–

Telenor Magyarország Zrt., atstovaujamos A. Losonci ir P. Galambos, padedamų ügyvéd M. Orbán,

–

Nemzeti Média- és Hírközlési Hatóság Elnöke, atstovaujamos I. Kun,

–

Vengrijos vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos M. Z. Fehér ir Zs. Wagner, vėliau – M. Z. Fehér,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, J. Vláčil ir A. Brabcová,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir D. Klebs,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir M. J. Langer,

–

Austrijos vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos G. Hesse ir J. Schmoll, vėliau – J. Schmoll,

–

Rumunijos vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos C.‑R. Canţăr, E. Gane, R. I. Haţieganu ir A. Wellman, vėliau – pastarųjų trijų,

–

Slovėnijos vyriausybės, atstovaujamos N. Pintar Gosenca ir A. Dežman Mušič,

–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos M. Pere,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun, L. Havas ir L. Nicolae,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (OL L 310, 2015, p. 1), 3 straipsnio išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant du Telenor Magyarország Zrt. (toliau – Telenor) ginčus su Nemzeti Média- és Hírközlési Hatóság Elnöke (Nacionalinės ryšių ir žiniasklaidos tarnybos pirmininkas, Vengrija) (toliau – NRŽT pirmininkas) dėl dviejų sprendimų, kuriais pastarasis nurodė minėtai bendrovei nutraukti tam tikrų interneto prieigos paslaugų teikimą.

3

Reglamento 2015/2120 1, 3, 6–9 ir 11 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

<…>

<…>

4

Reglamento 2015/2120 1 straipsnio „Dalykas ir taikymo sritis“ 1 dalis suformuluota taip:

„Šiuo reglamentu nustatomos bendros taisyklės, kad būtų užtikrintos vienodos ir nediskriminuojančios sąlygos srauto atžvilgiu teikiant interneto prieigos paslaugas ir susijusios galutinių paslaugų gavėjų teisės.“

5

Pagal šio reglamento 2 straipsnį sąvokos, pateiktos 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t, p. 349) 2 straipsnyje, taikomos ir šiame reglamente.

6

Minėto reglamento 3 straipsnio „Atviros interneto prieigos užtikrinimas“ 1–3 dalyse nustatyta:

„1.   Galutiniai paslaugų gavėjai, naudodamiesi savo interneto prieigos paslauga, turi teisę į prieigą prie informacijos ir turinio, gali juos skleisti, naudoti ir teikti pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas bei naudoti pasirinktus galinius įrenginius neatsižvelgiant į galutinio paslaugų gavėjo ar paslaugų teikėjo vietą arba informacijos, turinio, taikomosios programos arba paslaugos vietą, kilmę ar paskirties vietą.

<…>

2.   Interneto prieigos paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų susitarimai dėl interneto prieigos paslaugų komercinių ir techninių sąlygų bei parametrų, kaip antai, kainos, duomenų kiekio ar spartos, ir interneto prieigos paslaugų teikėjų komercinė praktika neturi riboti galimybės galutiniams paslaugų gavėjams naudotis 1 dalyje nustatytomis teisėmis.

3.   Interneto prieigos paslaugų teikėjai teikdami interneto prieigos paslaugas visam srautui taiko vienodas sąlygas be diskriminavimo, apribojimų ar kišimosi, neatsižvelgiant į tai, kas yra siuntėjas ir gavėjas, koks yra prieinamas ar skleidžiamas turinys, kokios taikomosios programos ar paslaugos yra naudojamos ar teikiamos arba kokie galiniai įrenginiai yra naudojami.

Pirma pastraipa neužkertamas kelias interneto prieigos paslaugų teikėjams diegti pagrįstas srauto valdymo priemones. Kad tokios priemonės būtų laikomos pagrįstomis, jos turi būti skaidrios, nediskriminacinės, proporcingos ir turi būti grindžiamos ne komerciniais sumetimais, o objektyviai skirtingais specifinėms srauto kategorijoms taikomais paslaugų techninės kokybės reikalavimais. Tokiomis priemonėmis neturi būti stebimas konkretus turinys, ir jos neturi būti taikomos ilgiau, nei būtina.

