1

Šioje byloje siekiama nustatyti bylinėjimosi išlaidas, kurias byloje C‑265/17 P patyrė United Parcel Service Inc (toliau – UPS).

2

Apeliaciniu skundu, pateiktu 2017 m. gegužės 16 d., Europos Komisija prašė panaikinti 2017 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą United Parcel Service / Komisija (T-194/13, EU:T:2017:144, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo panaikintas 2013 m. sausio 30 d. Komisijos sprendimas C(2013) 431 final, kuriuo koncentracija pripažinta nesuderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu (byla COMP / M.6570 – UPS / TNT Express) (toliau – ginčijamas sprendimas).

3

2019 m. sausio 16 d. Sprendimu Komisija / United Parcel Service (C‑265/17 P, EU:C:2019:23) Teisingumo Teismas atmetė šį apeliacinį skundą ir priteisė iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

4

Kadangi UPS ir Komisija nesusitarė dėl apeliaciniame procese patirtų atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumos, 2020 m. sausio 20 d. kanceliarijai pateiktu dokumentu UPS, remdamasi Teisingumo Teismo procedūros reglamento 145 straipsniu, pateikė šį prašymą.

5

UPS prašo Teisingumo Teismo nustatyti, kad atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 866629,89 EUR. Jos teigimu, ši suma atitinka dėl apeliacinio proceso patirtas būtinąsias išlaidas, būtent advokatų ir ekonomistų honorarus ir kelionės išlaidas.

6

Komisija prašo atmesti šį prašymą ir nustatyti, kad atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma advokatams yra 45500 EUR, o ekonomistams –5000 EUR.

7

Grįsdama savo prašymą UPS tvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos, apimančios advokatų honorarus ir jų išlaidas bei ekonomistų honorarus, buvo patirtos apeliaciniame procese ir buvo būtinos. Šiuo klausimu ji teigia, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į apeliacinio proceso dalyko sudėtingumą ir jo pobūdį, bendra reikalaujamų atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta.

8

Pirma, UPS mano, kad nagrinėjamoje byloje kilo gana sudėtingų teisinių klausimų, kurie pateisino didelį jos advokatų darbo valandų skaičių. Pirmiausia, ji teigia, kad ginčas buvo sudėtingas dėl savo dalyko ir pobūdžio, nes buvo susijęs su Komisijos sprendimu, priimtu pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų kontrolės (OL L 24, 2004, p. 1) (Susijungimų reglamentas), o tokie sprendimai dažnai yra sudėtingi, kaip, beje, tą pripažino generalinė advokatė savo išvadoje šioje byloje. UPS primena, kad skundžiamas sprendimas buvo susijęs su tokio pobūdžio 450 puslapių sprendimo, daugiausia grindžiamo ekonominėmis ir ekonometrinėmis analizėmis, teisėtumu.

9

Šiuo klausimu UPS nurodo, jog tam, kad atsakytų į kai kuriuos Komisijos apeliacinio skundo pagrindus, ji turėjo atlikti išsamią ekonominių ir teisinių klausimų analizę. Ji teigia, kad trečiajame apeliacinio skundo pagrinde Komisija tvirtino, jog Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nepriėmė sprendimo dėl jos argumentų, kad UPS galėjo „intuityviai“ suprasti kainų koncentracijos modelį, naudojamą pagal per administracinę procedūrą pateiktus modelius. Šie argumentai paskatino UPS kreiptis į nepriklausomus ekonomikos ekspertus.

10

UPS taip pat nurodo, kad ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde Komisija teigė, jog kainų koncentracijos analizė, kuri buvo klaidinga dėl joje esančių klaidų, negalėjo paskatinti Teisingumo Teismo panaikinti visą ginčijamą sprendimą. Dėl šių argumentų UPS advokatai ir patarėjai turėjo atlikti išsamią 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija (C-109/10 P, EU:C:2011:686) ir to, kaip Bendrasis Teismas jį taikė šioje byloje, analizę.

11

Toliau UPS teigia, kad ginčas buvo svarbus Sąjungos teisės požiūriu, nes jis iškėlė esminį visuotinai taikomą procedūrinį principą, kuris yra svarbus atsižvelgiant į kasdienę Komisijos praktiką pagal reglamentą dėl koncentracijų. Iš 2019 m. sausio 16 d. Sprendimo Komisija / United Parcel Service (C-265/17 P, EU:C:2019:23) ir šioje byloje pateiktos generalinės advokatės J. Kokott išvados aiškiai matyti, kad ši byla buvo susijusi su esminiu principu, dėl kurio Komisija neturėjo jokios diskrecijos. Dėl šios procedūros taip pat pirmą kartą buvo būtina, kad Teisingumo Teismas pagilintų savo žinias apie ekonometrinius modelius.

12

Galiausiai UPS tvirtina, kad byla kėlė ypatingų sunkumų, dėl kurių padidėjo jos advokatų ir patarėjų darbo krūvis. Šios bylos svarbą ir sudėtingumą patvirtina Komisijos prašymas, kuriam pritarė Teisingumo Teismas, antrą kartą pasikeisti procesiniais dokumentais tam, kad Komisija galėtų atsakyti į UPS pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą.

13

Taigi, UPS teigimu, bendras darbo valandų skaičius ir reikalaujamų atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma byloje, kuri jai buvo ekonomiškai svarbi, nes pradinė konkretaus koncentracijos sandorio suma siekė 5,2 mlrd. EUR, yra pagrįsti, atsižvelgiant į šios specifinės procedūros trukmę ir ypatingą sudėtingumą.

14

Be to, UPS mano, kad šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingumą reikia vertinti atsižvelgiant į 2004 m. birželio 28 d. Bendrojo Teismo nutartį Airtours / Komisija (T-342/99 DEP, EU:T:2004:192) dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo.

15

Antra, UPS teigia, kad advokatų honorarai buvo apskaičiuoti teisingai. Ji nurodo, kad, siekiant nustatyti bendrą darbo valandų, kurios gali būti objektyviai būtinos, skaičių, reikia atsižvelgti tik į bylos sudėtingumą, nepriklausomai nuo advokatų, kuriems galėjo būti paskirstyti darbai, skaičiaus. Ji tvirtina, kad iš atlikto darbo aprašymo matyti, jog dvigubo darbo atvejai buvo sumažinti iki visiško minimumo, o darbas organizuojamas atsižvelgiant į įvairių patarėjų patirties lygį. Be to, UPS nurodo, kad jos patarėjai iš anksto rengė ir ruošėsi posėdžiui Teisingumo Teisme. Nors Teisingumo Teismas galiausiai nusprendė, kad posėdis toje byloje nebūtinas, vis dėlto reikia atsižvelgti į tuo tikslu UPS patirtas išlaidas.

16

Trečia, UPS teigia, kad, kaip ir byloje, kurioje priimta 2004 m. birželio 28 d. Nutartis Airtours / Komisija (T-342/99 DEP, EU:T:2004:192), ekonomikos ekspertų dalyvavimą pateisino proceso ekonominis pobūdis. UPS nurodo, kad ji kreipėsi į tuos pačius ekonomistus, į kuriuos ji kreipėsi dėl savo argumentų per administracinę procedūrą ir teismo procese pirmojoje instancijoje. Jų dalyvavimą procese lėmė Komisijos teiginiai labai vėlyvoje procedūros stadijoje. Be to, tai visiškai pateisinama atsižvelgiant į pasirinkto kainų koncentracijos modelio svarbą procedūrai. Galiausiai, bendras valandų, kurias ekonomistai skyrė procedūrai, skaičius yra palyginti nedidelis, atsižvelgiant į sudėtingas ekonomines ir ekonometrines išvadas, kuriomis grindžiami Komisijos argumentai apeliaciniame procese.

17

Komisija nurodo, kad šioje byloje reikalaujamų atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma yra didžiausia, kokios kada nors buvo paprašyta apeliaciniame procese. Ji teigia, kad šis prašymas yra nepakankamai pagrįstas ir akivaizdžiai per didelis.

18

Pirma, ji tvirtina, kad nei išankstiniame šalių susirašinėjime, nei prašyme nustatyti bylinėjimosi išlaidas nepateikiami sumų, dėl kurių UPS buvo išrašytos sąskaitos faktūros arba kurias ji sumokėjo, įrodymai.

19

Taigi, nors UPS teigė, kad „galutiniam“ apeliacinio skundo etapui buvo reikalingos 212,3 valandos, vis dėlto ši bendrovė nenurodo nei per šias valandas atlikto darbo, nei to, kodėl jis buvo „būtinas“, atsižvelgiant valandų paskirstymą kiekvienam advokatui.

20

Komisija nurodo, kad Sąjungos teismai vertina atlikto darbo svarbą ir vertę atsižvelgdami į ieškovo pateiktą tikslią informaciją, visų pirma į datuotas ir pasirašytas sąskaitas faktūras. Tačiau nagrinėjamu atveju tokie įrodymai nebuvo pateikti.

21

Tas pats pasakytina apie reikalaujamus honorarus už ekonomistų atliktą darbą, kurių suma siekia 300000 EUR, o to, be kita ko, nebūtų galima laikyti „nedidelėmis išlaidomis“.

22

Antra, Komisija tvirtina, kad reikalaujamos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės. Pirmiausia, ji mano, kad priešingai, nei tai, ką siekia gauti UPS, tam tikroje byloje skirta bendra suma negali būti paprasčiausiai perkelta iš vienos bylos į kitą. 2004 m. birželio 28 d. Nutarties Airtours / Komisija (T-342/99 DEP, EU:T:2004:192) motyvai negali būti taikomi šioje byloje, nes Bendrasis Teismas toje nutartyje pateikė tik nedaug informacijos apie darbus, kurie, kaip jis mano, buvo būtini bylos nagrinėjimui. Be to, ta byla buvo susijusi su procesu pirmojoje instancijoje, taigi su visais su tuo susijusiais faktiniais klausimais, o ne su apeliaciniu procesu, kaip šioje byloje.

23

Toliau Komisija mano, jog tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2019 m. sausio 16 d. buvo pasinaudota trylikos advokatų paslaugomis, yra neproporcinga. Darbo laikotarpis, į kurį reikia atsižvelgti, truko tik maždaug šešis mėnesius ir turi būti skaičiuojamas nuo pranešimo apie apeliacinį skundą įteikimo UPS dienos iki UPS tripliko pateikimo dienos. Dviejų pagrindinių advokatų taikyti valandiniai įkainiai, t. y. 862 EUR už valandą ir nuo 695 iki 820 EUR už valandą, taip pat yra per dideli, atsižvelgiant į honorarus, svyruojančius tarp 360 EUR ir 495 EUR už valandą, kuriuos Teisingumo Teismas, atrodo, laikė priimtinais ankstesnėse bylose. UPS prašė atlyginti 878,4 advokatų darbo valandos, kurios vidutinis valandinis atlygis yra 600 EUR, nors dirbo daug jaunesniųjų advokatų ir stažuotojų. Komisija mano, kad turėtų būti taikomas vidutinis 350 EUR už valandą įkainis. Kreipimasis į trylika ekonomistų, kurie pagal Komisijos skaičiavimus sumuojant UPS prieduose pateiktus įrašus dirbo 363,5 valandos už vidutinį valandinį 824 EUR įkainį, taip pat yra neproporcingas.

24

Sumos, susijusios su išlaidomis, t. y. UPS reikalaujamos 36000 EUR dydžio transporto ir biuro išlaidos, nėra tinkamai pagrįstos. Šiuo klausimu Komisija pabrėžia, kad teismo posėdis Liuksemburge neįvyko.

25

Galiausiai Komisija pažymi, kad bendras darbo valandų, už kurias reikalaujama atlyginti, skaičius nebuvo nurodytas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo. Bendra visų prašymo A priede reikalaujamų atlyginti advokatų darbo visose apeliacinio proceso stadijose valandų suma yra 878,4 valandos. Ji mano, kad ši bendra suma, paversta į darbo dienas, atitinkamai 110 advokatų darbo dienų arba 22 savaitės, skaičiuojant 5 darbo dienas per savaitę, dėl 25 puslapių apeliacinio skundo ir 10 puslapių dubliko yra neproporcinga ir pernelyg didelė.

26

Komisija teigia, kad ginčijamo sprendimo ilgis nėra svarbus nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, priimto UPS pareiškus ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, nes UPS advokatai tam, kad pareikštų ieškinį, buvo labai gerai susipažinę su tuo sprendimu. Be to, Komisija mano, kad per apeliacinį procesą buvo galima remtis Bendrajam Teismui pateiktomis ekonominėmis analizėmis ir kad bet kuriuo atveju iš apeliacinio skundo pobūdžio ir Procedūros reglamento matyti, jog šioje stadijoje nebuvo galima priimti jokios naujos eksperto išvados.

27

Todėl Komisija mano, kad apeliaciniame procese advokatų pateiktoms pastaboms prireikė tik 130 darbo valandų, o tai, pritaikius vidutinį valandinį 350 EUR įkainį, šiuo atveju būtų 45500 EUR. Ji mano, kad dėl ekonomistų honorarų pateikti įrodymai yra nepriimtini, tačiau jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad bylos pobūdis pateisina kreipimąsi į šiuos konsultantus, jis neturėtų už tai priteisti daugiau nei 5000 EUR. Galiausiai, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad UPS patyrė išlaidų, galėtų būti atlyginta ne daugiau nei 500 EUR biuro išlaidų.

28

Pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio b punktą atlygintinomis išlaidomis laikomos „būtinosios išlaidos, kurias dėl proceso patyrė šalys, pirmiausia kelionės bei gyvenimo išlaidos ir atstovų, patarėjų arba advokatų atlyginimas“.

29

Taigi iš šios nuostatos formuluotės aišku, kad advokato atlyginimas priskirtinas prie būtinųjų išlaidų, kaip šios suprantamos pagal šią nuostatą. Iš to taip pat matyti, kad atlygintinos bylinėjimosi išlaidos yra apribotos, pirma, išlaidomis, patirtomis dėl proceso Teisingumo Teisme, ir, antra, tomis, kurios buvo būtinos tam tikslui (2018 m. gruodžio 5 d. Nutarties TV2/Danmark / Viasat Broadcasting UK, C-657/15 P-DEP, nepaskelbtos Rink., EU:C:2018:985, 13 punktas).

30

Be to, Sąjungos teismui suteikti įgaliojimai nustatyti ne honorarus, kuriuos šalys turi sumokėti savo pačių advokatams, bet sumą, kurios neviršijant šis atlygis gali būti išreikalautas iš šalies, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos (2018 m. gruodžio 5 d. Nutarties TV2/Danmark / Viasat Broadcasting UK, C-657/15 P-DEP, nepaskelbtos Rink., EU:C:2018:985, 14 punktas).

31

Kadangi nėra išlaidų dydį nustatančių Europos Sąjungos teisės normų, Teisingumo Teismas turi laisvai įvertinti bylos faktus, atsižvelgdamas į jos dalyką ir pobūdį, svarbą Sąjungos teisės atžvilgiu, taip pat bylos sudėtingumą, atstovų ir patarėjų su procesu susijusio darbo apimtį ir šalių ekonominį suinteresuotumą byloje (2018 m. gruodžio 5 d. Nutarties TV2/Danmark / Viasat Broadcasting UK, C-657/15 P-DEP, nepaskelbtos Rink., EU:C:2018:985, 15 punktas).

32

Tai yra visos šios aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti nagrinėjamu atveju nustatant atlygintiną sumą.

33

Pirma, kalbant apie ginčo dalyką ir pobūdį reikia pažymėti, kad tai buvo apeliacinis procesas, kuris dėl savo pobūdžio apsiriboja teisės klausimais ir nėra susijęs nei su faktinių bylos aplinkybių konstatavimu, nei su jų vertinimu (2015 m. spalio 15 d. Nutarties Taryba / Ningbo Yonghong Fasteners, C-601/12 P-DEP, nepaskelbtos Rink., EU:C:2015:726, 19 punktas).

34

Tačiau dėl savo pobūdžio bylos, susijusios su Komisijos sprendimais, priimtais pagal reglamentą dėl koncentracijų kontrolės, kelia sudėtingų ekonominių ir teisinių problemų, susijusių su sandoriais, kurių sumos viršija tas, kurios įprastai nagrinėjamos Teisingumo Teisme iškeltose bylose. Iš tiesų apeliacinis skundas buvo susijęs su koncentracijos sandoriu, kurio pradinė suma siekė 5,2 mlrd. EUR, o tai įrodo svarbius UPS ekonominius interesus šioje byloje.

35

Todėl ekonomikos ekspertų dalyvavimas procese iš esmės gali būti laikomas būtinu, o su tuo susijusias išlaidas galima susigrąžinti pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio b punktą, atsižvelgiant į Komisijos atliktų vertinimų, vykdant koncentracijos sandorių kontrolę, ekonominį ir teisinį pobūdį, ypač kai kalbama apie ekonometrinį modelį, kurį Komisija pasirinko, kad pripažintų koncentraciją nesuderinama su vidaus rinka.

36

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad grįsdama Teisingumo Teismui pateiktą apeliacinį skundą Komisija nurodė keturis pagrindus. Kadangi trečiasis ir ketvirtasis pagrindai susiję su, be kita ko, atsižvelgimu į ekonometrinius modelius ir į kainų koncentraciją, apeliaciniame skunde buvo keliami sudėtingi tiek teisinio, tiek ekonominio pobūdžio klausimai, pateisinantys kreipimąsi į ekonomikos ekspertus.

37

Vis dėlto pagal minėtą jurisprudenciją tokios atlygintinos bylinėjimosi išlaidos yra apribotos išlaidomis, patirtomis dėl proceso Teisingumo Teisme, kurios tam buvo būtinos. Prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas pateikusi šalis turi įrodyti, kad būtent taip yra išlaidų, kurias ji prašo atlyginti, atveju, tam, kad Sąjungos teismas galėtų nustatyti sumą, kurios neviršijant ši šalis gali reikalauti, kad būtų atlyginti honorarai, kuriuos ji sumokėjo advokatams ir ekonomikos ekspertams, į kuriuos kreipėsi, iš šalies, kuriai buvo nurodyta šias išlaidas padengti.

38

Antra, dėl ginčo svarbos Sąjungos teisės požiūriu ir bylos sudėtingumo reikia pažymėti, kad Komisijos pateiktu apeliaciniu skundu buvo siekiama panaikinti skundžiamą sprendimą, kuriuo Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu UPS pagrindą, susijusį su tuo, kad Komisija pažeidė teisę į gynybą, kai priėmė ginčijamą sprendimą remdamasi kitu ekonometriniu modeliu nei tas, kuris buvo šalių aptartas per administracinę procedūrą, ir panaikino šį sprendimą.

39

Be to, reikia konstatuoti, kad minėtuose pagrinduose keliami nauji teisės klausimai, kurie nebuvo susiję vien su Sąjungos teisės, kaip ją išaiškino Teisingumo Teismas, taikymu, o tai, be kita ko, pateisino apeliacinio skundo skyrimą nagrinėti penkių teisėjų kolegijai ir tai, kad Teisingumo Teismas priėmė sprendimą gavęs šalių reikalavimus. Taigi negali būti ginčijama, kad minėtus klausimus reikėjo išsamiai išnagrinėti (šiuo klausimu žr. 2014 m. sausio 30 d. Nutarties Éditions Odile Jacob / Komisija ir Lagardère, C-553/10 P-DEP ir C-554/10 P-DEP, EU:C:2014:56, 28 punktą).

40

Pagrindiniu apeliaciniame skunde iškeltu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti, ar įmonė galėjo, atsižvelgdama į per administracinę procedūrą pateiktus modelius, „intuityviai“ suprasti Komisijos naudojamą kainų koncentracijos modelį, tuo tikslu nagrinėjant, ar per Komisijos vykdomą koncentracijos sandorių kontrolės procedūrą buvo užtikrinta įmonių teisė į gynybą.

