–

TopFit eV ir D. Biffi, atstovaujamų Rechtsanwalt G. Kornisch,

–

Deutscher Leichtathletikverband eV, atstovaujamos Rechtsanwalt G. Engelbrecht,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos S. Jiménez García,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Kellerbauer ir I. Rubene,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 18, 21 ir 165 straipsnių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant TopFit eV ir Deutscher Leichtathletikverband eV (Vokietijos nacionalinės lengvosios atletikos federacija, toliau – DLV) ginčą dėl kitų valstybių narių piliečių dalyvavimo nacionaliniuose neprofesionalių sportininkų čempionatuose veteranų grupėje sąlygų.

3

SESV 165 straipsnio, įtvirtinto šios sutarties XII antraštinėje dalyje, skirtoje švietimui, profesiniam mokymui, jaunimui ir sportui, 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   <…>

Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją.

2.   Sąjunga savo veiksmais siekia:

<…>

4

Deutsche Leichtathletikordnung (Vokietijos lengvosios atletikos federacijos taisyklės, toliau – Lengvosios atletikos taisyklės) 5.2.1 punkte, susijusiame su teise dalyvauti Vokietijos čempionatuose, kaip tai išdėstyta 2016 m. birželio 17 d. redakcijoje, nustatyta:

„Visuose čempionatuose iš esmės gali dalyvauti visi sportininkai, jei jie yra Vokietijos piliečiai ir turi galiojančią teisę startuoti Vokietijos klubo ar lengvosios atletikos bendruomenės vardu.“

5

Anksčiau šiose taisyklėse buvo įtvirtintas 5.2.2 punktas, pagal kurį Sąjungos piliečiai galėjo dalyvauti Vokietijos čempionatuose, jei turėjo teisę startuoti Vokietijos klubo ar lengvosios atletikos bendruomenės vardu ir jei ši teisė buvo įgyta ne mažiau kaip prieš vienus metus. Šis punktas buvo panaikintas 2016 m. birželio 17 d., jis nebuvo pakeistas.

6

D. Biffi yra Italijos pilietis, gimęs 1972 m., nuo 2003 m. gyvenantis Vokietijoje. Jis neprofesionaliai užsiima bėgimu 60 m, 100 m, 200 m ir 400 m distancijų rungtyse veteranų (per 35 metų amžiaus) grupėje. D. Biffi yra TopFit, Berlyne įsisteigusios sporto asociacijos, turinčios buveinę Berlyne (Vokietija), narys ir Berliner Leichtathletik‑Verband (Berlyno lengvosios atletikos federacija), kuri pati savo ruožtu priklauso DLV, narys.

7

DLV vienija visas Vokietijos federalinėse žemėse veikiančias lengvosios atletikos federacijas. Ji rengia nacionalinius trijų sportininkų grupių – jaunimo iki 20 metų, jaunimo „elito“ ir veteranų – lengvosios atletikos čempionatus.

8

Nuo 2012 m. D. Biffi, kuris jau nepriklausė Italijos lengvosios atletikos federacijai, dalyvavo Vokietijos nacionaliniuose čempionatuose veteranų grupėje.

9

Iki 2016 m. birželio 17 d. Lengvosios atletikos taisyklių 5.2.2 punkte buvo nurodyta, kad Sąjungos piliečiai gali dalyvauti Vokietijos čempionatuose, jei turi teisę startuoti Vokietijos klubo ar lengvosios atletikos bendruomenės vardu ir ši teisė įgyta ne mažiau kaip prieš vienus metus.

10

Šią dieną DLV iš dalies pakeitė šias taisykles – t. y. panaikino šią nuostatą. Jų 5.2 punkte minimi tik piliečiai ir pagal DLV gaires dalyvauti nacionaliniuose lengvosios atletikos čempionatuose pirmiausia atrenkami Vokietijos piliečiai.

11

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad DLV pateisino šį dalinį pakeitimą tuo, kad Vokietijos čempionas turi būti tik Vokietijos pilietybę turintis sportininkas, galintis dalyvauti čempionatuose ir naudoti užrašą „GER“, kuris reiškia „Germany“ (Vokietija). Veteranams negalima nustatyti išlygų, palyginti su taisyklėmis, kurios taikomos kitoms sportininkų grupėms, konkrečiai – jaunimo iki 20metų ir „elito“ grupių sportininkams.

