TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. vasario 1 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Informacijos apie techninius standartus bei reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka — Direktyvos 83/189/EEB ir 98/34/EB — Techninio reglamento projektas — Pranešimas Europos Komisijai — Valstybių narių pareigos — Pažeidimas — Pasekmės“

Byloje C‑144/16

dėl Tribunal Judicial da Comarca de Setúbal (Setubalio apylinkės teismas, Portugalija) 2016 m. vasario 2 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2016 m. kovo 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Município de Palmela

prieš

Autoridade de Segurança Alimentar e Económica (ASAE) – Divisão de Gestão de Contraordenações

TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan, teisėjai A. Arabadjiev ir S. Rodin (pranešėjas),

generalinis advokatas M. Szpunar,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

—	Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes ir M. Figueiredo,

—	Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, J. Vláčil ir T. Müller,

—	Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. Bulterman ir C. Schillemans,

—	Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braga da Cruz ir D. Kukovec,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvos 83/189/EEB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 109, 1983, p. 8), iš dalies pakeistos Aktu dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL C 241, 1994, p. 21 ir OL L 1, 1995, p. 1) (toliau – Direktyva 83/189), 8 straipsnio 1 dalies ir dėl 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (OL L 204, 1998, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t. p. 337), iš dalies pakeistos 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB (OL L 217, 1998, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 21 t., p. 8) (toliau – Direktyva 98/34), 8 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Município de Palmela (Palmelos savivaldybė, Portugalija) ir Autoridade de Segurança Alimentar e Económica (ASAE) – Divisão de Gestão de Contraordenações (Maisto produktų ir ekonominio saugumo tarnyba (ASAE), Portugalija) ginčą dėl Palmelos savivaldybei skirtos baudos už taisyklių, susijusių su privalomais saugos reikalavimais dėl žaidimų ir poilsio aikštelių vietos, įrengimo, dizaino, funkcinio organizavimo ir dėl tokių aikštelių įrangos ir ploto.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Direktyva 83/189

Direktyvos 83/189 1 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„Šioje direktyvoje:

1.	„Gaminys“ – produktas bet kuris pramonės gaminys, taip pat žemės ūkio ir žuvininkystės produktas.

„Techninė specifikacija“ – dokumente pateikti reikalavimai tokioms gaminio charakteristikoms kaip kokybės lygiai, darbiniai parametrai, sauga ar matmenys, taip pat reikalavimai parduodamo gaminio pavadinimui, terminijai, simboliams, bandymams ir bandymų metodams, pakavimui, žymėjimui ar ženklinimui etiketėmis ir atitikties įvertinimo procedūroms.

<…>

„Kiti reikalavimai“ – gaminiui keliami kiti nei techninė specifikacija reikalavimai, kuriais siekiama apsaugoti pirmiausia vartotojus ar aplinką ir kurie turi įtakos į rinką patekusio gaminio būvio ciklui, kaip antai jo naudojimo, perdirbimo, pakartotinio naudojimo ar utilizavimo sąlygos, jeigu jos gali žymiai paveikti gaminio sudėtį, esmines savybes ar jo pardavimą.

<…>

„Techninis reglamentas“ ‐ techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių laikytis yra privalu, de jure arba de facto, parduodant ar naudojant produktą valstybėje narėje arba didesnėje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, išskyrus nurodytuosius 10 straipsnyje, draudžiantys gaminio gamybą, įvežimą, pardavimą ar naudojimą.

<…>

10.	„Techninio reglamento projektas“ – techninių specifikacijų arba kitų reikalavimų tekstas, įskaitant administracines nuostatas, parengtas norint priimti techninį reglamentą, esantis parengimo stadijoje, kai dar galima atlikti jo esminius keitimus.

<…>“

Šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:

„Laikydamosi 10 straipsnio nuostatų, valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tik perima visą tarptautinio ar Europos standarto tekstą, kuomet užtenka pateikti informaciją apie atitinkamą standartą; jos taip pat pateikia Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei priežastys nėra aiškios iš projekto.

Jei reikia ir jeigu nebuvo atsiųsta anksčiau, valstybės narės, perduodamos informaciją, tuo pačiu metu pateikia tiesiogiai ir iš esmės susijusių pagrindinių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų tekstą, jei jo prireiktų šio techninio reglamento poveikiui įvertinti.