41

Šį klausimą reikia laikyti nauju ir svarbiu, nes generalinė advokatė savo išvadoje pabrėžė, kad sprendimas bus svarbus ne tik šiuo konkrečiu atveju, bet ir būsimoje Komisijos administracinėje praktikoje per sudėtingas koncentracijų kontrolės procedūras, taip pat nacionalinių konkurencijos institucijų ir teismų, kurie, vykdydami koncentracijų kontrolę, dažnai griežtai laikosi Sąjungos lygmeniu galiojančių standartų, praktikoje.

42

Trečia, dėl atlikto darbo apimties reikia priminti, kad nustatant atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą reikia iš esmės atsižvelgti į bendrą darbo, kuris objektyviai reikalingas teismo procesui, valandų skaičių, nepriklausomai nuo advokatų, kuriems šis darbas buvo paskirstytas, skaičiaus (2009 m. rugsėjo 3 d. Nutarties Industrias Químicas del Vallés / Komisija, C-326/05 P-DEP, nepaskelbtos Rink., EU:C:2009:497, 48 punktas).

43

Šiuo atveju pirmiausia reikia pažymėti, kad per apeliacinį procesą nebuvo surengtas teismo posėdis.

44

Iš to matyti, kad išlaidos, patirtos pasibaigus rašytinei proceso daliai Teisingumo Teisme, negali būti laikomos objektyviai būtinomis šiam procesui ir todėl negali būti įtrauktos į šį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo. Tas pats pasakytina apie išlaidas, patirtas rengiantis galimam posėdžiui, kurio Teisingumo Teismas nelaikė būtinu, analizuojant generalinės advokatės išvadą arba Teisingumo Teismo sprendimą, nes šalys pačios turi atsakyti už tokios bylinėjimosi strategijos finansines pasekmes.

45

Nagrinėjamu atveju šiam prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo būdinga tai, kad nebuvo pateikta jokia išsami datuota ir pasirašyta sąskaita faktūra, kurią UPS turi apmokėti, nesvarbu, ar ją būtų pateikusi advokatų kontora, ar apeliaciniame procese dalyvaujantys ekonomikos ekspertai. Į tokį tikslumo ir įrodymų trūkumą reikia atsižvelgti vertinant bylinėjimosi išlaidas, kurios yra būtinos procesui ir kurias galimai atlygina šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos. Iš tiesų, kalbant apie darbo krūvį, kurį galėjo patirti teismo procese dalyvavę atstovai ar patarėjai, reikia priminti, kad Sąjungos teismo galimybė įvertinti advokato atlikto darbo vertę priklauso nuo pateiktos informacijos tikslumo (2018 m. rugsėjo 26 d. Nutarties Viasat Broadcasting UK / TV2 / Danmark, C-660/15 P DEP, nepaskelbtos Rink., EU:C:2018:778, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

46

Tokiomis aplinkybėmis savo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų, įvertintų 866629,89 EUR suma, nustatymo UPS aiškiai ir tiksliai nenurodė bendro į sąskaitas faktūras įtraukto darbo valandų skaičiaus ir vidutinio valandinio įkainio. Taigi šis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo nėra pakankamai skaidrus ir pagrįstas.

47

Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad nors dėl teisinio pobūdžio paslaugų UPS pateikti dokumentai leidžia nustatyti kiekvieno paslaugų teikėjo valandinį įkainį bei darbo laiką, kaip nurodyta jų sąskaitose faktūrose, taip nėra ekonominio pobūdžio paslaugų atveju. Dėl pastarųjų paslaugų tik paminėtas paslaugų teikėjų joms skirtas laikas, be galimybės nustatyti kiekvieno iš jų taikytą valandinį įkainį; UPS tik nurodė bendras išlaidas ekonominėms ekspertizėms, kuriomis ji naudojosi ir kurių apytikslė suma yra 300000 EUR.

48

Atsižvelgiant į bendrą UPS reikalaujamų atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą, reikia konstatuoti, kad UPS nustatė 600 EUR vidutinį valandinį įkainį advokatams, o ekonomistams –824 EUR už valandą. Tačiau tokie vidutiniai valandiniai įkainiai gerokai viršija sumas, kurias Teisingumo Teismas paprastai tenkina bylose dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo.

49

Pagal suformuotą jurisprudenciją, kadangi dabartinėje Sąjungos teisėje nėra advokatų ar ekonomikos ekspertų užmokesčio už paslaugas skalės, tik tuo atveju, jei paaiškėja, kad vidutinis valandinis įkainis yra akivaizdžiai per didelis, Sąjungos teismas gali nuo jo nukrypti ir ex æquo et bono nustatyti atlygintinų advokato ir ekonomistų honorarų dydį (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 4 d. Nutarties AESA / Heli-Flight, C-61/15 P-DEP, nepaskelbtos Rink., EU:C:2017:530, 16 punktą).

50

Be to, iš šio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo priedų matyti, kad UPS teigia, jog konkrečiam apeliaciniam procesui buvo reikalingos atitinkamai 878,4 valandos advokatų darbo ir 363,5 valandos ekonomistų darbo.

51

Tačiau laikoma, kad advokatai, kurie turi aukštą kvalifikaciją ir didelę profesinę patirtį konkurencijos teisės srityje ir kurių vidutinis valandinis paslaugų įkainis yra 600 EUR, jiems patikėtų bylų, įskaitant tas, kurios yra gana sudėtingos, imasi veiksmingai ir greitai (šiuo klausimu žr. 2018 m. spalio 3 d. Nutarties Orange / Komisija, C-486/15 P-DEP, nepaskelbtos Rink., EU:C:2018:824, 37 punktą ir 2019 m. balandžio 10 d. Nutarties Giant (China) / EBMA, C-61/16 P-DEP, nepaskelbtos Rink., EU:C:2019:298, 31 punktą).

52

Nors tiesa, kad savo pagrinduose Komisija iškėlė naujus teisės klausimus, pagrindiniai UPS įgalioti advokatai galėjo išsamiai susipažinti su nagrinėjama byla jau per procesą Bendrajame Teisme, o tai turėjo ne tik palengvinti jų darbą, bet ir sumažinti laiką, reikalingą apeliaciniam skundui išanalizuoti ir atsiliepimams į apeliacinį skundą bei triplikui parengti (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 10 d. Nutarties Giant (China) / EBMA, C-61/16 P-DEP, nepaskelbtos Rink., EU:C:2019:298, 32 punktą).

53

Tas pats pasakytina ir apie ekonomikos ekspertus, kurie jau buvo išsamiai susipažinę su bylos medžiaga per procesą Bendrajame Teisme, nes nagrinėjami sudėtingi ekonometriniai modeliai buvo ginčo esmė.

54

Darytina išvada, kad ne visa 866629,89 EUR suma, kurią UPS reikalavo priteisti iš Komisijos kaip apeliaciniame procese jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo „būtina procesui“, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio b punktą.

55

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje byloje reikia ex æquo et bono nustatyti, kad bendra atlygintinų advokatų ir ekonomikos ekspertų honorarų suma yra 200000 EUR.

56

Galiausiai, kalbant apie kitas išlaidas, nesusijusias su advokatų ir ekonomikos ekspertų honorarais, UPS reikalauja padengti 35912,19 EUR kelionės, kopijų ir komunikacijos išlaidų. Tačiau kadangi nebuvo surengtas teismo posėdis ir nesant visų patvirtinamųjų dokumentų, reikalingų kiekvienai šių išlaidų rūšiai pagrįsti, tai negali būti laikoma su šiomis išlaidomis susijusi atlygintina suma (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 16 d. Nutarties Deoleo / Aceites del Sur-Coosur, C‑498/07 P-DEP, nepaskelbtos Rink., EU:C:2013:302, 34 punktą).

57

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, būtų teisinga nustatyti, kad bendra iš Komisijos reikalaujamų atlyginti UPS bylinėjimosi išlaidų, susijusių su byla C-265/17 P, suma yra 200000 EUR.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nutaria:

Bendra byloje C-265/17 P patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias Komisija turi atlyginti United Parcel Service Inc., suma yra 200000 EUR.