201806150331954932018/C 231/03822016CJC23120180702LT01LTINFO_JUDICIAL201805083421

Byla C-82/16: 2018 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Raad voor Vreemdelingenbetwistingen (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) K.A. ir kt. / Belgische Staat (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija — SESV 20 straipsnis — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — 7 ir 24 straipsniai — Direktyva 2008/115/EB — 5 ir 11 straipsniai — Trečiosios šalies pilietis, kuriam taikomas draudimas atvykti į šalį — Prašymas leisti gyventi šalyje, pateiktas šeimos susijungimo su Europos Sąjungos piliečiu, kuris niekada nesinaudojo savo judėjimo laisve, tikslu — Atsisakymas nagrinėti prašymą)


C2312018LT310120180508LT00033142

2018 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Raad voor Vreemdelingenbetwistingen (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) K.A. ir kt. / Belgische Staat

(Byla C-82/16) ( 1 )

„(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija — SESV 20 straipsnis — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — 7 ir 24 straipsniai — Direktyva 2008/115/EB — 5 ir 11 straipsniai — Trečiosios šalies pilietis, kuriam taikomas draudimas atvykti į šalį — Prašymas leisti gyventi šalyje, pateiktas šeimos susijungimo su Europos Sąjungos piliečiu, kuris niekada nesinaudojo savo judėjimo laisve, tikslu — Atsisakymas nagrinėti prašymą)“

2018/C 231/03Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad voor Vreemdelingenbetwistingen

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: K.A., M.Z., M.J., N. N. N., O.I.O., R.I., B.A.

Atsakovė: Belgische Staat

Rezoliucinė dalis

1.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, būtent jos 5 ir 11 straipsniai, turi būti aiškinama kaip nedraudžianti valstybės narės praktikos, kai prašymas išduoti leidimą gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslu, pateiktas jos teritorijoje trečiosios šalies piliečio, šios valstybės narės pilietybę turinčio ir teise laisvai judėti nepasinaudojusio Sąjungos piliečio šeimos nario, nenagrinėjamas vien tuo pagrindu, kad šiam trečiosios šalies piliečiui taikomas draudimas atvykti į šalį.

2.

SESV 20 straipsnis turi būti aiškinamas taip:

jis draudžia valstybės narės praktiką, kai toks prašymas nenagrinėjamas vien tokiu pagrindu, neatsižvelgiant į tai, ar tarp šių Sąjungos piliečio ir trečiosios šalies piliečio yra toks priklausomumo santykis, kad, atsisakius pastarajam suteikti išvestinę teisę gyventi šalyje, Sąjungos pilietis iš tikrųjų būtų priverstas išvykti iš Sąjungos teritorijos ir taip netektų galimybės veiksmingai naudotis pagrindinėmis jo statuso suteikiamomis teisėmis,

kai Sąjungos pilietis yra pilnametis asmuo, priklausomumo santykis, pagrindžiantis sprendimą atitinkamos trečiosios šalies piliečiui suteikti pagal šį straipsnį išvestinę teisę gyventi šalyje, gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais, kai, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamas asmuo niekaip negali būti atskirtas nuo savo šeimos nario, nuo kurio jis priklauso,

kai Sąjungos pilietis yra nepilnametis, tokio priklausomumo santykio vertinimas turi būti pagrįstas siekiu užtikrinti vaiko interesą, kai atsižvelgiama į visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, be kita ko, į vaiko amžių, fizinį ir emocinį išsivystymą, emocinio ryšio su kiekvienu iš tėvų laipsnį ir grėsmę, kurią išsiskyrimas su vienu iš tėvų, trečiosios šalies piliečiu, sukeltų šio vaiko raidai; siekiant įrodyti tokį priklausomumo santykį, nepakanka biologinių arba teisinių šeimos santykių su šiuo trečiosios šalies piliečiu ir nebūtina, kad jis gyventų kartu su vaiku,

nesvarbu, jog priklausomumo santykis, kuriuo remiasi trečiosios šalies pilietis, grįsdamas prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslais, atsirado jau priėmus dėl jo sprendimą uždrausti atvykti į šalį,

nesvarbu, jog sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į šalį yra galutinis tuo momentu, kai šis pateikia prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslais;

nesvarbu, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui, pateikusiam prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslu, atvykti į šalį grindžiamas tuo, kad jis neįvykdė prievolės grįžti; kai toks sprendimas buvo pagrįstas viešosios tvarkos pagrindais, jais remtis priimant sprendimą nesuteikti šiam trečiosios šalies piliečiui pagal šį straipsnį išvestinės teisės gyventi šalyje galima tik jeigu, konkrečiai įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgus į proporcingumo principą, atitinkamo vaiko arba vaikų interesus ir pagrindines teises, matyti, kad suinteresuotasis asmuo kelia tikrą, esamą ir didelę grėsmę viešajai tvarkai.

3.

Direktyvos 2008/115 5 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis nacionalinę praktiką, pagal kurią dėl trečiosios šalies piliečio, dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas grąžinti – ir jis tebegalioja – ir nustatytas draudimas atvykti į šalį, sprendimas grąžinti priimamas neatsižvelgiant į su jo šeimos gyvenimu susijusias aplinkybes, visų pirma nepilnamečių vaikų interesus, nurodytas prašyme išduoti leidimą gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslu, pateikiamame po to, kai jau nustatytas draudimas atvykti į šalį, išskyrus atvejį, kai suinteresuotasis asmuo galėjo šiomis aplinkybėmis remtis anksčiau.


( 1 ) OL C 145, 2016 4 25.