Interneto prieigos paslaugų teikėjai neturi taikyti srauto valdymo priemonių, kurios viršytų antroje pastraipoje nustatytas priemones, ir visų pirma neturi blokuoti, sulėtinti, keisti, apriboti, trukdyti perduoti, pabloginti ar diskriminuoti konkretaus turinio, taikomųjų programų ar paslaugų arba tam tikrų jų kategorijų, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės yra būtinos, jas taikant tik tiek laiko, kiek būtina, siekiant:

7

To paties reglamento 5 straipsnio „Priežiūra ir užtikrinimas“ 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:

„Nacionalinės reguliavimo institucijos atidžiai stebi ir užtikrina, kad būtų laikomasi 3 ir 4 straipsnių, ir skatina nuolatines galimybes be diskriminavimo naudotis prieiga prie interneto, kurios kokybės lygis atspindi technologinius pasiekimus. Tais tikslais nacionalinės reguliavimo institucijos vienam ar daugiau viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, įskaitant interneto prieigos paslaugų teikėjus, gali nustatyti reikalavimus dėl techninių charakteristikų, minimalius paslaugų kokybės reikalavimus ir kitas tinkamas bei būtinas priemones.“

8

Direktyvos 2002/21 2 straipsnyje pateiktos, be kita ko, tokios sąvokų apibrėžtys:

<…>

<…>“

9

Vengrijoje įsteigta Telenor yra pagrindinis informacinių technologijų ir ryšių sektoriaus subjektas. Ji teikia, be kita ko, interneto prieigos paslaugas. Tarp potencialiems klientams siūlomų paslaugų yra du paslaugų paketai: „MyChat“ ir „MyMusic“.

10

„MyChat“ – tai paslaugų paketas, kurį užsisakę klientai, pirma, gali įsigyti 1 GB duomenų ir naudotis jais be apribojimų, kol išnaudoja, laisvai naudodamiesi esamomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis; į šį duomenų srauto limitą neįtraukiamas naudojimasis šešiomis konkrečiomis bendravimo internetu programomis: Facebook, Facebook Messenger, Instagram, Twitter, Viber ir Whatsapp – joms taikomas vadinamasis nulinis tarifas. Antra, šio paslaugų paketo sąlygose numatyta, kad minėtą duomenų kiekį išnaudoję klientai gali toliau be apribojimų naudotis šiomis konkrečiomis šešiomis programomis, o kitoms esamoms programoms ir paslaugoms taikomos srauto sulėtinimo priemonės.

11

„MyMusic“ – tai paslaugų paketas, kurį sudaro trys planai: „MyMusic Start“, „MyMusic Nonstop“ ir „MyMusic Deezer“; jais gali naudotis klientai, turintys jau egzistuojantį interneto prieigos paslaugų paketą; šie planai suteikia abonentams, pirma, galimybę internetu klausytis muzikos, naudojantis keturiomis muzikos transliavimo taikomosiomis programomis: Apple Music, Deezer, Spotify ir Tidal, taip pat šešiomis radijo paslaugomis; naudojantis šiomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis, kurioms taikomas „nulinis tarifas“, sugeneruotų duomenų srautas neįtraukiamas į įsigyto paslaugų paketo sąlygose nustatytą duomenų kiekį. Antra, pagal šio paketo sąlygas išnaudoję šį duomenų kiekį paketą užsisakę klientai gali toliau be apribojimų naudotis šiomis konkrečiomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis, o kitoms esamoms programoms ir paslaugoms taikomos srauto blokavimo ar sulėtinimo priemonės.

12

Pradėjusi dvi procedūras – dėl „MyChat“ ir „MyMusic“ atitikties Reglamento 2015/2120 3 straipsniui – Nemzeti Média- és Hírközlési Hatóság (Nacionalinė ryšių ir žiniasklaidos tarnyba, Vengrija) priėmė du sprendimus; ji nusprendė, kad šiais paslaugų paketais buvo įgyvendintos srauto valdymo priemonės, neatitinkančios šio straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos taikyti vienodas sąlygas be diskriminacijos, ir kad Telenor privalo šias priemones panaikinti.

13

Šie du sprendimai vėliau buvo patvirtinti dviem NRŽT pirmininko sprendimais; juose nurodyta, kad vertinant, ar srauto valdymo priemonės suderinamos su Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalimi, nebūtina įvertinti šių priemonių poveikio galutinių paslaugų gavėjų galimybei naudotis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis.

