1. 

Apeliaciniu skundu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (toliau – EUIPO) Teisingumo Teismo prašo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, priimtą byloje T‑24/13 ( 2 ). Tuo sprendimu Bendrasis Teismas panaikino EUIPO apeliacinės tarybos sprendimą, kuriuo panaikintas Protestų skyriaus sprendimas tiek, kiek jame konstatuota, kad įrodyta, jog ankstesni prekių ženklai buvo iš tikrųjų naudojami.

2. 

Šioje byloje keliami du pagrindiniai klausimai. Jie abu visų pirma susiję su sąvoka „naudojimas iš tikrųjų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 207/2009 ( 3 ) 15 straipsnį. Pirma, ši byla susijusi su apsaugos, kuri turėtų būti suteikta ankstesniam prekių ženklui tais atvejais, kai jį registruojant buvo bendrai nurodyta tam tikra prekių ir paslaugų klasė, tačiau nebuvo pateikta konkrečios nuorodos į prekes bei paslaugas, kurioms toks prekių ženklas skirtas, apimtimi. Šiuo požiūriu šioje byloje Teisingumo Teismas turi progą išaiškinti savo jurisprudenciją, kuri išplaukia iš sprendimų IP Translator ( 4 ) ir Praktiker ( 5 ). Antra, šioje byloje Teisingumo Teismas turi išaiškinti, kaip turėtų būti vertinamas sudėtinio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų, kai praktikoje toks prekių ženklas naudojamas sutrumpinta forma.

3.

Reglamento dėl prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Jeigu per penkerius metus nuo įregistravimo savininkas nepradėjo iš tikrųjų naudoti Bendrijos prekių ženklo Bendrijoje juo žymėdamas prekes arba paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, Bendrijos prekių ženklui taikomos šiame reglamente numatytos sankcijos, išskyrus atvejus, kai ženklas nebuvo naudojamas dėl tinkamų priežasčių.

Taikant pirmą pastraipą naudojimas taip pat yra:

<…>“

4.

Reglamento dėl prekių ženklo 28 straipsnyje numatyta:

„Prekės ir paslaugos, kurioms paduodama paraiška Bendrijos prekių ženklui, klasifikuojamos pagal [į]gyvendinimo reglamente nurodytą klasifikavimo sistemą.“

5.

Pagal Reglamento dėl prekių ženklo 42 straipsnio 2 dalį reglamentuojamas protesto nagrinėjimas. Joje numatyta:

„Pareiškėjo prašymu padavęs protestą ankstesnio Bendrijos prekių ženklo savininkas turi pateikti įrodymus, kad penkerius metus iki paraiškos Bendrijos prekių ženklui paskelbimo ankstesnis Bendrijos prekių ženklas Bendrijoje iš tikrųjų buvo naudojamas žymint prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas, ir kurias savininkas mini pagrįsdamas protestą, arba kad buvo rimtų priežasčių ženklo nenaudoti, jeigu tą dieną ankstesnis Bendrijos prekių ženklas yra buvęs registruotas ne mažiau kaip penkerius metus. Nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, protestas atmetamas. Jeigu ankstesnis Bendrijos prekių ženklas buvo naudojamas žymint tiktai dalį prekių ar paslaugų, kurioms jis yra įregistruotas, nagrinėjant protestą prekių ženklas laikomas įregistruotu tiktai tai prekių ar paslaugų daliai.“

6.

Reglamento (EB) Nr. 2868/95 ( 6 ) 2 taisyklėje „Prekių ir paslaugų sąrašas“ numatyta:

7.

Skundžiamame sprendime išdėstytos toliau nurodytos bylos aplinkybės.

8.

2009 m. rugpjūčio 13 d. Isabel Del Rio Rodríguez pateikė EUIPO paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą pagal Reglamentą dėl prekių ženklo.

9.

Ji siekė kaip prekių ženklą įregistruoti vaizdinį žymenį, kuriame buvo žodiniai elementai CACTUS OF PEACE CACTUS DE LA PAZ.

10.

Prekės ir paslaugos, kurioms buvo siekiama įregistruoti prekių ženklą, priskirtos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (toliau – Nicos klasifikacija) ( 7 ) 31, 39 ir 44 klasių.

11.

Prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2009 m. gruodžio 14 d.

12.

2010 m. kovo 12 d.Cactus SA (toliau – Cactus) pagal Reglamento dėl prekių ženklo 41 straipsnį padavė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos.

13.

Šį protestą Cactus grindė savo anksčiau įregistruotais Bendrijos prekių ženklais (toliau – Cactus ankstesni prekių ženklai). Konkrečiau kalbant, protestas buvo grindžiamas, pirma, žodiniu Bendrijos prekių ženklu CACTUS (toliau – ankstesnis žodinis prekių ženklas), įregistruotu 2002 m. spalio 18 d. 2, 3, 5–9, 11, 16, 18, 20, 21, 23–35, 39, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms ( 8 ). Antra, protestas buvo grindžiamas vaizdiniu Bendrijos prekių ženklu (toliau – ankstesnis vaizdinis prekių ženklas), įregistruotu 2001 m. balandžio 6 d. toms pačioms prekėms ir paslaugoms, kurioms buvo skirtas žodinis prekių ženklas, išskyrus prie 31 klasės priskirtus „maisto produktus, nepriskirtus prie kitų klasių; natūralius augalus ir gėles, sėklas; šviežius vaisius ir daržoves“.

14.

Protestas, kuris buvo grindžiamas Reglamento dėl prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktu, paduotas dėl visų prekių ir paslaugų, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, ir jame nurodytos visos prekės bei paslaugos, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai.

15.

2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Protestų skyrius patenkino protestą dėl prie 31 klasės priskirtų „sėklų, natūralių augalų ir gėlių“, taip pat dėl prie 44 klasės priskirtų „daržininkystės, daigynų paslaugų, sodininkystės“, kuriems skirtas ankstesnis žodinis prekių ženklas. Todėl buvo atsisakyta įregistruoti prašomą prekių ženklą toms prekėms ir paslaugoms, tačiau jį leista įregistruoti 39 klasės paslaugoms.

16.

Protestų skyrius, be kita ko, manė, kad po to, kai I. Del Rio Rodríguez paprašė Cactus įrodyti, jog ankstesni prekių ženklai buvo iš tikrųjų naudojami, pareiškėjos pateikti įrodymai atskleidė, kad ankstesnis žodinis prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas prie 31 klasės priskirtiems „natūraliems augalams ir gėlėms, sėkloms; šviežiems vaisiams ir daržovėms; išskyrus kaktusus, kaktusų sėklas ir bendrai kaktusų šeimos augalus ir sėklas“, taip pat prie 35 klasės priskirtoms „mažmeninės prekybos natūraliais augalais ir gėlėmis, sėklomis; šviežiais vaisiais ir daržovėmis“ paslaugoms.

17.

2011 m. rugsėjo 28 d. I. Del Rio Rodríguez pateikė apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimą.

18.

2012 m. spalio 19 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO antroji apeliacinė taryba patenkino apeliaciją ir atmetė visą protestą. Ji visų pirma nurodė, kad Protestų skyrius klydo, kai manė, jog Cactus pateikė įrodymų dėl to, kad iš tikrųjų naudojo savo ankstesnius prekių ženklus prie 35 klasės priskirtoms „mažmeninės prekybos natūraliais augalais ir gėlėmis, sėklomis; šviežiais vaisiais ir daržovėmis“ paslaugoms. Konkrečiai kalbant, Apeliacinė taryba nustatė, kad: i) Cactus ankstesni prekių ženklai nebuvo skirti šioms paslaugoms; ii) nors Cactus teigė, kad jos prekių ženklai buvo naudojami „universalinių parduotuvių paslaugoms“, jos ankstesni prekių ženklai ne tik nebuvo skirti šioms paslaugoms, bet ir nebuvo įrodyta, kad jie iš tikrųjų buvo joms naudojami; ir iii) prie 35 klasės priskirtos „universalinių parduotuvių ir prekybos centrų verslo vadybos“ paslaugos, kurioms skirti ankstesni Cactus prekių ženklai, atitinka verslo vadybos paslaugas, kurios teikiamos trečiosioms įmonėms, todėl turėtų būti laikoma, kad tokios paslaugos skiriasi nuo mažmeninės prekybos paslaugų savo pobūdžiu, tikslu ir galutiniais vartotojais, kuriems jos skirtos. Apeliacinė taryba taip pat manė, jog Cactus nepateikė įrodymų, kad Cactus ankstesni prekių ženklai buvo iš tikrųjų naudojami prekėms arba paslaugoms, kurioms jie skirti, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 14 d. iki 2009 m. gruodžio 13 d.

19.

2013 m. sausio 21 d.Cactus pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme ir paprašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

20.

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą, kiek juo atmestas protestas motyvuojant tuo, kad Cactus ankstesni prekių ženklai nebuvo skirti 35 klasės „mažmeninės prekybos natūraliais augalais ir gėlėmis, sėklomis; šviežiais vaisiais ir daržovėmis“ paslaugoms, ir dėl prie 31 klasės priskirtų „natūralių augalų ir gėlių, sėklų“, o likusią ieškinio dalį atmetė.

21.

2015 m. rugsėjo 22 d. pateiktu apeliaciniu skundu EUIPO Teisingumo Teismo prašo:

22.

Cactus prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

23.

Per 2017 m. kovo 29 d. teismo posėdį buvo išklausytos šalys.

24.

Grįsdama apeliacinį skundą EUIPO nurodo du pagrindus.

25.

Remdamasi pirmuoju pagrindu ji teigia, kad skundžiamu sprendimu pažeistas Reglamento dėl prekių ženklo 28 straipsnis, siejamas su įgyvendinimo reglamento 2 taisykle, nes pagal jį 35 klasės antraštė apima visas tai klasei priklausančias paslaugas.

26.

Remdamasi antruoju pagrindu EUIPO nurodo, kad skundžiamu sprendimu pažeistos Reglamento dėl prekių ženklo 42 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis, nes Bendrasis Teismas nustatė, jog vaizdinio elemento, būtent logotipo, kuriame pavaizduotas stilizuotas kaktusas, naudojimas be žodinio elemento nepakeičia įregistruoto vaizdinio prekių ženklo skiriamojo požymio.

27.

Šis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su galimybe įregistruoti prekių ženklus, skirtus mažmeninės prekybos paslaugoms, ir su klasių antraščių naudojimu prekėms ir paslaugoms, kurioms skirtas prekių ženklas, nurodyti. Juo taip pat keliamas svarbus klausimas dėl EUIPO paskelbtų su jos registravimo praktika susijusių pranešimų įtakos prekių ženklo suteikiamos apsaugos apimčiai.

28.

Kalbant plačiau, šis pagrindas susijęs su apsaugos, kuri turi būti suteikta ankstesniam prekių ženklui, apimtimi tais atvejais, kai Nicos klasifikacijos bendros klasių antraštės naudojamos prekėms ir paslaugoms, kurioms skirtas prekių ženklas, nurodyti. Po to, kai buvo įregistruoti Cactus ankstesni prekių ženklai, Teisingumo Teismo jurisprudencija buvo apribota galimybė prekių ženklo paraiškas teikiantiems asmenims prie prekių ir paslaugų, kurioms skirtas prekių ženklas, nurodyti tik bendrąsias klasių antraštes. Šioje jurisprudencijoje taip pat paaiškinta, kokioms sąlygoms esant gali būti leidžiama registruoti prekių ženklus, skirtus mažmeninės prekybos paslaugoms.

29.

Viena vertus, Sprendime IP Translator Teisingumo Teismas konstatavo, kad „norėdamas įvykdyti <…> aiškumo ir tikslumo reikalavimus nacionalinio prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo, kuris vartoja visas Nicos klasifikacijos konkrečios klasės antraštės bendrąsias sąvokas, kad identifikuotų prekes ar paslaugas, kurioms prašo prekių ženklo apsaugos, privalo patikslinti, ar jo registracijos paraiška apima visas prekes ar paslaugas, nurodytas atitinkamos konkrečios klasės abėcėliniame sąraše, ar tik tam tikras iš jų. Tuo atveju, jeigu paraiška pateikta tik dėl tam tikrų minėtų prekių ar paslaugų, pareiškėjas privalo patikslinti, kurias iš šiai klasei priskiriamų prekių ar paslaugų apima paraiška.“ ( 9 )

30.

Kita vertus, Sprendime Praktiker Teisingumo Teismas konstatavo, kad, nors prekių ženklas gali būti skirtas mažmeninės prekybos paslaugoms, „iš pareiškėjo turi būti reikalaujama [paraiškoje] tiksliau apibrėžti prekes ar prekių rūšis, su kuriomis yra susijęs šių [paslaugų] teikimas“ ( 10 ).

31.

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas konstatavo, kad Teisingumo Teismo sprendime IP Translator išdėstytas teiginys neturi įtakos Cactus ankstesnių prekių ženklų suteikiamos apsaugos apimčiai ir kad nurodyta 35 klasės antraštė apima „visas prie tos klasės priskiriamas paslaugas“, įskaitant paslaugas, kurias sudaro mažmeninė prekyba. Bendrasis Teismas nurodė, kad ankstesnių Bendrijos prekių ženklų apsauga apima ir mažmeninės prekybos paslaugas, susijusias su prekyba bet kuriuo produktu, nes paraiškos įregistruoti šiuos prekių ženklus buvo paduotos prieš tai, kai Teisingumo Teismas priėmė Sprendimą Praktiker. Todėl Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ankstesnių Bendrijos prekių ženklų apsauga taikoma „mažmeninės prekybos natūraliais augalais ir gėlėmis, sėklomis; šviežiais vaisiais ir daržovėmis“ paslaugoms ( 11 ).

32.

EUIPO nurodo, kad Bendrasis Teismas neteisingai taikė jurisprudenciją, suformuotą Sprendime IP Translator, ir klydo, kai apribojo Sprendimo Praktiker taikymą Cactus ankstesniems prekių ženklams. EUIPO manymu, taip pažeistas Reglamento dėl prekių ženklo 28 straipsnis, siejamas su įgyvendinimo reglamento 2 taisykle. Kadangi nei pačios mažmeninės prekybos paslaugos, nei „mažmeninės prekybos natūraliais augalais ir gėlėmis, sėklomis; šviežiais vaisiais ir daržovėmis“ paslaugos nėra įtrauktos į 35 klasės abėcėlinį sąrašą, Cactus ankstesniems prekių ženklams apsauga šių paslaugų atžvilgiu netaikoma.

33.

Cactus mano, kad EUIPO argumentai netinkami ir kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

34.

Iš pradžių naudinga pažymėti, kad paraiškose įregistruoti Bendrijos prekių ženklus nurodomos prekės ir paslaugos klasifikuojamos pagal Nicos sutarties 1 straipsnyje nurodytą bendrąją klasifikaciją. Pagal įgyvendinimo reglamento 2 taisyklę prekių ir paslaugų sąrašas turi būti sudaromas taip, kad būtų aiškiai nusakomas prekių ir paslaugų pobūdis, taip pat pageidautina, kad kiekvienas vienetas būtų priskiriamas tik prie vienos Nicos klasifikacijos klasės.

35.

Kol Teisingumo Teismas nebuvo priėmęs Sprendimo IP Translator, EUIPO priimdavo prekių ženklų paraiškas, kuriose buvo nurodyta viena arba kelios klasių antraštės, ir nereikalaudavo papildomai nurodyti, kurioms prekėms ir paslaugoms skirtas prašomas prekių ženklas. Šiomis aplinkybėmis Tarnybos pirmininko pranešime Nr. 4/03 ( 12 ) buvo konkrečiau paaiškinta (tuometinės) Vidaus rinkos derinimo tarnybos praktika, susijusi su klasių antraštėmis. Viena vertus, buvo leidžiama vartoti klasių antraštes sudarančias bendrąsias sąvokas. Nė viena iš jų nebuvo laikoma pernelyg neaiškia arba neapibrėžta. Kita vertus, buvo manoma, kad tam tikros klasės visa antraštė apima visas prekes ir paslaugas, kurios gali būti priskirtos prie tokios klasės (visaapimantis požiūris).

36.

Kai 2012 m. birželio 19 d. buvo paskelbtas Sprendimas IP Translator, EUIPO pakeitė Pranešimą Nr. 4/03 Pranešimu Nr. 2/12 ( 13 ). Pastarajame numatytas skirtingas vertinimas atsižvelgiant į Bendrijos prekių ženklo paraiškos datą. Bendrijos prekių ženklo paraiškas 2012 m. birželio 21 d. arba vėliau pateikusiems asmenims numatytas aiškus reikalavimas nurodyti, kad prekių ženklas skirtas visoms į tam tikros klasės abėcėlinį sąrašą įtrauktoms prekėms ir paslaugoms. Dėl Bendrijos prekių ženklų, kurių paraiškos pateiktos prieš galutinę datą (2012 m. birželio 21 d.), laikoma, kad, kai vartojamos klasės antraštę sudarančios bendrosios sąvokos, paraiška apima visas į tam tikros klasės abėcėlinį sąrašą įtrauktas prekes arba paslaugas. Kaip jau minėta, anksčiau taikant visaapimantį požiūrį buvo laikoma, kad paraiška apima visas prekes arba paslaugas, priskirtas prie tam tikros klasės.

37.

Kaip nurodo EUIPO, skirtumas tarp, pirma, į tam tikros klasės abėcėlinį sąrašą įtrauktų prekių arba paslaugų ir, antra, prekių arba paslaugų, kurios gali būti priskirtos prie tokios konkrečios klasės, yra svarbus. Taip yra todėl, kad ne visos prekės ir paslaugos, kurios gali priklausyti tam tikrai klasei, nurodytos abėcėliniame sąraše.

38.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, išnagrinėsiu Teisingumo Teismo sprendime IP Translator pateikto teiginio dėl prieš priimant tą sprendimą įregistruotų prekių ženklų suteikiamos apsaugos apimties poveikį.

39.

Neseniai priimtame Sprendime Brandconcern, kuris buvo paskelbtas pasibaigus šios bylos rašytinei proceso daliai, išaiškinta Teisingumo Teismo sprendime IP Translator pateikto teiginio dėl prekių ženklų, įregistruotų prieš paskelbiant šį sprendimą, taikymo sritis ( 14 ).

40.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Teisingumo Teismas Sprendime Brandconcern konstatavo, kad Sprendime IP Translator išdėstytas jo teiginys skirtas ne jau įregistruotų prekių ženklų savininkams, o tik (naujas) prekių ženklų paraiškas teikiantiems asmenims. Konkrečiai kalbant, jis nurodė, kad ketino tik patikslinti reikalavimus, kurių privalo laikytis nacionalinių prekių ženklų paraiškas teikiantys asmenys, vartojantys tam tikros klasės antraštės bendrąsias sąvokas, kad identifikuotų prekes ar paslaugas, kurioms prašo prekių ženklo apsaugos. Tokie reikalavimai skirti užtikrinti, kad būtų įmanoma tiksliai nustatyti prekių ženklo suteikiamą apsaugą, kai pareiškėjas vartoja visas tam tikros klasės antraštės nuorodas. Teisingumo Teismas taip pat paaiškino, kad Sprendimas IP Translator neturėjo įtakos Pranešime Nr. 4/03 pasirinkto požiūrio taikymui prekių ženklams, įregistruotiems prieš paskelbiant šį sprendimą ( 15 ).

41.

Kitaip tariant, buvo nurodyta, kad nagrinėjamas Teisingumo Teismo teiginys netaikytinas prekių ženklams, įregistruotiems prieš paskelbiant tą sprendimą.

42.

Ši išvada turėtų būti taikoma ir šioje byloje: Bendrojo Teismo negalima kaltinti dėl to, kad jis nurodė, jog Teisingumo Teismo sprendime IP Translator išdėstytas teiginys neturi įtakos prieš šio sprendimo paskelbimą įregistruotų prekių ženklų suteikiamos apsaugos apimčiai ( 16 ).

43.

Aplinkybė, kad Pranešime Nr. 2/12 EUIPO naują požiūrį taikė ir kalbėdama apie prekių ženklus, įregistruotus iki 2012 m. birželio 21 d., šios situacijos nekeičia.

44.

Kaip jau nurodyta šioje išvadoje, pagal tą pranešimą EUIPO peržiūrėjo savo praktiką, susijusią su registruotais prekių ženklais: buvo laikoma, jog tokiems ženklams vartojamos klasės antraštės bendrosios sąvokos reiškia, kad prekių ženklo suteikiama apsauga taikoma visoms prekėms arba paslaugoms, įtrauktoms į tam tikros klasės abėcėlinį sąrašą, o ne visoms prekėms arba paslaugoms, kurios (gali būti) priskirtos prie tam tikros klasės, kaip buvo anksčiau.

45.

Tiesiog prekių ženklų, kurie yra įregistruoti, suteikiamos apsaugos apimties negalima pakeisti pagal neprivalomą pranešimą. Jeigu EUIPO galėtų pranešimu apriboti jau įregistruotų prekių ženklų taikymo sritį, tai prieštarautų registruotų prekių ženklų stabilumui ( 17 ).

46.

Kalbant apie tai, nereikėtų pamiršti, kad šioje byloje nagrinėjamais EUIPO pranešimais siekiama paaiškinti EUIPO praktiką, susijusią su Bendrijos prekių ženklo paraiškų nagrinėjimu. Jie nėra teisiškai privalomi. Tuo metu, kai buvo įregistruoti Cactus ankstesni prekių ženklai, EUIPO sutiko įregistruoti prekių ženklus 35 klasės mažmeninės prekybos paslaugoms ir susijusiuose pranešimuose ir, be kita ko, jurisprudencijoje nebuvo nurodyta jokių klasių antraščių vartojimo prekėms ir paslaugoms, kurioms skirtas prekių ženklas, identifikuoti apribojimų ( 18 ).

47.

Priešingai, nei per posėdį nurodė EUIPO, jos taikomas Sprendimo Brandconcern aiškinimas nepaneigia to, kas nurodyta pirma. Žinoma, tiesa, kad Teisingumo Teismas ne tik konstatavo, jog jo Sprendime IP Translator išdėstytas teiginys netaikomas prekių ženklams, kurie jau yra įregistruoti, bet ir specialiai patvirtino Bendrojo Teismo išdėstytą požiūrį, pagal kurį, remiantis Pranešime Nr. 2/12 įtvirtintu požiūriu į prekių ženklus, įregistruotus prieš paskelbiant Sprendimą IP Translator, ankstesnio prekių ženklo paraiškoje esančią nuorodą į tam tikros klasės antraštę (toje byloje – 12 klasės) reikia aiškinti taip, kad ja siekiama apsaugoti šį prekių ženklą visoms prekėms, nurodytoms šios klasės abėcėliniame sąraše ( 19 ). EUIPO teigimu, tai prilygsta pripažinimui, kad prekėms arba paslaugoms, kurioms skirtas prekių ženklas, žymėti vartojama klasės antraštė gali apimti tik prekes arba paslaugas, nurodytas atitinkamos klasės abėcėliniame sąraše.

48.

Kalbėdamas apie tai tiesiog pažymėčiau, kad Sprendime Brandconcern nekilo klausimo dėl skirtumo tarp, pirma, abėcėliniame sąraše nurodytų prekių arba paslaugų ir, antra, visų prekių arba paslaugų, kurias apima tam tikros klasės antraštė.

49.

Apeliaciniu skundu Teisingumo Teismo buvo prašoma nuspręsti, ar Bendrasis Teismas padarė teisingą išvadą, kad nors ankstesnio prekių ženklo (LAMBRETTA) savininkas pagal paraišką, kuri buvo paduota prieš tai, kai įsigaliojo Pranešimas Nr. 4/03, savo prekių ženklą įregistravo 12 klasės „transporto priemonėms; aparatams, judantiems sausuma, oru ar vandeniu“, pagal Pranešimą Nr. 2/12 savininkui, atsižvelgiant į jo ketinimą, turėjo būti suteikta apsauga visoms 12 klasės abėcėliniame sąraše išvardytoms prekėms ( 20 ).

50.

Taigi, Sprendime Brandconcern nesuformuota jurisprudencija, kuria patvirtintas EUIPO pranešime Nr. 2/12 išdėstytas požiūris į prielaidą, kad iki galutinės datos, t. y. iki 2012 m. birželio 21 d., įregistruotu prekės ženklu apsauga daugių daugiausia gali būti suteikta prekėms arba paslaugoms, nurodytoms atitinkamame abėcėliniame sąraše. Be to, Sprendimo Brandconcern nereikėtų aiškinti taip, kad juo iš pat pradžių užkirstas kelias prieš priimant Sprendimą IP Translator įregistruotų prekių ženklų suteikiamą apsaugą taikyti ne vien toms prekėms ir paslaugoms, kurios nurodytos tam tikros klasės abėcėliniame sąraše.

51.

Išaiškinęs šiuos klausimus, toliau aptarsiu Teisingumo Teismo sprendimo Praktiker taikymo sritį.

52.

Šioje byloje kyla klausimas, ar Bendrasis Teismas teisingai konstatavo: kadangi Cactus ankstesni prekių ženklai buvo įregistruoti prieš tai, kai Teisingumo Teismas priėmė Sprendimą Praktiker, šių ankstesnių prekių ženklų suteikiama apsauga taikoma mažmeninės prekybos paslaugoms, susijusioms su prekyba bet kokiomis prekėmis, ir nebūtina konkrečiai nurodyti su nagrinėjama mažmeninės prekybos paslauga susijusių prekių arba prekių rūšių.

53.

Kaip nurodo EUIPO, tiesa, kad Teisingumo Teismo sprendimų poveikio ribojimas laiko atžvilgiu yra ne taisyklė, o išimtis. EUIPO taip pat teisingai teigia, kad Teisingumo Teismas aiškiai neapribojo savo Sprendimo Praktiker poveikio laiko atžvilgiu.

54.

Sprendimų poveikio laiko atžvilgiu ribojimo išimtinis pobūdis logiškai išplaukia iš to, kaip įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimų poveikis. Teisingumo Teismo sprendimų poveikis iš esmės atsiranda ex tunc. Pagal nusistovėjusią jurisprudenciją, kuri kartojama pagal SESV 267 straipsnį priimamuose prejudiciniuose sprendimuose, ES teisės normos išaiškinimas, kurį pateikia Teisingumo Teismas, paaiškina ir patikslina šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo įsigaliojimo momento. Iš to išplaukia, kad taip išaiškinta norma gali ir turi būti taikoma net teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems iki sprendimo, kuriame išnagrinėtas prašymas dėl išaiškinimo, jei, be to, yra patenkintos sąlygos, leidžiančios kompetentinguose teismuose pareikšti ieškinį, susijusį su šios normos taikymu ( 21 ). Todėl Teisingumo Teismas savo sprendimų poveikį riboja tik esant išimtinėms aplinkybėms ( 22 ). Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas tai gali padaryti tik pačiame sprendime, kuriuo pateikiamas prašytas išaiškinimas ( 23 ).

55.

Atsižvelgdamas į tai manau, kad Bendrojo Teismo išdėstytas požiūris pagrįstas. To priežastis yra paprasta.

56.

Būtų nenuoseklu pritarti tam, kad jau įregistruotiems prekių ženklams būtų taikomas Teisingumo Teismo Sprendime Praktiker išdėstytas teiginys, bet jiems nebūtų taikomas Sprendime IP Translator pateiktas teiginys. Jeigu šioje byloje būtų leista Sprendimą Praktiker taikyti atgaline data, tai būtų ne tik nenuoseklu, bet ir neteisinga. Taip yra todėl, kad Sprendime Praktiker, kaip ir Sprendime IP Translator, išdėstytas teiginys šiai bylai netaikomas. Abu šie sprendimai susiję su prekių ženklų paraiškomis, o šioje byloje Teisingumo Teismas turi išspręsti klausimą dėl anksčiau įregistruoto prekių ženklo suteikiamos apsaugos apimties.

57.

Kaip Sprendime Brandconcern nurodė generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona, du etapai – prekių ženklo paraiškos pateikimo ir registravimo – skiriasi vienu svarbiu aspektu. Paraiškoje pateikto prekių ir paslaugų sąrašo aiškinimas dar gali būti keičiamas pagal Reglamento dėl prekių ženklo 43 straipsnį. To negalima pasakyti apie prekių ir paslaugų, kurioms skirtas jau įregistruotas prekių ženklas, sąrašo aiškinimą. To paties reglamento 48 straipsnyje nurodyta, kad įregistruotas prekių ženklas iš esmės nekeičiamas ( 24 ). Jeigu būtų pripažinta, kad vėlesnis Teisingumo Teismo teiginys dėl prekių ženklų paraiškų turi įtakos anksčiau įregistruotų prekių ženklų suteikiamai apsaugai, tai pakenktų tokių prekių ženklų stabilumui. Be to, tai prieštarautų teisinio tikrumo principui ir taip būtų nepaisoma prekių ženklų savininkų teisėtų lūkesčių.

58.

Galiausiai kaip išvadą pateiksiu per posėdį EUIPO iškelto klausimo analizę.

59.

EUIPO pažymėjo, kad Cactus pagal Reglamento dėl prekių ženklo 28 straipsnio 8 dalį iki 2016 m. rugsėjo 24 d. nenurodė, kad ankstesnių prekių ženklų paraiškos padavimo dieną ji ketino siekti apsaugos ne tik toms prekėms ir paslaugoms, kurias žymi pažodine reikšme vartojama klasės antraštė, bet ir toms, kurios įtrauktos į tos klasės abėcėlinį sąrašą.

60.

Žinoma, ši aplinkybė pati savaime neturi įtakos sprendimui dėl nagrinėjamo apeliacinio skundo.

61.

Vis dėlto EUIPO iškeltas klausimas ir po to Cactus padaryta pastaba dėl to, kad tokio pareiškimo nebuvo, rodo du dalykus.

62.

Pirma, jie rodo, kad teisės aktų leidėjas siekė ateityje suvienodinti apsaugą, kuri suteikiama iki Teisingumo Teismo sprendimo IP Translator įregistruotiems prekių ženklams, su po šio sprendimo priėmimo įregistruotiems prekių ženklams suteikiama apsauga ( 25 ). Iš tiesų Reglamento dėl prekių ženklo 28 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog laikoma, kad ES prekių ženklai, dėl kurių iki 2016 m. rugsėjo 24 d. nepateikiamas pareiškimas, nuo tos dienos taikomi tik toms prekėms ar paslaugoms, kurias aiškiai žymi pažodine reikšme vartojamos nuorodos, pateiktos atitinkamos klasės antraštėje.

63.

Kita vertus, visiškai neaišku, kiek aplinkybė, kad 35 klasės abėcėliniame sąraše aiškiai nenurodytos mažmeninės prekybos paslaugos, lemiama norint nustatyti, ar prekių ženklais, kaip antai Cactus ankstesniais prekių ženklais, gali būti suteikta apsauga ir mažmeninės prekybos paslaugoms. Iš tiesų neatrodo visiškai neįmanoma teigti, kad, atsižvelgiant į prie 35 klasės pateiktą aiškinamąją pastabą ( 26 ), šios paslaugos galėtų priklausyti šiai klasei net atsižvelgiant į pažodinę vartojamų nuorodų reikšmę ( 27 ).

64.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, manau, kad Bendrasis Teismas nesuklydo, kai konstatavo, jog 35 klasės antraštės apėmė visas tai klasei priklausančias paslaugas, įskaitant paslaugas, kurias sudaro prekių mažmeninė prekyba. Todėl pirmasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

65.

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas konstatavo, kad „pažymėtina, jog ankstesnis vaizdinis prekių ženklas sudarytas iš vaizdinio elemento, būtent stilizuoto kaktuso, ir žodinio elemento „Cactus“. Todėl šiais dviem elementais, iš kurių sudarytas ankstesnis vaizdinis prekių ženklas, atitinkama forma išreiškiamas tas pats semantinis turinys. Dar reikėtų pridurti, kad ir registruotame vaizdiniame prekių ženkle, ir jo sutrumpintoje formoje stilizuotas kaktusas pavaizduotas taip pat, todėl vartotojas šio prekių ženklo sutrumpintą formą prilygina jo įregistruotai formai. Taigi, įregistruotą ankstesnį vaizdinį prekių ženklą ir pareiškėjos sutrumpinta forma naudojamą prekių ženklą reikėtų laikyti iš esmės lygiaverčiais. Todėl darytina išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėja naudoja tik stilizuotą kaktusą, nekeičia ankstesnio vaizdinio prekių ženklo skiriamojo požymio“ ( 28 ).

66.

Ar Bendrasis Teismas buvo teisus, kai konstatavo, kad stilizuoto logotipo, kuriame pavaizduotas kaktusas, naudojimas be žodinio elemento „Cactus“ yra naudojimas „tokia forma, kurios skiriasi elementai, jeigu jie nepakeičia ženklo skiriamojo pobūdžio, kuris buvo ženklo įregistravimo metu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento dėl prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalį? Būtent šį klausimą Teisingumo Teismas turės išspręsti, kai nagrinės antrąjį apeliacinio skundo pagrindą.

67.

EUIPO taip nemano. Ji iš esmės teigia, kad Bendrojo Teismo išvada grindžiama neteisingu kriterijumi (būtent – logotipo ir žodinio elemento „Cactus“ semantiniu lygiavertiškumu). Jos manymu, Bendrasis Teismas turėjo atskirai išnagrinėti nenaudojamo žodinio elemento „Cactus“ skiriamąjį požymį ir svarbą.

68.

Konkrečiai kalbant, ji nurodo skundžiamame sprendime padarytas keturias teisės klaidas, kurios visos susijusios su Reglamento dėl prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalimi. Pirma, grįsdamas savo išvadą vien semantine logotipo ir žodinio elemento atitiktimi Bendrasis Teismas nepatikrino, kiek žodinis elementas „Cactus“ skiriasi ir kokia šio žodinio elemento reikšmė sudėtiniame prekių ženkle. Antra, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į logotipo ir sudėtinio prekių ženklo vizualius ir (galimus) fonetinius skirtumus. Trečia, jis suklydo, kai savo išvadą grindė išankstiniu ankstesnio vaizdinio prekių ženklo žinomumu Liuksemburgo visuomenei. Ketvirta, kai vertino vaizdinio prekių ženklo skiriamąjį požymį, jis neatsižvelgė į tai, kaip prekių ženklą suvokia visa Europos visuomenė.

69.

Cactus teigia, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepriimtinas. Bet kuriuo atveju ji teigia, kad Bendrojo Teismo išdėstyti motyvai teisingi.

70.

Pirmiausia turiu išreikšti abejonę dėl EUIPO prie šio apeliacinio skundo pagrindo nurodytų bent dviejų (iš keturių) argumentų priimtinumo. Kaip visiems žinoma, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos iš naujo vertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų. Paprastai jis negali pats įvertinti to, ką jau yra įvertinęs Bendrasis Teismas ( 29 ).

71.

Manau, kad EUIPO argumentais, susijusiais su tuo, kaip vartotojai suvokia ankstesnį vaizdinį prekių ženklą ir kas yra suinteresuotoji visuomenė (trečioji ir ketvirtoji klaidos), netiesiogiai siekiama paskatinti Teisingumo Teismą iš naujo įvertinti šios bylos faktines aplinkybes. Jurisprudencijoje tokie argumentai vertinami kaip nepriimtini ( 30 ). Iš tiesų klausimai dėl suinteresuotosios visuomenės požymių ir dėl to, kaip vartotojai suvokia nagrinėjamą prekių ženklą, priklauso Bendrojo Teismo kompetencijos vertinti faktines aplinkybes sričiai ( 31 ).

72.

Dėl tariamos trečiosios klaidos EUIPO teigia, kad Bendrasis Teismas savo išvadą netiesiogiai grindė stilizuoto kaktuso ir įregistruoto vaizdinio prekių ženklo lygiavertiškumu, taip pat galimu išankstiniu nenaudojamo elemento žinomumu vartotojams (Liuksemburge). Dėl tariamos ketvirtosios klaidos EUIPO nurodo, kad, jeigu būtų atsižvelgta į Europos vartotojų (bendrai) suvokimą, Bendrasis Teismas nebūtų padaręs tokios išvados, kurią padarė. Akivaizdu, kad norint patikrinti, ar šie teiginiai tikslūs, reikėtų iš naujo įvertinti Bendrajam Teismui pateiktas ir jo įvertintas faktines aplinkybes bei įrodymus.

73.

Vis dėlto panašu, kad Teisingumo Teismas gali nagrinėti du likusius argumentus ( 32 ). Taip yra todėl, kad jie susiję su kriterijais, kuriais remiantis turi būti vertinama, ar naudojant sutrumpintos formos prekių ženklą pakinta registruoto prekių ženklo skiriamasis požymis.

74.

Pagal Reglamento dėl prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalies a punktą prekių ženklo savininkui leidžiama keisti registruotą prekių ženklą, kai jis naudojamas komerciniais tikslais. Pagal šią nuostatą jį leidžiama keisti tiek, kiek nepakinta prekių ženklo skiriamasis pobūdis. Taigi, šios nuostatos tikslas – sudaryti galimybę savininkui geriau prisitaikyti prie tam tikrų prekių arba paslaugų rinkodaros ir reklamos reikalavimų. Dėl šio klausimo Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad registruotas prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas, „jei pateikiama įrodymų, kad šis prekių ženklas buvo naudojamas tokia forma, kuri šiek tiek skiriasi nuo formos, kuria jis registruotas“ ( 33 ).

75.

Apskritai norint nustatyti, ar forma, kuria prekių ženklas naudojamas, iš esmės lygiavertė formai, kuria jis įregistruotas, reikia bendrai įvertinti lygiavertiškumą.

76.

Vis dėlto jurisprudencijoje aiškiai nenurodyta, kaip įvertinti, ar pakinta registruoto prekių ženklo skiriamasis požymis, kai prekių ženklas naudojamas sutrumpintos formos. Šioje jurisprudencijoje daugiausia nagrinėjami kiek kitokie atvejai, visų pirma susiję su registruoto prekių ženklo papildymu naujais konceptualiai skirtingais elementais (arba pakeistos formos prekių ženklo naudojimu). Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas paprastai nurodo, kad norint nustatyti registruoto prekių ženklo skiriamojo požymio pakitimą būtina įvertinti pridėtų elementų skiriamąjį ir dominuojantįjį požymį, remiantis kiekvienam iš šių elementų būdingais požymiais, taip pat skirtingų elementų padėtimi vienas kito atžvilgiu prekių ženklo kompozicijoje ( 34 ).

77.

Nagrinėjant šį apeliacinį skundą kyla klausimas, ar taip yra ir tais atvejais, kai tam tikri elementai nenaudojami.

78.

Manau, kad atsakymas į šį klausimą priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių.

79.

Tarkime, kad Cactus įregistravo vaizdinį prekių ženklą, kurį sudaro du elementai: vaizdinis elementas – rožė ir žodinis elementas „Cactus“. Taip pat tarkime, kad Cactus savo komercinėje veikloje naudoja tik šio vaizdinio prekių ženklo vaizdinį elementą – pavaizduotą rožę. Šiomis aplinkybėmis, norint nustatyti, kokią įtaką vieno elemento nenaudojimas turi prekių ženklo, kaip jis įregistruotas, skiriamajam požymiui, reikėtų įvertinti nenaudojamo elemento skiriamąjį ir dominuojantįjį požymį. Taip iš esmės yra dėl registruotą prekių ženklą sudarančių vaizdinio elemento ir žodinio elemento konceptualios neatitikties. Iš tiesų tokiu atveju vieno iš elementų nenaudojimas gali turėti įtakos skiriamajam požymiui. ( 35 )

80.

Nagrinėjamas atvejis yra kitoks. Vaizdinis elementas (stilizuotas kaktusas) ir žodinis elementas („Cactus“) susiję su ta pačia sąvoka. Nors nesu tikras, ar teisinga teigti, kaip tai padarė Bendrasis Teismas, kad logotipo ir žodinio elemento semantinis turinys sutampa, tai nekeičia aplinkybės, kad nepanaudotas elementas konceptualiai lygiavertis panaudotam vaizdiniam elementui.

81.

Nors Bendrasis Teismas neišreiškė ketinimo bendrai įvertinti lygiavertiškumą, man visiškai aišku, kad jis tai padarė skundžiamo sprendimo ginčijamame punkte. Jis iš tiesų palygino naudojamą prekių ženklą (stilizuotą kaktusą) su registruotu prekių ženklu (stilizuotu kaktusu ir žodiniu elementu). Būtent šis bendras lygiavertiškumo palyginimas jam leido padaryti išvadą, kad du nagrinėjami prekių ženklai iš esmės yra lygiaverčiai. Kaip nurodo Cactus, jeigu nagrinėjami elementai konceptualiai lygiaverčiai, žodinio elemento „Cactus“ skiriamasis požymis negali skirtis nuo prekių ženklo vaizdinio elemento skiriamojo požymio. Šiomis aplinkybėmis nėra reikalo atskirai nagrinėti nenaudojamo žodinio elemento skiriamojo požymio.

82.

Taigi Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, kad vien stilizuoto kaktuso be žodinio elemento „Cactus“ naudojimas nepakeičia ankstesnio vaizdinio prekių ženklo skiriamojo požymio. Taigi, manau, kad antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikėtų atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies – nepagrįstą.

83.

Remdamasis pateiktais paaiškinimais siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.