22.1.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/46


2017 m. spalio 24 d. pareikštas ieškinys byloje Marinvest ir Porting / Komisija

(Byla T-728/17)

(2018/C 022/62)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovės: Marinvest d.o.o. (Izola-Isola, Slovėnija) ir Porting d.o.o. (Izola-Isola, Slovėnija), atstovaujamos advokatų G. Cecovini Amigoni ir L. Daniele

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

Panaikinti 2017 m. liepos 27 d. Europos Komisijos sprendimą C (2017) 5049 final (Valstybės pagalba SA. 45220 (2016/FC) – Slovėnija – Įtariama pagalba Komunala Izola d.o.o.), apie kurį Marinvest ir Porting pranešta 2017 m. rugpjūčio 16 d.;

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2017 m. liepos 27 d. Europos Komisijos sprendimo C (2017) 5049 final (Valstybės pagalba SA. 45220 (2016/FC) – Slovėnija – Įtariama pagalba Komunala Izola d.o.o.), apie kurį Marinvest ir Porting pranešta 2017 m. rugpjūčio 16 d.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės į rungimosi principu grindžiamą procedūrą pažeidimu, nes ginčijamame sprendime remtasi visiškai naujomis aplinkybėmis, kurių Komisija nenurodė raginime pateikti pastabas, Chartijos 41 straipsnio, bendrojo rungimosi principo ir Reglamento Nr. 2015/1589 24 straipsnio 2 dalies pažeidimu.

Reglamento Nr. 2015/1589 24 straipsnio 2 dalyje, palyginti su Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalimi, yra nauja nuostata, pagal kurią suinteresuotosioms šalims (kurios pateikė skundą) pripažįstama teisė pateikti pastabas jau pirminio patikrinimo stadijoje. 24 straipsnio 2 dalis yra Chartijos 41 straipsnyje nustatytos pagrindinės teisės į gerą administravimą ir bendrojo rungimosi principo specialaus taikymo išraiška.

Nagrinėjamu atveju Marinvest ir Porting teisės, nustatytos 24 straipsnio 2 dalyje, buvo šiurkščiai pažeistos. Iš tiesų Komisija paragino skundą pateikusias šalis pateikti pastabas 2017 m. vasario 17 d. ir Marinvest ir Porting pareiškė savo nuomones dėl šiame raginime nurodyto pirminio patikrinimo. Vis dėlto Komisija savo galutinį sprendimą, kuris ginčijamas, visiškai pagrindė aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodžiusi 2017 m. vasario 14 d. raginime ir dėl kurių skundą pateikusios šalys negalėjo pateikti savo nuomonės.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės į rungimosi principu grindžiamą procedūra pažeidimu, nes ieškovėms nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga ir nesuteikta galimybė būti išklausytoms prieš priimant galutinį sprendimą, Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą, bendrojo rungimosi principo, Reglamento Nr. 2015/1589 24 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir motyvavimo stoka.

Skundą pateikusios šalys paprašė leisti joms susipažinti su Slovėnijos valdžios institucijų Komisijai perduotais dokumentais ir susitikti su Komisijos tarnybomis, kad pateiktų būtinus paaiškinimus, pirmiausia dėl ginčijamų priemonių poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą prieš tai nepateikusi skundą pateikusioms šalims prašytus dokumentus ir jų neišklaususi. Todėl ji pažeidė Reglamento Nr. 2015/1589 24 straipsnio 2 dalį, aiškintiną atsižvelgiant į Chartijos 41 straipsnį ir bendrąjį rungimosi principą.

Skundą pateikusių šalių galimybė pateikti pastabas dėl Komisijos atlikto pirminio patikrinimo pagal 24 straipsnio 2 dalį būtinai apima teisę susipažinti su bylos medžiaga ir prašyti Komisijos organizuoti susitikimą. Tokios prerogatyvos iš esmės glaudžiai susijusios su nurodyta pagrindine teise. Nagrinėjamu atveju atsisakymas suteikti šias teises nebuvo motyvuotas.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas netinkamu valstybės pagalbos sąvokos išaiškinimu, kiek tai susiję su žalos tarpvalstybinei prekybai sąlyga, SESV 107 straipsnio 1 dalies, Komisijos pranešimo dėl valstybės pagalbos sąvokos, bendrojo teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu ir motyvavimo stoka.

Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija ir Komisijos pranešimu dėl valstybės pagalvos sąvokos, vien tai, kad įmonė, gaunanti paramą, yra nedidelė, a priori nereiškia, kad negali būti daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai. Poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai gali daryti valstybės subsidija, suteikta tik vietos ar regionines paslaugas teikiančiai ir jokių paslaugų už savo kilmės valstybės ribų neteikiančiai įmonei, jeigu tokias paslaugas galėtų teikti kitų valstybių narių įmonės (be kita ko, pasinaudodamos įsisteigimo laisve) ir ta galimybė nėra vien hipotetinė.

Komisija visiškai ignoravo aplinkybę, kad Marinvest ir Porting yra 100 % kontroliuojamos Italijoje įsteigtos įmonės Altan Prefabbricati. Ši įmonė labai daug investavo į Marina d’Isola, kuri šiuo metu valdoma jos patronuojamųjų bendrovių įgyvendinant SESV 49 straipsnyje nustatytą įsisteigimo laisvę, statybas.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas klaidingu valstybės pagalbos sąvokos išaiškinimu, kiek tai susiję su žalos konkurencijai ir tarpvalstybinei prekybai sąlyga, neteisingai konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų iškraipymu ir motyvavimo stoka.

Ginčijamame sprendime Komisija pašalino žalos valstybių narių tarpusavio prekybai buvimo galimybę ir iš esmės rėmėsi tuo, kad Marina di Komunala Izola teikiamos paslaugos negalėjo pritraukti potencialių, ieškovių teikiamomis paslaugomis suinteresuotų klientų.

Komisija klaidingai konstatavo faktines aplinkybes. Šalia Marinvest ir Porting pramoginių laivų ir jachtų uosto yra kita įmonės pagalbos gavėjos (Komunala Izola) valdoma struktūra, kuri teikia analogiškas paslaugas; ji siūlo 505 stovėjimo vietas ir yra reklamuojama pagalbos gavėjos interneto svetainėje visiems potencialiems suinteresuotiesiems asmenims, įskaitant reklamą italų kalba.