Valstybės narės iš naujo pateikia projektą pirmiau nurodytomis sąlygomis, jeigu jų atlikti šio projekto pakeitimai, labai keičiantys jo taikymo sritį, sutrumpina iš pradžių numatytą įgyvendinimo terminą, prideda techninių specifikacijų ar reikalavimų arba padaro juos labiau ribojančius.

<…>“

Direktyva 98/34

Direktyvos 98/34, kuri panaikino Direktyvą 83/189, 1 straipsnyje buvo nurodyta:

„Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos turi šią reikšmę:

1.	„Gaminys“ – produktas bet kuris pramonės gaminys, taip pat žemės ūkio ir žuvininkystės produktas.

2.	„Paslauga“ – bet kuri informacinės visuomenės paslauga, t. y. paprastai už atlyginimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ir asmenišku paslaugų gavėjo prašymu teikiama paslauga.

<…>

„Paslaugų taisyklė“ – tai bendro pobūdžio reikalavimas, susijęs su paslaugų verslo steigimu ir vertimusi juo, kaip nurodyta 2 punkte, ypač nuostatos, susijusios su paslaugos teikėju, paslaugomis ir paslaugų gavėju, išskyrus bet kokias taisykles, kurios nėra konkrečiai skirtos minėtame punkte nurodytoms paslaugoms.

<…>

11.

„Techninis reglamentas“ – techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ir de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, išskyrus nurodytus 10 straipsnyje, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti, arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą.

<…>“

Šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalis buvo suformuluota taip:

<…>“

Portugalijos teisė

Regulamento que estabelece as condições de segurança a observar na localização, implantação, conceção e organização funcional dos espaços de jogo e recreio, respetivamente, equipamento e superfícies de impacto (Reglamentas, nustatantis privalomus saugos reikalavimus dėl žaidimų ir poilsio aikštelių vietos, įrengimo, dizaino ir funkcinio organizavimo ir dėl tokių aikštelių įrangos ir ploto), pridėto prie 1997 m. gruodžio 27 d.Decreto-Lei no 379/97 (Dekretas įstatymas Nr. 379/97) (toliau – EJR reglamentas), 13 straipsnyje „Svarbi informacija“ buvo nurodyta:

„Žaidimo ir poilsio aikštelėse keliose vietose matomai ir įskaitomai turi būti nurodyta ši informacija:

a)	už žaidimų ir poilsio aikštelę atsakingo subjekto ir priežiūros subjekto pavadinimas ir telefono numeris;

b)	arčiausiai esančio telefono vieta;

c)	arčiausiai esančio ligoninės skubios pagalbos skyriaus arba kitos skubios pagalbos tarnybos adresas ir telefono numeris;

d)	nacionalinis skubios pagalbos numeris.“

EJR reglamento 16 straipsnio „Atitiktis saugos reikalavimams“ 1 ir 2 dalyse buvo numatyta:

„1 – Gamintojas, jo įgaliotas asmuo arba Europos Sąjungoje įsisteigęs importuotojas atitiktį saugos reikalavimams patvirtina matoma, įskaitoma ir nenutrinama žyma „Atitinka saugos reikalavimus“ ant įrangos ir jos pakuotės.

2 – Įrangos žaidimų ir poilsio aikštelėms gamintojas, jo įgaliotas asmuo arba Europos Sąjungoje įsisteigęs importuotojas taip pat matomomis, įskaitomomis ir nenutrinamomis žymomis nurodo:

ant įrangos ir jos pakuotės:

i)	savo pavardę, įmonės pavadinimą arba prekių ženklą, adresą, modelio nuorodą ir pagaminimo metus;

ii)	naudotojų, kuriems skirta įranga, amžiaus ribas;

iii)	naudotojų kartu maksimalų skaičių;

b)	ant įrangos informaciją, būtiną užkirsti kelią su jos naudojimu susijusiems pavojams.

<…>“

9	2009 m. gegužės 19 d.Decreto-Lei no 119/2009 (Dekretas įstatymas Nr. 119/2009) iš dalies pakeitė EJR reglamentą, konkrečiai jo 13 ir 16 straipsnius.

