–

Konkurrensverket, atstovaujamos N. Otte Widgren, P. Karlsson ir K. Sällfors,

–

SJ AB, atstovaujamos advokat A. Ulfsdotter Forssell ir teisininko M. Bogg,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos E. Ljung Rasmussen, G. Tolstoy, P. Ondrůšek ir K. Simonsson,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 19) 5 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant du Konkurrensverket (Konkurencijos institucija, Švedija) ir SJ AB ginčus dėl sudarant valymo paslaugų teikimo sutartis šios bendrovės tariamai padaryto viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos reglamentavimo pažeidimo.

3

Direktyvos 2004/17 2 straipsnio „Perkantieji subjektai“ 2 dalyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma perkantiesiems subjektams, kurie:

4

Direktyvos 2004/17 5 straipsnyje „Transporto paslaugos“ numatyta:

„1.   Ši direktyva taikoma veikl[ai], susijusi[ai] su tinklų, teikiančių visuomenei paslaugas transportavimo geležinkeliais, automatinėmis sistemomis, tramvajais, troleibusais, autobusais arba perdavimo kabeliu srityje, teikimu arba eksploatavimu.

Transporto paslaugų srityje laikoma, kad tinklas egzistuoja, kai paslauga yra teikiama pagal eksploatavimo sąlygas, kurias yra nustačiusi valstybės narės kompetentinga institucija, pavyzdžiui, numatomų aptarnauti maršrutų eksploatavimo sąlygas, numatomus suteikti pajėgumus arba paslaugos teikimo dažnumą.

2.   Ši direktyva netaikoma subjektams, teikiantiems visuomenei autobusų transporto paslaugas, nepatenkančias į Direktyvos 93/38/EEB [1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 199, 1993, p. 84; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 6 t., p. 194)] taikymo sritį pagal jos 2 straipsnio 4 dalį.“

5

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012, p. 32), į vieną teisės aktą sujungia kelias nauja redakcija išdėstytas direktyvas dėl geležinkelių transporto. Šios direktyvos apima ir 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo (OL L 75, 2001, p. 29), su pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL L 315, 2007, p. 44). Vadovaujantis Direktyvos 2012/34 66 straipsniu, ji įsigaliojo 2012 m. gruodžio 15 d.

6

Šios direktyvos 3 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>

<…>

<…>

<…>“

7

Pagal Direktyvos 2012/34 27 straipsnį „Tinklo nuostatai“, kuris iš esmės pakartoja Direktyvos 2001/14, iš dalies pakeistos Direktyva 2007/58, 3 straipsnio nuostatas:

„1.   Pasikonsultavęs su suinteresuotomis šalimis, infrastruktūros valdytojas parengia ir paskelbia tinklo nuostatus, kuriuos galima įsigyti sumokėjus tam tikrą mokestį, kuris negali būti didesnis už tų nuostatų paskelbimo sąnaudas. Tinklo nuostatai paskelbiami bent dviem oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Elektroniniu formatu tinklo nuostatų turinys nemokamai pateikiamas infrastruktūros valdytojo interneto portale ir prieinamas per bendrą interneto portalą. Tą interneto portalą infrastruktūros valdytojai sukuria bendradarbiaudami pagal 37 ir 40 straipsnius.

2.   Tinklo nuostatuose aprašomas infrastruktūros, kuria gali naudotis geležinkelio įmonės, pobūdis ir juose pateikiama informacija apie prieigos prie atitinkamos geležinkelių infrastruktūros sąlygas. Tinklo nuostatuose taip pat pateikiama informacija apie prieigos prie paslaugų įrenginių, prijungtų prie infrastruktūros valdytojo tinklo, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų sąlyg[as] arba nurodoma interneto svetainė, kurioje tokia informacija pateikiama nemokamai elektroniniu formatu. Tinklo nuostatų turinys pateiktas IV priede.

3.   Tinklo nuostatai nuolat atnaujinami ir prireikus iš dalies keičiami.

4.   Tinklo nuostatai paskelbiami ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki termino pateikti prašymus skirti infrastruktūros pajėgumų.“

8

Direktyvos 2012/34 44 straipsnio „Paraiškos“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Kaip numatyta IV skyriaus 2 skirsnyje, pagal viešąją arba privatinę teisę pareiškėjai gali kreiptis į infrastruktūros valdytoją prašydami, kad su jais būtų sudaryta sutartis, suteikianti teisę už mokestį naudotis geležinkelių infrastruktūra.

2.   Pateikiant prašymus, susijusius su tarnybiniu nuolatinių traukinių tvarkaraščiu, laikomasi VII priede nustatytų galutinių terminų.“

9

Šios direktyvos 45 straipsnio „Traukinių tvarkaraščio sudarymas“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Infrastruktūros valdytojas patenkina, jei įmanoma, visus prašymus skirti infrastruktūros pajėgumų, įskaitant prašymus skirti daugiau negu vieną tinklą kertančias traukinio linijas, ir turi, jei įmanoma, atsižvelgti į visus pareiškėjų patiriamus suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį jų veiklai.

2.   Sudarant ir derinant traukinių tvarkaraštį infrastruktūros valdytojas konkrečioms paslaugoms gali suteikti pirmumo teisę, tačiau tik atsižvelgdamas į 47 ir 49 straipsnių nuostatas.“

10

Šios direktyvos 46 straipsnyje „Derinimo procedūra“ numatyta:

„1.   Kai pagal 45 straipsnį sudarant traukinių tvarkaraščius infrastruktūros valdytojas susiduria su įvairių prašymų nesuderinamumu, jis turi stengtis, derindamas tuos prašymus, užtikrinti, kad būtų geriausiai suderinti visi reikalavimai.

2.   Jei reikia suderinti prašymus, infrastruktūros valdytojas turi teisę, laikydamasis pagrįstų ribų, siūlyti tokius infrastruktūros pajėgumus, kurie skiriasi nuo tų, kurių buvo prašyta.

3.   Konsultuodamasis su atitinkamais pareiškėjais, infrastruktūros valdytojas stengiasi išspręsti visus konfliktus. Tokios konsultacijos grindžiamos toliau nurodytos informacijos atskleidimu per atitinkamą laiką, nemokamai ir ją pateikiant raštu ar elektroniniu formatu:

<…>“

11

Pagal Direktyvos 2012/34 47 straipsnį „Perpildyta infrastruktūra“:

„1.   Jeigu, suderinęs prašymus skirti traukinio linijas ir pasikonsultavęs su pareiškėjais, infrastruktūros valdytojas negali tinkamai patenkinti prašymų skirti infrastruktūros pajėgumų, jis nedelsdamas paskelbia, kad ta infrastruktūros dalis, kurioje susidarė tokia padėtis, yra perpildyta. Perpildyta infrastruktūra galima paskelbti ir infrastruktūrą, kuri, veikiausiai, bus perpildyta artimiausioje ateityje.

2.   Paskelbus, kad tam tikra infrastruktūra yra perpildyta, jeigu dar nėra įgyvendinamas 51 straipsnyje nurodytas pajėgumų didinimo planas, infrastruktūros valdytojas atlieka 50 straipsnyje nurodytą pajėgumų analizę.

<…>

4.   Nustatant pirmumo teisės suteikimo kriterijus atsižvelgiama į paslaugos svarbą visuomenei bet kurios kitos paslaugos, kurios bus dėl tos priežasties atsisakyta, atžvilgiu.

Siekdamos garantuoti tinkamų transporto paslaugų plėtrą pagal šias nuostatas, o ypač įvykdyti viešųjų paslaugų reikalavimus arba skatinti nacionalinę ir tarptautinę krovinių vežimo geležinkeliais plėtrą, valstybės narės gali nediskriminuojančiomis sąlygomis imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog skirstant infrastruktūros pajėgumus tokioms paslaugoms būtų suteikta pirmumo teisė.

Valstybės narės tam tikrais atvejais gali skirti infrastruktūros valdytojui kompensaciją, lygią pajamoms, prarastoms dėl poreikio atitinkamus pajėgumus paskirti tam tikroms paslaugoms, nurodytoms antroje pastraipoje.

Taikant tas priemones ir tą kompensaciją atsižvelgiama į sprendimo neteikti tam tikrų paslaugų poveikį kitose valstybėse narėse.

<…>“

12

Šios direktyvos IV priede „Tinklo nuostatų turinys“ numatyta:

„27 straipsnyje nurodytuose tinklo nuostatuose pateikiama ši informacija:

<…>“

13

Lagen (2007:1092) om upphandling inom områdena vatten, energi, transporter och posttjänster (Įstatymas (2007:1092) dėl viešųjų pirkimų vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, toliau – LUF) į nacionalinę teisę perkelia Direktyvos 2004/17 nuostatas.

14

LUF 1 skyriaus 8 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad šis įstatymas taikomas viešųjų transporto, visų pirma geležinkelių transporto, tinklų teikimo arba eksploatavimo veiklai. Iš šio straipsnio antros pastraipos matyti, kad transporto paslaugų srityje laikoma, jog tinklas egzistuoja, jei paslauga teikiama pagal kompetentingos institucijos nustatytas sąlygas, susijusias su numatomais aptarnauti maršrutais, numatomais suteikti pajėgumais, paslaugos teikimo dažnumu, ir panašias sąlygas.

15

LUF 7 skyriaus 1 straipsnyje nurodyta, kad perkantysis subjektas, siūlantis sudaryti sutartį arba preliminariąją sutartį, turi paskelbti skelbimą apie pirkimą, išskyrus išimtinius atvejus.

16

Pagal LUF 17 skyriaus 1 ir 2 straipsnius priežiūros institucija gali kreiptis į administracinį teismą, prašydama įpareigoti perkantįjį subjektą sumokėti baudą, jei šis subjektas sudarė sutartį su tiekėju, prieš tai nepaskelbęs skelbimo apie pirkimą.

17

SJ yra ribotos atsakomybės bendrovė, vykdanti geležinkelių transporto veiklą, kurios visas kapitalas priklauso Švedijos valstybei. 2012 m. sausio mėn. SJ sudarė dvi sutartis, atitinkamai 56 mln. ir 60 mln. Švedijos kronų (SEK) vertės (maždaug 5502306 EUR ir 5895328 EUR), dėl jos eksploatuojamų traukinių valymo paslaugų, prieš tai nesurengusi viešojo pirkimo konkurso dėl šių sutarčių sudarymo.

18

2013 m. sausio mėn. Konkurencijos institucija pateikė prašymą Förvaltningsrätten i Stockholm (Stokholmo administracinis teismas, Švedija), kad jis skirtų baudą SJ, remdamasi tuo, kad sudarydama viešojo pirkimo sutartis ši įmonė privalėjo paskelbti skelbimą apie pirkimą, nes vykdė viešojo transporto tinklų teikimo arba eksploatavimo veiklą, kaip tai suprantama pagal LUF 1 skyriaus 8 straipsnį. Manydama, kad jos veikla nepatenka į 8 straipsnio taikymo sritį, SJ užginčijo Konkurencijos institucijos išvadas. Šis teismas pritarė SJ argumentams.

19

Apeliacinis skundas, kurį Konkurencijos institucija pateikė Kammarrätten i Stockholm (Stokholmo apeliacinis administracinis teismas, Švedija), taip pat buvo atmestas.

20

Šis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nusprendė, kad dėl to, jog Trafikverket (Transporto institucija, Švedija), kaip transporto infrastruktūros valdytoja, skirsto traukinių linijas, reikalingas geležinkelių transporto veiklai vykdyti, turėdama tik ribotas priemones aktyviai daryti įtaką tam, kaip SJ teikia transporto paslaugas, ji negali būti laikoma institucija, nustatančia šios bendrovės veiklos sąlygas. Todėl apeliacinis teismas nusprendė, kad SJ teikiamos paslaugos negali būti laikomos paslaugomis, teikiamomis pagal kompetentingos institucijos nustatytas sąlygas, kaip apibrėžta LUF 1 skyriaus 8 straipsnyje. Ji padarė išvadą, kad dėl to ši bendrovė, sudarydama nagrinėjamas sutartis, neprivalėjo laikytis LUF.

21

Konkurencijos institucija dėl šio sprendimo pateikė kasacinį skundą Högsta förvaltningsdomstolen (Vyriausiasis administracinis teismas, Švedija), prašydama šio teismo, kad jis kreiptųsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

22

Šiomis aplinkybėmis Högsta förvaltningsdomstolen (Vyriausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

23

Paskelbus generalinio advokato išvadą, SJ dokumentu, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. spalio 3 d., paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį, remdamasi tuo, kad išvados 81 ir 82 punktai buvo pagrįsti tam tikrais aspektais, kurie nebuvo nagrinėjami per rašytinę ir žodinę šio prejudicinio sprendimo priėmimo proceso dalis, būtent – Direktyvos 2004/17 30 straipsniu.

24

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys nepateikė nuomonės.

25

Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas mano, jog turi visą būtiną informaciją, kad galėtų priimti sprendimą dėl jai pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą, ir nagrinėjant bylą nereikia remtis argumentu, nurodytu prašyme atnaujinti žodinę proceso dalį, susijusiu su galimu Direktyvos 2004/17 30 straipsnio taikymu.

26

Taigi nereikia nurodyti atnaujinti žodinės proceso dalies.

27

Savo klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SJ privalėjo vykdyti konkurso procedūrą, siekdama sudaryti sutartis dėl jos eksploatuojamų traukinių valymo.

28

Šiuo aspektu, kaip generalinis advokatas nurodo savo išvados 46 punkte, neginčijama, kad SJ, kaip bendrovė, kurios visas kapitalas priklauso valstybei, yra valstybės įmonė, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/17 2 straipsnio 1 dalies b punktą. Jei galima manyti, kad SJ vykdo vieną iš šios direktyvos 5 straipsnyje nurodytų veiklos rūšių, ji gali būti laikoma perkančiuoju subjektu, kaip tai apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte.

29

SJ teigia, kad ji tokios veiklos nevykdo. Viena vertus, ji tvirtina, kad nevykdo veiklos „tinkle“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Antra vertus, ji teigia, kad jos vykdoma transporto paslaugų teikimo veikla nėra tinklo „teikimas“ arba „eksploatavimas“, kaip tai suprantama pagal minėtą straipsnį.

30

Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2004/17 5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad geležinkelių transporto paslaugų srityje egzistuoja tinklas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai, taikant nacionalinės teisės aktus, kuriais perkeliama Direktyva 2012/34, transporto paslaugos teikiamos geležinkelio infrastruktūroje, prižiūrimoje nacionalinės valdžios institucijos, kuri paskirsto šios infrastruktūros pajėgumus ir privalo tenkinti geležinkelio įmonių prašymus, kol nepasiektos šių pajėgumų ribos.

31

Vadovaujantis Direktyvos 2004/17 5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, „[t]ransporto paslaugų srityje laikoma, kad tinklas egzistuoja, kai paslauga yra teikiama laikantis valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nustatytų eksploatavimo sąlygų, kaip antai sąlygų, susijusių su maršrutais, kurie turi būti aptarnaujami, pajėgumais, kurie turi būti užtikrinti, arba paslaugos teikimo dažnumu“.

32

Siekdamas įvertinti, ar nagrinėjamoje byloje tokios sąlygos egzistuoja, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl Transporto institucijos, kaip kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2004/17 5 straipsnį, pareigos patenkinti visus geležinkelio įmonių pateiktus prašymus skirti transporto pajėgumus tol, kol nebus pasiektos šių pajėgumų ribos.

33

SJ savo ruožtu pažymi, kad teikia geležinkelių transporto paslaugas rinkos sąlygomis ir nesinaudoja jokiu valstybės finansavimu, kad gauna pajamas iš bilietų pardavimo, kad prašymų dėl geležinkelio pajėgumų nagrinėjimo metu neturi jokios pirmumo teisės ir kad dėl visos jos vykdomos transporto veiklos sprendžia pati.

34

Vis dėlto vien šios aplinkybės, net jeigu būtų įrodytos, negali pašalinti galimybės, kad sąlygas, pagal kurias geležinkelio įmonė, kaip antai SJ, teikia savo paslaugas, nustatė kompetentinga institucija.

35

Iš tiesų iš taikytinų teisės aktų vertinimo matyti, kad taip ir yra.

36

Reikia pažymėti, kad Direktyvos 2012/34 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog infrastruktūros valdytojas, nagrinėjamu atveju – transporto institucija, parengia ir paskelbia tinklo nuostatus, kuriuose pateikiama informacija apie infrastruktūros pobūdį, ir prieigos prie atitinkamos geležinkelių infrastruktūros sąlygas. Tinklo nuostatų turinys apibrėžtas šios direktyvos IV priede.

37

Remiantis minėtu IV priedu, šiame dokumente pateikiami infrastruktūros pajėgumų paskirstymo principai ir kriterijai, visų pirma pareiškėjams taikomi reikalavimai, tvarka ir kriterijai, taikytini perpildytos infrastruktūros atveju, taip pat informacija apie infrastruktūros naudojimo apribojimus.

38

Taigi, pagal Direktyvą 2012/34 geležinkelio įmonė bet kokį prašymą dėl infrastruktūros pajėgumų turi pateikti infrastruktūros valdytojui, vadovaujantis šio valdytojo parengtais tinklo nuostatais, ir šis prašymas turi atitikti tinklo nuostatuose nurodytus principus ir kriterijus. Iš šių aplinkybių matyti, kad teisių naudotis geležinkelių infrastruktūra suteikimas priklauso nuo to, ar bendrovės pareiškėjos laikosi reikalavimų, susijusių tiek su jų gebėjimu pateikti prašymą, tiek su sąlygomis, kuriomis jos eksploatuotų šią infrastruktūrą. Todėl tokie reikalavimai gerokai sumažina bendrovių kandidačių komercinę laisvę.

39

Dėl prašymų nagrinėjimo procedūros pasakytina, kad nors, remiantis Direktyvos 2012/34 45 straipsniu, geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi, kiek tai yra įmanoma, patenkinti visus prašymus dėl infrastruktūros pajėgumų, prieštaraujančių prašymų atveju, vadovaudamasis šios direktyvos 46 straipsniu, jis privalo derinti šiuos prašymus, siekdamas geriausio visų prašymų suderinimo. Pavyzdžiui, laikydamasis pagrįstų ribų jis gali siūlyti kitokius pajėgumus, besiskiriančius nuo tų, kurių buvo prašyta, arba gali atsitikti taip, kad į tam tikrus prašymus infrastruktūros valdytojas negalės atsakyti teigiamai.

40

Direktyvos 2012/34 47 straipsnyje numatytos nuostatos, pagal kurias geležinkelių infrastruktūros perpildymo atveju infrastruktūros valdytojas gali nustatyti pirmumo teisės suteikimo kriterijus.

41

Šiomis aplinkybėmis, nors ir pripažįstant, kad geležinkelio įmonė turi tam tikrą laisvę nustatyti savo transporto veiklos sąlygas, atsižvelgiant į geležinkelio įmonei taikomų įsipareigojimų ir apribojimų visumą, ypač pareigą gauti traukinio linijas ir laikytis su jomis susijusių sąlygų, reikia konstatuoti, kad sąlygas, kuriomis įmonė teikia transporto paslaugas, nustato kompetentinga valstybės narės institucija, pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju – transporto institucija, veikianti kaip infrastruktūros valdytoja.

42

Šį vertinimą patvirtina ir Direktyvos 2004/17 5 straipsnio 1 dalies antros pastraipos genezės analizė.

43

Iš tikrųjų, kaip pažymi Europos Komisija, 1990 m. rugsėjo 17 d. Tarybos direktyvos 90/531/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 297, 1990, p. 1) 2 straipsnio 2 dalies c punktas, kuris iš esmės pakartotas Direktyvos 2004/17 5 straipsnio 1 dalyje, buvo įterptas siekiant, kad autobusų transporto paslaugų sutarčių sudarymas atitiktų Direktyvos 90/531 nuostatas, ir juo patikslinta, kad transporto tinklas egzistuoja ne tik tada, kai jį sudaro fizinė infrastruktūra, pavyzdžiui, geležinkeliai, bet ir tada, kai pagal konkrečias sąlygas yra suderinta linijų sistema, kaip autobusų transporto srityje. Kita vertus, Sąjungos teisės aktų leidėjas šia nuostata neketino apriboti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos taikymo srities transporto, vykdomo fiziniame tinkle, sektoriuje.

44

Taigi į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2004/17 5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, jog geležinkelių transporto paslaugų srityje egzistuoja tinklas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai, taikant nacionalinės teisės aktus, kuriais perkeliama Direktyva 2012/34, transporto paslaugos teikiamos geležinkelio infrastruktūroje, prižiūrimoje nacionalinės institucijos, kuri paskirsto šios infrastruktūros pajėgumus, net jei privalo tenkinti geležinkelio įmonių prašymus, kol nepasiektos šių pajėgumų ribos.

45

Savo antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2004/17 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad geležinkelio įmonės, teikiančios transporto paslaugas visuomenei naudojantis geležinkelių tinklu, vykdoma veikla yra tinklų „teikimas“ arba „eksploatavimas“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.

46

Pagal Direktyvos 2004/17 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ši direktyva taikoma veiklai, susijusiai su tinklų, teikiančių visuomenei paslaugas transportavimo geležinkeliais, automatinėmis sistemomis, tramvajais, troleibusais, autobusais arba perdavimo kabeliu srityje, teikimu arba eksploatavimu.

47

Taigi ši nuostata apima dviejų rūšių veiklą, t. y. tinklų teikimą ir tinklų eksploatavimą.

48

Pagal suformuotą jurisprudenciją terminų, kurių apibrėžtis Sąjungos teisėje nepateikiama, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jų įprasta reikšme bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriame jos vartojamos, ir teisės aktų, kuriuose jos įtvirtintos, tikslus (žr. 2018 m. birželio 12 d. Sprendimo Louboutin ir Christian Louboutin, C‑163/16, EU:C:2018:423, 20 punktą).

49

Šiuo klausimu pažymėtina, kad terminas „eksploatavimas“ turėtų būti suprantamas pagal savo įprastą prasmę, kaip nuoroda į objekto naudojimą arba naudojimąsi teise gauti iš jo pajamas. Taigi, geležinkelio įmonės atliekamas tinklų eksploatavimas apima teisę naudotis geležinkelių infrastruktūra, siekiant gauti pajamas.

50

Tokia apibrėžtis skiriasi nuo sąvokos „tinklų teikimas“ apibrėžties.

51

Iš tiesų, kaip generalinis advokatas nurodo savo išvados 65 punkte, „tinklų teikimas“ yra išimtinė infrastruktūros valdytojo, o ne geležinkelio įmonės teisė.

52

Kaip pažymėjo Komisija, terminas „tinklų teikimas“ nebuvo įtrauktas į iki Direktyvos 2004/17 galiojusias direktyvas, t. y. Direktyvą 90/531 ir Direktyvą 93/38; ši sąvoka Direktyvoje 2004/17 buvo nustatyta siekiant užtikrinti, kad ja numatomos viešųjų pirkimų procedūros taip pat būtų taikomos fizinių tinklų, pavyzdžiui, geležinkelių, geležinkelio infrastruktūros, tunelių, tiltų ir geležinkelio pervažų, valdymui.

53

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad „tinklų eksploatavimo“ veikla nurodo teisę naudotis geležinkelių tinklu, siekiant teikti transporto paslaugas, o „tinklų teikimo“ veikla reiškia tinklo valdymą.

54

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2004/17 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, jog geležinkelio įmonės vykdoma veikla, kuri apima transporto paslaugų teikimą visuomenei naudojantis teise naudotis geležinkelių tinklu, yra „tinklų eksploatavimas“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.

55

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia: