TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. lapkričio 7 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014 – Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra – 5 straipsnio a punktas – Išdavimo procedūra – 4 straipsnio 8–10 punktai – „Teismo sprendimo“, „taikos sutarties“ ir „autentiško dokumento“ sąvokos – Nacionalinis mokėjimo įsakymas, dėl kurio gali būti pateiktas prieštaravimas – 18 straipsnio 1 dalis – Terminai – 45 straipsnis – Išimtinės aplinkybės – Sąvoka“

Byloje C‑555/18

dėl Sofiyski Rayonen sad (Sofijos apylinkės teismas, Bulgarija) 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2018 m. rugpjūčio 30 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

K.H.K.

prieš

B.A.C.,

E.E.K.

TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Safjan, teisėjai L. Bay Larsen ir C. Toader (pranešėja),

generalinis advokatas M. Szpunar,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Europos Komisijos, atstovaujamos I. Zaloguin, M. Wilderspin, M. Heller ir C. Georgieva-Kecsmar,

susipažinęs su 2019 m. liepos 29 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (OL L 189, 2014, p. 59), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant K.H.K ginčą su B.A.C. ir E.E.K. (toliau kartu – skolininkai) dėl priverstinio skolos, kurios K.H.K. tariamai gali reikalauti iš B.A.C. ir E.E.K., išieškojimo visų pirma pagal europinio sąskaitos blokavimo įsakymą.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

3

Reglamento Nr. 655/2014 5, 13, 14 ir 37 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„(5)

nacionalinės procedūros dėl apsaugos priemonių, pvz., sąskaitos blokavimo įsakymų, taikymo nustatytos visose valstybėse narėse, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sąlygos ir jų įgyvendinimo veiksmingumas. Be to, tarpvalstybinio pobūdžio bylose nacionalinių apsaugos priemonių taikymo procedūros gali būti sudėtingos, ypač kai kreditorius siekia blokuoti kelias skirtingose valstybėse narėse esančias sąskaitas. Todėl manytina, kad būtina ir tikslinga patvirtinti privalomą ir tiesiogiai taikomą Sąjungos aktą, kuriuo būtų sukurta nauja Sąjungos procedūra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sąskaitose laikomas lėšas;

<…>

(13)

siekiant užtikrinti glaudų blokavimo įsakymo išdavimo proceso ir teismo proceso dėl bylos esmės ryšį, tarptautinė jurisdikcija išduoti įsakymą turėtų priklausyti valstybių narių, kurių teismai turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl bylos esmės, teismams. Šiame reglamente teismo procesas dėl bylos esmės turėtų apimti bet kokį teismo procesą, kuriuo siekiama, kad būtų išduotas vykdytinas dokumentas dėl pagrindinio reikalavimo, įskaitant, pavyzdžiui, supaprastintą teismo procesą, kuriuo siekiama gauti teismo sprendimą, įpareigojantį atsiskaityti, taip pat tokias procedūras, kaip antai Prancūzijoje taikomą „procédure de référé“. Jei skolininkas yra vartotojas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra tam tikroje valstybėje narėje, jurisdikcija išduoti įsakymą turėtų priklausyti tik tos valstybės narės teismams;

(14)

sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra. <…>

<…>

(37)

siekiant užtikrinti, kad blokavimo įsakymas būtų išduodamas ir įvykdomas greitai ir nedelsiant, šiame reglamente turėtų būti nustatyti terminai, per kuriuos turi būti užbaigti skirtingi procedūros etapai. Procedūroje dalyvaujantiems teismams ar valdžios institucijoms šių terminų nesilaikyti turėtų būti leidžiama tik išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, teisiniu ar dalykiniu požiūriu sudėtingų bylų atvejais.“

4

Šio reglamento 1 straipsnyje numatyta:

„1.   Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos procedūra, kuria kreditoriui sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas (toliau – blokavimo įsakymas arba įsakymas), kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo.

2.   Kreditorius gali pasinaudoti blokavimo įsakymu kaip alternatyva pagal nacionalinę teisę galiojančioms blokavimo priemonėms.“

5

Minėto reglamento 4 straipsnio 8–10 punktuose nurodytos tokios apibrėžtys:

„8)

teismo sprendimas – bet kuris valstybės narės teismo priimtas sprendimas, nesvarbu, kaip jis gali būti įvardytas, įskaitant teismo pareigūno sprendimą, kuriuo nustatomos sąnaudos ar išlaidos;

9)

taikos sutartis – valstybės narės teismo patvirtintas arba teismo proceso valstybės narės teisme metu sudarytas susitarimas;

10)

autentiškas dokumentas – dokumentas, oficialiai parengtas arba įregistruotas valstybėje narėje kaip autentiškas dokumentas, kurio autentiškumas:

a)

siejamas su parašu bei dokumento turiniu ir

b)

buvo nustatytas viešosios valdžios institucijos arba kitos tuo tikslu įgaliotos valdžios institucijos.“

6

Šio reglamento 5 straipsnyje „Galimybė pasinaudoti“, kuris yra jo 2 skyriuje „Blokavimo įsakymo išdavimo procedūra“, nustatyta:

„Blokavimo įsakymu kreditorius gali pasinaudoti šiais atvejais:

a)

prieš kreditoriui valstybėje narėje pradedant teismo procesą prieš skolininką dėl bylos esmės arba bet kuriuo tokio proceso etapu, kol nėra paskelbtas teismo sprendimas arba nėra patvirtinta ar sudaryta taikos sutartis;

b)

po to, kai kreditoriui valstybėje narėje išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, pagal kurį reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą.“

7

Reglamento Nr. 655/2014 6 straipsnio „Jurisdikcija“ 1 ir 4 dalyse numatyta:

„1.   Tuo atveju, kai kreditoriui teismo sprendimas, taikos sutartis arba autentiškas dokumentas dar nėra išduotas, jurisdikciją išduoti blokavimo įsakymą turi valstybės narės, kuri pagal atitinkamas taikytinas jurisdikcijos taisykles turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl bylos esmės, teismai [valstybės narės teismai, kurie pagal atitinkamas taikytinas jurisdikcijos taisykles turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl bylos esmės].

<…>

4.   Tuo atveju, kai kreditoriui išduotas autentiškas dokumentas, jurisdikciją išduoti blokavimo įsakymą, susijusį su tame dokumente nurodytu reikalavimu, turi teismai, paskirti tuo tikslu valstybėje narėje, kurioje buvo parengtas tas dokumentas.“

8

Šio reglamento 7 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Teismas išduoda blokavimo įsakymą, jei kreditorius yra pateikęs pakankamai įrodymų, kad įtikintų teismą, jog reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę kaip blokavimo įsakymas, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu.

2.   Tuo atveju, kai kreditoriui valstybėje narėje dar nėra išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, pagal kurį reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą, kreditorius taip pat pateikia pakankamų įrodymų, kad įtikintų teismą, jog yra tikėtina, kad jo reikalavimas skolininko atžvilgiu dėl bylos esmės bus patenkintas.“

9

Minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Prašymai dėl blokavimo įsakymo teikiami naudojant formą, nustatytą laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.“

10

To paties reglamento 14 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Jeigu kreditoriui valstybėje narėje išduotas vykdytinas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, pagal kurį reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą ir jeigu kreditorius pagrįstai mano, kad skolininkas tam tikros valstybės narės banke turi vieną ar kelias sąskaitas, bet nežino nei banko pavadinimo ir (arba) adreso, nei IBAN, BIC numerio ar kito banko numerio, pagal kurį galima identifikuoti banką, kreditorius gali prašyti, kad teismas, kuriam pateiktas prašymas dėl blokavimo įsakymo, paprašytų vykdymo valstybės narės informavimo institucijos gauti informacijos, kuri yra būtina, kad būtų galima nustatyti banką (‑us) ir skolininko sąskaitą (‑as).

Nepaisant pirmos pastraipos, kreditorius gali pateikti toje pastraipoje nurodytą prašymą tais atvejais, kai kreditoriui išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas dar nėra vykdytinas, o blokuotina suma yra reikšminga, atsižvelgiant į susijusias aplinkybes, ir kreditorius pateikė pakankamų įrodymų, kad teismas įsitikintų, jog skubiai reikia gauti tokios informacijos apie sąskaitą, kadangi esama rizikos, kad be tokios informacijos gali kilti pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo skolininko atžvilgiu įvykdymui ir kad dėl tos priežasties gali žymiai pablogėti kreditoriaus finansinė padėtis.“

11

Reglamento Nr. 655/2014 18 straipsnyje reglamentuojami sprendimo dėl prašymo išduoti blokavimo įsakymą priėmimo terminai. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Kai kreditoriui dar nėra išduotas teismo sprendimas, nėra sudaryta taikos sutartis arba nėra išduotas autentiškas dokumentas, teismas sprendimą priima ne vėliau kaip iki dešimtos darbo dienos, einančios po dienos, kurią kreditorius pateikė prašymą arba, jei taikoma, jį papildė, pabaigos.

2.   Kai kreditoriui jau yra išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, teismas sprendimą priima ne vėliau kaip iki penktos darbo dienos, einančios po dienos, kurią kreditorius pateikė prašymą arba, jei taikoma, jį papildė, pabaigos.“

12

Šio reglamento 45 straipsnyje numatyta, kad „[j]ei išimtinėmis aplinkybėmis teismas arba atitinkama valdžios institucija negali laikytis <…> 18 straipsnyje <…> nurodytų terminų, teismas arba valdžios institucija kaip įmanoma greičiau atlieka tose nuostatose nustatytus veiksmus“.

Bulgarijos teisė

13

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Grazhdanski protsesualen kodeks (Civilinio proceso kodeksas, toliau – GPK) 47 straipsnio „Įteikimas pakabinant pranešimą“ 1 dalyje numatyta, kad „jei per vieną mėnesį bylos medžiagoje nurodytu atsakovo adresu nepavyksta rasti atsakovo arba asmens, kuris sutiktų priimti pranešimą, jį turintis įteikti asmuo pranešimą pakabina prie atitinkamo asmens būsto durų arba pašto dėžutės; jei pranešimą turintis įteikti asmuo negali patekti prie būsto durų arba pašto dėžutės, pranešimą jis pakabina prie pastato durų arba netoli jų matomoje vietoje. Jei pranešimą turintis įteikti asmuo gali patekti prie pašto dėžutės, pranešimą jis taip pat įmeta į pašto dėžutę. Tai, kad bylos medžiagoje nurodytu adresu atsakovo pasiekti neįmanoma, konstatuojama, jei atvykimas šiuo adresu bent tris kartus ne trumpesniu kaip vienos savaitės intervalu ir bent vieną kartą nedarbo dieną neduoda rezultatų. Ši nuostata netaikoma, kai pranešimą turintis įteikti asmuo iš namo bendrijos administratoriaus ar savivaldybės mero arba kitu būdu gauna informacijos, kad atsakovas šiuo adresu negyvena, tai pažymi pranešime ir nurodo informacijos šaltinį.“

14

GPK 410 straipsnyje „Prašymas išduoti mokėjimo įsakymą“, kuris yra jo 37 skyriuje, skirtame mokėjimo įsakymo procedūrai, nurodyta:

„1.   Pareiškėjas gali pateikti prašymą išduoti mokėjimo įsakymą dėl:

1) piniginių reikalavimų arba reikalavimų dėl pakeičiamų daiktų, kai byla teisminga apylinkės teismui;

2) kilnojamojo daikto, kurį skolininkas gavo kartu su įpareigojimu grąžinti, kuris yra įkeistas arba kuris skolininkui perduotas kartu su įpareigojimu perduoti nuosavybės teisę, išdavimo, kai byla teisminga apylinkės teismui.

2.   Prašymo formoje turi būti nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą ir jis turi atitikti 127 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 128 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas. Prašyme turi būti nurodyti sąskaitos duomenys arba kitas mokėjimo būdas.“

15

GPK 414 straipsnyje suformuluotas taip:

„1.   Skolininkas gali raštu pareikšti prieštaravimą dėl mokėjimo įsakymo arba jo dalies. Pagrįsti prieštaravimo nereikia, išskyrus 414a straipsnyje numatytais atvejais.

2.   Prieštaravimas turi būti pareikštas per dvi savaites nuo įsakymo įteikimo. Terminas nepratęsiamas.“

16

GPK 415 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta:

„1.   Teismas nurodo pareiškėjui galimybę pareikšti ieškinį šiais atvejais:

1) per nustatytą terminą buvo pareikštas prieštaravimas;

2) mokėjimo įsakymas skolininkui buvo įteiktas laikantis 47 straipsnio 5 dalies reikalavimų;

3) teismas netenkino prašymo išduoti mokėjimo įsakymą.

<…>

5)   Jei pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad per nustatytą terminą pareiškė ieškinį, teismas visą mokėjimo įsakymą ir pagal 418 straipsnį išduotą vykdomąjį dokumentą arba jų dalį panaikina.“

17

GPK 416 straipsnyje reglamentuojamas mokėjimo įsakymo įsiteisėjimas ir jame numatyta, kad „mokėjimo įsakymas įsiteisėja, jei prieštaravimas nepareiškiamas per nustatytą terminą ar atsiimamas arba įsiteisėja sprendimas, kuriuo buvo konstatuotas reikalavimas. Remdamasis mokėjimo įsakymu teismas išduoda vykdomąjį dokumentą ir tai pažymi mokėjimo įsakyme.“

18

GPK 618a straipsnyje, skirtame europiniam sąskaitos blokavimo įsakymui pagal Reglamentą Nr. 655/2014, nurodyta:

„1.   Prašymas išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą gali būti pateikiamas prieš pareiškiant ieškinį bylą iš esmės nagrinėti kompetentingame pirmosios instancijos teisme.

2.   Prašymas išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą gali būti pateikiamas kompetentingam pirmosios instancijos teismui parengus autentišką dokumentą, kaip jis suprantamas pagal [Reglamento Nr. 655/2014] 4 straipsnio 10 punktą.

3.   Ieškovas gali bet kuriuo teismo proceso etapu iki jo pabaigos bylą nagrinėjančiam teismui pateikti prašymą išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą. Jei prašymas išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą pateikiamas per kasacinį procesą, kompetentingas yra apeliacinės instancijos teismas.

4.   Prašymą išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą galima pateikti bylą iš esmės nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui paskelbus sprendimą arba patvirtinus taikos sutartį.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

19

Vadovaudamasis GPK 410 straipsniu, ieškovas pagrindinėje byloje pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, t. y. Sofiyski rayonen sad (Sofijos apylinkės teismas, Bulgarija) III civilinių bylų skyriaus 155-ajai kolegijai, prašymą išduoti mokėjimo įsakymą dėl skolininkų, turinčių jam solidariai sumokėti sumą, atitinkančią nesumokėtą avansą pagal 2017 m. spalio 20 d. išankstinę pirkimo-pardavimo sutartį ir jos priedą su teisės aktuose nustatyto dydžio palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2018 m. kovo 2 d. iki galutinio reikalaujamos sumos sumokėjimo.

20

2018 m. balandžio 5 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis GPK 410 straipsniu, priėmė mokėjimo įsakymą. 2018 m. balandžio 18 d. šio įsakymo kopijos buvo išsiųstos ieškovo pagrindinėje byloje nurodytais skolininkų adresais Sofijoje (Bulgarija), atitinkančiais oficialiai nacionaliniame gyventojų registre įrašytus adresus.

21

Šie pranešimai grįžo kaip neįteikti, nes nurodytais adresais nepavyko rasti skolininkų. Be to, jie per nustatytą terminą neatsiliepė į prie jų durų arba ant jų pašto dėžučių pagal GPK 47 straipsnio 1 dalį pakabintus pranešimus. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nacionalinis teismas negalėjo nustatyti kito skolininkų adreso.

22

2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, įteikta 2018 m. rugpjūčio 3 d., šis teismas pranešė ieškovui pagrindinėje byloje, kad šis gali pateikti ieškinį dėl savo reikalavimo skolininkams konstatavimo pagal GPK 415 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

23

Tą pačią dieną, kai buvo priimta ši nutartis, ieškovas pagrindinėje byloje, remdamasis GPK 618a straipsniu ir Reglamento Nr. 655/2014 8 straipsniu, paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išduoti europinį skolininkų sąskaitų Švedijoje blokavimo įsakymą, nes jie išvyko iš Bulgarijos ir tuo metu gyveno Švedijoje.

24

2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas perdavė šį naują prašymą ir jo priedus Sofiyski rayonen sad (Sofijos apylinkės teismas) II civilinių bylų skyriaus pirmininkui, siekdamas, kad būtų pradėtas atskiras procesas ir paskirtas teisėjas pranešėjas. Vis dėlto šis grąžino bylą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ir nurodė jam priimti sprendimą dėl to, kad 2018 m. balandžio 5 d. mokėjimo įsakymas, priimtas remiantis GPK 410 straipsniu, yra „autentiškas dokumentas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 655/2014 4 straipsnio 10 punktą, ir nėra pagrindo pradėti atskiro proceso.

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nesutinka su šia nuomone. Jis mano, kad įsakymas pagal GPK 410 straipsnį neįgyja iš karto vykdomosios galios, nes dėl jo gali būti pateiktas prieštaravimas pagal GPK 414 straipsnį. Todėl toks įsakymas, jo nuomone, nėra „autentiškas dokumentas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 655/2014 4 straipsnio 10 punktą. Tai, kad įsakymas iš karto neįgyja vykdomosios galios, taip pat išplaukia iš GPK 415 straipsnio 5 dalies, pagal kurią kreditorius turi įrodyti, kad per nustatytą terminą pareiškė ieškinį, antraip įsakymas bus panaikintas. Šiuo atveju nėra įsiteisėjusio mokėjimo įsakymo, kuris būtų autentiškas dokumentas ir kurio pagrindu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vykdydamas mokėjimo įsakymo išdavimo procedūrą, galėtų išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą pagal GPK 618a straipsnio 2 dalį. Anot jo, tokį įsakymą galima priimti tik per atskirą procesą dėl bylos esmės pagal GPK 618bis straipsnio 3 dalį.

26

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad per GPK 410 straipsnyje įtvirtintą mokėjimo įsakymo procedūrą teismą, į kurį kreiptasi, saisto tik nacionalinėje teisėje nustatyti mokėjimo įsakymo išdavimo terminai, kurie sustabdomi per teismo atostogas. Reglamento Nr. 655/2014 18 straipsnio 1 dalyje savo ruožtu numatytas terminas, per kurį teismas turi priimti sprendimą dėl prašymo išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar šis terminas turi viršenybę prieš nacionalinės teisės nuostatas, todėl jis privalo priimti sprendimą per šio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, net jeigu jis baigiasi per teismo atostogas.

27

Šiomis aplinkybėmis Sofiyski rayonen sad (Sofijos apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar dar neįsiteisėjęs įsakymas sumokėti piniginį reikalavimą pagal [GPK] 410 straipsnį yra autentiškas dokumentas, kaip jis suprantamas pagal [Reglamento Nr. 655/2014] 4 straipsnio 10 punktą?

2.

Ar tuo atveju, jeigu mokėjimo įsakymas pagal [GPK] 410 straipsnį nėra autentiškas dokumentas, gavus kreditoriaus prašymą pagal turi būti pradedamas nuo procedūros pagal [GPK] 410 straipsnį atskiras teismo procesas pagal [Reglamento Nr. 655/2014] 5 straipsnio a punktą?

3.

Ar tuo atveju, jeigu mokėjimo įsakymas pagal [GPK] 410 straipsnį yra autentiškas dokumentas, teismas privalo priimti sprendimą per [Reglamento Nr. 655/2014] 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nors pagal nacionalinės teisės nuostatą terminai per teismų atostogas sustabdomi?“

Dėl prejudicinių klausimų

Pirminės pastabos

28

Primintina, kad pagal SESV 267 straipsnyje įtvirtintą nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų šiam išspręsti nagrinėjamą bylą. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo Teismui gali prireikus tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (2019 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo UTEP, C‑600/18,EU:C:2019:784, 17 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Teisingumo Teismo užduotis – aiškinti visas Sąjungos teisės nuostatas, kurių reikia nacionaliniams teismams, kad išspręstų nagrinėjamas bylas, net jeigu šios nuostatos nėra aiškiai nurodytos šių teismų Teisingumo Teismui pateiktuose klausimuose.

29

Taigi, net jei pateiktuose klausimuose dėl išaiškinimo formaliai nurodytas tik Reglamento Nr. 655/2014 4 straipsnio 10 punktas, 5 straipsnio a punktas ir 18 straipsnio 1 dalis, ši aplinkybė netrukdo Teisingumo Teismui pateikti visapusį Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris galėtų būti naudingas sprendimui pagrindinėse bylose priimti. Taigi Teisingumo Teismas turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos, ypač iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies, atrinkti aiškintinus minėtos teisės klausimus, atsižvelgdamas į bylos dalyką (žr. pagal analogiją 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo eco cosmetics ir Raiffeisenbank St. Georgen, C‑119/13 ir C‑120/13, EU:C:2014:2144, 33 punktą ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo UTEP, C‑600/18, EU:C:2019:784, 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

Dėl pirmojo klausimo

30

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 655/2014 4 straipsnio 10 punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „autentiškas dokumentas“, kaip jis suprantamas pagal tą nuostatą, apima tokį kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamą mokėjimo įsakymą, kuris nėra vykdytinas.

31

Pirmiausia pažymėtina, kad iš Reglamento Nr. 655/2014 1 straipsnio matyti, jog šiame reglamente Sąjungos lygmeniu nustatyta procedūra, kuria kreditoriui kaip alternatyva pagal nacionalinę teisę numatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas, kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo.

32

Iš Reglamento Nr. 655/2014 5 konstatuojamosios dalies išplaukia, kad šiuo reglamentu siekiama nustatyti privalomas ir tiesiogiai taikytinas nuostatas, įtvirtinančias vienodą europinio sąskaitos blokavimo procedūrą, sudarančią galimybę kilus ginčams su užsienio elementu veiksmingai ir greitai blokuoti banko sąskaitose laikomas lėšas.

33

Siekiant palengvinti minėto reglamento praktinį taikymą, jame numatyta standartinė prašymo išduoti įsakymą forma, pateikta 2016 m. spalio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1823, kuriuo nustatomos formos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 655/2014, I priede (OL L 283, 2016, p. 1), kurią kreditorius turi naudoti pagal Reglamento Nr. 655/2014 8 straipsnį.

34

Pagal Reglamento Nr. 655/2014 5 straipsnį kreditorius gali pateikti prašymą išduoti tokį blokavimo įsakymą, pirma, prieš pradėdamas valstybėje narėje teismo procesą prieš skolininką dėl bylos esmės arba bet kuriuo tokio proceso etapu, kol nėra paskelbtas teismo sprendimas arba nėra patvirtinta ar sudaryta taikos sutartis. Antra, kreditorius gali pateikti tokį prašymą po to, kai valstybėje narėje buvo išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, pagal kurį reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą.

35

Pagal Reglamento Nr. 655/2014 6 straipsnio 1 dalį, kai teismo sprendimas, taikos sutartis arba autentiškas dokumentas dar nėra išduotas kreditoriui, jurisdikciją išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą turi valstybės narės teismai, kurie pagal taikytinas jurisdikcijos taisykles turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl bylos esmės. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti atvejai, kai kreditoriui jau buvo išduotas teismo sprendimas, taikos sutartis arba autentiškas dokumentas. Viena vertus, iš šio reglamento 6 straipsnio 3 dalies matyti, kad valstybės narės, kurioje priimtas sprendimas arba buvo patvirtinta ar sudaryta taikos sutartis, teismai turi jurisdikciją išduoti tokį blokavimo įsakymą dėl teismo sprendime arba taikos sutartyje nurodyto skolinio reikalavimo. Kita vertus, pagal minėto reglamento 6 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai kreditoriui išduotas autentiškas dokumentas, šiuo tikslu paskirti teismai valstybėje narėje, kurioje šis dokumentas buvo parengtas, yra kompetentingi išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą dėl tame dokumente nurodyto skolinio reikalavimo. Šis atskyrimas perimtas Įgyvendinimo reglamento Nr. 2016/1823 I priede pateiktos formos 5 skirsnyje „Jurisdikcija“.

36

Kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės mano, kad mokėjimo įsakymas, kurį jis pagal GPK 410 straipsnį išdavė pagrindinėje byloje, nebuvo įgijęs vykdomosios galios tuo metu, kai ieškovas pagrindinėje byloje pagal Reglamento Nr. 655/2014 8 straipsnį pateikė prašymą išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą. O tai reikštų, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi kompetencijos priimti tokį įsakymą.

37

Siekiant nustatyti, ar pagal nacionalinę teisę sprendimą dėl mokėjimo įsakymo priėmęs teismas taip pat turi jurisdikciją išduoti europinį sąskaitų blokavimo įsakymą, reikia patikrinti, ar „teismo sprendimas“, „taikos sutartis“ arba „autentiškas dokumentas“, kurie kreditoriui išduoti kilmės valstybėje narėje, turi būti vykdytini, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 655/2014.

38

Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją iš vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, kad, kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nedaroma nuorodos į valstybių narių teisę, norint nustatyti šios nuostatos prasmę ir apimtį, jos reikšmė visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant ne tik į nuostatos formuluotę, bet ir jos kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą (žr. 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo WB, C‑658/17, EU:C:2019:444, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39

Reglamento Nr. 655/2014 4 straipsnio 8–10 punktuose, kuriuose atitinkamai apibrėžtos sąvokos „teismo sprendimas“, „taikos sutartis“ ir „autentiškas dokumentas“, aiškiai nenurodyta, kad konkretus dokumentas turi būti vykdytinas. Todėl konstatuotina, kad, aiškinant vien lingvistiškai, negalima nustatyti, ar sąvoka „autentiškas dokumentas“, kaip jis suprantamas pagal minėtą reglamentą, suponuoja, jog atitinkamas dokumentas yra vykdytinas.

40

Kiek tai susiję su minėtos nuostatos konteksto analize, pasakytina, kad pagal Reglamento Nr. 655/2014 7 straipsnį, siejamą su jo 14 konstatuojamąja dalimi, siekiama nustatyti tinkamą kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, numatant skirtingas europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo sąlygas pagal tai, ar kreditorius kilmės valstybėje narėje jau yra gavęs dokumentą, pagal kurį reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą, ar dar nėra jo gavęs. Pirmuoju atveju kreditorius turi įrodyti tik skubų priemonės pobūdį dėl kylančios realios rizikos, o antruoju atveju jis dar turi įtikinti teismą fumus boni iuris.

41

Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 68 ir 69 punktuose, Reglamento Nr. 655/2014 4 straipsnio 8–10 punktus aiškinant taip, kad kreditoriui išduotas dokumentas, kuris neturi būti vykdytinas kilmės valstybėje narėje, yra „teismo sprendimas“, „autentiškas dokumentas“ arba „taikos sutartis“, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą, galėtų būti pažeista pirmesniame šio sprendimo punkte nurodyta pusiausvyra.

42

Be to, tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 655/2014 14 straipsnio 1 dalies, siejamos su jo 20 konstatuojamąja dalimi, formuluotė; ten numatyta, kad prašymas gauti informacijos apie skolininko banko sąskaitas gali būti pateiktas, be kita ko, remiantis vykdomuoju dokumentu. Toks prašymas gali būti grindžiamas nevykdomuoju dokumentu tik išimtiniu atveju ir tik jei tenkinamos tam tikros griežtesnės sąlygos.

43

Tokį aiškinimą patvirtina ir Reglamento Nr. 655/2014 parengiamieji darbai. Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo sukūrimo siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose [COM(2011) 445 galutinis] buvo skiriami atvejai, kai kreditorius jau turi vykdymo valstybėje narėje vykdytiną teismo sprendimą, taikos sutartį arba autentišką dokumentą, ir atvejai, kai kreditorius dar nėra pradėjęs teismo proceso dėl bylos esmės arba yra gavęs dokumentą atsakovo atžvilgiu, kuris yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje, bet dar nėra paskelbtas vykdytinu vykdymo valstybėje narėje.

44

Vis dėlto Sąjungos teisės aktų leidėjas atsisakė šio skirstymo pagal dokumentų vykdytinumą kilmės valstybėje narėje ir vykdančiojoje valstybėje narėje, o europinio sąskaitų blokavimo įsakymo išdavimo sąlygos, kurios buvo numatytos tuo atveju, kai kreditorius jau turi kilmės valstybėje narėje vykdytiną dokumentą, buvo perkeltos tam atvejui, kai kreditorius turi dokumentą, pagal kurį gali reikalauti, kad skolininkas sumokėtų skolą. Taigi iš Reglamento Nr. 655/2014 parengiamųjų dokumentų analizės matyti, jog tam, kad šis dokumentas galėtų būti laikomas „teismo sprendimu“, „taikos sutartimi“ arba „autentišku dokumentu“, kaip tai suprantama pagal minėtą reglamentą, jis turi būti vykdytinas kilmės valstybėje narėje.

45

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą atsakytina, kad Reglamento Nr. 655/2014 4 straipsnio 10 punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „autentiškas dokumentas“, kaip jis suprantamas pagal tą nuostatą, neapima tokio mokėjimo įsakymo, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuris nėra vykdytinas.

Dėl antrojo klausimo

46

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 655/2014 5 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad vykstančią mokėjimo įsakymo procedūrą, kaip nagrinėjamą pagrindinėje byloje, galima kvalifikuoti kaip „teismo procesą dėl bylos esmės“, kaip jis suprantamas pagal tą nuostatą.

47

Iš šio reglamento 13 konstatuojamosios dalies matyti, kad teismo proceso dėl bylos esmės sąvoka turėtų apimti bet kokį teismo procesą, kuriuo siekiama, kad būtų išduotas vykdytinas dokumentas dėl pagrindinio reikalavimo, įskaitant, pavyzdžiui, supaprastintą teismo procesą dėl mokėjimo įsakymo. Taigi Reglamente Nr. 655/2014 šiai sąvokai suteikta plati aprėptis.

48

Šiuo atveju, kadangi skolininkai nebuvo rasti Bulgarijoje nurodytu adresu ir nesureagavo į pranešimų paskelbimą per GPK 414 straipsnyje numatytą dviejų savaičių terminą, teismas informavo ieškovą pagrindinėje byloje, kad pagal GPK 415 straipsnio 1 dalies 2 punktą šis gali pareikšti ieškinį dėl savo skolinio reikalavimo.

49

Be to, pagal GPK 415 straipsnio 5 dalį, kai pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad pareiškė ieškinį per nustatytą terminą, teismas iš dalies arba visiškai panaikina mokėjimo įsakymą. Vis dėlto iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad procesas buvo sustabdytas arba panaikintas, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

50

Tai reiškia, kad mokėjimo įsakymo procedūra, kurią prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme inicijavo ieškovas pagrindinėje byloje, turi būti laikoma tame teisme vykdomu teismo procesu dėl bylos esmės, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 655/2014 5 straipsnio a punktą, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

51

Taigi nagrinėjamu atveju neturėtų būti būtina ieškovui pagrindinėje byloje pareikšti atskirą ieškinį, kuris skirtųsi nuo procedūros pagal GPK 410 straipsnį.

52

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą atsakytina, kad Reglamento Nr. 655/2014 5 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad vykstanti mokėjimo įsakymo procedūra, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, gali būti kvalifikuojama kaip „teismo procesas dėl bylos esmės“, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.

Dėl trečiojo klausimo

53

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 655/2014 45 straipsnį reikia aiškinti taip, kad „išimtinių aplinkybių“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal tą nuostatą, apima teismo atostogas.

54

Kiek tai susiję su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimais dėl Reglamento Nr. 655/2014 18 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino laikymosi, pažymėtina, kad toje nuostatoje numatyta, jog kompetentingas teismas priima sprendimą ne vėliau kaip iki dešimtos darbo dienos, einančios po dienos, kurią kreditorius pateikė prašymą arba, jei taikoma, jį papildė, pabaigos.

55

Iš šio reglamento 37 konstatuojamosios dalies matyti, kad tokie terminai numatyti siekiant užtikrinti, kad europinis sąskaitų blokavimo įsakymas būtų išduodamas ir įvykdomas greitai. Vis dėlto šio reglamento 45 straipsnyje numatyta galimybė nukrypti nuo minėtų terminų, kai tai pateisinama dėl išimtinių aplinkybių, pavyzdžiui, teisiniu ar dalykiniu požiūriu sudėtingų bylų atvejais, kaip nurodyta to paties reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į tai, teismo atostogų laikotarpiai negali būti kvalifikuojami kaip „išimtinės aplinkybės“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

56

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą atsakytina, kad Reglamento Nr. 655/2014 45 straipsnį reikia aiškinti taip, kad „išimtinių aplinkybių“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal tą nuostatą, neapima teismo atostogų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

 

1.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, 4 straipsnio 10 punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „autentiškas dokumentas“, kaip jis suprantamas pagal tą nuostatą, neapima tokio mokėjimo įsakymo, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuris nėra vykdytinas.

 

2.

Reglamento Nr. 655/2014 5 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad vykstanti mokėjimo įsakymo procedūra, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, gali būti kvalifikuojama kaip „teismo procesas dėl bylos esmės“, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.

 

3.

Reglamento Nr. 655/2014 45 straipsnį reikia aiškinti taip, kad „išimtinių aplinkybių“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal tą nuostatą, neapima teismo atostogų.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: bulgarų.