EJR reglamento 13 straipsnis, iš dalies pakeistas Dekretu įstatymu Nr. 119/2009, suformuluotas taip:

„Žaidimo ir poilsio aikštelėse keliose vietose matomai ir įskaitomai turi būti nurodyta ši informacija:

a)	už žaidimų ir poilsio aikštelę atsakingo subjekto ir priežiūros subjekto pavadinimas ir telefono numeris;

b)	žaidimų ir poilsio aikštelės maksimalus naudotojų skaičius;

c)	arčiausiai esančio telefono vieta;

d)	arčiausiai esančio ligoninės skubios pagalbos skyriaus arba kitos skubios pagalbos tarnybos adresas ir telefono numeris;

e)	nacionalinis skubios pagalbos numeris.“

EJR reglamento 16 straipsnio 2 dalyje, iš dalies pakeistoje Dekretu įstatymu Nr. 119/2009, nustatyta:

„Įrangos žaidimų ir poilsio aikštelėms gamintojas, jo įgaliotas asmuo arba Europos Sąjungoje įsisteigęs importuotojas taip pat matomomis, įskaitomomis ir nenutrinamomis žymomis nurodo:

ant įrangos ir jos pakuotės:

i)	savo pavardę, įmonės pavadinimą arba prekių ženklą, adresą, modelio nuorodą ir pagaminimo metus;

ii)	naudotojų, kuriems skirta įranga, amžiaus ribas;

iii)	taikomo techninio reglamento numerį ir datą;

iv)	naudotojų kartu maksimalų skaičių;

v)	vaikų minimalų ir maksimalų ūgį;

b)	ant įrangos informaciją, būtiną užkirsti kelią su jos naudojimu susijusiems pavojams.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

12	2010 m. lapkričio 25 d. ASAE surašė protokolą, iš kurio matyti, kad Palmelos savivaldybė padarė EJR reglamente, iš dalies pakeistame Dekretu įstatymu Nr. 119/2009, nurodytus pažeidimus, už kuriuos minėtame reglamente numatyta taikyti sankcijas.

2011 m. kovo 2 d. pastabose, kurias Palmelos savivaldybė pateikė gindamasi, ji pirmiausia nurodė, kad negali būti laikoma atsakinga už pažeidimus, kuriais kaltinama, dėl tariamai pažeistų normų aiškumo trūkumo. Papildomai ši savivaldybė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į menką šių pažeidimų sunkumo laipsnį, paprasčiausio įspėjimo užtektų kaip sankcijos už minėtus pažeidimus.

14	2013 m. spalio 23 d. Palmelos savivaldybei buvo pranešta apie ASAE sprendimą, kuriame jai skiriama viena 15500 EUR bauda ir prie jos pridedama 100 EUR teisinėms išlaidoms atlyginti. Dėl šio sprendimo 2013 m. lapkričio 14 d. ji pateikė skundą.

2014 m. balandžio 3 d. sprendimu Tribunal Judicial da Comarca de Setúbal (Setubalio apylinkės teismas, Portugalija) pripažino EJR reglamento, iš dalies pakeisto Dekretu įstatymu Nr. 119/2009, 13 straipsnio b punkto ir 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas netaikytinomis, todėl panaikino ginčijamą sprendimą dėl motyvavimo stokos ir jo motyvų bei rezoliucinės dalies prieštaravimo. 2016 m. sausio 30 d. Palmelos savivaldybei buvo pranešta apie naują sprendimą, kuriame jai skiriama viena 10000 EUR bauda ir prie jos pridedama 100 EUR teisinėms išlaidoms atlyginti.

16	Palmelos savivaldybė apskundė šį naują sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme ir paprašė jo pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Direktyvoje 98/34 įtvirtintos pareigos informuoti apie techninių reglamentų nevykdymo pasekmes.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad pagal šią direktyvą valstybės narės privalo pranešti apie techninius reglamentus ir jų vėlesnius pakeitimus, taip pat pateikti pagrindinių įstatymų ir kitų teisės aktų, su kuriais jie labiausiai susiję, tekstą. Remdamasis prielaida pagal nacionalinę teismų praktiką, kad EJR reglamento, iš dalies pakeisto Dekretu įstatymu Nr. 119/2009, 13 straipsnio b punktas ir 16 straipsnio 1 ir 2 dalys yra techniniai reglamentai, šis teismas teiraujasi Teisingumo Teismo dėl pareigos pranešti apie minėtus reglamentus Komisijai nevykdymo pasekmių.

18	Be to, šis teismas teiraujasi, ar už šios pareigos nevykdymą baudžiama taip, kad netaikomi tik šie reglamentai, ar taip, kad netaikomas visas tekstas, kuriame jie įtvirtinti.

Šiomis aplinkybėmis Tribunal Judicial da Comarca de Setúbal (Setubalio apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar nacionalinis teismas privalo nuspręsti, kad nacionalinės teisės aktas, kuriuo nustatomi techniniai standartai ir apie kurį nebuvo pranešta Europos Komisijai pažeidžiant Direktyvos 98/34 nuostatas, turi būti netaikomas visas ar turi būti netaikomi tik nauji techniniai reglamentai, nustatyti nacionalinės teisės akte?

2.	Ar nacionalinės teisės aktas, kuriuo nustatomi techniniai standartai ir apie kurį nebuvo pranešta Europos Komisijai pažeidžiant Direktyvos 98/34 nuostatas, turi būti netaikomas visas, ar sprendimas dėl jo netaikymo turi apimti tik naujus techninius reglamentus, nustatytus nacionalinės teisės akte?

3.	Ar netaikytini visi EJR reglamente nustatyti techniniai standartai, ar tik tie, kurie buvo pakeisti ar nustatyti Dekrete įstatyme Nr. 119/2009?“

Dėl prejudicinių klausimų

Visų pirma primintina, kad iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog pagal bendradarbiavimo tarp nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo procedūrą, įtvirtintą SESV 267 straipsnyje, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išnagrinėti jam pateiktą bylą. Atsižvelgiant į tai Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Oniors Bio, C‑233/15, EU:C:2016:305, 30 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Be to, Teisingumo Teismas gali manyti esant reikalinga atsižvelgti į Sąjungos teisės nuostatas, kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nebuvo nurodęs savo klausime (2016 m. liepos 14 d. Nutarties BASF, C‑456/15, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:567, 15 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar jeigu nacionalinės nuostatos, kaip EJR reglamento, iš dalies pakeisto Dekretu įstatymu Nr. 119/2009, 13 straipsnio b punktas ir 16 straipsnio 1 ir 2 dalys, būtų techniniai reglamentai, kaip jie suprantami pagal Direktyvą 83/189 ir Direktyvą 98/34, Direktyvos 83/189 8 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 98/34 8 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad techninių reglamentų, apie kuriuos nepranešta, netaikymo sankcija taikytina tik minėtiems reglamentams, ar visam teisės aktui, kuriame jie įtvirtinti.

Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Dekretu įstatymu Nr. 119/2009 buvo iš dalies pakeistas EJR reglamento 13 straipsnio b punktas ir 16 straipsnio 2 dalis, nepakeičiant šio reglamento 16 straipsnio 1 dalies. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi prielaida, kad minėtos nacionalinės normos yra techniniai reglamentai.

Dėl EJR reglamento, iš dalies pakeisto Dekretu įstatymu Nr. 119/2009, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių reikia konstatuoti, kad, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šis straipsnis yra techninis reglamentas, kaip jis suprantamas pagal direktyvas 83/189 ir 98/34, tiek, kiek juo siekiant apsaugoti vartotojus nustatomi gaminiui taikomi reikalavimai, kuriais reguliuojamas jo eksploatavimo ciklas jį pateikus į rinką ir daroma didelė įtaka tokio gaminio sudėčiai ir pardavimui. Todėl ši nuostata priklauso „kitų reikalavimų“ kategorijai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 83/189 1 straipsnio 3 punktą ir Direktyvos 98/34 1 straipsnio 4 punktą.

24	Reikia išnagrinėti, ar galima prieiti prie tos pačios išvados dėl EJR reglamento, iš dalies pakeisto Dekretu įstatymu Nr. 119/2009, 13 straipsnio b punkto, turint omenyje, kad šis dekretas įstatymas buvo priimtas tada, kai Direktyva 98/34 jau galiojo.

Šiomis aplinkybėmis svarbu pabrėžti, kad „techninio reglamento“ sąvoka apima keturias priemonių kategorijas: pirma, „techninę specifikaciją“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 98/34 1 straipsnio 3 punktą, antra, „kitus reikalavimus“, kaip apibrėžta šios direktyvos 1 straipsnio 4 punkte, trečia, „paslaugų taisyklę“, apibrėžtą minėtos direktyvos 1 straipsnio 5 punkte, ir, ketvirta, „valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, draudžiančius gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti; arba draudžiančius teikti paslaugą ar ja naudotis; arba steigti paslaugų teikėjo verslą“, kaip tai suprantama pagal tos pačios direktyvos 1 straipsnio 11 punktą (2016 m. vasario 4 d. Sprendimo Ince, C‑336/14, EU:C:2016:72, 70 punktas).

Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad, pirma, sąvoka „techninė specifikacija“ paremta prielaida, jog nacionalinė priemonė yra būtinai susijusi su gaminiu arba jo pakuote, kaip tokiais, todėl ji nustato vieną iš reikalaujamų gaminio savybių. Tačiau jei nacionalinė priemonė nustato įmonių steigimo sąlygas, pavyzdžiui, nuostatas, kurios profesinės veiklos vykdymą padaro priklausomą nuo išankstinio leidimo, tokios sąlygos nėra techninės specifikacijos (2016 m. spalio 13 d. Sprendimo M. ir S., C‑303/15, EU:C:2016:771, 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

Antra, tam, kad nacionalinė priemonė galėtų būti kvalifikuojama kaip „kiti reikalavimai“, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 98/34 1 straipsnio 4 punktą, ja turi būti įtvirtinta „sąlyga“, galinti gerokai paveikti atitinkamo gaminio sudėtį, esmines savybes ar jo pardavimą. Vis dėlto reikia patikrinti, ar tokia priemonė turi būti kvalifikuojama kaip „sąlyga“, susijusi su atitinkamo gaminio naudojimu, ar, atvirkščiai, kalbama apie nacionalinę priemonę, priklausančią techninių reglamentų kategorijai, nurodytai šios direktyvos 1 straipsnio 11 punkte. Nacionalinės priemonės priskyrimas prie vienos iš šių dviejų techninių reglamentų kategorijos priklauso nuo joje įtvirtinto draudimo apimties (2016 m. spalio 13 d. Sprendimo M. ir S., C‑303/15, EU:C:2016:771, 20 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

Trečia, Direktyvos 98/34 1 straipsnio 5 punkte nurodyta „paslaugų taisyklė“ apima tik informacinės visuomenės paslaugų taisykles, t. y. visų per atstumą elektroninėmis priemonėmis ir asmeniniu paslaugų gavėjo prašymu teikiamų paslaugų taisykles (šiuo klausimu žr. 2016 m. spalio 13 d. Sprendimo M. ir S., C‑303/15, EU:C:2016:771, 21 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

29	Nagrinėjamu atveju EJR reglamento, iš dalies pakeisto Dekretu įstatymu Nr. 119/2009, 13 straipsnio b punkte buvo įtvirtinta pareiga keliose žaidimų ir poilsio aikštelės vietose nurodyti informaciją apie šios aikštelės maksimalų naudotojų skaičių.

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad tokia nuostata nėra techninė specifikacija, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 98/34 1 straipsnio 3 punktą, nes neginčijama, kad nuostatos, kuriose numatyti reikalavimai ir bendri tikslai saugumo ir apsaugos srityje, nebūtinai nurodant atitinkamą gaminį arba jo pakuotę, kaip tokius, todėl nenurodant šio gaminio savybių, nėra techninės specifikacijos (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 9 d. Sprendimo Intercommunale Intermosane ir Fédération de l’industrie et du gaz, C‑361/10, EU:C:2011:382, 17 ir 18 punktus).

31	Be to, minėta nuostata taip pat negali būti priskiriama prie paslaugų taisyklių, numatytų Direktyvos 98/34 1 straipsnio 5 punkte, nes ji nėra susijusi su informacinės visuomenės paslaugomis, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 2 punktą.

Galiausiai siekiant nustatyti, ar nacionalinė nuostata, kaip EJR reglamento, iš dalies pakeisto Dekretu įstatymu Nr. 119/2009, 13 straipsnio b punktas, patenka į Direktyvos 98/34 1 straipsnio 4 punkto arba 1 straipsnio 11 punkto taikymo sritį, reikia patikrinti: ar ja galima gerokai paveikti atitinkamo gaminio sudėtį, esmines savybes ar jo pardavimą, t. y. žaidimų ir poilsio aikštelėse esančią įrangą, kaip „sąlyga“, susijusia su atitinkamų gaminių naudojimu, ar ji priklauso minėtos direktyvos 1 straipsnio 11 punkte nurodytų draudimų kategorijai.

Viena vertus, neginčijama, kad tokia nuostata, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, nėra „kitas reikalavimas“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 98/34 1 straipsnio 4 punktą, atsižvelgiant į joje numatytų nurodymų bendrą pobūdį (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 9 d. Sprendimo Intercommunale Intermosane ir Fédération de l’industrie et du gaz, C‑361/10, EU:C:2011:382, 21 punktą). Kita vertus, joje neįtvirtinti draudimai, kurie galėtų patekti į minėtos direktyvos 1 straipsnio 11 punkte nurodytų draudimų kategoriją.

34	Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad tokia nuostata, kaip EJR reglamento, iš dalies pakeisto Dekretu įstatymu Nr. 119/2009, 13 straipsnio b punktas, nėra techninis reglamentas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 98/34.

35	Dėl techninių reglamentų, apie kuriuos nepranešta Komisijai, netaikymo sankcijos pirmiausia primintina, kad Direktyvos 83/189 8 straipsnio 1 dalyje numatyta valstybių narių pareiga pateikti visų techninių reglamentų projektus ir kad ši pareiga buvo perkelta į Direktyvos 98/34 8 straipsnio 1 dalį.

Be to, už tokios pranešimo pareigos nevykdymą baudžiama techninių reglamentų, apie kuriuos nepranešta, netaikymu (šiuo klausimu, kiek tai susiję su Direktyva 83/189, žr. 1996 m. balandžio 30 d. Sprendimo CIA Security International, C‑194/94, EU:C:1996:172, 54 punktą, o kiek tai susiję su Direktyva 98/34, žr. 2016 m. vasario 4 d. Sprendimo Ince, C‑336/14, EU:C:2016:72, 67 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

Dėl tokios sankcijos apimties pažymėtina, kad nors Direktyvos 83/189 8 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 98/34 8 straipsnio 1 dalyje reikalaujama pateikti Komisijai visą įstatymo, kuriame įtvirtinami techniniai reglamentai, projekto tekstą, neįvykdžius tokios pareigos, netaikomos ne visos tokio teisės akto nuostatos, bet tik jame įtvirtinti techniniai reglamentai (šiuo klausimu žr. 2016 m. vasario 4 d. Sprendimo Ince, C‑336/14, EU:C:2016:72, 68 punktą).

Šiomis aplinkybėmis į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 83/189 8 straipsnio 1 dalis ir Direktyvos 98/34 8 straipsnio 1 dalis aiškintinos taip, kad techninio reglamento, apie kurį nepranešta, kaip EJR reglamento, iš dalies pakeisto Dekretu įstatymu Nr. 119/2009, 16 straipsnio 1 ir 2 dalys, netaikymo sankcija taikoma tik minėtam techniniam reglamentui, o ne visam teisės aktui, kuriame jis įtvirtintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvos 83/189/EEB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, iš dalies pakeistos Aktu dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų, 8 straipsnio 1 dalisir 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, iš dalies pakeistos 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, 8 straipsnio 1 dalis aiškintinos taip, kad techninio reglamento, apie kurį nepranešta, kaip Regulamento que estabelece as condições de segurança a observar na localização, implantação, conceção e organização funcional dos espaços de jogo e recreio, respetivamente, equipamento e superfícies de impacto (Reglamentas, nustatantis privalomus saugos reikalavimus dėl žaidimų ir poilsio aikštelių vietos, įrengimo, dizaino ir funkcinio organizavimo ir dėl tokių aikštelių įrangos ir ploto), pridėto prie 1997 m. gruodžio 27 d.Decreto-Lei no 379/97 (Dekretas įstatymas Nr. 379/97), iš dalies pakeisto 2009 m. gegužės 19 d.Decreto-Lei no 119/2009 (Dekretas įstatymas Nr. 119/2009), 16 straipsnio 1 ir 2 dalys, netaikymo sankcija taikoma tik minėtam techniniam reglamentui, o ne visam teisės aktui, kuriame jis įtvirtintas.

Parašai.

( *1 ) * Proceso kalba: portugalų.