12

Savo rašytinėse pastabose DLV pateikia paaiškinimų dėl reglamentavimo: ji nurodo, kad užsieniečiams, turintiems teisę dalyvauti DLV teritorijoje klubo arba sportininkų bendruomenės, arba kitos nacionalinėse federacijos vardu, pagrįstais atvejais gali būti suteikta teisė dalyvauti nereitinguojamiems, jeigu jiems šiuo tikslu suteiktas leidimas dalyvauti iki registracijos į atitinkamą sporto renginį pabaigos dienos. Tokiu atveju jie gali dalyvauti tik pirmame rungties etape arba trijuose pirmuose techninės rungties bandomuosiuose bėgimuose.

13

TopFit užregistravo D. Biffi dalyvauti 2017 m. kovo 4 ir 5 d. Erfurte vykusiame Vokietijos veteranų uždarų patalpų čempionate 60 m, 200 m ir 400 m bėgimo distancijų rungtyse. Vis dėlto, DLV atmetus šią registraciją, D. Biffi prarado galimybę dalyvauti šiame čempionate, nors ir įvykdė visus, išskyrus pilietybės, dalyvavimo jame reikalavimus. Topfit ir D. Bifi nesėkmingai apskundė šį atmetimo sprendimą federacijos organui, atsakingam už teisės klausimus.

14

Kitą Vokietijos veteranų čempionatą DLV surengė 2017 m. birželio 30 d. – liepos 2 d. Citau mieste; D. Biffi buvo įvykdęs reikalavimus, susijusius su minimalių rezultatų pasiekimu, leidžiančius dalyvauti 100 m, 200 m ir 400 m distancijų bėgimo rungtyse. Vis dėlto, kadangi D. Biffi turėjo teisę dalyvauti šiuose čempionatuose tik „neįskaitinėse“ varžybose arba „nereitinguojamas“, jis kartu su TopFit pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, kad būtų visiškai užtikrinta jo teisė dalyvauti šiame čempionate. Šis prašymas buvo atmestas.

15

D. Biffi buvo leista dalyvauti šiose bėgimo rungtyse, tačiau tik iš dalies, t. y. „nereitinguojamam“, nesvarbu, ar tai būtų bėgimas laikui, ar finalinis bėgimas, kaip 100 m bėgimo rungtis, kurioje jam buvo leista dalyvauti tik jei tai kvalifikacinis bėgimas, be teisės dalyvauti finale.

16

Todėl D. Biffi ir TopFit prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikė prašymą leisti dalyvauti būsimuosiuose Vokietijos veteranų lengvosios atletikos čempionatuose ir leisti gauti reitingą, susijusį su dalyvavimu šiuose čempionatuose. Jie teigia, kad jis atitinka visus DLV nustatytus reikalavimus, visų pirma susijusius su rezultatais, išskyrus reikalavimą dėl Vokietijos pilietybės.

17

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar tokia pilietybės sąlyga yra neteisėta diskriminacija, prieštaraujanti SESV taisyklėms.

18

Jis teigia, kad, DLV nuomone, Lengvosios atletikos taisyklės neprieštarauja Sutarties nuostatoms, nes nagrinėjama sporto veikla nėra ekonominė, vadinasi, ji nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį.

19

Šis teismas pabrėžia, kad D. Biffi yra sporto veteranas; nepaisant gerų jo rezultatų, jis išlieka neprofesionalus sportininkas, nevykdantis ekonominės veiklos, kai dalyvauja čempionatuose, tačiau siekia išsiaiškinti, ar Sąjungos teisės taikymas sporto srityje ir toliau siejamas su tokios veiklos vykdymu. Šiuo klausimu jis nurodo, kad Sąjungos teisėje – t. y. SESV 165 straipsnyje – nuo šiol daroma aiški nuoroda į sportą ir kad Sąjungos piliečių teisė apsigyventi kitoje valstybėje narėje be diskriminacijos, kaip tai išplaukia iš SESV 18, 20 ir 21 straipsnių, nepriklauso nuo ekonominės veiklos vykdymo.

20

Vis dar abejodamas dėl šio klausimo, minėtas teismas mano, kad iš principo kitos valstybės narės piliečiams turi būti leista dalyvauti valstybės narės sporto čempionatuose. Išimtys galėtų būti taikomos, be kita ko, kai kalbama apie titulus ir nacionalinius čempionatus, tačiau apribojimai turi būti proporcingi ir neviršyti to, kas yra tikrai būtina siekiant užtikrinti sporto varžybas.

21

Tokiomis aplinkybėmis Amtsgericht Darmstadt (Darmštato apylinkės teismas, Vokietija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

22

Paskelbus generalinio advokato išvadą, DLV 2019 m. kovo 20 d. laišku paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį, motyvuodama tuo, kad ši išvada iš esmės yra pagrįsta SESV 49 straipsniu, o pateikti klausimai yra susiję tik su SESV 18, 21 ir 165 straipsniais ir kad šalys neturėjo galimybių pateikti savo pastabų dėl galimo šio SESV 49 straipsnio taikymo pagrindinėje byloje nagrinėjamam ginčui.

23

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys nepateikė nuomonės.

24

Šioje byloje Teisingumo Teismas mano, kad jis turi visą informaciją, kuri būtina siekiant atsakyti į jam pateiktus klausimus, ir kad byla negali būti sprendžiama remiantis SESV 49 straipsniu grindžiamu argumentu, kurio šalys neaptarė.

25

Taigi nereikia nurodyti atnaujinti žodinę proceso dalį.

26

Savo klausimuose, kuriuos reikia nagrinėti kartu, nacionalinis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 18, 21 ir 165 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia nacionalinės sporto federacijos taisykles, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias Sąjungos pilietis, kuris yra kitos valstybės narės pilietis, daug metų gyvenantis valstybės narės, kurioje įsteigta ši federacija, teritorijoje, kur jis dalyvauja neprofesionalių sportininkų bėgimo rungtyje veteranų grupėje, negali dalyvauti šiose nacionalinių čempionatų rungtyse tomis pačiomis sąlygomis kaip jos piliečiai, t. y. net jeigu jis įvykdo visus būtinus reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl pilietybės, šiuose čempionatuose jis gali dalyvauti tik „neįskaitinėse“ varžybose arba „nereitinguojamas“, tačiau negali dalyvauti finalinėse varžybose ir laimėti nacionalinio čempiono vardo, ir jam gali būti net neleista dalyvauti šiuose čempionatuose.

27

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Sąjungos pilietis, kaip antai Italijos pilietis D. Biffi, kuris prieš 15 metų atvyko į Vokietiją ir joje gyvena, pasinaudojo savo teise laisvai judėti, kaip tai suprantama pagal SESV 21 straipsnį.

28

Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos pilietybe siekiama suteikti valstybių narių piliečiams fundamentalų statusą, leidžiantį valstybių narių piliečiams, esantiesiems tokioje pačioje padėtyje, būti vienodai teisiškai vertinamiems, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir nepažeidžiant šiuo klausimu aiškiai nustatytų išimčių (2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Grzelczyk, C‑184/99, EU:C:2001:458, 31 punktas).

29

Kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, Sąjungos piliečio padėtis, kai jis pasinaudojo teise laisvai judėti Sąjungos teritorijoje, patenka į SESV 18 straipsnio, kuriame nustatytas nediskriminavimo dėl pilietybės principas, taikymo sritį (2018 m. lapkričio 13 d. Sprendimas Raugevičius, C‑247/17, EU:C:2018:898, 27 punktas).

30

Šis straipsnis skirtas taikyti Sąjungos piliečiui, kuris, kaip D. Biffi, gyvena kitoje valstybėje narėje nei jo turimos pilietybės valstybė narė, kurioje jis siekia dalyvauti sporto varžybose kaip neprofesionalus sportininkas.

31

Be to, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Sąjungos teisė garantuoja kiekvienam Sąjungos piliečiui teisę vykti į kitą valstybę narę, siekiant ten dirbti samdomą darbą ar vykdyti savarankišką veiklą, taip pat pasilikti joje gyventi ir kad galimybė užsiimti šioje valstybėje siūloma laisvalaikio veikla išplaukia iš judėjimo laisvės (1996 m. kovo 7 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑334/94, EU:C:1996:90, 21 punktas).

32

Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad Sąjungos piliečiui pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį suteikiamomis teisėmis siekiama, be kita ko, padėti palaipsniui integruotis į priimančiosios valstybės narės visuomenę (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Lounes, C‑165/16, EU:C:2017:862, 56 punktą).

33

Be to, SESV 165 straipsnis atspindi didelę sporto veiklos, ypač neprofesionalaus sporto, socialinę svarbą Sąjungoje, kuri buvo pabrėžta konferencijos dėl Amsterdamo sutarties baigiamojo akto priede pateiktoje deklaracijoje Nr. 29 dėl sporto (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 106 punktą ir 2000 m. balandžio 13 d. Sprendimo Lehtonen ir Castors Braine, C‑176/96, EU:C:2000:201, 33 punktą), ir sporto kaip integracijos veiksnio reikšmę priimančiosios valstybės narės visuomenėje.

34

Taigi iš SESV 21 straipsnio 1 dalies, siejamos su SESV 165 straipsniu, matyti, kad užsiėmimas neprofesionaliu sportu, ypač sporto klube, leidžia Sąjungos piliečiui, gyvenančiam kitoje valstybėje narėje nei ta, kurios pilietybę jis turi, sukurti ryšius su valstybės, į kurią jis atvyko ir kurioje apsigyveno, visuomene arba juos sustiprinti. Tas pats pasakytina ir dėl dalyvavimo bet kokio lygmens sporto varžybose.

35

Darytina išvada, kad Sąjungos pilietis, kaip antai D. Biffi, turi teisę pagrįstai remtis SESV 18 ir 21 straipsniais, kai priimančiosios valstybės narės visuomenėje dalyvauja sporto varžybose kaip neprofesionalus sportininkas.

36

Vis dėlto kyla klausimas, ar nacionalinių sporto federacijų taisyklėms Sutarties normos taikomos taip pat kaip ir valstybės priimtoms taisyklėms.

37

Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sutartyje įtvirtinta pagrindinių teisių apsaugos garantija ir nustatytas diskriminacijos dėl pilietybės draudimas taikomas ir ne valstybinio pobūdžio taisyklėms, kuriomis siekiama kolektyviai reglamentuoti pagal sutartį vykdomą darbą ir paslaugų teikimą (žr., be kita ko, 1974 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Walrave ir Koch, 36/74, EU:C:1974:140, 17 punktą; 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 82 punktą; 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Laval un Partneri, C‑341/05, EU:C:2007:809, 98 punktą ir 2010 m. kovo 16 d. Sprendimo Olympique Lyonnais, C‑325/08, EU:C:2010:143, 30 punktą).

38

Teisingumo Teismas nusprendė, kad asmenų judėjimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas kliūčių panaikinimui tarp valstybių narių – pagrindiniam Europos Bendrijos tikslui, paskelbtam EEB sutarties (panaikintos Lisabonos sutartimi) 3 straipsnio c punkte, kuris iš esmės pakeistas SESV 3–6 straipsniais, – kiltų pavojus, jeigu valstybinių kliūčių pašalinimo poveikis galėtų būti neutralizuotas dėl kliūčių, atsirandančių viešosios teisės nereglamentuojamoms asociacijoms ir organams įgyvendinant savo teisinę autonomiją (šiuo klausimu žr. 1974 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Walrave ir Koch, 36/74, EU:C:1974:140, 18 punktą).

39

Šioje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje įtvirtintas principas taip pat taikomas, kai grupė arba organizacija turi tam tikrų galių fiziniams asmenims ir gali jiems nustatyti sąlygas, kurios trukdo naudotis pagrindinėmis Sutarties garantuojamomis laisvėmis (šiuo klausimu žr. 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Ferlini, C‑411/98, EU:C:2000:530, 50 punktą).

40

Iš to matyti, kad nacionalinės sporto federacijos taisyklės, kaip antai nagrinėjamos šioje pagrindinėje byloje, kurios reglamentuoja Sąjungos piliečių teisę dalyvauti sporto varžybose, patenka į Sutarties normų, visų pirma SESV 18 ir 21 straipsnių, taikymo sritį.

41

Todėl būtina išnagrinėti, ar tokios taisyklės atitinka minėtus straipsnius.

42

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu nurodo, kad po 2016 m. birželio 17 d. DLV padaryto Lengvosios atletikos taisyklių dalinio pakeitimo Sąjungos pilietis, kaip antai D. Biffi, yra traktuojamas kitaip negu valstybės narės pilietis.

43

Šio teismo manymu, tokiam piliečiui, net jeigu jis įvykdė reikalavimus, susijusius su minimalių rezultatų pasiekimu, ir ne mažiau kaip vienus metus turi teisę dalyvauti sporto varžybose nacionalinės lengvosios atletikos federacijos klubo, kurio narys jis yra, vardu, dėl jo pilietybės gali būti atsisakyta leisti jam dalyvauti nacionaliniame neprofesionalių sportininkų trumpų distancijų bėgimo rungčių čempionate veteranų grupėje arba jam gali būti leista jame dalyvauti tik iš dalies.

44

Pažymėtina, kad toks skirtingas požiūris gali apriboti šio Sąjungos piliečio laisvę judėti Sąjungoje (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Raugevičius, C‑247/17, EU:C:2018:898, 28 punktą).

45

Šiuo atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad toks neprofesionalus sportininkas, kaip antai D. Biffi, neturi teisės dalyvauti DLV rengiamuose nacionaliniuose čempionatuose veteranų grupėje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Vokietijos piliečiai, nors šie čempionatai yra svarbiausios varžybos šalies mastu. Tuomet, kai tokiam sportininkui leidžiama dalyvauti šiuose čempionatuose, jis gali dalyvauti tik „neįskaitinėse“ varžybose, taigi be teisės dalyvauti finalinėse varžybose, arba turi teisę dalyvauti tik bandomuosiuose bėgimuose laikui, tačiau jis nereitinguojamas.

46

Toks reglamentavimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, taip pat gali, kad teigia TopFit ir D. Biffi savo rašytinėse pastabose, nulemti tai, jog sportininkai, kurie yra kitos valstybės narės nei Vokietijos Federacinė Respublika piliečiai, būtų mažiau palaikomi sporto klubų, su kuriais jie yra susiję, negu nacionaliniai sportininkai, nes šie klubai bus mažiau suinteresuoti investuoti į sportininką, kuris neturi teisės dalyvauti nacionaliniuose čempionatuose. Šiais atvejais sportininkai, esantys kitų valstybių narių piliečiai, kaip antai D. Biffi, gali ne taip gerai integruotis į savo sporto klubą, su kuriuo jie yra susiję, taigi ir į valstybės narės, kurioje yra jų gyvenamoji vieta, visuomenę.

47

Pažymėtina, kad tai neprofesionalų sportą gali paversti mažiau patraukliu Sąjungos piliečiams ir todėl apriboja jų judėjimo laisvę, kaip tai suprantama pagal SESV 21 straipsnį.

48

Sąjungos piliečių judėjimo laisvės apribojimas gali būti pateisinamas tik jeigu yra pagrįstas objektyviomis priežastimis ir proporcingas nagrinėjamu reglamentavimu siekiamam teisėtam tikslui (2018 m. lapkričio 13 d. Spendimo Raugevičius, C‑247/17, EU:C:2018:898, 31 punktas).

49

Šiuo klausimu primintina, kad sporto srityje Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, jog Sąjungos teisės nuostatos laisvo asmenų judėjimo ir paslaugų teikimo srityje nedraudžia teisės aktų arba veiksmų, kurie pateisinami tokiais motyvais, susijusiais su tam tikrų sporto varžybų specifiniu pobūdžiu ir kontekstu, kaip skirtingų šalių nacionalinių rinktinių rungtynės. Vis dėlto šis tokių taisyklių taikymo srities apribojimas neturi viršyti jo tikslo ir juo negalima remtis siekiant iš Sutarties taikymo srities pašalinti visą sporto veiklą (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 76 ir 127 punktus).

50

Kadangi iš pirmo žvilgsnio nacionalinio čempiono vardo suteikimas tam tikroje sporto rungtyje neapima visų varžybų, kurios vyksta šalies mastu šioje rungtyje, tai turi ribotą poveikį užsiėmimui ta sporto rungtimi. Be to, kaip buvo nuspręsta dėl nacionalinių komandų sudėties, nacionalinio čempiono vardas tam tikroje sporto rungtyje pagrįstai gali būti suteikiamas tik piliečiui, nes šis nacionalinės priklausomybės veiksnys gali būti laikomas būdingu pačiam nacionalinio čempiono vardui. Vis dėlto svarbu, kad apribojimai, susiję su minėto tikslo siekimu, atitiktų proporcingumo principą.

51

Šioje byloje DLV, apskritai, laikosi nuomonės, kad ji, kaip sporto federacija, nustatydama savo taisykles yra savarankiška ir kad visuomenė tikisi, jog valstybės nacionalinis čempionas bus šios valstybės pilietis. Federacija, be to, nurodo du specifinius paaiškinimus, kuriais siekiama pateisinti jos reglamentavimą. Pirma, čempiono vardo suteikimas ir antrojo ir trečiojo stipriausių nacionalinių sportininkų išsiaiškinimas leidžia atrinkti sportininkus, kurie atstovaus savo šaliai tarptautiniuose čempionatuose, kaip antai Europos čempionate, ir naudoti užrašą „GER“, reiškiantį „Germany“ (t. y. Vokietija). Antra, DLV nurodo, kad neįmanoma atskirti pagal amžiaus grupes ir numatyti išlygos veteranams, palyginti su jaunimo iki 20 metų ir „elito“ grupių sportininkais.

52

Pirmiausia, kiek tai susiję su teiginiu, kad sporto federacijos gali savo nuožiūra nustatyti taisykles, primintina, kaip jau nurodyta šio sprendimo 40 punkte, kad šių privačių asociacijų savarankiškumas priimant sporto taisykles negali joms leisti apriboti fizinių asmenų laisvės naudotis Sutarties suteiktomis teisėmis (šiuo klausimu žr. 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, EU:C:1995:463, 81 punktą).

53

Pažymėtina, kad tai, jog taisyklė taikoma tik sporte, nereiškia, jog jai iš karto netaikoma Sutartis (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 18 d. Sprendimo Meca‑Medina ir Majcen / Komisija, C‑519/04 P, EU:C:2006:492, 33 punktą).

54

Todėl argumentas, kad visuomenė tikisi, jog valstybės nacionalinis čempionas bus šios valstybės pilietis, nepateisina bet kokio apribojimo, susijusio su ne piliečių dalyvavimu nacionaliniuose čempionatuose.

55

Todėl reikia dar išnagrinėti DLV nurodytas specifines pateisinamąsias priežastis.

56

Dėl pirmosios pateisinamosios priežasties, t. y. nacionalinio čempiono, kuris atstovaus savo šaliai tarptautiniuose čempionatuose, vardo suteikimo, per posėdį Teisingumo Teisme paaiškėjo, kad DLV pati neatrenka tarptautinių čempionatų veteranų grupėje dalyvių, bet sportininkai, priklausantys klubui, susijusiam su DLV, kurie yra įvykdę reikalavimus, susijusius su rezultatais, gali, nesvarbu, kokia jų pilietybė, dalyvauti šiuose čempionatuose ir į juos registruojasi patys. Taigi, sportininkas, kuris yra kitos valstybės narės nei Vokietijos Federacinė Respublika pilietis, gali tapti Europos bėgimo čempionu veteranų grupėje, kai bėga su Vokietijos rinktine. Kaip matyti iš pačios DLV paaiškinimų, ji atrenka tik stipriausius nacionalinius sportininkus, kurie dalyvaus tarptautiniuose čempionatuose „elito“ grupėje.

57

Kiek tai susiję su DVL nurodyta antrąja pateisinamąja priežastimi, t. y. būtinybe nustatyti tokias pačias taisykles visoms amžiaus grupėms, iš pirmesnio punkto matyti, jog ji nėra pagrįsta DLV pareiškimais dėl sportininkų atrankos į tarptautines varžybas tvarkos, iš kurios matyti, jog ji taikoma tik „elito“ grupės sportininkams.

58

Taigi, nė viena iš dviejų DLV nurodytų pateisinamųjų priežasčių nėra pagrįsta objektyviais argumentais.

59

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar yra kokių nors kitų pateisinamųjų priežasčių, pagrindžiančių taisykles, kuriomis iš dalies uždraudžiama ne piliečiams dalyvauti nacionaliniuose čempionatuose.

60

Šiuo klausimu dar reikia turėti omenyje tai, kad, nors pareiga nustatyti atitinkamas taisykles, siekiant užtikrinti tinkamą varžybų eigą, tenka atitinkamiems subjektams, kaip antai čempionatų organizatoriams ar sporto federacijoms (2000 m. balandžio 11 d. Sprendimo Deliège, C‑51/96 ir C‑191/97, EU:C:2000:199, 67 punktas), šios taisyklės neturi viršyti to, kas būtina tokiam tikslui pasiekti (2000 m. balandžio 13 d. Sprendimo Lehtonen ir Castors BraineC‑176/96, EU:C:2000:201, 56 punktas).

61

Kiek tai susiję su argumentu, kad ši byla susijusi su individualiu sportu, kuriame iš tolimesnės rungties eigos eliminuojama rengiant bandomąsias varžybas, šiuo atveju trumpų distancijų bėgimo rungtimi, bėgant aštuoniuose bėgimo takeliuose, pažymėtina, jog vieno ar daugiau ne piliečių dalyvavimas finalinėse varžybose gali sukliudyti piliečiui laimėti čempionatą ir sutrukdyti išrinkti stipriausius nacionalinius sportininkus.

62

Vis dėlto net tokiose sporto rungtyse draudimas ne piliečiams dalyvauti finalinėje rungtyje neturi viršyti to, kas būtina užsibrėžtam tikslui pasiekti. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad šioje byloje aptariamoje valstybėje narėje šio draudimo, kiek tai susiję su veteranų grupe, jau daug metų nebuvo.

63

Nacionalinis teismas, turintis ištirti, ar yra kitų pateisinamųjų priežasčių, turi atlikti tokį tyrimą atsižvelgdamas į tikslą, išplaukiantį iš SESV 21 straipsnio 1 dalies, siejamos su SESV 165 straipsniu, – didinti atvirumą leidžiant dalyvauti varžybose ir svarbą integruoti gyventojus, ypač tuos, kurie priimančiojoje valstybėje narėje gyvena ilgą laikotarpį, kaip antai D. Biffi.

64

Dėl visiško draudimo dalyvauti nacionaliniame čempionate DLV mano, kad šio klausimo šioje byloje nekyla, nes D. Biffi turėtų galėti ir toliau dalyvauti šiuose čempionatuose. Vis dėlto iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad D. Biffi nebuvo leista dalyvauti 2017 m. nacionaliniame čempionate. Be to, atsižvelgiant į DLV rašytinėse pastabose pateiktus paaiškinimus dėl reglamentavimo konteksto, kadangi ne piliečiai, kurie yra klubo, priklausančio DLV, nariai, gali dalyvauti tik gavę leidimą, toks trukdymas dalyvauti išlieka galimas.

65

Šiuo klausimu primintina, kad, norint pateisinti išankstinio leidimo tvarką SESV 18 ir 21 straipsnių požiūriu, ji bet kuriuo atveju turi būti grindžiama objektyviais, nediskriminaciniais ir iš anksto žinomais kriterijais, taip apribojant DVL diskreciją, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2001 m. vasario 20 d. Sprendimo Analir ir kt., C‑205/99, EU:C:2001:107, 38 punktą).

66

Be to, reikia pažymėti, kad, kadangi galioja sportininko ne piliečio dalyvavimo nacionaliniame čempionate bent jau „neįskaitinėse“ varžybose arba „nereitinguojant“ tvarka, visiškas draudimas tokiam sportininkui dalyvauti šiuose čempionatuose dėl jo pilietybės bet kuriuo atveju atrodo neproporcingas.

67

Todėl į pateiktus klausimus reikėtų atsakyti taip, kad SESV 18, 21 ir 165 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia nacionalinės sporto federacijos taisykles, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias Sąjungos pilietis, kuris yra kitos valstybės narės pilietis, daug metų gyvenantis valstybės narės, kurioje įsteigta ši federacija, teritorijoje, kur jis dalyvauja neprofesionalių sportininkų bėgimo rungtyje veteranų grupėje, negali dalyvauti toje rungtyje nacionaliniame čempionate tokiomis pat sąlygomis kaip tos valstybės piliečiai arba gali dalyvauti, tačiau tik „neįskaitinėse“ varžybose arba „nereitinguojamas“, ir draudžia dalyvauti finalinėse varžybose ir laimėti nacionalinio čempiono vardo, nebent tokios taisyklės grindžiamos objektyviomis aplinkybėmis ir yra proporcingos teisėtam tikslui, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

68

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

SESV 18, 21 ir 165 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia nacionalinės sporto federacijos taisykles, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias Sąjungos pilietis, kuris yra kitos valstybės narės pilietis, daug metų gyvenantis valstybės narės, kurioje įsteigta ši federacija, teritorijoje, kur jis dalyvauja neprofesionalių sportininkų bėgimo rungtyje veteranų grupėje, negali dalyvauti toje rungtyje nacionaliniame čempionate tokiomis pat sąlygomis kaip tos valstybės piliečiai arba gali dalyvauti, tačiau tik „neįskaitinėse“ varžybose arba „nereitinguojamas“, ir draudžia dalyvauti finalinėse varžybose ir laimėti nacionalinio čempiono vardo, nebent tokios taisyklės grindžiamos objektyviomis aplinkybėmis ir yra proporcingos teisėtam tikslui, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.