1

Savo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones Europos Komisija Teisingumo Teismo prašo įpareigoti Lenkijos Respubliką, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl esmės, nutraukti aktyvaus miško tvarkymo veiksmus buveinėse 91D0 (pelkiniai miškai), 91E0 (aliuviniai miškai su gluosniais, tuopomis, alksniais ir uosiais) ir prie buveinės 9170 (subkontinentinių ąžuolų ir skroblų miškai) priskiriamoje šimtametėje girioje; baltanugarių genių (Dendrocopos leucotos), tripirščių genių (Picoides tridactylus), paprastųjų žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum), paprastųjų lutučių (Aegolius funereus), vakarinių vapsvaėdžių (Pernis apivorus), mažųjų margųjų musinukių (Ficedula parva), baltakaklių margųjų musinukių (Ficedula albicollis) bei paprastųjų uldukų (Colomba oenas) buveinėse; vabalų saprofitų – purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus), Šneiderio kirmvabalių (Boros schneideri), raudonkrūčių niūravabalių (Phryganophilus ruficollis), eglinių pūzravabalių (Pytho kolwensis), vagotųjų raukšlių (Rhysodes sulcatus) ir šviesiųjų blizgiavabalių (Buprestis splendens) buveinėse, nebent kiltų pavojus visuomenės saugumui; taip pat nutraukti nunykusių šimtamečių eglių išvežimą ir medžių kirtimą siekiant padidinti eksploatuotinos medienos kiekį teritorijoje PLC200004 Puszcza Białowieska (Lenkija, toliau – teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska), taikant 2016 m. kovo 25 d. Lenkijos Respublikos aplinkos apsaugos ministro sprendimą ir 2017 m. vasario 17 d.Lasy Państwowe (Miškų tarnyba, Lenkija) generalinio direktoriaus sprendimo Nr. 51 (toliau – Sprendimas Nr. 51) 1 straipsnio 2 ir 3 punktus.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Komisijos 2017 m. liepos 20 d. pareikštą ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį; šiuo ieškiniu prašoma konstatuoti, kad Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų:

3

Remdamasi Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat prašė taikyti šios nutarties 1 punkte minėtas laikinąsias apsaugos priemones dar prieš atsakovei pateikiant savo pastabas dėl to, kad kyla rimtos ir nepataisomos žalos pavojus teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska buveinėms ir vientisumui.

4

2017 m. liepos 27 d. Nutartimi Komisija / Lenkija (C‑441/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:622), Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas preliminariai patenkino šį prašymą, kol bus priimta nutartis, kuria bus baigta ši procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5

2017 m. rugpjūčio 4 d. Lenkijos Respublika pateikė pastabas raštu dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6

2017 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas išklausė šalių pastabas žodžiu.

7

Po šio klausymo Komisija 2017 m. rugsėjo 13 d. papildė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, paprašė, kad Teisingumo Teismas įpareigotų Lenkijos Respubliką mokėti periodinę baudą, jeigu ji nesilaikys vykstant šiai procedūrai nustatytų įpareigojimų.

8

2017 m. rugsėjo 19 d. Lenkijos Respublika paprašė, kad Komisija pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas jos papildomas prašymas.

9

Teisingumo Teismo prašymu Komisija 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašomus įrodymus.

10

2017 m. rugsėjo 28 d. gautose pastabose Lenkijos Respublika prašė pripažinti, kad Komisijos papildomas prašymas yra nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.

11

Be to, tose pačiose pastabose Lenkijos Respublika, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 16 straipsnio trečia pastraipa, paprašė šią bylą skirti nagrinėti Teisingumo Teismo didžiajai kolegijai.

12

Nors Teisingumo Teismas neprivalo tenkinti tokio prašymo, jei šis pateiktas labai vėlyvame proceso etape, o taip yra šiuo atveju (pagal analogiją žr. 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑310/04, EU:C:2006:521, 23 punktą), Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas, taikydamas Procedūros reglamento 161 straipsnio 1 dalį, vis dėlto perdavė bylą Teisingumo Teismui, kuris, atsižvelgdamas į bylos svarbą ir remdamasis minėto reglamento 60 straipsnio 1 dalimi, paskyrė ją nagrinėti didžiajai kolegijai.

13

2017 m. spalio 17 d. didžioji kolegija išklausė šalių pastabas žodžiu.

14

Pagal Buveinių direktyvos 2 straipsnio 1 dalį šios direktyvos tikslas – padėti užtikrinti biologinę įvairovę, apsaugant natūralias buveines, laukinę fauną ir florą europinėje valstybių narių, kurioms taikoma SESV, teritorijoje.

15

Šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje numatyta:

„Atrinktų Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, nurodant teritorijas, kuriose yra vienas ar daugiau prioritetinių natūralių buveinių tipų ar prioritetinių rūšių, Komisija tvirtina 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“

16

Minėtos direktyvos 6 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse skelbiama:

„1.   Specialioms saugomoms teritorijoms valstybės narės nustato būtinas apsaugos priemones, tarp jų, jei reikia, atitinkamus tvarkymo planus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar integruotus į kitus plėtros planus, ir atitinkamas įstatymais nustatytas, administracines arba sutartyje numatytas priemones, kurios atitinka teritorijoje esančių į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus.

<…>

3.   Bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisum[o] ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.

4.   Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 vientisumui apsaugoti. Apie patvirtintas kompensacines priemones ji praneša Komisijai.

Kai atitinkamoje teritorijoje yra prioritetinis natūralių buveinių tipas ir (arba) prioritetinė rūšis, vieninteliai argumentai, kuriuos galima pateikti, yra argumentai, susiję su žmonių sveikata ar sauga, su labai svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis arba kitomis, Komisijos nuomone, įpareigojančiomis priežastimis neatsižvelgti į visuomenės interesus.“

17

Tos pačios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktai suformuluoti taip:

„1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių sukurti į IV priedo a dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos jų paplitimo areale sistemą, draudžiančią:

<…>

18

Pagal Paukščių direktyvos 1 straipsnį:

„1.   Šia direktyva siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių Europinėje teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę ir nustato jų naudojimo taisykles.

2.   Ši direktyva taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms.“

19

Šios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Siekiant užtikrinti, kad I priede minimos rūšys savo paplitimo areale išliktų ir veistųsi, jų buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės.

<…>

2.   Valstybės narės panašias priemones taiko nuolatos aptinkamoms I priede nenurodytoms migruojančioms rūšims, atsižvelgiant į jų apsaugos poreikį geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, jų veisimosi, šėrimosi ir žiemojimo bei poilsio teritorijų, esančių jų migracijos kelyje, atžvilgiu. Dėl šios priežasties valstybės narės kreipia išskirtinį dėmesį šlapžemių, ypač tarptautinės svarbos šlapžemių, apsaugai.“

20

Minėtos direktyvos 5 straipsnio b ir d punktuose nustatyta:

„Nepažeisdamos 7 ir 9 straipsnių valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad sukurtų bendrą apsaugos sistemą visoms 1 straipsnyje nurodytoms paukščių rūšims, ypač uždrausdamos:

<…>

<…>

21

Iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu Komisija, remdamasi Buveinių direktyvos 4 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa, patvirtino teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska, kaip „Bendrijos svarbos“ teritorijos, įsteigimą dėl natūralių kai kurių gyvūnų ir paukščių rūšių buveinių buvimo. Ši teritorija yra ir specialios paukščių apsaugos zona, nustatyta remiantis Paukščių direktyva.

