TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. birželio 26 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 79/7/EEB – Vienodas požiūris į moteris ir vyrus socialinės apsaugos srityje – Nacionalinė valstybinių pensijų sistema – Lyties pakeitimo pripažinimo sąlygos – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos šis pripažinimas siejamas su reikalavimu, kad būtų panaikinta iki šio lyties pakeitimo sudaryta santuoka – Atsisakymas skirti valstybinę ištarnauto laiko pensiją lytį pakeitusiam asmeniui sukakus įgytosios lyties asmenims nustatytą pensinį amžių – Tiesioginė diskriminacija dėl lyties“

Byloje C‑451/16

dėl Supreme Court of the United Kingdom (Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas) 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2016 m. rugpjūčio 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

MB

prieš

Secretary of State for Work and Pensions

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas A. Tizzano, kolegijų pirmininkai M. Ilešič, T. von Danwitz (pranešėjas), A. Rosas ir J. Malenovský, teisėjai E. Juhász, A. Borg Barthet, M. Berger, C. Lycourgos ir M. Vilaras,

generalinis advokatas M. Bobek,

posėdžio sekretorė W. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

MB, atstovaujamo solisitorių C. Stothers ir J. Mulryne, QC K. Bretherton ir D. Pannick,

Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos C. Crane ir S. Brandon, padedamų baristerio B. Lask ir QC J. Coppel,

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Valero ir J. Tomkin,

susipažinęs su 2017 m. gruodžio 5 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, 1979, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 215) išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant MB ir Secretary of State for Work and Pensions (darbo ir pensijų ministras) ginčą dėl pastarojo atsisakymo skirti MB senatvės pensiją sukakus įstatyme įgytosios lyties (dėl lyties pakeitimo) asmenims nustatytą pensinį amžių.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

3

Direktyvos 79/7 3 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatyta, kad ši direktyva taikoma įstatymų nustatytoms sistemoms, kurios numato apsaugą senatvės atveju.

4

Šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Vienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios lyčių diskriminacijos, tiesioginės arba netiesioginės, ypač dėl santuokinės arba šeimyninės padėties, ir ypač susijusios su:

socialinės apsaugos sistemų apimtimi [taikymo sritimi] ir galimybių naudotis jomis sąlygomis,

<…>“

5

Minėtos direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta:

„Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės netaikyti jos nuostatų šiais atvejais:

a)

nustatant pensinį amžių senatvės ir ištarnauto laiko pensijoms gauti ir su tuo susijusias galimybes gauti kitas išmokas“.

6

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006, p. 23) 2 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:

a)

tiesioginė diskriminacija – kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui“.

Jungtinės Karalystės teisė

7

Pagal 1992 m. Social Security Contributions and Benefits Act (Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų įstatymas) 44 straipsnį, siejamą su šio įstatymo 122 straipsniu ir 1995 m. Pensions Act (Pensijų įstatymas) 4 priedo 1 dalimi, moteris, gimusi iki 1950 m. balandžio 6 d., įgyja teisę gauti „A kategorijos“ valstybinę ištarnauto laiko pensiją sukakusi 60 metų, o vyras, gimęs iki 1953 m. gruodžio 6 d., tokią teisę įgyja sukakęs 65 metus.

8

2004 m. Gender Recognition Act (Lyties pripažinimo įstatymas, toliau – GRA) 1 straipsnyje (redakcija, galiojusi klostantis faktinėms aplinkybėms) buvo nustatyta, kad bet kuris asmuo galėjo kreiptis į Gender Recognition Panel (Lyties pripažinimo komitetas, toliau – GRP) su prašymu jam išduoti galutinį lyties pripažinimo pažymėjimą, patvirtinantį lyties pakeitimą, motyvuodamas tuo, kad gyvena kaip kitos lyties asmuo. Remiantis ta nuostata, prašymą pateikusio asmens lytis, dėl kurios prašomas toks pripažinimo pažymėjimas, buvo laikoma įgytąją lytimi.

9

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad GRP privalėjo išduoti pripažinimo pažymėjimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo:

„a)

kenčia ar kentėjo dėl lyties disforijos;

b)

ne mažiau kaip dvejus metus iki prašymo pateikimo dienos gyveno [kaip įgytosios lyties asmuo];

c)

ketina iki gyvenimo pabaigos gyventi [kaip įgytosios lyties asmuo] ir

d)

atitinka [GRA] 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl įrodymų.“

10

Šio įstatymo 3 straipsnyje „Įrodymai“ buvo numatyta, jog prašymą pateikęs asmuo tam, kad būtų išduotas šis pažymėjimas, turėjo pateikti dviejų gydytojų arba gydytojo ir psichologo išduotą pažymą.

11

GRA 4 straipsnio „Priimti prašymai“ 2 dalyje buvo numatyta, kad prašymą pateikęs asmuo, kuris buvo nesusituokęs, galėjo prašyti išduoti galutinį pripažinimo pažymėjimą, o pagal šio straipsnio 3 dalį prašymą pateikusiam asmeniui, kuris buvo susituokęs, galėjo būti išduotas tik laikinas pripažinimo pažymėjimas.

12

Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad galutinio pripažinimo pažymėjimo išdavimas reiškė visapusišką (visais aspektais) prašymą pateikusio asmens įgytosios lyties pripažinimą. Kaip matyti iš šio įstatymo 5 priedo 7 dalies, kurioje buvo reglamentuotas galutinio lyties pripažinimo pažymėjimo poveikis teisei gauti valstybinę ištarnauto laiko pensiją, tokio pažymėjimo išdavimo pasekmė buvo ta, kad visi klausimai dėl suinteresuotojo asmens teisės gauti valstybinę ištarnauto laiko pensiją turėjo būti sprendžiami taip, lyg toks asmuo visada būtų buvęs įgytosios lyties.

13

Laikinas pripažinimo pažymėjimas suteikė prašymą pateikusiam asmeniui, kuris buvo susituokęs, teisę kreiptis į teismą, kad šis pripažintų jo santuoką negaliojančia. GRA 5 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad sprendimą pripažinti santuoką negaliojančia priimantis teismas atitinkamai turėjo išduoti galutinį pripažinimo pažymėjimą.

14

Matrimonial Causes Act 1973 (1973 m. Įstatymas dėl su santuoka susijusių bylų) 11 straipsnio c punkte (redakcija, kuri buvo taikoma pagrindinėje byloje nagrinėjamu laikotarpiu) buvo nustatyta, kad teisėta tik vyro ir moters sudaryta santuoka.

15

Pagal Marriage (Same Sex Couples) Act 2013 ((2013 m. Santuokos (tos pačios lyties asmenų porų) įstatymas), kuris įsigaliojo 2014 m. gruodžio 10 d., leista tuoktis tos pačios lyties asmenų poroms. Šio įstatymo 5 priedu GRA 4 straipsnio nuostatos pakeistos taip, kad GRP privalo išduoti galutinį pripažinimo pažymėjimą, jeigu prašymą pateikusio asmens sutuoktinis išreiškė savo sutikimą. Vis dėlto 2013 m. įstatymas dėl tos pačios lyties asmenų porų santuokos netaikomas pagrindinei bylai.

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

16

MB yra asmuo, kuris 1948 m. gimė vyriškosios lyties; 1974 m. jis susituokė. 1991 m. MB pradėjo gyventi kaip moteris, o 1995 m. jam atlikta lyties pakeitimo operacija.

17

Vis dėlto MB neturi galutinio lyties pakeitimo pripažinimo pažymėjimo, nes pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamus aktus jis galėjo būti išduotas tik pripažinus jo santuoką negaliojančia. MB ir jo sutuoktinė norėjo išsaugoti santuoką dėl religinių priežasčių.

18

2008 m. MB, kai sukako 60 metų, t. y. amžius, nuo kurio iki 1950 m. balandžio 6 d. gimusioms moterims pagal nacionalinę teisę gali būti skiriama „A kategorijos“ valstybinė ištarnauto laiko pensija, pateikė prašymą skirti šią pensiją nuo to amžiaus dėl vykdant profesinę veiklą mokėtų valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokų.

19

2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimu MB prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad be galutinio lyties pakeitimo pripažinimo pažymėjimo MB negalėjo būti laikomas moterimi taikant įstatyme nustatytą pensinį amžių.

20

Dėl šio sprendimo MB pateiktus skundus atmetė First-tier Tribunal (Pirmosios instancijos teismas, Jungtinė Karalystė), Upper Tribunal (Aukštesnysis teismas) ir Court of Appeal (Apeliacinis teismas).

21

MB pateikė kasacinį skundą Supreme Court of the United Kingdom (Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas); jame teigė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai diskriminuoja dėl lyties, o tai yra draudžiama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį.

22

Kaip matyti iš sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos, MB atitinka pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose, susijusiuose su civiline būkle, numatytus fizinius, socialinius ir psichologinius lyties pakeitimo pripažinimo kriterijus, leidžiančius teisiškai pripažinti jo lyties pakeitimą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismas nurodo, kad tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, nacionalinės teisės aktuose šis pripažinimas, taip pat šio sprendimo 17 punkte nurodyto pažymėjimo išdavimas, buvo siejami su reikalavimu, kad būtų pripažinta negaliojančia iki tokio lyties pakeitimo sudaryta santuoka. Šis teismas tai pat nurodo, kad šio santuokos pripažinimo negaliojančia taip pat buvo reikalaujama tam, kad lytį pakeitęs asmuo, kaip antai MB, turėtų teisę į pensiją sukakus įstatyme įgytosios lyties asmenims nustatytam pensiniam amžiui.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme darbo ir pensijų ministras tvirtino, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją (2004 m. sausio 7 d. Sprendimas K. B. (C‑117/01, EU:C:2004:7, 35 punktas) ir 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimas Richards (C‑423/04, EU:C:2006:256, 21 punktas)), būtent valstybės narės nustato asmens lyties pakeitimo teisinio pripažinimo sąlygas. Jis teigė, kad prie šių sąlygų priskirtini ne vien socialiniai, fiziniai ir psichologiniai kriterijai, bet taip pat jos gali apimti kriterijus, susijusius su santuokine padėtimi.

24

Šiuo klausimu darbo ir pensijų ministras nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog valstybės narės gali asmens lyties pakeitimo pripažinimą sieti su sąlyga dėl santuokos pripažinimo negaliojančia (2014 m. liepos 16 d. Sprendimas Hämäläinen prieš Suomiją, CE:ECHR:2014:0716JUD003735909). Jis teigė, kad nors 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje susitariančiosioms šalims nustatomas įpareigojimas pripažinti lytį pakeitusio asmens įgytąją lytį, šioje konvencijoje vis dėlto nereikalaujama, kad jos leistų tuoktis tos pačios lyties asmenų poroms. Iš tikrųjų tikslas išsaugoti tradicinę santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, sampratą gali pateisinti tai, kad būtų taikoma tokia lyties pakeitimo pripažinimo sąlyga.

25

Šiomis aplinkybėmis Supreme Court of the United Kingdom (Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar pagal Direktyvą 79/7 draudžiama, kad nacionalinėje teisėje lytį pakeitusiam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę gauti valstybinę ištarnauto laiko pensiją, be reikalavimo atitikti fizinius, socialinius ir psichologinius lyties pakeitimo pripažinimo kriterijus, dar būtų numatytas ir reikalavimas būti nesusituokusiam?“

Dėl prejudicinio klausimo

26

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyva 79/7, būtent jos 4 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka, siejama su jos 3 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka ir 7 straipsnio 1 dalies a punktu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose lytį pakeitusiam asmeniui, be reikalavimo atitikti fizinius, socialinius ir psichologinius kriterijus, dar keliamas reikalavimas būti nesusituokusiam su asmeniu tos lyties, kurią pats įgijo pakeitęs lytį, kad jis galėtų gauti valstybinę ištarnauto laiko pensiją, kai sukanka įstatyme šios įgytosios lyties asmenims nustatytą pensinį amžių.

27

Visų pirma reikia pažymėti, kad pagrindinė byla ir Teisingumo Teismui pateiktas klausimas susijęs tik su pagrindinėje byloje nagrinėjamomis valstybinės ištarnauto laiko pensijos skyrimo sąlygomis. Taigi Teisingumo Teismo neklausiama, ar apskritai teisinis lyties pakeitimo pripažinimas gali būti siejamas su reikalavimu, kad turi būti pripažinta negaliojančia iki to lyties pakeitimo sudaryta santuoka.

28

Jungtinė Karalystė teigia, kad teisinis lyties pakeitimo pripažinimas ir santuoka yra klausimai, priskirtini valstybių narių kompetencijai civilinės būklės srityje. Jeigu įgyvendindamos šią kompetenciją valstybės narės draudžia tos pačios lyties asmenų porų santuoką, jos gali valstybinės ištarnauto laiko pensijos skyrimą sieti su reikalavimu, kad anksčiau tokių asmenų sudaryta santuoka būtų pripažinta negaliojančia.

29

Šiuo klausimu svarbu priminti, kad nors Sąjungos teisė neriboja valstybių narių kompetencijos asmens civilinės būklės ir asmens lyties pakeitimo teisinio pripažinimo srityje, naudodamosi šia kompetencija valstybės narės vis dėlto turi laikytis Sąjungos teisės, įskaitant nuostatų, susijusių su nediskriminavimo principu (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Richards, C‑423/04, EU:C:2006:256, 2124 punktus; 2008 m. balandžio 1 d. Sprendimo Maruko, C‑267/06, EU:C:2008:179, 59 punktą; 2018 m. birželio 5 d. Sprendimo Coman ir kt., C‑673/16, EU:C:2018:385, 3738 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

30

Taigi, būtent iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nacionalinės teisės aktas, pagal kurį pensija skiriama, tik jei tenkinama sąlyga dėl civilinės būklės, nepažeidžia SESV 157 straipsnyje įtvirtinto diskriminacijos dėl lyties draudimo darbuotojų darbo užmokesčio srityje principo (šiuo klausimu dėl EB 141 straipsnio žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo K. B., C‑117/01, EU:C:2004:7, 3436 punktus).

31

Tuo remiantis darytina išvada, kad įgyvendindamos savo kompetenciją civilinės būklės srityje valstybės narės turi paisyti Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtintas diskriminacijos dėl lyties draudimo socialinės apsaugos srityje principas.

32

Būtent šio 4 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje, siejamoje su šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties, susijusi, be kita ko, su įstatyme numatytų sistemų, užtikrinančių apsaugą senatvės atveju, naudojimosi sąlygomis.

33

Pagrindinės bylos šalys neginčija to, kad nagrinėjama valstybinė ištarnauto laiko pensijos sistema priskirtina prie minėtų sistemų.

34

Kaip matyti iš Direktyvos 2006/54 2 straipsnio 1 dalies a punkto, tiesioginė diskriminacija dėl lyties – tai tokia situacija, kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos, palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui. Šią sąvoką lygiai taip pat reikia suprasti, kai vadovaujamasi Direktyva 79/7.

35

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją pastaroji direktyva, atsižvelgiant į jos tikslą ir ja siekiamų apsaugoti teisių pobūdį, taip pat taikoma ir diskriminacijai, atsirandančiai suinteresuotajam asmeniui pakeitus lytį (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Richards, C‑423/04, EU:C:2006:256, 2324 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Nors, kaip priminta šio sprendimo 29 punkte, šioje srityje būtent valstybės narės nustato asmens lyties pakeitimo teisinio pripažinimo sąlygas, reikia konstatuoti, kad Direktyvos 79/7 taikymo tikslais asmenys, kurie ilgą laiką gyveno kaip kitos lyties nei tos, kurios gimė, asmenys ir kuriems atlikta lyties keitimo operacija, turi būti pripažįstami pakeitę lytį.

36

Nagrinėjamu atveju pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose numatyta, jog tam, kad lytį pakeitęs asmuo įgytų teisę gauti valstybinę ištarnauto laiko pensiją nuo įstatyme įgytosios lyties asmenims nustatyto pensinio amžiaus, būtina, jog būtų pripažinta negaliojančia iki šio pakeitimo sudaryta santuoka (jei tokia sudaryta). Tačiau, kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje esančių duomenų, šis reikalavimas, kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia, netaikomas asmeniui, kuris yra tos lyties, kurios gimė, ir yra susituokęs; taigi šiam asmeniui gali būti suteikiama teisė į minėtą ištarnauto laiko pensiją, kai jis sukanka įstatyme šios lyties asmenims nustatytą pensinį amžių, neatsižvelgiant į jo santuokinę padėtį.

37

Taigi atrodo, kad pagal šiuos nacionalinės teisės aktus nepalankiau vertinami asmenys, kurie pakeitė lytį po santuokos sudarymo, nei asmenys, kurie yra tos lyties, kurios gimė, ir yra susituokę.

38

Toks nepalankesnis vertinimas dėl lyties gali būti laikomas tiesiogine diskriminacija, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį.

39

Dar reikia patikrinti, ar lytį po santuokos sudarymo pakeitusio asmens ir asmens, kuris yra tos lyties, kurios gimė, ir yra susituokęs, situacijos yra panašios.

40

Jungtinės Karalystės vyriausybė mano, kad šios situacijos nėra panašios dėl to, kad aptariamų asmenų santuokinė padėtis skiriasi. Iš tikrųjų, asmens, pakeitusio lytį po santuokos sudarymo, sutuoktiniu tampa įgytosios lyties asmuo, o taip nėra asmens, kuris yra tos lyties, kurios gimė, ir yra susituokęs, atveju. Atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamo reikalavimo, kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia, tikslą išvengti tos pačios lyties asmenų porų santuokų, toks skirtumas, šios vyriausybės teigimu, reiškia, kad šių asmenų situacijos nėra panašios.

41

Šiuo klausimu reikia priminti, kad reikalavimas, jog situacijos turi būti panašios, reiškia ne tai, kad situacijos turi būti identiškos, o tik tai, kad jos būtų panašios (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 10 d. Sprendimo Römer, C‑147/08, EU:C:2011:286, 42 punktą ir 2017 m. liepos 19 d. Sprendimo Abercrombie & Fitch Italia, C‑143/16, EU:C:2017:566, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42

Situacijų panašumas turi būti vertinamas ne bendrai ir abstrakčiai, o specialiai ir konkrečiai, atsižvelgiant į visas joms būdingas aplinkybes ir, be kita ko, nacionalinio reglamentavimo, kuriuo įvestas nagrinėjamas diferencijavimas, dalyką ir tikslą, taip pat prireikus srities, kurioje šie nacionalinės teisės aktai priimti, principus ir tikslus (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantique et Lorraine ir kt., C‑127/07, EU:C:2008:728, 25 ir 26 punktus; 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo CHEZ Razpredelenie Bulgaria, C‑83/14, EU:C:2015:480, 89 ir 90 punktus; 2017 m. kovo 9 d. Sprendimo Milkova, C‑406/15, EU:C:2017:198, 56 ir 57 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

43

Nagrinėjamu atveju iš sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktos informacijos matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais siekiama suteikti „A kategorijos“ valstybinę ištarnauto laiko pensiją, kurią gali gauti įstatyme nustatytą pensinį amžių sukakę asmenys. Pagrindinės bylos šalys per posėdį Teisingumo Teisme patikslino, kad pagal nacionalinę teisę tokia senatvės pensija skiriama kiekvienam asmeniui, sukakusiam šį amžių ir mokėjusiam pakankamas įmokas Jungtinės Karalystės valstybinei pensijų sistemai. Taigi atrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama valstybinė ištarnauto laiko pensijos sistema saugo nuo senatvės rizikos suteikdama atitinkamam asmeniui individualią teisę į ištarnauto laiko pensiją, įgytą dėl jo profesinės veiklos metais mokėtų įmokų, ir jo santuokinė padėtis nėra svarbi.

44

Atsižvelgiant į šios ištarnauto laiko pensijos suteikimo tikslą ir sąlygas, nurodytas pirmesniame šio sprendimo punkte, asmens, pakeitusio lytį po santuokos sudarymo, ir asmens, kuris yra tos lyties, kurios gimė, ir yra susituokęs, situacijos yra panašios.

45

Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 43 punkte, Jungtinės Karalystės vyriausybės argumentai, kuriais akcentuojamas šių asmenų santuokinės padėties skirtumas, reiškia, kad šis skirtumas yra lemiamas elementas nustatant, ar nagrinėjamos situacijos yra panašios, nors pati santuokinė padėtis nėra svarbi suteikiant pagrindinėje byloje nagrinėjamą valstybinę ištarnauto laiko pensiją, kaip tai buvo nurodyta šio sprendimo 43 punkte.

46

Be to, šios vyriausybės nurodytas reikalavimo, kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia, tikslas, t. y. išvengti tos pačios lyties asmenų porų santuokos, nesvarbus šios ištarnauto laiko pensijos sistemai. Todėl šis tikslas neturi reikšmės asmens, pakeitusio lytį po santuokos sudarymo, ir asmens, kuris yra tos lyties, kurios gimė, ir yra susituokęs, situacijų panašumui atsižvelgiant į šios ištarnauto laiko pensijos skyrimo tikslą ir sąlygas, nurodytus šio sprendimo 43 punkte.

47

Šio aiškinimo nepaneigia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kuria taip pat remiasi Jungtinės Karalystės vyriausybė ginčydama tai, kad šių asmenų situacijos yra panašios. Iš tikrųjų, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 44 punkte, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo 2014 m. liepos 16 d. Sprendime Hämäläinen prieš Suomiją (CE:ECHR:2014:0716JUD003735909, 111 ir 112 punktai) vertino, ar panašios asmens, kuriam po santuokos sudarymo atlikta lyties pakeitimo operacija, ir asmens, kuris yra tos lyties, kurios gimė, ir yra susituokęs, situacijos atsižvelgiant į nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų, kuriuose reglamentuotas lyties pakeitimo teisinis pripažinimas civilinės būklės srityje, tikslą. Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 27 punkte, šioje byloje ginčijamas atitinkamų asmenų situacijų panašumas atsižvelgiant į teisės aktą, kuriame konkrečiai reglamentuota teisė gauti valstybinę ištarnauto laiko pensiją.

48

Taigi reikia konstatuoti, kad pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus nepalankiau, būtent dėl lyties, vertinamas asmuo, lytį pakeitęs po santuokos sudarymo, nei asmuo, kuris yra tos lyties, kurios gimė, ir yra susituokęs, nors šių asmenų situacijos panašios.

49

Vis dėlto Jungtinė Karalystė teigia, kad tikslas išvengti tos pačios lyties asmenų porų santuokų galėtų pateisinti tai, kad tik lytį pakeitusiems asmenims būtų taikomas reikalavimas dėl jų anksčiau sudarytos santuokos negaliojimo pripažinimo, jeigu tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos aplinkybės, tos pačios lyties asmenų porų santuokos buvo draudžiamos.

50

Vis dėlto pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bet kokios tiesioginės diskriminacijos dėl lyties draudimo išimtis įmanoma tik šios direktyvos nuostatose išsamiai išvardytais atvejais (šiuo klausimu žr. 2005 m. liepos 21 d. Sprendimo Vergani, C‑207/04, EU:C:2005:495, 34 ir 35 punktus, taip pat 2014 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo X, C‑318/13, EU:C:2014:2133, 34 ir 35 punktus). Tačiau Jungtinės Karalystės vyriausybės nurodytas tikslas neatitinka nė vienos iš šia direktyva leidžiamų išimčių.

51

Konkrečiai dėl šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos išimties Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad ji neleidžia valstybėms narėms nevienodai vertinti asmens, lytį pakeitusio po santuokos sudarymo, ir asmens, kuris yra tos lyties, kurios gimė, ir yra susituokęs, kiek tai susiję su amžiumi, suteikiančiu teisę į valstybinę ištarnauto laiko pensiją (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Richards, C‑423/04, EU:C:2006:256, 37 ir 38 punktus).

52

Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose įtvirtinama Direktyva 79/7 draudžiama tiesioginė diskriminacija dėl lyties.

53

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyva 79/7, būtent jos 4 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka, siejama su jos 3 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka ir 7 straipsnio 1 dalies a punktu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose lytį pakeitusiam asmeniui, be reikalavimo atitikti fizinius, socialinius ir psichologinius kriterijus, dar keliamas reikalavimas būti nesusituokusiam su asmeniu tos lyties, kurią pats įgijo pakeitęs lytį, kad jis galėtų gauti valstybinę ištarnauto laiko pensiją, kai sukanka įstatyme šios įgytosios lyties asmenims nustatytą pensinį amžių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

 

1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje, būtent jos 4 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka, siejama su jos 3 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka ir 7 straipsnio 1 dalies a punktu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose lytį pakeitusiam asmeniui, be reikalavimo atitikti fizinius, socialinius ir psichologinius kriterijus, dar keliamas reikalavimas būti nesusituokusiam su asmeniu tos lyties, kurią pats įgijo pakeitęs lytį, kad jis galėtų gauti valstybinę ištarnauto laiko pensiją, kai sukanka įstatyme šios įgytosios lyties asmenims nustatytą pensinį amžių.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: anglų.