14

Telenor apskundė šiuos du NRŽT pirmininko sprendimus Fővárosi Törvényszék (sostinės Budapešto apygardos teismas, Vengrija).

15

Šiuo klausimu ji iš esmės teigia, kad paslaugų paketai „MyChat“ ir „MyMusic“ yra su jos klientais sudarytų susitarimų dalis ir kad jiems gali būti taikoma tik Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 2 dalis, tačiau netaikoma šio reglamento 3 straipsnio 3 dalis, susijusi tik su srauto valdymo priemonėmis, kurias vienašališkai nustato interneto prieigos paslaugų teikėjai. Be to, bet kuriuo atveju, siekiant nustatyti, ar tokie paslaugų paketai atitinka antrąją iš šių nuostatų, kaip ir nagrinėjant jų suderinamumą su pirmąja nuostata, būtina įvertinti jų poveikį galutinių paslaugų gavėjų galimybei naudotis teisėmis. Todėl šie paslaugų paketai negali būti laikomi nesuderinamais su Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalimi vien dėl to, kad jais įgyvendinamos srauto valdymo priemonės, kuriomis, kaip nurodė NRŽT pirmininkas, nesilaikoma šioje nuostatoje įtvirtintos pareigos taikyti vienodas sąlygas be diskriminavimo.

16

Gindamasis NRŽT pirmininkas, be kita ko, teigia, kad klausimas, į kurią Reglamento 2015/2120 3 straipsnio nuostatą atsižvelgiant turi būti nagrinėjamas tam tikras elgesys, priklauso ne nuo tokio elgesio formos, o nuo jo turinio. Be to, jis teigia, kad, kitaip nei šio straipsnio 2 dalyje, kurioje reikalaujama įvertinti interneto prieigos paslaugų teikėjų vykdomos komercinės veiklos poveikį galutinių paslaugų gavėjų galimybei naudotis teisėmis, šio straipsnio 3 dalyje draudžiamos visos priemonės, kuriomis srautas valdomas taikant skirtingas sąlygas ar diskriminuojant, ir nereikia atskirti priemonių, nustatytų galutinio paslaugų gavėjo su tiekėju sudarytame susitarime, nuo tų, kurios grindžiamos pastarojo komercine praktika. Be to, visos šios priemonės yra draudžiamos, todėl nereikia vertinti jų poveikio galutinių paslaugų gavėjų galimybei naudotis teisėmis.

17

Pažymėjęs, kad Reglamentu 2015/2120 siekiama užtikrinti interneto neutralumą, todėl jis yra labai svarbus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės mano, kad jo nagrinėjamose bylose kyla dvi naujų teisės klausimų grupės, susijusios su pagrindine šio reglamento nuostata.

18

Šiuo klausimu jis pirmiausia pažymi, kad kartu su Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kuriomis galutiniams interneto prieigos paslaugų gavėjams užtikrinamos tam tikros teisės ir draudžiama tokių paslaugų teikėjams sudaryti komercinius susitarimus ar taikyti praktiką, kuriais ribojamas naudojimasis šiomis teisėmis, minėto 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendra pareiga srautui taikyti vienodas sąlygas be diskriminavimo. Tačiau iš šio reglamento teksto negalima nustatyti, ar paslaugų paketai, kuriuos teikia interneto prieigos paslaugų teikėjas, su savo klientais sudarydamas susitarimus, ir kurių sąlygose numatyta, kad jiems taikomas „nulinis tarifas“, leidžiantis jiems be apribojimų naudotis tam tikromis taikomosiomis programomis ir tam tikromis paslaugomis, ir šis naudojimasis neišskaitomas iš įsigyto duomenų kiekio, o išnaudojus šį duomenų kiekį kitoms taikomosioms programoms ir paslaugoms taikomos priemonės, kuriomis blokuojamas arba sulėtinamas srautas, patenka į šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies, 3 dalies arba 2 ir 3 dalių taikymo sritį.

19

Antra, nustačius tokiam elgesiui taikomą nuostatą ar kelias nuostatas, iš šių dviejų dalių teksto irgi negalima sužinoti, kokia metodika turi būti taikoma siekiant nustatyti, ar jie suderinami su Reglamentu 2015/2120.

20

Šiomis aplinkybėmis Fővárosi Törvényszék (sostinės Budapešto apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus (jie bylose C‑807/18 ir C‑39/19 suformuluoti identiškai):

21

2019 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑807/18 ir C‑39/19 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas galutinis sprendimas.

22

Keturiais klausimais (juos reikia nagrinėti kartu), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento 2015/2120 3 straipsnį reikia aiškinti taip: paslaugų paketai, interneto prieigos paslaugų teikėjo teikiami pagal su galutiniais paslaugų gavėjais sudarytus susitarimus, pagal kuriuos pastarieji įsigyja paslaugų rinkinį, suteikiantį jiems teisę be apribojimų naudotis nustatytu duomenų kiekiu, į kurį neįtraukiamas naudojimasis tam tikromis konkrečiomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis, kurioms taikomas „nulinis tarifas“, ir išnaudoję tą duomenų kiekį jie gali toliau be apribojimų naudotis tomis konkrečiomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis, o kitoms taikomosioms programoms ir paslaugoms taikomos priemonės, kuriomis blokuojamas arba sulėtinamas srautas, yra nesuderinami su šio straipsnio 2 dalimi, siejama su jo 1 dalimi ir – alternatyviai arba kumuliatyviai – su šio straipsnio 3 dalimi.

23

Pagal Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 2 dalį interneto prieigos paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų sudaryti susitarimai ir šių teikėjų vykdoma komercinė veikla neturi riboti galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis. Kaip matyti iš šios nuostatos, paaiškintos Reglamento 2015/2120 6 konstatuojamojoje dalyje, šios teisės apima teisę naudojantis interneto prieigos paslauga naudotis turiniu, taikomosiomis programomis ir paslaugomis ir teikti tokį turinį, taikomąsias programas ir paslaugas.

24

Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad interneto prieigos paslaugų teikėjai visam srautui taiko vienodas sąlygas be diskriminavimo, apribojimų ar kišimosi, neatsižvelgdami į tai, kokios taikomosios programos ar paslaugos yra naudojamos ar teikiamos.

25

Toliau šios nuostatos antroje pastraipoje nurodyta, kad jos pirma pastraipa neužkerta kelio interneto prieigos paslaugų teikėjams diegti pagrįstas srauto valdymo priemones, ir patikslinta: kad tokios priemonės būtų laikomos pagrįstomis, pirma, jos turi būti skaidrios, nediskriminacinės ir proporcingos, antra, jos turi būti grindžiamos ne komerciniais sumetimais, o objektyviai skirtingais specifinėms srauto kategorijoms taikomais paslaugų techninės kokybės reikalavimais, ir, trečia, jomis neturi būti neturi būti stebimas konkretus turinys ir jos neturi būti taikomos ilgiau, nei būtina.

26

Galiausiai šios nuostatos trečioje pastraipoje numatyta, kad interneto prieigos paslaugų teikėjai neturi taikyti srauto valdymo priemonių, kurios viršytų antroje pastraipoje nustatytas priemones, visų pirma neturi blokuoti, sulėtinti, keisti, apriboti, trukdyti perduoti, pabloginti ar diskriminuoti konkretaus turinio, taikomųjų programų ar paslaugų arba tam tikrų jų kategorijų, išskyrus atvejus, kai tokias priemones būtina nustatytą laiką taikyti, siekiant laikytis Sąjungos teisėkūros procedūra priimamų aktų, Sąjungos teisę atitinkančių nacionalinės teisės aktų arba priemonių, atitinkančių Sąjungos teisės aktus, kuriais įgyvendinami tokie Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai arba nacionalinės teisės aktai, arba siekiant išlaikyti tinklo, per tą tinklą teikiamų paslaugų ir galutinių paslaugų gavėjų galinių įrenginių vientisumą ir saugumą, arba užkirsti kelią gresiančiai tinklo perkrovai ir sušvelninti neįprastos ar laikinos tinklo perkrovos poveikį.

27

Kaip matyti iš Reglamento 2015/2120 1 straipsnio ir kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 27–29 punktuose, šiomis įvairiomis nuostatomis siekiama užtikrinti vienodas ir nediskriminuojančias sąlygas srauto atžvilgiu teikiant interneto prieigos paslaugas, taip pat susijusias galutinių paslaugų gavėjų teises.

28

Kadangi pagal Reglamento 2015/2120 5 straipsnį minėtų nuostatų ir per jas šiuo reglamentu siekiamų tikslų laikymąsi užtikrina nacionalinės reguliavimo institucijos, būtent šios institucijos, prižiūrimos nacionalinių teismų ir atsižvelgdamos į Teisingumo Teismo pateiktus paaiškinimus, kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar konkretus interneto prieigos paslaugų teikėjo elgesys, atsižvelgiant į jo ypatumus, patenka į šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies arba 3 straipsnio 3 dalies, arba šių abiejų nuostatų bendrą taikymo sritį, pastaruoju atveju pradėdamos tyrimą dėl vienos ar kitos iš jų. Kai nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad vienoks ar kitoks konkretaus interneto prieigos paslaugų teikėjo elgesys visiškai nesuderinamas su Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalimi, ji gali nesvarstyti, ar toks elgesys taip pat nesuderinamas su šio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi.

29

Šiuo atveju iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos aišku, kad, kaip matyti iš prejudicinių klausimų formuluotės ir dviejuose sprendimuose dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą išdėstytų teiginių, apibendrintų šio sprendimo 9–11 ir 18 punktuose, pagrindinėje byloje nagrinėjami paslaugų paketai turi keturis požymius. Pirma, minėtus paslaugų paketus sukūręs interneto prieigos paslaugų teikėjas juos siūlo savo potencialiems klientams Vengrijoje, tada juos įgyvendina, su tais, kas susidomi, sudarydamas dvišalius susitarimus. Antra, kiekvienas šiuos paslaugų paketus užsisakęs klientas įgyja teisę be apribojimų naudotis visomis esamomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis, neviršydamas iš interneto prieigos paslaugų teikėjo įsigytame paslaugų pakete nustatyto duomenų limito; į šį limitą neįskaičiuojamas tam tikrų konkrečių taikomųjų programų ir paslaugų, kurioms taikomas „nulinis tarifas“ naudojimas. Trečia, minėtuose paslaugų paketuose numatyta, kad išnaudojęs įsigytą duomenų kiekį bet kuris juos užsisakęs klientas gali toliau be apribojimų naudotis šiomis konkrečiomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis. Ketvirta, išnaudojus paslaugų pakete nustatytą duomenų kiekį, kuriam taikomos šios sąlygos, interneto prieigos paslaugų teikėjas kiekvienam atitinkamam klientui taiko priemones, kuriomis blokuojamas arba sulėtinamas srautas, susijęs su bet kokių taikomųjų programų ir paslaugų, kurioms netaikomas nulinis tarifas, naudojimu.

30

Pirma, kiek tai susiję su Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 2 dalimi, siejama su šio reglamento 3 straipsnio 1 dalimi, reikia pažymėti, kad antrojoje iš šių nuostatų numatyta, jog šia nuostata užtikrinamomis teisėmis galutiniai interneto prieigos paslaugų gavėjai turi naudotis, „naudodamiesi savo interneto prieigos paslauga“, o pagal pirmąją reikalaujama, kad tokia paslauga nereikštų naudojimosi šiomis teisėmis apribojimo.

31

Be to, iš Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 2 dalies, siejamos su šio reglamento 7 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad konkretaus interneto prieigos teikėjo paslaugas turi vertinti nacionalinės reguliavimo institucijos, veikiančios pagal minėto reglamento 5 straipsnį ir prižiūrimos kompetentingų nacionalinių teismų, atsižvelgdamos tiek į šio teikėjo su galutiniais paslaugų gavėjais sudarytus susitarimus, tiek į šio teikėjo vykdomą komercinę veiklą.

32

Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti „susitarimai“, kuriais interneto prieigos paslaugų teikėjas ir galutinis paslaugų gavėjas susitaria dėl komercinių ir techninių sąlygų ir interneto prieigos paslaugų, kurias pirmasis turi teikti antrajam, savybių, kaip antai mokėtina kaina, duomenų kiekis ir sparta.

33

Kaip matyti iš Reglamento 2015/2120 7 konstatuojamosios dalies, šiuose susitarimuose įtvirtinama kiekvieno galutinio paslaugų gavėjo laisvė pasirinkti paslaugas, kuriomis naudodamasis jis ketina įgyvendinti šiuo reglamentu garantuojamas teises, atsižvelgdamas į jų savybes. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad tokie susitarimai negali riboti galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis teisėmis ir taip apeiti šio reglamento nuostatų, kuriomis užtikrinama atvira interneto prieiga.

34

Dėl Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos „komercinės praktikos“ šioje nuostatoje patikslinta, kad ją „vykdo“ interneto prieigos paslaugų teikėjai. Taigi, kitaip nei „susitarimai“, kurie taip pat nurodomi minėtoje nuostatoje, tokia praktika neturi reikšti tokio tiekėjo ir galutinio naudotojo valios suderinimo.

35

Ši komercinė praktika gali apimti, be kita ko, interneto prieigos paslaugų teikėjo elgesį siūlant potencialiems klientams konkrečius šių paslaugų variantus ar jų derinius, siekiant patenkinti vienų ir kitų lūkesčius ir pageidavimus ir atitinkamai sudaryti su kiekvienu iš jų individualų susitarimą; galima pasekmė – atsižvelgiant į šiuos lūkesčius ir šiuos pageidavimus sudaryta daugiau ar mažiau tokio paties ar panašaus turinio susitarimų. Kaip ir Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti susitarimai, tokia komercine praktika negalima riboti galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis teisėmis ir taip apeiti šio reglamento nuostatų, kuriomis užtikrinama atvira interneto prieiga.

36

Antra, iš Reglamento 2015/2120 2 straipsnio ir Direktyvos 2002/21 nuostatų, į kurias jame daroma nuoroda, visų pirma iš jos 2 straipsnio h, i ir n punktų, matyti, kad sąvoka „galutiniai paslaugų gavėjai“ apima visus fizinius ar juridinius asmenis, kurie naudoja ar pareiškia norą naudoti viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas, išskyrus tuos, kurie teikia viešuosius ryšių tinklus ar viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas. Taigi ši sąvoka apima tiek vartotojus, tiek prekybininkus, kaip antai pelno nesiekiančias įmones ar juridinius asmenis.

37

Be to, minėta sąvoka apima ir fizinius ar juridinius asmenis, kurie naudoja arba pareiškia norą naudoti interneto prieigos paslaugas, siekdami gauti turinį, taikomąsias programas ir paslaugas, ir tokius, kuriems reikia interneto prieigos paslaugų, kad galėtų teikti turinį, taikomąsias programas ir paslaugas.

38

Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 1 dalyje ir šio reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje taip pat daroma nuoroda į šias dvi galutinių paslaugų gavėjų kategorijas, įtvirtinant jų teises, kaip antai teisę gauti informaciją ir turinį bei naudotis programomis ir paslaugomis, taip pat skleisti informaciją ir turinį bei teikti taikomąsias programas ir paslaugas.

39

Vadinasi, sprendžiant, ar egzistuoja draudžiamas galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis teisėmis apribojimas, nurodytas šio sprendimo 30 punkte, reikia atsižvelgti į konkretaus interneto prieigos paslaugų teikėjo susitarimų ar komercinės praktikos poveikį ne tik specialistų ir vartotojų, kurie naudoja ar pareiškia norą naudoti interneto prieigos paslaugas, siekdami gauti turinį, taikomąsias programas ir paslaugas, bet ir specialistų, kuriems reikia tokių interneto prieigos paslaugų, kad galėtų teikti turinį, taikomąsias programas ir paslaugas, teisėms. Iš Reglamento 2015/2120 7 konstatuojamosios dalies matyti, kad vertinant atitinkamo tiekėjo susitarimus ir komercinę praktiką būtina atsižvelgti, be kita ko, į šios kategorijos specialistų padėtį rinkoje.

40

Trečia, Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 2 dalyje ankstesniame punkte nurodytomis aplinkybėmis daroma nuoroda į konkretaus interneto prieigos paslaugų teikėjo „susitarimus“ ir „komercinę praktiką“, nemažoje dalyje kalbinių versijų sistemingai vartojant daugiskaitą.

41

Be to, Reglamento 2015/2120 7 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad vertinant, ar egzistuoja galutinių paslaugų gavėjų galimybės naudotis teisėmis apribojimas, reikia nustatyti, ar tokio teikėjo susitarimai ir komercinė praktika dėl jų „masto“ lemia situacijas, kai galutinių paslaugų gavėjų pasirinkimas yra labai ribotas, atsižvelgiant, be kita ko, į atitinkamą interneto prieigos paslaugų teikėjų ir susijusių turinio, taikomųjų programų ir paslaugų teikėjų padėtį rinkoje.

42

Vadinasi, Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė nustatyti, kad atliekant interneto prieigos paslaugų teikėjo susitarimų ir komercinės praktikos vertinimą reikia įvertinti tik vieną ar kitą atskirą susitarimą arba komercinę praktiką; jis numatė, kad būtina įvertinti visus šio teikėjo susitarimus ir komercinę praktiką.

43

Atsižvelgiant į šiuos įvairius elementus, visų pirma reikia pažymėti, kad susitarimas, kurį sudarydamas atitinkamas klientas užsisako paslaugų paketą, pagal kurio sąlygas išnaudojus į įsigytą paketą įtrauktą duomenų srauto kiekį šis klientas gali be apribojimų naudotis tik tam tikromis programomis ir paslaugomis, kurioms taikomas „nulinis tarifas“, gali apriboti galimybę naudotis Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis. Tokio susitarimo suderinamumas su šio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į minėto reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytus parametrus.

44

Be to, tokie paslaugų paketai, kurie priskiriami prie komercinės praktikos, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į bendrą susitarimų, kurie dėl jų gali būti sudaryti, poveikį, gali išplėsti tam tikrų taikomųjų programų ir paslaugų, t. y. tokių, kurios gali būti be apribojimų naudojamos taikant „nulinį tarifą“, naudojimą, kai išnaudojamas į klientų įsigytą paslaugų paketą įtrauktas duomenų kiekis, ir atitinkamai apsunkinti galimybę naudotis kitomis esamomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis, atsižvelgiant į priemones, kuriomis interneto prieigos paslaugų teikėjas tokį naudojimąsi daro techniškai sudėtingesnį arba neįmanomą.

45

Galiausiai kuo daugiau klientų, sudariusių susitarimus, kuriais jie užsisako tokius paslaugų paketus, tuo labiau tikėtina, kad dėl bendros tokių susitarimų apimties galutinių paslaugų gavėjų galimybė naudotis teisėmis bus apribota ar net pažeista šių teisių esmė, kaip aiškiai nurodyta Reglamento 2015/2120 7 konstatuojamojoje dalyje.

46

Vadinasi, tokių susitarimų sudarymas, apimantis didelę rinkos dalį, gali apriboti galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis teisėmis, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 2 dalį.

47

Antra, kiek tai susiję su Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalimi, visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 24 punkto, šios nuostatos pirmoje pastraipoje, siejamoje su šio reglamento 8 konstatuojamąja dalimi, interneto prieigos paslaugų teikėjams nustatoma bendra pareiga visam srautui taikyti vienodas sąlygas be diskriminavimo, apribojimų ar kišimosi, nuo kurios šie teikėjai jokiu būdu negali nukrypti savo komercine praktika arba su galutiniais paslaugų gavėjais sudarytais susitarimais.

48

Be to, iš šios nuostatos antros pastraipos ir Reglamento 2015/2120 9 konstatuojamosios dalies, į kurią atsižvelgiant ji turi būti aiškinama, matyti, kad, nors ir privalo laikytis šios bendros pareigos, interneto prieigos paslaugų teikėjai išsaugo galimybę imtis pagrįstų srauto valdymo priemonių. Tačiau šia galimybe galima naudotis, tik jeigu tokios priemonės pagrįstos „konkrečių kategorijų srauto objektyviai skirtingais paslaugų techninės kokybės reikalavimais“, o ne „komerciniais sumetimais“. Visų pirma tokiais „komerciniais sumetimais“ laikytina bet kokia interneto prieigos paslaugų teikėjo priemonė, taikoma bet kuriam galutiniam paslaugų gavėjui, kaip apibrėžta šio sprendimo 36 ir 37 punktuose, dėl kurios, nesiremiant minėtais objektyviai skirtingais reikalavimais, įvairių turinio, taikomųjų programų ar paslaugų teikėjų siūlomam turiniui, taikomosioms programoms ar paslaugoms nėra taikomos vienodos sąlygos be diskriminavimo.

49

Galiausiai iš Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos matyti, kad visos priemonės, kuriomis blokuojamos, sulėtinamos, keičiamos, apribojamos, trukdomos perduoti, pabloginamos ar diskriminuojamos konkrečios taikomosios programos ar paslaugos, išskyrus atvejus, kai jos priimtos nustatytam laikotarpiui ir būtinos tam, kad interneto prieigos paslaugų teikėjas įvykdytų teisėtą pareigą arba išsaugotų tinklo vientisumą ir saugumą, arba užkirstų kelią tinklo perkrovai ar sušvelnintų jos poveikį, negali būti laikomos pagrįstomis priemonėmis, kaip tai suprantama pagal šios nuostatos antrąją pastraipą, todėl laikytinos su ja nesuderinamomis.

50

Vadinasi, nereikia vertinti šių priemonių poveikio galutinių paslaugų gavėjų galimybei naudotis teisėmis, kad būtų galima konstatuoti šį nesuderinamumą, nes Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalyje nenumatytas toks vertinimo reikalavimas, ar laikomasi joje numatytos bendros pareigos.

51

Šiuo atveju, pirma, pagrindinėje byloje nagrinėjamas elgesys apima priemones, kuriomis blokuojamas arba sulėtinamas srautas, susijęs su tam tikrų taikomųjų programų ir paslaugų naudojimu; šioms priemonėms taikoma Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalis, nesvarbu, ar jos nustatytos susitarime su interneto prieigos paslaugų teikėju, kyla iš šio teikėjo komercinės praktikos, ar dėl minėto teikėjo techninės priemonės, kuri nesusijusi nei su susitarimu, nei su komercine praktika. Šios priemonės, kuriomis blokuojamas arba sulėtinamas srautas, taikomos kartu su „nuliniu tarifu“, kuriuo naudojasi atitinkami galutiniai paslaugų gavėjai, ir dėl jų techniškai sudėtingiau ar neįmanoma naudotis programomis ir paslaugomis, kurioms šis tarifas netaikomas.

52

Taigi šios priemonės atrodo pagrįstos ne konkrečių kategorijų srauto objektyviai skirtingais paslaugų techninės kokybės reikalavimais, bet komerciniais sumetimais.

53

Antra, iš bylos medžiagos nematyti, kad minėtoms priemonėms taikoma viena iš trijų išimčių, išsamiai išvardytų Reglamento 2015/2120 3 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje.

54

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus reikia atsakyti: Reglamento 2015/2120 3 straipsnį reikia aiškinti taip, kad paslaugų paketai, interneto prieigos paslaugų teikėjo teikiami pagal su galutiniais paslaugų gavėjais sudarytus susitarimus, pagal kuriuos pastarieji įsigyja paslaugų rinkinį, suteikiantį jiems teisę be apribojimų naudotis nustatytu duomenų kiekiu, į kurį neįtraukiamas naudojimasis tam tikromis konkrečiomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis, kurioms taikomas „nulinis tarifas“, ir išnaudoję tą duomenų kiekį jie gali toliau be apribojimų naudotis tomis konkrečiomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis, o kitoms taikomosioms programoms ir paslaugoms taikomos priemonės, kuriomis blokuojamas arba sulėtinamas srautas, yra nesuderinami su:

55

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje, 3 straipsnį reikia aiškinti taip, kad paslaugų paketai, interneto prieigos paslaugų teikėjo teikiami pagal su galutiniais paslaugų gavėjais sudarytus susitarimus, pagal kuriuos pastarieji įsigyja paslaugų rinkinį, suteikiantį jiems teisę be apribojimų naudotis nustatytu duomenų kiekiu, į kurį neįtraukiamas naudojimasis tam tikromis konkrečiomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis, kurioms taikomas „nulinis tarifas“, ir išnaudoję tą duomenų kiekį jie gali toliau be apribojimų naudotis tomis konkrečiomis taikomosiomis programomis ir paslaugomis, o kitoms taikomosioms programoms ir paslaugoms taikomos priemonės, kuriomis blokuojamas arba sulėtinamas srautas, yra nesuderinami su: