Byla C‑13/16

Valsts policijas Rīgas reģiona pārvaldes Kārtības policijas pārvalde

prieš

Rīgas pašvaldības SIA „Rīgas satiksme“

(Augstākās tiesas Administratīvo lietu departaments prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 95/46/EB – 7 straipsnio f punktas – Asmens duomenys – Asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos – Sąvoka „būtina siekiant trečiosios šalies teisėto intereso“ – Prašymas perduoti už kelių eismo įvykį atsakingo asmens duomenis siekiant pareikšti ieškinį – Duomenų valdytojo pareiga patenkinti tokį prašymą – Nebuvimas“

Santrauka – 2017 m. gegužės 4 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

  1. Teisės aktų derinimas–Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis–Direktyva 95/46–Asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos–Duomenų valdytojo ar duomenų gavėjo teisėtų interesų įgyvendinimas–Teisėto intereso sąvoka–Trečiosios šalies interesas gauti asmeninio pobūdžio informacijos apie asmenį, padariusį žalos jo nuosavybei, siekiant jam pareikšti ieškinį–Įtraukimas

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46 7 straipsnio f punktas)

  2. Teisės aktų derinimas–Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis–Direktyva 95/46–Asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos–Duomenų valdytojo ar duomenų gavėjo teisėtų interesų įgyvendinimas–Duomenų valdytojo pareiga perduoti trečiosios šalies prašymu jai asmens duomenis tam, kad ši galėtų pareikšti ieškinį–Nebuvimas–Tokių duomenų perdavimas remiantis nacionaline teise–Leistinumas

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46 7 straipsnio f punktas)

  1.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 29 punktą)

  2.  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 7 straipsnio f punktas turi būti aiškinamas kaip nenustatantis pareigos perduoti asmens duomenų trečiajai šaliai, kad ši galėtų pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos, kurią padarė asmuo, kurio duomenys saugotini, atlyginimo. Tačiau pagal šios direktyvos 7 straipsnio f punktą nedraudžiama to padaryti remiantis nacionaline teise.

    Vis dėlto konstatuotina, kad, kaip savo išvados 82–84 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, ir tai dar turi patikrinti nacionalinis teismas, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, neatrodo pateisinama atsisakyti nukentėjusiajam asmeniui atskleisti asmens duomenis, kurie būtini norint pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo šią žalą sukėlusiam asmeniui, arba prireikus asmenims, kurie turi tėvų valdžią, dėl to, kad šis asmuo nepilnametis.

    (žr. 33, 34 punktus ir rezoliucinę dalį)