22

Pagal šį prašymą teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska yra vienas iš labiausiai saugomų natūralių Europos miškų, kuriame yra didelis sudžiūvusios medienos ir senų medžių, būtent šimtamečių medžių, skaičius. Jos teritorijoje yra labai gerai išsaugotų natūralių buveinių, apibrėžiamų kaip „prioritetinės“, kaip tai suprantama pagal Buveinių direktyvos I priedą, pavyzdžiui, pelkinių miškų (kodas Natura 2000 91D0) ir aliuvinių miškų su gluosniais, tuopomis, alksniais ar uosiais (kodas Natura 2000 91E0), taip pat kitų „Bendrijos svarbos“ buveinių, visų pirma subkontinentinių ąžuolų ir skroblų miškų (kodas Natura 2000 9170).

23

Dėl didelio sudžiūvusių medžių skaičiaus, išskiriančio natūralų mišką iš eksploatuojamų miškų, teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska yra daug vabalų saprofitų rūšių, kaip antai purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus), Šneiderio kirmvabalių (Boros schneideri), šviesiųjų blizgiavabalių (Buprestis splendens), raudonkrūčių niūravabalių (Phryganophilus ruficollis), eglinių pūzravabalių (Pytho kolwensis) ir vagotųjų raukšlių (Rhysodes sulcatus), įtrauktų į Buveinių direktyvos II priedą ir IV priedo a punktą, taip pat, be kita ko, paukščių rūšių, nurodytų Paukščių direktyvos I priede, kurių buveinę sudaro nykstančios ir nunykusios eglės, įskaitant žievėgraužių tipografų (Ips typographus) kolonizuotas egles, bei baltanugarių genių (Dendrocopos leucotos), tripirščių genių (Picoides tridactylus), paprastųjų žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) ir paprastųjų lutučių (Aegolius funereus). Atsižvelgiant į Belovežo girios natūraliąją vertę, ji taip pat įtraukta į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulinio paveldo sąrašą.

24

Komisija savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad teritoriją Natura 2000 Puszcza Białowieska, kuri apima 63147 hektarus, prižiūri du skirtingi subjektai, t. y. pirma, Białowieski Park Narodowy (Belovežo girios nacionalinio parko direktorius), kuris valdo 17 % teritorijos ploto, ir, antra, Miškų tarnyba, kuri valdo Belovežo girios, Browsk ir Hainuvkos miškų rajonus. Vien Belovežo girios rajonas sudaro 19 % teritorijos ploto.

25

Nurodęs žievėgraužių tipografų išplitimą aplinkos ministras 2016 m. kovo 25 d. patvirtino Belovežo girios rajono tvarkymo plano, kuris buvo priimtas 2012 m. spalio 9 d., priedą (toliau – 2016 m. priedas) tam, kad būtų padidintas medienos eksploatavimas šiame miško rajone ir vykdomi aktyvaus miško tvarkymo veiksmai zonose, kur intervencijos veiksmai, kaip antai sanitariniai kirtimai, miško atsodinimas ir atjauninimas, iki šiol nebuvo galimi.

26

Priėmus Sprendimą Nr. 51 buvo pašalinti sausi ir žievėgraužių tipografų kolonizuoti medžiai trijuose Belovežo girios, Browsk ir Hainuvkos miškų rajonuose, sudarančiuose maždaug 34000 hektarus teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska.

27

Komisijos teigimu, kai kurie mokslininkai ir aplinkos apsaugos organizacijos mano, kad ankstesniame punkte nurodyti miško tvarkymo veiksmai daro neigiamą poveikį siekiant išlaikyti palankias sąlygas natūraliose ir gyvūnų bei paukščių rūšių buveinėse, kurioms apsaugoti buvo įsteigta teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska. Tokiomis aplinkybėmis ji nusprendė pateikti šį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

28

Procedūros reglamento 160 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nurodomas „bylos dalykas, aplinkybės, patvirtinančios skubą, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys tai, kad prašoma laikinosios apsaugos priemonė būtų paskirta“.

29

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiantis teisėjas gali jas taikyti tik jei įrodyta, kad jų taikymą prima facie pateisina faktiniai ir teisiniai pagrindai (fumus boni juris) ir kad jas būtina taikyti skubiai, nes siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos ieškovo interesams jos turi būti priimtos ir sukelti pasekmių iki sprendimo pagrindinėje byloje priėmimo. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus taip pat turi palyginti esamus interesus (2008 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Malta, C‑76/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:252, 21 punktas; 2009 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Italija, C‑573/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:775, 11 punktas ir 2014 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Graikija / Komisija, C‑431/14 P‑R, EU:C:2014:2418, 19 punktas).

30

Tokios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti atmestas, jei neįvykdoma viena iš jų (2008 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Malta, C‑76/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:252, 22 punktas ir 2009 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Italija, C‑573/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:775, 12 punktas).

31

Kalbant apie sąlygą, susijusią su fumus boni juris egzistavimu, reikia pažymėti, kad ši sąlyga tenkinama, jei procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape egzistuoja didelis teisinis ar faktinis prieštaravimas, kurio sprendimas nėra akivaizdus, todėl ieškinys iš pirmo žvilgsnio neatrodo neturintis rimto pagrindo (šiuo klausimu žr. 1989 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Publishers Association / Komisija, 56/89 R, EU:C:1989:238, 31 punktą; 2003 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Artegodan ir kt., C‑39/03 P-R, EU:C:2003:269, 40 punktą ir 2014 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Graikija / Komisija, C‑431/14 P-R, EU:C:2014:2418, 20 punktą).

32

Šiuo atveju Komisija tvirtina, kad medžių, daugiausia eglių, kurias kolonizavo žievėgraužiai tipografai, kirtimo, nunykusių, nykstančių ar nulūžusių medžių ir šimtametės girios šalinimo, taip pat medžių atsodinimo teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska veiksmai, atlikti remiantis Sprendimo Nr. 51 2016 m. priedu (toliau – nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai), prieštarauja Sąjungos teisei keliais aspektais.

33

Visų pirma, 2016 m. priedas buvo priimtas pažeidžiant Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Iš tiesų šis priedas buvo „planas“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, todėl prieš jį priimdamos Lenkijos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į pažangiausias mokslo žinias toje srityje, turėjo įsitikinti, kad jis nekelia pavojaus teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui. Tačiau šios valdžios institucijos jokiame sprendimo priėmimo procese neatsižvelgė į kelių mokslo įstaigų nuomones, apie kurias vis dėlto žinojo; pagal šias nuomones minėti veiksmai iš esmės galėjo kelti pavojų šiai teritorijai. Be to, 2016 m. priedu Lenkijos valdžios institucijos faktiškai atliko aktyvaus miško tvarkymo veiksmus, kurių netaikymas iki šiol buvo laikomas minėtos teritorijos apsaugos priemone, nors žievėgraužių tipografų poveikis, t. y. eglių kolonizavimas ir jų plitimas, nebuvo laikomas pavojumi saugomoms buveinėms.

34

Antra, Komisijos teigimu, nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai prieštarauja Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 daliai ir Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalims, nes jais trukdoma ar sumažinamas poveikis apsaugos priemonių, taikomų Buveinių direktyvos I priede nurodytoms natūralioms buveinėms, tarp jų pelkiniams miškams (kodas Natura 2000 91D0), aliuviniams miškams su gluosniais, tuopomis, alksniais ir uosiais (kodas Natura 2000 91E0) ir subkontinentiniams ąžuolų ir skroblų miškams (kodas Natura 2000 9170), šios direktyvos II priede nurodytoms gyvūnų rūšims, kaip antai vabalams saprofitams, tarp kurių – purpuriniai plokščiavabaliai (Cucujus cinnaberinus), Šneiderio kirmvabaliai (Boros schneideri), šviesieji blizgiavabaliai (Buprestis splendens), egliniai pūzravabaliai (Pytho kolwensis), vagotieji raukšliai (Rhysodes sulcatus) bei raudonkrūčiai niūravabaliai (Phryganophilus ruficollis), ir Paukščių direktyvos I priede nurodytoms paukščių rūšims, tarp jų – baltanugariams geniams (Dendrocopos leucotos), tripirščiams geniams (Picoides tridactylus), paprastosioms žvirblinėms pelėdoms (Glaucidium passerinum) ir paprastosioms lututėms (Aegolius funereus), taip pat, kaip Komisija patikslino per 2017 m. rugsėjo 11 d. posėdį, vakariniams vapsvaėdžiams, mažosioms margosioms musinukėms, baltakaklėms margosioms musinukėms ir paprastiesiems uldukams. Šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad minėti veiksmai vykdomi, nepaisant apsaugos priemonių, be kita ko, numatytų dėl nagrinėjamų buveinių, nes šiomis priemonėmis rekomenduojama būtent „nevykdyti jokių tvarkymo veiksmų“, „tvarkymo veiksmų nevykdyti dėl visų rūšių, kurias sudaro ne mažiau kaip 10 % šimtamečių vienetų, kolonijų“, „saugoti nunykusius medžius“ ir „saugoti visas nunykusias šimtametes egles iki jų visiško suirimo“.

35

Trečia, Komisijos teigimu, nagrinėjamais aktyvaus miško tvarkymo veiksmais prisidedama prie ankstesniame punkte minėtų purpurinių plokščiavabalių populiacijų buveinių gadinimo ir naikinimo, todėl ir prie šios rūšies išnykimo, o tai yra įsipareigojimų, numatytų Buveinių direktyvos 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose, nevykdymas.

36

Galiausiai, ketvirta, tai taikytina ir tam tikroms Paukščių direktyvos I priede nurodytoms paukščių rūšims. Iš tiesų šiais veiksmais ne tik trukdoma, bet ir gali būti skatinamas tyčinis nagrinėjamų paukščių lizdų ir kiaušinių naikinimas ar gadinimas, taip pat jų trikdymas, ypač per paukščių perėjimo laikotarpį, pažeidžiant šios direktyvos 5 straipsnio b ir d punktuose skelbiamus draudimus.

37

Lenkijos Respublika teigia, kad Komisija pakankamai teisiškai neįrodė, kad jos kaltinimai iš pirmo žvilgsnio pagrįsti. Ji ypač pažymi, kad jie faktiškai grindžiami hipotezėmis ir teiginiais, kuriais neatsižvelgiama į daugelį mokslo nuomonių, išreiškiančių skirtingą požiūrį nei šios institucijos ginamas požiūris.

38

Reikia konstatuoti, kad Komisijos nurodyti teiginiai iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip neturintys rimto pagrindo, todėl negali būti atmesta, kad nagrinėjamais aktyvaus miško tvarkymo veiksmais nesilaikoma iš Buveinių direktyvos ir Paukščių direktyvos kylančių apsaugos reikalavimų.

39

Iš tiesų dėl ieškinio pirmojo pagrindo pakanka pažymėti, kad, pirma, Lenkijos Respublika, kiek tai susiję su šia procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neginčijo fakto, kad Lenkijos valdžios institucijos, remdamosi pažangiausiomis mokslo žiniomis šioje srityje, neįsitikino, kad nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai nekelia pavojaus teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska vientisumui. Antra, aplinkybė, kad šalių nurodytos mokslo nuomonės yra nesuderinamos, įpareigoja laikinąsias apsaugos priemones taikantį teismą, kurio vykdomas nagrinėjimas turi būti glaustas (šiuo klausimu žr. 2003 m. liepos 31 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Le Pen / Parlamentas, C‑208/03 P-R, EU:C:2003:424, 97 punktą), nelaikyti nepagrįstais Komisijos argumentų.

40

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad planas ar projektas gali būti patvirtintas, kaip tai suprantama pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, tik su sąlyga, kad kompetentingos institucijos, identifikavo visus minėto plano ar projekto, galinčio savarankiškai ar kartu su kitais planais ar projektais paveikti atitinkamos teritorijos apsaugos tikslus, aspektus ir atsižvelgė į pažangiausias mokslo žinias atitinkamoje srityje, taip pat įsitikino, kad jis nedaro neigiamo poveikio šios teritorijos vientisumui. Taip yra tuomet, kai mokslo požiūriu nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad nebus tokio poveikio (2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo Sweetman ir kt., C‑258/11, EU:C:2013:220, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41

Dėl argumentų, nurodytų siekiant pagrįsti kitus ieškinio pagrindus, reikia konstatuoti, kad nors Lenkijos Respublika, atsakydama į šiuos argumentus, siekia įrodyti, kad būtina skubiai vykdyti nagrinėjamus aktyvaus miško tvarkymo veiksmus, vis dėlto jos įrodymai nepašalina Komisijos argumentų dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktų bei Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 5 straipsnio b ir d punktų pažeidimo pagrįstumo.

42

Iš to išplaukia, kad, atsižvelgiant ir į atsargumo principą, kuris yra vienas iš Europos Sąjungos aplinkos apsaugos srityje siekiamos aukštos apsaugos politikos pagrindų ir į kurį atsižvelgiant turi būti aiškinami Sąjungos teisės aktai, susiję su aplinkos apsauga, remiantis SESV 191 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa (šiuo klausimu žr. 2009 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Italija, C‑573/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:775, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), laikytina, kad ieškinys pagrindinėje byloje iš pirmo žvilgsnio negali būti laikomas kaip neturintis rimto pagrindo.

43

Dėl sąlygos, susijusios su skuba, reikia priminti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas – garantuoti būsimo galutinio sprendimo veiksmingumą, kad būtų išvengta Teisingumo Teismo užtikrinamos teisinės apsaugos spragų. Siekiant šio tikslo, skubą reikia vertinti atsižvelgiant į būtinybę priimti laikiną sprendimą tam, kad šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepatirtų rimtos ir nepataisomos žalos (2008 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Malta, C‑76/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:252, 31 punktas ir 2009 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Italija, C‑573/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:775, 17 punktas).

44

Būtent šalis, kuri nurodo tokią žalą, turi įrodyti jos buvimą. Nors šiuo aspektu nereikalaujama, kad būtų visiškai neabejotina, jog žala neišvengiama, ir pakanka, kad jos atsiradimas būtų nuspėjamas su pakankamu tikimybės laipsniu, ieškovas privalo įrodyti faktus, kuriais grindžiamas tokios žalos atsiradimas (2008 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Malta, C‑76/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:252, 32 punktas ir 2009 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Italija, C‑573/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:775, 18 punktas).

45

Šiuo atveju Komisija tvirtina, kad dėl nagrinėjamų aktyvaus miško tvarkymo veiksmų gali kilti rimtos ir nepataisomos žalos aplinkai.

46

Konkrečiai žala, kuri kyla dėl nykstančių ir nunykusių medžių, įskaitant stovinčius nykstančius medžius, kirtimo ir pašalinimo, yra nepataisoma, nes atlikus šiuos veiksmus nebegalima atkurti pirminės zonų, paveiktų dėl šių veiksmų, būklės. Be to, dėl tęsiamų minėtų veiksmų kyla pavojus sutrikdyti iš esmės paliestus medynus atitinkamose buveinėse, kurių ankstesnė būklė negalės būti atkurta taikant kitas nuostolių atlyginimo ar kompensavimo formas. Todėl tie patys veiksmai lemia negrįžtamą natūralaus miško virtimą eksploatuojamu mišku ir kyla retų rūšių buveinių išnykimo pavojus.

47

Žala taip pat rimta dėl to, kad 2016 m. priede numatyta, jog pašalintų medžių skaičius kubiniais metrais iki 2021 m. bus padidintas iki 188000 m3, nors 2012 m. nustatytas skaičius buvo 63471 m3. Be to, nuo 2017 m. pradžios Belovežo girioje iš viso buvo iškirsta daugiau kaip 35000 m3 medžių, iš kurių daugiau kaip 29000 m3 eglių, ir tai sudaro 29000 medžių. Iki 2017 m. gegužės mėnesio šimtametėje Belovežo girioje ir Browsk bei Hainuvkos miškų rajonuose buvo iškirsta daugiau nei 10000 m3 medžių. Be to, Aplinkos ministerija pati patikslino, kad nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai Belovežo girioje buvo atlikti 34000 hektarų plote. Galiausiai šie veiksmai kelia pavojų vieno iš retų Europos natūralių miškų, kurio išsaugojimas vis dėlto yra labai svarbus, pirminių savybių išsaugojimui, todėl ir vientisumui.

48

Ginčydama prašomų laikinųjų priemonių skubą Lenkijos Respublika atsikerta, kad Komisija pati neįrodė, jog ši byla buvo nagrinėjama rūpestingai, atsižvelgiant į tai, kad ji leido praeiti devyniems mėnesiams po to, kai gavo atsakymą į oficialų pranešimą iki išsiunčiant pagrįstą nuomonę. Be to, nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai atitinkamoje teritorijoje buvo atliekami jau daugiau nei šimtą metų ir niekas nepateisina jų skubaus nutraukimo, juo labiau kad 2016 m. priede nurodyta medienos eksploatavimo apimtis yra daug mažesnė nei ankstesnės apimtys.

49

Be to, Komisijos teiginys, kad minėti veiksmai daro rimtą ir nepataisomą žalą, neturi pagrindimo. Priešingai, šių veiksmų nutraukimas ir žievėgraužių tipografų išplitimas sukels didelių neigiamų pasekmių Belovežo girios ekosistemai. Tai lems didelį ir tęstinį vertingų natūralių buveinių, saugumų teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska, kaip antai, be kita ko, subkontinentinių ąžuolų ir skroblų miškų, būklės blogėjimą.

50

Faktiškai nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai yra apsaugos priemonės, be to, tokio paties pobūdžio, kaip ir vykdomi kitose valstybėse narėse. Taip pat jie vykdomi tik dalyje teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska ir nesusiję su jos griežtai saugoma dalimi.

51

Dėl Komisijos minėtų mokslo tyrimų, susijusių su minėtų veiksmų neigiamu poveikiu, Lenkijos Respublika pažymi, kad, remiantis kitais rimtais tyrimais, būtent dėl įsikišimo nebuvimo siekiant išnaikinti žievėgraužius tipografus Belovežo girioje, tapo labai tikėtina, kad atsiras rimtos ir nepataisomos žalos natūralioms buveinėms ir gyvūnų rūšių, įskaitant paukščius, buveinėms, kurioms išsaugoti buvo įsteigta teritorija Natura 2000 Puszcza Białowieska. Šiuo klausimu Lenkijos Respublika patikslino, kad mokslo nuomonės, grindžiamos duomenimis, surinktais Belovežo girioje, didele dalimi liudija apie būtinybę kovoti su žievėgraužiais tipografais, o priešingos nuomonės dažniausiai grindžiamos duomenimis iš kitų ekosistemų, kuriose neatsižvelgiama į didelį tos girios ypatingumą ir unikalumą.

52

Lenkijos Respublika pabrėžia, kad Belovežo girioje nusprendė taikyti alternatyvias buveinių išsaugojimo priemones. Pirma iš šių priemonių, t. y. draudimas vykdyti aktyvius apsaugos veiksmus, visų pirma kirsti medžius ir pašalinti nunykusius ar kinivarpų sugraužtus medžius, šiuo metu taikoma dideliame šios girios plote. Tačiau antroji šių priemonių, pasireiškianti aktyviais apsaugos veiksmais, taikoma tik tam tikrose Belovežo girios, Browsk ir Hainuvkos miškų rajonų dalyse. Todėl, konkrečiai kalbant apie Belovežo girios rajoną, pagal 2016 m. priedą 58 % jos ploto minėti veiksmai nevykdomi, o šio girios dalis, kurioje minėti veiksmai vykdomi, sudaro tik 5,4 % viso teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska ploto.

53

Galiausiai, Lenkijos Respublikos teigimu, atsižvelgiant į duomenis, susijusius su esama baltanugarių genių (Dendrocopos leucotos), tripirščių genių (Picoides tridactylus), paprastųjų žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) ir paprastųjų lutučių (Aegolius funereus) populiacija, galimas neigiamas nagrinėjamo aktyvaus miško tvarkymo veiksmų poveikis nekelia pavojaus šių rūšių populiacijai. Apskritai kalbant, dabartinė tendencija yra didinti šią populiaciją.

54

Šiuo aspektu, vertinant skubą, reikia priminti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra nebuvo sumanyta siekiant nustatyti sudėtingų ir itin prieštaringų faktų tikroviškumą. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas neturi priemonių, kurios būtinos siekiant atlikti tokius tyrimus, ir daugeliu atvejų tik sunkiai pavyksta juos atlikti laiku (2008 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Malta, C‑76/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:252, 36 punktas ir 2009 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Italija, C‑573/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:775, 22 punktas).

55

Taip pat reikia priminti, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, siekdamas tik įvertinti rimtos ir nepataisomos žalos buvimą, turi remtis prielaida, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusio asmens pateikti pagrindai dėl esmės gali būti pagrįsti. Iš tiesų rimta ir nepataisoma žala, kurios tikėtinumą reikia nustatyti, yra ta, kuri atitinkamu atveju būtų padaryta atsisakius taikyti prašomas laikinąsias priemones, jei ieškinys dėl esmės vėliau būtų patenkintas, taigi vertinama turi būti laikantis šios prielaidos, tačiau tai nereiškia, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas laikosi kokios nors pozicijos dėl nurodytų pagrindų pagrįstumo (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties Komisija / Vokietija, C‑426/13 P(R), EU:C:2013:848, 51 ir 52 punktus ir 2016 m. sausio 14 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutarties AGC Glass Europe ir kt. / Komisija, C‑517/15 P-R, EU:C:2016:21, 30 punktą).

56

Komisija, siekdama įrodyti skubos buvimą, tvirtina, kad nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai, kurių vykdymo Lenkijos Respublika neginčija, daro neigiamą poveikį atitinkamoms buveinėms, kurias iš esmės sudaro senstantys, nykstantys ar nunykę, kinivarpų sugraužti arba nesugraužti medžiai.

57

Kadangi tokius veiksmus konkrečiai sudaro šių medžių pašalinimas, iš tiesų labai tikėtina, kad tai turės įtakos šioms buveinėms. Be to, tai liudija ir aplinkybė, kad viena iš minėtų buveinių apsaugos priemonių iki priimant 2016 m. priedą buvo šio pobūdžio veiksmų nevykdymas tam tikrose zonose.

58

Vis dėlto Lenkijos Respublika neginčija to, kad aktyvaus miško tvarkymo veiksmai, pirma, greitai pakeičia Buveinių direktyvos I priede minėtas natūralias buveines, kaip antai pelkinius miškus (kodas Natura 2000 91D0), aliuvinius miškus su gluosniais, tuopomis, alksniais ir uosiais (kodas Natura 2000 91E0) ir subkontinentinius ąžuolų ir skroblų miškus (kodas Natura 2000 9170), taip pat šios direktyvos II priede ir IV priedo a punkte nurodytas saugomas gyvūnų rūšis, kaip antai vabalus saprofitus, ir, antra, daro poveikį Paukščių direktyvos I priede nurodytoms paukščių rūšims, visų pirma tripirščiams geniams (Picoides tridactylus), baltanugariams geniams (Dendrocopos leucotos), paprastosioms žvirblinėms pelėdoms (Glaucidium passerinum) ir paprastosioms lututėms (Aegolius funereus).

59

Tokia pasekmė gali būti rimta ir nepataisoma žala Sąjungos interesams ir bendram paveldui. Iš tiesų žala, atsiradusi dėl senstančių ir nunykusių medžių, įskaitant dar stovinčius nykstančius medžius, kirtimo ir pašalinimo, negali būti pašalinta vėliau, jei būtų konstatuotas įsipareigojimų nevykdymas, kuriuo Komisija kaltina Lenkijos Respubliką, dėl akivaizdaus neįmanomumo, kaip tai teisingai tvirtina Komisija, atkurti pirminę dėl tokių veiksmų pakenktų zonų būklę. Be to, Komisijos nurodytą žalos rimtumą patvirtina tai, kad šie veiksmai, atsižvelgiant į jų apimtį ir intensyvumą, gali lemti, jeigu bus tęsiami, negrįžtamą gana didelio ploto natūralaus miško pokytį į eksploatuojamą mišką, todėl gali išnyki retų rūšių tarp jų – vabalų ir paukščių, buveinės. Nors šalys nesutaria dėl klausimo, ar pašalintų medžių skaičius didėja, ar mažėja, palyginti su laikotarpiu iki 2016 m. priede įtvirtinto pakeitimo, pakanka pažymėti, kad skubos sąlygos vertinimo tikslais šioje procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant tik į pačios Lenkijos Respublikos pastabose raštu pateiktus duomenis, šis skaičius galėjo siekti 188000 m3, o tai yra didelis eksploatuojamos medienos kiekis.

60

Be to, kaip buvo priminta šios nutarties 42 punkte, Sąjungos teisės aktus dėl aplinkos apsaugos reikia aiškinti atsižvelgiant į atsargumo principą.

61

Taigi, prima facie nesant mokslo informacijos, kuria remiantis būtų galima be pagrįstų abejonių atmesti, kad nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai kelia žalingą ir nepataisomą pavojų teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska saugomoms buveinėms, nurodytoms Komisijos ieškinyje, reikia manyti, kad Komisijos prašomų laikinųjų priemonių skuba įrodyta.

62

Remiantis šios nutarties 29 punkte priminta jurisprudencija, dar reikia nustatyti, ar palyginus interesus reikia taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ar atmesti prašymą.

63

Komisijos teigimu, visuomenės interesas išlaikyti palankią natūralių buveinių ir natūralių miško rūšių teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska būklę yra aukščiau už Lenkijos Respublikos interesą kovoti su žievėgraužiais tipografais, atsižvelgiant, be kita ko, į atsargumo principą.

64

Visų pirma, iki 2016 m. priedu padarytų pakeitimų galiojusiame miško tvarkymo plane nebuvo pripažinta nei žievėgraužių tipografų paplitimo kaip grėsmės minėtos teritorijos buveinių apsaugos būklei, nei laikyta, kad kova su žievėgraužiais tipografais iškertant medžius ir pašalinant kolonizuotas egles yra tinkama apsaugos priemonė. Iš šio miško tvarkymo plano matyti priešingai, kad paprastųjų lutučių (Aegolius funereus), paprastųjų žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) ir tripirščių genių (Picoides tridactylus) buveinėms žievėgraužių tipografų kolonizuotų šimtamečių eglių pašalinimas kelia pavojų.

65

Be to, turimomis žiniomis, žievėgraužių tipografų išplitimo fazės turi būti laikomos senų eglynų natūralaus ciklo dalimi. Pagal mokslo tyrimus nepageidautina aktyviai kovoti su jų plitimu masiškai kertant kolonizuotus ir sausus medžius miškuose, kurių pagrindinė funkcija yra biologinės įvairovės išsaugojimas ir apsauga. Kitaip galima daryti tik eksploatuojamuose miškuose, kuriuose miškų būklės vertinimo kriterijus yra medynų kokybė ir šių medynų žaliavų komercinė vertė, todėl žievėgraužiai tipografai tuo atveju yra kenkėjai.

66

Galiausiai Komisija pažymi, kad rekreacinei, turistinei ar peizažinei Belovežo girios traukai niekaip nekenkia žievėgraužių tipografų išplitimas.

67

Lenkijos Respublika savo ruožtu teigia, kad 2016 m. priedas nebuvo priimtas nei dėl ekonominio pobūdžio interesų, nei siekiant vienintelio tikslo kovoti su žievėgraužiais tipografais įprastai valdant miško išteklius. Šios valstybės narės teigimu, šio priedo vienintelis tikslas yra sumažinti Belovežo girios natūralių buveinių blogėjimo riziką.

68

Lenkijos valdžios institucijos taikytų dvi alternatyvias apsaugos priemones – vieną aktyvią, kitą pasyvią, o Komisija, priešingai, norėtų suvienodinti buveinių apsaugos tvarką visoje Sąjungoje ir taikyti vieną pasyvios apsaugos priemonę, kad ir kokios numatomos pasekmės būtų aplinkai.

69

Lenkijos Respublikos teigimu, nutraukus nagrinėjamus aktyvaus miško tvarkymo veiksmus realiai kiltų didelių natūralių buveinių, saugomų pagal Sąjungos teisę ir Lenkijos teisę, sunaikinimo pavojus, o tai sukeltų nepataisomos žalos aplinkai.

70

Šiuo aspektu, remiantis Lenkijos teise, kurioje numatyta pareiga atlyginti žalą, aplinkai kylančią nutraukus nagrinėjamus aktyvaus miško tvarkymo veiksmus, jei miško žemės paskirtis pakeičiama, siekia 3240000000 Lenkijos zlotų (PLN) (apytiksliai 757000000 eurų).

71

Be to, Lenkijos Respublika pažymi, nutraukus šiuos veiksmus kiltų pavojus sukelti ekonominių ir socialinių nuostolių, kurių negalima įvertinti kiekybiškai, nes aplinkinės visuomenės atžvilgiu būtų draudžiama vykdyti įvairią ekonominę veiklą, kurią ji šiuo metu vykdo Belovežo girioje, t. y. be kita ko, eksploatuoti žemutinius miško sluoksnius ar gaminti medų.

72

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, remiantis šalių pateikta informacija, interesai, kuriuos reikia palyginti, yra, pirma, šios nutarties 1 punkte minėtų buveinių ir rūšių apsauga nuo galimo pavojaus, kurį kelia nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai ir, antra, interesas neleisti blogėti Belovežo girios natūralioms buveinėms dėl žievėgraužių tipografų buvimo.

73

Visų pirma Komisija pagrįstai nurodo rimtos ir nepataisomos žalos buvimą kelioms su šiais veiksmais susijusioms buveinėms, o Lenkijos Respublika tik tvirtina, kad jie būtini, be kita ko, kovoti su žievėgraužiais tipografais, todėl ir užtikrinti natūralių buveinių, saugomų teritorijoje Natura 2000 Puszcza Białowieska, tarp kurių ji mini tik subkontinentinius ąžuolų ir skroblų miškus, apsaugą.

74

Galiausiai Lenkijos Respublika nepatikslina priežasčių, dėl kurių minėtų veiksmų nutraukimas iki sprendimo dėl esmės priėmimo, todėl greičiausiai tik per kelis mėnesius nuo šios nutarties paskelbimo datos, šiai buveinei gali sukelti rimtos ir nepataisomos žalos.

75

Be to, Lenkijos Respublikos nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai vykdomi tik mažoje teritorijos Natura 2000 Puszcza Białowieska dalyje, ne patvirtina šios valstybės narės ginamą teiginį, bet, priešingai, sustipina Komisijos poziciją, kad laikinas šių veiksmų nutraukimas šiai teritorijai nesukels jokios rimtos žalos.

76

Galiausiai, nors akivaizdu, kad nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai daro tiesioginį poveikį Komisijos nurodytoms buveinėms, šių veiksmų nutraukimo subkontinentinių ąžuolų ir skroblų miškuose pasekmės yra tik netiesioginės ir priklauso nuo faktinio žievėgraužių tipografų išplitimo ir nuo tokio išplitimo daromo neigiamo poveikio. Kadangi, kaip teigia Lenkijos Respublika, minėti veiksmai priskirtini prie įprasto miškų išteklių valdymo, jų nutraukimas tik per kelių mėnesių laikotarpį nuo šios nutarties paskelbimo neturėtų daryti tokio žalingo poveikio kaip šių veiksmų tęsimas kitose nagrinėjamose buveinėse. Bet kuriuo atveju Lenkijos Respublika nepaaiškino, kuo remiasi tvirtindama, kad nagrinėjamų aktyvaus miško tvarkymo veiksmų nutraukimas lemtų subkontinentinių ąžuolų ir skroblų miškų buveinių sunaikinimą.

77

Vis dėlto, siekiant būtent kuo labiau sutrumpinti laikotarpį, per kurį nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai būtų nutraukti, kol bus priimtas sprendimas dėl esmės, ir atsižvelgiant į Lenkijos Respublikos argumentus dėl skubos priimti sprendimą dėl ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, Teisingumo Teismo pirmininkas ne tik 2017 m. rugpjūčio 9 d. nusprendė patenkinti Komisijos prašymą teikti pirmenybę bylai C‑441/17 remiantis Procedūros reglamento 53 straipsniu, bet ir 2017 m. spalio 11 d. nutartimi ex officio nusprendė taikyti šiai bylai pagreitintą procedūrą, numatytą minėto Procedūros reglamento 133 straipsnio 3 dalyje.

78

Dėl Lenkijos Respublikos nurodytų visuomeninio pobūdžio nuostolių reikia pažymėti, kad ji nepateikia jokių paaiškinimų dėl priežasčių, dėl kurių nagrinėjamų aktyvaus miško tvarkymo veiksmų nutraukimas lemtų „visišką nagrinėjamos teritorijos socio-ekonominės funkcijos naudojimo užblokavimą“ ir, konkrečiai kalbant, trukdytų aplinkinei visuomenei naudoti Belovežo girią ekonominiais tikslais. Bet kuriuo atveju nepanašu, kad tokie veiksmai turėtų didesnę vertę, nei interesas apsaugoti nagrinėjamas buveines ir rūšis.

79

Taigi, nesant pagrįstos informacijos apie trikdžius, kurių trumpu laikotarpiu gali atsirasti dėl žievėgraužių tipografų, egzistuoja skubesnis poreikis užkirsti kelią nuostoliams, kurių darant minėtus veiksmus atsirastų saugomoje teritorijoje.

80

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia patenkinti šios nutarties 1 punkte minėtą Komisijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

81

Vis dėlto remiantis šiuo prašymu, taip nustatytos laikinosios apsaugos priemonės išimties tvarka neturi būti taikomos nagrinėjamiems aktyvaus miško tvarkymo veiksmams, jeigu jie griežtai būtini ir yra proporcingi siekiant tiesiogiai ir nedelsiant užtikrinti visuomenės viešąjį saugumą ir jei kitos mažiau radikalios priemonės negalimos dėl objektyvių priežasčių.

82

Taigi minėti veiksmai gali būti vykdomi, tik jeigu jie yra vienintelis būdas užtikrinti visuomenės viešąjį saugumą šalia komunikacijos kelių ar kitos svarbios infrastruktūros, jei šio saugumo dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti taikant kitas mažiau radikalias priemones, kaip antai tinkamą pavojaus ar laikino visuomenės prieigos prie šių artimiausių zonų žymėjimą, už tokio draudimo nesilaikymą numatant tinkamas baudas.

83

Atsižvelgiant į tai pažymėtina: kadangi išlyga dėl šios nutarties 81 ir 82 punktuose minėto visuomenės saugumo yra taikomų laikinųjų apsaugos priemonių išimtis, reikia patikslinti, kad, pirma, ši išimtis turi būti aiškinama siaurai, juo labiau kad toks aiškinimas užtikrina minėtų priemonių veiksmingumą.

84

Antra, Lenkijos Respublika privalo įrodyti, kad minėtuose punktuose nurodytos sąlygos įvykdytos kiekvienu atveju, kai siekia remtis šia išimtimi, be kita ko, padarydama nuotraukas prieš atliekant nagrinėjamus aktyvaus miško tvarkymo veiksmus ir po jų. Iš tiesų tas, kas siekia pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata, privalo įrodyti, jog iš tiesų egzistuoja šią nukrypti leidžiančią nuostatą pateisinančios išimtinės aplinkybės (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 8 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑337/05, EU:C:2008:203, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

85

Lenkijos Respublika mano, kad jei Komisijos prašymas būtų patenkintas, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą būtina susieti su pagal Procedūros reglamento 162 straipsnio 2 dalimi Komisijos mokėtinu užstatu, kurio dydis siektų nuostolių, galinčių atsirasti dėl šios nutarties vykdymo, dydį, t. y. 3240000000 PLN; ši suma apskaičiuota remiantis Lenkijos teisės aktais, kuriuose numatyta pareiga atlyginti nuostolius, jei pakeičiama miško žemės paskirtis, kaip buvo nurodyta šios nutarties 70 punkte.

86

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad įpareigojimas sumokėti užstatą remiantis minėta nuostata gali būti taikomas tik jei šalis, turinti tokį įpareigojimą, yra skolinga sumas, kurių sumokėjimą turi užtikrinti užstatas, ir jei kyla jos nemokumo pavojus (1990 m. liepos 12 d. Nutarties Komisija / Vokietija, C‑195/90 R, EU:C:1990:314, 48 punktas).

87

Taip nėra šioje byloje, nes bet kuriuo atveju nėra pagrindo manyti, kad Sąjunga negalės atsakyti už pasekmes galimai priteisus iš jos sumokėti nuostolius su palūkanomis (pagal analogiją žr. 1990 m. liepos 12 d. Nutarties Komisija / Vokietija, C‑195/90 R, EU:C:1990:314, 49 punktą).

88

Iš to išplaukia, kad Komisijos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nereikia sieti su užstato sumokėjimo sąlyga.

89

Savo 2017 m. rugsėjo 13 d. papildomame prašyme Komisija tvirtina, kad veikla, kurią Lenkijos Respublika buvo įpareigota laikinai nutraukti 2017 m. liepos 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutartimi Komisija / Lenkija, (C441/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:622), buvo toliau tęsiama po pranešimo apie tą nutartį šiai valstybei narei, taip pažeidžiant nutartyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Grįsdama savo teiginį Komisija konkrečiai remiasi 2017 m. rugsėjo 6 d. Jungtinio tyrimų centro (JTC) ataskaita, parengta remiantis Belovežo girios teritorijos palydovo nuotraukomis ir Komisijos tarnybų parengtu tyrimu, grindžiamu Lenkijos piliečių padarytų nuotraukų ir Miškų tarnybos pateiktų duomenų palyginimu dėl natūralių buveinių ir saugomų rūšių lokalizacijos.

90

Remdamasi šiais įrodymais ir SESV 279 straipsniu Komisija paprašė įpareigoti Lenkijos Respubliką mokėti periodinę baudą tuo atveju, jeigu ji nesilaikytų įpareigojimų pagal šią nutartį. Komisija nepatikslino prašomos periodinės baudos dydžio, bet tam, kad galėtų prižiūrėti, kaip Lenkijos Respublika laikosi šios nutarties, ir prireikus apskaičiuoti šią sumą, siūlo ją nustatyti atsižvelgiant į sumažėjusį medyno plotą saugomose buveinėse.

91

Lenkijos Respublika iš esmės atsikerta, kad minėtas papildomas prašymas yra akivaizdžiai nepriimtinas, nes, priešingai nei pagal SESV 260 straipsnį, pagal SESV 279 straipsnį Teisingumo Teismas aiškiai neįgaliojamas skirti valstybėms narėms periodinių baudų ir kad tokia kompetencija neturėtų būti grindžiama paprastu teleologiniu pastarosios nuostatos aiškinimu. Be to, patenkinus šį prašymą šiuo atveju būtų pažeistos Lenkijos Respublikos teisės į gynybą, nes ji neturėjo galimybės pagrįsti savo pozicijos nei dėl klausimo, ar nagrinėjamais aktyvaus miško tvarkymo veiksmais laikomasi visuomenės saugumo išimties, pripažintos 2017 m. liepos 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartyje (Komisija / Lenkija, C‑441/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:622), nei dėl prašomos skirti periodinės baudos dydžio.

92

Bet kuriuo atveju šis papildomas prašymas yra nepagrįstas, nes darydama išvadą dėl minėtos nutarties nesilaikymo Komisija rėmėsi, pirma, klaidingu jos aiškinimu ir nepaisė joje numatytos visuomenės saugumo išimties apimties ir, antra, aplinkybėmis, kurios neturi jokios įrodomosios vertės.

93

Per 2017 m. spalio 17 d. posėdį šalys iš esmės pakartojo savo argumentus.

94

Siekiant nuspręsti dėl Komisijos pateikto papildomo prašymo, reikia pažymėti, kad, kaip buvo priminta šios nutarties 43 punkte, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas – garantuoti būsimo galutinio sprendimo veiksmingumą, kad būtų išvengta Teisingumo Teismo užtikrinamos teisinės apsaugos spragų.

95

Taigi ši procedūra tik papildo pagrindinį procesą, kurio sudėtinė dalis ji yra. Todėl laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo priimtas sprendimas turi būti laikinas ta prasme, kad jis negali lemti būsimo sprendimo dėl bylos esmės turinio, panaikindamas jo veiksmingumą (šiuo klausimu žr. 1991 m. gegužės 17 d. Nutarties CIRFS ir kt. / Komisija, C‑313/90 R, EU:C:1991:220, 24 punktą).

96

Pagal Sutartyje įtvirtintą teisių gynimo priemonių sistemą šalis, remdamasi SESV 278 straipsniu, gali ne tik prašyti sustabdyti ginčijamo akto vykdymą nagrinėjant bylą iš esmės, bet ir remtis SESV 279 straipsniu, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal pastarąją nuostatą laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali kitai šaliai, be kita ko, nustatyti tinkamus laikinus įpareigojimus (2008 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko Nutarties Komisija / Malta, C‑76/08 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:252, 19 punktas).

97

Taigi pagal SESV 279 straipsnį Teisingumo Teismui suteikta kompetencija taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią jis mano esant būtina siekiant užtikrinti galutinio sprendimo visišką veiksmingumą.

98

Žinoma, iš Procedūros reglamento 160 straipsnio 3 dalies matyti, kad ieškovas turi prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių, kaip jis mano, reikia šiuo tikslu, ir įrodyti, kad sąlygos, būtinos joms taikyti, įvykdytos.

99

Vis dėlto laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, į kurį kreiptasi, turi įsitikinti, kad priemones, kurias jis numato taikyti, yra pakankamai veiksmingos šiam tikslui pasiekti. Būtent dėl to pagal SESV 279 straipsnį minėtam teisėjui suteikiama plati diskrecija, kurią įgyvendindamas jis, be kita ko, gali, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, taikyti (prireikus ex officio) bet kokią papildomą priemonę, užtikrinančią jo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių veiksmingumą.

100

Konkrečiai kalbant, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi galėti užtikrinti šaliai nustatyto įpareigojimo pagal SESV 279 straipsnį veiksmingumą, priimdamas bet kokią priemonę, kuria užtikrinama, kad ši šalis laikysis nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokia priemonė, be kita ko, gali pasireikšti periodinės baudos nustatymu tuo atveju, jei atitinkama šalis nesilaikytų minėto įpareigojimo.

101

Lenkijos Respublika mano, kad tik pagal SESV 260 straipsnį Teisingumo Teismas įgaliojamas skirti baudas valstybėms narėms. Remdamasis tuo ji daro išvadą, kad jei Komisija mano, kad ji neįvykdė pareigų pagal 2017 m. liepos 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutartį (Komisija / Lenkija, C‑441/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:622), ji prieš tai turi pareikšti ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį; ir tik jei Teisingumo Teismas turėtų patenkinti šį ieškinį, o Lenkijos Respublika nevykdytų Teisingumo Teismo sprendimo, Komisija galėtų pareikšti ieškinį pagal SESV 260 straipsnį.

102

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, pirma, periodinė bauda šios bylos aplinkybėmis negali būti laikoma nuobauda ir, antra, Lenkijos Respublikos pateiktas teisių gynimo priemonių sistemos pagal Sąjungos teisę bendrai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros konkrečiai aiškinimo poveikis tas, kad šios procedūros atžvilgiu labai sumažinama galimybė pasiekti savo tikslą tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė nesilaiko jai skirtų laikinųjų apsaugos priemonių. Iš tiesų tai, kad valstybės narės įpareigojimu laikytis laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo skirtų tokių priemonių, numatant periodinę baudą tuo atveju, jeigu jų nebūtų laikomasi, siekiama užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės taikymą, o tai yra teisinės valstybės vertybė, įtvirtinta ESS 2 straipsnyje ir kuria grindžiama Sąjunga.

103

Taigi, nors tiesa tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros pagal SESV 279 straipsnį apimtis ribojama dėl jos papildomo pobūdžio, palyginti su procesu dėl bylos esmės, ir dėl priemonių, kurios gali būti priimtos jai pasibaigus, laikinumo, jai vis dėlto būdinga tai, kad laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui pripažintos prerogatyvos išplečiamos tam, kad jis galėtų užtikrinti visišką galutinio sprendimo veiksmingumą.

104

Šiuo tikslu, jei laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas mano, kad bylos aplinkybės reikalauja imtis papildomų priemonių tam, kad būtų užtikrintas prašomų laikinųjų apsaugos priemonių veiksmingumas, jis, be kita ko, turi kompetenciją pagal SESV 279 straipsnį skirti valstybei narei periodinę baudą tuo atveju, jeigu ji nesilaikytų nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių.

105

Iš tiesų, kadangi periodinės baudos paskyrimo galimybė panašiu atveju prisideda prie atitinkamos valstybės narės atgrasymo nuo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymo, ji sustiprina jų veiksmingumą ir kartu užtikrina visišką galutinio sprendimo veiksmingumą, taip padėdama visiškai įvykdyti SESV 279 straipsniu siekiamą tikslą.

106

Dėl Lenkijos Respublikos argumento, kad periodinės baudos skyrimas negali būti atšauktas, todėl peržengia SESV 279 straipsnio taikymo srities ribas, reikia priminti, kad laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo sprendimas yra laikinas ta prasme, kad negali turėti įtakos būsimajam sprendimui dėl esmės taip, kad jis netektų savo veiksmingumo.

107

Tai, kad periodinė bauda numatyta turint vienintelį tikslą užtikrinti nagrinėjamų laikinųjų apsaugos priemonių laikymąsi, neturi įtakos būsimo sprendimo dėl esmės turiniui.

108

Taigi papildoma priemonė, pasireiškianti galimybe skirti periodinę baudą tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė nesilaikytų nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, priskirtina SESV 279 straipsnio taikymo sričiai.

109

Šiuo atveju, nesant būtinybės šiame etape nustatyti, ar, kaip tvirtina Komisija, Lenkijos Respublika įvykdė 2017 m. liepos 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutartį Komisija / Lenkija (C‑441/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:622), ar ne, reikia pažymėti, kad bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių Teisingumo Teismui abejoti, ar ši valstybė narė laikėsi minėtos nutarties ir ar ji bus linkusi laikytis jos iki sprendimo dėl esmės paskelbimo.

110

Iš tiesų Lenkijos Respublika pabrėžė, kad siauras visuomenės saugumo išimties, numatytos 2017 m. liepos 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutartyje Komisija / Lenkija (C‑441/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:622), aiškinimas negalimas, ir bendrai tvirtino, kad tos nutarties buvo visiškai laikomasi ir kad veiksmų, vykdytų po pranešimo apie ją, vienintelis tikslas buvo užtikrinti visuomenės saugumą.

111

Be to, grįsdama savo papildomą prašymą Komisija pateikė Teisingumo Teismui palydovo nuotraukas, iš kurių aiškiai matyti, kad nagrinėjami aktyvaus miško tvarkymo veiksmai buvo tęsiami miško žemės plotuose, kuriuose būtinybė dėl visuomenės saugumo reikalavimų nenutraukti tokių veiksmų nebuvo akivaizdi.

112

Nors Lenkijos Respublika neigia bet kokią šių palydovo nuotraukų įrodomąją vertę, jos dėl to, kaip visuma, netampa mažiau pakankamos lemti abejones dėl to, ar Lenkijos Respublika laikosi 2017 m. liepos 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties (Komisija / Lenkija, C‑441/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:622), ir dėl šios valstybės narės ketinimo laikytis šios nutarties, kiek tai susiję, be kita ko, su joje numatytos visuomenės saugumo išimties aiškinimu. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad Lenkijos Respublika patikėjo reikalavimų, susijusių su visuomenės saugumu, vertinimą ad hoc įsteigtam nepriklausomam komitetui, neatleidžia šios valstybės narės nuo atsakomybės užtikrinti šios išimties ribų laikymąsi.

113

Šios sąlygos negali pašalinti pavojaus, kad, jei šia nutartimi būtų tik patvirtintos priemonės, nustatytos 2017 m. liepos 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutartyje Komisija / Lenkija (C‑441/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:622), jos veiksmingumas išliktų ribotas.

114

Taigi šios nutarties 81 ir 82 punktuose patikslinus, kaip to prašė Komisija per 2017 m. rugsėjo 11 d. ir 2017 m. spalio 17 d. posėdžius, visuomenės saugumo išimties apimtį, atsižvelgiant į ypatingas šios bylos aplinkybes būtina sustiprinti šioje nutartyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių veiksmingumą, numatant periodinės baudos skyrimą tuo atveju, jei Lenkijos Respublika nedelsiant nesilaikytų visų minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat dėl to, kad ji būtų atgrasyta nuo vėlavimo vykdyti savo veiksmus pagal šią nutartį.

115

Šiuo tikslu reikia įpareigoti Lenkijos Respubliką pranešti Komisijai vėliausiai per penkiolika dienų nuo šios nutarties įteikimo apie visas priemones, kurias ji priims tam, kad visiškai jos laikytųsi, įskaitant tos nutarties 25 ir 26 punktuose minėtų veiksmų sustabdymą, kiek tai susiję su nagrinėjamu mišku, motyvuotai nurodant nagrinėjamus aktyvaus miško tvarkymo veiksmus, kuriuos ketina tęsti dėl tokių veiksmų būtinybės, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą pagal tos nutarties 81 ir 82 punktus.

116

Jei Komisija manytų, kad Lenkijos Respublika nevisiškai laikėsi šios nutarties, ji galėtų prašyti pradėti procedūrą iš naujo. Grįsdama tokį prašymą Komisija prireikus turės įrodyti, kad Lenkijos Respublika nenutraukė nagrinėjamų aktyvaus miško tvarkymo veiksmų, ir, esant tai patvirtinančių įrodymų, tai, kad šių veiksmų tęsimas pateisinamas jų būtinybe, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą pagal šios nutarties 81 ir 82 punktus. Teisingumo Teismas priims naują nutartį, kurioje nuspręs dėl galimo šios nutarties pažeidimo.

117

Atsižvelgiant į tai, visų pirma reikia manyti, kad šioje nutartyje patvirtinamos laikinosios apsaugos priemonės, kurios jau buvo nustatytos 2017 m. liepos 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo Nutartyje Komisija / Lenkija (C‑441/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:622), ir ši nutartis priskiriama prie procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių laikymasis yra būtinas siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos nagrinėjamai teritorijai ir dėl kurių nustatymo buvo nuspręsta remiantis, be kita ko, esamų interesų palyginimu. Be to, elgesys, kurio reikalaujama iš Lenkijos Respublikos, pasireiškia nagrinėjamų aktyvaus miško tvarkymo veiksmų nutraukimu, todėl šių laikinųjų apsaugos priemonių veiksmingumas susijęs su jų vykdymu nedelsiant. Galiausiai, net darant prielaidą, kad vykdant šią nutartį Lenkijos Respublikai gali kilti jos aiškinimo klausimų, pažymėtina, kad tokie klausimai turi būt išspręsti pasitarus su Komisija ir laikantis bendros lojalaus bendradarbiavimo pareigos.

118

Jei bus konstatuotas pažeidimas, Teisingumo Teismas įpareigos Lenkijos Respubliką mokėti Komisijai ne mažiau kaip 100000 eurų periodinę baudą už kiekvieną dieną nuo šios nutarties įteikimo Lenkijos Respublikai, kol ši valstybė narė užtikrins jos vykdymą, arba iki sprendimo, kuriuo bus užbaigta byla C‑441/17, paskelbimo.

119

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atidėti sprendimo dėl Komisijos papildomo prašymo priėmimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nutaria: