijos anglų kalba 14 punktu, pertvarkymo institucija turi įvertinti objektyvius įrodymus, susijusius, be kita ko, su kredito įstaigos nuosavomis lėšomis ir likvidumu. Nors pagal šių gairių versijos anglų kalba 16 punktą daugeliu atvejų numatyta, kad keli šiose rekomendacijose apibrėžti veiksniai, o ne vienas iš jų leidžia nustatyti, ar kredito įstaiga žlunga ar gali žlugti, vis dėlto tam tikrais atvejais gali būti, kad vienos iš sąlygų pakanka, kad būtų inicijuotas pertvarkymas, atsižvelgiant į jos svarbą ir poveikį rizikos ribojimui. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, iš EBI gairių nematyti, kad reikia būtinai atsižvelgti į kelias sąlygas ar veiksnius, kad būtų galima daryti išvadą, jog kredito įstaiga negali arba artimiausiu metu negalės apmokėti skolų ar vykdyti kitų įsipareigojimų.

114    Be to, kaip teigia ECB, kredito įstaigai labai svarbu turėti likvidaus turto, nes pagrindinė jos funkcija yra priimti visuomenės indėlius ir juos reinvestuoti į realiąją ekonomiką suteikiant paskolas. Ši tarpininko funkcija grindžiama prielaida, kad indėlininkas turi turėti galimybę atgauti indėlius pagal prašymą, iš esmės nedelsiant. Jei bankas negali grąžinti indėlininkų lėšų, tai turi įtakos ne tik pasitikėjimui šia kredito įstaiga, bet ir apskritai pasitikėjimui visa bankų sistema. Be to, neabejotina, kad masinis indėlių atsiėmimas turi įtakos ne tik sunkumų patiriančioms kredito įstaigoms, bet ir įprastai veikiančioms įstaigoms, nes prarandamas visuomenės pasitikėjimas šia sistema (šiuo klausimu žr. 2018 m. spalio 4 d. Sprendimo Kantarev, C‑571/16, EU:C:2018:807, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

115    Taigi tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, kai dėl pasitikėjimo tarp kredito įstaigos ir jos klientų praradimo prasidėjo masinis indėlių atsiėmimas, šios įstaigos padengimo rodiklis ir kapitalizacija yra mažiau svarbūs, palyginti su galimybe nedelsiant užtikrinti likvidumą. Taigi ieškovės argumentus reikia atmesti.

–       Dėl ECB išvados, kad siekdama išvengti žlugimo ieškovė 2018 m. vasario 23 d. 18 val. 00 min. turėjo turėti vieną milijardą eurų, laikomų Latvijos banke

116    Ieškovė iš esmės teigia, kad vieno milijardo eurų likvidumo atsvaros pajėgumas jos sąskaitoje Latvijos banke, ECB laikomas būtinu indėliams, kurie gali būti atsiimti netrukus po moratoriumo panaikinimo, grąžinti, buvo neproporcingas.

117    Pirma, ieškovė teigia, kad ECB atliktame jos žlugimo arba galimo žlugimo vertinime, kurį perėmė BPV, neatsižvelgta į tai, kad 2018 m. vasario 22 d. 449 mln. EUR indėlių iki pareikalavimo be termino, taigi pareikalautinų nedelsiant, buvo konvertuoti į terminuotuosius indėlius. Ieškovės teigimu, šių indėlių nebuvo galima pareikalauti be jos sutikimo šešis mėnesius po konvertavimo, todėl jie negalėjo būti atsiimti per trumpą laikotarpį. Taigi nedelsiant pareikalautinų indėlių suma buvo 1,596 mlrd. eurų, o ne 2,043 mlrd. EUR, kaip įvertino ECB.

118    Antra, ieškovės teigimu, ECB teiginys, kad indėlių atsiėmimo tempas būtų toks pats kaip ir per tris dienas iki mokėjimų sustabdymo, t. y. 2018 m. vasario 14–16 d., vidutiniškai 200 mln. EUR per dieną, yra nepagrįstas. Nėra įrodymų, kad indėlių atsiėmimas po galimo moratoriumo panaikinimo tolygiai atsinaujintų. Ji tvirtina, kad iš pradžių atsiėmus nepastoviausius indėlius išliktų pagrindinis stabilesnių indėlių likutis. Šiuo klausimu ieškovė remiasi vidiniu likvidumo tinkamumo vertinimo procesu (internal liquidity adequacy assessment process, ILAAP), kurį ECB patvirtino priimdamas naujausią sprendimą dėl rizikos ribojimu pagrįstos kontrolės ir vertinimo proceso (Supervisory Review and Evaluation Process, SREP) 2017 m., iš kurio matyti, kad didelė dalis indėlių iki pareikalavimo buvo pastovūs, turintys indėlininkų pasitikėjimą.

119    Be to, 2018 m. vasario 16 d. atsiėmimo mastas jau buvo mažesnis, palyginti su praėjusia diena. Mėginimai atsiimti sumas internetu per moratoriumą siekė tik su 28 mln. EUR per darbo dieną. Be to, nors 2018 m. vasario 15 d. ieškovė priėmė sprendimą pakeisti mokėjimus JAV doleriais į mokėjimus eurais arba natūra, o nuo vasario 16 d. visiškai nutraukti mokėjimus už skolas JAV doleriais, remdamasi nenugalimos jėgos aplinkybėmis, ji jau buvo įvykdžiusi didelę dalį savo mokėjimo įsipareigojimų Jungtinių Valstijų doleriais, atlikdama vertybinių popierių perleidimus eurais. Šiuo force majeure laikotarpiu dar 167 mln. EUR buvo sumokėti natūra vykdant ieškovės mokėjimo įsipareigojimus JAV doleriais. Mažai tikėtina, kad prašymai grąžinti indėlius nedelsiant po moratoriumo panaikinimo būtų susiję su 200 mln. EUR suma per dieną.

120    Atsakant į šiuos argumentus, pirma, reikia pažymėti, kaip tai daro ECB, kad nebuvo garantijos, jog į terminuotuosius indėlius konvertuoti indėliai nebus atsiimti trumpuoju laikotarpiu, prireikus sumokant baudą. Be to, per teismo posėdį ECB pabrėžė, kad dauguma indėlininkų nesutiko su konvertavimu į terminuotuosius indėlius. Iš to jis padarė išvadą, kad šie indėlininkai, nesutikę su konvertavimu, galėjo reikalauti grąžinti jų trumpalaikius indėlius. Tai buvo 1,596 mlrd. eurų vertės indėliai. Be to, jis pažymėjo, kad kai kurių indėlių konvertavimas nepakeitė vertinimo, kad bus atsiimama vidutiniškai 200 mln. EUR per dieną, todėl reikia, kad ieškovė iki galimo šios kredito įstaigos veiklos atnaujinimo turėtų vieno milijardo eurų likvidumo atsvaros pajėgumą.

121    Ieškovės pateikti argumentai negali paneigti ECB atlikto faktinių aplinkybių vertinimo. Iš tiesų ieškovė tik tvirtina, nepateikdama pagrindžiančių įrodymų, kad buvo sutarta, jog terminuotieji indėliai nebus atsiimami šešių mėnesių laikotarpiu. Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad šis teiginys būtų įrodytas ir pagrįstas, jis nepaneigtų ECB vertinimo, kad atsiėmimai greičiausiai tęstųsi tuo pačiu greičiu ir mastu po atitinkamos įstaigos veiklos hipotetinio atnaujinimo, todėl reikėjo turėti didelę grynųjų pinigų sumą reikalavimams patenkinti penkių dienų laikotarpiu po šio veiklos atnaujinimo. Nekonvertuoti indėliai dar siekė 1,596 mlrd. eurų, o ši suma gerokai viršija ECB reikalautą vieno milijardo eurų likvidumo atsvaros pajėgumą.

122    Antra, Bendrojo Teismo turimoje bylos medžiagoje nėra nieko, kas leistų suabejoti ECB vertinimu, kad ankstesni vidaus vertinimai dėl ieškovės likvidumo tinkamumo, kuriais ji remiasi, buvo ribotos vertės susiklosčius išskirtinei situacijai, dėl kurios priimtas Sprendimas SRB/EES/2018/09. Žinoma, 2017 m. ECB patvirtino ieškovės ILAAP, tačiau neginčijama, kad 2018 m. vasario mėn. ieškovė susidūrė su nenumatytomis masinio indėlių atsiėmimo aplinkybėmis dėl visuomenės pasitikėjimo šios kredito įstaigos patikimumu praradimo, neatsižvelgiant į tai, ar ši įstaiga veikė įprastai, ar buvo patirianti sunkumų.

123    Šiomis ypatingomis aplinkybėmis ECB nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai rėmėsi indėlių atsiėmimo lygiu nuo 2018 m. vasario 14–16 d., tinkamai atspindinčiu šios kredito įstaigos padėtį vertinant žlugimą arba numatomą žlugimą ir priimant ginčijamą sprendimą. Iš tiesų, kaip teisingai teigia ECB, 200 mln. eurų pinigų išmokėjimo per dieną vidurkio 2018 m. vasario 14–16 d. naudojimas apskaičiuojant likvidumo rezervą paskutinę termino dieną paaiškinamas tuo, kad likvidumo krizės metu pinigų atsiėmimas gali būti nestabilus ir kad atsižvelgimas į vidurkį sumažina skaičiavimo klaidos riziką. Be to, ECB rėmėsi neginčytais, objektyviais ir aktualiais duomenimis priimant Sprendimą SRB/EES/2018/09. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo pakenkta ieškovės reputacijai ir dėl to atsirado pasitikėjimo trūkumas, ECB nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad atsiėmimai tęstųsi tuo pačiu tempu po moratoriumo panaikinimo, nes per tą laiką nebuvo jokio įvykio, galinčio nuraminti rinkas.

124    Be to, ieškovės argumentui, kad atsiėmimo mastas 2018 m. vasario 14–16 d. rodė mažėjimo tendenciją, taip pat negalima pritarti. Šiuo klausimu ECB per teismo posėdį nurodė, o jam nebuvo prieštarauta, kad atsiėmimo suma vasario 15 d. buvo didesnė nei vasario 14 d., tačiau nebuvo galima konstatuoti nei didėjimo, nei mažėjimo tendencijos. Taigi ieškovės argumentus reikia atmesti.

–       Kiti argumentai dėl ECB atlikto ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimo, kuriam pritarė BPV

125    Ieškovė, grįsdama savo prieštaravimą dėl žlugimo arba galimo žlugimo vertinimo, kurį atliko ECB ir kuriam pritarė BPV, rezultato, pateikia kelis kitus argumentus. Ji iš esmės teigia, kad ECB neatsižvelgė į visą likvidų turtą, kurį ji turėjo ar galėjo turėti. ECB atsižvelgė į 694 mln. EUR sumą, turėtą paskutinę dieną, t. y. 2018 m. vasario 23 d. 18 val., ieškovės sąskaitoje Latvijos banke ir neatsižvelgė į šioje sąskaitoje nesantį turtą. Ieškovė iš esmės teigia, kad ECB nepagrįstai neįtraukė 690 milijonų eurų vertės įvairaus turto, kurį, ECB paprašius, buvo galima konvertuoti į grynuosius pinigus. Šis turtas per pagrįstą terminą palaipsniui galėjo būti prieinamas indėlių atsiėmimo tikslais.

126    Pirmiausia, kalbant apie tai, kad ECB atsižvelgė tik į ieškovės sąskaitoje Latvijos banke esantį likvidųjį turtą, reikia pažymėti, jog per teismo posėdį ECB patvirtino, kad tik šioje sąskaitoje esantį likvidųjį turtą jis galėjo patikrinti, o kito turto prieinamumo nedelsiant nebuvo galima kontroliuoti. Be to, ieškovės argumentą, kad ji nebuvo informuota apie tai, jog apskaičiuojant likvidumo atsvaros pajėgumą galutinę dieną galima atsižvelgti tik į šioje sąskaitoje turėtą pinigų sumą, galima tik atmesti. Kaip ECB nurodė įstojimo į bylą paaiškinimo 93 punkte ir jam nebuvo prieštarauta, apie šį reikalavimą ieškovės atstovams buvo aiškiai pranešta, be kita ko, per 2018 m. vasario 20 d. posėdį, kurio protokolas pateiktas ECB įstojimo į bylą paaiškinimo F.4.1 priede.

127    Ieškovė negali pagrįstai priekaištauti ECB neatskyrus grynųjų pinigų turėjimo ir galimybės jais naudotis, nes tam tikras turtas buvo laikinai neprieinamas. Iš tiesų ieškovė neįrodė, kad prieiga prie šių pinigų būtų atkurta laiku, kad būtų galima patenkinti prašymus atsiimti indėlius.

128    Darytina išvada, kad ECB atsižvelgė į ieškovės nurodytą turtą ir jį įvertino, tačiau, turėdamas abejonių dėl šio turto prieinamumo nedelsiant, savo išvadą pagrindė tik tuo turtu, kuris konkrečiai buvo prieinamas ieškovės sąskaitoje Latvijos banke galutinę dieną.

129    Šiuo klausimu ECB įstojimo į bylą paaiškinimo 15–19 punktuose nurodė, kad likvidusis turtas, kurį kredito įstaiga turi tam, kad galėtų išmokėti pinigus, iš esmės yra iš dviejų šaltinių. Pirmąjį šaltinį sudaro piniginės lėšos, iš esmės – centriniame banke ar kituose subjektuose turimos piniginių lėšų sąskaitos, prie kurių atitinkama įstaiga gali prieiti pateikusi prašymą. Antrąjį likvidumo šaltinį sudaro tam tikri aukštos kokybės perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie gali būti pateikti kaip garantija, paprastai pritaikius nominaliosios vertės sumažinimą, siekiant gauti paskolą iš centrinio banko ar partnerio, arba kurie gali būti perleisti už momentinę kainą grynaisiais pinigais tretiesiems asmenims. Norint gauti paskolą, reikia, kad depozitoriumas, kuris turi vertybinių popierių, juos pateiktų kaip garantiją, o vertybiniams popieriams perleisti gali reikėti daugiau laiko, nes, be depozitoriumo, turinčio vertybinius popierius, reikia kitų dalyvių pagalbos, kaip antai centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ir komercinio ar centrinio banko.

130    Be to, jis teigė, kad piniginių lėšų sąskaitose esančios lėšos, visų pirma esančios centriniame banke, buvo nedelsiant prieinamos bankui, kuriam reikia pinigų, kad galėtų grąžinti lėšas indėlininkams ir kitiems kreditoriams. Tačiau skolinimasis pinigų rinkose arba grynųjų pinigų gavimas iš kitų šaltinių nei centrinis bankas priklauso nuo komercinių partnerių valios. Taigi rinkos finansavimas negali būti laikomas savaime suprantamu ir gali būti ribotas arba garantijoms gali būti taikomas labai didelis vertės sumažinimas, arba kartais toks finansavimas gali būti visiškai neįmanomas. Atsižvelgiant į šiuos rinkos finansavimo apribojimus, daugelis centrinių bankų laiko kreditoriaus funkciją kraštutine priemone, pagal kurią paprastai teikia skubias paskolas grynaisiais pinigais komerciniams bankams mainais už garantijas tais atvejais, kai kiti rinkoje veikiantys subjektai nepageidauja to daryti.

131    Šiomis aplinkybėmis, kaip teigia ECB, jis ir ieškovė susitarė jos likvidumo krizę spręsti siekiant konvertuoti tariamą likvidųjį šios kredito įstaigos turtą į pakankamą grynųjų pinigų sumą, sudarant likvidumo atsvaros pajėgumą, kurį bankas nedelsdamas be jokių apribojimų galėtų mobilizuoti, kad patenkintų prašymus dėl atsiėmimo.

132    Kadangi keli ieškovės vertybinių popierių turintys partneriai nepageidaudavo atlaisvinti jos turto, atsižvelgdami į FinCEN priemonės projektą, o dauguma ieškovės bankų korespondentų nutraukė verslo santykius arba nustatė griežtas sandorių sumų ribas, ECB teigimu, tik Latvijos banke turimi grynųjų pinigų likučiai arba vertybiniai popieriai galėjo būti laikomi nedelsiant naudotinais siekiant patenkinti būsimus prašymus atsiimti indėlius.

133    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ECB pateikė įtikinamą paaiškinimą, kodėl apskaičiuojant likvidumo atsvaros pajėgumą nebuvo galima atsižvelgti į turtą, kurio faktinis prieinamumas ieškovės sąskaitoje Latvijos banke termino pabaigos momentu nebuvo įrodytas.

134    Be to, ieškovė nurodo tam tikras konkrečias turto kategorijas, į kurias ECB turėjo atsižvelgti, vertindamas jos žlugimą ar galimą žlugimą.

135    Pirma, dėl 407 mln. EUR pajamų iš vertybinių popierių pardavimo reikia konstatuoti, kad ieškovė pakankamai teisiškai neįrodė, jog šie vertybiniai popieriai yra turtas, kurį galima lengvai ir nedelsiant panaudoti siekiant atlikti mokėjimus indėlininkams, norintiems atsiimti indėlius iš karto po galimo moratoriumo panaikinimo. Neginčijama, kad, kaip teisingai pažymėjo ECB, šio pardavimo pajamos, darant prielaidą, kad jis įvykdytas, nebuvo pervestos į ieškovės sąskaitą Latvijos banke iki 2018 m. vasario 23 d. 18 val. 00 min. Taigi negalima ECB priekaištauti, kad jis nepriskyrė vertybinių popierių arba tariamo jų pardavimo pajamų prie lėšų, tiesiogiai turimų po 2018 m. vasario 23 d., skirtų indėliams grąžinti, jei pateikiamas prašymas.

136    Antra, kalbant apie 29 mln. EUR vertės ieškovės likvidų turtą nostro sąskaitose (ieškovės banko sąskaitos kituose bankuose) ir jos 13 mln. EUR turtą Euroclear sąskaitoje, reikia pažymėti, kad ECB į jį atsižvelgė vertindamas ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimo 30 ir 31 punktuose. Ji teigia, kad jos vardu Euroclear laikomi vertybiniai popieriai buvo aukštos kokybės, kaip antai valstybės obligacijos, ir lengvai konvertuojami per pagrįstą terminą. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad atlikus šiuos konvertavimus gautos pajamos nebuvo atlaisvintos laiku, todėl 2018 m. vasario 23 d. 18 val. 00 min. ieškovės sąskaitoje Latvijos banke jų nebuvo. Iš ieškovės pastabų, susijusių su ECB įstojimo į bylą paaiškinimu, G.4 ir G.5 prieduose esančių lentelių matyti, kad Euroclear pervedė ieškovei didelę dalį pardavimo pajamų gerokai po šios datos.

137    Ieškovės argumentas, kad labai likvidus turtas turėjo būti konvertuotas atsižvelgiant į einamuosius mokėjimus ir kad po 2018 m. vasario 23 d. paaiškėjo, jog tam tikrų vertybinių popierių konvertavimo terminas sutrumpėjo, negali paneigti ECB vertinimo, nes jis, nepadarydamas akivaizdžios vertinimo klaidos, nusprendė, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 126–133 punktų, tik pinigų buvimas ieškovės sąskaitoje Latvijos banke užtikrino galimybę nedelsiant juos panaudoti.

138    Trečia, tas pats pasakytina apie kitus ieškovės vertybinius popierius, kurie galėjo būti parduoti už 358 mln. EUR, tarp kurių buvo 229 mln. EUR vertės aukštos kokybės vertybinių popierių, ir, ketvirta, 12 mln. EUR grynųjų pinigų, kuriuos ieškovė teigia turėjusi. Reikia konstatuoti, kad nebuvo įrodyta, jog šis turtas buvo nedelsiant prieinamas po to, kai buvo panaikintas moratoriumas, ir kad šis turtas taip pat nebuvo konvertuotas į grynuosius pinigus ieškovės sąskaitoje Latvijos banke 2018 m. vasario 23 d. pabaigoje.

139    Penkta, ieškovė tvirtina, kad ECB klaidingai 2018 m. vasario 21 d. nusprendė apriboti ieškovės galimybę vykdyti pinigų politikos operacijas (monetary policy operations, MPO). Dėl to ji neturėjo prieigos prie 40 mln. EUR kredito linijos, kuria būtų galėjusi pasinaudoti ir gauti daugiau grynųjų pinigų. ECB atsako, kad tai yra 2018 m. vasario 21 d. jo Valdančiosios tarybos sprendimas, priimtas vykdant rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą. Reikia konstatuoti, kad ieškovė iš tikrųjų neginčija šio Valdančiosios tarybos sprendimo pagrįstumo ir aiškiai nenurodo, kaip prieiga prie minėtos kredito linijos būtų galėjusi prisidėti prie kitų grynųjų pinigų atlaisvinimo, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti galimybę pasinaudoti vienu milijardu eurų iš ieškovės sąskaitos Latvijos banke. Bet kuriuo atveju minėtas sprendimas nėra šiame ieškinyje ginčijamo sprendimo dalis ir nėra jo teisinis pagrindas, todėl nėra ginčo dalykas.

140    Tokiomis aplinkybėmis, kaip šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad krizės situacijoje iš ECB reikalaujama atsargumo ir apdairumo, reikia pažymėti, kad jis turėjo teisę atsižvelgti tik į nedelsiant prieinamas lėšas ieškovės sąskaitoje Latvijos banke, kad būtų pašalinta bet kokia rizika, jog prašymai dėl atsiėmimo nebus patenkinti per penkias dienas po moratoriumo panaikinimo, nes turtas, kurį ieškovė teigia turinti kitur, nėra greitai prieinamas.

141    ECB atlikto ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimo, kurį vėliau perėmė BPV, taip pat nepaneigia argumentas, kad ECB suformuluotas reikalavimas dėl likvidumo atsvaros pajėgumo yra nepagrįstas, nes siekdama įvykdyti šį reikalavimą ieškovė turėjo skirti dideles sumas tam, kad vertybinius popierius ir kitą turtą konvertuotų į nedelsiant prieinamus pinigus. Iš tiesų šis argumentas nepaneigia ECB vertinimo, susijusio su likvidumo atsvaros pajėgumu, kuris pasibaigus terminui turėjo būti įrodytas.

142    Galiausiai, ieškovės teigimu, moratoriumas galėjo būti pratęstas siekiant atkurti jos likvidumo poziciją neaktyvuojant indėlių garantijų sistemos. Šiuo klausimu ECB neva rėmėsi klaidingu Noguldījumu garantiju likums (Latvijos indėlių garantijų įstatymas) 2 straipsnio 8 dalies aiškinimu. Šioje nuostatoje nurodyta, kad per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai nustatyta, kad indėlių gavėjas negali jų grąžinti, FKRK turi priimti sprendimą dėl indėlių negrąžinamumo. Vis dėlto per moratoriumą neįmanoma konstatuoti, kad indėliai negrąžinami, nes mokėjimai bet kuriuo atveju sustabdomi. Taigi ECB argumentas, kad dėl moratoriumo pratęsimo automatiškai būtų aktyvuojama indėlių garantijų sistema, todėl toks pratęsimas neįmanomas, yra klaidingas.

143    Šiam argumentui taip pat negalima pritarti.

144    Nagrinėjamu atveju ECB nusprendė, kad po masinio indėlių atsiėmimo 2018 m. vasario 14–16 d. ieškovei pritrūko grynųjų pinigų. Jis nustatė ieškovei penkių dienų terminą, skaičiuojamą nuo moratoriumo įsigaliojimo, atkurti savo likvidumo poziciją, kad ji galėtų susitvarkyti su kita atsiėmimų banga. Vis dėlto pasibaigus šiam terminui ieškovė negalėjo įrodyti, kad turi vieną milijardą eurų savo sąskaitoje Latvijos banke.

145    Taigi ECB nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai remdamasis Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktu, antra pastraipa ir 4 dalies c punktu tuo momentu padarė išvadą, kad ieškovė žlunga arba galėtų žlugti. Šiomis aplinkybėmis ECB neprivalėjo nurodyti FKRK pratęsti moratoriumą.

146    Taigi, atsižvelgiant į diskreciją, kurią turėjo BPV, atlikdama sudėtingą ekonominę analizę, ieškovė neįrodė, kad BPV padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad ieškovė žlunga arba galėtų žlugti.

–       Dėl pagrįstos tikimybės, kad kitos priemonės užkirs kelią žlugimui, buvimo

147    Ieškovė iš esmės teigia, kad BPV nepakankamai pagrindė savo išvadą, jog nebuvo jokios pagrįstos tikimybės, kad kitos privataus pobūdžio ar rizikos ribojimu pagrįstos priemonės ieškovės atžvilgiu galėtų užkirsti kelią jos žlugimui per pagrįstą laikotarpį.

148    BPV ginčija šiuos argumentus.

149    Pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punktą pertvarkymo schema gali būti patvirtinta tik tuo atveju, jeigu, be kita ko, atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad alternatyviomis subjektui taikomomis privataus pobūdžio priemonėmis, įskaitant institucinės užtikrinimo sistemos priemones, arba riziką ribojančiomis priemonėmis, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones ar atitinkamų kapitalo priemonių vertės sumažinimą arba konvertavimą pagal to paties reglamento 21 straipsnį, per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo.

150    Sprendimo SRB/EES/2018/09 3.2.2 punkte BPV nusprendė, kad nėra jokios alternatyvios priemonės, kuri pagrįstai leistų išvengti ieškovės žlugimo. Atlikdama tyrimą BPV iš esmės rėmėsi ECB duomenimis, pateiktais atliekant ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą.

151    BPV negali būti priekaištaujama, kad nagrinėdama Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą sąlygą ji rėmėsi ECB atliktu ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimu. Žinoma, šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos skiriasi. Vis dėlto šiuo atveju minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies b punkte numatytų alternatyvių priemonių nagrinėjimas buvo įtrauktas į ECB atliktą ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą, susijusį su to paties reglamento 18 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga. Iš tiesų prieš darydamas išvadą, kad, jo nuomone, ieškovė žlunga arba galėtų žlugti, jis išnagrinėjo, ar šio žlugimo dar galima išvengti alternatyviomis priemonėmis, kaip antai moratoriumo pratęsimu arba 2017 m. ieškovės gaivinimo plane numatytų galimybių susigrąžinti lėšas įgyvendinimu. Be to, pagal 18 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, „ar tenkinama pirmos pastraipos b punkte nurodyta sąlyga, įvertina [BPV] <...> glaudžiai bendradarbiaudam[a] su ECB“ ir „ECB taip pat gali informuoti [BPV], jeigu mano, jog tenkinama tame punkte nustatyta sąlyga“. Taigi BPV galėjo remtis ECB atliktu tyrimu.

152    Sprendimo SRB/EES/2018/09 3.2.2 punkte BPV nurodžius konkrečius ir objektyvius aspektus, ieškovė neišdėstė priežasčių, dėl kurių alternatyvios priemonės, į kurias atsižvelgė BPV ir ECB, galėtų užkirsti kelią jos žlugimui per pagrįstą laikotarpį. Ieškovė nenurodė kitų priemonių, į kurias BPV turėtų atsižvelgti atlikdama tyrimą. Šiomis aplinkybėmis vien neparemtas teiginys, kad BPV nepaisė, jog buvo alternatyvių priemonių, nėra pakankamas, kad jos vertinimas taptų neįtikinamas, ir neįrodo, kad padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

153    Taigi trečiąjį ir ketvirtąjį ieškinio pagrindus reikia atmesti.

 Dėl penktojo pagrindo, susijusio su teisės būti išklausytam ir teisės susipažinti su administracine byla pažeidimu

154    Ieškovė teigia, kad BPV pažeidė jos teisę būti išklausytai, kaip tai suprantama pagal Chartijos 41 straipsnį, nes nesuteikė galimybės pateikti pastabų prieš priimant Sprendimą SRB/EES/2018/09. Ji taip pat neturėjo galimybės susipažinti su BPV administracine byla.

155    BPV ginčija šiuos argumentus.

156    Reikia priminti, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.

157    Teisė būti išklausytam kiekvienam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki bet kokio sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę. Be to, reikia nurodyti, kad teise būti išklausytam siekiama dvejopo tikslo. Viena vertus, ji padeda išnagrinėti bylos medžiagą ir kuo tiksliau ir teisingiau nustatyti faktines aplinkybes, kita vertus, ji leidžia užtikrinti veiksmingą suinteresuotojo asmens gynybą. Teise būti išklausytam visų pirma siekiama užtikrinti, kad bet koks asmeniui nepalankus sprendimas būtų priimtas gerai susipažinus su bylos aplinkybėmis, ir jos tikslas, be kita ko, yra sudaryti galimybę kompetentingai institucijai ištaisyti klaidą arba suinteresuotajam asmeniui – pateikti su jo asmenine padėtimi susijusią informaciją, kuri pateisina sprendimo priėmimą, nepateisina jo priėmimo arba pateisina vieno ar kito sprendimo priėmimą (žr. 2020 m. birželio 4 d. Sprendimo SEAE / De Loecker, C‑187/19 P, EU:C:2020:444, 68 ir 69 punktą ir juose nurodytą jurisprudenciją).

158    Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas patvirtino teisės būti išklausytam svarbą ir jos labai plačią apimtį Sąjungos teisės sistemoje, nuspręsdamas, kad ši teisė turi būti taikoma bet kuriai procedūrai, per kurią gali būti priimtas asmeniui nepalankus aktas. Teisės būti išklausytam turi būti paisoma net ir tada, kai taikytinuose teisės aktuose toks formalumas nėra aiškiai numatytas (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C‑277/11, EU:C:2012:744, 85 ir 86 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / RQ, C‑831/18 P, EU:C:2020:481, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo ADDE / Parlamentas, T‑48/17, EU:T:2019:780, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

159    Be to, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta kiekvieno asmens teisė susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo.

160    Pirmiausia reikia pažymėti, kad Reglamento 806/2014 tikslas, kaip nurodyta jo 8 konstatuojamojoje dalyje, yra nustatyti veiksmingesnius pertvarkymo mechanizmus, kurie turėtų būti pagrindinė priemonė siekiant išvengti žalos, patirtos praeityje žlugus bankams. Kalbant apie šio reglamento 18 straipsnyje numatytą procedūrą, pažymėtina, kad toks tikslas suponuoja greito sprendimo priėmimą, dažnai skubos sąlygomis, kaip matyti iš šioje nuostatoje numatytų trumpų terminų, kad nekiltų pavojaus finansiniam stabilumui (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 55 punktas).

161    Vis dėlto, nors reikia atsižvelgti į būtinybę greitai taikyti Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytą procedūrą, ji taip pat turi būti suderinama su teise būti išklausytam.

162    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 26 konstatuojamojoje dalyje patvirtinama ir ECB, kaip priežiūros institucijos pagal [Bendrą priežiūros mechanizmą], ir BPV, kuri yra pertvarkymo institucija, pasidalyta kompetencija vertinant, ar kredito įstaiga žlunga arba galėtų žlugti, ir išimtinė BPV kompetencija vertinti, ar įvykdytos kitos pertvarkymo schemos patvirtinimo sąlygos (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 64 punktas).

163    Atsižvelgiant į šios sudėtingos administracinės procedūros, numatytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje ir vykdomos ECB ir BPV kartu ir paeiliui, pobūdį, nei pagal Chartijos 41 straipsnį, nei pagal to reglamento nuostatas nereikalaujama, kad subjektas, su kuriuo susijęs sprendimas patvirtinti pertvarkymo schemą ar jos nepatvirtinti, kiekviename procedūros etape būtų atskirai išklausytas abiejų šių įstaigų.

164    Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad, pirmiausia, nors BPV neišklausė ieškovės prieš priimdama Sprendimą SRB/EES/2018/09, ECB ją išklausė kelis kartus.

165    Taigi vertinant žlugimą ar galimą žlugimą ieškovei buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl reikšmingų aplinkybių. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 151 punkto, ECB išnagrinėjo alternatyvias priemones, galinčias užkirsti kelią ieškovės žlugimui. Savo vertinime, kuris buvo atliktas išklausius ieškovę, ECB išnagrinėjo jos argumentus, juos apibendrino ir atsakė į juos. Taigi BPV, kuriai vėliau buvo pateiktas ECB vertinimas, visiškai susipažino su ieškovės argumentais, priimdama Sprendimą SRB/EES/2018/09, kuriame ji pritarė ECB išvadoms dėl Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytų sąlygų.

166    Tiesa, Sprendime SRB/EES/2018/09 BPV pirmą kartą išnagrinėjo Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą sąlygą, pagal kurią pertvarkymo priemonė turi būti būtina dėl viešojo intereso. Vis dėlto nė vienas ieškovės priekaištas nėra dėl tariamo viešojo intereso nebuvimo; jie pateikti dėl išvadų pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą, kad ieškovė žlunga arba galėtų žlugti, ir dėl išvados pagal to paties reglamento 18 straipsnio 1 dalies b punktą, kad atsižvelgiant į laiką ir kitas reikšmingas aplinkybes nėra pagrindo tikėtis, kad alternatyviomis privataus pobūdžio arba riziką ribojančiomis priemonėmis per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta ieškovės žlugimo. Taigi dėl klausimų, kuriuos ginčija, ieškovė buvo išklausyta per administracinę procedūrą.

167    Taip pat svarbu pažymėti, kad nebuvo jokio naujo įvykio ir BPV nepateikta naujų duomenų laikotarpiu nuo ECB pranešimo apie atliktą ieškovės žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą ir ginčijamo sprendimo priėmimo. Be to, BPV nepagrindė Sprendimo SRB/EES/2018/09 kitais duomenimis nei tie, kuriais jau rėmėsi ECB ir dėl kurių ieškovė jau buvo išklausyta, kiek tai susiję su šio sprendimo elementais, kuriuos ieškovė ginčijo per šią procedūrą. BPV taip pat negrindė šio sprendimo motyvais, kurie skirtųsi nuo ECB nurodytų motyvų.

168    Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad ieškovės teisė būti išklausytai nebuvo pažeista.

169    Antra, dėl teisės susipažinti su bylos dokumentais Teisingumo Teismas nusprendė, kad teisės į gynybą, kuri apima minėtą teisę, pažeidimą reikia vertinti atsižvelgiant konkrečiai į kiekvieną nagrinėjamą atvejį, visų pirma į nagrinėjamo akto pobūdį, jo priėmimo aplinkybes ir atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Berlioz Investment Fund, C‑682/15, EU:C:2017:373, 97 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Nagrinėjamu atveju pakanka pažymėti, kad ieškovė neteigė ir neįrodė, kad negalėjo susipažinti su ECB atliekamam tyrimui reikšmingais dokumentais, visų pirma vykstant jos ir šios institucijos dialogui atliekant šį tyrimą, o Bendrajam Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų šiuo klausimu. Ieškovė taip pat nenurodė dokumentų, su kuriais negalėjo susipažinti ECB atliekant tyrimą ir su kuriais ji turėjo turėti galimybę susipažinti per procedūrą BPV, ir kaip jie būtų leidę geriau užtikrinti ieškovės gynybą. Be to, reikia konstatuoti, kad BPV nesirėmė kitais dokumentais nei tie, kuriais pagrįstas ECB atliktas tyrimas.

170    Taigi penktąjį pagrindą reikia atmesti.

[Praleista]

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (dešimtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Nurodyti ABLV Bank AS padengti savo ir Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Europos Centrinis Bankas (ECB) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbta 2022 m. liepos 6 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.

1      Pateikiami tik tie šio sprendimo punktai, kuriuos Bendrasis Teismas mano esant tikslinga paskelbti.