TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. lapkričio 21 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 1999/70/EB – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – 4 punktas – Nediskriminavimo principas – Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias leidžiama nutraukti terminuotas darbo sutartis, kai išnyksta įdarbinimo pagrindas – Mokytojai, įdarbinti mokslo metams – Darbo santykių nutraukimas pasibaigus mokslo metams – Darbo laiko organizavimas – Direktyva 2003/88/EB“

Byloje C‑245/17

dėl Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha (Kastilijos-La Mančos aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. gegužės 11 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Pedro Viejobueno Ibáñez,

Emilia de la Vara González

prieš

Consejería de Educación de Castilla-La Mancha

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmosios kolegijos pirmininko pareigas einanti pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, teisėjai J.-C. Bonichot, A. Arabadjiev (pranešėjas), E. Regan ir S. Rodin,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorė L. Carrasco Marco, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. balandžio 11 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

P. Viejobueno Ibáñez ir E. de la Vara González, atstovaujamų advokato J. J. Donate Valera,

Consejería de Educación de Castilla-La Mancha, atstovaujamos letrados C. Aguado Martín ir M. Barahona Migueláñez,

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Gavela Llopis ir S. Jiménez García,

Europos Komisijos, atstovaujamos M. van Beek ir N. Ruiz García,

susipažinęs su 2018 m. gegužės 31 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (toliau – Bendrasis susitarimas), esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368) priede, 4 punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Pedro Viejobueno Ibáñez ir Emilia de la Vara González (toliau kartu – suinteresuotieji asmenys) ginčą su Consejería de Educación Kastilijos-La Mančos (Kastilija-La Mančos švietimo ministerija, Ispanija; toliau – autonominės srities ministerija) dėl juos su autonominės srities ministerija siejusių darbo santykių nutraukimo.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

3

Direktyvos 1999/70 14 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad „šalys signatarės norėjo sudaryti bendrąjį susitarimą dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuriame būtų nustatyti terminuotoms darbo sutartims ir darbo santykiams taikomi bendrieji principai ir būtiniausi reikalavimai; jos išreiškė norą pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą, ir sukurti bendruosius pagrindus, kurie neleistų piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius“.

4

Kaip nustatyta Direktyvos 1999/70 1 straipsnyje, šios direktyvos tikslas – „įgyvendinti Bendrąjį susitarimą <…>, sudarytą <…> tarp bendrųjų skirtingų pramonės šakų organizacijų (ETUC, UNICE ir CEEP) ir pateikiamą šios direktyvos priede“.

5

Bendrojo susitarimo preambulės antra pastraipa suformuluota taip:

„Susitarimo šalys pripažįsta, kad neterminuotos sutartys yra ir bus bendriausia darbdavių ir darbuotojų darbo santykių forma. Jos taip pat pripažįsta, kad terminuotos darbo sutartys tam tikromis aplinkybėmis atliepia ir darbdavių, ir darbuotojų interesus.“

6

Šios preambulės trečioje pastraipoje patikslinama, kad „susitarime išdėstomi su darbu pagal terminuotas sutartis susiję bendrieji principai ir minimalūs reikalavimai, pripažįstant, kad juos išsamiai taikant būtina atsižvelgti į konkrečių nacionalinių, sektorinių ar sezoninių situacijų realijas. Jis rodo socialinių partnerių siekį sukurti bendruosius pagrindus, kurie užtikrintų vienodų sąlygų taikymą pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams apsaugant juos nuo diskriminavimo ir leistų taikyti terminuotas darbo sutartis tiek darbdaviams, tiek darbuotojams priimtinu pagrindu“.

7

Pagal Bendrojo susitarimo 1 punktą šio susitarimo tikslas yra, pirma, pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą, ir, antra, sukurti bendruosius pagrindus, kurie neleistų piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar paeiliui nustatant terminuotus darbo santykius.

8

Bendrojo susitarimo 3 punkte „Apibrėžimai“ nustatyta:

„1.

Šiame susitarime „pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“ – tai asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, tiesiogiai sudarytą tarp darbdavio ir darbuotojo, arba palaikantis tiesioginius darbo santykius su darbdaviu, kai darbo sutarties ar santykių pabaiga nustatoma pagal tokias objektyvias sąlygas, kaip konkreti diena, konkrečios užduoties įvykdymas ar konkretus įvykis.

2.

Šiame susitarime „panašus nuolatinis darbuotojas“ – tai toje pačioje įmonėje dirbantis darbuotojas, kuris sudarė neterminuotą darbo sutartį arba palaiko neterminuotus darbo santykius ir atlieka tą patį ar panašų darbą (profesines pareigas), tinkamai atsižvelgiant į jo kvalifikaciją ar įgūdžius <…>“

9

Bendrojo susitarimo 4 punkto „Nediskriminavimo principas“ 1 dalyje numatyta:

„Pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis ar palaiko terminuotus darbo santykius, nebent ši nevienoda traktuotė yra objektyviai pagrįsta.“

10

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381) 7 straipsnis suformuluotas taip:

„Kasmetinės atostogos

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas.

2.   Minimalus kasmetinių mokamų atostogų laikas negali būti pakeistas kompensacija, išskyrus tuos atvejus, kai yra nutraukiami darbo santykiai.“

Ispanijos teisė

11

2007 m. balandžio 12 d.Ley 7/2007, del Estatuto Básico del Empleado Público (Įstatymas Nr. 7/2007 dėl valstybės tarnybos pagrindų statuto; toliau – Įstatymas Nr. 7/2007) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šiuo statutu siekiama nustatyti tarnautojams, kurie patenka į jo taikymo sritį, taikomos statutinės sistemos pagrindus.“

12

Šio įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad viešosios tarnybos pagrindų statutas, be kita ko, taikytinas autonominių sričių administracijos tarnautojams ir darbuotojams.

13

To įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Laikinieji tarnautojai yra asmenys, kurie dėl aiškiai pagrįstų poreikio ir skubos priežasčių skiriami į šias pareigas vykdyti karjeros tarnautojų funkcijų vienu iš šių atvejų:

a)

yra laisvų darbo vietų, kurių negali užimti karjeros tarnautojai;

b)

reikia laikinai pakeisti karjeros tarnautojus;

c)

reikia įgyvendinti laikinas programas;

d)

esant dideliam darbo krūviui ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui per dvylika mėnesių.“

14

Pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 3 dalį darbo santykiai su laikinaisiais tarnautojais nutrūksta, be pagrindų, susijusių su tarnautojo statuso praradimu, kai išnyksta pagrindas, kuriuo buvo grindžiamas tokių darbuotojų įdarbinimas.

15

Įstatymo Nr. 7/2007 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu tai suderinama su laikinųjų tarnautojų statusu, jiems taikomos karjeros tarnautojų statusą reglamentuojančios bendrosios taisyklės.

16

2011 m. kovo 10 d.Ley 4/2011 del Empleo Público de Castilla-La Mancha (Įstatymas Nr. 4/2011 dėl Kastilijos la Mančos viešosios tarnybos; toliau – Įstatymas Nr. 4/2011) 7 straipsnyje numatyta:

„Šio įstatymo tikslais laikinieji tarnautojai yra asmenys, kurie dėl aiškiai pagrįstų poreikio ir skubos priežasčių įdarbinami laikinai vykdyti karjeros tarnautojų funkcijų vienu iš 8 straipsnyje numatytų atvejų.“

17

Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Skirti į pareigas laikinąjį tarnautoją galima tik vienu iš šių atvejų:

a)

yra laisvų darbo vietų, kurioms lėšų skiriama tik žemiausiai kategorijai, į kurią įdarbinama pagal konkursą, ir kai į tas darbo vietas neįmanoma paskirti karjeros tarnautojų.

<…>“

18

Minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Laikinųjų tarnautojų darbo santykiai nutraukiami dėl šių priežasčių:

<…>

b)

išnykus poreikiui ir skubai, kuriais buvo grindžiamas jų paskyrimas.“

19

Pagal 1994 m. kovo 15 d.Ministerio de Educación y Ciencia (Švietimo ir mokslo ministerija) ir ANPE profsąjungos sudaryto susitarimo dėl kaip laikinųjų tarnautojų įdarbinamų mokytojų atrankos procedūros (toliau – 1994 m. kovo 10 d. susitarimas), kuris paskelbtas 1994 m. kovo 10 d. šios ministerijos Dirección General de Personal y Servicios (Personalo ir paslaugų generalinė direkcija) sprendimu, nuostatas laikinieji tarnautojai, iki atitinkamų mokslo metų birželio 30 d. dirbę bent penkis su puse mėnesio, iki naujų mokslo metų pradžios toliau vykdo jiems pagal pareigas tenkančias funkcijas.

20

2012 m. liepos 12 d.Ley 5/2012 de Presupuestos Generales de la Junta de Comunidades de Castilla-La Mancha para 2012 (Įstatymas Nr. 5/2012 dėl 2012 m. Kastilijos La Mančos autonominės srities vyriausybės bendrojo biudžeto; toliau – 2012 m. biudžeto įstatymas) tryliktojoje papildomoje nuostatoje numatyta:

„1.

Pagal [Įstatymo Nr. 7/2007] 38 straipsnio 10 dalį ir [Įstatymo Nr. 4/2011] 153 straipsnio 6 dalį toliau nurodytų susitarimų taikymas sustabdomas tokiomis sąlygomis:

<…>

i)

[1994 m. kovo 10 d. susitarimas], kai tai susiję su [pinigine kompensacija] už liepos ir rugpjūčio mėnesių atostogas, ilgesnio nei penkių su pusę mėnesio pavadavimo atveju ir laisvų darbo vietų užėmimo atveju. Šiuo atžvilgiu ne universitetų dėstytojai ir mokytojai, paskirti laikinaisiais tarnautojais, gauna piniginę kompensaciją, atitinkančią užmokestį už 22 darbo dienas, jeigu jei buvo įdarbinti visiems mokslo metams, arba atitinkančią darbo dienų skaičių, proporcingai pagal išdirbtą laiką, jeigu jis trumpesnis nei vieni mokslo metai.

<…>“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

21

P. Viejobueno Ibáñez buvo įdarbintas autonominės srities ministerijos Dirección General de Recursos Humanos y Programación Educativa (Generalinė žmogiškųjų išteklių ir švietimo programų direkcija) kaip laikinasis tarnautojas (funcionario interino) Alonso Quijano koledže Esquivias (Toledo provincija, Ispanija) 2011–2012 metams. E. de la Vara González šios direkcijos buvo įdarbinta kaip laikinoji tarnautoja profesinės mokyklos mokytojos pareigoms Campos del Záncara suaugusiųjų mokymo centre San Klementėje (Kuenkos provincija, Ispanija) tiems patiems mokslo metams.

22

2012 m. birželio 29 d., paskutinę mokslo metų dieną, Toledo ir Kuenkos provincijų švietimo koordinatoriai atitinkamai kiekvienas priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius su P. Viejobueno Ibáñez ir E. de la Vara González nuo tos dienos, atitinkamai nurodę motyvus: „laikinojo tarnautojo darbo santykių nutrūkimas darbdavio iniciatyva“ ir „galutinis darbo santykių nutrūkimas dėl su administracine situacija susijusių pokyčių“.

23

Dėl sprendimo nutraukti jų darbo santykius suinteresuotieji asmenys kreipėsi su skundais į savo vadovybę. Kadangi jų skundai buvo implicitiškai atmesti, 2013 m. balandžio 12 d. jie pateikė skundus Juzgado de lo Contencioso-Administrativo n.o 2 de Toledo (Toledo administracinių bylų teismas Nr. 2, Ispanija); jais, be kita ko, reikalavo panaikinti implicitinį sprendimą atmesti skundus, sprendimą dėl jų darbo santykių nutraukimo ir pripažinti jų teisę likti atitinkamose darbo vietose iki 2012 m. rugsėjo 14 d. Grįsdami savo skundus suinteresuotieji asmenys visų pirma nurodė, kad sprendimai dėl darbo santykių nutraukimo pažeidė vienodo požiūrio principą, nes mokytojai skirtingai vertinti pagal tai, ar jie laikinieji, ar karjeros tarnautojai; pastarieji išlaikė savo darbo vietą ir pasibaigus mokslo metams.

24

2015 m. sausio 26 d. sprendimu šis teismas atmetė skundus, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad suinteresuotųjų asmenų įdarbinimo sutartyse nebuvo nurodyta darbo santykių pabaigos data, be to, kadangi laikinųjų tarnautojų įdarbinimas turi būti pagrįstas poreikio ir skubos priežastimis, joms išnykus, tai buvo teisėtas tokių tarnautojų darbo santykių nutraukimo pagrindas, juolab kad darbo santykių pabaigos data buvo nurodyta darbo užmokesčio lapeliuose ir kad pasibaigę mokslo metai galėjo lemti tai, kad išnyko poreikis ir skuba, kuriais buvo pagrįstas tokių tarnautojų įdarbinimas. Be to, Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no 2 (Toledo) (Toledo administracinių bylų teismas Nr. 2) nusprendė, kad vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas, nes situacija, kurioje buvo laikinieji tarnautojai, kuriuos su administracija iš esmės sieja laikini darbo santykiai, negali būti lyginama su karjeros tarnautojų, kurie su administracija susiję nuolatiniais darbo santykiais.

25

Šį sprendimą suinteresuotieji asmenys apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, t. y. Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha (Kastilijos-La Mančos aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija), visų pirma tvirtindami, kad aplinkybė, jog jų darbo santykiai nutraukti 2012 m. birželio 29 d., sudaro Bendrojo susitarimo 4 punkto pažeidimą. Iš tiesų jie mano, kad dėl jų, kaip laikinųjų tarnautojų, statuso jie vertinami ne taip palankiai kaip dėstytojai, kurie yra karjeros tarnautojai, nes pastarieji išsaugo savo darbo vietą laikotarpiu, kuris paprastai skirtas kasmetinėms vasaros atostogoms. Be to, jie tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog jie buvo įdarbinti 2011–2012 m. ir atlieka tas pačias funkcijas kaip mokytojai karjeros tarnautojai, nėra priežasčių, dėl kurių jie negalėtų atlikti užduočių, atitinkančių jų pareigas po to, kai baigiasi mokslo metai. Beje, suinteresuotieji asmenys teigia, kad sprendimai nutraukti jų darbo santykius pažeidė Direktyvos 2003/88 7 straipsnį, nes jų darbo santykiai buvo nutraukti prieš jiems galint pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir jiems už tai buvo išmokėta piniginė kompensacija. Suinteresuotieji asmenys taip pat nurodo, kad nutraukus jų darbo santykius pažeistas 1994 m. kovo 10 d. susitarimas.

26

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad darbo santykiai, kaip antai suinteresuotųjų asmenų, yra užmegzti remiantis Įstatymo Nr. 4/2011 7 straipsniu dėl poreikio ir skubos priežasčių. Šio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, iš Ispanijos teismų praktikos matyti, kad mokytojų darbo poreikis pasibaigus mokslo metams yra, kiek tai susiję su tais, kurie buvo įdarbinti kaip laikinieji tarnautojai, teisėtas pagrindas nutraukti darbo santykius pasibaigus šiam laikotarpiui pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies b punktą ir Įstatymo Nr. 7/2007 10 straipsnio 3 dalį, jeigu išnyko jų įdarbinimo pagrindas.

27

Dėl nediskriminavimo principo taikymo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad kaip laikinieji tarnautojai įdarbinti mokytojai patenka į sąvoką „pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“, kaip tai suprantama pagal Bendrąjį susitarimą, nes jie įdarbinami siekiant užpildyti mokytojų, karjeros tarnautojų, laisvas darbo vietas. Mokytojus, kurie turi karjeros tarnautojo statusą, galėtų apimti sąvoka „panašus nuolatinis darbuotojas“, kaip tai suprantama pagal šio susitarimo 4 punktą. Vadinasi, siekiant taikyti šį punktą, reikia palyginti, ar laikinųjų tarnautojų padėtis panaši į karjeros tarnautojų padėtį tose pačiose mokymo įstaigose ar kitose tos pačios autonominės srities mokymo įstaigose.

28

Taigi kyla klausimas, ar iš tiesų mokslo metų laikotarpio pabaiga gali būti objektyvi priežastis, pateisinanti skirtingą požiūrį į mokytojus, atsižvelgiant į tai, ar jie yra laikinieji, ar karjeros tarnautojai.

29

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar praktika, kai darbo santykiai su mokytojais, kurie įdarbinti kaip laikinieji tarnautojai, nutraukiami pasibaigus šiam laikotarpiui, suderinama su Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 2 dalimi, nes autonominės srities ministerija, esant tokiai situacijai, privalo kompensuoti už šių mokytojų nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas.

30

Beje, prašymą priimt prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Kastilijos-La Mančos autonominės srities administracija laikėsi 1994 m. kovo 10 d. susitarimo iki 2011–2012 mokslo metų; tokią praktiką imta taikyti priėmus 2012 m. biudžeto įstatymą. Kadangi tokia praktika buvo leista šiuo įstatymu, kuris nustatė viešojo biudžeto deficito kontrolės ir griežto taupymo priemones, kyla klausimas, ar tas įstatymas prieštarauja nediskriminavimo principui, kuris sukonkretintas Bendrajame susitarime, ir, jeigu taip, ar nacionalinis teismas gali netaikyti šio įstatymo, motyvuodamas tuo, kad jis nesuderinamas su Sąjungos teise.

31

Tokiomis aplinkybėmis Tribunal Superior de Justicia de Castilla-La Mancha (Kastilijos-La Mančos aukštesnysis teisingumo teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„Atsižvelgiant į ankstesniuose šio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo priimtuose sprendimuose <…> įtvirtintą jurisprudenciją ir turint omenyje apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, kur keliamas klausimas dėl sprendimo nutraukti mokytojų, įdarbintų kaip laikinieji tarnautojai, <…> darbo santykius pasibaigus mokslo metams, <…> atsižvelgiant į [Bendrojo susitarimo] 4 punkte įtvirtintą vienodo požiūrio į pagal terminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus ir pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančius panašius darbuotojus principą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal Ispanijos teisės sistemą, taikomą Kastilijos La Mančos viešajai tarnybai, sutartys su mokytojais, laikinaisiais tarnautojais, nutraukiamos, „kai išnyksta poreikis ir skuba, kuriais buvo grindžiamas jų įdarbinimas“ <…>:

1.

Ar mokslo metų pabaiga gali būti objektyvus pagrindas, pateisinantis skirtingą požiūrį į minėtus mokytojus, įdarbintus kaip laikinieji tarnautojai, palyginti su mokytojais, kurie yra karjeros tarnautojai?

2.

Ar su šių mokytojų, laikinųjų tarnautojų, nediskriminavimo principu yra suderinama tai, kad, kai sutartys su jais nutraukiamos pasibaigus mokslo metams, jie negali pasinaudoti atostogomis faktinėmis poilsio dienomis, o šis poilsis pakeičiamas išmokant piniginę kompensaciją?

3.

Ar su šių tarnautojų, kurie patenka į pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų sąvoką, nediskriminavimo principu suderinama tokia bendra teisės norma, kokia įtvirtinta [2012 m. biudžeto įstatymo] tryliktoje papildomoje nuostatoje, pagal kurią dėl biudžeto taupymo priežasčių ir siekiant mažinti deficitą, be kitų priemonių, numatyta sustabdyti [1994 m. kovo 10 d. susitarimo] taikymą, kiek tai susiję su [piniginės kompensacijos] skyrimu už liepos ir rugpjūčio mėnesių atostogas ilgiau kaip penkis su puse mėnesio išdirbusiems pakaitiniams laikiniesiems darbuotojams, ir pagal kurią privaloma laikiniesiems ne universitetų dėstytojams ir mokytojams skirti piniginę kompensaciją, kuri atitiktų užmokestį už 22 darbo dienas, jeigu laikinaisiais dėstytojais ir mokytojais jie paskirti visiems mokslo metams, arba už tiek dienų, kiek proporcingai jiems priklausytų, jeigu jie įdarbinti trumpesniam laikui?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo

32

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias darbdavys pasibaigus mokslo metams gali nutraukti terminuotus darbo santykius su mokytojais, kurie mokslo metams įdarbinti kaip laikinieji tarnautojai, motyvuodamas tuo, kad tą dieną nebetenkinamos poreikio ir skubos sąlygos, lėmusios jų įdarbinimą, nors karjeros tarnautojų statusą turinčių mokytojų neterminuoti darbo santykiai tęsiasi.

33

Šiuo klausimu primintina, kad Bendrojo susitarimo preambulės antroje pastraipoje nurodyta, kad to susitarimo šalys „pripažįsta, kad neterminuotos sutartys yra ir bus bendriausia darbdavių ir darbuotojų darbo santykių forma [ir kad] terminuotos darbo sutartys tam tikromis aplinkybėmis atliepia ir darbdavių, ir darbuotojų interesus.“

34

Remiantis Bendrojo susitarimo 1 punkto a papunkčiu, šio susitarimo tikslas – pagerinti darbo pagal terminuotas darbo sutartis kokybę, užtikrinant, kad būtų paisoma nediskriminavimo principo. Be to, Bendrojo susitarimo preambulės trečioje pastraipoje nurodyta, kad šis susitarimas „rodo socialinių partnerių siekį sukurti bendruosius pagrindus, kurie užtikrintų vienodų sąlygų taikymą pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams, apsaugant juos nuo diskriminavimo“. Direktyvos 1999/70 14 konstatuojamojoje dalyje šiuo klausimu pažymėta, kad Bendruoju susitarimu siekiama, be kita ko, pagerinti darbo pagal terminuotas darbo sutartis kokybę, nustatant būtiniausius reikalavimus, kuriais būtų užtikrintas nediskriminavimo principo taikymas (2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Montero Mateos, C‑677/16, EU:C:2018:393, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Bendruoju susitarimu, visų pirma jo 4 punktu, siekiama taikyti šį principą pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams tam, kad darbdavys nenustatytų tokių darbo santykių, siekdamas, jog šie darbuotojai negalėtų pasinaudoti teisėmis, kuriomis naudojasi pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai (2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Montero Mateos, C‑677/16, EU:C:2018:393, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Vis dėlto Bendrajame susitarime nenurodyta, kokiais atvejais galima sudaryti neterminuotas darbo sutartis, nei kada galima sudaryti terminuotas darbo sutartis (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 18 d. Sprendimo Valenza ir kt., C‑302/11–C‑305/11, EU:C:2012:646, 63 punktą ir 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Martínez Andrés ir Castrejana López, C‑184/15 ir C‑197/15, EU:C:2016:680, 39 punktą).

37

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje įgyvendintas ir sukonkretintas nediskriminavimo principas buvo pažeistas, nes, priešingai nei mokytojų, kaip antai P. Viejobueno Ibáñez ir E. de la Vara González, kurie įdarbinti pagal terminuotus darbo santykius kaip laikinieji tarnautojai, atveju, mokytojų, kurie turi karjeros tarnautojų statusą, neterminuoti darbo santykiai nenutraukiami pasibaigus mokslo metams, ir jie išsaugo savo darbo vietą, be kita ko, per kasmetines vasaros atostogas.

38

Primintina, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, siekiant įvertinti, ar suinteresuotieji asmenys dirba vienodą arba panašų darbą, kaip tai suprantama pagal Bendrąjį susitarimą, vadovaujantis šio susitarimo 3 punkto 2 dalimi ir 4 punkto 1 dalimi, reikia nustatyti, ar atsižvelgiant į visus aspektus, pavyzdžiui, darbo pobūdį, mokymo ir darbo sąlygas, šie asmenys gali būti laikomi esančiais panašioje situacijoje (2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Montero Mateos, C‑677/16, EU:C:2018:393, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos matyti, kad kai P. Viejobueno Ibáñez ir E. de la Vara González įdarbino Dirección General de Recursos Humanos y Programación Educativa (Generalinė žmogiškųjų išteklių ir švietimo programų direkcija) kaip laikinuosius tarnautojus, jie vykdė tokias pačias užduotis kaip mokytojai, turintys karjeros tarnautojo statusą.

40

Vadinasi, laikinojo tarnautojo, kaip antai P. Viejobueno Ibáñez ar E. de la Vara González, situacija galėtų būti laikoma panašia į karjeros tarnautojų statusą turinčių mokytojų situaciją.

41

Vis dėlto reikia pažymėti, kad, priešingai nei byloje, kurioje buvo priimtas šio sprendimo 38 punkte nurodytas sprendimas, pagrindinėje byloje nurodomas skirtingas požiūris susijęs išimtinai su aplinkybe, kad suinteresuotųjų asmenų darbo santykiai nutrūko konkrečią dieną, nors karjeros tarnautojais esančių mokytojų darbo santykiai tęsėsi ir po tos datos.

42

Tokia aplinkybė yra esminis požymis, skiriantis terminuotus darbo santykius nuo neterminuotų darbo santykių.

43

Iš tiesų aplinkybė, kad pasibaigus mokslo metams nebuvo nutraukti karjeros tarnautojų statusą turinčių mokytojų darbo santykiai arba kad tie santykiai nebuvo sustabdyti, yra būdinga tokių darbuotojų darbo santykiams. Iš tikrųjų jie užima nuolatinę darbo vietą būtent todėl, kad jie įdarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį.

44

Dėl terminuotų darbo santykių, kaip antai suinteresuotųjų asmenų, priešingai, kaip tai matyti iš Bendrojo susitarimo 3 punkto 1 dalies, jiems būdinga, kad darbdavys ir darbuotojas nuo šių santykių užmezgimo yra sutarę, kad jie nutrūks dėl objektyviai nustatytų aplinkybių, kaip antai įvykdžius konkrečią užduotį, atsitikus konkrečiam įvykiui ar suėjus konkrečiai datai (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 5 d. sprendimus: Sprendimo Grupo Norte Facility, C‑574/16, EU:C:2018:390, 57 punktą ir Sprendimo Montero Mateos, C‑677/16, EU:C:2018:393, 60 punktą).

45

Vadinasi, nagrinėjamu atveju tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar darbdavys nutraukė darbo santykius su suinteresuotaisiais asmenimis prieš įvykstant šalių, kurių ginčą jis sprendžia, objektyviai nustatytai aplinkybei. Jei taip būtų, tokia aplinkybė reikštų ne Bendruoju susitarimu draudžiamą diskriminaciją, bet tai, kad darbdavys pažeidė tuos darbo santykius reglamentuojančias sutarties sąlygas, o už tai prireikus galėtų būti taikomos sankcijos pagal taikytinas nacionalines nuostatas.

46

Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad, kaip iš esmės priminta šio sprendimo 33 ir 36 punktuose, iš principo Bendrajame susitarime pripažįstama, kad yra teisėta nustatyti tiek neterminuotus darbo santykius, tiek terminuotus darbo santykius, ir jame nenurodyta, kokiomis sąlygomis galima užmegzti tokius santykius; už skirtingą požiūrį, kaip pagrindinėje byloje, kurį sudaro vienintelė aplinkybė, t. y. terminuoti darbo santykiai tam tikrą dieną pasibaigė, nors neterminuoti darbo santykiai tą dieną nenutrūko, negali būti taikomos sankcijos pagal šį susitarimą.

47

Šios išvados nepaneigia Europos Komisijos argumentas, kad vien laikinas darbo santykių pobūdis negali būti „objektyvus pagrindas“, kuris pateisintų tokį skirtingą požiūrį, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį.

48

Iš tiesų šio sprendimo 46 punkte nurodytas skirtumas susijęs su neterminuotų darbo santykių ir terminuotų darbo santykių egzistavimu kartu ir jam negali būti taikomas šioje nuostatoje numatytas draudimas, nes priešingu atveju bus panaikinti visi šių dviejų darbo santykių kategorijų skirtumai.

49

Be to, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad P. Viejobueno Ibáñez ir E. de la Vara González iš esmės tvirtina, kad jų terminuoti darbo santykiai turėjo pasibaigti ne 2012 m. birželio 29 d., kai pasibaigė mokslo metų laikotarpis, bet 2012 m. rugsėjo 14 d., t. y. maždaug dviem su puse mėnesio vėliau, kaip tai buvo numatyta 1994 m. kovo 10 d. susitarime.

50

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad suinteresuotieji asmenys, kiek tai susiję su jų darbo santykių trukme, neprašo jų vertinti taip pat, kaip jų kolegų, karjeros tarnautojų, nes pastarieji lieka savo pareigose net po 2012 m. rugsėjo 14 d. Iš tiesų jie prašo juos vertinti taip pat, kaip mokytojus, kurie buvo įdarbinti kaip laikinieji tarnautojai ankstesniais mokslo metais, iki rugsėjo 14 d.

51

Vis dėlto, kadangi nediskriminavimo principas įgyvendintas ir sukonkretintas Bendrajame susitarime tik tiek, kiek tai susiję su skirtingu pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir panašioje padėtyje esančių pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų vertinimu (2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Montero Mateos, C‑677/16, EU:C:2018:393, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), galimam skirtingam vertinimui, kiek jis susijęs su tam tikrų kategorijų pagal terminuotas darbo sutartis dirbančiais darbuotojais, negali būti taikomas tame susitarime įtvirtintas nediskriminavimo principas (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Diego Porras, C‑596/14, EU:C:2016:683, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52

Tokiomis sąlygomis suinteresuotųjų asmenų nurodomo skirtingo požiūrio bet kuriuo atveju negali apimti Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalis.

53

Galiausiai dėl aplinkybės, kad interesuotiesiems asmenims nebuvo suteikta galimybė faktiškai pasinaudoti kasmetinių atostogų dienomis, kad jiems nebuvo mokėtas darbo užmokestis už 2012 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius ir kad už šiuos mėnesius jiems nebuvo skaičiuojamas darbo stažas karjeros tikslais, reikia pažymėti, kad ši aplinkybė nėra tiesioginė jų darbo santykių nutraukimo pasekmė, ji nėra pagal Bendrąjį susitarimą draudžiamas skirtingas požiūris.

54

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalis aiškintina taip, kad ji nedraudžia nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias darbdaviui leidžiama pasibaigus mokslo metams nutraukti terminuotus darbo santykius su mokytojais, kurie mokslo metams įdarbinti kaip laikinieji tarnautojai, motyvuojant tuo, kad tą dieną nebetenkinamos poreikio ir skubos sąlygos, lėmusios jų įdarbinimą, nors karjeros tarnautojų statusą turinčių mokytojų neterminuoti darbo santykiai tęsiasi.

Dėl antrojo ir trečiojo klausimų

55

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad savo antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ji draudžia nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias pasibaigus mokslo metams leidžiama nutraukti terminuotus darbo santykius su mokytojais, kurie mokslo metams įdarbinti kaip laikinieji tarnautojai, kai dėl to tokie mokytojai netenka mokamų kasmetinių vasaros atostogų dienų už tuos mokslo metus, net jeigu tie mokytojai vietoj to gauna piniginę kompensaciją.

56

Šiuo klausimu reikia priminti, kad darbuotojams paprastai turi būti suteikta galimybė faktiškai pailsėti, siekiant užtikrinti veiksmingą jų saugą ir sveikatos apsaugą. Taigi tik tuo atveju, kai darbo santykiai pasibaigia, pagal Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 2 dalį leidžiama neišnaudotas mokamas kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija (2009 m. sausio 20 d. Sprendimo Schultz-Hoff ir kt., C‑350/06 ir C‑520/06, EU:C:2009:18, 23 punktas ir 2013 m. vasario 21 d. Nutarties Maestre García, C‑194/12, EU:C:2013:102, 28 punktas).

57

Pagrindinėje byloje neginčijama, kad suinteresuotųjų asmenų darbo santykiai nutraukti. Vadinasi, pagal Direktyvos 2003/88 7 straipsnį Ispanijos teisės aktų leidėjas galėjo numatyti, kad jie gaus piniginę kompensaciją už kasmetinių mokamų atostogų, kuriomis negalėjo pasinaudoti, laikotarpį.

58

Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad ji nedraudžia nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias pasibaigus mokslo metams leidžiama nutraukti terminuotus darbo santykius su mokytojais, kurie mokslo metams įdarbinti kaip laikinieji tarnautojai, net jeigu dėl to tie mokytojai netenka mokamų kasmetinių vasaros atostogų dienų už tuos mokslo metus, su sąlyga, kad minėti mokytojai vietoj to gauna piniginę kompensaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

 

1.

1999 m. kovo 18 d. Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 4 punkto 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ji nedraudžia nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias darbdaviui pasibaigus mokslo metams leidžiama nutraukti terminuotus darbo santykius su mokytojais, kurie mokslo metams įdarbinti kaip laikinieji tarnautojai, motyvuojant tuo, kad tą dieną nebetenkinamos poreikio ir skubos sąlygos, lėmusios jų įdarbinimą, nors karjeros tarnautojų statusą turinčių mokytojų neterminuoti darbo santykiai tęsiasi.

2.

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ji nedraudžia nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias pasibaigus mokslo metams leidžiama nutraukti terminuotus darbo santykius su mokytojais, kurie mokslo metams įdarbinti kaip laikinieji tarnautojai, net jeigu dėl to šie mokytojai netenka mokamų kasmetinių vasaros atostogų dienų už tuos mokslo metus, su sąlyga, kad minėti mokytojai vietoj to gauna piniginę kompensaciją.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: ispanų.