1. 

Ši Teisingumo Teismui pateikta byla suteikia jam progą nustatyti valstybės narės teismo sprendimo, priimto dėl dviejų bendraatsakovių, įsisteigusių dviejose skirtingose valstybėse narėse, ir susijusio su papildomais reikalavimais, pateiktais šiame teisme pareikštame ieškinyje dėl teisių pažeidimo, teritorinę taikymo sritį.

2. 

Teisingumo Teismo taip pat klausiama, ar sąvoka „kitos sankcijos“, kaip tai suprantama pagal 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino ( 3 ) 89 straipsnio 1 dalies d punktą, apima ieškinyje dėl teisių pažeidimo pateiktus papildomus reikalavimus, pavyzdžiui, pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, sumokėti piniginę kompensaciją, padengti su advokato paslaugomis susijusias išlaidas, sunaikinti teises pažeidžiančias prekes, atšaukti šias prekes ir paskelbti teismo sprendimą. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, norėdamas nustatyti, kokia teisė taikytina šiems reikalavimams, siekia išsiaiškinti, kokiais kriterijais reikia remtis.

3. 

Galiausiai Teisingumo Teismo prašoma patikslinti, ar sąvoka „atgaminimas citavimo [iliustravimo] tikslais“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 20 straipsnio 1 dalies c punktą, apima atvejį, kai trečiasis asmuo naudoja prekių, kuriose pritaikytas saugomas Bendrijos dizainas, vaizdą siekdamas parduoti savo paties prekes.

4. 

Šioje išvadoje nurodysiu, kodėl manau, kad Reglamento Nr. 6/2002 79 straipsnio 1 dalį, siejamą su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ( 4 ) 6 straipsnio 1 punktu, reikia aiškinti taip, kad nacionalinio teismo priimti sprendimai dėl papildomų reikalavimų, nurodytų ieškinyje dėl teisių pažeidimų, pateiktame dviejose skirtingose valstybėse narėse įsisteigusioms dviem bendraatsakovėms, pavyzdžiui, atlyginti žalą, sunaikinti arba atšaukti teises pažeidžiančias prekes, padengti su advokatų paslaugomis susijusias išlaidas ir paskelbti teismo sprendimą, turi teisinį poveikį visoje Europos Sąjungos teritorijoje.

5. 

Paskui paaiškinsiu, kodėl manau, kad Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „kitos sankcijos“ apima reikalavimus, kaip antai teises pažeidžiančių prekių sunaikinimą, šių prekių atšaukimą ir teismo sprendimo paskelbimą. Priešingai, į šios sąvokos taikymo sritį nepatenka reikalavimai atlyginti žalą, pateikti su įmonės buhalterine apskaita susijusią informaciją ir padengti su advokato paslaugomis susijusias išlaidas.

6. 

Taip pat siūlysiu Teisingumo Teismui nuspręsti, kad šią nuostatą ir 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės ( 5 ) 8 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ieškinyje dėl teisių pažeidimo nurodytiems papildomiems reikalavimams, t. y. sunaikinti teises pažeidžiančias prekes, atšaukti šias prekes, paskelbti teismo sprendimą, atlyginti žalą, pateikti su įmonės buhalterine apskaita susijusią informaciją ir padengti su advokato paslaugomis susijusias išlaidas, taikytina teisė – tai valstybės narės, kurioje įvyko ar gresia įvykti nurodytą teisių pažeidimą lemiantis veiksmas, teisė. Nagrinėjamu atveju nurodytą teisių pažeidimą lemiantis veiksmas yra teises pažeidžiančių prekių gaminimas.

7. 

Galiausiai nurodysiu priežastis, dėl kurių manau, kad Reglamento Nr. 6/2002 20 straipsnio 1 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „atgaminimas citavimo [iliustravimo] tikslais“ apima atvejį, kai trečiasis asmuo naudoja prekių, kuriose pritaikytas saugomas Bendrijos dizainas, vaizdą siekdamas parduoti savo paties prekes. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar šis atgaminimas suderinamas su sąžininga komercine veikla, ar juo nėra nepagrįstai trukdoma šiuo dizainu įprastai naudotis ir ar nurodytas šaltinis, iš kur šis dizainas paimtas.

8.

Reglamento Nr. 44/2001 tikslas – suvienodinti su civilinėmis ir komercinėmis bylomis susijusios jurisdikcijos kolizines normas siekiant nustatyti kiekvienos valstybės narės jurisdikciją, taip pat supaprastinti formalumus siekiant užtikrinti greitą valstybių narių teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą.

9.

Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: Pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose.“

10.

Pagal minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalį „[valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui] byla taip pat gali būti iškelta[,] <…> kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų, teismuose pagal bet kurio iš jų nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto, siekiant išvengti atskirų teismo procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo“.

11.

Reglamentu Nr. 6/2002 siekiama užtikrinti vienodą Bendrijos dizaino apsaugą visoje Sąjungos teritorijoje ir garantuoti naudojimąsi šio dizaino suteikiamomis teisėmis.

12.

Pagal šio reglamento 22 konstatuojamąją dalį „šių teisių įgyvendinimo klausimai turėtų būti palikti nacionalinei teisei. Todėl būtina numatyti keletą pagrindinių sankcijų, kurios būtų vienodos visose valstybėse narėse. Nepriklausomai nuo jurisdikcijos, pagal kurią siekiama įgyvendinti šias teises [Neatsižvelgiant į tai, į kurį teismą kreiptasi], [šios] sankcijos turėtų sudaryti galimybę sustabdyti dizaino apsaugos teisių pažeidimus.“

13.

Minėto reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Bendrijos dizainas yra unitarinis. Jis vienodai galioja visoje Bendrijoje. Negalima jo įregistruoti, perduoti, atsisakyti, priimti sprendimą dėl jo negaliojimo ar uždrausti jį naudoti kitaip, kaip tik visoje Bendrijoje [Jį įregistruoti, perleisti, jo atsisakyti, priimti sprendimą dėl jo negaliojimo ir jį uždrausti galima tik visoje Bendrijoje]. Šis principas galioja ir yra reikšmingas visais atvejais, nebent šis reglamentas numato kitaip.“

14.

Reglamento Nr. 6/2002 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai. Naudojimu laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams.“

15.

Šio reglamento 20 straipsnio, kuriuo nustatomi tam tikri Bendrijos dizaino suteikiamų teisių apribojimai, 1 dalyje nurodyta:

„1. Bendrijos dizaino suteikiamomis teisėmis nesinaudojama, jeigu veiksmai atliekami:

16.

Minėto reglamento 79 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, bylose dėl Bendrijos dizainų bei dėl registruotųjų Bendrijos dizainų paraiškų, taip pat bylose dėl veiksmų, remiantis Bendrijos dizainų ir nacionalinių dizainų vienalaike apsauga taikoma 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselyje pasirašyta Konvencija dėl teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose jurisdikcijos ir vykdymo[ ( 6 )] <…>“

17.

Reglamento Nr. 6/2002 82 straipsnio 1 ir 5 dalyse pažymima:

„1.   Vadovaujantis šio reglamento nuostatomis, taip pat ir bet kuria pagal 79 straipsnį taikomos [šios konvencijos] nuostata, 81 straipsnyje nurodytos bylos ir ieškiniai keliami tos valstybės narės, kurioje gyvena atsakovas, teismuose arba, jeigu jis negyvena nė vienoje valstybėje narėje, teismuose tos valstybės, kurioje jis turi verslo įmonę.

<…>

5.   81 straipsnio a ir d dalyse paminėtus ieškinius ir pretenzijas taip pat galima nagrinėti tos valstybės narės, kurioje buvo padarytas teisių pažeidimas arba kurioje buvo iškilusi teisių pažeidimo grėsmė, teismuose.“

18.

Šio reglamento 83 straipsnyje nurodyta:

„1.   Bendrijos dizainų teismui, kurio teismingumas nustatomas pagal 82 straipsnio 1, 2, 3 arba 4 dalių nuostatas, yra teismingi bet kurios valstybės narės teritorijoje įvykę ar grėsę įvykti teisių pažeidimai.

2.   Bendrijos dizainų teismui, kurio teismingumas nustatomas pagal 82 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra teismingi tik toje valstybėje narėje, kurioje įsikūręs tas teismas, įvykę ar grėsę įvykti teisių pažeidimai.“

19.

Minėto reglamento 88 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:

„Visais klausimais, kurių nereglamentuoja šis reglamentas, Bendrijos dizainų teismai taiko savo nacionalinę, įskaitant tarptautinę privatinę, teisę.“

20.

Pagal Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalį:

„1.   Jeigu, nagrinėdamas ieškinį dėl teisių pažeidimo arba dėl teisių pažeidimo grėsmės, Bendrijos dizainų teismas nustato, kad atsakovas pažeidė Bendrijos dizaino teises arba sukėlė jų pažeidimo grėsmę, jis, išskyrus atvejus, kada yra ypatingos priežastys nuspręsti kitaip, priima nutarimą taikyti tokias priemones:

21.

Reglamentu „Roma II“ siekiama skatinti įstatymų ir jurisdikcijos kolizijai taikomų teisės normų, susijusių su nesutartinėmis prievolėmis, kylančioms iš civilinių ir komercinių santykių, suderinamumą esant teisės pažeidimui. Šis reglamentas taikomas būtent intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo atveju.

22.

Šio reglamento 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo, taikoma šalies, kurioje reikalaujama apsaugos, teisė.

2.   Nesutartinių prievolių, atsirandančių dėl vieningo pobūdžio Bendrijos intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo, atveju klausimams, kurie nereglamentuojami atitinkamu Bendrijos aktu, taikoma šalies, kurioje buvo įvykdyti teises pažeidžiantys veiksmai, teisė.“

23.

Japonijos įmonė Nintendo Co. Ltd, prekiaujanti vaizdo žaidimų valdymo pultu „Wii“ ( 7 ), yra ne vieno Bendrijos dizaino, susijusio su „Wii“ priedais, kaip antai „Nunchuks“, „Balance Boards“, ir nuotolinio valdymo prietaisais, savininkė.

24.

BigBen Interactive SA (toliau – Prancūzijos BigBen), pirmaujančia Europoje tapusi įmonė, kurianti ir platinanti vaizdo žaidimų priedus, pritaikytus išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, turi įvairių patronuojamųjų įmonių Europoje, keliose valstybėse narėse. Ši įmonė gamina tokius pačius priedus kaip ir minėtieji, tinkančius vaizdo žaidimų valdymo pultui „Wii“, ir juos platina įvairiems pirkėjams Belgijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge ir Vokietijoje veikiančiai savo patronuojamajai įmonei BigBen Interactive GmbH (toliau – Vokietijos BigBen), o ši platina minėtas prekes Vokietijos ir Austrijos rinkose.

25.

Nintendo manymu, dėl šių Europos rinkai pateikiamų prekių pažeidžiamos jos teisės, turimos pagal jos registruotąjį Bendrijos dizainą. Todėl ieškiniu, pateiktu Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija), ji siekia, kad būtų liautasi gaminti, importuoti ir eksportuoti ginčijamas prekes, taip pat uždrausta vaizduoti prekes, kuriose panaudotas saugomas Bendrijos dizainas, arba naudoti vaizdus, kuriuose matyti tokios prekės. Pateikdama papildomų reikalavimų Nintendo prašo, kad Prancūzijos BigBen ir Vokietijos BigBen pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentus, sumokėtų piniginę kompensaciją, padengtų su advokato paslaugomis susijusias išlaidas, kad būtų paskelbtas teismo sprendimas, taip pat sunaikintos ir atšauktos visos ginčijamos prekės.

26.

Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija) kaip pirmoji instancija savo nutartyse pripažino, kad Prancūzijos BigBen ir Vokietijos BigBen pažeidė Nintendo teises, kurias jai suteikia Bendrijos dizainas, todėl nurodė joms liautis jį naudoti. Tačiau prekių vaizdų, susijusių su šiuo dizainu, naudojimo interneto svetainėse šis teismas nepripažino neteisėtu.

27.

Kilus abejonių dėl Sąjungos teisės aiškinimo Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

28.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 6/2002 79 straipsnio 1 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 44/2001 6 straipsnio 1 punktu, reikia aiškinti taip, kad nacionalinio teismo priimti sprendimai dėl tokių pačių ieškinyje dėl teisių pažeidimų nurodytų papildomų reikalavimų, pavyzdžiui, atlyginti žalą, sunaikinti arba atšaukti teises pažeidžiančias prekes, padengti su advokatų paslaugomis susijusias išlaidas, paskelbti teismo sprendimą, dviejų bendraatsakovių, įsisteigusių dviejose skirtingose valstybėse narėse, atžvilgiu turi tokį patį teisinį poveikį visoje Sąjungos teritorijoje.

29.

Pirmiausia reikia patikslinti, kad pagrindinėje byloje nė viena iš bylos šalių neginčija Vokietijos teismo jurisdikcijos. Be to, šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai prašo Teisingumo Teismo nespręsti dėl jo jurisdikcijos priimti nutartis dėl papildomų reikalavimų bendraatsakovėms ( 8 ). Todėl, mano manymu, nereikia nuspręsti nei dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo jurisdikcijos, nei dėl sąsajos tarp ieškovės pateiktų papildomų reikalavimų bendraatsakovėms buvimo. Bet kuriuo atveju šis teismas turi įvertinti, ar yra nesuderinamų sprendimų rizika, jei reikalavimai būtų nagrinėjami atskirai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 6 straipsnio 1 dalį ( 9 ).

30.

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia nustatyti nutarčių, kurias jis turės priimti, apimtį, konkrečiau kalbant, išsiaiškinti, ar priemonės, kurių imamasi taikant pažeidimo draudimą, t. y. prie pagrindinių reikalavimų pateikti papildomi reikalavimai, turi poveikį visoje Sąjungos teritorijoje.

31.

Pažymėtina, kad draudimo tęsti teises į Europos Sąjungos prekių ženklą pažeidžiančius ar galinčius pažeisti veiksmus, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 40/94 ( 10 ) 98 straipsnio 1 dalį, teritorinė taikymo sritis nustatoma tiek pagal tokį draudimą nustatančio Bendrijos prekių ženklų teismo teritorinę jurisdikciją, tiek pagal Europos Sąjungos prekių ženklo savininko išimtinės teisės, kuriai kenkiama pažeidimu arba gresiančiu pažeidimu, teritorines ribas, kaip numatyta šiame reglamente ( 11 ). Taigi dėl Europos Sąjungos prekių ženklo Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad draudimas tęsti teises į prekių ženklą pažeidžiančius ar galinčius pažeisti veiksmus turi būti taikomas visoje Sąjungos teritorijoje ( 12 ).

32.

Be to, kaip yra priminęs Teisingumo Teismas, – minėtoje byloje, susijusioje su Europos Sąjungos prekių ženklu, – draudimas tęsti teises pažeidžiančius veiksmus ir iš jo kylantys papildomi įpareigojimai turi būti suprantami kaip visuma, todėl be priverstinių priemonių, kurias turi nustatyti teismai, siekdami, kad būtų vykdomas teismo, į kurį kreiptasi, priimtas sprendimas dėl pažeidimo draudimo, toks draudimas neturėtų jokio atgrasomojo poveikio ( 13 ). Taigi būtų nepateisinama skirtingai vertinti pagrindinius ir papildomus reikalavimus.

33.

Nagrinėjamu atveju, mano nuomone, kalbant apie Bendrijos dizaino apsaugą, nėra jokio pagrindo netaikyti minėtos teismo jurisprudencijos. Iš tikrųjų primintina, kad, kaip ir Europos Sąjungos prekių ženklas, Bendrijos dizainas yra vienodo pobūdžio, jam, taip pat su juo susijusioms išimtinėms teisėms taikoma vienoda apsauga ir jis lemia tas pačias pasekmes visoje Sąjungos teritorijoje, ir taip padedama siekiant Sutartyse numatytų tikslų ( 14 ).

34.

Be to, Bendrijos dizainui visoje Sąjungos teritorijoje taikoma vienoda apsauga nuo teisių pažeidimų silpnėtų, jei priemonės, priimtos siekiant konkrečiai įgyvendinti šią apsaugą, neturėtų poveikio visoje šioje teritorijoje ir apsiribotų teritorija, kurioje yra jas priėmęs teismas ( 15 ). Tokiu atveju Bendrijos dizaino savininkai būtų priversti pareikšti ieškinius kiekvienos valstybės narės kompetentingam teismui, o dėl to ne tik kiltų nesuderinamų sprendimų priėmimo rizika, bet ir susidarytų daug išlaidų teisės subjektui.

35.

Taip pat pažymėtina, kad ši išvada visiškai atitinka vieną iš tikslų siekiant sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, t. y. sudaryti palankias sąlygas kreiptis į teismą taikant teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principą ( 16 ).

36.

Šiuo klausimu primintina, jog, kalbant apie teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą, pagal Reglamento Nr. 44/2001 III skyriaus nuostatas, siekiant, kad sprendimas dėl draudimo turėtų poveikį visų Sąjungos valstybių narių teritorijose, kiekviena valstybė narė turi pripažinti ir vykdyti šiuos sprendimus laikydamasi savo nacionalinėje teisėje nustatytų taisyklių ir tvarkos ( 17 ).

37.

Jei kurios nors priemonės, priverstinės arba ne, kurias priima vienos valstybės narės nacionalinis teismas, nėra numatytos kitos valstybės narės nacionalinėje teisėje, pastaroji valstybė narė, siekdama, kad būtų vykdomas pirmosios valstybės narės teismo sprendimas, turi remtis atitinkamomis savo nacionalinės teisės nuostatomis, pagal kurias galima lygiavertiškai užtikrinti, kad būtų paisoma minėto draudimo. Iš tikrųjų būtent nacionalinės teisės aktų leidėjas turi priimti priemones, leidžiančias užtikrinti naudojimąsi Bendrijos dizaino suteikiamomis teisėmis ( 18 ).

38.

Taigi, atsižvelgdamas į tai, manau, kad Reglamento Nr. 6/2002 79 straipsnio 1 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 44/2001 6 straipsnio 1 punktu, reikia aiškinti taip, kad nacionalinio teismo priimti sprendimai dėl papildomų reikalavimų, nurodytų ieškinyje dėl teisių pažeidimų, pateiktame dviejose skirtingose valstybėse narėse įsisteigusioms dviem bendraatsakovėms, pavyzdžiui, atlyginti žalą, sunaikinti arba atšaukti teises pažeidžiančias prekes, padengti su advokatų paslaugomis susijusias išlaidas ir paskelbti teismo sprendimą, turi teisinį poveikį visoje Sąjungos teritorijoje.

39.

Trečiuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia gauti paaiškinimų dėl ieškovės pateiktiems papildomiems reikalavimams taikytinos teisės. Šis teismas remiasi prielaida, kad šiems reikalavimams taikytinas reglamentas „Roma II“, tačiau, mano manymu, norint išsiaiškinti, kokia teisė taikytina šiems reikalavimams, iš pradžių reikia nustatyti, koks yra šių reikalavimų pobūdis. Be to, į šį aspektą buvo atkreiptas dėmesys per teismo posėdį, pirmiausia teisėjo pranešėjo pateiktuose klausimuose. Iš atsakymų, kuriuos per šį posėdį pateikė pagrindinės bylos šalys, matyti, kad jos mano, jog minėtiems reikalavimams taikytinas Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktas, kuriuo daroma nuoroda į reglamentą „Roma II“.

40.

Taigi siūlau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą performuluoti taip, kaip nurodau toliau. Trečiuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „kitos sankcijos“ apima reikalavimus, kaip antai reikalavimus pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, sumokėti piniginę kompensaciją, padengti su advokato paslaugomis susijusias išlaidas, sunaikinti ir atšaukti teises pažeidžiančias prekes ir paskelbti teismo sprendimą, taigi šiems reikalavimams taikytina teisė – tai valstybės narės, kurioje buvo įvykdyti teises pažeidžiantys ar galintys pažeisti veiksmai, teisė. Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, kokius kriterijus taikyti siekiant nustatyti vietą, kurioje buvo įvykdytas teises pažeidžiantis ar galintis pažeisti veiksmas.

41.

Klausimas, ar šias priemones galima laikyti „kitomis sankcijomis“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, yra esminis, nes jei negalima, ieškovės pateiktiems papildomiems reikalavimams turi būti taikomos kitos taisyklės, nustatytos taikytinoje teisėje. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta, kad kitoms sankcijoms taikomi valstybės narės, kurioje buvo padaryti teisių pažeidimo veiksmai arba buvo iškilusi tokių veiksmų grėsmė, įstatymai, įskaitant jos tarptautinę privatinę teisę, tačiau šio reglamento 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „visiems klausimams, kurių nereglamentuoja šis reglamentas, Bendrijos dizainų teismai taiko savo nacionalinę, įskaitant tarptautinę privatinę, teisę“.

42.

Taigi reikia patikslinti sąvoką „kitos sankcijos“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 89 straipsnio 1 dalies d punktą, kad paskui būtų galima nustatyti, kokia teisė taikytina ieškovės pateiktiems papildomiems reikalavimams.

43.

Reglamente Nr. 6/2002 sąvoka „kitos sankcijos“ nėra nei apibrėžta, nei patikslinta. Šio reglamento 89 straipsnio 1 dalyje tik numatytos sankcijos, kurias galima laikyti suderintomis, nes valstybės narės turi jas nustatyti savo nacionalinės teisės sistemose. Tas pats pasakytina apie priemonę, pagal kurią atsakovui uždraudžiama tęsti teises pažeidžiančius ar galinčius pažeisti veiksmus arba konfiskuojamos teises pažeidžiančios prekės ar medžiagos ir priemonės, kurios dažniausia naudojamos teises pažeidžiančioms prekėms gaminti. Iš šio reglamento 22 konstatuojamosios dalies aiškiai matyti, kad šios priemonės skirtos tam, kad neatsižvelgiant į tai, į kurį teismą kreiptasi, būtų sustabdyti teisių pažeidimai ( 19 ).

44.

Taigi manau, kad „kitos sankcijos“ turi būti suprantamos plačiai – kaip apimančios ne tik sankcijas, leidžiančias sustabdyti pažeidimus. Iš tikrųjų, mano nuomone, sankcija siekiama ne vien sustabdyti pažeidimą, bet ir užtikrinti faktinį atitinkamos teisės, nagrinėjamu atveju – Bendrijos dizaino savininko teisės, paisymą ir įgyvendinimą. Priemonės, kuriomis galima užtikrinti šį paisymą ir šį įgyvendinimą, gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, bauda arba visų ar dalies pažeidžiant teises gautų pajamų konfiskavimas.

45.

Dėl ieškovės pateiktų papildomų reikalavimų reikia konstatuoti, kad kai kurių iš jų pobūdį Teisingumo Teismas jau yra apibrėžęs. Pavyzdžiui, kalbant apie reikalavimą sunaikinti teises pažeidžiančias prekes, pažymėtina, kad toks sunaikinimas – tai viena iš „kitų sankcijų“ pagal Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktą ( 20 ).

46.

Dėl reikalavimo atlyginti žalą Teisingumo Teismas, nukrypdamas nuo generalinio advokato M. Wathelet analizės, nurodė, kad toks atlyginimas nėra sankcija, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal šio reglamento 88 straipsnio 2 dalį šiam reikalavimui taikytina teisė – tai Bendrijos dizaino teismo, į kurį kreiptasi, valstybės nacionalinė teisė, įskaitant jos tarptautinę privatinę teisę ( 21 ).

47.

Dėl reikalavimo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, nors Teisingumo Teismas aiškia nėra nusprendęs, kad toks reikalavimas reiškia sankciją, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 89 straipsnio 1 dalies d punktą, reikia konstatuoti, kad jis Sprendime H. Gautzsch Großhandel nusprendė, jog reikalavimas pateikti informaciją apie įmonės veiklą nėra sankcija, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą ( 22 ). Mano nuomone, informacija apie įmonės veiklą, kuri, beje, yra ekonominio pobūdžio, apima ir informaciją, pateikiamą šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Todėl manau, kad logiška manyti, jog reikalavimui pateikti informaciją, susijusią su buhalterine apskaita, pagal minėtą jurisprudenciją ir Reglamento Nr. 6/2002 88 straipsnio 2 dalį taikytina teisė – tai Bendrijos dizaino teismo, į kurį kreiptasi, valstybės nacionalinė teisė, įskaitant jos tarptautinę privatinę teisę.

48.

Dėl reikalavimo atšaukti prekes pažymėtina, kad jis, atrodo, yra panašus į reikalavimą konfiskuoti prekes, aiškiai nurodytą šio reglamento 89 straipsnio 1 dalies b punkte. Prekių atšaukimą galima apibrėžti kaip priemonę, kuria, prekę pateikus rinkai, siekiama sukliudyti vartotojui prekę vartoti ar naudoti ir (arba) informuoti jį apie galimą pavojų, jeigu jis prekę jau vartojo ar naudojo ( 23 ), o prekių konfiskavimas – tai priemonė, kuria siekiama sukliudyti pateikti prekę rinkai. Nors abi priemonės priklauso ne tai pačiai prekių platinimo grandinės daliai, jos yra privalomojo pobūdžio ir jomis abiem siekiama užtikrinti faktinį atitinkamos intelektinės nuosavybės teisės paisymą ir įgyvendinimą garantuojant, kad jokios teises pažeidžiančios prekės nebebus platinamos rinkoje arba bus platinama tik mažai tokių prekių. Todėl manau, kad reikalavimą atšaukti prekes reikia laikyti viena iš „kitų sankcijų“, nurodytų minėto reglamento 89 straipsnio 1 dalies d punkte.

49.

Dėl reikalavimo paskelbti teismo sprendimą, kuris, beje, visada pateikiamas vykstant tokio pobūdžio ginčams, manau, kad toks paskelbimas taip pat laikytinas sankcija pagal šią nuostatą. Iš tikrųjų tai yra priverstinė priemonė, pagal kurią teisių pažeidėjas privalo savo lėšomis paskelbti teismo sprendimą internete arba spaudoje, kad būtų nutraukti teises pažeidžiantys veiksmai.

50.

Galiausiai dėl reikalavimo padengti su advokato paslaugomis susijusias išlaidas pažymėtina, kad tai reikalavimas dėl vykstant procesui patirtų išlaidų, taigi šio padengimo negalima laikyti viena iš „kitų sankcijų“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.

51.

Taigi, mano manymu, Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „kitos sankcijos“ apima reikalavimus, kaip antai teises pažeidžiančių prekių sunaikinimą, šių prekių atšaukimą ir teismo sprendimo paskelbimą. Priešingai, į šios sąvokos taikymo sritį nepatenka reikalavimai atlyginti žalą, pateikti su įmonės buhalterine apskaita susijusią informaciją ir padengti su advokato paslaugomis susijusias išlaidas.

52.

Patikslinus sąvoką „kitos sankcijos“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktą, reikia nustatyti, kokia teisė taikytina įvairiems papildomiems reikalavimams, kuriuos Nintendo pateikė pagrindinėje byloje.

53.

Reglamento „Roma II“ 8 straipsnio 2 dalyje dėl taikytinos teisės nustatyta, kad „nesutartinių prievolių, atsirandančių dėl vieningo pobūdžio Bendrijos intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo, atveju klausimams, kurie nereglamentuojami atitinkamu Bendrijos teisės aktu, taikoma šalies, kurioje buvo įvykdyti teises pažeidžiantys veiksmai, teisė“. Iš šios nuostatos aiškinimo a contrario aiškiai matyti, kad jei „klausimai“ reglamentuojami konkrečiu Bendrijos teisės aktu, prireikus būtent pagal jį nustatoma taikytina teisė. Taigi nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, kokia teisė taikytina Nintendo pateiktiems papildomiems reikalavimams, pirmiausia reikia remtis Reglamentu Nr. 6/2002.

54.

Šiuo klausimu pačiame šio reglamento 88 straipsnyje „Taikytina teisė“ daroma nuoroda į konkrečias šio reglamento nuostatas, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Bendrijos dizainų teismai taiko šio reglamento nuostatas“. Taigi dėl Nintendo papildomų reikalavimų reikia konstatuoti, kad vieni jų laikytini „kitomis sankcijomis“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 89 straipsnio 1 dalies d punktą, o kitiems taikytina šio reglamento 88 straipsnio 2 dalis.

55.

Dėl reikalavimų, kuriems taikytinas Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktas, pažymėtina, kad, kiek man žinoma, Teisingumo Teismas dar nėra aiškinęs sąvokos „valstybė narė, kurioje buvo padaryti teisių pažeidimo veiksmai arba buvo iškilusi tokių veiksmų grėsmė“, nagrinėdamas su Bendrijos dizainu susijusią bylą. Tačiau Teisingumo Teismas turėjo progą patikslinti šią sąvoką, kai buvo sprendžiami ginčai, susiję su Europos Sąjungos prekių ženklu ir jurisdikcija ( 24 ).

56.

Kaip ir Komisija, manau, kad ši jurisprudencija taikytina šioje byloje. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas Sprendime Coty Germany nusprendė, kad sąvoka „valstybės narės, kurioje įvyko <…> teisių pažeidimas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 93 straipsnio 5 dalį, yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka ( 25 ). Taigi beveik toks pat tokių pačių sąvokų vartojimas ( 26 ) Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punkte, aplinkybė, kad pastaruoju reglamentu reglamentuojama teisės, kylančios iš intelektinės nuosavybės, apsaugos taikymo sritis, ir aplinkybė, kad ši apsauga, kaip ir Europos Sąjungos prekių ženklo apsauga, yra vienodo pobūdžio ir lemia pasekmes visoje Sąjungos teritorijoje, patvirtina tai, kad Reglamente Nr. 6/2002 ir Reglamente Nr. 40/94 vartojamos sąvokos turi būti aiškinamos vienodai.

57.

Šiuo klausimu pažymėtina, jog Teisingumo Teismas Sprendime Coty Germany nusprendė, kad „sąvoka „valstyb[ė] nar[ė], kurioje įvyko <…> teisių pažeidimas“ suponuoja <…>, kad šis sąsajos veiksnys susijęs su šį teisių pažeidimą padariusio asmens aktyviais veiksmais. Todėl šioje nuostatoje numatytas sąsajos veiksnys reiškia valstybę narę, kurios teritorijoje įvyko nurodytą pažeidimą sukėlęs įvykis arba jis gresia įvykti, o ne valstybę narę, kurios teritorijoje kilo minėto teisių pažeidimo pasekmių.“ ( 27 )

58.

Taigi siekiant nustatyti Nintendo papildomiems reikalavimams, patenkantiems į Reglamento Nr. 6/2002 taikymo sritį, taikytiną teisę reikia atsižvelgti būtent į teises pažeidusio asmens aktyvių veiksmų vietą. Nagrinėjamu atveju galėtų kilti sunkumų nustatant šių aktyvių veiksmų vietą, nes teises pažeidžiantys veiksmai susiję su keliomis valstybėmis narėmis. Tačiau, mano manymu, veiksmas, lėmęs šį pažeidimą, yra vienintelis ir šiuo atveju įvykęs vienos valstybės narės, būtent Prancūzijos, teritorijoje. Iš tikrųjų primintina, kad šioje byloje aptariamos prekės buvo pagamintos Prancūzijoje. Akivaizdu, kad jei šios prekės nebūtų buvusios pagamintos, jomis nebūtų buvę prekiauta įvairių valstybių narių rinkose ir teisių pažeidimo veiksmas paprasčiausiai nebūtų įvykęs.

59.

Taigi manau, kad Nintendo papildomiems reikalavimams, patenkantiems į Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punkto taikymo sritį, taikytina teisė yra Prancūzijos teisė.

60.

Dėl kitų papildomų reikalavimų, patenkančių į šio reglamento 88 straipsnio 2 dalį, primintina, kad joje daroma nuoroda į Bendrijos dizaino teismo, į kurį kreiptasi, valstybės nacionalinę teisę, įskaitant jos tarptautinę privatinę teisę. Tačiau, kaip pažymi pagrindinės bylos šalys, tarptautinė privatinė teisė, kiek tai susiję su nesutartinėmis prievolėmis, atsirandančiomis dėl vienodo pobūdžio Bendrijos intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo, yra suderinta reglamento „Roma II“ 8 straipsnio 2 dalimi. Taigi, mano manymu, ši nuostata ir taikytina minėtiems reikalavimams.

61.

Minėtoje nuostatoje nurodyta, kad taikytina teisė – tai „šalies, kurioje buvo įvykdyti [vieningo pobūdžio Bendrijos intelektinės nuosavybės teisę] pažeidžiantys veiksmai, teisė“. Šios sąvokos Teisingumo Teismas dar nėra aiškinęs. Mano nuomone, ji neturi būti apibrėžiama kitaip nei sąvoka, vartojama Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punkte.

62.

Iš tikrųjų, nors Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė, kad, remiantis Reglamento Nr. 6/2002 88 straipsnio 2 dalimi ir šio reglamento 89 straipsnio 1 dalies d punktu, tam pačiam ginčui gali būti taikoma skirtinga teisė, mano manymu, vėliau priėmus reglamentą „Roma II“, kuriuo šioje srityje suderinama tarptautinė privatinė teisė, dar labiau padidėja teisinis saugumas, kiek tai susiję su šios rūšies ginčais, taigi ir taikytinos teisės nuspėjamumas. Beje, tai vienas tikslų, kurių siekiama pastaruoju reglamentu ( 28 ).

63.

Be to, dėl akivaizdžių priežasčių, susijusių su teisės nuspėjamumu, pačiame reglamente „Roma II“ nurodytas bendras sąsajos su šalimi, kurioje tiesiogiai padaryta žala, veiksnys, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalyse atsirado netiesioginių pasekmių ( 29 ).

64.

Taigi sąvoką „šali[s], kurioje buvo įvykdyti [vieningo pobūdžio Bendrijos intelektinės nuosavybės teisę] pažeidžiantys veiksmai“, vartojamą reglamento „Roma II“ 8 straipsnio 2 dalyje, aiškinant kitaip, nei yra išaiškinta sąvoka „valstybė narė, kurioje buvo padaryti teisių pažeidimo veiksmai arba buvo iškilusi tokių veiksmų grėsmė“, vartojama Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punkte, būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas, kiek tai susiję su ginčais, kai atsižvelgiant į didelę vietų, kuriose gali atsirasti su teisės pažeidimu susijusios žalos pasekmių, įvairovę ir gausą kaip tik yra reikalingas didesnis teisinis saugumas.

65.

Taigi, mano nuomone, reglamento „Roma II“ 8 straipsnio 2 dalyje pateikta sąvoka aiškintina taip pat, kaip Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punkte pateikta sąvoka.

66.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad Reglamento Nr. 6/2002 89 straipsnio 1 dalies d punktą ir reglamento „Roma II“ 8 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ieškinyje dėl teisių pažeidimo nurodytiems papildomiems reikalavimams, t. y. sunaikinti teises pažeidžiančias prekes, atšaukti šias prekes, paskelbti teismo sprendimą, atlyginti žalą, pateikti su įmonės buhalterine apskaita susijusią informaciją ir padengti su advokato paslaugomis susijusias išlaidas, taikytina teisė – tai valstybės narės, kurioje įvyko ar gresia įvykti nurodytą teisių pažeidimą lemiantis veiksmas, teisė.

67.

Nagrinėjamu atveju nurodytą teisių pažeidimą lemiantis veiksmas yra teises pažeidžiančių prekių gaminimas.

68.

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 6/2002 20 straipsnio 1 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „atgaminimas citavimo [iliustravimo] tikslais“ apima atvejį, kai trečiasis asmuo naudoja prekių, kuriose pritaikytas saugomas Bendrijos dizainas, vaizdą siekdamas parduoti savo paties prekes.

69.

Pirmiausia primintina, kad išimtinės teisės, siejamos su Bendrijos dizainu, leidžia jo savininkui uždrausti bet kuriam trečiajam asmeniui naudoti šį dizainą, pavyzdžiui, gaminti ar pateikti rinkai prekę, kurioje pritaikytas šis dizainas ( 30 ). Tačiau išimtiniais atvejais šios teisės gali būti apribotos. Minėto reglamento 20 straipsnio 1 dalies c punkte, be kita ko, nustatyta, kad Bendrijos dizaino suteikiamomis teisėmis nesinaudojama atgaminant iliustravimo tikslais.

70.

Nagrinėjamu atveju viena iš dviejų atsakovių, Prancūzijos BigBen, naudoja prekių, kuriose pritaikytas Nintendo įregistruotas Bendrijos dizainas, vaizdą siekdama reklamuoti savo pačios parduodamas prekes – priedus, tinkančius naudojant aptariamas Nintendo prekes.

71.

Reglamento Nr. 6/2002 20 straipsnio 1 dalies c punkte dėl veiksmų, kurie gali būti laikomi atgaminimu iliustravimo tikslais, nustatytos kelios sąlygos, t. y. šie veiksmai turi atitikti sąžiningo verslo normas, privaloma nurodyti šaltinį, iš kur paimtas dizainas, ir jie neturi nepagrįstai trukdyti tuo dizainu įprastai naudotis.

72.

Taigi reikia, pirma, nustatyti, ar tai, kad trečiasis asmuo naudoja prekių, kuriose pritaikytas saugomas Bendrijos dizainas, vaizdą siekdamas prekiauti savo paties prekėmis, iš esmės gali reikšti atgaminimą ir ar tuo siekiama iliustruoti.

73.

Kaip pažymi Dominique Kaesmacher ir Théodora Stamos, „ši sąvoka turi būti aiškinama kuo plačiau. Ji pirmiausia susijusi su bet kuriuo tiesioginiu ar netiesioginiu (nuotoliniu), visišku ar daliniu, laikinu ar nuolatiniu atgaminimu, neatsižvelgiant į jo būdą ir formą, naudojant tokios pačios ar kitos rūšies laikmeną.“ ( 31 ) Neabejotina, kad pagrindinėje byloje aptariamas veiksmas reiškia atgaminimą, nes juo prekių, kuriose pritaikytas Nintendo įregistruotas Bendrijos dizainas, vaizdai pateikiami ant pakuočių ir Prancūzijos BigBen interneto svetainėje.

74.

Kalbant apie šiuo veiksmu siekiamą tikslą, sąvoka illustration („citavimas [iliustravimas]“), vartojama Reglamento Nr. 6/2002 versijoje prancūzų kalba, skiriasi nuo atitinkamos sąvokos šio reglamento versijoje anglų kalba, kurioje vartojama sąvoka citation. Tačiau, esant neatitikimų Sąjungos teisės akto kalbinėse versijose, atitinkama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kurio dalis ji yra, bendrą sistemą ir tikslą ( 32 ).

75.

Mano nuomone, atsižvelgiant į šio reglamento bendrą sistemą ir tikslą, neatrodo, kad sąvoką „citavimas [iliustravimas]“ reikia aiškinti labai siaurai. Iš tikrųjų šiuo reglamentu – juo suteikiama Bendrijos dizaino apsauga – siekiama, kad būtų skatinamas naujoviškumas ir kad Sąjunga dėl to taptų konkurencingesnė ( 33 ). Tačiau kliūčių įmonei, gaminančiai naujas prekes, kurias siekiama suderinti su rinkoje jau esančiomis prekėmis – kurių Bendrijos dizainas priklauso kitai įmonei, – sudarymas neabejotinai gali atgrasyti nuo naujovių.

76.

Taigi, kaip ir prekių ženklų teisės srityje, veiksminga Bendrijos dizaino apsauga siekiamą tikslą reikia suderinti su trečiųjų asmenų, prekiaujančių priedais, kuriuose pritaikytas saugomas Bendrijos dizainas, interesais, atsižvelgiant pirmiausia į vidaus rinkos poreikius ( 34 ), kaip antai laisvą prekių judėjimą ( 35 ) ir laisvą konkurenciją, taip pat naujoviškumo skatinimą.

77.

Be to, mano manymu, atgaminant registruotąjį Bendrijos dizainą iliustravimo ( 36 ) tikslais paprasčiausiai siekiama paaiškinti, kaip naudoti vieną prekę, kuri yra kitos prekės priedas.

78.

Taigi tai, kad trečiasis asmuo naudoja prekių, kuriose pritaikytas saugomas Bendrijos dizainas, vaizdą siekdamas prekiauti savo paties prekėmis, reiškia iliustruojamojo pobūdžio veiksmą.

79.

Antra, dėl sąlygų, kurias turi įvykdyti trečiasis asmuo, kad galėtų atlikti tokį veiksmą, visų pirma manau, kad šaltinio nurodymą sunku ginčyti. Iš tikrųjų nuoroda turi leisti nustatyti registruotojo Bendrijos dizaino komercinę kilmę, t. y. apie prekes gerai nusimanantys vartotojai turi iš pirmo žvilgsnio galėti nustatyti, su kokiu prekių ženklu ar kokia įmone asocijuojasi trečiojo asmens parduodama prekė.

80.

Taip pat manau, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Bendrijos dizaino kilmės nurodymui. Dėl pardavimo naudojantis interneto svetaine Teisingumo Teismas jau turėjo progą patikslinti, kiek tai susiję su Europos Sąjungos prekių ženklu, kad trikdoma prekių ženklo kilmės nurodymo funkcija, kai iš skelbimo, kuris pasirodo surinkus raktinį žodį, įprastai informuotas ir pakankamai pastabus interneto vartotojas negali arba sunkiai gali suprasti, ar skelbime nurodytų prekių arba paslaugų kilmė siejama su prekių ženklo savininku arba su juo ekonomiškai susijusia įmone, ar trečiuoju asmeniu ( 37 ).

81.

Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 6/2002 kontekstą ir tikslą, mano manymu, ši analizė taikytina šaltinio nurodymui atgaminant Bendrijos dizainą. Nagrinėjamu atveju nacionalinis teismas turi nustatyti, ar nuoroda „skirta „Wii““, kuri matyti ant pakuočių ir interneto svetainėje pateikiamoje reklamoje, susijusioje su Prancūzijos BigBen prekėmis, atitinka šią sąlygą.

82.

Dėl atgaminimo suderinamumo su sąžininga komercine veikla sąlygos pažymėtina, kad iš Direktyvos 2005/29/EB ( 38 ) 5 straipsnio matyti, jog komercinė veikla yra nesąžininga, jei, viena vertus, prieštarauja profesinio atidumo reikalavimams ir, kita vertus, iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo, kurį prekė pasiekia arba kuriam yra skirta, ekonominį elgesį siūlomos prekės atžvilgiu. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kopijavimo aparatų gamintojo prekių numerių nurodymas konkurento tiekėjo kataloguose šalia šio tiekėjo gaminamų atsarginių dalių numerių neleidžia jam nepagrįstai pasinaudoti šių aparatų gamintojo prekių ženklo žinomumu, nes nagrinėjamu atveju vartotojai nesieja prekių ženklo žinomumo su konkurento tiekėjo prekėmis ( 39 ).Taigi nacionalinis teismas, mano nuomone, turės nustatyti, ar Nintendo prekės, kaip antai vaizdo žaidimo valdymo pulto nuotolinio valdymo prietaiso, vaizdo atgaminimu siekiant parduoti šiam nuotolinio valdymo prietaisui skirtą priedą nesukeliama neaiškumų vartotojui ir jis neapgaunamas.

83.

Galiausiai dėl sąlygos, kad neturi būti trukdoma Bendrijos dizainu įprastai naudotis, esu tos nuomonės, kad šio dizaino savininkas prireikus turi pateikti tokio trukdymo įrodymą, o nacionalinis teismas – šį įrodymą išnagrinėti.

84.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, manau, jog Reglamento Nr. 6/2002 20 straipsnio 1 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „atgaminimas citavimo [iliustravimo] tikslais“ apima atvejį, kai trečiasis asmuo naudoja prekių, kuriose pritaikytas saugomas Bendrijos dizainas, vaizdą siekdamas parduoti savo paties prekes. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar šis atgaminimas suderinamas su sąžininga komercine veikla, ar juo nėra nepagrįstai trukdoma šiuo dizainu įprastai naudotis ir ar nurodytas šaltinis, iš kur šis dizainas paimtas.

85.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau į Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip: